Loftas

Guest Guest

2017-10-07, 17:12

First topic message reminder :

2017-11-28, 00:22

Pasibaigus vienoms problemoms, Alex gyvenime atsirado naujos, o kadangi Domas buvo to gyvenimo dalis, vienaip ar kitaip, į tai taip pat buvo įtrauktas. Ir jis dar norėjo save kaltinti dėl to, kad dėl jo kaltės Rodriguez Alex kankino? Nope. Man atrodo šita, rodosi, niekuo dėta gera mergaitė Reed į jo gyvenimą įnešė chaosą. - Būtų gerai, nes visiškai nenoriu naiviai galvoti, kad čia buvo tik sapnas, kai iš tikrųjų vėl kažkas nori mane užrakinti...- net nuo tos mirties moteris nusipurtė. Ko gero dar ilgai viena jausis nejaukiai. Galbūt moteriai tikrai reikės įsigyti šunį, kad butas nebūtų toks tuščias. - Ir bet kokiu atveju, aš nepakeičiau savo nuomonės, kas liečia treniruotes....tik klausimas ar tu vis dar ketini man su tuo padėti? - blausiai šyptelėjus Alex perbraukė ranka per sušiauštus Dominic plaukus. Ji norėjo treniruotis su juo, tačiau jeigu vyrui to bus per daug arba jis apskritai nenorės, kad ji treniruotųsi, Alex bet kokiu atveju prašys pagalbos iš kitur. Alex jau ruošėsi klausti "kodėl", bet nusprendė nebandyti savo sėkmės. Tiesa ta, kad ji džiaugėsi dėl to, kad Domas apsisprendė, kad nebenori dirbti samdomo žudiko darbo. Nors tai nereiškė, kad jie buvo saugūs, tuo labiau, kai dabar iškilo klausimas dėl dievybių ir tiesos, kurią moteris išgirdo toje vizijoje. - Kokiose kitose vietose? - paklausus šyptelėjo viena lūpų puse, pagalvodama, kad Peteris už ją parašė pareiškimą ligoninėje, o jos telefonas apskritai buvo dingęs, todėl moteris pati buvo bedarbė ir net nežinojo ar norėjo grįžti į tą vietą, kurioje už nugaros visi kalbėjo, kad ji turi nešvarių reikalų su Freudenberger. Realiai, šiuo momentu, vienintelis dalykas, kas laikė Reed Sietle, buvo Domas. Jis dabar buvo jos namai ir jeigu jis priimtų sprendimą išvykti, ji vyktų su juo. Bet kur. Su tokiomis rekomendacijomis kaip jos, Reed galėjo rasti darbą bet kurioje kitoje ligoninėje, todėl tai nebuvo problema. Uždėjus delną ant vyro rankos, kuri ilsėjosi ant jos šlaunies, Alex prisiglaudė prie jo, padėdama galvą ant Domo peties. Žaisdama su jo rankos pirštais nežymiai šyptelėjo. Domas iš tiesų atstojo jai tai, kas buvo brangiausia ir tas faktas, kad šitaip įvyko per penkis mėnesius, Alex tiesiog stulbino.

Guest Guest

2017-11-28, 10:33

- Vienu aš kitu atveju jiems tai bus ganėtinai sudėtinga padaryti, kadangi pirmiausia turės praeiti pro mane, jog tave pasiektų. Ir apskritai, kamjiems tave uždaryti? – gūžtelėjęs pečiais Dominic nežymiai suraukė antakius, nesuprasdamas tų dievų logikos. Jei tu jiems nepadedi, jie tave uždaro? Kur demokratija ir laisvo žmogaus teisės? Ar jie aplamai apie tokį dalyką nėra girdėję ir viskam vadovaujasi principu „skaldyk ir valdyk“? - Treniruotės vis dar bus, tačiau pirmiausia reikia, kad visiškai atsigautum. O tam prireiks mažiausia savaitės arba dviejų. Kitu atveju tikrai neketinu tavęs treniruoti. – tarstelėjęs vyras rimtai žvilgtelėjo į Alex. Jis sakė tiesą, jai reikia atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai nuo šoko bei kankinimų ir jeigu pilnai atgavusi jėgas ji vis dar norės treniruotis – puiku. - Šiek tiek už Sietlo yra kelios vietos, kur reikalingi chirurgai. Tam pačiam Niujorke reikalingi mažiausia trys. O vėliau pasiūlymai yra iš Europos, tačiau dėl to vis dar galvoju. Europa yra ganėtinai toli. Buvau jau pripratęs gyventi čia, todėl norėčiau kokios nors netolimos vietos, jog galėčiau pasilikti čia, o iki darbo tiesiog nuvažiuoti. – tarstelėjęs Dominic nežymiai užsigalvojo, rankos pirštais piešdamas ornamentus ant moters šlaunies. Gal ir atrodė kaip pernelyg smarkiai prisirišęs prie šito miesto, tačiau jis galiau tapo sėslesnis čia, dėl to nenorėjo vėl pradėti savo kraustymosi maratono iš vienos vietos į kitą. Tai būtų varginantis darbas tiek pačiam vyrui, kuriam jau ne aštuoniolika, tiek Alex. Taip, jis tikrai galėtų keliauti kitur ir ten gyventi, tačiau bėda tame, kad Freudenberger vienaip ar kitaip visur buvo pažįstamas kaip samdomas žudikas, todėl net toje pačioje Europoje jį surastų, kas tikrai norėtų jo paslaugų. Viena ranka prilaikydamas moterį už liemens, o kitą laikydamas ant jos šlaunies vyras užsimerkė atsidusdamas. Kai jau tikėjosi, jog daugiau problemų negali neatsirasti, prisidėjo dievai bei darbo, o galbūt netgi kitos gyvenamosios vietos paieškos. Tiesa, iš tų pinigų, kuriuos jis turi užsišaldęs, galėtų ramiai gyventi kokius trisdešimt metų. Be to, už Rodriguez mirtį (antrą kartą) keli asmenys jam sumokėjo apvalias sumas, kadangi jie tik ir džiaugėsi, jog Dominic su juo susidorojo ir jiems nereikės purvintis rankų.

