Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-27, 14:41









Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-27, 15:42

Alex ir Domas per pora mėnesių sugebėjo išsirinkti namą, kurio išplanavimas, vieta ir kaina vienareikšmiškai juos abu tenkintų. Jis buvo visiškai tuščias, tik su išvedžiota elektra, vandentiekiu, išklotomis grindimis bei nudažytomis sienomis. Tiesa, kai kuriuos kambarius jiedu su Domu nusprendė perdažyti, nes prieš tai buvusios spalvos buvo niūrokos ir visiškai jiems nepatiko. Keista buvo tai, kad dėl spalvų gamos jųdviejų skoniai visapusiškai sutapo. Turbūt pusmetis pragyventas kartu, privertė jų skoniams susiderinti. Kalbant apie patį interjerą, Alex buvo dėkinga Domui, kuris į tai nesikišo ir davė jai visą kūrybinę erdvę, kurią moteris tikrai išnaudojo skoningai. Žinoma, ji paklausė jo nuomonės pagrindinių baldų modelių kausimu, tad iš nemažai variantų jie išsirinko pačius tinkamiausius. Kada baldai buvo pristatyti ir įnešti į vidų, Alex padėjo Domui juos sutverti, kadangi jiedu buvo nusprendę, kad namą įrenginės dviese, o ne paliks darbininkams. Jiedu protingai pasiskirstę darbus,visą savaitę prie to dirbo it pamišę, sustodami tik tada, kai reikėjo į darbą arba buvo laikas miegoti, nes norėjo viską pabaigti iki Kalėdų. Loftas jau buvo išnuomotas jaunai porai, o visi Alex ir Domo daiktai supakuoti dėžėse gulėjo jų naujame name. Kada antrojo aukšto kambariai (miegamasis, svečių kambarys, vonios, darbo kambarys) buvo paruošti, Alex viską nepriekaištingai išvalė ir sudėliojo daiktus, palikdama Domą tvarkytis su visa virtuve. Moteris nespėjo valytis ašarų iš juoko, kada girdėjo, kaip vyras keikė "Ikea" ir visus baldų gamintojus dėl jų nelogiškų sprendimų gamyboje. Kai antras aukštas buvo įrengtas, moteris atėjo į pagalbą Domui ir kartu su juo sudėliojo daiktus virtuvėje ir ją sutvarkė. Liko svetainėje pajungti televizorių, sudėlioti daiktus bei padekoruoti. Jiedu spės viską įsirengti iki šiandienos vakaro, bet nebus kada ilsėtis, nes reikės gaminti maistą Kalėdoms.
- Gerai, šita ar šita? - rodydama Freudenberger dekoratyvinių pagalvių variantus Alex įsmeigė į jį akis, stebėdama kaip šis susikaupęs tveria televizoriaus spintelę. Toks vaizdas buvo iš tiesų širdžiai mielas. Alex jautėsi gerąja prasme keistai, nes tik beveik pilnai įsikūrus suprato, kad jiedu pradeda kiek rimtesnį gyvenimo etapą naujame savo name ir tai bus pirmos jųdviejų Kalėdos drauge.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-27, 22:19

Paskutinės dienos ar savaitės buvo tikrai gan sudėtingos. Dominic jautėsi visiškai nepailsėjęs, kai reikėjo įrenginėti tiek naująjį jų būstą, tiek dirbti autoservise. Jis netgi negalvodavo apie seksą ir kitus dalykus, kadangi paprasčiausia tam neturėjo jėgų. Jis grįždavo namo, kelias valandas dėliodavo ir keikdavo „IKEA“ baldus, o vėliau eidavo miegoti bei keldavosi anksti ryte, jog galėtų važiuoti į darbą ir taip praktiškai kiekvieną dieną. Reikia paminėti faktą, jog daugybę kartų Dominic norėjo trenkti viską velniop ir pasikviesti meistrus bei darbininkus, tačiau buvo prisižadėjęs Alex, jog pats viską sutvarkys, todėl po kelių valandų burbėjimo dar keli baldai būdavo sudėlioti ir nustumti į jiems reikalingas vietas.
Šiandien jis dėliojo televizoriaus spintelę. Freudenberger dar laukė kelios pakabinamos spintelės, kadangi prie jų jis dar nebuvo priėjęs. Jau vieną kartą išardęs tą spintelę, vyras antrą ar trečią kartą ją dėliojo iš naujo ir kol kas viskas klostėsi gerai. Per tiek dienų jis turėjo tiek patirties, dėliojant „IKEA“ baldus, jog dabar iškart galėdavo pamatyti, kas negerai ir pataisyti savo paties darytą klaidą. Iš jo susikaupimo fazės Dominic ištraukė Alex balsas. Buku žvillgsniu dėbtelėjęs į praktiškai toks pačios spalvos dekoratyvines pagalvėles, vyras nežymiai suraukė antakius.
- Primink, kam mum reikalingos dekoratyvinės pagalvėlės? – suniurnėjęs jis toliau grįžo prie savo spintelės tvėrimo bei prisuko vieną atraminę lentelę bei rimtu žvilgsniu toliau analizavo popieriuje pažymėtą eskizą, kaip turėtų atrodyti spintelė.
- Apskritai, jos man abi atrodo vienodų spalvų. Jos tokios turi būti? – tarstelėjęs Freudenberger nepakeldamas akių įsuko dar kelis medvarščius į jiems reikalingas vietas ir atsiduso, žvilgsnį vėl nukreipdamas į eskizą. Šitie sušikti baldai jį pražudys arba tiesiog išves iš kantrybės.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-28, 18:21

