|
| Author | Message |
|---|
 |  2016-12-29, 01:46 | |
| Reinai ėmus kristi, vyras nebespėjo jos sugauti. Atsipeikėjęs nuo gaubusio pykčio, jis greitai nudundėjo laiptais žemyn, pažiūrėti kaip mergina. Rado ją gulinčią ant pirmojo aukšto grindų ir išgąstingai iškvėpė orą.
- Reina, - sušnarpštė ir suklupo šalia jos. Bandė įsitikinti, jog ši vis dar sąmoninga ir lengviau atsiduso, kai pamatė, kaip atsimerkia tamsiaplaukės akys. - Ar girdi mane? - sukuždėjo visas drebėdamas ir perbalęs. Mintyse prakeikė save baisiausiais užkeikimais, bent tuziną kartų apsipylė rūgštimi ir trenkė kumščiu sau į veidą. O išorėje tik drebėjo, bijodamas to, ką padarė, pasėkmių. |
| | | |
| | 2016-12-29, 01:55 | |
| Sakoma, kad motinos ir kūdikio ryšys užsimezga kur kas anksčiau nei vaikutis pamato šį pasaulį. Ir tikrai. Reina net neabejojo, kad jos ir mažojo Gabrieliaus ryšys buvo neįtikėtinai stiprus, turint omenyje tai, kad ji jo dar net nebuvo sutikusi. Ir vos moteris pasiekė grindis, ji suprato, kuo aiškiausiai suvokė, kad jo nėra. Nebėra. Nebeklykė, neberėkė. Nebegalėjo. Jausdama kaip skauda visą kūną, kaip sunku judinti net pirštus, moteris labai lėtai atsimerkė. Girdėjo Klaudijaus žodžius tarsi pro rūką, kažkur iš toli. Lyg sapnuotų, o kažkas ją šauktų. Kilstelėjusi kaklą, Reina pasistengė atsisėsti. Nugarą nudiegė dieglys, o ir nieko keisto, turint omenyje tai, kad visų pirma ji krito būtent ant jos, o ne ant pilvo. Nuleidusi akis, kad matytų grindis, tamsiaplaukė įsižiūrėjo į kraujo balą sau tarp kojų. Lėtai ištiesusi tą ranką, kurią galėjo pajudinti (dešinioji akivaizdžiai buvo lūžusi), moteris atsargiai pirštų galiukais prilietė šiltą skystį, tarsi norėdama įsitikinti, kad nesapnuoja, kad tai nėra tik galvos traumos padariniai. Jausdama kaip visą kūną užplūsta panika, Reina pakėlė akis į Klaudijų ir iškėlė kraujuotą ranką priešais save.
- Neliesk manęs. Nedrįsk manęs liesti. - sušnypštė. Galva sukosi, vaizdas dinginėjo, vaizdas liejosi, tačiau Reina žinojo du dalykus - ji prarado ir vaiką, ir vyrą. Jausdama kaip širdis, rodos, sustoja, moteris užmerkė akis, iš kurių paplūdo ašaros ir nuleido drebančią ranką sau prie šono. Per išgąstį net nebejautė viso to skausmo, sukausčiusio jos kūną. Atmerkusi akis moteris įsistebeilijo į Klaudijų. Jis nebūtų savęs galėjęs prakeikti labiau nei jį ką tik prakeikė pati Reina. Jausdama gumulą gerklėje, moteris papurtė galvą ir sunkiai nurijo seiles. - Tu man miręs. - sušnarėjo. |
| | | |
| | 2016-12-30, 00:21 | |
| Claudius nežinojo, kad jam reikia tiek nedaug. Nežinojo, jog pakanka vos trejeto Reinos lūpas palikusių žodžių, kad vyras staiga pasijustų visiškai tuščias. Claudius Jaeger buvo miręs ne tik merginai, bet ir pats sau. Jis mirė, suvokęs, jog savomis rankomis sunaikino tai, kas jam buvo brangiausia pasaulyje. Jaeger sunkiai nuryjo seiles, žvilgsniu lakstydamas nuo kraujo balos iki tamsiaplaukės veido. Tylėdamas nuo jos atsitraukė, net nedrįsdamas prie Reinos prisiliesti. Vyrui ėmė svaigti galva, ėmė nežmoniškai pykinti. Visas kambarys sukosi ratu tarsi velniška karuselė. Jis nežinojo, ką daryti. Atsipeikėti privertė iš virtuvės atbėgusi perbalusi tarnaitė. Šaižus jaunos moters, išvydusios kraują, riksmas privertė Jaeger atmerkti akis ir veikti. Veikti taip staigiai, taip koordinuotai, kaip vyras dar niekad neveikė.
- Surink visus būtiniausius Reinos daiktus, sudėk juos į krepšį ir atnešk čia, - griežtai sukomandavo ir pats išsitraukė telefoną.
Jis privalėjo gelbėti gyvybę, kuri galimai užgeso dėl jo kaltės. Privalėjo padaryti viską. Net jei Reina niekad nebenorės į jį pažvelgti, vyras pasiryžo padaryti bet ką, kad tik viskas būtų gerai. Claudius negalėtų gyventi su tokia našta ant pečių. Negalėtų, nes nuolat jaustųsi tarsi žmogžudys, kurio niekas nesugavo ir neįkalino. Tai, kaip greit jis viską išdėstė pagalbos telefono operatorei, buvo gan įspūdinga. Švyturėliais ir sirenomis apsiginklavusi greitosios medicinos pagalbos mašina turėjo tuojau pat pasirodyti. Jaeger vėl priklaupė prie merginos ir sunkiai įkvėpė. Nepanikuok.
- Pagalba tuoj bus čia, - sukuždėjo ir pakėlė galvą į laiptus. Nuo pakopų strykčiojo persigandusi tarnaitė su krepšiu rankoje. Mergina numetė jį ant žemės šalia Jaeger ir tyliai pasišalino. Claudius, palaikydamas atstumą, klūpojo prie Reinos ir tolumoje jau girdėjo greitosios sirenas. |
| | | |
| | 2016-12-30, 00:28 | |
| Reina nežinojo kas vyksta. Staiga tiesiog nebegalėjo kvėpuoti, net įkvėpti nebesugebėjo. Prieš tai buvusi tokia šalta, tiesiog maniakiškai rami, Reina, rodos, tik dabar suvokė kas iš tiesų jai nutiko. Jausdama kaip visą jos kūną, kiekvieną jo kertelę užvaldo baisi panika, moteris pajuto per kiekvieną galūnę nubėgančią skausmo ir agonijos bangą. Staiga viskas ją užgriuvo vienu metu - kurį laiką blokuotas skausmas ir suvokimas, kas iš tiesų ką tik įvyko. Nebegirdėdama nieko aplink, moteris suinkštė ir galvą vėl padėjo ant žemės. Rodos, kad nugara buvo baisiausiai sudaužyta. Jei būtų pasukusi galvą į šoną, būtų pamačiusi, kad dešinė ranka skubiai tinsta ir keičia spalvą, o tai būtų paaiškinę siaubingą skausmą rieše. Galva taip pat buvo sutrenkta - iš kaktos bėgo kraujas, sunkėsi iš nedidelės žaizdos ir ritosi jau iš skausmo šlapiu moters veidu. Jausdama, kad skausmas darosi nebepakeliamas, Reina, rodos, vos kelioms sekundėms atsipalaidavo ir atsijungė.
Greitosios švyturėliai ir garsi sirena, mašina įvažiavo į kiemą. Skubiai į namus suplūdo medikai, kurie atsargiai užkėlė nėščiąją ant gulto. Leidę Klaudijui važiuoti kartu, gydytojai skubiai įkėlė Reiną į automobilį ir išvažiavo ligoninės link. |
| | | |
| | 2017-01-05, 15:35 | |
| -dvi dienos po operos-
Jaeger dar kartą apsivertė lovoje, žvelgdamas į tuščią vietą ten, kur turi gulėti mergina. Nervingai iškvėpęs, jis pažvelgė į laikrodį. Gerokai po trijų. Reina neatsiliepė į nė vieną iš penkiolikos sušiktų skambučių. Claudius suraukė antakius ir numetė antklodę į šalį, pats išsikabarodamas iš lovos. Vis tiek negalės užmigti.
Vyras rytą sutiko darbo kambaryje. Knaisiojosi po dokumentus, naršė kompiuteryje, žodžiu, darė viską, kad užmirštų, jog de la Valencios nėra namuose. O užmiršti nepavyko. Nerimas pynėsi su pykčiu, kas tikrai nebuvo geras kokteilis - Claudius pajuto, kaip nuo susikaupusių nervų ima svaigti galva, o kūnas suglemba ant minkštos biuro kėdės, kurioje jis be perstojo suko ratus. Vyras atsiduso, galiausiai pakildamas iš savo vietos ir praverdamas sunkias kambario duris. Keletą akimirkų stovėjo pusiau koridoriuje, pusiau kabinete ir klausėsi, ar kas apačioje nerakina durų ir neketina užeiti vidun. |
| | | |
| | 2017-01-05, 15:43 | |
| Reina dar vakar vakare nuvažiavo į savo vyro namus, ketindama jam pareikšti, jog ne tik išsikrausto, bet ir su juo skiriasi ir grįžta pas savo ex. Susirinkusi daiktus ir susikrovusi juos į penkis milžiniškus lagaminus (nusprendė, kad atsiųs ką nors surinkti likusių daiktų, kurių buvo likę maždaug dar tiek pat), moteris įsitaisė miegamajame ir ėmė laukti. Anthony nebuvo blogas vyras, todėl manėsi esanti jam skolinga bent jau pokalbį akis į akį. Pralaukusi iki nakties, velniškai neturėdama ką veikti, nes telefoną, pasirodo, paliko ofise, moteris skaitinėjo senus žurnalus, užkandžiavo, toliau krovėsi daiktus, kol galiausiai sulaukė ir savo vyro. Vėliau sekė ilgiausias pokalbis, su tokiais žodžiais kaip "Taip ir žinojau kad mane išduosi" bei "Kaip gali mane palikti, maniau mes vienas kitą mylime" ir žinoma pačiais stipriausiais, apeliuojant į Reinos tikėjimą "Gi prisiekei, kad būsime kartu amžinai prieš Dievą". Vis dėlto, kad ir ką Anthony sakė, negalėjo sustabdyti Reinos. Ir ji išėjo. Susirinko daiktus ir galiausiai išėjo. Vis dėlto, kai pagaliau sugebėjo ištrūkti, buvo jau rytas.
Įsukusi į namo kiemą, moteris iš bagažinės ištraukė kelis didžiausius lagaminus pilnus būtiniausių daiktų ir nusitempė juos iki durų. Aukštakulnių kulniukai smigo į akmenukus, kurie buvo papilti visame kieme, todėl moteris klupinėjo ir garsiai keikėsi. Galiausiai pasiekusi savo tikslą - duris, moteris jas atsirakino ir įgriuvo į vidų, paskui tempdama savo mantą. Nusibraukusi plaukus nuo šlapios kaktos, moteris mostelėjo ranka į lagaminus, užversdama galvą į laiptų aikštelėje stovintį Klaudijų.
- Taip ir žiūrėsi ar ateisi man padėti? |
| | | |
| | 2017-01-05, 15:57 | |
| Durims galiausiai sukrebždėjus, Claudius lengviau atsiduso. Vadinasi, kad merginos niekas nepagrobė ir neišprievartavo. Šiokia tokia pažanga, ar ne? Vyras liko stovėti laiptų aikštelėje, pasirėmęs į turėklą. Kiek nustebo pamatęs Reiną su didžiuliais lagaminais, tačiau nusprendė patylėti. Kol kas. Jaeger nudundėjo laiptais žemyn, pamažu sunešdamas po lagaminą vidun. Visus paliko išrikiuotus prieangyje ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Į antrąjį namų aukštą daiktus suneš paskui. Dabar norėjo sužinoti porą smulkmenėlių.
- Skambinau tau.. - padarė trumpą pauzę, pavaidindamas, jog skaičiuoja, - penkioliką kartų, - kilstelėjo antakius ir pervėrė tamsiaplaukę žvilgsniu. - Žinau, kad tikriausiai buvai užsiėmusi kraudama tiek lagaminų, bet tikėjausi bent žinutės. Bent dviejų žodžių. Kad ir "aš gyva", - Jaeger gūžtelėjo pečiais ir atsiduso. Nerėkė. Net nepakėlė balso aukščiau įprastinio savo tono. Ir atrodė stebėtinai ramiai. Galbūt dėl to, jog jam išties palengvėjo, kad mergina namo grįžo gyva ir sveika. Na, nebent gaus kokią išvaržą nuo to, jog tempė čia visus tuos daiktus. - Gersi kavos? - sunkiai iškvėpęs pasiteiravo ir padėjo Reinai nusivilkti kailinius, kuriuos pakabino spintoje. Tuomet išspaudė šiokį tokį šypsnį ir pamojo merginai eiti kartu su juo. |
| | | |
| | 2017-01-05, 16:04 | |
| Prisėdusi nusiauti batus, Reina, rodos, sustingo. Prisiminė kada paskutinį kartą čia tai darė. Prisiminė kaip abu su Klaudijumi grįžo namo, o jis pasilenkė prieš ją kaip priešais Pelenę ir tiesiog nuavė jai batus. Reina kuo puikiausiai prisiminė kaip tuomet jautėsi. Kaip suprato, kad šitas vyras, net neprašytas ir nepaskatintas, supranta jos poreikius, rūpinasi ja, myli ją. Nuvijusi nuo savęs šią nostalgijos bangą, moteris pastūmė snieguotus batus į šoną ir krenkštelėjo, vėl atsitiesdama. Žinojo, kad Klaudijus bus piktas, todėl tikėjosi ir rėkimo, ir skeryčiojimosi, tačiau nieko panašaus nenutiko. Nežymiai kilstelėjusi antakį, tačiau niekaip to nepakomentavusi, moteris atsiduso.
- Žinau, atleisk. Tiesiog prieš važiuojant pas Anthony buvau ofise, turėjau kelis susitikimus ir tada pamačiau, kad laikas važiuoti. Išlėkiau palikusi kabinete ir telefoną, ir kompiuterį, ir darbo knygą. Keista kaip nepalikau galvos. - kreivai, šiek tiek kaltai šyptelėjo, puikiai suprasdama, kad mylimasis nerimavo. Nusekusi paskui jį ir įžengusi į šviesą ir šaltos žieminės saulės apšviestą virtuvę, moteris atsisėdo ant aukštos baro kėdės ir persibraukė ranka per pavargusį veidą. Buvo akivaizdu, kad naktį nemiegojo - tai išdavė paraudusios akys ir juodi maišai po akimis. - Jis norėjo pasikalbėti. Tada rodė man mūsų santuokos liudijimą. Tada rodė vestuvių nuotraukas. Tada siūlė pinigus. Tada grasino. Tada norėjo su manimi paskutinį kartą permiegoti. |
| | | |
| | 2017-01-05, 16:22 | |
| Savaime suprantama, kad Claudius galėjo iškelti sceną. Galėjo pasiusti, pasitelkti savo nesibaigiantį įžeidinėjimų sąrašą ir rėkti tiek, jog paskui vargiai prakalbėtų. Bet šįkart susivaldė dėl vienos labai aiškios priežasties. Jiedu kartu tebuvo dvi dienas. Tik dvi. O ir Jaeger šūkavimas bei spjaudymasis ugnimi anksčiau neprivedė prie nieko gero. Turbūt pirmąkart per keturiasdešimt metų įsiutęs Claudius išties naudojosi savo sveiku protu. Ir gavo visai neblogus rezultatus.
Įžengęs į virtuvę, Jaeger spragtelėjo arbatinio mygtuką. Vanduo ėmė tykiai kunkuliuoti, o vyras į du puodelius įdėjo po kaušelį maltos kavos. Vėliau pasirėmė į spintelę ir žvelgė į mylimąją, kuri atrodė tiesiog išsekusi. Claudius atsiduso ir papurtė galvą. Reinos žodžiai privertė sunerimti. Jis neįsivaizdavo, kas per vienas tas Anthony. Galbūt yra girdėjęs jo pavardę, tačiau niekad nesusidūrė akis į akį. O iš to, ką tamsiaplaukė papasakojo, Claudius jau nusprendė, kad su tuo vyruku sutartų nekaip.
- Ar jis prie tavęs lindo? Ką nors padarė? - atsargiai paklausė, akivaizdžiai susirūpinęs. Kaktoje išsivagojo dvi itin ryškios nerimo raukšlės. Dievaži, jeigu jis prilietė Reiną nors pirštu, Jaeger pasistengs, kad jis būtų priliestas dar ne taip. Išgirdęs virdulio spragtelėjimą, Claudius užplikė kavą ir padėjo puodelį merginai panosėje. Pats pasiimė savąjį ir atsisėdo šalia jos. Ranka apvijo Reinos liemenį ir lūpomis prilietė jos skruostą. - Ar tau dar reikės ten važiuoti? |
| | | |
| | 2017-01-05, 16:29 | |
| Nors jie kartu buvo dar tik dvi dienas, Reina pastebėjo pokyčius. Ne tik Klaudijaus charakteryje, bet ir jo elgesyje, paprasčiausiuose veiksmuose. Jis taip greit nebeužsidegdavo, o jeigu ir supykdavo, tai kur kas greičiau nusiramindavo. Jis stengėsi kalbėti ramiai ir nekelti balso, o ir viso savęs darbui neatiduodavo - kur kas daugiau dėmesio skyrė pačiai Reinai. Tačiau ji žinojo, kad dabar jie ir vėl iš naujo išgyvena vadinamąją medaus mėnesio fazę. Kai viskas atrodo gražu ir gerai, o magija dar tvyro ore. Kai norisi visą laiką bučiuotis, mylėtis ir niekada niekada nesiskirti.
Švelniai šyptelėjusi, Klaudijui padėjus puodelį jai priešais nosį, moteris apglėbė jį sustirusiais delnais. Šaltis lauke buvo nepakeliamas, o ir vaikščioti be pirštinių tokiu oru buvo prasta idėja, todėl Reinos pirštų galiukai buvo vėsūs ir raudoni. Šildydama rankas, moteris pakėlė akis į šalia prisėdusį Klaudijų.
- Baik, žinoma, kad ne. Jis ne toks. Jis tiesiog... Labai nenorėjo manęs prarasti. - gūžtelėjo pečiais. Gurkštelėjusi karšto gėrimo, krenkštelėjo, pasirengdama pasakoti toliau. - Mūsų priešvedybinėje sutartyje buvo numatyta, kad jeigu jį išduosiu, negausiu jokio turto, kai įprastų skyrybų atveju būčiau gavusi pusę. Todėl jis bandė mane suvilioti pinigais. - nusijuokė, pati negalėdama patikėti, jog Anthony galėjo pamanyti, kad tai gali suveikti. - Žinai kokie buvo jo paskutiniai žodžiai? - moters akys sublykčiojo ir buvo akivaizdu, kad joje užsidegė pyktis. Jį Reina pasistengė nuslopinti nerūpestinga šypsena. - Kad aš turėčiau būti dėkinga, jog jis vedė storą isterikę narkomanę. O aš jo dar gailėjau. - prunkštelėjo, gurkštelėdama dar kavos. |
| | | |
| | 2017-01-05, 19:32 | |
| Plakdamas šaukšteliu po puodelį, Claudius visą dėmesį laikė sutelkęs ties mergina. Žvilgsniu keliavo nuo jos paraudusių skruostų bei nosies galiuko iki akivaizdžiai sušalusių rankų. Vyras kiek suraukė nosį, Reinos rankas apglėbdamas savosiomis, ir atsiduso. Stengėsi kuo ramiau klausytis to, ką tamsiaplaukė pasakoja. Sunkiau nurijo seiles, išvydęs pyktį taip ryškiai blykstelint tamsiose jos akyse. Jaeger nepatenkintas susiraukė ir papurtė galvą.
- Tas idiotas impotentas nežino, ką šneka, - su akivaizdžia panieka išspjovė ir apkabino Reiną viena ranka. - Svarbiausia, kad jis prie tavęs nelįstų ir galėtum kuo greičiau jo atsikratyti, - Claudius tyliai iškvėpė, mintyse nupiešė vaivorykštę ir minimaliai nusiramino. Kol kas nekelti scenų jam sekėsi visai neblogai. Pakankamai didelis progresas. Jaeger pirštais apvijo puodelio rankenėlę ir kilstelėjo jį prie lūpų. Tykiai sriūbtelėjo šiek tiek karšto gėrimo ir išspaudė pusėtiną šypsnį. - Turbūt esi labai pavargus? - sukuždėjo, susirūpinusiu žvilgsniu įsistebeilydamas į merginą. Dievaži, kaip jis ją mylėjo. Atrodė, jog tuoj tiesiog išprotės. Bet kokios smulkmenos patraukdavo vyro akį, bet kokia nesąmonė priversdavo ne juokais sunerimti. - ...Ir sušalusi, - šiek tiek susiraukė. Tikriausiai niekad niekam šitaip nepriekaištavo dėl tokių dalykų. O Claudius balse atsispindėjo priekaištas. Dėl to, kad Reina per plonai apsirengusi ir nemūvėjo pirštinių. Dėl to, kad savęs nesaugo. Visa laimė, jog dar nepravedė paskaitos apie tai koks siaubingas gali būti gripas. |
| | | |
| | 2017-01-05, 19:41 | |
| Nuo spintelės pasigriebusi cigarečių pakelį, moteris mestelėjo žvilgsnį į Klaudijų. Prisidegusi vieną nuodingą pagaliuką, išpūtė dūmus ir kilstelėjo pirštą, akivaizdžiai jį įspėdama.
- Aš rūkau, nes esu susinervinus. Apie tai, kiek surūkei, kol manęs nebuvo, tebūnie nekalbėsim, nes šiek tiek prie to prisidėjau. Bet tu mažini, prisimeni? - nusišypsojusi, moteris pridėjo cigaretę prie lūpų, giliai įtraukė, išpūtė ir pelenus nukratė į netoliese esančią perpildytą peleninę. Puikiai prisiminė, kad vakar ryte ji dar buvo tuščia, nes Reina pati ją ir iškratė. Tačiau ar Reina galėjo jam priekaištauti? Dar šį rytą ji sutraukė takelį tiesiog nuo vonios kriauklės krašto. Reina nebuvo pozicijoje kam nors priekaištauti, ypač ne dėl sveikatos ir prastų pasirinkimų. Švelniai šyptelėjusi, moteris meiliai pažvelgė į mylimąjį. - Na, jo žodžiuose tiesos yra. Pripažinkim, aš narkomanė, isterikė ir buvau gana stora. Viskas sueina. - gūžtelėjo pečiais, prisiglausdama prie jo. Buvo gera ir vėl jaustis mylimai. - Pasimatysiu su juo dar kartą, kai susitiksime pasirašyti skyrybų dokumentų. Ir tada aš visa tavo. Tačiau kol kas... Klaudijau, kol kas tu mano meilužis. - skambiai nusijuokė, lūpas prispausdama prie jo skruosto. - Ir kainavai man trisdešimt milijonų. - sušnarėjo jam į ausį. Atsitraukusi, gurkštelėjo dar kavos, įtraukė dūmą ir jį išpūtusi užgęsino cigaretę į krištolinę peleninę.
- Ne. Buvau pavargusi kai buvau su juo, tačiau prasijudinau ir jaučiuosi visai neblogai. O rankos atšils. Gi tik nuėjau nuo mašinos iki namų. - numojo ranka ir gurkštelėjo dar tamsaus kvapnaus gėrimo. Pakėlusi valiūkiškai spindinčias akis, prisimerkė. - Labai pavydėjai kol manęs nebuvo? |
| | | |
| | 2017-01-05, 19:59 | |
| Claudius jau ir pats tiesė ranką į cigarečių pakelį, bet susilaikė. Pažadėjo merginai, kad mažins ir tikrai stengėsi. Bet šis įprotis jam tapo tokiu neatsiejamu, kad Jaeger kartais nė nepajusdavo, kaip prisidegdavo cigaretę. O po jos dar vieną. Ir dar. Ir taip nesibaigiantis ratas, kol galiausiai panosėje gulėdavo tuščias pakelis ir Claudius nuoširdžiai nesuvokdavo, kur jos visos dingo. Pats merginos jis nespaudė. Iš pradžių norėjo stebėti kaip jai sekasi su viskuo dorotis pačiai. Jeigu matys, jog nesidaro geriau, tada ir įsikiš. Juk ir Reina jo nespaudė, už ką vyras buvo dėkingas.
- Mieloji, jis tiesiog apgailėtinas šiknius, kuris vietoj to, kad kaltintų save, kaltina visus aplink, - Jaeger lūpomis brūkštelėjo per tamsiaplaukės kaktą ir šyptelėjo. - Bet juk visai neblogas meilužis, ką? - smagiai kilstelėjo antakį ir nusijuokė. Švelniu žvilgsniu tyrinėjo tamsias Reinos akis, vis dar save tikindamas, kad pagaliau viskas vėl gali būti gerai. Tik reikia trupučio laiko ir pastangų. Claudius gurkštelėjo kavos ir gūžtelėjo pečiais, sulaukęs klausimo. Visiškai be jokių emocijų veide žvelgė į tamsiaplaukę ir atsiduso. - Ėjau iš proto, - galiausiai ištarė ir kaltai šyptelėjo. Taip, jis tikrai ėjo iš proto. Negalėjo užmigti, negalėjo dirbti, išvis negalėjo ramiai nusėdėti vienoje vietoje. - Daugiau niekad taip manęs nekankink, - suraukė nosį, pavaidindamas labai nepatenkintą. |
| | | |
| | 2017-01-05, 20:08 | |
| Reina buvo pažadėjusi Klaudijui, kad sugebės mesti pati. Žinojo, kad nebus paprasta, o ir jai sekėsi visai neblogai, kol neteko visos nakties praleisti klausantis Anthony nesąmonių. Ir galbūt kalta Reinos gera širdis, tačiau ji negalėjo tiesiog atsistoti ir išeiti, spjauti į tai, kad buvo jo žmona. Todėl pasistengė elgtis kantriai ir bandė jam paaiškinti kodėl išeina. Bandė pasakyti, kad tai nėra jo kaltė, kad tiesiog nemyli jo pakankamai, kad pasiliktų. Na, o po visko tikrai reikėjo šio to, kas ir vėl priverstų ją pasijausti bent šiek tiek mažiau kalta.
- Na, tas apgailėtinas šiknius nebuvo man blogas. Bjaurus, retkarčiais, tačiau jis nebuvo blogas vyras. Rūpinosi manimi, norėjo kad man sektųsi, stengėsi ir pats būti geresne savo versija. Tačiau gana apie jį. - numojo ranka. Prisiminusi tuos milijonus, kiek kaltai šyptelėjo. - Hmmm, pameni kai sakiau, kad šiek tiek pratuštinau ir tavo sąskaitą? - prisimerkė ir pasilenkė į priekį. - Na, tai pasakysiu tik tiek, kad negalėsi ant manęs pykti Havajuose. - sukikeno, gurkštelėdama dar kavos. Nuo veido nusibraukusi plaukus, užsikišo kelias sruogas už ausų ir sublykčiojo akimis, jam pasakius, kad pavydėjo. Dievaži, nenorėjo būti tokia apgailėtina, nenorėjo džiaugtis dėl to, kad Klaudijus ėjo iš proto, tačiau jo pavydas buvo toks malonus. Nušokusi nuo kėdės, moteris apsikabino jį iš už nugaros ir sumurkė jam į ausį. - Mmm, tikrai? - sušnarėjo, lūpomis perbraukdama per jo kaklą. - Pavydėjai, kai sužinojai, kad ištekėjau? - sumurkė, dantimis sugaudama jo ausies spenelį ir timptelėdama jį į save. Rankomis nuslydo Klaudijaus krūtine žemyn. - Pažadu, jei dar kada už ko nors tekėsiu, tai tik už tavęs. - sušnabždėjo, mažais bučinukais nuberdama Klaudijaus kaklą. |
| | | |
| | 2017-01-05, 22:15 | |
| Švelnus vyro žvilgsnis skenavo Reinos veidą, tiesiog nuo jos neatsiplėšė. Nepaisant visko, ką jiedu išgyveno ir dar turės išgyventi, Claudius jautėsi be galo laimingas. Bet kokie kalnai ir nuokalnės šią akimirką jam neturėjo absoliučiai jokios reikšmės. Jis mylėjo ir buvo mylimas. Jis galėjo ją jausti, ją bučiuoti, ją liesti. Ir jokios negandos, jokie užtemimai bei problemos negalėjo viso to užgožti. Niekaip.
Reinai prabilus, kad Anthony buvo geras vyras, Jaeger susiraukė. Taip, jis dar ir dabar nežmoniškai pavydėjo. Claudius nebuvo liguistai pavydus, tačiau tokie merginos žodžiai šį jausmą sužadino. Ir dar kaip. Jaeger žvilgsniu sekė nuo kėdės nušokančią tamsiaplaukę ir smalsiai kilstelėjo antakius.
- Havajuose? Mes kažkur keliausim? Apie ką čia kalbi? - išbėrė klausimus ir vos šyptelėjo. Pratuštinta sąskaita jam nerūpėjo. Kiek daugiau padirbėjęs bent dalį ten buvusių pinigų tikrai susigrąžins. Galų gale, ne piniguose esmė. Merginos prisilietimams ėmus deginti odą, Claudius giliau įkvėpė. Jis pasisuko į Reiną, rankas nusodindamas ant jos liemens. - Ar pavydėjau? - sukuždėjo žemu balsu ir išspaudė menką šypsnį. - Reina, aš norėjau jį užmušti. Savo rankomis, - sumurmėjo, truktelėdamas merginą į save ir savininkiškai braukdamas delnais nuo jos liemens iki klubų. - Reina de la Valencia, ar tu man peršiesi? - Claudius juokingai kilstelėjo antakį ir išsišiepė. Šitie žodžiai buvo savotiškai malonūs. Jeigu išbrauksim "dar kada" dalį. Vyras pakėlė subinę nuo kėdės ir sugavo tamsiaplaukės lūpas savosiomis, sujungdamas jas svaigiam, išsiilgtam bučiniui. |
| | | |
| | 2017-01-05, 22:23 | |
| Reina bijojo net pagalvoti ką Klaudijus pasakys kai sužinos, kiek daug visko ji iš pykčio prisipirko. Turbūt galvojo, kad visi tie nauji drabužiai, automobilis ir kito prabangos prekės buvo paprasčiausiai dovanos iš Anthony, tačiau Reina apsimetė tvirta nepriklausoma moterimi ir viską pirko pati. Iš Klaudijaus sąskaitos. Todėl moteris sukikeno ir mostelėjo rankomis.
- Kaip žinai, aš buvau labai labai labai pikta. Ir kadangi buvau labai labai labai pikta, aš nusipirkau labai labai labai gražų namą. Havajuose. Jūroje. Jis stovi ant pastolių, turi stiklines grindis, verandą, yra trijų kambarių ir ten viskas labai labai labai romantiška. Bent jau taip sako nuotraukos. Dar ten nebuvau, tačiau įsirengiau pagal savo skonį. Bent jau man taip sakė. - sukikeno, tikėdamasi, kad Klaudijaus nuotaikos negalės sugadinti net toks išlaidavimas. - Taip pat nusipirkau automobilį. Ir drabužių. Ir batų. Ir papuošalų. Ir rankinių. - nežymiai susiraukė, tarsi galvotų ar ko nepamiršo. Nusprendusi, kad jau viskas, ketino dar ir atsiprašyti, bet buvo užčiaupta bučinio. Prisiglaudusi prie Klaudijaus, rankomis apsivijo jo kaklą ir išsišiepė.
- Peršuosi? Ne, dar ne. Bet jeigu ir antrą kartą reikės tiek ilgai laukti, matyt teks. - patraukė jį per dantį ir tyliai sukikeno. Lūpomis nukeliavusi jo kaklu žemyn, moteris ir vėl išsišiepė. Rodos, negalėjo nustoti. - Jeigu tai privers tave pasijausti nors šiek tiek geriau... Kai klausiau, ar turi kitą, žinojau, kad neturi. Šiek tiek stebėjau tave. - prisimerkė. Na, jeigu kasdienis feisbuko tikrinimas buvo "šiek tiek", tai tebūnie. |
| | | |
| | 2017-01-05, 22:38 | |
| Žinoma, vyrui buvo šiek tiek gaila tų pinigų. Jis juos kaupė daug metų ne tam, kad jie būtų išleisti drabužiams ir aksesuarams. Bet ar galėjo skųstis? Juk pats šiaip ar taip niekad nė nebūtų jų leidęs. Claudius niekad nedemonstravo savo prabangos viešai. Neturėjo kelių automobilių ar namų užsienyje. Vienintelis įrodymas, kad Jaeger yra aptekęs pingais - prabangūs kostiumai, puikiai įrengtas namas ir vienas, tačiau pakankamai brangus automobilis. Na, dabar jau ir namas Havajuose. Galbūt ir ne taip jau blogai tokį turėti. Bent jau bus pretekstas pasiimti atostogų.
- Nebuvai tame name? - Jaeger kilstelėjo antakį, leisdamas smagiai, šiek tiek pašaipiai šypsenėlei įsitaisyti veide. - Turbūt reikėtų jį aplankyti, ar ne? Pažiūrėti, ar viskas tikrai įrengta pagal tavo skonį... - vyras mirktelėjo akimi ir tvirčiau apglėbė merginą, delnus nusodindamas ant jos užpakalio. Tuomet liežuvio galiuku brūkštelėjo per apatinę savo lūpą, ant kurios labai ryškiai tebejautė bučinio skonį. Galiausiai vyras atsistojo, išsitiesdamas prieš Reiną visu ūgiu. Kiek palenkė galvą, lūpomis priliesdamas tamsiaplaukės ausį. - Ar būtum pavydėjusi, jei būčiau susiradęs kitą? - sušnabždėjo, liežuvio galiuku priliesdamas jos ausies lezgelį. Šelmiška šypsena žaidė Jaeger veide, kai šis bučiniais sėjo visą Reinos apatinio žandikaulio liniją. |
| | | |
| | 2017-01-05, 22:47 | |
| Todėl Reina ir niekada nesuprato, kodėl Klaudijus tiesiog nepalepina savęs. Jo vietoje būtų keliavusi, pirkusi brangias dovanas mylimiems žmonėms, padėjusi vargšams, žodžiu, dariusi viską, apie ką svajojo, būdama maža skurdi mergaitė Puerto Rike. Tuo tarpu Klaudijus, rodos, net pamiršdavo, kad turi pinigų ir gali daryti ką tik nori - jis nekeliavo, neužsiėmė jokiais brangiais hobiais, net nepirko meno ar nekilnojamojo turto. Todėl Reina tai padarė už jį.
- Nebuvau. Šiaip ar taip, šalia nebuvo žmogaus, su kuriuo labiausiai ir norėjau ten atsidurti. - nusišypsojo. Iš tiesų, visos tos kelionės ir brangūs daiktai nublanko, kai nebuvo su kuo jais pasidžiaugti. Todėl ir namas liko neaplankytas. Reina žinojo, kad būtų buvusi tokia pat liūdna, tik Havajuose. Tad kokia prasmė? Nusišypsojusi, moteris suėmė jo veidą rankomis. - Skrendam. Šiandien. Tau reikia pailsėti, daug valgyti ir priaugti svorio. Man reikia... Pailsėti ir valgyti vaisius iš kokteilių. - sukikeno. Jausdama jo bučinius sau ant kaklo, moteris palaimingai užmerkė akis ir pirštus įpynė į Klaudijaus plaukus.
- Būčiau nekentus tos kalės visa savo esybe. - pripažino, priglausdama ranką prie širdies. Nusišypsojusi, nuleido akis į jos kaklą įsikniaubusį Klaudijų. - Aš pavydžiu vien nuo minties, kad galėjo taip įvykti. - susiraukė ir galiausiai vėl sukikeno, suprasdama, kad skamba absurdiškai. - Tiesa, mano gyvenime yra dar vienas vyras, su kuriuo tau teks dalintis dėmesiu. |
| | | |
| | 2017-01-05, 23:02 | |
| Claudius nematė prasmės savęs lepinti. Jis savo ramybę atrasdavo darbe, o ne kelionėse ir daiktų pirkime. Žinoma, galėjo visa tai paaukoti labdarai, tačiau, tiesą sakant, apie tokį variantą vyras nė nesusimąstė. Turbūt todėl, kad nuolat galvodavo apie save, o ne apie kitus.
- Šiandien? - vyras nustebęs kilstelėjo antakius, tačiau po akimirkos pritardamas linktelėjo. Kodėl gi ne? Ką jis veiks namuose? Dirbs? Yra žmonių, kurie tą padarys už jį. Jaeger pakštelėjo merginai į lūpas ir šyptelėjo. - Žinai, aš numečiau dvyliką kilų, tau reiks sumaitinti man daaaaaaug vaisių, - gūžtelėjo pečiais ir mirktelėjo akimi. Taip, Claudius numetė tiek svorio, kad turėjo prasidurti porą papildomų skylučių dirže, nes kitaip krisdavo visos kelnės. Net treningai, kuriuos mėgdavo trinti po namus, pasidarė pernelyg erdvūs. Claudius nusėjo bučiniais tamsiaplaukės skruostą ir patenkintas išsišiepė, kai sužinojo, jog ji pavydėtų. Šitas faktas smarkiai glostė šiek tiek apdriksti ir aprūdyti spėjusį jo ego. Vyras jau lenkėsi bučiuoti kokios kitos pasiekiamos Reinos kūno vietos, kai išgirdo, kad teks su kažkuo mergina dalintis. Jo galva staigiai šoktelėjo viršun, o nuostabos kupinas žvilgsnis smigo į tamsiaplaukę. - Kitu vyru? - sutrikęs paklausė ir pakreipė galvą į šoną. Iškart pamanė, kad Reina galėjo būti nėščia, bet tuojau pat šią mintį nustūmė šalin ir nurašė kaip nesąmonę. |
| | | |
| | 2017-01-05, 23:08 | |
| Išgirdusi, kad Klaudijus keliauti sutinka, moteris plačiai išsišiepė ir it vaikas kelis kartus suplojo delnais, akivaizdžiai patenkinta. Atsidususi ir laiminga kaip niekad, moteris užsisvajojusi galvą užvertė į lubas ir užsimerkė.
- Kaip gera bus pagaliau išlipti iš kailinių, ilgų batų, kelnių ir tiesiog pasideginti. Man atrodo, kad nuo to šalčio imu prarasti spalvą. O aš tai su ja gimiau. - atsiduso, dramatiškai pasižiūrėdama į savo delnus. Nusišypsojusi, mostelėjo ranka į koridorių. - Na, mano lagaminai jau sukrauti. Kol tu susikrausi savo, aš užsakysiu bilietus ir galėsim keliauti. - gūžtelėjo pečiais, timptelėdama Klaudijų ir pastumdama jį link svetainės. Akivaizdžiai nekantravo. Matydama, kad mylimasis susidomėjo jos užuomina, moteris linktelėjo ir paslaptingai nusišypsojo. Norėjo dar šiek tiek jį paerzinti.
- Jo vardas Vinstonas. Jis nepaprastai žavus, ilgų tamsių plaukų, tamsiai rudų akių. - svajingai atsiduso. - Labai aukštas. Nepaprastai protingas, ištikimas, visada mane sušildo lovoje, jei žinai, ką turiu omenyje. - mintyse Reina jau kvatojo, tačiau rimtas veidas to nė kiek neišdavė. - Tiesa, mes pažįstami dar trumpai, tačiau neketinu jo atsisakyti dėl tavęs. Jis nuostabus. Manau, kad ir tu sugebėsi jį pamilti. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
