Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 namas.

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
P.

POSTS :
172

REPUTATIONS :
6

CREDIT :
champagnemami

CLAIM :
Natalie Dormer


2016-12-19, 16:58

:027:
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
47

REPUTATIONS :
15

AGE :
103

CLAIM :
Benedict Cumberbatch

ABOUT :
● Nephilim. ● Psychopath. ● Public figure. ● Loner. ● Adrenaline junkie. ● Someone you don't wanna mess with. ● He will outsmart you. ● He will hurt you. ● He will hunt you down. ● Rich bitch.


2017-01-03, 14:27

William'o ir Rosemary meilės istorijoje romantikos buvo ne tiek jau ir daug. Supažindino juodu būtent pastarosios tėvas, nekantravęs ištekinti savo gražuolę dukterį už vyro su pavarde, kuri atvertų jo šeimai duris į prieškario Amerikos grietinėlę, mat Hustings'ai buvo ne tik žinomi, bet ir gerbiami to meto žmonės. Po Medeinos ir Styveno Hustings'ų mirties našlaitis berniūkštis turtų iš karto nepaveldėjo. Visas industrialisto Styveno ir aukštuomenės damos Medeinos turtas buvo perleistas vyresniam Styveno broliui Džerardui, tačiau kai William'ui sueis 18lika, visi turtai turėjo atitekti būtent jam. Nieko keista, jog Džerardas buvo įpareigotas, kad net ne biologinis velionių sūnus negautų nė sudilusio cento. Bet tai jau kita šneka. Vienturtės Rosemary tėvai net ir galėdami pasididžiuoti didžiuliais turtais neturėjo pavardės, kuri jų statusui pridėtų stoto. Kadangi pačiam William'ui padidinti asmeninį kapitalą pasirodė ne tokia ir prasta mintimi jo ilgai įkalbinėti neteko, kad vestų Rosemary. Ir šiaip. Vyrui ši situacija pasirodė... įdomi. Net smagi. Vardan sportinio intereso jam buvo netgi aktualu apsukti gražuolę blondinę aplink pirštą, kad ši kaip ir priklausė to meto visuomenėje būtų paklusnia, atsidavusia žmona. Psichopatai yra... savotiškai užburiantys. Tikrai. Dažniausiai tai be galo stiprios, autoritetingos asmenybės, praturtintos iškalba, erudicija, intelektualumu bei charizma. Kadangi niekados nebuvo kažkoks nučiulpytas gražuolis (o išvaizdžiam žmogui visuomet yra lengviau patikti aplinkiniams), William'ui teko naudotis būtent vidinėmis savo savybėmis. Kalbant iš asmeninės patirties - pastarasis variantas atnešdavo kur kas daugiau naudos. Žmonės DIEVINA charizmatiškas asmenybes. O Bill'ui nebuvo sunku tokiu būti jeigu aplinkybės to reikalaudavo. Galėjo prisiekti, kad Rosemary buvo dėl jo pametusi galvą. Iš pradžių ji William'ui atrodė įdomi, kol... nusibodo. Ir nieko keista. Psichopatai tikrai labai greitai "pameta" susidomėjimą. Štai kodėl jiems reikia aštrių pojūčių. Kadangi nėra impulsyvus, kasdienybę skaidrino alkoholiu ir spalvingais seksualiniais nuotykiais. Svingerių vakarėliai, sado-mazo, biseksualūs santykiai... Dievaži, išbandė kone viską. Ir vis dėl to, santuoka vis vieną užtikrintai ėmė jam įgrysti. Maža to, Rosemary norėjo vaiko. Mažos, klykiančios "lervos stadijos" išperos jam dabar reikėjo mažiausiai. Ne, ne, giminės pratęsimas buvo įrašytas į dienotvarkę, tačiau ne dabar, ne tada, kai to nori ponia Hustings.
Faktas, kad nužudė savo žmoną nebuvo statytas ant psichotiško proto aptemimo kortos. Kuo toliau, tuo labiau Rosemary William'ui maišė. Profesinis vyro gyvenimas ėjosi it per sviestą. Dirbo slaptose vyriausybei priklausančiose laboratorijose prie biologinių ginklų bei eksperimentų su žmonėmis projektų. Nusibodusi žmonikė spėjo tiek užknisti, kad atrodė bet kurią dieną būtų galėjęs ją pasmaugti. Ir tas vakaras, kuomet atėmė Rose gyvybę pačiam William'ui atrodė kaip neišvengiamas. Maža to eilę metų darbavosi prie slapto eksperimento, kurio tikslas buvo prikelti mirusiuosius. Panašios praktikos buvo taikytos ne tik Amerikoje, bet ir Vokietijoje, Japonijoje. Tačiau William'ui trūko resursų. Ir Rosemary tėvas galėjo būti idealus jų užtikrintojas. Naiviu, dukrą dievinančiu senioku manipuliuoti atrodė lengviau, nei vaiku! O įvaryti į kruopščiai paruoštus spąstus - dar lengviau. Paryčiais Timotį prikėlė skambutis. Kitame laido gale - akivaizdžiai sutrikęs, šoko apimtas Williamas pasakojo jam, kad į jų namus įsibrovė užpuolikai. Ir, kad Rosemary... Kad ji negyva. Ilgai netruko kol Timotis prisistatė į įvykio vietą. Atsižvelgiant koks jis buvo sugniuždytas rodėsi sunku patikėti, kad jis tvarkingai išvairavo nenulėkęs nuo kelio. Dėl kita ko laiko tinkamai paruošti nusikaltimo sceną vyras turėjo užtektinai. Emocijų stygius padėjo labai tinkamai įvertinti visą situaciją, teisingai išdėlioti įkalčius. Timotis neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad čia pasidarbuoti galėjo būtent Williamas. Juk jojo akyse Bill'as buvo atsidavęs, žmoną mylintis, jautrus vyras, cha! Hustings'as naudojosi emociniu Tim'o pažeidžiamumu, pats pakišo mintį, jog gali ją prikelti. Kad dirba prie projekto, kad padarys viską, kad Rosemary grįžtų į gyvenimą. Nieko keista, kad sukrėstas vyras prisiekė aprūpinti William'ą visiškai viskuo, idant jam pavyktų. Net tada, kai moksliškai ir surado visus atsakymus į rūpimus klausimus Bill'as neskubėjo. Siekė platesnio temos pažinimo, norėjo atlikti daugiau eksperimentų. Nes į gyvenimą grąžinti asmenys buvo... Kitokie. Bejausmiai, demoniški, tarsi neturintys sielos. Jam tikrai nerūpėjo kiek vidumi išbaigta turėjo būti Rosemary, tačiau siekė išsiaiškinti, kaip atlikti prikėlimą visiškai išbaigtai. Nė pats nepajuto kaip pasinėrė į alchemiją ir okultizmą. Kas jam, kaip mokslo genijui buvo visiškai netirta, net idėjiškai priešiška sfera. Tos knygos, tie keisti ritualai padėjo vyrui ne tik praplėsti akiratį, bet ir atsakyti į vieną, kitą ramybės nedavusį klausimą. Visgi priešingai nei mokslą, magiją krimsti jam buvo kur kas sunkiau. Tiesiog natūraliai nebuvo pratęs prie nesėkmių, o praktikuojant burtus jų neišvengė. Kad Rosemary žinotų kiek visokių klaikių ritualų buvo daroma su jos kūnu, ojoj... Tiesą pasakius būtent okultizmui turėtų dėkoti už tai, kad pradėjęs suvokti, jog nėra toks kaip visi (gi Rose' nužudymo dieną siekdamas sukelti įspūdį, neva buvo ir pats užpultas šovė į save, nes ŽINOJO, kad nuo to jam tik laikinai paniežės) nepaklydo iš proto varančioje nežinomybėje. Visgi net po šiai dienai liko begalės klausimų, į kuriuos atsakyti negalėjo. Timotis nesulaukė Rosemary prikėlimo. Senatvėje jis sunkiai sirgo, tačiau mirė su mintimi, kad jo numylėta, vienintelė atžala galės tęsti gyvenimą, kuris buvo šitaip neteisingai iš jos atimtas. 2010ųjų pavasarį Rosemary pagaliau buvo prikelta į jai nepažįstamą, svetimą, negrįžtamai pasikeitusį pasaulį.