- Dėl komforto, dėl grožio, tiems momentams, kai nesugebėsim nusigauti iki lovos...- nutęsė su paslėpta mintimi, o tada kilstelėjo abu lūpų kampučius viršun, - šita pieno baltumo, šita kapučino spalvos, - paaiškinus it mažamečiui moteris nusijuokė. Nežymiai papurtydama galvą, sudėjo trijų spalvų pagalvėles ant sofos tam tikrose vietose. Žvilgtelėjus į rezultatą kiek suraukė antakius, o tada pagalves tarpusavyje sukeitė ir gavus tai, ko norėjo, suplojo delnais. - Na va, dabar gerai, - pasidžiaugus tokiu savo "nuopelnu", Alex priėjo prie vyro ir uždėjus delnus šiam ant pečių, ėmė juos masažuoti, žvelgdama į eskizą ant žemės ir jį paanalizuodama. - Jau nebe daug liko, - tarstelėjus Reed priglaudė lūpas prie Domo kaklo, o tada atleidus jo pečius, sudėjo dvi spintelės dalis viena prie kitos ir atrinko reikiamus varžtus bei plastmasines detales, kad vyrui būtų lengviau. Kadangi šis visą dieną spoksojo į įvairius eskizus, kurie buvo vienas už kitą sudėtingesni, nenuostabu, kad galėjo nepastebėti paprasčiausių dalykų. Juk kartais visiems mums pasitaiko, kad ieškome sudėtingesnio varianto visiškai paprastoje situacijoje. - Na va, teliko susukti, - nutaisius "my job here is done" išraišką, Alex pakštelėjo vyrui į skruostą, - Gerai, einu pradėti gaminti, kad neužtruktume puse nakties, - nusišypsojus moteris nuo pečių nusimetė megztinį, likdama su surišta palaidine ir šortais- patogiausia namų apranga. - Yra kokių nors pageidavimų? - klausiamai kilstelėjus antakį nusišypsojo. Jau ruošėsi eiti virtuvės link, kai jos akyse staiga trumpam užtemo ir Alex susvirduliavus, staigiai prisėdo ant sofos. Trumpam užmerkus akis sulaikė keistą pykinimo jausmą viduje. Moteris iškart padarė išvadą, kad pastarosiomis dienomis mažiau valgė, o šiandien išvis tik pora vaisių, tad nieko keisto, kad užėjo toks momentinis silpnumas.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-29, 00:16

- Komforto? Grožio? Tu turbūt juokauji, - kilstelėjęs vieną antakį Dominic prunkštelėjo. Jam niekada, prabrėžiu šitą žodį, NIEKADA nereikėdavo dekoratyvinių pagalvėlių, į kurias net normaliai nepasiremsi, dėl komforto. Jos buvo dydžio sulig susirietusiu ir miegančiu Kebabu, todėl ant jų galvos tikrai nebuvo įmanoma padėti, o ką jau kalbėti apie jaukų ir patogų atsirėmimą. Turbūt Alex tą pačią minutę vyrą nudėtų, jei šis ketintų jomis naudotis kaip normalia pagalve.
Žvilgtelėjęs kaip moteris dėliojo pagalvėles ant sofos ir suraukusi antakius spoksojo į tris identiškos spalvos dekoratyvinius „papuošimus“, Freudenberger tiktai nusisuko, papurtydamas galvą. Jis niekad šito nesupras, čia buvo tikrų tikriausias faktas. Jam ir be tų pagalvėlių sofa atrodė pakankamai gerai, o dabar pusę jos laisvos vietos užims pagalvėlės.
Kažką neaiškiai suniurnėjęs vyras tik primerkė akis, kai Reed ėmė masažuoti jam pečius. Matėsi, kad jis nėra patenkintas, kadangi jis pastarosiomis dienomis neturėjo labai daug poilsio, o ir visi tie baldų eskizai susimaišė į vieną, todėl dabar buvo ganėtinai sudėtinga fiksuoti tam tikrus dalykus. Jei būtų galėjęs, nė už ką pats nebūtų dėliojęs visų tų spintų ir spintelių, ir komodų, tačiau reikėjo. Jis savimi didžiavosi, tačiau likus tik kelioms spintelėms ir šitai velnio komodai, Dominic po truputį ėmė siutas. Visi varžteliai atrodė per maži, kažkas vis kažkur netiko ir jį tiesiog po truputį ėmė erzinti tas eskizas, kuris nupieštas senovės šumerų tautai, o ne šiuolaikiniam vyrui.
- Noriu karbonado. – tarstelėjęs vyras atsitiesė, trumpai pasisukdamas į Reed ir pakštelėdamas šiai į skruostą. Jau norėjo grįžti prie savo darbo, kai moteris susvyravo. Dominic reakcija buvo greitesnė, todėl jis abiejomis rankomis prilaikė ją bei leido atsisėsti ant sofos. Buvo galima matyti šiokį tokį nerimą jo žvilgsnyje, nors veidas, kaip visada, išliko ramus.
- Ar tu šiandien ką nors valgei daugiau be to obuolio ir kelių mandarinų? – jo akys trumpam prisimerkė ir iš šono Freudenberger galėjo atrodyti bene rūsčiai, tačiau jis tiesiog nerimavo dėl Alex.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-29, 12:42

- Pirmiausiai jas išbandyk ir drįsk pasakyt, kad jos nekomfortiškos, - primerkus akis žaismingai įspėjo, bakstelėsama pirštu į orą. Dėl grožio nieko nesakė, nes šiuo klausimu jų nuomonės išsiskyrė. Turbūt jeigu būtų Domo valia ir šis gyventų name vienas, vietoj dekoratyvinių detalių gulėtų jo ginklai, o lovos ir sofos būtų be pagalvėlių. Ir tai, moteris pirko kur kas didesnes pagalvėles nei kad standartas, kad šios būtų pakankamai didelės ir patogios atsiremti, kadangi jie abu dirbdavo svetainėje. Be to, prireikus ir svečiams galėjo jas drąsiai panaudoti.
- Tverk su ta mintimi, kad liko tik paskutinės trys spintelės, o tada galėsi išimiegoti kaip žmogus, - švelniai šyptelėjus vis dar masažuodama vyro pečius pabandė jį nuraminti. Kad ir su Alex pagalba, Domas atliko didžiąją dalį sukimo, kilnojimo ir dėliojimo. Moteris padėjo atrinkti detales ir varžtelius bei palaikė dalos, kad viskas vyktų greičiau. Gerai, smulkesnius dalykus pati sutvėrė, tačiau jų nebuvo daug. Aišku, viską sudėlioti ir iššveisti taipogi buvo kas veikti, bet moteris garsiau pasileidus muziką labai smagiai viską sutvarkė. Dabar teliko pora dėžių, kuriose buvo knygos ir dekoratyvinės detalės, kurias reikėjo sudėti į pakabinamas spinteles, kurias turėjo sutverti Domas. - Be to, rytoj Kalėdos, - šyptelėjo nuo tos minties, nes nors Alex ir reikėjo atlikti vieną operaciją ir kolegos ją norėjo pasveikinti su gimtadieniu, ji visuomet laukė švenčių, o šios bus pirmos jiems kaip porai.
- Jogurtą, - atsakius nežymiai šyptelėjo, o po to akimirką pasėdėjus ir supratus, kad silpnumas praėjo, lėtai atsistojo. - Nesijaudink, viskas gerai. Čia tiesiog nuovargis, - šyptelėjo apsikabindama Domą per pečius, - begamindama užkąsiu, - patikinus trumpai jį pabučiavo, - o kol keps karbonadai, papuošiu eglutę, - paskelbus savo veiksmų planą plačiau nusišypsojo. Nenorėjo, kad Domas jaudintųsi, nes buvo tikra, kad pavalgius pasijus geriau. Be to, nenorėjo jo užkrauti puošimais ir maisto gamyba, kai šis dar tvarkėsi su nelemtais švediškais baldais.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-29, 14:52

- Aš jas išbandysiu tada, kai smarkiai padauginęs grįšiu namo po vieno iš Rendžio balių ir smigsiu ant sofos. Tada ir pasakysiu ar jos patogios ir man nuo neskauda kaklo kitą dieną. - kilstelėjęs antakius vyras nežymiai sukrizeno, paerzindamas Alex. Rendis visada ruošdavo grandiozinius vakarėlius artimiausių draugų kompanijoje, po kurių Dominic grįždavo septintą valandą ryto ir dar net normaliai neišsiblaivęs. To, žinoma, moteris nežinojo, kadangi jai dar neteko to patirti, nes tokius vakarėlius Rendis darydavo per Naujus metus arba savo gimtadienį. Taip, jie būdavo reti, tačiau po tokių pasibuvimų nesinorėdavo žiūrėti į alkoholio pusę dar bent gerus tris mėnesius.
- Ar aš tau jau sakiau, kad nekenčiu "IKEA"? - tarstelėjęs vyras vos pasisuko į Reed, tačiau atsakymas buvo ganėtinai aiškus. Jis kokius trisdešimt šešis kartus per šias dienas pasakė, kaip labai jam nepatinka "IKEA", todėl taip, ji tikrai žinojo, kad Dominic nepatinka. Turbūt vienintelis taip smarkiai jį erzinantis dalykas ir buvo "IKEA", kadangi daugiau joks kitas dalykas nevertė jo nervinių ląstelių irimo, kaip baldų tvėrimas pagal senovės šumerų heroglifus, kitaip nė nepavadinsi.
- Tu pirmiausia pavalgyk, o vėliau galvok apie eglutės puošimą. - suniurnėjęs vyras atsakė į Alex bučinį trumpam pakštelėdamas į šios lūpas. Atitraukęs savo rankas nuo jos, Freudenberger atsisuko į nelemtą komodą ir giliai atsiduso, pritūpdamas ir pradėdamas sukti jos vienas dureles.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-30, 19:10

- Ir tai bus pirmas kartas, kai matysiu tave visiškai girtą, - nusijuokus Alex pagalvojo, kad Domas, nors ir išgerdavo, niekuomet prie jos nebuvo pasigėręs. Šitą dalyką reikėjo pakeisti, kadangi tai buvo bene vienas iš ritualų, norint visiškai pažinti savo tikrąjį partnerio charakterį. Apskritai, Reed iš vyro draugų rato pažinojo tik Rendį, ką taipogi reikėjo pakeisti. Nors nieko stebėtino, kadangi jų santykiuose viskas vyko spontaniškai ir netikėtai. Visiškai ne taip, kaip buvo priimta socialinėje visuomenėje.
- Mažiausiai šimtą kartų per visą savaitę, - dramatiškai atsidusus, pridėjo atbulą ranką prie kaktos, lyg neturėtų kantrybės tos frazės daugiau klausyti. - Galvok apie komodą kaip apie naują užsakymą, kurį gali įvykdyti naudodamas tik atsuktuvą, - nusijuokus Alex pabandė palengvinti tą baldų surinkimo naštą.
- Aš moteris. Aš tris darbus atlieku vienu metu, - nusijuokus šviesiaplaukė žaismingai pliaukštelėjo atsitūpusiam Domui per užpakalį ir sukikenus po nosimi patraukė į virtuvę.
Atitirpinus mėsą Alex ją užmarinavo taip, kaip Domui buvo skaniausia, o tada palikusi ją stovėti šaldytuve, susirinko visus ingredientus, kurie buvo reikalingi trims skirtingoms mišrainėms pagaminti. Įsijungusi radiją ir dainuodama pagal muziką, ji ėmė gaminti, kartas nuo karto pagriebdama kokį daržovės gabaliuką. Atrodė, kad jautėsi iš tiesų geriau, o ir energijos užkandus atsirado kur kas daugiau, todėl mintyse Alex jau suplanavo kaip papuoš eglutę, kad ši derintųsi prie viso interjero ir dar suplanavo ką reikės pabaigti ruošti rytoj po darbo ir ką būtinai reikėjo pagaminti šiandien.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-01, 23:34

- Palyginus tu mane ir taip labai dažnai matei girtą, gal jau užtenka? – kilstelėjęs vieną antakį Dominic jau pametė skaičių, kiek kartų jis priešais moterį buvo gerokai „įpiešęs“. Jų pirmasis kartas buvo tada, kai jie abudu nebuvo patys blaiviausi, jų dauguma aršesnio sekso vykdavo tada, kai jie būdavo pakankamai išgėrę. To vyras vis dar nesugebėjo paaiškinti, tačiau galbūt jiems išgėrus, jie tapdavo kiek laisvesni ir nevaržomi tam tikrų stereotipų ir galbūt dėl to viskas būdavo daug paprasčiau. Bet visiškai trūkusio Dominic Alex negali pamatyti. Tiesiog negali.
Aplamai, jis neturėjo labai daug draugų. Tokia buvo tiesa – vyras sunkiai komunikavo su asmenimis. Tiesa, darbo metu jo asmenybė kardinaliai pasikeisdavo ir apsiversdavo bemaž šimto aštuoniasdešimt laipsnių kampu. Tai galėjo gąsdinti bet kurį žmogų, kuris bent jau minimaliai pažinojo Dominic. Taip kardinaliai pasikeisti žmogus tiesiog negali, tačiau Freudenberger mokėjo greitai prisitaikyti prie tam tikrų situacijų ir būti tuo, koks charakteris yra palankiausias. Faktas, kad realiame gyvenime viskas buvo šiek tiek sudėtingiau, galbūt dėl to jis neturėjo nei didelio artimų žmonių rato, nei didelio kiekio draugų ar pažįstamų.
- Šita taktika jau išbandyta ir ji man nepadėjo, deja. – burbtelėjęs vyras nepatenkintas pavartė akis. Kad ir apie ką jis dabar galvotų, tai jam nepadės jausti erzulio dėl dar kelių likusių spintelių, kurias šiandien reikėjo užbaigti sudėti. Tik sunkiai atsiduso, pajautęs pliaukštelėjimą per minkštąją ir toliau sutelkė dėmesį ties komoda. Prireikė dar penkiolikos minučių, jog ją galutinai sutvarkytų ir sudėtų. Vėliau atėjo pakabinamų spintelių virtuvėje eilė. Jas jis dėjo svetainėje, jog nesimaišytų Alex. Jos dėjosi kur kas greičiau, todėl be jokių burbėjimų spintelės buvo paruoštos per maždaug dvi valandas. Freudenberger nekentė IKEA baldų, tačiau paskutinieji susidėjo be didelių pastangų, todėl šis tik lengviau atsiduso.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-02, 16:30

- Na, tas nuo manęs tikrai nepriklauso, - gūžtelėjus pečiais nusijuokė. Juk jei jis sugalvos gerti pas Rendį ir grįš keturiomis namo, Alex nebus už tai atsakinga, kad jį tokį pamatys. Nors greičiausiai moterį toks vaizdas iš pradžių įsiutintų, o po to kaip reikiant prajuokintų, kadangi Freudenberger nebuvo agresyvus išgėręs. Nebent pavydus.
Alex dievino šventinį laikotarpį. Nepaisant to, kad neturėjo šeimos, ji net ir per Kalėdas pasilikusi viena, pasiruošdavo šventinę vakarienę, papuošdavo namus, eglutę ir atitinkamai apsirengdavo. Tai buvo praeitų metų ritualas Kūčioms ir pirmajai Kalėdų dienai. Antrąją moteris sutiko su draugais ir kolegomis, kadangi tuo pačiu atšvęsdavo savo gimtadienį. Šiais metais viskas buvo kitaip, kadangi daugelis moters draugų pasiliko Niujorke, o Sietle buvo tik keli - tas pats Joshua su žmona ir Melisa. Visi kiti kolegos ir matyti veidai buvo įtraukti į pažįstamų ratelį ir nebuvo tokie artimi. Be to, šias šventes Alex norėjo sutikti su Domu. Bent jau pirmąją Kalėdų dieną ir Naujus metus tai tikrai. Aišku, antrąją Kalėdų dieną, savo gimtadienį, taipogi norėjosi sutikti su mylimuoju, tačiau moteris nežinojo ką Freudenberger buvo suplanavęs antrai dienai. Galbūt šis turėjo kokią nors tradiciją su draugais, tad jo pasilikti tikrai nevers.
Pagaminusi dvi mišraines, moteris lengviau atsipūtė. Jautėsi ganėtinai keistai. Alex džiaugėsi, kad Domas spinteles tvėrė svetainėje, kadangi vienu momentu ją vėl suėmė silpnumas ir išmušė karštis. Ji iškart pamatavo temperatūrą, kuri buvo pakilusi. Ne daug, bet pakilusi, kas reiškė, kad kažkas buvo negerai. Nežymiai atsidusus, Reed išgėrė nekenčiamo vaistinio gėralo, kuris turėjo pagerinti savijautą ir apsaugoti nuo susirgimo. Kada supypsėjo orkaitė, Alex pašovė kepsnius bei bulves, o tada pagamino trečiąją mišrainę. Tada prisėdus ant baro kėdės, ėmė ruošti garnyrą, suvalgydama kelis žalius agurkus, nes šie visuomet nuramino skrandį, kuris šiuo metu keistai reagavo. Moteris meldė, kad nebūtų pasigavusi "Roto" viruso ir šiai netektų švenčių praleisti tualete.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-03, 00:20

- Tiesa. Vadinasi man reikės tiesiog negrįžti namo, jei nuspręsčiau prisigerti kaip „tapkė“ ir negrįžti tol, kol neišsiblaivysiu. – gūžtelėjęs pečiais vyras nežymiai šyptelėjo, paerzindamas Alex. Jau nujautė, kaip ši pasiųstų ne vien tiktai dėl to, jog Dominic prisigėrė kaip lenkas, tačiau dar ir namo negrįžo kelias paras, geriausiu atveju. Anksčiau jis galėjo pasigirti, jog po tokių išgėrimų negrįždavo savaitėmis, nes kuris nors pratęsdavo ir taip ganėtinai ilgai užsitęsusias „daugiadienes“, ištraukdamas dar vieną butelį ir taip viskas vėl užsitęsdavo.
Atvirkščiai nei moteris, Freudenberger niekada nešventė tokių švenčių. Tai buvo šeimos šventė, o kadangi jis jos neturėjo, tai labai ilgą laiko tarpą tiesiog buvo pamiršęs tokius dalykus kaip kad Kalėdos ar Naujieji metai. Tik paskutiniu metu vis atkreipdavo dėmesį į skubančius ir lekiančius žmones, besiruošiančius šventėms. Sutikti tokias dienas kartu su antra puse išties yra kažkas magiško. Dominic reikės prie to priprasti, nes jis juk praktiškai visą savo gyvenimą kažkaip ypatingai nepaminėdavo šitų dienų. Gyvendamas su tėvu netgi nelabai jautė tos kalėdinės dvasios. Nieko nuostabaus, jog šiuo laikotarpiu jis atrodė dar labiau užsidaręs savo pasaulyje, negu įprastai.
Pabaigęs vargą su virtuvinėmis spintelėmis, Dominic vieną po kitos jas atnešė į virtuvę bei pakabino ant sienos, dar nužvelgdamas ar šios kabo sandariai. Uždaręs vienos spintelės dureles vyras su palengvėjimu atsiduso ir pasisukęs į Reed ją trumpam apglėbė iš už nugaros, pakštelėdamas į jos vieną skruostą.
- Už šitą apsivalgymą aš tau garantuotai būsiu skolingas kažką labai gero. – sumurmėjęs Freudenberger galėjo užuosti karbonado aromatą, o tai privertė jo burnoje susikaupti seilėms. Dievaži, jis buvo alkanas it vilkas ir jei būtų kanibalas, tikrai suvalgytų Alex be jokių pertraukėlių. Paleidęs ją iš glėbio jis pasėmė didelį šaukštą vienos mišrainės ir įsidėjo į burną. Jis nieko negalėjo padaryti, jam reikėjo suvalgyti bent šaukštą to gėrio.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-03, 12:44

- Jeigu jau negrįžtum namo kelias dienas po tokių išgertuvių, tuomet išvis geriau negrįžti, - kiek primerkus akis Alex atšovė. Jeigu Freudenberger negrįžtų, Reed greičiausiai jį išieškotų ir mažiausiai savaitei ištremtų į svečių kambarį ir visą tą laiką nesišnekėtų, mintyse jį gerai aptalžydama. Vyrui reikėjo gerai pagalvoti, kuris variantas buvo geriau- ar kad Alex jį pamatytų visiškai gatavą ar kad Domas justų jos pasiutimą mažiausiai savaitę, jei šis negrįžtų.
Alex niūniuodama kalėdinę melodiją sau po nosimi, stipriai susikaupusi supjaustė garnyrą. Tiesa, viena lėkštė daržovių buvo meniškai išraityta ir išpjaustyta, kadangi buvo skirta stalo papuošimui Kalėdinės vakarienės metu, nes rytoj moteris neturės daug laiko. Ji buvo tokia susikaupus, kad net krūptelėjo, kai pajuto Domo rankas ant savo liemens, - aš jau žinau kaip gali atsiskaityti, - šyptelėjus šviesiaplaukė pasuko galvą ir priglaudė lūpas prie šio žandikaulio linijos, - gali svetainėje paruošti žaisliukus ir eglutę, kad kol iškeps mėsa ir bulvės, spėtumėm papuošti, - atidžiai stebėdama kaip maisto naikintojas pasiima šaukštą ir susikiša jį sau į burną, nežymiai prisimerkė. Visa laimė, kad Alex mišraines gamino didesniuose "Tupperware" induose, nes nujautė,  kad Domas jas visas norės "ragauti".
Baigusi savo šedevrą moteris lengviau atsiduso ir atsistojus nusišluostė rankas į šluostuką, - Nieko netrūksta? - turėdama omenyje mišrainės ingredientus pasiteiravo, o tada įvyniojus garnyro lėkštes į maistinę plėvelę, įdėjo į šaldytuvą, iš kurio dar išsitraukė įvairių "šaltų" mėsų, kurias ketino supjaustyti. Pasikeitusi peilius ir pasiėmusi didesnę medinę lentelę, Alex meistriškai pjaustė įvairius kumpius, vyniotinius ir kitokius mėsos darinius.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-03, 19:19

Dominic į tokią moters repliką nieko neatsakė, tiesiog nežymiai šyptelėjęs gūžtelėjo pečiais, tarsi norėdamas ją dar labiau paerzinti. Jis puikiai suvokė, kad uraganas "Alex" nusiaubtų pusę Amerikos (arba bent jau jų bendrus namus), jei vyras taip pasielgtų ir prigėręs it "tapkė" negrįžtų namo kelias paras. Tiesą sakant, jis labiau nustebtų, jei moteris į tai reaguotų visiškai ramiai, o kitaip tariant - niekaip.
Jis niekada nemėgo ar nejautė didelio susižavėjimo kalėdinėms dainoms. Juk Freudenberger niekada nešventė švenčių, galbūt dėl to. Todėl, kai išgirdo Reed niūniuojant kalėdines melodijas, nežymiai pavartė akis, tačiau nepiktai. Jis tiesiog jų nemėgo, neapykantos joms tikrai nejautė. Nebent tą pačią melodiją per dieną išgirsdavo kokį dešimtą kartą, tada tai tikrai galėdavo sukelti tam tikrą pyktį.
- Paruošiu, tačiau neprašyk, jog prisidėčiau prie puošimo, kadangi aš tikrai neturiu tokio talento gražiai sukabinti ant eglutės žaisliukus. - gūžtelėjęs pečiais Dominic kramtydamas pilna burna suniurnėjo, pakabindamas dar vieną šaukštą bei įsidėdamas mišrainės į burną. Niekas tų kelių šaukštų tikrai nepasiges. O ir kas pas juos galėjo atvykti į svečius? Nebent draugai ir pažįstami. Freudenberger niekada nekviesdavo draugų per šventes į namus, tai buvo pirmas kartas, kai apie tai jiems užsiminė. Tiesa, to jis Alex dar nepasakė, nes ta ims panikuoti, jog neturi ką apsirengti. Be to, susipažinimas su antrosios pusės draugais irgi buvo ganėtinai svarbus įvykis.
Nužingsniavęs iki lauko jis per kelias minutes atnešė bei pastatė gyvą eglutę. Su žaisliukų paieška buvo kiek sudėtingiau, nes ji užtruko keliolika minučių, kadangi jų buvo praktiškai neįmanoma rasti. Visgi juos atradęs padėjo juos šalia eglutės bei atsisėdo virtuvėje ant kėdės, stebėdamas Reed.
- Mišrainėje nieko netrūksta. - pasėmęs trečią šaukštą (jis tikrai neturi saiko), Dominic greitai jį įsikišo į burną.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-03, 19:53

Alex nusijuokė iš Domo reakcijos. Ji pati nebuvo didelė kalėdinių dainų fanė, bet jas visas žinojo mintinai, kadangi šiuo laikotarpiu jas grodavo visur, kur tik buvo įmanoma. Šiuo atveju, Reed taipogi nekontroliavo, kas buvo grojama per radiją. - Nepatinka kalėdinės dainos? - kilstelėjo antakį velniūkiškai išsišiepdama, - bet gi čia Dean Martin, - pridūrus primerkė akis baigdama pjaustyti, - The fire is slowly dying, and the deer was still good-bying, but as long as you love me so. Let It Snow! Let It Snow! Let It Snow! - gražiai išdainavus vidurinę dainos dalį kiek paerzino Domą prie jo prieidama ir duodama šlapią bučinį su garsu į žandą. Matėsi, kad moters nuotaika bei savijauta buvo kur kas geresnė nei pirmai. Tikriausiai vaistai veikė.
- Neprašysiu, - nusijuokė nežymiai papurtydama galvą, nes Dominic kartais priminė mažą vaiką. Norėjosi tokias akimirkas įamžinti, ką moteris ir padarė, kol šis nematė. Nė už ką nepasakytum, kad nuotraukoje mišrainę kertantis vyras užsiėmė samdomo žudiko darbu. - Na va, nauja nuotrauka tavo profiliui, - besijuokdama Alex įsikišo telefoną į užpakalinę šortų kišenę ir toliau sau sukosi virtuvėje, kol Domas darbavosi ieškodamas žaisliukų. Alex baigė tvarkytis su šaltais užkandžiais, juos susukdama į maistinę plėvelę ir sudėdama į šaldytuvą. Beliko kelios silkės, saldumynai ir kalakutiena rytojui.
- Gerai, paragauk kitas dvi, kol nesukirtai šitos, - žaismingai pavarčius akis, moteris uždengė mišrainės indą dangčiu ir įdėjo šią į šaldytuvą, - su tokiais kiekiais maisto galėtumėm išmaitinti visus dvylika nykštukų, snieguolę ir Kalėdų senelį, - prunkštelėjus Alex apsitvarkę padarytą jovalą ir į naujai pakabintas spinteles sudėjo geriamuosius stiklinius indus, pradedant stikliukais ir baigiant įvairiomis stiklinėmis.
- Kol puošiu eglutę, galėtum padaryti savo specialų marinatą kalakutienai, - uždarius spinteles lengviau atsiduso ir patikrino kaip kepa kepsniai. Pareguliavus orkaitės temperatūrą atsisuko į Freudenerger. - Net ir aš su savo sugebėjimais niekaip nesugebu atspėti to vieno ingrediento, - primerkus akis nusišypsojo ir priartėjus prie Domo, pasistiebė ir pakštelėjo šiam į lūpas.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-03, 23:19

- Nesakau, kad nepatinka, tačiau kai tą pačią dainą išgirsti aštuntą kartą per dieną, automatiškai norisi kažkam dėl to nusukti sprandą. Žinoma, tau jo nesukinėsiu, tačiau kažkam kitam, kas mano, jog kalėdinės dainos non-stop yra geras dalykas. – burbtelėjęs vyras pasisuko už savęs kaip tik tą akimirką, kai Kebabas atsargiai sukinėjosi aplink eglutę bei ją atsargiai apuostinėjo. Taip, tas šuo ir atsikėlė čia gyventi ir turėjo didelį bei erdvų nuosavą guolį, tačiau vis dar leisdavo sau miegoti kartu su Dominic bei Alex. Vyras nebuvo prieš tokį šuns elgesį, nes jie visada miegodavo kartu, Kebabas jau buvo prie to pripratęs.
Žvilgtelėjęs į atsisukusį šeimininką, jis nežymiai pavizgino uodegą, toliau spitrėdamas į Freudenberger. Kadangi jis neėmė šuns vyti ar jo kitaip drausminti, Kebabas toliau atsargiai sukinėjosi aplink, uostydamas ir tyrinėdamas naujai atsiradusį dalyką namuose. Vėliau atėjo žaisliukų dėžių eilė ir šuo su tokiu pat susikaupimu bei atsargumu apuostė kiekvieną iš jų, įsitikindamas, jog jokio pavojaus nėra.
- Kaip gerai, jog ta nuotrauką neatsidurs absoliučiai niekur, kadangi nesinaudoju tokiais dalykais kaip „Facebook“. Vienintelis dalykas, kuriuo aš tikrai naudojuosi yra elektroninis paštas. – plačiau vyptelėjęs Dominic tiktai gūžtelėjo pečiais bei pasislinko kitą mišrainę, įsidėdamas šaukštą jos į burną. Palingavęs kaip tikras virtuvės šefas, vyras pasiekė trečiosios ir jos paragavęs dar įmetė žiupsnelį druskos. Turbūt jis bus sotus vien nuo tokio kiekio mišrainių.
- Tai vat būtent, kad su tokiu kiekiu maisto galėtume išmaitinti tikrai didesnę, nei dviejų asmenų šeimą. Kodėl reikia tiek daug prigaminti? – išmaišęs mišrainę, jog druska pasiskirstytų tolygiai, vyras pastūmė dubenį toliau, tarsi sakydamas, jog jo darbas čia baigtas.
- Tai ir gerai, jog neatspėji. Taip bent vieną dalyką šiuose namuose aš mokėsiu iškepti idealiai, o ne atvirkščiai. – kiek ilgiau užlaikęs bučinį Dominic pakilo iš savo vietos be nuėjo ieškoti visų reiktų ingridientų kalakutienos marinatui.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-04, 18:58

- Tiesa, - linktelėjo kiek primerkdama akis, - dėl to stengiuosi kuo rečiau įsijungti radiją šiuo laikotarpiu, - pritarus Domui perbraukė ranka per savo palaidus plaukus. Alex naudojosi radiju vien dėl to, nes muzika ir maisto gaminimas jai buvo neatskiriamas dalykas, o tokios smulkmenos kaip išmaniųjų technologijų sinchronizavimas visame name, dar nebuvo paruoštos naudojimui ir buvo atidėtos po Kalėdų.
- Ta nuotrauka galbūt atsidurs ant mano sienos arba kada nors bus parodyta tavo draugams, - paerzinus Domą nusijuokė. Iš tiesų Alex mėgo fotografuoti ir kolekcionuoti įvairiausias nuotraukas, kadangi šias planavo įrėminti ir pakabinti namuose. Vien dėl to, dabar jų namo sienos buvo pustuštės. Paveikslai kabojo tik tuose kambariuose, kuriuose moteris neketino kabinti fotografijų.
- Nes tu valgai ganėtinai nemažai, - nusijuokus uždėjo rankas ant liemens lyg ketintų skaityti pamokslą, - bet ką gali žinoti, gal sulauksim netikėtų svečių, - šyptelėjo, - ir be to, jeigu ir atliks maisto po švenčių,  nereikės gaminti sekančias pora dienų, - gūžtelėjo pečiais, o tuomet nuo riešo nusimovusi plaukų gumutę, susirišo aukštą kasą, kad būtų patogiau puošti eglutę.
- Na jau...Abu žinom, kad tai tikrai ne vienintelis dalykas, kurį moki kepti tobulai, - nusišypsojus Alex peržvelgė Domo veido bruožus. Kaip vyras, Freudenberger tikrai mokėjo skaniai gaminti, kas lietė mėsos patiekalus arba grilių. Vyrą tikrai daug ko išmokė viengungiškas gyvenimas ir Reed negalėjo tuo skųstis.
Kuomet Domas perėmė šefo pareigas virtuvėje, Alex nupėdino į svetainę, kurioje savo guolyje gulėjo Kebabas ir įtariai žvelgė į žalią dirbtinį medį. Suprunkštus iš jo nesupratimo, nes ko gero pirmą kartą matė tokį dalyką kaip eglutę namuose, o ne lauke, Alex atpainiojo auksines bei baltas lemputes ir pasilipus ant kėdės, kadangi eglutė buvo dviejų metrų aukščio, gražiai jas ėmė sukti. Gal po penkiolikos minučių, eglutė buvo gražiai išlankstyta, apvyniota lemputėmis ir pradėta puošti auksiniais žaisliukais. Kadangi eglutės puošime Alex buvo patyrusi, nes tekdavo puošti ne tik savo namuose, bet ir pas mamą bei anytą, ilgai netruko dailiai sukabinti įvairių formų žaisliukus. Įjungusi lemputes į elektros lizdą, išsišiepė, kadangi vaizdas iš tiesų buvo pasakiškas. Entuziastingai suplojus delnais, moteris atsiklaupė ant kelių ir gražiai papuošė patį stovą, kad jo nesimatytų ir pakišo po apatinėmis eglės šakomis, dekoratyvines dovanas, kurios taipogi buvo auksinės arba baltos su auksiniu. Dovaną Domui, moteris ketino padėti rytoj iš ryto, prieš einant į darbą. Ji negalėjo sulaukti tos akimirkos, kai šis išvys ką ji jam nupirko. Iš tiesų prie šio dalyko Alex knisosi visą mėnesį.
Kada per staigiai atsistojo, moterį vėl suėmė silpnumas ir šiai teko minutėlei pasilikti ant žemės. Pajautęs sunegalavimą Kebabas atitipeno prie Alex ir padėjo snukį šiai ant kelio. Tas šuo tikrai jautė per daug. - Nagi, viskas gerai, cepeline, eime valgyti vakarienės, - tyliau pasakiusi, kad Domas nesuprastų, kad moters savijauta vėl pablogėjo, atsistojo, giliau įkvėpė, surinko visas tuščias dėžutes, sudėjo į didžiulį maišą ir nunešė į garažą. Kadangi orkaitė kaip tik pradėjo pypsėti, Alex sugrįžusi į virtuvę, užsidėjo pirštines ir išėmė skaniai atrodančius bei kvepiančius kepsnius. - Tavo laimės valanda išaušo, - plačiau nusišypsojus paskelbė ir ėmė dėti kepsnius į vieną didelę lėkštę.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-04, 23:28

- Ir aš dėl to labai džiaugiuosi, patikėk manim. Darbe ir taip pakankamai atsiklausau visų tų kalėdinių dainų, kadangi didžioji dalis bendradarbių negali dirbti be įjungto radijo, o kadangi dabar groja vien tiktai tokią muziką, esu kankinimas aštuonias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę. – tarstelėjęs Dominic vos kilstelėjo vieną lūpų kamputį. Faktas, kad autoservise, nesvarbu kokiame, visada skambėdavo muzika. Tai nebuvo atskiriamas dalykas ir tai buvo ganėtinai žinomas faktas tiems, kas susidurdavo su tokį darbą dirbančiais žmonėmis. Jie tiesiog privalėdavo darbą susieti su muzika, nesvarbu kokia ji bebūtų. Kadangi per visas įmanomas radijo stotis leisdavo tiktai kalėdinę muziką, kadangi toks metų laikas, nieko keisto, jog Freudenberger atsiklausydavo „Last Christmas“ įvairiausių suremiksuotų versijų ir dar pridėkime originalą, kurį pagrodavo kokius penkis kartus per dvi valandas.
- Mano draugai matė dar ne tokių mano veido išraiškų, todėl kažin ar juos nustebinsi su ta nuotrauka. – gūžtelėjęs pečiais vyras susidėjo ant stalo visus reikiamus ingridientus ir ėmė ruošti marinatą kalakutienai. Jį žinojo mintinai, be to, viską dėdavo iš akies ir visada jis gaudavosi vis skirtingai, tačiau skonis būdavo toks pats geras, kaip ir kiekvieną kartą. Trumpam paragavęs rezultato Dominic susiraukė. Trūko druskos ir dar šiek tiek aitriosios paprikos.
- Tiesa, turbūt turėčiau tau pasakyti, jog per antrą Kalėdų dieną pas mane užsiprašė keli draugai į svečius. Nieko rimto, tarp jų bus ir Rendis, todėl tikrai galėsi per daug nesipuošti. – tarstelėjęs vyras dirstelėjo į Alex ir įbėrė šiek tiek aitriosios paprikos į jau paruoštą marinatą. Jis nenorėjo sakyti, jog susitikimas su jo draugas buvo „big deal“, tačiau vienaip ar kitaip Freudenberger buvo įdomi ir draugų nuomonė. Jis galėjo moterį matyti tiktai gražiausiomis spalvomis, tačiau draugai vienaip ar kitaip mano, kas ir kaip. Rendžiui kol kas Reed patiko ir ne tas žodis, kad patiko – jis norėjo su ja išgerti butelį tekilos.
Pabaigęs terliotis su kalakutiena bei marinatu, Dominic nusiplovė rankas bei atsisėdo ant kėdės, stebėdamas kaip moteris puošia eglutę. Jam visas šitas procesas vis dar atrodė keistas ir neįprastas, kaip tai atrodė ir Kebabui. Tas pats pasimetimas buvo matyti jų abiejų akyse, tiktai šuniui buvo netikėta, jog medis atsidūrė namo viduje, o Freudenberger – kad jis aplamai švęs Kalėdas ir turės papuoštą eglutę.
- Negalvok, jog nepastebėjau, kad tau vėl buvo silpna. Prie mano akių turėsi suvalgyti du kepsnius. – griežtai tarstelėjęs vyras dirstelėjo į Alex, o vėliau į kraunamą maistą lėkštėn. Jau jautė, kaip burnoje susikaupė jūra seilių.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-05, 12:57

- Vargšelis...- nutęsė žaismingai pavartydama akis, o po to nusijuokdama. Iš tiesų Alex Domą suprato, kadangi net ir pas ją ligoninėje nuo gruodžio pradžios, kada buvo papuošta ligoninė, buvo grojamos Kalėdinės dainos. Ir net ne radijas, o dainos iš USB laikmenos. Ar galite įsivaizduoti kiek jų telpa į 16GB talpos laikmeną? Jap. Vienintelis pliusas buvo tas, kad tą pačią dainą išgirsdavai daugiausiai du kartus per dieną ir tik tuo atveju, jeigu dirbdavai dvi pamainas.
- Fine. Tu laimėjai, ta nuotrauka bus patalpinta į mano legendinį koliažą, kartu su kita krūva fotografijų ir pakabinta ant koridoriaus sienos, - linktelėjus plačiai išsišiepė. Ne, šiuo atveju ji tikrai nejuokavo. Alex norėjo visą sieną paversti jų gyvenimo istorija. Tai buvo ganėtinai sentimentalu iš moters pusės, tačiau ji visuomet svajojo visą sieną nusėti įrėmintomis nuotraukomis, nes tai atrodė išties įspūdingai ir jaukiai.
- Tuomet turiu pasakyti, kad galbūt užsuks ir mano viena draugė, - šyptelėjus žvilgtelėjo į Domą, sugaudama jo žvilgsnį, - greičiausiai trumpam, kadangi skrenda į Niujorką pas tėvus, - paaiškino. Alex žinojo, kad ateis ta akimirkai, kai jiedu turės susipažinti su vienas kito draugais. Moteriai buvo ramiau, nes Rendį jį pažinojo, tačiau kiek ir kokio plauko kiti vyrai, moteris neturėjo žalio supratimo ir tai vertė viduje minimaliai nerimauti. Juk reikėjo pasirodyti pačiomis geriausiomis spalvomis. - Be to, puošiuosi tik dėl tavęs. Na gerai, kartais ir dėl tavęs, - suktai šyptelėjo primindama jam savo odinį ansamblį, po kurio moteris gal savaitę vaikščiojo su bučinių žymėmis ant kaklo.
- Prie geriausių norų įveiksiu vieną su puse, - prieštaraudama atsiduso. Kepsniai išties buvo nemaži, paprastai moteris sunkiai įveikdavo ir tą vieną kepsnį, nes garnyras ir sočiai paruoštos bulvės suteikdavo sotumo jausmą ir energijos pusdieniui. Kai dirbo, valgė per pus mažiau, nes tiesiog nebuvo kada, galbūt toks nevienodas ritmas organizmą ir vertė šiek tiek nusilpti - Dom, man pilnai užteks ir įprastos porcijos, - šyptelėjus baigė krauti kepsnius bei bulves į atskirus indus. Tuomet nunešė šiuos ant stalo, kurį tuoj pat padengė, padėdama įrankius, lėkštes, kelių rūšių garnyrus, mišrainę ir gėrimus- Domui alaus, sau - sulčių, kadangi buvo išgėrusi vaistus.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-05, 15:18

- Kolidoriaus sienos? Ar tikrai ketini gadinti kolidoriaus sieną su mano marmūze? Žmonės nenorės ateiti pas mus į svečius, kai pamatys tokias nuotraukas. – tarstelėjęs jis gūžtelėjo pečiais, tarsi leisdamas Alex pagalvoti dėl savo plano. Iš tikrųjų Dominic nebuvo tas asmuo, kuris dažnai fotografuotųsi, todėl tai, jog moteris turėjo kelias jo nuotraukas, buvo gan didelis pliusas, nes dažniausia ji spėdavo jį nufotografuoti užsisukusį, geriausiu atveju. Net gyvendamas lofte jis neturėjo labai daug nuotraukų, nebent savo telefone laikė visas Kebabo nuotraukas. Kitaip tariant, nebuvo tas asmuo, kuris būtų „selfių auka“.
- Na, tada viskas aišku, kodėl maisto pas mus tiek daug. Kitu atveju net su mano pajėgumais, kažin ar viską būtų įmanoma suvalgyti iki maistui pasibaigiant galioti. – vos šyptelėjęs vyras padėjo Alex sudėti maistą į lėkštes bei nunešti įrankius ant stalo. Juk nesėdės kaip tortas, kol Reed šokinės kaip tikra namų šeimininkė ir suksis virtuvėje.
- Man visiškai neįdomu, ką tu man sakai šiuo metu. Suvalgysi vieną su puse arba du. Aš nepriimsiu tavo „įprastos porcijos“, kadangi tu valgai kaip koks žvirblis arba išvis nevalgai, todėl baik ginčytis ir pradėk valgyti. – pamosikavęs pirštu Freudenberger atsigėrė alaus ir nuo dar vieno likusio kepsnio atpjovė pusę bei įdėjo į Alex priklausančią lėkštę, linktelėdamas galva, tarsi būtų patenkintas savo darbu.
- Kai tu tiek valgai, nieko nuostabaus, jog kažkuriuo momentu tau pasidaro silpna. Ar už mano akių tapai vegane? Nes jei taip, neketinu taikytis su tuo, jog nusprendei dėl kažkokių priežasčių nebevalgyti mėsos. – burbtelėjęs jis įsidėjo kąsnį į burną ir energijai pamosikavęs šakute ore kažką išmurmėjo, tačiau to nebuvo įmanoma suprasti, kadangi Dominic kalbėjo pilna burna.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-05, 15:38

- Ant tos sienos planuoju dėti mūsų abiejų nuotraukas, - paskelbė besišypsodama. Domas net neįsivaizdavo kiek jo nuotraukų moteris turėjo. Gerai, galbūt tai nuskambėjo kiek kraupokai...Esmė tame, kad Reed buvo meniškos sielos žmogus ir mėgo fotografuoti, todėl nieko keisto, kad sugebėjo "prigauti" Domą įvairiose situacijose. Jos albume galėjai rasti ne tik tokių kvailai juokingų fotografijų kaip kad maisto kimšimas, bet ir meniškų nuotraukų, kada ši sugebėjo pagauti besitreniruojančio, pusnuogio Domo; jo gaminimo virtuvėje; jo vedžiojančio Kebabą; jo persirenginėjančio; jo ginklus bevalančio; beskaitančio knygą; mąsliai žvelgiančio pro langą;automobilį betvarkančio momentus. Iš tiesų jų buvo nemažai. Vienintelis dalykas, kurio dabar trūko tai jų abiejų fotografijų. - Ir, aišku, Kebabo. Todėl pasiruošk, nes per Kalėdas irgi gausi nusifotografuoti su manim ir su draugais, - primerkus akis bakstelėjo pirštu jo pusėn. Kai tiek daug visko nutiko per pastaruosius metus, moteris norėjo įsiminti kiekvieną gerą akimirką, kadangi niekada negalėjai žinoti ar ta akimirka bus paskutinė...
- Pusantro, - atsidusus pasidavė. Kai kalba ėjo apie jos pačios sveikatą, Domas buvo nenuginčijamas, kas iš vienos pusės buvo rūpestinga bei miela, o iš kitos taip erzino, kad moteris kartais norėdavo į vyrą paleisti tris pagalves.
- Haha, labai juokinga, - pavartė akis, - gi žinai, kad be vištienos neišgyvenčiau, - atsidusus pradėjo pjaustyti savo kepsnį. Suvalgė pora gabaliukų, - bet tu teisus, reikia susidaryti kažkokį planą, nes kai dirbu beveik nieko nevalgau, - atsiduso pripažindama. Tai jau tęsėsi pora savaičių, todėl buvo logiška, kad skrandis reagavo į tokią nevienodą mitybą. Bent jau taip Reed manė. Be vargo sudorojusi visą kepsnį, moteris atsigėrė sulčių ir jau ketino kažką sakyti, tačiau ją staiga taip supykino, kad Alex staigiai šoko nuo kėdės ją nuversdama ir užsidengusi burną delnu, bėgte nubėgo iki pirmojo aukšto tualeto. Atsiklaupus ant vėsių plytelių, moteris ištuštino visą skrandžio turinį į klozetą stipriai įsikabindama į šio šonus. Vėmimas buvo pats žiauriausias dalykas Alex akimis, todėl dabar ji tikrai išgyveno savo pačios košmarą.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Namas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 4Go to page : 1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: banners & archive :: 2018 January-
Jump to: