namas.

William'o ir Rosemary meilės istorijoje romantikos buvo ne tiek jau ir daug. Supažindino juodu būtent pastarosios tėvas, nekantravęs ištekinti savo gražuolę dukterį už vyro su pavarde, kuri atvertų jo šeimai duris į prieškario Amerikos grietinėlę, mat Hustings'ai buvo ne tik žinomi, bet ir gerbiami to meto žmonės. Po Medeinos ir Styveno Hustings'ų mirties našlaitis berniūkštis turtų iš karto nepaveldėjo. Visas industrialisto Styveno ir aukštuomenės damos Medeinos turtas buvo perleistas vyresniam Styveno broliui Džerardui, tačiau kai William'ui sueis 18lika, visi turtai turėjo atitekti būtent jam. Nieko keista, jog Džerardas buvo įpareigotas, kad net ne biologinis velionių sūnus negautų nė sudilusio cento. Bet tai jau kita šneka. Vienturtės Rosemary tėvai net ir galėdami pasididžiuoti didžiuliais turtais neturėjo pavardės, kuri jų statusui pridėtų stoto. Kadangi pačiam William'ui padidinti asmeninį kapitalą pasirodė ne tokia ir prasta mintimi jo ilgai įkalbinėti neteko, kad vestų Rosemary. Ir šiaip. Vyrui ši situacija pasirodė... įdomi. Net smagi. Vardan sportinio intereso jam buvo netgi aktualu apsukti gražuolę blondinę aplink pirštą, kad ši kaip ir priklausė to meto visuomenėje būtų paklusnia, atsidavusia žmona. Psichopatai yra... savotiškai užburiantys. Tikrai. Dažniausiai tai be galo stiprios, autoritetingos asmenybės, praturtintos iškalba, erudicija, intelektualumu bei charizma. Kadangi niekados nebuvo kažkoks nučiulpytas gražuolis (o išvaizdžiam žmogui visuomet yra lengviau patikti aplinkiniams), William'ui teko naudotis būtent vidinėmis savo savybėmis. Kalbant iš asmeninės patirties - pastarasis variantas atnešdavo kur kas daugiau naudos. Žmonės DIEVINA charizmatiškas asmenybes. O Bill'ui nebuvo sunku tokiu būti jeigu aplinkybės to reikalaudavo. Galėjo prisiekti, kad Rosemary buvo dėl jo pametusi galvą. Iš pradžių ji William'ui atrodė įdomi, kol... nusibodo. Ir nieko keista. Psichopatai tikrai labai greitai "pameta" susidomėjimą. Štai kodėl jiems reikia aštrių pojūčių. Kadangi nėra impulsyvus, kasdienybę skaidrino alkoholiu ir spalvingais seksualiniais nuotykiais. Svingerių vakarėliai, sado-mazo, biseksualūs santykiai... Dievaži, išbandė kone viską. Ir vis dėl to, santuoka vis vieną užtikrintai ėmė jam įgrysti. Maža to, Rosemary norėjo vaiko. Mažos, klykiančios "lervos stadijos" išperos jam dabar reikėjo mažiausiai. Ne, ne, giminės pratęsimas buvo įrašytas į dienotvarkę, tačiau ne dabar, ne tada, kai to nori ponia Hustings.
Faktas, kad nužudė savo žmoną nebuvo statytas ant psichotiško proto aptemimo kortos. Kuo toliau, tuo labiau Rosemary William'ui maišė. Profesinis vyro gyvenimas ėjosi it per sviestą. Dirbo slaptose vyriausybei priklausančiose laboratorijose prie biologinių ginklų bei eksperimentų su žmonėmis projektų. Nusibodusi žmonikė spėjo tiek užknisti, kad atrodė bet kurią dieną būtų galėjęs ją pasmaugti. Ir tas vakaras, kuomet atėmė Rose gyvybę pačiam William'ui atrodė kaip neišvengiamas. Maža to eilę metų darbavosi prie slapto eksperimento, kurio tikslas buvo prikelti mirusiuosius. Panašios praktikos buvo taikytos ne tik Amerikoje, bet ir Vokietijoje, Japonijoje. Tačiau William'ui trūko resursų. Ir Rosemary tėvas galėjo būti idealus jų užtikrintojas. Naiviu, dukrą dievinančiu senioku manipuliuoti atrodė lengviau, nei vaiku! O įvaryti į kruopščiai paruoštus spąstus - dar lengviau. Paryčiais Timotį prikėlė skambutis. Kitame laido gale - akivaizdžiai sutrikęs, šoko apimtas Williamas pasakojo jam, kad į jų namus įsibrovė užpuolikai. Ir, kad Rosemary... Kad ji negyva. Ilgai netruko kol Timotis prisistatė į įvykio vietą. Atsižvelgiant koks jis buvo sugniuždytas rodėsi sunku patikėti, kad jis tvarkingai išvairavo nenulėkęs nuo kelio. Dėl kita ko laiko tinkamai paruošti nusikaltimo sceną vyras turėjo užtektinai. Emocijų stygius padėjo labai tinkamai įvertinti visą situaciją, teisingai išdėlioti įkalčius. Timotis neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad čia pasidarbuoti galėjo būtent Williamas. Juk jojo akyse Bill'as buvo atsidavęs, žmoną mylintis, jautrus vyras, cha! Hustings'as naudojosi emociniu Tim'o pažeidžiamumu, pats pakišo mintį, jog gali ją prikelti. Kad dirba prie projekto, kad padarys viską, kad Rosemary grįžtų į gyvenimą. Nieko keista, kad sukrėstas vyras prisiekė aprūpinti William'ą visiškai viskuo, idant jam pavyktų. Net tada, kai moksliškai ir surado visus atsakymus į rūpimus klausimus Bill'as neskubėjo. Siekė platesnio temos pažinimo, norėjo atlikti daugiau eksperimentų. Nes į gyvenimą grąžinti asmenys buvo... Kitokie. Bejausmiai, demoniški, tarsi neturintys sielos. Jam tikrai nerūpėjo kiek vidumi išbaigta turėjo būti Rosemary, tačiau siekė išsiaiškinti, kaip atlikti prikėlimą visiškai išbaigtai. Nė pats nepajuto kaip pasinėrė į alchemiją ir okultizmą. Kas jam, kaip mokslo genijui buvo visiškai netirta, net idėjiškai priešiška sfera. Tos knygos, tie keisti ritualai padėjo vyrui ne tik praplėsti akiratį, bet ir atsakyti į vieną, kitą ramybės nedavusį klausimą. Visgi priešingai nei mokslą, magiją krimsti jam buvo kur kas sunkiau. Tiesiog natūraliai nebuvo pratęs prie nesėkmių, o praktikuojant burtus jų neišvengė. Kad Rosemary žinotų kiek visokių klaikių ritualų buvo daroma su jos kūnu, ojoj... Tiesą pasakius būtent okultizmui turėtų dėkoti už tai, kad pradėjęs suvokti, jog nėra toks kaip visi (gi Rose' nužudymo dieną siekdamas sukelti įspūdį, neva buvo ir pats užpultas šovė į save, nes ŽINOJO, kad nuo to jam tik laikinai paniežės) nepaklydo iš proto varančioje nežinomybėje. Visgi net po šiai dienai liko begalės klausimų, į kuriuos atsakyti negalėjo. Timotis nesulaukė Rosemary prikėlimo. Senatvėje jis sunkiai sirgo, tačiau mirė su mintimi, kad jo numylėta, vienintelė atžala galės tęsti gyvenimą, kuris buvo šitaip neteisingai iš jos atimtas. 2010ųjų pavasarį Rosemary pagaliau buvo prikelta į jai nepažįstamą, svetimą, negrįžtamai pasikeitusį pasaulį.

Nakties metas. Tipiška, tiesa? Na, kad psichopatai aktyvūs tampa tuomet, kai žemė jų būvimo taške dieną išmaino į naktį. Rosemary namuose nebuvo ir William'as žinojo, jog ji greičiausiai suks rūrą palei kokį piniguose skendintį, susiraukšlėjusį senioką. Kodėl neprisistatė anksčiau? Tiesiog stebėjo ją ir pagaliau buvo įsitikinęs, idant Rose' pagaliau tapo tokia, kad būtų jam vėl įdomi. Gi NEGALĖJO išlaikyti prie savęs žmonių, kurie tapdavo jam nuobodžiais. Į didelį, prašmatnų blondinės namą įsigauti neatrodė sudėtinga. Mat duris (aišku ne paradines) tiesiog išlaužė, o užklykusią signalizaciją nukenksmino vien nuo minties, liepusios šiai paimti ir sugesti. Pavaikštinėjo viduje tik tam, kad rastų merginai priklausantį miegamąjį. Kambarių čia buvo daug, bet suprasti, kuriame Rosemary miega nebuvo taip ir sudėtinga, mat ruošdamasi į balių ji buvo prikvėpinusi visokiais kvapais patalpą tiek, kad vyrui net rietė nosį. Sklesteli fotelyje atsukęs jį į didelį, panoraminį langą. Su savimi turėjo ne alkoholio, kaip bebūtų keista, o paruoštą, kvapnų cigarą, kurį prisidega vien tik vardan to, idant laukimas neprailgtų. Stebėtinai netrukus retro stiliaus "Porche" automobilis įvažiuoja į siaurą keliuką, vedantį prie ištaigingo namo. Kuo puikiausiai girdėjo apačioje pasklidusius garsus. Rosemary buvo ne viena. Kaip įtarė atkeliavo čia kartu su tuo seniu, kuris ir moka už visą blondinės prabangą. Neskubėdami jie kilo marmuriniais laiptais į antrąjį būsto aukštą, nes nu come on, už įsimintiną vakarą ir deimantinius papuošalus Rose' privalėjo atidirbti miegamajame savo vagina ar bent jau burna. Lipšnus, įkaušęs senis kaip mat pradėjo grabinėti jaunos gražuolės kūną. William'as sėdėjo nekrustelėjęs, abejingas. Galėjo pajausti, jog Rosemary priešingai nei seniokas, pastebėjo fotelyje įsitaisiusios gyvasties, rūkančios prabangų cigarą pakaušį (kambario išdėstymas šiuo atveju turėtų būti maždaug toks: priešais miegamojo duris kažkur tolėliau pūpsojo tas Bill'o užimtas baldas, kuris dabar buvo nusuktas į langą, vadinasi būsto šeimininkai matė tik plačią fotelio nugarą).
- Labas vakaras, brangute,-pagaliau pasigirsta skambus William'o baritonas ir vyras tingiai bei lėtai pakyla ant kojų atsisukdamas į oponentus. Nenuostabu, jog susijaudinęs, kvailas senis iš kart pradeda pypaut. "Kas tu toks?", "Ko nori?, "Aš iškviesiu policiją!" ir bla bla bla. Hustings'o veidas atrodė ne tik nesužavėtas, bet ir gąsdinančiai šaltakraujiškas. Telekinezė su pirokineze buvo gebėjimai, kuriuos nifilimas buvo atkalęs geriausiai, tad būtent šiuos pasitelkti ir ketino norėdamas sukelti tinkamą ir tikrai įsimintiną prisistatymo efektą. Senis kaip mat pakyla į viršų nugara prisispausdamas prie lubų. Keikėsi ir putojo kaip velnias. Bet kas iš to? Nebūtų sumojęs jo žudyti, bet dabar pinigingas ir vizualiai visai nepatrauklus diedas buvo tik trukdis mezgant pilnavertišką pokalbį su Rose'. William'as žybteli akimis, tarsi spragtelėtų uždegikliu ir ore tabaluojantis senjoras pavirsta tolygiu ugnies kamuoliu netrukus užpildydamas patalpą ne tik klaikia svylančios odos smarve, bet ir kurtinančiu, isterišku riksmu. Pavargęs nuo tokios "akustikos" Hustings'as pasiunčia senį velniop pro langą. Galėjo prisiekti, kad šiam susidūrus su asfaltu išgirdo komišką "plekšt", tarsi geras gabalas pliurzės būtų ką tik išsitrėškęs.
- Leisk atspėti - ant žiedų, inkrustuotų deimantais užsidirbi smaukydama seniams b*bius, tiesa? Patetiška, bet tuo pačiu taip panašu į tave,-veidmainiškai nusišypso nepaleisdamas iš akių savo ponios.

William'as turėjo daugybę progų prikelti Rosemary daug anksčiau, tačiau delsė. Ir net negalėtų pasakyti kodėl. Metas jam vis atrodė kažkoks netinkamas. Arba tiesiog jautėsi ir taip apsuptas atrakcijų, tad papildomos jam kaip ir nereikėjo. Ir šiaip vien pagalvojus kokia jo žmona yra... tipiška jam darydavosi morališkai labai labai bloga. Tuzinas josios talentų galėjo palikti didelį įspūdį bet kam, tik ne William'ui. Jam nesisekė prie savo ponios prisirišti. Neminint emocinio prisirišimo, kurio paprasčiausiai negali užmegzti, egzistavo kiti, gal labiau paviršutiniški, tačiau tai buvo vienintelis būdas su vyru palaikyti abipusiškai palankų, gal net malonų kontaktą. Bill'as į ją niekados nežiūrėjo kaip į iššūkį. Rosie net nesistengė labai "laužytis", kai vyras pareiškė į ją pretenzijas. Ko gero kaip ir visos moterys, taip ir ji manė galėsianti Hustings'ą pakeisti. Manė, kad šaltas, protiškas ir anei kiek ne emocionalus būdas yra padarinys kažkokių traumų, galbūt ankstesnių nepavykusių santykių. Visgi Rose niekuomet nepagalvojo, kad William'as tiesiog toks yra. Kad jis žvelgia į pasaulį visai kitomis akimis. Ji niekuomet net nebandė jo suprasti, nors patikėkit vyras ne kartą jai buvo mestelėjęs, idant pasiskaitytų apie sociopatus ir psichopatus, kad jau ir taip šlubuojančių jųdviejų santykių nepaverstų eiline tragedija. Vietoje to nuolatos sulaukdavo širdgėla persmelktų replikų: "kas tau yra?", "kodėl tu toks esi?" ir bla bla bla. Nervino tokios nesąmonės, ypač kai Rosemary ne tokį jau ir trumpą metą nebuvo linkusi suteikti Bill'ui erdvės, tarsi mėgintų jo viduje užgauti kažkokią jautresnę stygą. Žiauriai išsiskyrė net ir jųdviejų interesai. Klasiką išpažįstanti šviesiaplaukė nesuvokė kodėl visa ta veikla William'ui yra nuobodi, kodėl jis nevertina plastikos, kūno, formų ir spalvų grožio, nes pati moteris visame tame matė kur kas daugiau, nei tik žavingai vizualiai patiektą produktą. Su šokiu, muzika ji galėjo susilieti emociškai, o tuo tarpu William'as - ne. Savo ruožtu jis vaikėsi aštresnių pojūčių, mėgo išvesti save iš komforto zonos, rizikuoti. Dėl to, natūraliai linko prie lenktynių, lošimų, pažinčių su kriminalinio pasaulio atstovais. Jie visados buvo... juoda ir balta. Ir vien tik tam, kad paversti Rosemary priimtina sau pačiam, William'as privalėjo veikti.
Rosie prikėlimas naujam gyvenimui buvo tobulas mokslo ir okultizmo sąskambis. Radikali medicininė procedūra prasidėjo nuo to, kad teko išsiurbti visą Rosemary kūne esantį kraują ir atvėsinti jį žemiau 20 laipsnių Celsijaus normalios kūno temperatūros. Sutvarkius žiojėjančias žaizdas, kurios ir buvo mirties priežastimi, jos kraujas palengva buvo pumpuojamas venomis ir kūnas iš lėto šilo. Visam reikiamam kraujo kiekiui sutekėjus atgal į kūną, šis kaip mat tapo rožinis, vaiskus, minkštas, vizualiai gyvas. Prijungus Rosemary kūną prie elektrošoką perduodančių repulsorių William'as laukė. Nuostabu yra tai, kad kūnui įšilus iki 30 laipsnių ir daugiau, širdis pati pradeda rodyti virpesius. Tikrai ne vieną kartą kartojo visą perpylimo procedūrą kol Rosemary širdis susitraukė. Perdavęs per jos kūną elektros impulsus iššaukė klinikinės mirties stadiją ir tam tikrą laiką fizinę Hustings gyvybę palaikė aparatai. Rosie gulėjo ant plataus medicininio stalo, kiek panašaus į tuos, ant kurių atliekami skrodimai. Nedėjo daug vilčių į tolimesnę 'Mary prikėlimo eigą, juolab ji apėmė juodosios magijos, nekromantijos ritualą. Vyras išdėliojo keturias tamsiai mėlynas žvakes: vieną virš Rosie galvos, kitą kojų gale ir dvi iš šonų. Baltos spalvos žvakę laikė rankoje, lašindamas vašką tiesiai ant jos saulės rezginio. Kitoje rankoje laikė Rosemary nuotrauką. "Mortuos cujus tempora transierunt da ei unum ultimum depraehendo hoc" - tarė palenkdamas jos fotografiją link baltos žvakės liepsnos, iš pelenų išbraižydamas pentagramą tiesiai ant moters krūtinės. Tada pasiėmęs nedidelį, bet labai aštrų peilį įkaitino jo ašmenis ties kiekviena tamsiai mėlyna žvake mintyse kreipdamasis į visus keturis elementus paeiliui: orą, žemę, ugnį ir vandenį. Žvakių liepsnelės blykčiojo, tarsi pulsavo. Neįtikėtina kaip šalta pasidarė patalpoje, tam tikrą momentą galėjo matyti savo paties kvėpavimą. "
obiectum i largiri cum animo tuo Novit iter tuum et auxilio Dei ad hoc volo ut fiat mihi" - pratęsė, kai palinkęs arčiau Rosemary kūno įkaitintu peiliu ėmė raižyti sanskrito simbolius aplink pentagramą. Nebuvo jokių galingų vėjo gūsių ir panašaus velnio, kuriuo manipuliuot taip mėgsta serialų ir filmų burtininkai. Tiesiog sulig paskutiniu "त" simboliu viskas aplinkoje tarsi nurimo ir Rosemary akys prasimerkė. Oi, koks buvo patenkintas, kad pavyko. Ir ne tiek, kiek džiaugėsi pačiai poniai Hustings gražinta gyvybe, kiek svaigo nuo savo paties sėkmingumo. Kad ir kokių beprotiškų sumanymų imtųsi vis vieną juos įgyvendina. Anksčiau ar veliau.
Kad ir kokia neįdomi ir šabloniška Rosie bebuvo, negalėjo jos pavadinti kvaila. Kaip impulsyvu ir netgi idiotiška būtų dabar William'ui kėsintis į moterį, kurią ne taip jau ir seniai grąžino į gyvenimą? Dėl to, tikrai nenustebo, kad moteris jautėsi taip drąsiai. Ne. Stebino kas kita. Tai akivaizdūs jos bendravimo pokyčiai.
- Regis dabar tave nustebinti tapo gerokai sudėtingiau, tiesa?-vyro balsas skambėjo gyvai, netgi kiek žaismingai. Tarsi ką tik įgyvendinta žmogžudystė jo visiškai "nekasė'. Nes, na, taip ir buvo. Empatijos neturėjimas nelėmė gailesčio kitiems ar sau jausmų. Negalėjo nuslėpti susidomėjimo kupino žvilgsnio, atvirai smigusio į šviesiaplaukę,-Juk anksčiau užtekdavo pakišti tau kokią impresionistinę terliūzę ir iš karto padarydavai po savim balutę,-kreiva šypsena perskrodžia lūpas William'o, kuris nusprendžia pasileisti arčiau pašnekovės. Gaila, kad cigarą jau buvo surūkęs, nes būtų mielai palaikęs blondinei draugiją žalojant sveikatą. Tik skirtumas tas, kad Hustings'o sveikatos taip lengvai nesužalosi. Jie prasilenkė, o Rosie sklestelėjo į vyro pasturgaliu sušildytą fotelį. Neskubėdamas ir pats nusprendžia pasinaudoti nemokamomis baro paslaugomis. Nereikėjo įdėmiai peržvelgti etikečių, nes mėgiamiausią savo viskį pastebi iš karto. Vyras sugrįžo prie moters, stovėjo priešais. Kiek pasilenkia, tarsi norėtų labai įdėmiai nužvelgti jos veidą,-Auč,-skausmingas jaustukas pareina iš kart po to, kai Rosemary apjuodina William'o tarpklyninį vyriškumą. Deja, bet neatrodė labai sukrėstas tokio komentaro. Visados lovos reikaluose buvo savanaudis, jam nebuvo aktualu pamaloninti savo partnerius. Visuomet puoselėjo interesą nukreiptą į savo paties malonumą. Na, jei psichopatas nėra savęs įsimylėjęs jis greičiausiai kažkada gyvenimo eigoje taps maniaku,-Aš tiesiog sužavėtas, Rosie,-atsitiesia demonstruodamas mažne nesuvaidintą pasigėrėjimą. Atkimšęs butelį godžiai nugurgia keletą didelių gurkšnių laisvai, tarsi liurlintų visai ne spirituotą, "aršaus" skonio gėrimą, o šaltą arbatą,-Kodėl negalėjai būti tokia kandi ir arogantiška, kitaip tariant - didelė kalė seniau? Garantuoju - būčiau nužudęs tave kaip nors delikačiau, nes pripažinkim - tas dirigavimas stiklo šuke palei tavo papus buvo barbariškas ėjimas. Kurio buvai visokeriopai nusipelniusi,-valiūkiškai mirkteli akimi, tarsi flirtuodamas, lyg megzdamas su Rosie intymų kontaktą. Jautėsi velniškai pakylėtas. Juk turėjo nuogąstavimų, kad jo ponia nebus ligi galo atsikračiusi savo nuobodaus, apgailėtino tobulos žmonos imidžo ir kol kas pirmas įspūdis buvo... įkvepiantis.

Nubudusi ji virpėjo. Tačiau ne taip, tarsi jos liesą kūną kaustytų šaltis, nors laboratorijoje tikrai nebuvo labai šalta. Rose atrodė išsigandusi, pasimetusi, tarsi nebeskirtų kur prasideda ir baigiasi fikcijos bei realybės ribos. Ji puikiai atsiminė tą lemtingą, žiaurų vakarą kai sulaukė bausmės, kurios nebuvo nusipelniusi. Tačiau ji buvo gyva, kvėpavo, todėl negalėjo patikėti, idant visa tai nutiko iš tikrųjų. Kad jos vyras, kurį mylėjo, kuriam buvo visa siela, visu kūnu atsidavusi galėjo šitaip su ja pasielgti. Juk William'ui visada patiko kaip Rosemary atrodo, jam patiko jos kūnas, kvapas, jos veidas ir tas subtilus, retas grožis. Ji atrodė kitaip nei dauguma to meto moterų nepaisant to, kad elgėsi it tipiška prieškario turtingų tėvelių damutė. Hustings'as visada gėrėjosi jos atvaizdu, būtent su juo norėjo mylėtis, jį liesti. Jųdviejų santykių pradžioje netgi buvo švelnus ir dėmesingas. Net vertino faktą, kad iki jo 'Mary nelietė joks kitas vyras. Šviesiaplaukė buvo tarsi trofėjus, kuris ilgainiui apdulkėjo ir tapo nebevertinamas. Abejingai reaguodamas, tačiau nebyliai bjaurėdamasis visais tais sutrikusios žmonelės sriūbavimais William'as pademonstravo neįtikėtiną ir sau nebūdingą kantrybę, kai padėjo Rosemary nurimti, pamaitino ją, nuprausė ir netgi aprengė. Tuomet jie sėdo į automobilį ir matėsi paskutinį kartą iki pat šiandien. Bill'as ją tiesiog paliko. Vėsią naktį, kažkokioj dykynėj, menkai apsirengusią, trapią, jautrią. Ir sugrįžo pas ją kai Rosie leidosi gyvenimo užtektinai išdulkinta, kad taptų dviprasmiška, dvejopa, nevienareikšmiška. Kad taptų būtent tokia, kokios moters William'as visada norėjo. Ar ponia Hustings suvokė, kad visi jos perbristi devyni pragarai yra susiję su tuo, jog vyras tiesiog bandė nulipdyti ją tokią, kokios jos troško?
- Tavo šališkas nedėkingumas mane žeidžia,-veidmainiškai jautrus tonas lieka palydėtas liūdno atsidūsenimo,-Žinai, jei ne ta šukė būtum seniausiai nustipusi. Nebūtum turėjusi net progos pasvarstyti, kad viskas gali šitaip pasikeisti. Nebūtum supratusi net kiek daug gali šiais laikais pasiekti turėdama vienintelį vertingą talentą - teisingai nučiulpti. Tiek daug moterų investuoja į savo išvaizdas nesuvokiamai didelius pinigus tam, kad būtų sėkmingomis prabangiomis prostitutėmis ir štai esi tu - randais išvagota, bet velniškai prabangi kekšė sėkmingai įteigusi mintį, kad tavo vagina deimantais inkrustuota, cha!-mėgaudamasis šia buvusiai esamų (lel) sutuoktinių konfrontacija atrodė žvalus, netgi pramogaujantis kaip niekad. Ir tikrai, seniai beturėjo tokią ypatingai viliojančią atrakciją,-Man tik taip pasirodė ar manipuliuoji mano savimeile trokšdama išprovokuoti mane tam, kad pradėčiau neigti kiekvieną tavo į mane drėbtą, įžeidžiantį teiginį?-savaime suprantama - Rosemary įsispyrė išsilieti ant žmogaus, kuris vienintelis nemaitino jos sidabriniu šaukštu. Nėra tokio argumento, kurį priimtų asmeniškai. Tos pačios kritikos strėlytės leidžiamos į William'ą rišosi su tuo, ką Rosie ne iki galo suprato - šiam žmogui niekados nerūpėjo teikti malonumą antriniams asmenims ir rūpėti nepradės, garantuoju. Visgi ant šiokios tokios nuospaudos Hustings née Irving mynė. Bill'ui tikrai buvo svarbu palikti apie save neužmirštamą įspūdį. Jam patiko kai juo buvo žavimasi, jam patiko būti trokštamu. Tik kažkodėl palankumas, kurį jam rodė būtent Rosie vyrui visados atrodė kažkoks neskanus,-Įsivaizduok kokia patetiška man atrodei, kad užlipęs ant tavęs matydavau tik pusės minutės trukmės pramogą greitam, savanaudiškam saliutui,-pašiepianti šypsena buvo adresuota Rosie, kuri tikrai įtikinamai, bet tuo pačiu nuostabiai liejo ant vyro širdyje ilgai nešiotą, beribį pyktį, pagiežą. Vizualiai jie abu buvo pasikeitę. Žvelgdamas į savo žmoną matė, kad šeši metai tikrai pakoregavo jos stilių, jos "archajišką" moteriškumo bei seksualumo suvokimą. Rosie atrodė provokuojanti, pasitikinti savimi. Net kažkuo panaši į patį William'ą, kuris nebūdamas nučiulpytu pleibojumi vis vieną galėjo pelnyti aplinkinių simpatijas, net prieraišumą. William'as tuo tarpu iki galo neatsikratė pajautos klasikiniam stiliui, jam patiko atrodyti klasiškai ir prabangiai, tačiau šiuolaikiškai. Tikrai nebuvo įsikabinęs devinto šimtmečio madų. Šiuo momentu dėvėjo tamsią aprangą (iš visų blogiukų, ko gero, tik Džokeris gali ištempti tą gėjišką spalvingumą): juodas klasikines kelnes, ilgarankovį, medvilninį, prie kūno prigludusį golfą aukštu kaklu, o nuo šalto oro slėpėsi po ilgu, juodu paltu. Vyro plaukai (viršugalvyje ilgesni ir gerokai trumpesni ties šonais) buvo sušukuoti atgalios. Nesutepti žele, tačiau laikėsi užfiksuoti. Nuo pat to meto, kai pastebėjo, kad žilsta (tuo metu buvo pasiekęs maždaug 33 savo gyvenimo metus), buvo pratęs ševeliūrą dažytis juodai. Be to, jam tiko. Velniškai. Juodas, klasikinės aprangos kodas suteikė solidumo. Net paviršutiniškai dėbtelėjęs į Will'ą nebūtum galėjęs pasakyti, kad jis kažkoks smaukalius prasčiokas.
- Dabar esi kitokia, ypatinga,-dėstė toliau, vyro balsas vilnijo ramiai, tarsi upė,-Kiek žmonių gali pasigirti tuo, kad buvo prikelti iš mirusiųjų? Kad jiems buvo suteiktas šansas įžengti į visai kitokį laikotarpį, tobulėti? Dabar tu tvirtesnė, patrauklesnė,-nereikėjo didelių pastangų, kad pakankamai ilgos William'o rankos ištiestos gautų priėjimą prie Rosemary kūno, tiksliau iškirptės, per kurią neva viliojamai perveda pirštų galiukais, specialiai palytėdamas akivaizdų, išilgą, kiek tamsesnį nei pati oda randą,-Nors kiek pamenu visada norėjai to paties, ko ir visos. Ir tai buvo didžiausia tavo yda, širdele,-apgailestaujantis tonas apeliavo į tai, kuo Will'as šventai tikėjo - kad dėl visų ją ištikusių nelaimių Rosie pati buvo kalta,-Mh,-it reikšdamas nusivylimą pakankamai garsiai atsidūsta suspaudęs lūpas, kad garsas nuskambėtų dusliai. Neva tai jo nenatūralią reakciją tik dar labiau hiperbolizuotų,-Kai taip išsireiškei tai turiu pasakyti, jog viskas skamba siaubingai dramatiškai. O aš buvau pradėjęs manyti, kad nustojai savęs gailėti,-nedemonstravo apmaudo balse, juolab dar nebuvo išaiškinęs naujosios Rosemary versijos, ypač kai ji meistriškai slėpė tai, kad krūtinėje vis dar turi širdį. Ir širdį ne kaip gyvybę palaikantį organą,-Visgi tam tikras tavo prisirišimas prie praeities man nepraslydo pro akis. Pavyzdžiui, kodėl pasilikai mano pavardę?-gudriai išsivėpia, tarsi būtų užgaudęs Rosie už akivaizdžių prieštaravimų savo ryškiai paniekai, nukreiptai į William'ą,-Jei būtum manęs ieškojusi, ko gero, būčiau pakartojęs fokusą su šuke. Nusižeminusios, apsižliumbusios, drebančios kalės man nereikia. Bandei paklausti savęs kodėl AŠ tavęs neieškojau? Tiesą pasakius užmegzdavau akį, man buvo įdomu kaip gyveni, kokia tampi. Kaip matai prireikė tikrai ne kelių metų, kad išmoktum savigarbos. Ir AČIŪ DIEVUI,-vyro motyvai vis dar išliko migloti nepaisant to, kad ne kartą "teisino" save noru padaryti moterį įdomesne jam. Dabar tiesiog norėjo pamatyti ar naująja savo versija Rosie yra patenkinta. Smalsus William'o žvilgsnis sekė gundančiai klubais siūbuojantį, atsitraukusį josios siluetą. Kad ir kokias emocijas bei mintis puoselėjo vienas kito atžvilgiu, jie abu elgėsi rafinuotai. Tad nieko keista, kad paprašytas "pridėti ranką" prie to, kad juoda kaip naktis, prie dailaus kūno it pirštinė prigludusi Rosemary suknelė liktų pakeista kokiu nors patogesniu apdaru. Atsistojo pakankamai arti šviesiaplaukės nugaros. Tiesą sakant natūraliai kiek siūbuodamas vis prie jos prisiliesdavo tai pilvu, tai priekine šlaunų dalimi. Liesi vyro pirštai nesunkiai įgyvendina paskirtą užduotį. Užtrauktukas prasiskėtė apnuogindamas pieno baltumo Hustings nugarą: glotnią, švelnią bei moterišką. Kažko netikėto iš Bill'o tikrai buvo galima tikėtis - nefilimo pirštai apsiveja Rosie kaklą. Šiurkštus truktelėjimas priverčia Rosemary atsigręžti. Greito, stipraus judesio užteko pilnai tam, kad suknelė visa atsidurtų ant žemės. Jautė merginos pulsą ant savo odos. Tą gyvybės trapumą. Jautė ir 'Mary pasišlykštėjimą, kuris įkvepia vyrą nusodinti laisvą ranką ant jos kūno. Iš lėto ranka vinguriavo žemyn sekdamas reljefiškus rando kontūrus. Suspaudė jos kaklą dar stipriau, kai vėsūs William'o pirštai lieka apsupti didžiųjų ponios Hustings lytinių lūpų, nedrąsiai besiskverbiantys tolyn. Vyro veidas švytėjo nuo plėšrios, liguistos šypsenos.