2017-11-28, 20:20

- Jie turi savo įstatymus, kuriuose nurodyta, kad jeigu kažkas žino per daug ir prie jų neprisijungia, jiems yra ištrinama atmintis, o dėl mano galių to padaryti jie negali, todėl tam, kad būčiau nepasiekiama demonams, jie galvoja, kad teisingiausia yra tokius kaip aš uždaryti, - pabandžius paaiškinti angelų logiką moteris patraukė pečiais. Ji visuomet tikėjo, kad jie buvo geranoriški padarai, tačiau po tokių "bajerių" suprato, kad tai tik kvaili žmonių sukurti mitai. Tiesa, kai Domas paminėjo mažą faktą, kad pirmiausiai angelai turėtų praeiti pro jį, Alex viena lūpų puse šyptelėjo. Buvo keista ir be proto malonu vienu metu justi, kad turi stiprų užnugarį. O Freudenberger tikrai buvo stiprus užnugaris, tuo labiau, kai jo rankose tysojo Aralo durklas. - Tikiuosi atsigauti greičiau nei per dvi savaites, - pripažinus Reed nusišypsojo. Moteris turėjo visokiausių žolelių tipo tepalų, kurie greičiau užtraukdavo žaizdas ir po to nelikdavo randų.Ir apskritai, Reed nenorėjo užvaldyti Domo asmeninės erdvės, dėl to ketino labiau pailsėjusi grįžti į savo tuščią butą. - Niujorke daug galimybių, tačiau nemanau, kad tai tinkamas metropolitenas tokiems, kaip mes, - šyptelėjus moteris gūžtelėjo pečiais. Be to, tas miestas moteriai suteikė nekokias emocijas. - Iš esmės Sietlas tikrai didelis miestas, pilnas potencialo ir jeigu yra galimybė netoli jo dirbti, nemanau, kad turėtum to atsisakyti, į Europą visada gali spėti nuvažiuoti, - išreiškus savo nuomonę moteris šyptelėjo, švelniai nubaidydama Domo pirštus, kurie pasiekę tam tikrą šlaunies tašką, kurį visuomet liečiant, kuteno. - Kol turim vienas kitą, manau sugebėsim tokias problemas įveikti, - garsiai išreiškus savo mintis Alex stebėjo Dominic veidą, pirštais perbėgdama per jo plaukus, šiuos kiek sušiaušdama, o po to vėl atstatydama į buvusią poziciją, taip sukurdama masažo efektą jo skalpui. Ir Reed tikrai tikėjo, kad jiedu kartu gali įveikti labai daug, tuo labiau, kai ji pasieks savo pilną potencialą. Sudėjus juos jau galėjo gautis toks stiprus duetas, kad tiek velniai, tiek angelai turėtų pasisaugoti ir gerai pagalvoti ar verta prie jų lįsti.

Guest Guest

2017-11-28, 20:45

- Ar tai reiškia, jog bet kuriuo momentu prie manęs gali prisistatyti kažkokie tipai ir man ištrinti atmintį? Nes kiek girdėjau, atmintis trinama tik žmonėms, kad jie galėtų ramiai gyventi, o ne antgamtinėms būtybėms. Tuo labiau ne tokiems, kaip kad aš. – suraukęs antakius vyras trumpam susimąstė. Nenorėtų vieną dieną prabudęs išvysti prie savo lofto durų būrio sparnuotų tipų arba dievybių, kurie dėl smagumo visiems trina atmintį. Kitaip nė nepasakysi – tai jiems buvo pramoga. Koks skirtumas, jei apie antgamtinį pasaulį sužinos žmonės? Jei jie neskelbs to per žinias, tai kam tada suteikti asmeniui papildomą skausmą? Jei jie buvo tokie geri ir skleidė gerumą, kodėl tada jie tokiu būdu kankino žmones? Tai buvo kankinimas, ne kitaip. Žinoma, po tos procedūros asmuo nieko neatsimins, tačiau tai gali paveikti dalį jo smegenų. Tokie dalykai nėra lengvas žaidimas. Dominic girdėjo labai daug pasakojimų, kad po tokių procedūrų dalis žmonių išvis netenka sveiko proto. - Manau, kad tada pasiliksiu pasiūlymus, kurie susitelkę netoli Sietlo. Kol kas čia nėra taip nepakenčiama, jog būtų neįmanoma gyventi. – gūžtelėjęs pečiais vyras žvilgtelėjo į Alex ir nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. Nežymiai atleidęs rankas nuo moters kūno Dominic pasirąžė bei patraškino kaklą, jį pasukinėdamas į abi puses. - Galbūt jau dabar norėtum kažko valgomo? Nes aš pats jau visai norėčiau tų spagečių. – pasodinęs moterį į ant sofos ir nežymiai pakštelėjęs jai į kaktą, pats Freudenberger pakilo bei nužingsniavo iki virtuvės. Įpylęs Kebabui vandens bei šiek tiek maisto, jis ėmė sukinėtis virtuvėje, šildydamas spagečius bei tuo pačiu užkaisdamas arbatinį, nes visai norėjo kavos. Po to, kai tiek laiko be striukės per Kebabą išbuvo lauke, jam vis dar buvo nežymiai šalta, todėl kava turėjo padėti Dominic sušilti.

2017-11-28, 21:14

Alex patraukė pečiais atsakydama į jo klausimą. Ji tiksliai visko nežinojo, apskritai jai skaudėjo smegenis vien apie tai pagalvojus, - Nežinau... bet nemanau, kad jiems patiktų faktas, kad jeigu aš prisijungčiau prie gerosios pusės, būčiau kartu su tavimi ir galimai atskleisčiau dievų planus, - kaip ir minėjau, moteris visuomet mąstė logiškai, todėl net jei ir labai stengtųsi kitaip, šiuo atveju - raminančiai, negalėtų vyrui pasakyti, kad taip neatsitiks. - Kaip suprantu, jie ganėtinai rimtai žiūri į tą visą reikalą, - atsidusus užkišo plaukų sruogą, kuri išsileido iš netvarkingai susukto kuodo, už ausies. - Manau tai geriausias sprendimas. Bent jau šiuo metu, - pritardama tai idėjai Alex nusišypsojo. Pati darbo ieškoti ketino vėliau, kada smegenys bus atsigavusios nuo informacijos pertekliaus, o kūnas nuo karo žaizdų. Kada Domas ją nukėlė nuo savo kelių, Reed mielai papūtė lūpas, nutaisydama tą vadinamąjį "pout". Moteriai iškarti pasidarė vėsu, todėl įtraukė rankas į megztinio/suknelės rankoves. - Mylėk, maitink ir niekada nepalik, - pacitavus Garfildą, moteris išsitiesė per visą sofos ilgį ir nusijuokė. Pati nusistebėjo kaip su Domu galėjo juoktis taip nuoširdžiai po tokių sunkių savaičių. Kada užkišo ranką už pagalvės, rado Kebabo geltoną kamuoliuką, kurį atsigulusi ėmė mėtyti į viršų. Neilgai trukus sotus keturkojis atkreipė dėmesį į savo žaislą ir įsibėgėjęs užšoko ant Alex pilvo, sukąsdamas kamuoliuką ir priversdamas moterį išleisti garsą, panašų į "unf". Visų pirma ponaitis užšoko ant sumušimo ir visų antra, Alex to nesitikėjo, - Eiii, storuli, ramiau, - nusijuokus patampė kamuoliuką šuns nasruose, bandydama jį atimti, bet kadangi tai buvo beprasmiška, leido jam pauurgzti, pasierzinti, o po to laimingam atimti iš jos žaislą ir nusinešti jį prie savo gulto. Kada išgirdo pypsėjimą, kuris pranešė, kad spagečiai pašilo, Alex labai lėtai ir atsargiai atsikėlus nupėdino į virtuvę. Į tą patį puoduką, iš kurio pirmai gėrė arbatą, iš naujo įsidėjo arbatžolių ir padėjo šalia Domo puodelio, tuo pačiu pasistiebdama ir pakštelėdama vyrui į skruostą. Visą ko moteris dabar norėjo, tai pavalgyti ir visą likusį vakarą prasivartyti su Domu lovoje, kad ir nieko neveikiant. Jap, she missed her meatball a lot.

Guest Guest

2017-11-28, 22:27

- Aš apskritai abejoju, jog jiems patiktų idėja, jog toks asmuo, kaip aš yra gyvas. Niekam nepatinka tokie tipai. Jie per daug žino ir turi ginklų, kurie gali nuginkluoti armijas. Todėl bet kokiu atveju jie greičiau norės mane kaip nors pakišti po žeme, negu kad paliktų gyvą. – logiškai apmąstęs visą situaciją tarė Dominic, įsidėdamas sau porciją spagečių, bei įdėdamas jų ir Alex. Taip, jis nuskambėjo tikrai žiauriai, tačiau vyras niekada neslėpdavo tiesos ir šįkart nežadėjo to daryti. Jiems vėl grėsė pavojus ir tai buvo gan akivaizdu. Tiksliau, pačiam vyrui dabar grėsė pavojus būti paskerstam it kokiam kalėdiniam kalakutui sparnuotųjų bičiulių. Vienaip ar kitaip, Freudenberger nepabėgs nuo to, jog jam reikės žudyti. Ir nesvarbu, kas tai bebūtų – demonai ar angelai – jis vienaip ar kitaip juos paties, nes dar norėjo gyventi. su visais atsiminimais savo galvoje. Žvilgtelėjęs akies krašteliu kaip Kebabas visa jėga užšoka ant moters, caktelėjo liežuviu. Šuo, pamatęs šeimininko žvilgsnį, nudelgė akis, tačiau tas kamuoliukas be proto gundė, todėl jau po kelių sekundžių jis urgzdamas bandė iš moters į atimti, o kai tai pavyko, jis nušoko nuo sofos ir patenkintas, dantyse laikydamas kamuoliu, nubidzeno netoli Freudenberger ir išsidrėbęs ant nugaros ėmė palaimingai pats vienas sau žaisti su kamuoliuku, urgzdamas ir čiaudėdamas ir lakstydamas aplinkui riedantį daiktą kaip išprotėjęs. - Tas šuo vieną dieną man įvarys vėžį. – burbtelėjęs vyras atsiduso ir išjungė užkaitusį vandenį kavai. Įpylęs į savo puodelį karšto vandens bei užpylęs Alex arbatą, pasiėmė maistą bei puodelį su savimi bei atsisėdo ant baro kėdės, priešais save viską pasidėdamas. Pasiėmęs šakutę vyras iš lėto ėmė valgyti, galvodamas, ką šiandien dar galėtų nuveikti. - Galėčiau pavalgęs parašyti savo informatoriui, kad jis surastų medžiagos apie dievus ir ar jie tikrai egzistuoja. Turbūt jis iš to juoksis kokią valandą. – pasiraukęs Dominic įtraukė ilgą makaroną į burną bei ėmė jį iš lėto kramtyti.

2017-11-28, 22:50

- Na jau ne, jeigu dievybės tikrai egzistuoja, tegul net nebando prie tavęs artintis, jeigu nori turėti bent kokį šansą, kad prie jų prisijungčiau, - suspaudus lūpas į vieną liniją Alex kiek suraukė kaktą. Jai tikrai nepatiko ta mintis, kad Domui galėjo grėsti pavojus. Dėl jos. Kodėl ji turėjo gimti pusiau angele? Rimtai, jau geriau būtų buvusi žmogus. Aišku, kad dabar šoktų čia čia čia su motina danguje arba pragare, nes nebūtų ištvėrusi tėvo kankinimų, todėl iš vienos pusės buvo savo nežmogiškai pusei dėkinga. Akex žinojo, kad jai teks sunkiai dirbti ir treniruotis, kad išmoktų valdyti savo minėtas galias ir apskritai būtų tvirta fiziškai, nes jos pastovių šokių treniruočių tikrai neužteko įgauti stiprybės, kurios reikėjo daugelyje kovų. Moteris taip pat žinojo, kad Domui teks žudyti, jeigu jie papuls į tarpinę situaciją tarp demonų ar angelų. Jis tikrai nebėgs, kaip ir ji pati tokio gyvenimo nenorėjo. Jau geriau iš kart su ta problema tvarkytis. - Na jau, kaip gali ant tokio padarėlio pykti, - šyptelėjus Alex atsisėdo ant vienos iš baro kėdžių, alkūnėmis pasiremdama į stalviršį ir laukdama savo vakarienės. Tikrai neketino kaltinti keturkojo, kad jis nežinojo, kur ant jos kūno driekėsi sumušimai. - Aš kai nusipirksiu naują telefoną paskambinsiu savo geriausiai draugei. Ji angelas, galbūt ką nors apie tai žinos, - šyptelėjus moteris linktelėjo, o kai prieš savo akis išvydo lėkštę su spagečiais, jos akyse pasirodė toks džiaugsmas, kad, rodėsi, jog ji niekada per visą savo gyvenimą, nebuvo valgiusi šio itališko išradimo. Pakabinus kelis kąsnius neaiškiai kažką iš skanumo sumurmėjo. Kuo toliau, tuo labiau jautėsi išalkusi, kas buvo gerai, nes rodė, kad jos organizmas atsigauna ir gali priimti maistą.