Nakties metas. Tipiška, tiesa? Na, kad psichopatai aktyvūs tampa tuomet, kai žemė jų būvimo taške dieną išmaino į naktį. Rosemary namuose nebuvo ir William'as žinojo, jog ji greičiausiai suks rūrą palei kokį piniguose skendintį, susiraukšlėjusį senioką. Kodėl neprisistatė anksčiau? Tiesiog stebėjo ją ir pagaliau buvo įsitikinęs, idant Rose' pagaliau tapo tokia, kad būtų jam vėl įdomi. Gi NEGALĖJO išlaikyti prie savęs žmonių, kurie tapdavo jam nuobodžiais. Į didelį, prašmatnų blondinės namą įsigauti neatrodė sudėtinga. Mat duris (aišku ne paradines) tiesiog išlaužė, o užklykusią signalizaciją nukenksmino vien nuo minties, liepusios šiai paimti ir sugesti. Pavaikštinėjo viduje tik tam, kad rastų merginai priklausantį miegamąjį. Kambarių čia buvo daug, bet suprasti, kuriame Rosemary miega nebuvo taip ir sudėtinga, mat ruošdamasi į balių ji buvo prikvėpinusi visokiais kvapais patalpą tiek, kad vyrui net rietė nosį. Sklesteli fotelyje atsukęs jį į didelį, panoraminį langą. Su savimi turėjo ne alkoholio, kaip bebūtų keista, o paruoštą, kvapnų cigarą, kurį prisidega vien tik vardan to, idant laukimas neprailgtų. Stebėtinai netrukus retro stiliaus "Porche" automobilis įvažiuoja į siaurą keliuką, vedantį prie ištaigingo namo. Kuo puikiausiai girdėjo apačioje pasklidusius garsus. Rosemary buvo ne viena. Kaip įtarė atkeliavo čia kartu su tuo seniu, kuris ir moka už visą blondinės prabangą. Neskubėdami jie kilo marmuriniais laiptais į antrąjį būsto aukštą, nes nu come on, už įsimintiną vakarą ir deimantinius papuošalus Rose' privalėjo atidirbti miegamajame savo vagina ar bent jau burna. Lipšnus, įkaušęs senis kaip mat pradėjo grabinėti jaunos gražuolės kūną. William'as sėdėjo nekrustelėjęs, abejingas. Galėjo pajausti, jog Rosemary priešingai nei seniokas, pastebėjo fotelyje įsitaisiusios gyvasties, rūkančios prabangų cigarą pakaušį (kambario išdėstymas šiuo atveju turėtų būti maždaug toks: priešais miegamojo duris kažkur tolėliau pūpsojo tas Bill'o užimtas baldas, kuris dabar buvo nusuktas į langą, vadinasi būsto šeimininkai matė tik plačią fotelio nugarą).
- Labas vakaras, brangute,-pagaliau pasigirsta skambus William'o baritonas ir vyras tingiai bei lėtai pakyla ant kojų atsisukdamas į oponentus. Nenuostabu, jog susijaudinęs, kvailas senis iš kart pradeda pypaut. "Kas tu toks?", "Ko nori?, "Aš iškviesiu policiją!" ir bla bla bla. Hustings'o veidas atrodė ne tik nesužavėtas, bet ir gąsdinančiai šaltakraujiškas. Telekinezė su pirokineze buvo gebėjimai, kuriuos nifilimas buvo atkalęs geriausiai, tad būtent šiuos pasitelkti ir ketino norėdamas sukelti tinkamą ir tikrai įsimintiną prisistatymo efektą. Senis kaip mat pakyla į viršų nugara prisispausdamas prie lubų. Keikėsi ir putojo kaip velnias. Bet kas iš to? Nebūtų sumojęs jo žudyti, bet dabar pinigingas ir vizualiai visai nepatrauklus diedas buvo tik trukdis mezgant pilnavertišką pokalbį su Rose'. William'as žybteli akimis, tarsi spragtelėtų uždegikliu ir ore tabaluojantis senjoras pavirsta tolygiu ugnies kamuoliu netrukus užpildydamas patalpą ne tik klaikia svylančios odos smarve, bet ir kurtinančiu, isterišku riksmu. Pavargęs nuo tokios "akustikos" Hustings'as pasiunčia senį velniop pro langą. Galėjo prisiekti, kad šiam susidūrus su asfaltu išgirdo komišką "plekšt", tarsi geras gabalas pliurzės būtų ką tik išsitrėškęs.
- Leisk atspėti - ant žiedų, inkrustuotų deimantais užsidirbi smaukydama seniams b*bius, tiesa? Patetiška, bet tuo pačiu taip panašu į tave,-veidmainiškai nusišypso nepaleisdamas iš akių savo ponios.


AND WHEN HER EDGES SOFTEN HER BODY IS MY COFFIN

--------------------------------------
I know she drains me slowly She wears me down to bones in bed must be the sign on my head, it says "Oh love me dead!" Love me dead
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
P.

POSTS :
172

REPUTATIONS :
6

CREDIT :
champagnemami

CLAIM :
Natalie Dormer


2017-01-03, 16:55

Leiskite papasakoti jums apie Rosemary Hustings, mergautine Irving. Rosemary Hustings, kuri savo mirties tikrai nebuvo nusipelniusi. Ji buvo atsidavusi žmona, nuostabi ir tėvams gyvenimo pilnatvę suteikianti dukra, puiki pašnekovė ir moteris, valdanti nemažai talentų, išugdytų tėvų turtų dėka. Rosemary nuo pat vaikystės buvo auklėjama taip, lyg turėtų titulą – prancūziškai bei lotyniškai ji galėjo ne tik prisistatyti ir pakalbėti apie orą, bet ir vesti pilnavertišką diskusiją. Pavyzdžiui, apie jos mokytojo patvirtintas knygas. Ji tapė, žinoma, buvo ne Monet ir ne van Goghas, tačiau žavius peizažus, galbūt kiek liūdnokus, tačiau vis tiek malonius akiai. Kolekcionavo meną, maloningai remdavo pradedančius talentus, kviesdavo juos pagroti per savo susibūrimus, padainuoti, paskaityti poeziją, vaidinti. Jų nutapytus meno kūrinius kabindavo ant savo sienų, o svečiams su malonumu pasakodavo apie juos sukūrusius žmones. Buvo nuostabi šokėja – judėjo plastiškai ir lengvai, rodos, vos kojomis siekdama žemę. Pasimiršdavo šokyje galutinai, nekreipdama dėmesio nei į grindis šluojančią suknelę, nei į nepatogius batelius. Ir ak, kaip visiems patikdavo jos rengiami vakarėliai. Kai šeimininkė, pasipuošusi nauju, pačios susimodeliuotu apdaru, skambiai juokdamasi sukiodavosi po salę, merginos nebematydavo jos per mažų krūtų ir kiek asimetriško veido, kuriuos taip mėgdavo pašnibždomis aptarinėti. Jos matydavo moterį, dėl kurios kiekvienas vyras kambaryje būtų galėjęs parduoti sielą velniui. Ne dėl jos grožio, ne dėl liauno kūno, tačiau to, su kokia aistra ji darydavo viską, ko apsiimdavo, su kokia laime ir džiugesiu bendraudavo su kiekvienu, kokią charizmą ir erudiciją spinduliavo. Tačiau Rosemary nerūpėjo nei vienas išsipustęs ponas, per tuos susibūrimus pravėręs Hustings rezidencijos duris. Kad ir kiek William išgerdavo, kad ir kaip retkarčiais grubiai, o kartais ir skaudžiai, tačiau visada diskretiškai ją pastumdavo nuo savęs kviečiamas pašokti, Rosemary vis tiek sukdama ratą po kambarį, sustodavo ties savo vyru. Pasistiebdavo tiek, kiek tik leisdavo jos gležnas kūnelis, delnais apsikabindavo jo rankas iš už nugaros, galvą padėdavo jam ant peties ir tyliai į ausį sušnabždėdavo, kad šiame kambaryje nėra nuostabesnio vyro už William Hustings. Kas buvo keisčiausia? Ji nuoširdžiai tuo tikėjo.
Tačiau grįžkime prie kitų jos talentų ir sugebėjimų. Rosemary Hustings, mergautine Irving, taip pat skambino pianinu. Tiek švelnias, per susibūrimus tinkamas fonines melodijas, tiek didingus, sunkius, šiurpuliuką po kūną varančius kūrinius, kurie per didelius ir tuščius namus vieninteliai pasakydavo kokios vėtros siaučia jos širdyje. Ji pati modeliuodavosi sau sukneles, didingus, prašmatnius apdarus, batelius, rankines ir plačiabryles skrybėles, kuriais diktavo madą savo aukštuomenės damų/tariamų draugių, o kitaip – tiesiog gyvačių būryje. Rose, kurią daugelis meiliai ir su šypsena veide vadino Rosie, pasauliui buvo ruošiama ne kaip asmenybė, ji buvo ruošiama kaip žmona ir būsima mama, kaip maloni pašnekovė ir puiki namų dama. Kaip įrankis, padėsiantis tėvams gauti tai, ko reikia jiems, o jai užtikrinsiantis tvirtą pagrindą po kojomis ir vyrą šalia. Vis dėlto, nei skambinimas pianinu, nei peizažai, nei malonus charakteris ir mokamų šokių arsenalas negalėjo išgelbėti Rosemary Hustings. Nes nors visi ją mylėjo, nemylėjo būtent tas, kurio meilė jai buvo pati svarbiausia.
Todėl po tos lemtingos nakties, kai viskas sugriuvo, tie, kurie pažinojo Hustings‘us, iš tiesų gedėjo. Ėjo į laidotuves ne tik dėl to, kad taip priimta ir mandagu, bet ir dėl to, jog nuoširdžiai norėjo išreikšti užuojautą tiek visiškai palūžusiems, ilgesio, liūdesio ir skausmo sugniuždytiems Irvingams, tiek apsimestinai gedinčiam jos vyrui. Visi, kurie buvo matę kaip Williamas ir Rosemary bendrauja, sėdėdami vieni retkarčiais susimąstydavo, nuo kieno rankos iš tiesų žuvo Rosie. Buvo manančių, kad tai Willas užsakė nužudymą. Buvo ir tokių, kurie nuoširdžiai tikėjo, kad jis pats pasigriebė plačiai aptartą šukę ir supjaustė savo žmoną. Vis dėlto, kaip ir daugelis kitų vietinės reikšmės tragedijų, šita taip pat nuskendo užmarštyje. Žmonių kalbos nutilo, žvilgsniai į Williamo pusę nebuvo tokie smerkiantys, o gyvenimas ir toliau tekėjo sava vaga.
Kai Rosemary Hustings pabudo, ji nebežinojo ką su savimi daryti. Moteris nepažino pasaulio, kuris atrodė toks pasikeitęs ir svetimas, nebesuprato dabartinių žmonių elgesio ir bendravimo, nesuprato kaip reikia rengtis, ką veikti gyvenime ir apskritai, kaip egzistuoti. Visi jos talentai atrodė beverčiai – vietoje gyvos muzikos vakarėliuose dabar skambėjo įrašai, menininkai išpopuliarėdavo internetu ir per visokius performansus, o nuostabiausio grožio sukneles buvo galima nusipirkti vienu mygtuko paspaudimu. Rosie jautėsi kaip žuvis, išmesta į krantą – ji nesuprato kur atsidūrė, nežinojo ką su savimi daryti ir kaip toliau egzistuoti. Williamas, pasirūpinęs, kad ji būtų prikelta, paliko Rosemary likimo valiai, net nesiteikdamas pristatyti jai pasaulio, apie kurį moteris nieko nenutuokė. Tačiau ji žinojo vieną vienintelį dalyką -  gyventi taip, kaip gyveno anksčiau, ji nebegalėjo. Ne tik dėl to, kad nebenorėjo būti stumdoma ir žeminama namų šeimininkė, bet ir dėl to, kad nebūtų sugebėjusi išlikti tokia pat maloni, švelni ir maloninga, kokia buvo prieš savo mirtį. Ir nors Rosemary veidą ir kūną vagojo randai, kur kas gilesni randai buvo širdyje. Todėl Hustings tapo tokia moterimi, į kurias anksčiau ji žiūrėjo su liūdesiu. Susiradusi vieną savo draugę dar iš senų laikų (paaiškėjo, kad šioji poniutė per Rosemary susibūrimus mielai susišaudydavo kokį jaunuolį. Vėliau šį iščiulpdavo iki mirties, tačiau koks gi dabar skirtumas), kuri vienintelė jai buvo patikėjusi savo ilgaamžiškumo ir švytinčios odos paslaptį, Rosie atsidavė į maloningas draugės rankas. Pastaroji mielai suteikė Rosie vietą savo rezidencijoje, ją aprengė pagal šiuolaikines tendencijas, išmokė prisitaikyti prie dvidešimt pirmojo amžiaus ritmo ir suteikė visą reikalingą informaciją, padėjusią Rosemary išgyventi. Ir nors prireikė pusės metų, kad pastaroji išdrįstų pasirodyti viešumoje, kai pasirodė – tai nebegalėjo sustoti. Puikiai suprasdama, kad negali (o ir tikrai nenori) iš draugės kišenės gyventi amžinai, Rosie griebėsi vienintelio šiaudo, kuris, kaip ji prisiminė dar iš savo praeitojo gyvenimo, galėjo ją išgelbėti. Ji griebėsi vyrų.
Rosemary nuostabiai leido vakarą su Anthony Maraschino, italu verslininku, turinčiu didelį viešbučių tinklą visame pasaulyje. Tai nebuvo nauja pažintis – Rosie ir Tonis buvo pažįstami jau keletą metų ir Hustings visuomet maloniai su juo praleisdavo laiką kiekvieną kartą, kai jis būdavo mieste. Taip, jam be Viagros jau nebestovėjo, ir taip, jo užpakalis labiau priminė džiovintą slyvą, tačiau tamsoje jis ją bučiuodavo tikrai ne kaip senis. Tai buvo vienas iš tų Rosemary sugulovų, kuriems ji leisdavo šiek tiek daugiau. Ne tik dėl to, kad ir pati mainais gaudavo dosnias dovanas, bet ir dėl to, kad jo kompanija Hustings iš tiesų buvo maloni. Jis galėjo su ja diskutuoti iki nukritimo, mielai finansuodavo ne tik jos keliones, bet ir garderobą, o kiekvieną kartą atvažiavęs, eidavo su ja į teatrą, operą, baletą ar kokį labdaringą renginį. Be to, būtent Anthony buvo pirmasis rimtas Rosie gerbėjas po jos įžengimo į dvidešimt pirmo amžiaus visuomenę, todėl iš dalies Hustings buvo jam dėkinga. Šiaip ar taip, mergina niekada nepamiršta savo pirmojo orgazmo. O per jų pirmąjį susitikimą Rosemary Hustings, mergautine Irving, jų patyrė septynis. Ir pirmą kartą sužinojo kas yra oralinis seksas.
Įvirtusi pro duris, skambiai juokdamasi (kartais ji nežinodavo, ar labiau juokiasi iš Anthony akcento, ar iš jo sąmojo), moteris nugara į kambarį pasirodė miegamajame. Paleidusi jo ranką, kurią laikė savo delne tempdama jį laiptais į antrą aukštą, moteris sustingo išgirdusi pažįstamą balsą. Vis dar girdėdavo jį savo sapnuose. Abejojo ar kada nors sugebės nuo jo pabėgti. Lėtai apsisukusi, Hustings suspaudė lūpas į vieną liniją ir krūtine uždengė Anthony, tačiau neilgam. Jis išsiveržė į priekį ir ėmė skeryčiotis. Rosemary jį sustabdė. Puikiai suprato, kad kažkuris vienas iš jų mirs, todėl tikrai neketino šios patirties pakartoti antrą kartą. Sukryžiavusi rankas ant krūtinės, žiūrėdama į Williamą, o ne į tai, ką jis daro Rosie kompanionui, moteris, net nebeatsisukdama į verslininką, nuėjo prie baro, įrengto prie fotelio, kuriame dar ką tik sėdėjo Williamas. Stiklinėse baro duryse matydama ugnį, jausdama siaubingą dvoką ir stebėdama kaip Anthony kūnas išskrenda pro langą, Rosemary sutelkė visas jėgas, kad nekrūptelėtų išgirdusi kaip jis sukrenta ant žemės. Į stiklinę įsipylusi džino ir degtinės, įmetė kelis ledukus, suėmė taurę į grakščią, keliais žiedais ir apyranke papuoštą ranką ir pasisuko į William.
- Tu toks paslaugus, kad atidarei langą. Tą dvoką reikėtų išsivėdinti. – linktelėjo, rodos, nė kiek nesujaudinta tokios žiaurios Anthony baigties. Nuo baro pagriebusi plonų, prancūziškų cigarečių pakelį, prisidegė vieną nuodingą pagaliuką ir išpūtusi dūmus suėmė jį tarp pirštų. Žvilgsniu verdama William, moteris nežymiai kilstelėjo antakį. – Leisk atspėti, apart savo triukų ir labai jau sarkastiškų pastebėjimų, daugiau nelabai turi ką pademonstruoti? – vyptelėjo. Atsisėdusi į fotelį, kuriame dar ką tik sėdėjo jos vyras, Rosie susikėlė koją ant kojos ir gurkštelėjo kokteilio. – Bet iš esmės tu teisus – viskas ką turiu, atėjo būtent per bybių smaukymą. Darbas sunkus, tačiau neabejotinai turiningas. Be to, išduosiu paslaptį. – pasilenkusi į priekį, tarsi ketintų tuoj skelti tokį pletką, nuo kurio Williamas apsiverstų, Rosie kreivai šyptelėjo ir pašnibždomis prakalbo. – Būtent per tą smaukymą sužinojau, kad yra bybių, kurie iš tiesų gali patenkinti moterį. Galėčiau paaiškinti kaip, tau turbūt šiame departamente vis dar reikia pagalbos. – apgailestaujančiai atsiduso, caktelėdama liežuviu.


You wear guilt
Like shackles on your feet, like a halo in reverse.
I can feel the discomfort in your seat and in your head it's worse. There's a pain, a famine in your heart, an aching to be free.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
47

REPUTATIONS :
15

AGE :
103

CLAIM :
Benedict Cumberbatch

ABOUT :
● Nephilim. ● Psychopath. ● Public figure. ● Loner. ● Adrenaline junkie. ● Someone you don't wanna mess with. ● He will outsmart you. ● He will hurt you. ● He will hunt you down. ● Rich bitch.


2017-01-04, 15:48

William'as turėjo daugybę progų prikelti Rosemary daug anksčiau, tačiau delsė. Ir net negalėtų pasakyti kodėl. Metas jam vis atrodė kažkoks netinkamas. Arba tiesiog jautėsi ir taip apsuptas atrakcijų, tad papildomos jam kaip ir nereikėjo. Ir šiaip vien pagalvojus kokia jo žmona yra... tipiška jam darydavosi morališkai labai labai bloga. Tuzinas josios talentų galėjo palikti didelį įspūdį bet kam, tik ne William'ui. Jam nesisekė prie savo ponios prisirišti. Neminint emocinio prisirišimo, kurio paprasčiausiai negali užmegzti, egzistavo kiti, gal labiau paviršutiniški, tačiau tai buvo vienintelis būdas su vyru palaikyti abipusiškai palankų, gal net malonų kontaktą. Bill'as į ją niekados nežiūrėjo kaip į iššūkį. Rosie net nesistengė labai "laužytis", kai vyras pareiškė į ją pretenzijas. Ko gero kaip ir visos moterys, taip ir ji manė galėsianti Hustings'ą pakeisti. Manė, kad šaltas, protiškas ir anei kiek ne emocionalus būdas yra padarinys kažkokių traumų, galbūt ankstesnių nepavykusių santykių. Visgi Rose niekuomet nepagalvojo, kad William'as tiesiog toks yra. Kad jis žvelgia į pasaulį visai kitomis akimis. Ji niekuomet net nebandė jo suprasti, nors patikėkit vyras ne kartą jai buvo mestelėjęs, idant pasiskaitytų apie sociopatus ir psichopatus, kad jau ir taip šlubuojančių jųdviejų santykių nepaverstų eiline tragedija. Vietoje to nuolatos sulaukdavo širdgėla persmelktų replikų: "kas tau yra?", "kodėl tu toks esi?" ir bla bla bla. Nervino tokios nesąmonės, ypač kai Rosemary ne tokį jau ir trumpą metą nebuvo linkusi suteikti Bill'ui erdvės, tarsi mėgintų jo viduje užgauti kažkokią jautresnę stygą. Žiauriai išsiskyrė net ir jųdviejų interesai. Klasiką išpažįstanti šviesiaplaukė nesuvokė kodėl visa ta veikla William'ui yra nuobodi, kodėl jis nevertina plastikos, kūno, formų ir spalvų grožio, nes pati moteris visame tame matė kur kas daugiau, nei tik žavingai vizualiai patiektą produktą. Su šokiu, muzika ji galėjo susilieti emociškai, o tuo tarpu William'as - ne. Savo ruožtu jis vaikėsi aštresnių pojūčių, mėgo išvesti save iš komforto zonos, rizikuoti. Dėl to, natūraliai linko prie lenktynių, lošimų, pažinčių su kriminalinio pasaulio atstovais. Jie visados buvo... juoda ir balta. Ir vien tik tam, kad paversti Rosemary priimtina sau pačiam, William'as privalėjo veikti.
Rosie prikėlimas naujam gyvenimui buvo tobulas mokslo ir okultizmo sąskambis. Radikali medicininė procedūra prasidėjo nuo to, kad teko išsiurbti visą Rosemary kūne esantį kraują ir atvėsinti jį žemiau 20 laipsnių Celsijaus normalios kūno temperatūros. Sutvarkius žiojėjančias žaizdas, kurios ir buvo mirties priežastimi, jos kraujas palengva buvo pumpuojamas venomis ir kūnas iš lėto šilo. Visam reikiamam kraujo kiekiui sutekėjus atgal į kūną, šis kaip mat tapo rožinis, vaiskus, minkštas, vizualiai gyvas. Prijungus Rosemary kūną prie elektrošoką perduodančių repulsorių William'as laukė. Nuostabu yra tai, kad kūnui įšilus iki 30 laipsnių ir daugiau, širdis pati pradeda rodyti virpesius. Tikrai ne vieną kartą kartojo visą perpylimo procedūrą kol Rosemary širdis susitraukė. Perdavęs per jos kūną elektros impulsus iššaukė klinikinės mirties stadiją ir tam tikrą laiką fizinę Hustings gyvybę palaikė aparatai. Rosie gulėjo ant plataus medicininio stalo, kiek panašaus į tuos, ant kurių atliekami skrodimai. Nedėjo daug vilčių į tolimesnę 'Mary prikėlimo eigą, juolab ji apėmė juodosios magijos, nekromantijos ritualą. Vyras išdėliojo keturias tamsiai mėlynas žvakes: vieną virš Rosie galvos, kitą kojų gale ir dvi iš šonų. Baltos spalvos žvakę laikė rankoje, lašindamas vašką tiesiai ant jos saulės rezginio. Kitoje rankoje laikė Rosemary nuotrauką. "Mortuos cujus tempora transierunt da ei unum ultimum depraehendo hoc" - tarė palenkdamas jos fotografiją link baltos žvakės liepsnos, iš pelenų išbraižydamas pentagramą tiesiai ant moters krūtinės. Tada pasiėmęs nedidelį, bet labai aštrų peilį įkaitino jo ašmenis ties kiekviena tamsiai mėlyna žvake mintyse kreipdamasis į visus keturis elementus paeiliui: orą, žemę, ugnį ir vandenį. Žvakių liepsnelės blykčiojo, tarsi pulsavo. Neįtikėtina kaip šalta pasidarė patalpoje, tam tikrą momentą galėjo matyti savo paties kvėpavimą. "
obiectum i largiri cum animo tuo Novit iter tuum et auxilio Dei ad hoc volo ut fiat mihi" - pratęsė, kai palinkęs arčiau Rosemary kūno įkaitintu peiliu ėmė raižyti sanskrito simbolius aplink pentagramą. Nebuvo jokių galingų vėjo gūsių ir panašaus velnio, kuriuo manipuliuot taip mėgsta serialų ir filmų burtininkai. Tiesiog sulig paskutiniu "त" simboliu viskas aplinkoje tarsi nurimo ir Rosemary akys prasimerkė. Oi, koks buvo patenkintas, kad pavyko. Ir ne tiek, kiek džiaugėsi pačiai poniai Hustings gražinta gyvybe, kiek svaigo nuo savo paties sėkmingumo. Kad ir kokių beprotiškų sumanymų imtųsi vis vieną juos įgyvendina. Anksčiau ar veliau.
Kad ir kokia neįdomi ir šabloniška Rosie bebuvo, negalėjo jos pavadinti kvaila. Kaip impulsyvu ir netgi idiotiška būtų dabar William'ui kėsintis į moterį, kurią ne taip jau ir seniai grąžino į gyvenimą? Dėl to, tikrai nenustebo, kad moteris jautėsi taip drąsiai. Ne. Stebino kas kita. Tai akivaizdūs jos bendravimo pokyčiai.
- Regis dabar tave nustebinti tapo gerokai sudėtingiau, tiesa?-vyro balsas skambėjo gyvai, netgi kiek žaismingai. Tarsi ką tik įgyvendinta žmogžudystė jo visiškai "nekasė'. Nes, na, taip ir buvo. Empatijos neturėjimas nelėmė gailesčio kitiems ar sau jausmų. Negalėjo nuslėpti susidomėjimo kupino žvilgsnio, atvirai smigusio į šviesiaplaukę,-Juk anksčiau užtekdavo pakišti tau kokią impresionistinę terliūzę ir iš karto padarydavai po savim balutę,-kreiva šypsena perskrodžia lūpas William'o, kuris nusprendžia pasileisti arčiau pašnekovės. Gaila, kad cigarą jau buvo surūkęs, nes būtų mielai palaikęs blondinei draugiją žalojant sveikatą. Tik skirtumas tas, kad Hustings'o sveikatos taip lengvai nesužalosi. Jie prasilenkė, o Rosie sklestelėjo į vyro pasturgaliu sušildytą fotelį. Neskubėdamas ir pats nusprendžia pasinaudoti nemokamomis baro paslaugomis. Nereikėjo įdėmiai peržvelgti etikečių, nes mėgiamiausią savo viskį pastebi iš karto. Vyras sugrįžo prie moters, stovėjo priešais. Kiek pasilenkia, tarsi norėtų labai įdėmiai nužvelgti jos veidą,-Auč,-skausmingas jaustukas pareina iš kart po to, kai Rosemary apjuodina William'o tarpklyninį vyriškumą. Deja, bet neatrodė labai sukrėstas tokio komentaro. Visados lovos reikaluose buvo savanaudis, jam nebuvo aktualu pamaloninti savo partnerius. Visuomet puoselėjo interesą nukreiptą į savo paties malonumą. Na, jei psichopatas nėra savęs įsimylėjęs jis greičiausiai kažkada gyvenimo eigoje taps maniaku,-Aš tiesiog sužavėtas, Rosie,-atsitiesia demonstruodamas mažne nesuvaidintą pasigėrėjimą. Atkimšęs butelį godžiai nugurgia keletą didelių gurkšnių laisvai, tarsi liurlintų visai ne spirituotą, "aršaus" skonio gėrimą, o šaltą arbatą,-Kodėl negalėjai būti tokia kandi ir arogantiška, kitaip tariant - didelė kalė seniau? Garantuoju - būčiau nužudęs tave kaip nors delikačiau, nes pripažinkim - tas dirigavimas stiklo šuke palei tavo papus buvo barbariškas ėjimas. Kurio buvai visokeriopai nusipelniusi,-valiūkiškai mirkteli akimi, tarsi flirtuodamas, lyg megzdamas su Rosie intymų kontaktą. Jautėsi velniškai pakylėtas. Juk turėjo nuogąstavimų, kad jo ponia nebus ligi galo atsikračiusi savo nuobodaus, apgailėtino tobulos žmonos imidžo ir kol kas pirmas įspūdis buvo... įkvepiantis.


AND WHEN HER EDGES SOFTEN HER BODY IS MY COFFIN

--------------------------------------
I know she drains me slowly She wears me down to bones in bed must be the sign on my head, it says "Oh love me dead!" Love me dead
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
P.

POSTS :
172

REPUTATIONS :
6

CREDIT :
champagnemami

CLAIM :
Natalie Dormer


2017-01-04, 16:51

Rosemary Hustings kuo puikiausiai žinojo, kad norėdamas, jos vyras ją čia ir dabar gali paversti pelenų krūvele. Vis dėlto, po penkerių metų, praleistų jį niekinant ir nekenčiant, Rosie neketino nusileisti. Jeigu pažinojo Williamą, o manė, kad pažinojo gana neblogai, tai ji nutuokė, kad kuo įdomesnė jam bus, tuo ilgiau išliks gyva. Ir galbūt netgi gaus daugiau progų išlieti savo pyktį ir išsakyti viską, ką apie šį niekingą žmogų galvoja. Išgirdusi apie nustebinimą, Rose visiškai nuoširdžiai, skambiai nusijuokė ir išlenkė vieną antakį, kiek palikdama į priekį.
 - Galima ir taip pasakyti. Jeigu tais laikais maniau, kad pimpalo įstūmimas į priekį ir atgal maždaug dvidešimt kartų yra geriausia, ko galiu tikėtis, tai taip. Mano standartai šiais laikais yra šiek tiek aukštesni. – vyptelėjo, prie lūpų priglausdama cigaretę ir įtraukdama dūmų. Po kelių sekundžių juos išpūtusi per preciziškai raudonai nudažytas lūpas, moteris netgi kiek susidomėjusi nužvelgė Williamą, gurkštelėdama stipraus alkoholinio gėrimo, kurio buvo įsipylusi į grakščią ir akivaizdžiai prabangią taurę. – Tais laikais mane priversdavo sudrėkti paveikslai, nes tu to padaryti nesugebėdavai. Kai pagalvoju, kad tepdavausi ten kremą vien tam, kad tave apgaučiau, jog tavęs noriu... Ir ką beliko merginai daryti? Tik pasitenkinti menu. Tikrąja ta žodžio prasme. – mostelėjo ranka, taip numesdama šiek tiek pelenų nuo cigaretės galiuko ant prabangaus balto kilimo. Dabar dėl to per daug nesirūpino. Atsirėmusi nugara į prabangaus fotelio atlošą, moteris gurkštelėjo dar kokteilio ir akimis nusekė Williamą, kuris kaip tik nusprendė prie jos palinkti. Jeigu nebūtų susitvardžiusi, neabejotinai būtų įsitempusi, tačiau susilaikė. Verčiau būtų mirusi, nei parodžiusi, kad jo buvimas taip arti Rosemary kelia kokias nors neigiamas emocijas. – Ar tu iki šiol toks pat prastas meilužis? Nes dievaži, tais laikais įtikinti moterį, kad taip ir turi būti, tikrai nebuvo labai sunku. Jos tikrai tiek daug apie seksą nesuprasdavo. Tos kitos, kurias dulkindavai ir kuriomis smirdėdamas grįždavai, veikiausiai kaip ir aš buvo įsitikinusios, kad užtenka gulėti ir iškęsti savo prievolę, tiesa? Tačiau dabar... – moteris nežymiai papurtė galvą ir jos lūpų kamputis šoktelėjo į viršų. – Šiais laikais nebegali sau leisti būti tingus. Ypač turint omeny, kad nesi apdovanotas nei veidu, nei kūnu, nei tuo labiau charakteriu, tai norėčiau tikėti, kad bent jau sugebi lovoje ką nors pademonstruoti.
Williamui prakalbus apie šukę, kuria jis gerokai pasidarbavo ties Rosemary kūnu, moteris galėjo prisiekti, kad visus randus akimirkai suskaudo. Žinoma, jie jau seniausiai buvo užgiję, o ir moteris nebekrūpčiojo, kiekvieną kartą save pamačiusi veidrodyje, tačiau tikrai nebuvo jam atleidusi. Vienas randas, gana masyvus, ėjo moters kakta, sustojo ties akimi, kurios, laimei, Williamas nekliudė, ir prasitęsė skruostu. Kitas „puošė“ moters krūtinę ir atrodė taip, tarsi mylimasis būtų siekęs atlikti skrodimą – ėjo tarp jos krūtų ir užsibaigė ties pilvu. Pastarojo taip pat nebuvo pasigailėta – smulkesni randai vagojo jį visą, o ilgiausias ir masyviausias ėjo link makšties. Ar Rosemary šie randai patiko? Žinoma, kad ne. Tačiau ir specialiai jų slėpti moteris neketino. Buvo jau supratusi, kad jie – labai nebloga aukos istorija, puikiai tinkama jos, kaip gležnos ir nuskriaustos moters vaidmeniui. Na o vyrams tiesiog labai patiko vaidinti didvyrius.
 - Matyt man prireikė numirti, kad suprasčiau, koks absoliutus savanaudis, šlykštus, žiaurus idiotas ir psichopatas tu buvai. Ir kokia, pripažinkime, idiotė buvau aš. – gūžtelėjusi pečiais. Pro ausis nepraleido to, kaip Williamas ją pavadino. Tokio kreipinio jau senokai niekas nenaudojo, todėl moteris suspaudė lūpas. Susilaikė nuo komentaro, tačiau mintimis grįžo į praeitį. – Ar tam čia ir atėjai? Kad pasakytum, jog dėl to, kad norėjau būti puiki žmona, o ir mama, kaip man atrodė, kad tuomet priklauso, nusipelniau būti supjaustyta? Galėjai ir žinutę parašyti, nereikėjo viso šito spektaklio. – pamosavo ranka ir dviem gurkšniais pabaigė kokteilį. Taurę skambiai pastatė ant baro. – O gal atėjai mane dar kartą užmušti? Pritrūko nuotykių ir nusprendei, kad pats metas ir vėl mane pakankinti? O gal susirūpinai, kodėl niekada tavęs neieškojau? – pabėrė krūvą variantų. Jai iš tiesų buvo įdomu ką Williamas čia veikia. Veikiausiai tiesiog atėjo pagąsdinti, paerzinti ir pasipuikuoti, galbūt net patraukti ją per dantį dėl naujosios moters veiklos. Tačiau šiais laikais bet kokie įžeidimai nuo Rosie nubėgdavo kaip nuo žąsies vanduo.  Nuo staliuko priešais pagriebusi krištolinę peleninę, Rosemary įmetė į ją nuorūką ir pakilo nuo fotelio. Pravėrusi su miegamuoju sujungtos drabužinės duris, mostelėjo ranka į savo aptemptos juodos suknelės užtrauktuką. – Gal malonėtum? – bene sumurkė, viena ranka nuo nugaros patraukdama plaukus ir persimesdama juos per petį. Nejautė jokio nerimo, kad po suknele yra nuoga. Williamas jau viską buvo matęs.


You wear guilt
Like shackles on your feet, like a halo in reverse.
I can feel the discomfort in your seat and in your head it's worse. There's a pain, a famine in your heart, an aching to be free.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
47

REPUTATIONS :
15

AGE :
103

CLAIM :
Benedict Cumberbatch

ABOUT :
● Nephilim. ● Psychopath. ● Public figure. ● Loner. ● Adrenaline junkie. ● Someone you don't wanna mess with. ● He will outsmart you. ● He will hurt you. ● He will hunt you down. ● Rich bitch.


2017-01-04, 18:55

Nubudusi ji virpėjo. Tačiau ne taip, tarsi jos liesą kūną kaustytų šaltis, nors laboratorijoje tikrai nebuvo labai šalta. Rose atrodė išsigandusi, pasimetusi, tarsi nebeskirtų kur prasideda ir baigiasi fikcijos bei realybės ribos. Ji puikiai atsiminė tą lemtingą, žiaurų vakarą kai sulaukė bausmės, kurios nebuvo nusipelniusi. Tačiau ji buvo gyva, kvėpavo, todėl negalėjo patikėti, idant visa tai nutiko iš tikrųjų. Kad jos vyras, kurį mylėjo, kuriam buvo visa siela, visu kūnu atsidavusi galėjo šitaip su ja pasielgti. Juk William'ui visada patiko kaip Rosemary atrodo, jam patiko jos kūnas, kvapas, jos veidas ir tas subtilus, retas grožis. Ji atrodė kitaip nei dauguma to meto moterų nepaisant to, kad elgėsi it tipiška prieškario turtingų tėvelių damutė. Hustings'as visada gėrėjosi jos atvaizdu, būtent su juo norėjo mylėtis, jį liesti. Jųdviejų santykių pradžioje netgi buvo švelnus ir dėmesingas. Net vertino faktą, kad iki jo 'Mary nelietė joks kitas vyras. Šviesiaplaukė buvo tarsi trofėjus, kuris ilgainiui apdulkėjo ir tapo nebevertinamas. Abejingai reaguodamas, tačiau nebyliai bjaurėdamasis visais tais sutrikusios žmonelės sriūbavimais William'as pademonstravo neįtikėtiną ir sau nebūdingą kantrybę, kai padėjo Rosemary nurimti, pamaitino ją, nuprausė ir netgi aprengė. Tuomet jie sėdo į automobilį ir matėsi paskutinį kartą iki pat šiandien. Bill'as ją tiesiog paliko. Vėsią naktį, kažkokioj dykynėj, menkai apsirengusią, trapią, jautrią. Ir sugrįžo pas ją kai Rosie leidosi gyvenimo užtektinai išdulkinta, kad taptų dviprasmiška, dvejopa, nevienareikšmiška. Kad taptų būtent tokia, kokios moters William'as visada norėjo. Ar ponia Hustings suvokė, kad visi jos perbristi devyni pragarai yra susiję su tuo, jog vyras tiesiog bandė nulipdyti ją tokią, kokios jos troško?
- Tavo šališkas nedėkingumas mane žeidžia,-veidmainiškai jautrus tonas lieka palydėtas liūdno atsidūsenimo,-Žinai, jei ne ta šukė būtum seniausiai nustipusi. Nebūtum turėjusi net progos pasvarstyti, kad viskas gali šitaip pasikeisti. Nebūtum supratusi net kiek daug gali šiais laikais pasiekti turėdama vienintelį vertingą talentą - teisingai nučiulpti. Tiek daug moterų investuoja į savo išvaizdas nesuvokiamai didelius pinigus tam, kad būtų sėkmingomis prabangiomis prostitutėmis ir štai esi tu - randais išvagota, bet velniškai prabangi kekšė sėkmingai įteigusi mintį, kad tavo vagina deimantais inkrustuota, cha!-mėgaudamasis šia buvusiai esamų (lel) sutuoktinių konfrontacija atrodė žvalus, netgi pramogaujantis kaip niekad. Ir tikrai, seniai beturėjo tokią ypatingai viliojančią atrakciją,-Man tik taip pasirodė ar manipuliuoji mano savimeile trokšdama išprovokuoti mane tam, kad pradėčiau neigti kiekvieną tavo į mane drėbtą, įžeidžiantį teiginį?-savaime suprantama - Rosemary įsispyrė išsilieti ant žmogaus, kuris vienintelis nemaitino jos sidabriniu šaukštu. Nėra tokio argumento, kurį priimtų asmeniškai. Tos pačios kritikos strėlytės leidžiamos į William'ą rišosi su tuo, ką Rosie ne iki galo suprato - šiam žmogui niekados nerūpėjo teikti malonumą antriniams asmenims ir rūpėti nepradės, garantuoju. Visgi ant šiokios tokios nuospaudos Hustings née Irving mynė. Bill'ui tikrai buvo svarbu palikti apie save neužmirštamą įspūdį. Jam patiko kai juo buvo žavimasi, jam patiko būti trokštamu. Tik kažkodėl palankumas, kurį jam rodė būtent Rosie vyrui visados atrodė kažkoks neskanus,-Įsivaizduok kokia patetiška man atrodei, kad užlipęs ant tavęs matydavau tik pusės minutės trukmės pramogą greitam, savanaudiškam saliutui,-pašiepianti šypsena buvo adresuota Rosie, kuri tikrai įtikinamai, bet tuo pačiu nuostabiai liejo ant vyro širdyje ilgai nešiotą, beribį pyktį, pagiežą. Vizualiai jie abu buvo pasikeitę. Žvelgdamas į savo žmoną matė, kad šeši metai tikrai pakoregavo jos stilių, jos "archajišką" moteriškumo bei seksualumo suvokimą. Rosie atrodė provokuojanti, pasitikinti savimi. Net kažkuo panaši į patį William'ą, kuris nebūdamas nučiulpytu pleibojumi vis vieną galėjo pelnyti aplinkinių simpatijas, net prieraišumą. William'as tuo tarpu iki galo neatsikratė pajautos klasikiniam stiliui, jam patiko atrodyti klasiškai ir prabangiai, tačiau šiuolaikiškai. Tikrai nebuvo įsikabinęs devinto šimtmečio madų. Šiuo momentu dėvėjo tamsią aprangą (iš visų blogiukų, ko gero, tik Džokeris gali ištempti tą gėjišką spalvingumą): juodas klasikines kelnes, ilgarankovį, medvilninį, prie kūno prigludusį golfą aukštu kaklu, o nuo šalto oro slėpėsi po ilgu, juodu paltu. Vyro plaukai (viršugalvyje ilgesni ir gerokai trumpesni ties šonais) buvo sušukuoti atgalios. Nesutepti žele, tačiau laikėsi užfiksuoti. Nuo pat to meto, kai pastebėjo, kad žilsta (tuo metu buvo pasiekęs maždaug 33 savo gyvenimo metus), buvo pratęs ševeliūrą dažytis juodai. Be to, jam tiko. Velniškai. Juodas, klasikinės aprangos kodas suteikė solidumo. Net paviršutiniškai dėbtelėjęs į Will'ą nebūtum galėjęs pasakyti, kad jis kažkoks smaukalius prasčiokas.
- Dabar esi kitokia, ypatinga,-dėstė toliau, vyro balsas vilnijo ramiai, tarsi upė,-Kiek žmonių gali pasigirti tuo, kad buvo prikelti iš mirusiųjų? Kad jiems buvo suteiktas šansas įžengti į visai kitokį laikotarpį, tobulėti? Dabar tu tvirtesnė, patrauklesnė,-nereikėjo didelių pastangų, kad pakankamai ilgos William'o rankos ištiestos gautų priėjimą prie Rosemary kūno, tiksliau iškirptės, per kurią neva viliojamai perveda pirštų galiukais, specialiai palytėdamas akivaizdų, išilgą, kiek tamsesnį nei pati oda randą,-Nors kiek pamenu visada norėjai to paties, ko ir visos. Ir tai buvo didžiausia tavo yda, širdele,-apgailestaujantis tonas apeliavo į tai, kuo Will'as šventai tikėjo - kad dėl visų ją ištikusių nelaimių Rosie pati buvo kalta,-Mh,-it reikšdamas nusivylimą pakankamai garsiai atsidūsta suspaudęs lūpas, kad garsas nuskambėtų dusliai. Neva tai jo nenatūralią reakciją tik dar labiau hiperbolizuotų,-Kai taip išsireiškei tai turiu pasakyti, jog viskas skamba siaubingai dramatiškai. O aš buvau pradėjęs manyti, kad nustojai savęs gailėti,-nedemonstravo apmaudo balse, juolab dar nebuvo išaiškinęs naujosios Rosemary versijos, ypač kai ji meistriškai slėpė tai, kad krūtinėje vis dar turi širdį. Ir širdį ne kaip gyvybę palaikantį organą,-Visgi tam tikras tavo prisirišimas prie praeities man nepraslydo pro akis. Pavyzdžiui, kodėl pasilikai mano pavardę?-gudriai išsivėpia, tarsi būtų užgaudęs Rosie už akivaizdžių prieštaravimų savo ryškiai paniekai, nukreiptai į William'ą,-Jei būtum manęs ieškojusi, ko gero, būčiau pakartojęs fokusą su šuke. Nusižeminusios, apsižliumbusios, drebančios kalės man nereikia. Bandei paklausti savęs kodėl AŠ tavęs neieškojau? Tiesą pasakius užmegzdavau akį, man buvo įdomu kaip gyveni, kokia tampi. Kaip matai prireikė tikrai ne kelių metų, kad išmoktum savigarbos. Ir AČIŪ DIEVUI,-vyro motyvai vis dar išliko migloti nepaisant to, kad ne kartą "teisino" save noru padaryti moterį įdomesne jam. Dabar tiesiog norėjo pamatyti ar naująja savo versija Rosie yra patenkinta. Smalsus William'o žvilgsnis sekė gundančiai klubais siūbuojantį, atsitraukusį josios siluetą. Kad ir kokias emocijas bei mintis puoselėjo vienas kito atžvilgiu, jie abu elgėsi rafinuotai. Tad nieko keista, kad paprašytas "pridėti ranką" prie to, kad juoda kaip naktis, prie dailaus kūno it pirštinė prigludusi Rosemary suknelė liktų pakeista kokiu nors patogesniu apdaru. Atsistojo pakankamai arti šviesiaplaukės nugaros. Tiesą sakant natūraliai kiek siūbuodamas vis prie jos prisiliesdavo tai pilvu, tai priekine šlaunų dalimi. Liesi vyro pirštai nesunkiai įgyvendina paskirtą užduotį. Užtrauktukas prasiskėtė apnuogindamas pieno baltumo Hustings nugarą: glotnią, švelnią bei moterišką. Kažko netikėto iš Bill'o tikrai buvo galima tikėtis - nefilimo pirštai apsiveja Rosie kaklą. Šiurkštus truktelėjimas priverčia Rosemary atsigręžti. Greito, stipraus judesio užteko pilnai tam, kad suknelė visa atsidurtų ant žemės. Jautė merginos pulsą ant savo odos. Tą gyvybės trapumą. Jautė ir 'Mary pasišlykštėjimą, kuris įkvepia vyrą nusodinti laisvą ranką ant jos kūno. Iš lėto ranka vinguriavo žemyn sekdamas reljefiškus rando kontūrus. Suspaudė jos kaklą dar stipriau, kai vėsūs William'o pirštai lieka apsupti didžiųjų ponios Hustings lytinių lūpų, nedrąsiai besiskverbiantys tolyn. Vyro veidas švytėjo nuo plėšrios, liguistos šypsenos.


AND WHEN HER EDGES SOFTEN HER BODY IS MY COFFIN

--------------------------------------
I know she drains me slowly She wears me down to bones in bed must be the sign on my head, it says "Oh love me dead!" Love me dead
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
P.

POSTS :
172

REPUTATIONS :
6

CREDIT :
champagnemami

CLAIM :
Natalie Dormer


2017-01-04, 19:49

Rosemary prisiminė kaip labai ji mylėjo Williamą. Nuoširdžiai, nesuteptai, visa savo didele ir tiek daug meilės galinčia suteikti širdimi. Kas blogiausia – Rosie niekada nesuprato kodėl jis nemylėjo jos. Augdama ir ruošdamasi ištekėti, mergina lyg kempinė gėrė į save patarimus kaip reikia elgtis – neprieštarauti savo vyrui, būti paklusnia, tvarkinga, patenkinti jį tuomet, kai jis to nori, neerzinti jo kasdienėmis smulkmenomis, tokiomis kaip dienos meniu, naujos užuolaidos ar algos rezidencijos darbuotojams. Rosemary visuomet buvo pasitempusi, jai niekada neskaudėdavo galvos kai reikėdavo mylėtis, ji niekuomet ant vyro nerėkdavo. Kai jis ją pastumdavo – ji atsitraukdavo, kai aprėkdavo – nuleisdavo galvą ir paklusniai leisdavo, kad jo sviedžiamos strėlės smigtų į jos apnuogintą ir silpną širdį. Rosemary Hustings iš tiesų buvo svajonių žmona. Tik ne jam, tik ne Williamui. Ir tą vienintelį kartą, kai moteris sukaupė visas jėgas ir drąsą, kad sugebėtų paprašyti to, kas manė, jog suartins juos, kas turėjo suteikti jos gyvenimui laimės, meilės ir pilnatvės, Williamas nutraukė jos gyvenimą. Tarsi būtų turėjęs tam teisę. Tarsi jos norai, jog poreikiai, jos viltys nieko nereikštų.
Dabar Rosemary buvo kitokia. Retas kuris galėjo pasakyti, kad perėjo per pragarą, tačiau būtent tokie žodžiai ir tiko šiai gležnai būtybei, kurios randai kasdien priminė ką jai teko patirti. Ar kas nors kitas galėtų papasakoti ką reiškia, kai prieš mirtį matai mylimo žmogaus veidą? Kaip klyki, muistaisai, spardaisi ir verki nesavu balsu, o šukė vis plėšia ir plėšia tavo kūną? O jo veidas, aptaškytas krauju, atrodo kur kas laimingesnis nei kada nors, kai jūs leidote laiką kartu? Nors Rosie bandė šiuos prisiminimus uždaryti giliai pasąmonėje, o ir užblokuoti vaistais, alkoholiu ir narkotikais, ne visuomet pavykdavo. Naktimis jos siela ir mintys likdavo apnuogintos, o William veidas ir vėl rasdavo kelią pas ją. Ji ir vėl matė šukę, ir vėl matė tas degančias iš laimės ir pasitenkinimo akis, ir vėl jautė karštą kraują, plūstantį iš žaizdų, taškantį jo veidą. Ir Rosemary būtų sutikusi mirti dar kartą, kad tik sugebėtų tai pamiršti.
 - Tu teisus. Veikiausiai turėčiau tau padėkoti, tiesa? – vyptelėjo, švelniai pirštais perbraukdama per savo randą veide, vėliau slysdama link krūtų. Vis dar nenutraukė intensyvaus akių kontakto su savo vyru. – Žinai, galėjau juos pašalinti. Kiekvieną jų. Visi mano pažįstami plastikos chirurgai mieliau nei mielai juos būtų sutvarkę. Tačiau man jie patinka. Primena tai, kokia buvau ir kokia esu dabar. Ir žinai... Esu labai dėkinga, kad tada mane tiesiog palikai. Dievaži, aš atradau kitą gyvenimą, apie kurį net nebūčiau susimąsčiusi. Atradau, kad vyrams esu reikalinga ne tik tam, kad jie mane stumdytų iš kampo į kampą ir pasinaudotų. Taip, veikiausiai tu manai, kad aš vien dulkinuosi už pinigus, tačiau seksas – maža kaina, kurią sumoku už keliones po pasaulį, prabangą, nuostabią draugiją ir nesibaigiantį dėmesį. Tie vyrai mane dievina, William. Ir net jeigu vakare neinu su jais namo... Ryte prie savo durų randu kalną dovanų. Menkniekis, žinoma, bet malonu.– gūžtelėjo pečiais, plačiai nusišypsodama. Išties, dabar ji gyveno puikiai. Ir žinodama, kad jos grožis kada nors išblės, kaupė pačias prabangiausias dovanas ir vėliau jas ramia širdimi parduodavo, gautus pinigus perkeldama į taupymo sąskaitą. Galbūt Rosemary ir buvo kekšė, tačiau ji buvo praktiška kekšė.
 - Galėtum neigti tai, ką pasakiau tik tuo atveju, jei tai nebūtų tiesa. Ar gali paneigti nors vieną iš tavo pusėn mestų teiginių? – iškėlusi ranką, Rosemary ėmė lenkti pirštus vieną po kito, vardindama viską iš naujo. – Tu iš tiesų esi šlykštaus charakterio, baisaus veido, prasto kūno ir nemoki tinkamai išdulkinti moters. Ar bent jau nemokėjai išdulkinti manęs. Tai buvo tik pastebėjimai, kuriuos mes abu kuo puikiausiai žinome. Nereikia įsižeisti, zuikeli. – caktelėjo liežuviu. Papurčiusi galvą, moteris plačiai išsišiepė ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. – Didžiausia mano yda buvo ta, jog per stipriai mylėjau tave ir nemylėjau savęs. Kad klausiausi ką man sako kiti, o ne ką galvoju pati. Tačiau tada aš tiesiog nežinojau to, ką žinau dabar. Matyt žvaigždės nebuvo man labai palankios. – gūžtelėjo pečiais. Išgirdusi pastabą apie pasiliktą vyro pavardę, moteris mostelėjo ranka, plačiai išsišiepdama. – Gali vadinti mane senamadiška. Be to, pavardė man niekada nieko blogo nepadarė, būtų kvaila pyktį išlieti būtent ant jos. – paaiškinusi savo minčių eigą, moteris nusibraukė plaukus nuo akių ir kilstelėjo smulkią nosytę į viršų. Kelis kartus giliai įkvėpė. Baisi degėsių smarvė jau ėmė po truputį išsivėdinti. Išgirdusi Williamo žodžius, moteris ir vėl atsigavo. Skambiai nusijuokusi, net užvertusi galvą atgal, moteris su nuostaba akyse pažvelgė į savo vyrą.
 - Leisk spėti. O dabar, kai esu tokia savarankiška, šalta ir turiu pakankamai drąsos, kad drėbčiau tau tiesą į akis, staiga tau manęs prisireikė? Atėjai pasakyti, kad pasiilgai? Nori pabandyti iš naujo? – nusišaipė, tarsi imituodama Williamo mintis. Vien nuo idėjos, kad jis gali pamanyti, jog Rosemary ir vėl norėtų būti kartu, moterį ėmė juokas. Jis buvo psichopatas. Ir dešimties metų su psichopatu jai buvo pilnai gana. Vis dėlto, Rosemary norėjo pasinaudoti tuo, kad jis čia. Norėjo jam parodyti ką jis prarado, norėjo parodyti kaip pasikeitė. Ir dievaži, norėjo, kad ir jis kentėtų taip, kaip kentėjo ji. Pajutusi jo rankas ant savo nugaros, moteris ramiai sustojo, laukdama kol prabangi suknelė bus atsegta. Jau norėjo atsitraukti ir eiti persirengti į ką nors patogesnio, tačiau Williamas buvo suplanavęs kažką kito. Aiktelėjusi, kai vyras nusprendė ją į save atsukti, moteris įsitempė, jausdama jo pirštus, jo kvėpavimą. Kol kas laukė. Norėjo pažiūrėti kas bus toliau. Tačiau vos jo pirštai pasiekė jos lytį, moteris ranka suspaudė jam priklausančią ir plėšte nuplėšė ją nuo savo kaklo. Caktelėjusi liežuviu, papurtė galvą ir atsitraukė.
 - Kad gali žiūrėti, dar nereiškia, kad gali ir liesti. Laikai pasikeitė, William Hustings. Tu išskirtinių teisių liesti mane be mano leidimo nebeturi. Net tuo atveju, jei vis dar nešioju tavo pavardę. – besišypsodama ir visiškai nuoga, Rosemary stovėjo priešais savo vyrą. Jos kūnas tikrai nebebuvo toks, kokį jis prisiminė. Tiek rankų, tiek kojų nagai buvo nulakuoti ryškiai raudonu nagų laku. Abiejuose speneliuose puikavosi po nedidelį sidabrinį auskarą. Tačiau pagrindinis akcentas buvo moters pilvo šone – būtent ten žydėjo gėlės. Ryškiai raudonų rožių tatuiruotė dengė dešinį Rosemary (na, buvo akivaizdu, kodėl buvo pasirinktos rožės) pilvo šoną ir leidosi ant šlaunies bei kilo link šonkaulių. Kreivai šyptelėjusi, moteris atsitraukė per kelis žingsnius ir trumpam dingo drabužinėje. Grįžusi su ilgu, žemę siekiančiu ir šiek tiek permatomu juodu chalatu kailiniais apvadais, moteris nusišypsojo nieko gero nežadančia šypsena.
- Nors žinai... Aš apsigalvojau. Leisiu tau mane išdulkinti. Vis dėlto, gal buvau per greita tave teisti? Galbūt tie praėję šimtas metų teigiamai atsiliepė tavo sugebėjimams? Šiaip ar taip, šiandien vis tiek buvau nusiteikusi seksui. Geriau nei su Anthony tikrai nebus, tačiau gal pasistengus net tau su mano pagalba išeis kažkas gero? – gūžtelėjo pečiais, nueidama prie savo naktinio stalelio. Išsitraukusi prabangią sidabrinę dėžutę, išsitraukė tokią pat sidabrinę lentelę, sidabrinį šiaudelį ir nedidelę prabangią kolbos formos dėžutę. Rūpestingai pabėrusi takelį baltų miltukų ant lentelės, ištiesė šiaudelį Williamui. – Svečiams pirmenybė. Pasivaišinsi?


You wear guilt
Like shackles on your feet, like a halo in reverse.
I can feel the discomfort in your seat and in your head it's worse. There's a pain, a famine in your heart, an aching to be free.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
47

REPUTATIONS :
15

AGE :
103

CLAIM :
Benedict Cumberbatch

ABOUT :
● Nephilim. ● Psychopath. ● Public figure. ● Loner. ● Adrenaline junkie. ● Someone you don't wanna mess with. ● He will outsmart you. ● He will hurt you. ● He will hunt you down. ● Rich bitch.


2017-01-07, 19:32

- Tavo egzistenciją visuomet puikiai apibūdino bereikšmingumas,-jis pradėjo. Atrodė, lyg kalbėti daugiau prisivertė, nei iš tiesų to norėjo, mat puikiai perteikė tariamą nuobodžiavimo būseną,-Galvojai, kad tai pataisys vaikas, pavyzdžiui. Ir tai buvo dar vienas aspektų, kuriuos iš tavęs atėmiau, tiesa?-William'as šyptelėjo. Neišpasakytai veidmainiškai apgailestaujantis,-Tu sensti, Rosie. Labai greitai tie nukaršę seniai pakeis tave jaunesnėmis, gražesnėmis už tave ir kas tuomet?-labai atvirai šaipėsi iš to, kaip ponia Hustings bando perteikti savo pasitenkinimą esamu gyvenimu,-Niekas neapmokės tavo pramogų, nedovanos papuošalų ir gražių suknelių. Galima sakyti prikėliau tave tik dėl to, kad taptum net labiau žlugusi, nei anuomet,-atsidūsta it regėdamas liūdną Rosemary Hustings baigtį it ant delno,-Žinoma nebent papurtysi savo vištos smegenis ir sugalvosi įgyti profesiją su išliekamąja verte. Nes tavo papai ir subinė susiraukšlės, širdele. Galiausiai dulkinti tave norės tik narkomanai ir fetišistai, kuriuos traukia prie tokių bjaurasčių,-vien jau dėl to, kad šviesiaplaukė pasitikėjimą savimi statė ant to, jog ji nepaisant kelių "menkų" randelių yra patraukli, išskirtinė moteris, Hustings'as šį aspektą triuškinti norėjo visų labiausiai,-Tuo tarpu aš...-skėsteli rankomis, tarsi apgailestaudamas už tai, kad Rosemary tokia sėkme visame kame pasigirti negali,-Kaip ten sakei? Šlykštaus charakterio, baisaus veido, prasto kūno ir nemokantis tinkamai išdulkinti moters kažkodėl esu stebėtinai nusisekęs visame, kuo apsiimu jau neminint to, kad tau reiktų apvaliam kambarį kampą apšikt, jog sugebėtum priversti mane bent vieną koją padėti į karstą. Iš tiesų tai man tavęs gaila... Spėju jau žinai, jog išpjoviau velniop iš tavęs kiaušides prieš prikeldamas. Tiesiog. Juk turėti vaikų buvo pati didžiausia tavo svajonė ir man buvo neapsakomai gera ją iš tavęs atimti. Visai kaip tavo nekaltybę ir gyvybę vėliau. Tu visada įkliuvusi į voratinklį spurdėdavai tik dar labiau nesuvokdama, kad taip tik dar labiau sudomini vorą,-William'o maniera puikiai išdavė faktą, kiek daug, kiek labai vyras yra pilnas savęs. Kad pažeminimo jausmas jam yra svetimas, kad tikrų tikriausiai traktuoja save visokeriopai geresniu už kitus. Visgi tai buvo charakteris, kurį rodė keliems "išrinktiesiems". Viešoje erdvėje žmonės jį žinojo kaip vienišą, paslaptingą, genialų geradarį. Manipuliuoti masėmis yra nesuvokiamai paprasta. Jie pasiduoda tiems patiems nuvalkiotiems triukams.
- Keista, pagalvojus, net šiek tiek malonu, kad stengiesi priversti mane pradėti tau teisintis bei aiškintis. Tai tik parodo, kad per dešimtį metų santuokos neišmokai visiškai nieko,-Bill'as šaltakraujiška harmonija spinduliavo absoliučiai visą laiką. Iš tam tikros pusės jo būdą tikrai galėjai palaikyti ramiu. Retai kada pajausdavo KAŽKĄ bent mažyte dalele stipriai, įskaitant tą patį susierzinimą. Išgyveno emocijas protiškai, jei taip galima pavadinti. Pavyzdžiui, dabar nenusuko Rosemary sprando tik dėl to, kad akivaizdūs pastarosios personos pasikeitimai protiškai viliojo būti atskleisti, pažinti ir sugrupuoti. Jei tai, kaip paliko ponią Hustings nebūtų įtakoję jokių pokyčių jos charakteryje bei elgsenoje paprasčiausiai neliktų prasmės laikyti ją gyvą. Nevertino juk gyvybės, kuri nepriklausė jam pačiam.
Kokia netipiška sau pačiai Rosie buvo pastebėjo jau seniai. Savo ruožtu elgėsi būtent taip, kad ją kuo labiau suerzintų, išmuštų iš vėžių. Tik neaišku, kuris iš jųdviejų jautėsi labiau "sukrėstas". Net jeigu praėjo šeši netrumpi metai nuo paskutinio jų susitikimo, William'as labai nepasikeitė. Nei vizualiai, nei vidumi. O va jo buvusi - kardinaliai. Jos reakcija buvo nuspėjama, tačiau nežinojo, kurį iš dviejų variantų ji pasirinks - atsitrauks, parodydama pasibjaurėjimą, ar priešingai - žaisdama provokatorės korta atsipalaiduos tik dar labiau liečiama pačioje intymiausioje zonoje. Pasiteisinus pirmajam variantui Hustings'as nusivylęs neatrodė. Jis pats sugeba provokuoti. Plėšriai išsišiepęs vyras apsilaižo pirštus, kurie ką tik nepageidaujamai glamonėjo Rose vaginą. Atrodė nepaprastai, liguistai besimėgaujantis tuo skoniu. Visgi jai nutolus pagaliau turėjo progą atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo jos kūnas. Tie auskarai ir tatuiruotė... Oho. Užtūsino bobikė. Į viršų šovę William'o antakiai sudarė nuostabos išraišką, kuri vienareikšmiškai atitiko tai, ką galvojo. Ji išėjo, tuomet sugrįžo. Hustings'as stovėjo toje pat vietoje atrodytų nė nesujudėjęs. Niekada ir nejautė diskomforto, kuris verstų jį kažkaip muistytis. Jo šaltas, bejausmis veidas nekito net tada, kai Rosemary jos vyrelis pradeda atrodyti nebe toks jau ir atstumiantis. O kaip galėtų būti kitaip, kai ji krušosi su smirdančiais seniais? Deja, bet seksas su šviesiaplauke jo visai negundė. William'as garsiai iškvepia. Galėjai pamanyti, kad jo paruošta kalba siesis su tuo, ką kalbėjo 'Mary, o visgi.
- Negerbiau tavęs. Buvau šaltas. Visada elgiausi su tavimi kaip su augalu, kurį kartais reikia palaistyti. Taip,-kaip keista buvo išgirsti William'ą sakant kažką tokio. Kažką... jautresnio. Objektyvaus. Visgi tame kaip kalbėjo ir kaip atrodė kalbantis apgailestavimo buvo lygus nulis. Pasakyti tą jam atrodė tas pats, kas konstatuoti faktą kiek žydų buvo nužudyta per Antrąjį pasaulinį karą - nutaisai tam tikrą veidą, pareguliuoji balsą ir varai nuslėpdamas, kad šiaip viduje tau nusišvilpt,-Ir vis tiek mane mylėjai. Žinoma neturėjau jokio pagrindo elgtis su tavimi nedovanotinai. Juk tave patraukė visai ne mano veidas, kūnas ir siaubingas charakteris. Norėjai prie savęs vyro, kuris būtų stipresnis už tave. Aš ir buvau nors tikėjaisi visai kitokio rezultato. Idealizavai santykius. Kiekvieną šeštadienį per vakarienę mūsų namuose matydavai, kad ir Stefani ir Metą Džounsus. Jų tobulai saldžius santykius nenutuokdama, kad Metju daužo Stefani kaip skvošo sieną. Kad absoliučiai visi gyvena geriau ir išgyvena gražesnes akimirkas. Tu ne tai, kad nemylėjai savęs. Tu gyvenai tobulo pasaulio iliuzijos burbule, iš kurio pati niekados nebūtum išsikrapščiusi,-Hustings'as priartėjo, o Rosie labai ir nesimuistė, kai jis rankomis suima jos veidą,-Praėjo tik šeši metai, o tu manai, kad pasikeitei taip stipriai, jog kažkur giliai širdyje nenešioji jausmų, kuriuos atrakinęs įžiebčiau tikrą ugnį,-kalbėti garsiai ir perdėm išraiškingai prasmės nebuvo dėl menko atstumo tarp jųdviejų. Kone šnarėjo. Jis guviai šypsojosi primindamas nuoširdų, net visai mielą vyrą. Tobulai paslėpdamas savo šaltą, bejausmę širdį.


AND WHEN HER EDGES SOFTEN HER BODY IS MY COFFIN

--------------------------------------
I know she drains me slowly She wears me down to bones in bed must be the sign on my head, it says "Oh love me dead!" Love me dead
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
avatar
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
P.

POSTS :
172

REPUTATIONS :
6

CREDIT :
champagnemami

CLAIM :
Natalie Dormer


2017-01-07, 20:22

Rosemary žiūrėjo į William abejingai. Visiškai, nerodydama nei vienos, net menkiausios emocijos. Ką jis galėjo jai pasakyti, ko ji nebūtų apgalvojusi pati? Kaip jis galėjo ją dar įžeisti, kaip galėjo dar labiau paniekinti? Rosie jau buvo iškentusi patį baisiausią dalyką, kurį žmogus gali padaryti kitam žmogui. Todėl jos negąsdino Williamo žodžiai. Williamui neparodžius jokio susidomėjimo kokainu, moteris pati sutraukė takelį ir užvertė galvą, giliai įkvėpdama. Pakraipiusi nosį ir palaimingai užsimerkusi, moteris apsilaižė lūpas ir pakilo nuo lovos, palikdama dar vieną takelį nesutrauktą. Jei Williamas netyčia apsigalvotų. Nusišypsojusi, moteris priėjo prie William ir švelniai pirštų galiukais prilietė jo skruostą. Jį paglosčiusi, kreivai šyptelėjo ir papurtė galvą.
 - Tau taip sunku patikėti, kad aš galiu būti protingesnė nei buvau tada? Manai, kad tu pirmasis sugalvojai šitą neįtikėtiną naujieną, kad mano grožis vieną dieną išblės? Manai, kad tu pirmasis sugalvojai, kad man reikia rasti kitokią veiklą, sugalvoti kaip reikės išgyventi po to, kai būsiu nebe tokia graži ir nebe tokia jauna? Šokiruojančios naujienos, tikrai. Žolė žalia, dangus mėlynas. – nusivaipė iš to, kaip Williamas bandė ją išvesti iš kantrybės, galbūt net šokiruoti. Rosemary rūpinosi savo ateitimi. Žinojo, puikiai žinojo, kad ras būdų išgyventi. O ir jos banko sąskaitoje buvo susikaupusi tokia pinigų suma, kuri būtų užtikrinusi nelabai kuklų visą likusį gyvenimą. Be to, Hustings ketino dar kartą ištekėti. Nebūtinai sėkmingai – ji jau nebetikėjo meile ar gražiais santykiais, o tuo labiau netikėjo vedybomis. Tačiau mintis apie kojas užverčiantį milijonierių buvo tikrai viliojanti. Be to, kokia tikimybė, kad Rosemary galėtų antrą kartą ištekėti blogiau nei ištekėjo pirmąjį? Jeigu antrasis vyras jos neužmuš, tai jau bus sėkmingesnė santuoka nei pirmoji.
Vis dėlto, visa Rosemary ramybė dingo jai išgirdus apie išpjautas kiaušides. Moteris manė, kad Williamas nebegali jos dar labiau nuskriausti, tačiau atrodė, kad jis buvo viską apgalvojęs iš anksto. Žiūrėdama į vyrą, kurį kažkada mylėjo visa savo širdimi, moteris kreivai šyptelėjo. Mintyse sukosi viena vienintelė mintis: ką aš kada padariau taip neteisingai, kad mano gyvenimas buvo šitaip sugriautas? Nors Rosemary ir nebenorėjo savo gyvenimo patikėti kitam vyrui, jos planuose vis dar buvo kūdikis. Ji buvo įsitikinusi, kad kada nors galės tiesiog visiškai išstumti vyrus iš savo gyvenimo, pastoti padedant kokio nors nepažįstamo vyro spermai ir užauginti vyrą viena. Tačiau Williamas buvo sugriovęs ne tik jos praeitį, bet ir ateitį. Vėl nuėjusi prie baro, vien tam, kad išloštų papildomą sekundę laiko, moteris pasiėmė degtinės ir džino butelius bei susimaišė dar vieną kokteilį. Prisidegusi cigaretę, laikydama ją suspaustą lūpomis, į stiklinę įmetė alyvuogę ir galiausiai apsisuko, tarp pirštų perimdama cigaretę. Nežinojo apie išpjautas kiaušides. Nebuvo pas gydytoją nuo tada, kai buvo prikelta. Tačiau jos veidas net nevirptelėjo. Per tuos metus ji išmoko taip stipriai į viską nebereaguoti. Išorėje.
 - Gal taip ir geriau. Šiaip ar taip, abejoju ar norėčiau į pasaulį paleisti kūdikį. Ypač žinodama, kad vieną dieną gali pasirodyti tu ir viską sušikti. – nusišypsojo, gurkštelėdama kokteilio. Priglaudusi cigaretę prie lūpų, giliai įtraukė, bandydama nusiraminti. Mintys vijo viena kitą, tačiau moteris neleido sau išsiduoti. Gedėti prie Williamo neketino, nebuvo tokia kvaila. Nenorėjo suteikti jam daugiau malonumo, nenorėjo leisti jam laimėti. Nors jie abu tai puikiai žinojo – Williamas jau laimėjo. Dar prieš šimtą metų. Jam priėjus ir suėmus jos veidą į savo rankas, Rosemary įsižiūrėjo jam į akis. Žvelgė tvirtu, ramiu žvilgsniu, klausydama kiekvieno vyro lūpas paliekančio žodžio. Dievaži, labiau už viską troško, visa savo širdimi norėjo, kad jis neegzistuotų, kad jos kančios būtų nutrauktos, kad jis dingtų iš kur atėjęs ir paliktų ją ramybėje. Tačiau likimas Rosemary Irving nebuvo gailestingas. Ir jis akivaizdžiai ketino iš moters šaipytis iki pat jos mirties.
 - Ar mylėjau tave, Williamai? Taip, labai. Siaubingai, kvailai, aklai, mylėjau visa širdimi. Galėjau ištverti smūgius, galėjau ištverti stumdymą, šlykščius žodžius, nemalonius žvilgsnius... Tačiau manai, kad po to, ką man padarei, po to, kai mane nužudei, mano širdyje liko nors kruopelė jausmų tau? Nors užuomina į meilę, kurią kažkada tau jaučiau? – nusijuokusi, moteris palinko į priekį, taip pajausdama vyro alsavimą ant savo odos. – Gali įžiebti ugnį tik tada, kai turi tam tinkamus įrankius, Williamai. Tačiau vienintelis būdas įžiebti mano ugnį būtų panaudojant savo pirotechnikos triukus. – vyptelėjo. Jeigu William iš tiesų galvojo, kad gali priversti šią moterį mylėti, vėl mylėti, jis buvo kur kas labiau susireikšminęs nei moteris galvojo. O ir Rosemary jam būtų netgi padėkojusi, jei jis būtų sugebėjęs jai tokį jausmą sugrąžinti. Ji nebegalėjo, nebemokėjo mylėti, paprasčiausiai nebesugebėjo. Williamas, pasinaudodamas naujausiomis technologijomis ir pažangiausiais išradimais, galėjo prikelti jos kūną, galėjo priversti kraują ir vėl varinėti po kūną, plaučius kvėpuoti, skrandį virškinti. Tačiau galimybę mylėti William Hustings tą šaltą gruodžio naktį nužudė galutinai.


You wear guilt
Like shackles on your feet, like a halo in reverse.
I can feel the discomfort in your seat and in your head it's worse. There's a pain, a famine in your heart, an aching to be free.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
namas.
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: 17/01/25 atnaujinimas :: būstai :: Rosemary Hustings-
Jump to: