Namas

Guest Guest

Guest Guest

2017-10-06, 23:04

Kai Hassės mašina įsuko į namų kiemą, jau buvo gana vėlu. Šviesos languose nebedegė, kas išdavė, jog vyro namuose niekas nebelaukia. Išlipęs iš automobilio, Gudbrand užrakino dureles ir susirado namų raktus. Nužingsniavęs prie durų, kiek įmanoma tyliau jas atrakino ir įžengė į tuščią, tamsų koridorių. Įžiebęs lempą, nusiavė batus, nusivilko striukę ir vangiai iškvėpė orą. Nesitikėjo, kad grįš taip vėlai. Viskas užsitęsė šiek tiek ilgiau, nei Svenson planavo. Palikęs stovėti tuščiame koridoriuje, vyras įsiklausė. Tikėjosi išgirsti nors kokį krebždėjimą, išduodantį, jog namuose yra gyvos dvasios. Jautėsi kiek kaltas, kad nepaskambino ir nepranešė, bet jau kurį laiką vengė normaliai kalbėtis su žmona, idant tai neiššauktų tik dar vieno nepageidaujamo ginčo. Kažkaip judviejų santykiai jau gan ilgą laiką nebelipo ir Gudbrand atsisakė pripažinti tai, jog viskas galimai priėjo liepto galą. Atsistojęs prieš veidrodį, vyras ranka brūkštelėjo per plaukus ir pakabino raktus ant kabliuko, žvilgsniu įsigręždamas į ganėtinai niūrų savo atvaizdą.

2017-10-06, 23:28

Galbūt ateina toks laikas santykiuose ar tiesiog gyvenime, kai suvoki jog nebereikia kartu su kažkuo grimzti į dugną it kokiam inkarui. Jau kuris laikas Briana nesijautė laiminga, darbas nors ir pakankamai sunkus, bet teikė džiaugsmą, lyg ir abu daugiau skyrė dėmesio tam nei vienas kitam. Pati vietoj to, kad pasirinktų grįžimą namo po darbo, nuvyko į restoraną su kolegomis išgerti porą taurių kokio nors tai gėrimo. Vis gi suvokė, kad nebe tie laikai, kad galėtų pasilikti iki paryčių ir pagyrios kankins, todėl pasišalino dar prieš mušant dvyliktą valandą. Ją į namus parvežė taksi, sumokėjusi vyrui ši žengė namų link. Jautėsi atsipalaidavusi, atrodė kiek kitokia nei įprastai, ne tokia įsitempusi ar šalta. Atrakinusi duris nesistengė būti tyli, netikėjo kad namie bus vyras, o šį išvydo čia pat koridoriuje. Veide kaip mat pasirodė nuostaba. - Ak... - Tik tyliu balsu išreiškė netikėtumą. Kaip mat išsitiesė lyg šalia jos būtų koks tai nepažįstamasis, teigiama emocija iš veido išnyko. Net nežinojo, ką ir pasakyti, tad tiesiog nusiavė batus. - Tik dabar grįžai? - Paklausė dėdama juos į paskirtą lentyną spintoje.

Guest Guest

2017-10-06, 23:44

Pernelyg ilgai užsižiūrėjęs į savo atspindį veidrodyje, Hassė jau sukosi eiti link laiptų, vedančių į antrąjį namo aukštą, kuriame rikiavosi miegamieji. Visgi, to padaryti nesuspėjo, nes pakankamai jautrią vyro klausą pasiekė raktų barškėjimo, o vėliau ir rakinamų durų garsas. Sulaikęs kvapą, Gudbrand jau žinojo, ką išvys tarpduryje. Kažkodėl šio vaizdo baidėsi, norėjo išvengti, o kūną sukaustė keistas bejėgiškumas, kuris jam nė nebuvo būdingas. Nervingai sukišęs rankas į tamsaus švarko kišenes, Svenson stebėjo įeinančią moterį ir labai sėkmingai užfiksavo jos veide besikeičiančias emocijas - iš šypsenos į nuostabą, iš nuostabos į šiokį tokį apsiniaukimą. Tikriausiai panašiai jautėsi ne jis vienas. Kažkaip tikėjosi, jog vienas kitą jiedu aplenks tylomis, kaip jau darė geras keletą savaičių. Hassė atidžiai sekė kiekvieną žmonos judesį, kol galiausiai išgirdo klausimą, kuris savotiškai mušė iš vėžių. Vyras iškvėpė plaučiuose laikytą orą ir lėtai linktelėjo. - Taip, - mestelėjo, žodžiais patvirtindamas prieš tai atliktą veiksmą. - Kur buvai? - tyliu, prikimusiu balsu pasiteiravo, pats bandydamas spėlioti, ką galėjo veikti Briana. Ji paprastai visuomet namo grįždavo laiku, niekur neužsibūdavo, niekur nevėluodavo... todėl Gudbrand jautėsi turįs teisę žinoti.

2017-10-06, 23:56

Regis tyla buvo tokia tiršta, apgaubianti kiekvieną ląstelę, kad galėjai pjauti peiliu. Namai tušti, tik du žmonės, bet ir tarp jų regis beribė tuštuma. Brianos judesiai nusisukus į sutuoktinį nugara, buvo pakankamai lėti ir apgalvoti, lėtai nustumdama lentyną gilyn, lėtai uždarė spintą ir jei čia negyveni, vargu ar suvoktum, kad kažkas ten yra. Atsisukusi į Gudbrand tik akimirką pasižiūrėjo į šio akis, o tada kiek nejaukiai pasijusdama užsikišo už ausies, ant akių krentančią, trumpų plaukų sruogą. - Su kolegomis kontoroje kiek užsibuvome, kol planavome šiek tiek atsigėrėme, nepajutome kaip laikas prabėgo. - Dėl kažkokios priežasties Šarlotė jautėsi negalinti pasakyti tiesos. It jaustų kokią kaltę jog su šypsena kažkur pasisėdėjo ir linksmai praleido vakarą. Nemanė, kad Hasė ims ir patikės, ji per daug organizuota, visa diena suskirstyta į minutes, galų gale architektės darbas reikalavo tikslumo. Bet tiesios irgi nesinorėjo sakyti. Kelias sekundes stoviniuodama ji nieko nesakė nerasdama kur dėti akių, nebuvo nejauku, greičiau tiesiog nemalonu. - Manau keliausiu miegoti. - Garsiai pranešė bandydama išsisukti nuo papildomo kontakto, kuris bus neišvengiamas miegamajame. Dar syk užsikišo ir taip tvarkingą sruogą, bei patraukė miegamojo link.

Sponsored content