Guest Guest

2017-11-28, 23:32

- Juk supranti, kad joms nelabai rūpi tavo nuomonė šiuo klausimu? Visi jie panašūs į demonas. jie nori tiktai naudos sau, todėl gali elgtis šaltakraujiškai vien tam, jog gautų tai, ko nori. O šiuo atveju jie nori tavęs ir tavo sugebėjimų. Be to, turbūt ir jiems nepamaišytų Aralo durklas. Turbūt su juo iškapotų visus demonus nuo žemės paviršiaus ir jaustųsi dėl to padarę gerą darbą. – skeptiškai vyptelėjęs Dominic pakabino savo maisto bei įsidėjo jį į burną. Jo nuomone, Žemėje turėjo būti šiokia tokia lygybė. Negalėjo nebūti blogio ir negalėjo nebūti gėrio. Turėjo išlikti tam tikra gėrio ir blogio pusiausvyra, bet kadangi angelai norėjo padaryti rojų Žemėje, o demonai atverti pragaro vartus, buvo galima spėti, jog tokios „win-win“ situacijos nebus. Tos abi pusės viena kitos neapkentė ir negalėjo pakęsti fakto, jog kažkas iš jų dar čia apskritai gali padėti koją. - Tavo draugė angelas ir negali pasikalbėti su tuos dievais, kad jie pradėtų mąstyti logiškai, o ne elgtis kaip psichiniai ligoniai ir kiekvienam žingsnyje negrasintų laisvės apribojimu? Skamba juokingai, tik neįsižeisk. – prunkštelėjęs Dominic žvilgtelėjo į Alex, vos papurtydamas galvą. Jei jos draugė pažinojo dievus (jeigu) arba bent jau pažinojo asmenį, kuris juos pažinojo, būtų tikrai kaip nors išsukusi Alex iš tokios padėties. Tam juk draugai ir yra. Jie padeda, ištikus sunkiai situacijai ir niekada dėl tavęs nenuleidžia rankų. Bent jau Dominic draugai tokie buvo ir jie iki dabar stengėsi padaryti, jog jo nesektų pusė įpykusių užsakovų dėl to, jog šis nebenori dirbti savo gerai išmanyto darbo. Tiesa, jis galėjo per greitai sureaguoti į Alex pasakymą, galbūt jo draugė nieko nežino, tačiau nė vienas angelas nedirbo vienas. Jie vienaip ar kitaip turėdavo kokius nors „susirinkimus“ ar kažką panašaus, kuriuose aptardavo savo veiksmų planą, todėl tai, jog Alex draugė neturėjo nieko bendro su angelais bei dievais, buvo labai maža tikimybė.

2017-11-29, 14:20

- Jeigu jie tikrai galvoja, kad galiu padėti jiems laimėti karą, manau, sutiks su pora mano reikalavimų, - gūžtelėjus pečiais moteris žvilgtelėjo į skeptiškai nusiteikusį Domą. Kai norėjo, Alex galėjo skambėti labai įtikinamai, todėl nemanė, kad angelai norės įsitaisyti tokius priešus kaip jiedu, jeigu ateityje norės su jais bendradarbiauti. Tuo labiau, jeigu Reed jau sugebės kontroliuoti savo galias. Bent jau moteris to tikėjosi, nes realiai ji net nežinojo kaip su Marcus reikės susisiekti. Greičiausiai jis buvo iš tų tipų, kurie neatskleisdavo savo buvimo vietos ir reikalui pribrendus, pats susirasdavo reikiamą asmenį. - Žinau, kad tai atrodo kvailai, - šyptelėjus Alex įtraukė pora spagečių į burną juos sukramtydama, - bet ji yra žemiausios grandies angelas, kurio vienintelė atsakomybė yra saugoti jai priskirtą asmenį, todėl ji žino apie tą karą tiek pat, kiek mes, - kiek primerkus akis pamąstė, kad po išpuolio oro uoste iš Melisos ji nieko negirdėjo. Tai vertė susimąstyti, kad galbūt ji jau buvo informuota kas Sietle vyko ir galbūt žinojo, kad jos draugė ne paranormalistė, o buvusio archangelo vaisius. - Bet ji tikrai turi galimybę nusigauti iki tų vadinamų dangaus rūmų, todėl gal pavyks sužinoti kaip veikia visa angelų hierarchija, - pagalvojus garsiai Alex žvilgtelėjo į Kebabą, kuris keistai į juos žiūrėjo, bet nereikalavo maisto, kas buvo dar keisčiau. Nežymiai šyptelėjus, moteris toliau pasinėrė į maistą, tuojau pat ištuštindama savo porciją. Uždėjus delną ant pilvo sunkiai atsiduso. Gerai, galbūt persistengė įveikdama visus makaronus. - Ačiū, pone Freudenberger, buvo labai skanu, - padėkojus už vakarienę Alex kaire ranka pavėlė jo plaukus, o tada nusinešė savo lėkštę į kriauklę. Pasiekus pirmai atsineštus vaistus nuo skausmo, juos išgėrė ir vėl prisėdus šalia Domo, arčiau prisitraukė savo arbatos puodelį, nupūsdama kylančius garus šalin ir apie kažką susimąstydama.

Guest Guest

2017-11-29, 22:37

Dominic galvojo, jog tas vadinamas Marcus tikrai per daug pasikėlęs. Jei būtų bent kiek normalesnis ir negalvotų, jog visi kiti yra žemesnės grandies už jį, tikrai pats pasakytų, kur yra ir kaip jį rasti, norint su juo susisiekti. Taip pat, jei jis būtų bent truputį paprastesnis, tai būtų pasibeldęs į vyro lofto duris bei akis į akį pasikalbėjęs, o ne šantažavęs Alex per miegus. O užvis jo „asshole“ lygį rodo tai, jog jis moka grąsinti laisvės atėmimu, o ne sugalvoja normalių reikalavimų bei sąlygų moteriai. Tas Marcus turbūt tikrai gyvenime neturėjo moters, kadangi nežinojo, jog liepiamąja nuosaka jis nieko nepasieks ir grasinimai čia išvis nepagelbės, kadangi su moterimis kalbėtis reikia šiek tiek kitaip. Jos įžeidžios būtybės ir gali nekęsti žmogaus kokį mėnesį vien dėl to, kad jis jai nenupirko šokolado, kai ji to norėjo. - Tikrai abejoju, jog apie karą ji žino tiek pat, kiek ir mes, tačiau gali būti visko. Kadangi jos nepažįstu, negaliu drąsiai teigti, jog tavo draugė kažką žino, tačiau to nesako. – gūžtelėjęs pečiais Freudenberger nežymiai šyptelėjo, tarsi nutaisydamas veido išraišką „aš kartais šiknius, teks prie to priprasti“. Pabaigęs savo maisto porciją, Dominic taip pat pakilo nuo stalo, nusinešdamas savo lėkštę bei ją išsiplaudamas. Nusausinęs rankas rankšluostėliu, vyras vėl grįžo prie stalo bei atsisėdęs atsargiai gurkštelėjo karštos kavos. Vėlgi pasidarė ne kavą, o raketų kurą, tačiau tokią stiprą kavą Freudenberger visada gerdavo, todėl dėl to tikrai nebuvo verta jaudintis. - Apie ką galvoji? – pasiteiravęs Dominic žvilgtelėjo į Alex bei uždėjo savo ranką šiai ant šlaunies, nykščiu paglostydamas apnuogintą odą. Ranka vis dar buvo šilta nuo kavos puodelio, todėl turėjo maloniai šildyti tą sritį, ant kurios ji buvo padėta. Šiuo atveju tai buvo Reed šlaunis.

2017-11-30, 14:27

Alex žinojo, kad Dominic buvo teisus. Ji negalėjo garantuoti, kad ir kaip norėjo, kad Melisa nieko nežinojo. Bet kita jos pusė norėjo apginti draugę, kuri jai atstojo seserį ir su kuria moteris tiek daug patyrė. Juk jos dėl viena kitos guldytų galvą ant pjūklo...arba Alex tiesiog to tikėjosi ir nepastebėjo paprasčiausių ženklų, kurie galėjo rodyti kitaip. Po pastarųjų įvykių Reed tikrai viską savo gyvenime ėmė iš naujo analizuoti, lyg bandydama atrasti kažką, kas padėtų visą šitą betvarkę sutvarkyti ir ji galėtų bent pabandyti gyventi kaip normalus žmogus. - Dėl savo pačios labo tikiuosi, kad ji nieko apie tai nežino, - atsidusus mėlynakė atsigėrė arbatos. Tai būtų dar viena netektis jos gyvenime, kuri prilygtų jos motinos mirčiai, o to šviesiaplaukė tikrai taip lengvai nepaleistų. Greičiausiai pati paskelbtų solo karą sparnuotiesiems. Kad ir kaip juokingai tai skambėjo. Akimirką stebėjus Domo ranką ant savo kojos šyptelėjo, - atvykau į Sietlą, bėgdama nuo Niujorko chaoso, tikėdamasi čia atrasti ramybę, bet išėjo taip, kad sužinojau, netekau ir tuo pačiu gavau tiek daug, kad nebežinau nuo ko pradėti bent pabandyti visa tai išspręsti, - atsakius Alex uždėjo savo delną ant Domui priklausančio, kuris maloniai šildė jos šlaunies odą, - žinai, esi vienintelis žmogus, kuriuo šimtu procentų pasitikiu, - pripažinus įsmeigė žvilgsnį į Dominic akis. O tai jau sakė daug, kadangi Alex net savimi šiuo metu nepasitikėjo ir net bijojo pagalvoti apie tai, kaip jausis kai reikės grįžti namo, ką ketino padaryti per artimiausias pora dienų, nes nenorėjo Domo apkrauti. Moteriai buvo baisu, tik ji nenorėjo to pripažinti garsiai.

Guest Guest

2017-11-30, 16:17

Kadangi Dominic labai retai pasitikėdavo žmonėmis, todėl taip ir kalbėjo. Ypatingai, kai dabar žinojo, jog Alex draugė kažkiek susijusi su angelais, o angelai vienaip ar kitaip buvo pavaldūs dievams, jei tie išvis egzistavo. Vyras vis dar sunkiai galėjo suvokti, jog yra dar viena rūšis tipų, kurie vienaip ar kitaip yra žymiai stipresni už visas antgamtines būtybes kartu sudėjus. Na, bent jau jis taip galvojo, kadangi dievais be reikalo niekas nesivadina, juk taip? - Gali pradėti nuo to, jog šiuo metu esi saugi. Nors ir aplamdytais šonais, tačiau esi saugi. Ir galbūt, po visų tų kosminių reikalų su dievais, galėsi gyventi ramiai. Pasvajoti juk galima. - sukrizenęs vyras gurkštelėjo kavos, nežymiai spustelėdamas Reed šlaunį. - Pasirinkai prasčiausią variantą, kokį tik galėjai pasirinkti, jei kalbėsime apie pasitikėjimą. Aš rimtai. - patraukęs moterį per dantį Dominic kreivai vyptelėjo padėdamas kavos puodelį ant stalo bei kita ranka pritraukdamas Alex kėdę su ja pačia arčiau savęs. - Žinoma, aš tuo nesiskundžiu. Be to, gali likti pas mane tiek laiko, kiek tik norėsi. Kebabas tau palaikys draugiją, jei manęs nebūtų namuose, jis bet kokiu atveju dievina draugiją. - žvilgtelėjęs į šunį, kuris dabar buvo nutaisęs pačią kvailiausią veido išraišką ir žaidė su kamuoliuku, Freudenberger vos susilaikė neprunkštelėjęs. Tas šuo gyva parodija.

2017-11-30, 17:08

Dievai apskritai norėjo, kad visi jiems būtų pavaldūs, nes kažkurie iš jų sukūrė šią Žemę ir pačia būtybes. Jeigu gilintis į jų taisykles, gyvenimo būdą ir informaciją, pateiktą skirtingų šalių šventuosiuose raštuose, galėjai susimaišyti tarp skirtingų versijų kas kam pavaldus ir kas už ką atsakingas. Greičiausiai konkrečius atsakymus turėjo tiek blogosios, tiek gerosios pusės atstovai, tiesiog reikėjo žinoti kieno klausti ir kaip prie to asmens prieiti, nes šis tikrai bus saugomas taip, kad net su armija prie jo neprieisi. Nepaisant to, pirmiausiai Alex reikėjo pilnai sugyti, o tada nedelsiant pradėti treniruotis, tik tada bus galima galvoti kaip elgtis su susidariusia situacija. - Tavo dėka, - šyptelėjus moteris pridėjo delną prie Domo skruosto, - aš saugi tavo dėka, - nykščiu perbraukus per kelias dienas neskustą barzdelę nusišypsojo. Turbūt visuomet liks jam dėkinga, kad ištraukė ją iš to mėšlo, kada pati moteris norėjo, kad ją tiesiog nudėtų ir viskas baigtųsi. - Kažkodėl labai abejoju, - parodžius liežuvį Alex pasisuko, visu kūnu, uždėjo pėdas ant metalinės Domo kėdės dalies ir uždėjo abu delnus jam ant kojų, į šias nestipriai pasiremdama, - ar taip sakai dėl to, nes žinai, kad kiekvieną dieną tavęs lauks karštas maistas ant stalo? - paerzinus vyrą plačiau nusišypsojo, - bet ne, vos tik pakankamai sugysiu, keliausiu namo. Nenoriu atimti tavo asmeninės erdvės ilgiau negu reikia, - prikandus apatinę lūpą įsižiūrėjo į Dominic. Ji tikrai dėl jo kraustėsi iš proto, kitaip negalėjai pasakyti. Ir be to, Alex negalėjo slėptis, geriau anksčiau sugrįžti į savas vėžes ir įveikti baimę, kad vos tik išeis iš Dominic namų, jai kažkas nutiks. Netrukus vos palinkus į priekį, Reed priglaudė lūpas prie vyrui priklausančių, sujungdama jas kavos skonio bučiniui.

Guest Guest

2017-11-30, 18:06

Aplamai, abi pusės šiuo klausimu turėjo skirtingas teorijas ir dėl jų galėjai tikrai susipainioti, nes viena pusė teigė vieną, o kita - visai ką kita. Negalėjai pasitikėti tai viena iš tų teorijų ir reikėjo surasti tikrai nešališką asmenį, kuris papasakotų tiesą, kadangi abidvi pusės mėgo pagražinti įvykius. - Na, aš nesu nemirtingas, todėl nežinau ar galėčiau tave apginti nuo dievų. Tai jau būtų sudėtingesnė užduotis, nes kažin ar Aralo durklas toks stiprus, jog galėtų nužudyti ir kažką aukščiau už angelus ir demonus. - gūžtelėjęs pečiais vyras kaip visada nemokėjo priimti komplimento už išgelbėtą gyvybę bei pradėjo galvoti teorijas. Aplamai, Dominic negalėjo įsivaizduoti, kad koks nors žemiškas ginklas galėtų nužudyti dievą. Jis skaitė daugybę informacijos apie skandinaviškuosius dievus, o tie dievai praktiškai buvo nenužudomi. Juos kad ir kiek kartų padurtum, jie visada prisikelia ir pridaro tik dar daugiau bėdų. - Ne, aš tai sakau dėl to, jog noriu, kad čia gyventum. - burbtelėjęs Freudenberger net nesuvokė, ką pasakė. Tik vėliau jo protas davė signalą pavadinimu "ar tu visai pablūdai?". Pakėlęs žvilgsnį į moterį jis nužvelgė jos veidą, stebėdamas ar ši nepakraupo ir nesiruošia nešti mėsų iš jo lofto. - Too soon? - kaltai šyptelėjęs Dominic atsiduso, kol šio veidas vėl neišdavė jokios emocijos, nes prieš tai buvo galima įžvelgti menką baimę jo visoje fizionomijoje. Tai buvo tikrai rimtas pareiškimas. Gyventi kartu buvo rimtas žingsnis porai.

2017-11-30, 18:42

- Dabar pagrindinė tavo užduotis mane treniruoti, kad nereikėtų manęs ginti, - atsakius nusišypsojo, - kartu įveiksim bet kurį subingalvį, - palinksėjo labai rimta veido išraiška, tačiau netrukus jos lūpų kampučiai sutruktčiojo ir Reed nusijuokė. Iš tiesų, jeigu jiedu galės pasitikėti vienas kitu kovoje, jau automatiškai turės didesnį šansą laimėti. Be to, jeigu moteris buvo reikalinga dievams, vadinasi jos galios galėjo jiems kažkaip pakenkti, todėl Alex buvo tikra, kad galės susitarti su Marcus dėl savo bei Domo saugumo. Po sekančių vyro žodžių, Alex pasijautė taip, lyg kažkas moteriai būtų trenkęs iš keptuvės per pakaušį. Nuostaba ją taip pritrenkė, kad jos lūpos ir liko praviros, o plačiai atmerktos akys analizavo Domo veidą, kuriame atsispindėjo šiokia tokia baimė. Pirma mintis, šovusi Reed į galvą buvo ta, kad ji ne taip išgirdo. Kita mintis buvo ta, kad galbūt vaistai nuo skausmo veikė stipriau nei ji tikėjosi ir, galbūt, reikėjo gerti pusę tabletės, o ne visą. Tik po to, kai Domas paklausė ar ne per greitai, Alex susigaudė kas šiuo momentu vyko ir kad ji viso to nesusikūrė savo galvoje. Pati mėlynakė net nepajautė, kaip greitai atsidūrė ant vyro kelių ir jį karštai pabučiavo, rankomis apsivijus šio kaklą. Kada pritrūko oro, moteris atsitraukė negalėdama paslėpti šypsenos nuo savo veido, - nemanau, kad gyvenant tokiu gyvenimo tempu kaip mes, egzistuoja tokie žodžiai kaip "per greitai", - tarstelėjus Aex įsižiūrėjo į Domą, - svarbiausia būti pasiruošus tokiam žingsniui, tad jei tu įsitikinęs, kad to nori, aš pasiruošus, - linktelėjus lyg ir užtvirtino savo sutikimą žodžiais. - Tik tu supranti, kad tavo loftas yra laikinas dalykas, kol mes susirasim erdvesnę gyvenimo vietą? - apsidairius Alex nusišypsojo prikąsdama lūpą. Buvo tikra savo žodžiais, kadangi vien jos spinta užėmė visą Domo miegamojo erdvę. Be to, reikėjo žvelgti į ateitį, juk jie abu norėjo šeimos, tik vienas kitam to dar nespėjo pripažinti garsiai.

Guest Guest

2017-11-30, 22:20

- Aš tave treniruosiu, juk sakiau. Tačiau pirmiausia turėsi sulaukti, kol pagysi ir atgausi jėgas. Tada galėsi bandyti man išspardyti subinę, tačiau labai abejoju ar tai tau pavyks. – sukrizenęs Dominic nežymiai kilstelėjo antakius, tarsi bandytų patraukti moterį per dantį. Net ir pusiau archangelė nesugebės jo patiesti ant žemės, vyras buvo ne iš to molio drėbtas, kad imtų ir taip lengvai nusileistų. Nesvarbu, jog Reed buvo jo moteris, tačiau tai nedavė fakto nusileisti treniruotėse, todėl Dominic ruošėsi būti griežtas treneris. Tos akimirkos, kada Alex į jį spoksojo, bandydama suprasti, ką jis ką tik pasakė, ėjo taip lėtai, jog vyrui kelias akimirkas tiesiog norėjosi pasakyti „Žinai ką? Nevermind, aš pajuokavau“, kadangi neigiamas atsakymas jį tikrai būtų nuliūdinęs, net jei Freudenberger to ir nebūtų parodęs. Tačiau visgi, kai moteris atsikraustė pas jį ant kelių, stipriai įsisiurbdama šiam į lūpas, jo rankos tvirtai apsivijo jos liemenį, priglausdamos ją dar arčiau savęs. Pagilindamas bučinį ir padarydamas jį šiek tiek reiklesnį, Dominic vos begalėjo atsitraukti, tačiau kai Alex pritrūko oro, jis noriai atleido savo gniaužtus. - Jei aš nebūčiau įsitikinęs, to net nebūčiau pasakęs. Manau galima pamatyti iš mano veido išraiškos, jog aš retai kada šneku nesąmones apie rimtus dalykus. – gūžtelėjęs pečiais Freudenberger vos kilstelėjo lūpų kamputį, žvelgdamas į Alex. Kažin kada ji pas vyrą atsikraustys? Šiandien? Rytoj? Jei būtų buvusi jo valia, jis tą pačią minutę būtų perkraustęs visus jos daiktus pas jį į loftą. Žinoma, vietos čia nėra tiek daug, kad sutalpintum kokias dvi spintas moteriškų drabužių (o jis neabejojo, jog Alex jų turi dar daugiau), tačiau dėl to jis labai nepergyveno. - Kol kas mano loftas yra tinkama vieta gyventi. Vėliau jau galėsime žiūrėti, ką galime surasti. Kebabui, beveik taip pat, kaip tau, norisi didelės erdvės. – sulyginęs moterį su savo šunimi vyras nežymiai nusijuokė, gnybtelėdamas pirštais Alex į sėdmenis žaidimo forma.

2017-12-01, 16:09

Alex besišypsodama kilstelėjo antakius, - Freudenberger, ar jūs metate man iššūkį? - paklausus kiek primerkė akis. Tiesą sakant, Reed visuomet mėgo iššūkius ir tai, kad jis neketino jai nusileisti, buvo labai gerai, kadangi moteris tuomet tikrai išmoks gintis.Jeigu vyras bandytų nusileisti, Alex spirtų jam į užpakalį, nes tokioje situacijoje turėjo būti lygybė. Kaip kitaip išmoks kovoti? O ir moteris nebijojo treniruočių metu susižeisti, nes tikėjosi, kad bus nelengva. - Aš tik pasitikslinau, kadangi padarei didžiausią klaidą pasiryždamas gyventi su šita moterim, - paerzinus Domą mostelėjo atbulais nykščiais į save, - pervilksiu tavo patalus ir pakeisiu rankšluosčius į rožinę spalvą, - labai rimta veido išraiška pradėjo planuoti, - tada reikės nupirkti gėlėtus tapetus ir kilimą, dar pridėsiu pliušini žaislų Kebabui....- nutęsė bandydama skambėti taip, lyg kuo rimčiausiai ruošėsi tai daryti, bet netrukus jos apatinė lūpa suvirpėjo ir Alex susijuokė. Turbūt gyvenime nevilktų patalų rožine spalva. - Tuomet rytoj sutvarkysim loftą ir pažiūrėsim kiek vietos atsiras, o tada pažiūrėsiu kiek daiktų galiu atsivežti, - nusišypsojus Alex nežymiai papurtė galvą, vis dar negalėdama patikėti, kad laikinai persikels gyventi pas Domą. Žinoma, kadangi turėjo butą, kurio pusė priklausė jai, kita Melisai, Alex ketino ten pasilikti daiktus, kurie šiuo momentu jai nebus reikalingi, tokie kaip dekoratyvinės smulkmenos, vasariniai drabužiai, virtuvinė įranga, kurią Domas turėjo ir pan.. - Eii! - nusijuokus šoktelėjo nuo netikėto įžnybimo į subinaiitę, - jei toliau taip negražiai elgsitės, mes su Kebabu vieni ieškosim didesnės gyvenamosios vietos, - parodžius liežuvį, delnais nuslydo Domo krūtine žemyn, o tada aukštyn, tą veiksmą pakartodama kelis kartus. O tada priglaudė savo kaktą prie jo, sulaikydama žiovulį.

Guest Guest

2017-12-01, 16:56

- Nežinau, o atrodo taip, lyg mesčiau Jums iššūkį, Reed? – tarstelėjęs jis vos kilstelėjo antakį, taip tik dar labiau paerzindamas moterį. Kažin ar Dominic treniruos ją iki tokio lygio, kad per treniruotes gautų gilesnių ir rimtesnių sužalojimų, tačiau mėlynų pasitaikyti gali. Juk vyras ne vien tiktai ją mokys, kaip išlaisvinti savo galias bei naudotis šaunamuoju ginklu, tačiau ir minimaliai pamokys kovos menų, jog sugebėtų bent trumpam nukreipti priešininko dėmesį arba kelioms akimirkoms jį tiesiog „atjungti“. - Galbūt man galima persigalvoti? Nes tikrai nesu rožinės spalvos mėgėjas. – pasikasęs smakrą Dominic apsimetė intensyviai mąstantis, kaip iškrapštyti Alex iš savo namų, tačiau jau po kelių akimirkų lūpų kampučiai vos kilstelėjo į viršų. Tiesa, jam reikės atidžiau moterį stebėti, jog ši nesugalvotų galutinai pertvarkyti jo lofto interjero, tačiau jis tikėjosi, kad jo namuose neatsiras pernelyg daug rožinės spalvos. Taip, rožinė spalva buvo moteriškumo simbolis, tačiau kai jos per daug, prasideda negeri dalykai. - Sutvarkysim loftą? Manai, kad jis dabar nėra tvarkingas? Moterie, kokias grandiozines „perestroikes“ čia planuoji? – kilstelėjęs antakį Freudenberger nesusilaikė nesukrizenęs, kadangi nenorėjo įsivaizduoti kaip Alex pasidaro loftą „erdvesnį“ daužydama su kūjų sienas ir braudamasi į vyro kaimynų butus. Nors tas vaizdas tikrai atrodytų daugiau ar mažiau juokingai. - Jau matau, kaip jūs vieni jos ieškositės. Nagi, kelkite savo sėdimąją, Reed, keliausim į lovą. Miegot. – dar kartą žnyptelėjęs į moters sėdmenis Dominic nutaisė „aš nieko nedarau“ veido išraišką bei kai Alex pakilo, jis taip pat atsistojo nuo kėdės.

2017-12-01, 18:52

- Tetrūksta tiktai baltos pirštinaitės, - užlaikydama vyro žvilgsnį sulaikė gerklėje susikaupusį kikenimą. Alex apskritai galvojo užsirašyti į kickbox'o treniruotes, o vėliau, kada pramoks visų Domo išmokytų subtilybių, galbūt sieks juodojo diržo. Žinoma, iki tol reikėjo labai daug nugyventi, nes kovos menų tobulinimas užtruko tikrai ne du/tris metus. - Viskas. Prašovei savo šansą, - gūžtelėjus pečiais išsišiepė it saulytė, - gyvensi rožinėje pilyje ir dar Kebabui nupirksiu rožinį kombinezoną žiemai, - nusikvatojus Alex pažvelgė į šunį, kuris išleido ganėtinai garsų nepasitenkinimo garsą. Matėsi, kad kudlotasis keturkojis apskritai nemėgo drabužių, nes jam to nereikėjo, kadangi turėjo kailį, o jeigu dar Reed aprengtų jį rožine spalva, greičiausiai moteriai šuo niekada neatleistų. - Ta prasme atlaisvinsim vietos spintose, - žaismingai pervertus akis nusišypsojo. Moteris tikrai neketino pertvarkyti Domo lofto, nebent tiktai jį papildyti keliais smulkiais dalykėliais, tokiais kaip kvapnios žvakės arba vaza gėlių. O kas lietė jos drabužių ir batų gausą, na...moteris ne iš kelmo spirta, ką nors sugalvos. - Neturiu jėgųųų, - nutęsus it mažas vaikas nusijuokė ir pabaigė savo arbatą, kažkokiu magišku būdu pasiekus puodelį per Domo glėbį. Tada atsikėlus nuo vyro kelių, patraukė megztinį žemyn ir pasirąžius nunešė tuščius puodukus į kriauklę, kuriuos greit suplovė ir padėjo ant džiovyklės. Tada užsikabarojo į antrą aukštą ir sugebėjus persirengti į bambukinę pižamą su šortais, griuvo į lovą laukdama savo pagalvės- taip, Domo krūtinės, kurios pasigedo pastarąsias dvi dienas, nes jis nusprendė duoti jai erdvės.

Guest Guest

2017-12-01, 19:31

- Atrodysiu kaip kokia Disney princesė. Trūktų tiktai tiaros ir suknelės...turbūt reikės ir tą rožinės spalvos nusipirkti, kad bent jau normaliai derintųsi prie aplinkos, - pavartęs akis Dominic nežymiai nusijuokė. Nenorėjo savęs įsivaizduoti su ilgą, pūsta rožine suknele, tačiau jo vaizduotė jau buvo pažengusi į priekį ir vyras turėjo pripažinti, kad vaizdas tikrai turėtų būti neblogas. Jis būtų pati gražiausia princesė, kokią kada nors regėjo žmonija. Kebabas aplamai nebuvo tas šuo, kuriam siuvami drabužiai. Jis buvo gauruotas mišrūnas. Freudenberger turėdavo sunkiausias kelias paras, kol tą šunį apkirpdavo bent jau minimaliai ir išmaudydavo, kadangi tas padaras nemėgo nei žirklių, nei vandens. Jis negalėdavo nustovėti vienoje vietoje, o tai kirpimo procesą prailgindavo dar kelioms valandos. Į šunų kirpyklas Dominic net nesiruošė jo vežti, nes jis ten būtų sukandžiojęs visas dirbusias kirpėjas. Todėl taip, drabužiai buvo dar vienas dalykas, kurio Kebabas nemėgo. Ypatingai, jei tie drabužiai būdavo ant jo. - Mano spintos ir taip pusiau tuščios, todėl nemanau, kad turėsi daug darbo. – gūžtelėjęs pečiais vyras išjungė šviesas virtuvėje bei svetainėje ir nežymiai pasiražęs nužvelgė paskui Alex nubidzenusi Kebabą, kuris turbūt jau spėjo įsipatoginti toje lovos pusėje, kurioje turėjo miegoti Dominic. Nužvelgęs tik gatvės šviesų ir pravažiuojančio automobilių šviesų apšviestą patalpą, jis nežymiai nusižiovavo bei užkilo į antrą aukštą, pajungdamas netoli lovos įmontuotas lemputes. Jos minimaliai apšvietė kambarį. Jas Freudenberger naudodavo tuo atveju, jei skaitydavo arba ilgai dirbdavo prie kompiuterio, arba tiesiog valydavo ginklą prieš naktį. Išsinėręs iš marškinėlių vyras tiktai prunkštelėjo, kai pamatė, jog Kebabas sau dailiai įsitaisęs ten, kur Dominic ir tikėjosi. - Tas šuo tikrai nežino, kas yra per daug dėmesio. – papurtęs galvą jis baigė nusirengti bei šiaip ne taip įslinko į lovą. Nepatenkintas šuo nuėjo atsigulti Alex prie kojų, sunkiai atsidusdamas. Kelias valandas Dominic dar tvarkė kelis reikalus kompiuteriu bei parašė savo informatoriui, jog gautų jam reikiamą informaciją apie dievus. Vėliau jis išjungė šviesą, apsikabino Alex bei nė nepajuto, kaip greitai užmigo.

Sponsored content

» Loftas
» Loftas