|
| Author | Message |
|---|
 |  2016-11-27, 15:08 | |
| Reina buvo atviras žmogus. Jeigu kas nors jos paklausdavo, pavyzdžiui, ar tinka tas naujasis sijonas, moteris žodžių į vatą nevyniodavo ir drėbdavo tiesą į akis tokią, kokią ji matydavo. Retkarčiais ši savybė praversdavo, tačiau dažnai tiesiog sudegindavo tiltus. Tačiau tokia jau ji buvo - tiesmukiška ir retkarčiais netgi skaudžiai atvira.
- Tu mažai miegi. Mažai valgai. Visiškai nesirūpini savo sveikata. Ir jeigu tau ant stalo kiekvieną dieną nepadėčiau dubens salotų, tu daržoves aplenktum per kilometrą. Tau tavo verslas svarbesnis už tave patį. Ir tu dirbi dieną naktį, tačiau manau, kad pamiršti, kad ateis diena, kai verslas nebeatneš tokio pasitenkinimo kaip anksčiau, tačiau paprasčiausiai neturėsi kuo jo pakeisti, nes visus būsi atstūmęs. Toks tas tavo išprotėjimas.
Pakilusi nuo kilimo, moteris į rankas pasiėmė savo išmėtytus drabužius ir aukštakulnius. Staiga susimąstė - į kurį miegamąjį reikėtų eiti - į savo ar į jo. Tačiau klausti rodėsi kažkaip nejauku, todėl nusprendė, kad jeigu jis būtų norėjęs, jau būtų ją pakvietęs eiti kartu. Pakštelėjusi jam į lūpas, Reina mirktelėjo.
- Labanakt. |
| | | |
| | 2016-11-27, 15:21 | |
| Na, merginos atsakymas buvo daugiau ar mažiau akivaizdus. Vyras visą savo gyvenimą dedikavo darbui ir net neįsivaizdavo, kad kažkas galėtų būti kitaip. Claudius pasmerkė save vienatvei, užsikasus popierių kalnuose ir spoksant į kompiuterio ekraną. Niekad nesusimąstė, jog tai gali būti jo yda. Save šis laikė sėkmingu, protingu, geresniu už kitus. Galbūt todėl tai, ką pasakė Reina, nors ir buvo akivaizdu, jį šiek tiek nustebino. Pusiau atsisėsdamas, vyras nežymiai papurtė galvą. Jau žiojosi kažką sakyti, veikiausiai prieštarauti ar nevykusiai pajuokauti, bet sulaukė tik greito pakštelėjimo į lūpas ir stebėjo nueinančią merginą. Sutrikęs, Claudius akimirką pasiliko savo vietoje ir bukai spoksojo į vieną tašką. Būtent todėl vyras nuo visų laikėsi atstumo ir buvo užsisklendęs. Bent truputį atvėręs savo širdį, Jaeger pats savęs nebesuprasdavo. Galiausiai jis pakilo iš savo vietos, truputį susinervinęs užsitempė apatinius ir susirinko rūbus. Dar turėjo mintį sulaikyti tamsiaplaukę, ką nors pasakyti, tačiau nežinojo ką. Išvis, nieko jis nežinojo. Todėl tik apglėbė drabužius rankose ir nuslinko į savo miegamąjį. Numetė viską ant kušetės ir minutėlę pasėdėjo ant lovos krašto. Kažkoks idiotizmas. Ir vėl, pats save nustebindamas, Claudius pasiryžo per tą patį vakarą pasielgti impulsyviai jau antrą kartą. Pašokęs iš vietos, jis ganėtinai triukšmingai atlapojo savo miegamojo duris ir užtikrintais žingsniais nukeliavo į Reinos kambarį. Nesibeldęs įgriuvo vidun ir giliau įkvėpė. Kambarys vis dar buvo po jo namų stogu, bet jautėsi įžengęs į svetimą teritoriją.
- Nemiegi? |
| | | |
| | 2016-11-27, 15:25 | |
| Grįžusi į kambarį, Reina sumetė drabužius į skalbimo krepšį ir įlipo į dušą. Išsiplovusi galvą ir skrupulingai numuilavusi kiekvieną kūno centimetrą kurį tik galėjo pasiekti, Reina, nenorėdama per ilgai turkštis duše, greit iš jo išlipo. Nusausinusi plaukus, o tada ir kūną, pasitepė odą kremu, o veidą palepino dar keliais kremukais, turėjusiais jos odą dar bent kažkiek metų išlaikyti tokią elastingą ir gražią. Baigusi visas ceremonijas, pravėrė vonios duris, o kambaryje jau stovėjo Klaudijus. Akivaizdžiai nustebinta, moteris kilstelėjo antakį ir paskui save užvėrusi vonios kambario duris papurtė galvą.
- Ne, tačiau jau kaip tik ketinau. Ar kažkas nutiko?
Suprasdama, kad prieš jį stovi visiškai nuoga (nors ir nebuvo ko gėdytis, o ir šiaip, gi vos prieš pusvalandį jie mylėjosi), Reina nuo kėdės pasigriebė juodą trumpą šilkinį chalatėlį ir juo apsigaubė. Nors nelabai kas ir pasikeitė - chalatėlis buvo itin trumpas ir plonas, todėl visos jos linijos atrodė tik dar geriau. |
| | | |
| | 2016-11-27, 15:36 | |
| Nors prieš keliasdešimt sekundžių buvo labai įsitikinęs savo veiksmais, ryžtas tuojau pat pabruko uodegą, kai prieš akis išvydo Reiną. Nuryjęs seilių gumulą, Claudius pabandė išspausti kokį kvailą šypsnį, bet pačiu laiku suvokė, jog nelabai kas iš to išeis. Šiek tiek desperatiškai paskėsčiojęs rankomis, vyras galiausiai atsiduso.
- Galvojau tau pasakyti ryte, bet.. - Claudius sekundėlei nutilo. Tada kiek giliau įkvėpė ir skvarbiai pažvelgė į tamsiaplaukę. - Tas dienas, kurias man atlaisvinai... Matai, mano šeima gyvena kitame mieste ir.. na, gal norėtum važiuoti kartu su manimi? - galiausiai išstenėjęs klausimą, vyras šyptelėjo. - Nepagalvok nieko blogo, tiesiog jausčiausi kažkaip negerai, palikdamas tave čia vieną. Be to, tavo kompanija man būtų maloni.. ir labai daug reikštų, - iškart papylė krūvą pasiteisinimų, kad nesijaustų taip kvailai. Na, ir aišku, galvoje kirbėjo dar vienas dalykas, kurį pasakyti jis labai norėjo, bet nedrįso. Še tau ir vidutinio amžiaus slenkstį perkopiantis vyras - tereikėjo vienąkart suartėti su beprotiškai žavia mergina, kad taptų kažkokia skysta bala. |
| | | |
| | 2016-11-27, 15:51 | |
| Matydama kaip Klaudijus jaudinasi, Reina nesusilaikiusi nusijuokė ir ranka užsidengė burną. Žinojo, kad negalima juoktis iš vyrų, kai jie šitaip tau atveria širdį, tačiau juokas nebuvo piktas - toli gražu. Jai tai pasirodė... miela. Atrodė neįtikėtina, kad jos viršininkas, galėjęs visus išvadinti idiotais ir debilais, dabar užsikirtinėdamas siūlo važiuoti pas jo tėvus. Ir kas galėjo pagalvoti?
Priėjusi arčiu Klaudijaus, Reina švelniai rankomis suėmė jo veidą ir pasistiebusi lūpas priglaudė prie jam priklausančių.
- Matai, mielai važiuočiau kartu, bet turiu tokią bėdą. Mano viršininkas - tikra rakštis subinėje ir pastoviai man paskiria labaaaai daug darbų. Abejoju ar viską spėsiu pasidaryti, kad galėčiau sau leisti trims dienoms ištrūkti. - mirktelėjusi Reina jau norėjo prabilti apie ką nors kitą, tačiau matė, kad Klaudijus kažko dar nepasakė. Kilstelėjusi antakį moteris kiek pakreipė galvą ir nusišypsojo.
- Kas? |
| | | |
| | 2016-11-27, 16:00 | |
| Merginai nusijuokus, Claudius kažkaip nejaukiai atsikrenkštė. Tada papurtė galvą, minimaliai suimdamas save į rankas.
- Spėsi. Pasistengsiu, kad viską spėtum, - vyras kiek šilčiau nusišypsojo, apkabindamas Reiną per liemenį. Tikėjosi, kad tamsiaplaukė nepastebės, jog ant liežuvio galo sukasi ir dar kai kas. Aišku, buvo naivus taip manydamas, nes de la Valencia visada stebėtinai greitai susivokdavo. Mintyse bent tuziną kartų nusikeikęs, Claudius atsiduso. - Ne, nieko ypatingo. Tiesiog pagalvojau, kad šiąnakt bus beprotiškai liūdna miegoti vienam, - gūžtelėjo pečiais, šnekėdamas kur kas užtikrinčiau nei tikėjosi. Pasirodo, gali kartais ir pats save nustebinti. Valdingai prisitraukęs tamsiaplaukę arčiau savęs, jis švelniai ranka brūkštelėjo per jos šoną. - O šitas chalatėlis tau tinka. Kodėl nemačiau tavęs su juo anksčiau? - pusiau juokaudamas kilstelėjo antakį ir žaismingai šyptelėjo. Pakankamai greitai jam pavyko save sudrausminti ir priversti nustoti seilėtis. Kažkaip nesąmoningai pačiam ėmė atrodyti tas skystumas. |
| | | |
| | 2016-11-27, 16:06 | |
| Reina pati negalėjo patikėti kaip greitai viskas klostosi. Vieną akimirką jis dar rėkė ant jos, kad trūksta poros puslapių dokumentų, o kitą jie jau nuogi voliojosi priešais židinį. Nors Reinos vaizduotė ir buvo laki, ji pati negalėjo patikėti, kad galėjo šitaip pasisekti. Klaudijų vynioti aplink pirštą buvo kur kas lengviau nei ji manė. Be to, tai buvo kur kas maloniau jai pačiai nei ji tikėjosi. Įdomi ta gamta.
- Tikrai? Pasistengsi kad spėčiau? Gal nors kartą iš valyklos savo kostiumus pasiimsi pats? Arba, neduok dieve, sugebėsi ir kavos pats išsivirti? - sukikenusi, akivaizdžiai traukdama jį per dantį, Reina nužvelgė tai, kuo buvo apsirengusi. - Na, be makiažo irgi nesi manęs matęs, tačiau šios temos akivaizdžiai vengiame. - tyliai nusijuokė. Taip, be makiažo jos bruožai buvo kur kas mažiau išraiškingi, tačiau nuo to ji nepasidarė negraži.
Suėmusi Klaudijų už rankos, Reina daugiau nieko nesakydama jį išsivedė pro duris ir patraukė tiesiai miegamojo link. Paskui juos duris uždariusi, apsidairė. Klaudijus saugojo asmeninę erdvę, todėl ji čia dar nebuvo buvusi. Kai reikėdavo pasirūpinti jo drabužiais - eidavo tik į drabužinę. |
| | | |
| | 2016-11-27, 16:14 | |
| Traukiamas per dantį, jis tik šypsojosi. Nors galbūt dar ryte būtų susiraukęs ir pagrasinęs užčiaupti, dabar tam prasmės nebuvo. Abu buvo atsipalaidavę, atidėję į šalį visus darbus, todėl ir pats Claudius nusimetė griežto viršininko apsiaustą. Jiems pajudėjus miegamojo link, vyras praleido Reiną įeiti pirmą. Įjungė stalinę lempą, kuri savo blausia šviesa apšvietė sujauktą kambarį. Viskas buvo išmėtyta tai šen, tai ten, lova jau kažin kiek laiko neklota.. tačiau taip jau buvo. Į šį kambarį vyras ateidavo tik pernakvoti. Neturėjo tiek laisvalaikio, kad, pavyzdžiui, atsigulęs paskaitytų knygą ar šiaip bent minimaliai apsitvarkytų. Sunėręs judviejų pirštus, šis nuvedė tamsiaplaukę prie lovos ir atsisėdo ant krašto. Nenorėjo, kad nei ji, nei jis jaustųsi nejaukiai.
- Tai va... dabar jau matei viską, - lengvai nusijuokė. - Iš darbo kambario nė neįspėtum, kad tavo viršininkas toks nevala, hm? - kilstelėjęs antakį, šis atsigulė ir nusirideno į kitą lovos pusę. Paplekšnojo delnu šalia savęs, kad mergina padarytų tą patį. |
| | | |
| | 2016-11-27, 16:20 | |
| Klaudijui paplekšnojus per lovą ir taip paskatinus prisėsti šalia, Reina kramtė lūpą. Atrodė, kad viduje kažkas kunkuliuoja, todėl moteris papurtė galvą ir atsiduso.
- Atleisk, aš... Negaliu. - atrodydama taip, lyg ketintų pulti iš kambario ir bėgti, Reina padarė neįtikėtiną dalyką - ėmė rinkti išmėtytus drabužius ir juos dėlioti tvarkingai. Vėliau surinko kelias skardines alaus ir picos dėžę, visus juos išmetė. Šiek tiek pravėrusi langą, kad kambarys išsivėdintų, nuo žemės pakėlė kelias pagalvėles ir jas sudėjo ant fotelio. Žinojo, kad atrodo absurdiškai, tačiau ji nebūtų galėjusi užmigti šitokioje betvarkėje.
Priėjusi prie lovos Reina atsirišo chalatą ir pasidėjo jį ant lovos krašto. Palindusi po šilkiniais patalais šalia Klaudijaus, de la Valencia persibraukė ranka per šlapius, tačiau labai maloniai kvepiančius ilgus plaukus ir kreivai šyptelėjo.
- Žinau, kad veikiausiai pasirodžiau kaip visiška psichė, tačiau nebūčiau galėjusi užmigti, jei nebūčiau aptvarkiusi. Maniau, kad tai apie mane jau žinai. - nusišypsojusi, Reina pasiėmė pagalvę ir, jausdamasi kaip namie, ją pasidėjo prie Klaudijaus krūtinės. Atsigulusi, vieną ranką padėjo vyrui ant pilvo ir pakėlė akis aukštyn. - Belieka tik įsivaizduoti kaip atrodytų namai, jei tu neturėtum namų tvarkytojos. |
| | | |
| | 2016-11-27, 17:50 | |
| Merginai ėmus suktis kambaryje, Claudius kiek pakilo, pasiremdamas alkūnėmis sau iš šonų. Kiek nustebintas išrietė antakį ir prunkštelėjo. Ta betvarkė jam buvo tapusi savotiška šventove, tačiau buvo smagu stebėti, kaip Reina ją griauna. Aišku, ne pats puikiausias būdas padaryti merginai įspūdį, atsivedant ją į tragiškai sujauktą kambarį, bet Jaeger ir nesistengė pasirodyti kitoks nei išties yra. Taip, susitikimuose, sakydamas kalbas ar stovėdamas prieš darbuotojus ir aiškindamas, kad jie puspročiai, Claudius visad atrodydavo tvarkingai ir elegantiškai. Tačiau netgi tai buvo tamsiaplaukės nuopelnas. Dievaži, jei ne ji, tikriausiai su verslo partneriais susitikinėtų vilkėdamas nutriušusį megztinį.
- Ta tvarkytoja man nepatinka, - gūžtelėjo pečiais ir kaltai šyptelėjo. - Jau seniai būčiau ją atleidęs, bet tuomet tau reiktų vaikščioti man iš paskos ir rinkti drabužius. O tu man reikalinga, kad atliktum kitokias užduotis, - sumurmėjo, įsipatogindamas lovoje. Viena ranka lengvai apglėbė merginą ir šiek tiek pasimuistė. Keletą sekundžių tykiai spoksojo į lubas ir ištiesė ranką, išjungdamas stalinę lempą. - Tau ir man reikia normaliai pailsėti, - pareiškė, užspausdamas akių vokus ir pirštais švelniai brūkštelėdamas per šlapius Reinos plaukus. |
| | | |
| | 2016-11-27, 17:56 | |
| Pasimuisčiusi lovoje ir įsipatoginusi, Reina sukikeno, išgirdusi kad jam nepatinka jo namų tvarkytoja. Ak, koks netikėtumas.
- Ar tau iš viso patinka nors vienas tavo darbuotojas? Apart, žinoma, manęs? - nusijuokė ir pažvelgė Klaudijui į akis. - Tau nepatinka tavo virėja, nepatinka namų tvarkytoja, nepatinka ir tavo siuvėjas. Tau net tavo šuns vedžiotoja nepatinka. Ir kas keisčiausia, tai kad tu visų šių žmonių nemėgsti, nors visus išsirinkai ir pasisamdei pats.
Pati suprasdama, kad keltis jau taip greitai, o jie vis dar šnekasi, Reina linktelėjo ir pati užsimerkė. Neilgai trukus ji jau miegojo. Tačiau neilgam. Jos biologinis laikrodis veikė puikiai, todėl net be žadintuvo Reina pakilo penktą ryto. Išslinkusi iš lovos, nuėjo į tualetą, kur išsivalė dantis ir susišukavo plaukus, kurie po nakties buvo neklusnūs ir suvelti. Grįžusi į miegamąjį, net per antklodę matydama, kad Klaudijaus tam tikros dalys sveikina rytą, Reina tyliai sukikeno. Kilstelėjusi antklodę ties jo kojomis, moteris įslinko po ja ir mažais bučinukais nusėjo Jaeger šlaunis, o tada ir pilvą. Rankomis tvirtai suėmusi jo klubus, liežuviu perbraukė per visą jo penio ilgį, vėliau susikoncentruodama ties pačiu galiuku. |
| | | |
| | 2016-11-27, 18:10 | |
| Claudius paprasčiausiai nemėgo visų tų svetimų žmonių, besisukiojančių jo namuose. Atleisti jų negalėjo dėl vienos labai paprastos priežasties - taip gerokai apsisunkintų sau gyvenimą. Liktų alkanas, gyventų sąvartyne, galiausiai net šuo imtų tūpčioti namie, norėdamas atlikti savo reikalus. O tokių darbų pavesti Reinai negalėjo. Kada tuomet ji tvarkytų dokumentus? Vis dėlto, į merginos žodžius jis nebeatsakė. Nebenorėjo savęs blaškyti ir ramiai pasinėrė į miegą. Susisupo į antklodę ir, pusiau apkabinęs tamsiaplaukę, ėmė ramiai ir ritmingai kvėpuoti.
Ryte, kur kas anksčiau nei jis paprastai keliasi, pažadino keistas, tačiau malonus jausmas. Prireikė poros akimirkų susivokti, jog jau seniausiai nebesapnuoja. Staigiai atplėšęs akis, Jaeger numetė šalin antklodę ir, neslėpdamas nuostabos, išsišiepė. Kiek apsnūdęs, tačiau labai sėkmingai žadinamas tų malonių pojūčių, įvėlė pirštus į Reinos plaukus. Trūkčiojančiai iškvėpė orą ir išleido kažkokį mykimą primenantį garsą. Na, mielai taip būtų pažadinamas kiekvieną rytą. Pusiau atsisėsdamas, šis kiek kilstelėjo de la Valencia plaukus, kad galėtų normaliai įžiūrėti josios veidą. Praviras lūpas paliko dar vienas atodūsis ir jis pajuto, kaip visą kūną užplūsta maloniai kutenanti banga. |
| | | |
| | 2016-11-27, 18:15 | |
| Toliau darydama Klaudijui oralinį, Reina kreivai šyptelėjo vos pajutusi, kad jis prabudo. Kilstelėjusi akis, pažvelgė tiesiai į vyrą ir pamerkė jam akį, taip tarsi sakydama "labas rytas". Neketindama blaškytis nuo šiuo metu atliekamo veiksmo, Reina ranką padėjo jam ant pilvo ir kiek spustelėjo, taip parodydama, kad situaciją kontroliuoja būtent ji ir jam keltis negalima. Šiaip ar taip, jeigu jau Reina de la Valencia ką nors pradėdavo, tai ir pabaigdavo. Tačiau šiuo atveju pabaigs ne tik ji, jei žinote ką turiu omenyje.
Suėmusi jo penį į ranką, į pagalbą pasitelkdama stimuliaciją ne tik lūpomis ir liežuviu, bet ir delnu, Reina kiek atsitraukė, tačiau judesys ranka nesiliovė. Mažais bučinukais nusėjusi jo papilvę, pagreitino tempą ranka ir lūpomis apžiojo patį jo penio galiuką. Galiausiai patraukusi ranką, rodos, be jokių pastangų paėmė jį visą į burną ir tęsė ką pradėjusi, tempą vis greitindama. Jautė, kad Klaudijui pabaiga jau visai netoli, todėl susikaupė ir jos judesiai dar šiek tiek pagreitėjo, o nagais moteris įsikibo į jo klubus, ten palikdama raudonas žymes. |
| | | |
| | 2016-11-27, 18:27 | |
| Supratęs, kad imtis jokios iniciatyvos jam nebus leidžiama, Claudius vėl atsilošė ir alkūnėmis pasirėmė į lovą. Tai, ką Reina darė buvo dar ir malonu akiai, todėl šis nenusuko žvilgsnio nuo jos. Vis greitesnis tempas, itin tikslūs judesiai ir to pakako, kad Jaeger pamestų protą. Išleidęs žvėrišką atodūsį, jis nagais įsirėžė į antklodę. Dar kelios akimirkos ir vyras nebegalėjo susivaldyti. Itin stiprus orgazmas surakino kiekvieną raumenėlį ir jis patenkintas dar smarkiau atlošė galvą. Senokai nebuvo taip galingai baigęs, net tuomet, kai su moterimis santykiavo dažniau nei kartą per pusmetį. Galiausiai atsigavęs po svaiginančių malonumų antplūdžio, Jaeger atsisėdo ir nužvelgė merginą. Šią akimirką nebūtų galėjęs įsivaizduoti geresnio vaizdo. Net nebūtų pagalvojęs, kad kažkas šioje planetoja gali atrodyti seksualiau nei dabar atrodė tamsiaplaukė.
- Reina, dievaži... - sumurmėjo, net nežinodamas, ką išties norėjo pasakyti. Kietai sučiaupęs lūpas, vyras pirštais tvirtai, gal kiek grubokai, suėmė jos smakrą. Nykščiu brūkštelėjo per de la Valencia skruostą ir patenkintas išsiviepė. |
| | | |
| | 2016-11-27, 18:31 | |
| Jausdama, kad kulminacija jau labai labai arti, Reina tik dar labiau pagreitino tempą. Kai Klaudijus išleido aimaną, kuri išdavė, kad ji viską daro net labai teisingai, Reina nejučiomis nusišypsojo ir jam baigus be jokių pretenzijų ir ceremonijų spermą nurijo. Nebuvo viena iš tų, kurios pilna burna bėga į tualetą arba žudo augalus, spjaudydamos į vazoną prie lovos. Jai tai atrodė paprasčiausiai kvaila.
Pakėlusi galvą, Reina kilstelėjo ranką ir pirštu nusivalė lūpų kamputį. Kreivai šyptelėjusi, vis dar klūpėdama jam tarp kojų, kojas pasidėjo iš abiejų Klaudijaus krūtinės pusių ir pasilenkusi pakštelėjo jam į lūpas, taip tarsi pasisveikindama. Tyliai nusijuokusi, kiek pakreipė galvą.
- Labas rytas, bose. |
| | | |
| | 2016-11-27, 18:52 | |
| Na, rytas tikrai buvo labas. Geidulingu žvilgsniu gręždamasis į Reinos akis, jis vyptelėjo ir prisitraukė merginą arčiau. Lengvo pakštelėjimo į lūpas vyrui akivaizdžiai neužteko ir jis ėmėsi kur kas galingesnio bučinio. Švelniai viena ranka apkabinęs tamsiaplaukę per liemenį, kita jis atlošė Reinos galvą ir šlapiais bučinukais nusėjo jos kaklą. Tuomet akimirksniui atsitraukė ir nusišypsojo.
- Labas, - kimiu balsu pasisveikino, pirštų pagalvėlėmis tyrinėdamas švelnią merginos odą. Liežuvio galiuku susivilgęs apatinę lūpą, jis veidu palinko arčiau Reinos. - Ar pasiruošusi darbams? - sumurmėjo, švelniai pabučiuodamas tamsiaplaukę. Rodos, sunku buvo ją paleisti. Kažkuo ši mergina ėmė nepaliaujamai Claudius traukti. Šis jausmas vyrui buvo toks svetimas, bet kartu ir beprotiškai malonus, todėl jis nė nebandė tam priešintis. |
| | | |
| | 2016-11-27, 18:56 | |
| Nors Reina tikrai nebuvo oralinio naujokė, reikėjo pripažinti, kad Klaudijus buvo stiprokai apdovanotas, todėl dabar žandikaulį šiek tiek maudė. Tačiau maudimas buvo panašus į tokį, kokį jauti po sporto klubo - lyg ir kažkoks diskomfortas, bet tuo pačiu ir jautiesi kažką pasiekęs. Panašiai Reina jautėsi ir dabar, ypač kai matė, kaip labai nušvito Klaudijaus veidas. Kiek pakreipusi galvą, moteris caktelėjo liežuviu ir lyg negalėdama patikėti įsistebeilijo jam į akis.
- Žinai, aš nepamenu ar kada nors tave mačiau tokį patenkintą. Tau tinka, turėtum taip atrodyti daug dažniau. Gal ir rėktum mažiau. - sukikenusi, Reina įsitaisė jam tarp kojų ir rankomis apsivijo Klaudijaus kaklą, šiek tiek papurtydama galvą. - Ar pasiruošusi? Ne, nepasakyčiau. Bet darbai nelaukia. - atsidususi Reina pasitrynė akis ir nusižiovavo. - Jau nori keltis? |
| | | |
| | 2016-11-27, 19:25 | |
| Dar kartelį pabučiavęs merginą, Claudius nenoriai išsikabarojo iš lovos. Rankomis brūkštelėjo per plaukus ir nuslinko į vonią. Veidą apsišlakstė šaltu vandeniu ir užsitempė švarius apatinius. Dar dirstelėjo į veidrodį ir sugrįžo į kambarį pas Reiną.
- Nori, kad mažiau rėkčiau? O aš galvojau, kad ir taip per mažai rėkiu... - nerūpestingai gūžtelėjo pečiais ir pasirėmė į vonios durų staktą. Minutėlę taip ir pastovėjo ir galiausiai atsiduso, žinoma, prieš tai žvilgtelėjęs į laikrodį. - Išrinksi man kostiumą? - kilstelėjęs antakį paprašė ir nužvelgė merginą. Claudius caktelėjo liežuviu ir vėl atsisėdo ant lovos krašto. - Man šiandien reikės kažkur išeiti? - tingiai pasiteiravo, kumščiais pasitrindamas užtinusias akis. Sunku buvo prisiruošti kažką daryti, bet žinojo, kad ilgiau pasilikęs lovoje, vėliau iš jos išvis vargiai beišlips. Be to, vis dar apdujęs nuo prieš tai apėmusio malonumo, jis norėjo šiek tiek atsigauti ir vėl įlipti į savo vėžes. |
| | | |
| | 2016-11-27, 19:31 | |
| Pakilusi iš lovos, Reina priėjo prie Klaudijaus ir rankomis apsivijo jo raumeningą liemenį. Turėjo pripažinti - tvirtas vyro kūnas, toks kaip Jaeger, buvo neabejotina jos silpnybė. Ir kodėl ji vakar nesugalvojo nuo šito preso laižyti cinamoną prieš geriant tekilą?
- Žinai, padarykim taip. Kiekvieną kartą, kai norėsi rėkti, visą tą energiją, kurią tam iššvaistytum, pasaugok savyje. Kiekvieną kartą kai norėsi ką nors atleisti, arba kai būsi įpykęs, kad tau administratorė atnešė nepakankamai karštą kavą, tą energiją irgi laikyk save. O tada vakare...-pasistiebusi, Reina lūpomis prielietė jo ausies spenelį ir vos girdimai sušnarėjo. - O tada vakare tą energiją bus galima panaudoti šiek tiek kitaip nei esi įpratęs. Ką manai? - atsitraukusi ir mirktelėjusi, Reina nuėjo į persirengimo kambarį ir palaimingai atsiduso. Šūsnys prabangių kostiumų, brangių odinių batų, portfelių ir nuostabių lagaminų. Liesti malonūs kašmyriniai megztiniai, šilkiniai kaklaraiščiai ir aukščiausios kokybės medvilnės marškiniai. Atsidususi Reina į visa tai užsispoksojo.
- Ar tu bent įsivaizduoji koks esi laimingas turėdamas visa tai? Pripažįstu, tie kašmyriniai megztiniai.. Dievaži, kelis kartus rimtai svarsčiau apie jų pasisavinimą. - tyliai sukikeno. |
| | | |
| | 2016-11-27, 19:49 | |
| Rankas uždėjęs ant Reinos pečių, jis vos kilstelėjo antakį. Vargu, ar jam pavyktų visą įsiūtį ilgai išlaikyti savyje. Jis mėgo išsilieti ant kitų žmonių, tai vyrui buvo kone gyvybiškai svarbu. Bet juk pabandyti galima, tiesa? Claudius pritardamas caktelėjo liežuviu ir vos pakreipė galvą į šoną.
- Pažadėti, kad man pavyks, negaliu, - gūžtelėjęs pečiais, Jaeger nusišypsojo. - Bet pabandysiu vakarui pasilikti daaaaug energijos. Daugiau nei gali įsivaizduoti, - žavingai mirktelėjęs dešiniąja akimi, vyras nusekė Reiną į drabužinę. Daug brangių drabužių, dauguma - oficialūs, skirti vilkėti per darbo susitikimus, pobūvius ar kitas svarbias progas. Jeigu turėdavo kokį laisvadienį, kas būdavo gana retai, Claudius maloniau rinkosi neišvaizdžius, bet patogius rūbus. Jam buvo nusispjaut, kokį jį mato namuose. Svarbiausia, kad su nutriušusiais treningais gera buvo pačiam. - Laimingas? Tai tik rūbai, Reina, - jis tyliai nusijuokė, pažvelgdamas į žaviai spindinčias tamsiaplaukės akis. - O tame megztinyje atrodytum pritrenkiančiai. Mielai kada pasimėgaučiau tokiu vaizdu, - Claudius kilstelėjo lūpų kamputį ir atsiduso. Su malonamu dabar visą dieną praleistų su mergina, užsiimdamas kokia smagia veikla, tačiau žinojo, jog darbai nestovi vietoje. Be to, juk kitą savaitę tris dienas praleis nedirbdamas, todėl dabar turėjo gerokai pasistūmėti į priekį. - Ką manai apie šį? - pirštu parodė į kampe kabantį pilką kostiumą. - Beje, apsirengęs iškart keliausiu į darbo kambarį, todėl papusryčiauti turėsi viena, - pridūrė ir atsiduso. - Noriu šį bei tą pasidaryti į priekį. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
