Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-13, 22:31

Namas 01d3d13f6a02af2a3b0d958367e88117
Namas 512e7b40bdbff08f55858031d0343189
Namas 2a9baef5187b8f1f1dfb246e069e5a60
Namas E324fa28ca25a6b7b18a36d6e76c0450
Namas Cc369ada55d31c0300a7bef7719f3103
Namas F6d76b7c261e387245e473344c977557
Namas 65a7701884d845b456991594efa5ceb0
Namas 888b469fa510e7fa5bc97f39bd7405ff
Namas D5b95a9c57fb6c9c017294def9c29515


Last edited by Alex Reed on 2018-01-14, 17:07; edited 1 time in total
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-13, 23:04

Jillian niekada nesutarė su tėvu. Tiksliau, ji sutarė iki tada, kol šį eilinį kartą suėmė ir išsiuntė į kalėjimą už pinigų plovimą bei grasinimus savo verslo partneriams. Po to visas jos gyvenimas klostėsi šiek tiek kitaip, nei kad mergina norėjo. Ji labai dažnai keldavosi iš miesto į miestą. Kadangi motina buvo seniai mirusi, tai ją atstodavo kelios virtuvėje dirbančios moterys. Aplamai, su visu namų personalu Ema sutardavo puikiai ir iš esmės galėdavo būti savimi. Tiktai prie tėvo paliktų apsauginių bei kitų asmenų ji elgdavosi, lyg būtų pasikėlusi kalė. Tai tarsi buvo savotiška savigyna. Taip kraustydamasi ji niekada neturėjo tikrų draugų, galbūt vieną draugę Elisabeth, su kuria bendravo nuotoliniu būdu, kadangi ši gyveno Bostone.
Tai buvo eilinė diena, kai ji susipyko su tėvu, kadangi jis neseniai buvo paleistas, tačiau vis dar prižiūrimas teismo. Jis kaip visada buvo pernelyg „tėviškas“ ir norėjo ją apsaugoti, tačiau Jillian su juo net nesileido į kalbas. Pasiėmusi savo rankinę, ji prasmuko pro savo asmens sargybinį (galimai jį jau šiandien dėl to atleis) mergina nepastebima išsmuko iš namų bei susitiko su keliais mieste rastais pažįstamais bei nuėjo į klubą. Alkoholiniai gėrimai liejosi laisvai, Ema patraukė kelių (net ne kelių) vaikinų dėmesį dėl savo aprangos, tačiau jai tai buvo nė motais. Ji atėjo pasilinksminti, o ne ieškoti vaikino, kuris jai kalbėtų saldžias nesąmones apie tai, kaip nešiotų ją ant rankų. Nė vienas vyras dar nė karto jai nesakė tiesos, todėl ji turėjo tam tikrų pasitikėjimo problemų su jais. Juk jos tėvas irgi atrodė gana normalus tipas, kol neišaiškėjo tiesa.
Po trijų valandų jos banko kortelė buvo užblokuota. Į Jillian telefoną atėjo labai paprasta ir trumpa žinutė: „už penkių minučių tavęs ateis pasiimti“. Pavarčiusi akis ji jau iš šokių aikštelės galo sugebėjo pastebėti kelis kostiumuotus tipus, kurie artėjo jos link. Suspaudusi lūpas ji vos šyptelėjo, atsisveikindama su draugais bei nekeldama scenų parvažiavo namo.
Tiesa, tai netruko ilgai. Vos tiktai ji atsidūrė šalia namų, mergina išlipo iš automobilio ir jokie „panele, palaukit“ jos nesulaikė. Įsiveržusi į namus tarsi vijurkas Jillian nuėjo tiesiai į svetainę, kuriose sėdėjo tėvas.
- Tu neturi teisės taip elgtis. – sušnypštusi it gyvatė ji sužaibavo akimis ir nusileido laipteliais į svetainę prie tėvo.
- Tiesą sakant, turiu. Aš esu tavo tėvas. Tai pirmas ir paskutinis kartas, kada taip elgiesi...ar tuo labiau rengiesi. – dirstelėjęs į jos aprangą, vyras susiaurino žvilgsnį ir gurkštelėjo savo viskio. Merginą tai dar labiau įsiutino, tačiau ji negalėjo jam nieko pasakyti, todėl sužaibavusi akimis dar kartą ji jau ketino suktis ir eiti į savo kambarį, kai Marcus‘as krenkštelėjo, priversdamas ją atsisukti.
- Beje, suradau tau naują apsauginį. Galbūt su šitu rasi bendrą kalbą. – tarstelėjęs jis linktelėjo vienam iš vyrų, jog pakviestų jaunuolį į vidų.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-14, 00:29

Kadangi Kajus buvo kilęs iš Skandinavų linijos, nieko nuostabaus, kad jo prigimtis buvo kovinga. Ne tik jo, bet ir jo visos šeimos, kurie visi iki vieno buvo paskyrę savo gyvenimą vampyrų medžioklei. Jau nuo penkiolikos ir pats vaikinas tuo užsiėmė. Jo šeima buvo ganėtinai pasiturinti, tačiau vaikiui darbo reikėjo kaip priedangos, todėl savo puikius kovos sugebėjimus, Kajus galėjo parodyti apsaugos srityje. Kuomet sužinojo, kad jam reikės saugoti dar vieną turtingų tėvelių vištą, Lindstrom to darbo atsisakė, kadangi paskutinį kartą kai reikėjo saugoti peroksidinę blondinę, vardu Kate, jam tiesiog trūko kantrybė ir jis tą vištą atjungė kelių pirštų kombinacija ant tam tikro taško kakle. Vėliau, padėjo pareiškimą, prisiekdamas, kad daugiau niekada neužsiims merginų saugojimu. Tai reikalavo per daug nervų ir kantrybės. Deja, pinigai vaikiną privertė persigalvoti, kadangi Marcus prižadėjo, kad Kajus galės bet kurią minutę išeiti ir gaus pilną kompensaciją, jeigu jo dukra bus per didelė našta, kas galimai galėjo nutikti, kadangi nei vienas jos apsauginis neištvėrė nei trijų mėnesių.
Kajui reikėjo darbo būtent šiame mieste, kadangi viena didžiausių vampyrų būstinių kėrojosi per pusę Sietlo, todėl Lindstrom sutiko su apsauginio pozicija. Kada vienas iš jau esamos apsaugos pasikvietė Kajų į prabangiai įrengta svetainę, Kajus susikišo rankas į džinsų kišenes. Ne, jis nebuvo tipinis apsauginis, todėl net neketino rengtis kostiumais ar apskritai kažkokiais judesius varžančiais drabužiais. Marcus tą žinojo ir su tuo sutiko. Kajus lankys tą patį universitetą kaip ir Jillian, kad galėtų ir mokytis, už ką mokės jos tėvas, ir prižiūrėti merginą. Jis jau mintinai mokėjo visus jos kontaktus, žinojo dažniausiai lankomas vietas, mėgstamiausią muziką, valandas, kada eina miegoti ir visus jos draugus. Nuo A iki Z. Tiek, kad nuotraukos nedarė tai merginai jokios paslaugos. Ji atrodė kur kas geriau nei šis įsivaizdavo, todėl Kajui reikėjo labai pasistengti, kad suvaldytų kreivą šypseną. - Aš Kajus, būsiu tavo asmeninis sargybinis, - šyptelėjęs vaikinas prisistatė. Jo akyse galėjai įžvelgti šiokią tokią ironiją iš savo paties žodžių, kurie nuskambėjo taip, lyg juos sakytų dirbtinio intelekto robotas.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-14, 10:58

- Man nereikia suknisto asmens sargybinio, aš ne Whitney Houston. Man reikia tėvo. Ne vyro, kuris plauna pinigus, grasina žmonėm ir elgiasi kaip paskutinis niekšas. - mostelėjusi rankomis Jillian pakėlė balso toną, akimis degindama tėvą. Nesvarbu, jog aplink jį esantys tipai tai girdėjo, jie puikiausia žinojo kam dirba.
- Jillian, gana! - suriaumojęs vyras pakilo iš savo vietos, kiek stipriau suimdamas taurę viskio ir padėdamas šią ant stalo. Marcus'as nenorėjo šaukti ant savo dukters, nes tai buvo vienintelis geras dalykas, kuris jam liko gyvenime. Po Helenos mirties, kuri, beje, taip pat buvo jo kaltė, jis vos sugebėjo atsigauti. Tai buvo moteris, kurią jis dievino, jei tai buvo tinkamas žodis išreikšti savo meilę. O Jillian buvo tokia skausmingai į ją panaši, kad kiekvieną kartą į ją pažvelgdamas, jis prisimindavo jos motiną ir jo širdyje tuštuma vėl atsiverdavo.
Mergina nežymiai suspaudė lūpas nutildama, tačiau tai nereiškia, jog ji baigė. Tiksliau, kol kas, panašu, ji pasiekė savo ir išvedė tėvą iš kantrybės. Galbūt jos žodžiai kaip nors jį paveiks, nes kad ir kiek kartų ji tai kartotų, atrodo, jog jis tiesiog nesupranta. Galbūt ir pati Jillian nesuprato, kodėl turi būti saugoma.
Išgirdusi pašalinį balsą, Ema pasisuko į vaikiną, nudegindama jį žvilgsniu. Na gerai, šitas atrodė gana mielas, galbūt dėl to pavyks Marcus'ą dar labiau suerzinti, jei pati mergina to norės. Visi darbuotojai žinojo, jog kažkuriuo momentu Jillian slapta susitikėjo su vienu iš savo sargybinių. Galimai ji netgi buvo jį įsimylėjusi, tačiau vos tiktai sužinojo tėvas, jis buvo išsiųstas velniai žino kur ir net Ema, mokėdama gerai atkasti žmones bei jų kontaktus, nesugebėjo jo rasti. Priėjusi prie vaikino ji atsirėmė ranka į jo petį, pasilenkdama ir nusiimdama aukštakulnius batelius, taip pažemėdama dešimt centimetrų.
- Gerai, šitas bent jau bus geras ramstis. Galės ramstyti sienas, kol aš gyvensiu savo gyvenimą. - pasisukusi profiliu mergina sarkastiškai vyptelėjo Marcus'o pusėn ir paplekšnojusi vaikinui per petį, patraukė į virtuvę.
- Jill...šiuo metu mes nelabai sutariam. Tiesą sakant, nesutariam jau metus. Tikiuosi ji nekels per daug rūpesčių. Be to, dauguma asmens sargybinių, kurie užėmė šias pareigas, išleisdavo ją iš akių arba...na, sakykim, kad jų interesai jos atžvilgiu būdavo kiek kitokie, negu tiktai darbiniai. Noriu manyti, jog su tavimi to nebus, Lindstrom. - pasisukęs į vaikiną, Marcus'as priėjo prie jo, maloniai šyptelėdamas, tačiau ta šypsena tikrai nežadėjo nieko gero. Turbūt nusuktų bet kuriam tipui kaklą, jei šis kentintų lįsti prie jo dukros. O jis tai tikrai gali.
Tuo tarpu Ema įėjo į virtuvę, atsisėsdama ant kėdės ir pasiremdama rankomis veidą. Gloria kaip visada panelės laukė. Žvilgtelėjusi į jos veidą ji iškart suprato, ko jai šiuo metu reikia, todėl ištraukė iš šaldiklio ledų bei įdėjo kelis kaupinus samtelius, apipildama juos šokoladu.
- Gloria, nežinau, ką be tavęs daryčiau... - atsidususi mergina nuoširdžiai nusišypsojo ir suvaldė ašaras, kurios ketino išsiveržti bet kurią akimirką. Pasiėmusi ledus ji lėtai ėmė juos knibinėti šaukšteliu.
- Gyventum. Neturėtum pyktis su tėčiu, juk pati žinai, - juodaodė vyresnio amžiaus moteris švelniai nusišypsojo Jillian, kai jų akys susitiko. Ta moteris buvo vaikščiojanti išmintis ir dėl to merginai ji taip patiko. Ji ją suprato ir kartais duodavo tikrai naudingų patarimų. Blausiai šyptelėjusi Ema greitai nusivalė vieną ašarą, kuri nuriedėjo jos skruostu bei toliau valgė ledus.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-14, 16:49

Stebėdamas visą dramą tarp tėčio ir dukters, Kajus susilaikė nepavartęs akių. Jis tai matė tiek kartų, kad galėtų parašyti trijų šimtų puslapių romaną apie tai, kaip abi pusės galėtų tiesiog susikišti savo principus į užpakalį ir taikiai išspręsti tarpusavio problemas. Dukra- šiuo atveju Jillian- galėjo tiesiog ramiai pasišnekėti su tėvu ir pasakyti, kad nori su juo praleisti daugiau laiko, kadangi jis buvo vienintelė Crevier belikusi šeima, o tokiu metu jai ypatingai trūko motinos meilės, o tėvas- Marcus- galėjo užsiimti vienu iš dešimt turimų verslų, kurie nereikalavo pinigų plovimo ir pakeisti tą dalyką apie save, kuris pražudė jo žmoną ir Jillian tėvą. Tai buvo taip paprasta, kad vaikinas nesuprato kaip žmonės kartais bijojo atsiverti ir pasakyti tai, ką galvoja, o vietoj to kitokiais būdais, beje, netikusiais būdais, bandė vienas kitą priversti suprasti tai, ką galėjo pasakyti tiesiogiai. Na, bet ne visiems teko gyventi visą amžių ir patirti tai, ką kiekvieną dieną teko išgyventi vaikinui.
Kajus stovėjo it akmuo. Pirma - jam nepatiko, kai jį lietė be reikalo, antra - jam nepatiko išpuikusios turtingos mergelės. Nors, vaikinas turėjo pripažinti, kad komentaras dėl Houston privertė jo lūpų kampučius suvirpėti. - Viskas gerai, - patikinęs Lindstrom profesionaliai pamelavo, - turiu šioje srityje patirties, tokios fazės praeina, - gūžtelėjęs pečiais įsmeigė žvilgsnį į Marcus. Tas tipas galėjo gąsdinti tikrai daugelį. Jeigu Kajus kasdien nesusidurtų su kur kas pavojingesniais kraujasiurbiais, šį Marcus galėtų priversti net negalvoti apie asmeninius santykius su jo dukra. Deja, bet vaikinas neketino klausyti vyro įsakymų, kurie trukdys jam tinkamai atlikti darbą. Jis bet kuriuo atveju galėjo pasitraukti ir susirasti kitą darbą, tačiau pats Crevier reikalavo būtent Kajaus. - Aš suprantu tai lygiai taip pat, kaip turi suprasti tai, kad žinau ką daro, ir kokiais metodais tai darau, yra mano reikalas, - tarstelėjęs Kajus atrėmė Marcus žvilgsnio. Jis kalbėjo pagarbiu tonu, tačiau aiškiai parodė, kad nesilankstys jam po kojomis.
Kada vaikinui buvo parodytas jo kambarys, Kajus nusimetė ten savo lagaminą, kuriame sutilpo visi jo daiktai. Atsidusęs jis patikrino telefono žinutes ir suspaudęs lūpas nuo brolio žinutės, kad dar nesugavo vieno iš vampyrų, kuris dažniausiai siausdavo vietiniame bare, įsikišo šį į vidinę džemperio kišenę. Tuomet pasinaudojęs ipad'u, kurį turėjo kiekvienas apsaugos darbuotojas, pamatė, kad Jil sėkmingai taršo ledus virtuvėje. Net per tokį mažą ekraną ji atrodė subrendusi. Joje buvo galima įžvelgti kiek kitokią aurą, nei kad turėjo jo prieš tai saugotos merginos. Tačiau vien jos elgesys parodė, kad nors tokia ir neatrodė, bus eilinė išlepus mergelė. Kajus užtemdęs ekraną priėjo virtuvę, kadangi su namo planu jau spėjo susipažinti, ir neįėjęs į jos vidų, atsirėmė į sieną.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-14, 17:46

- Taip, neturėčiau. Tačiau vien faktas, jog jis nesupranta, jog gali nukentėti, man varo paniką. Gloria, aš mačiau tuos tipus. Vieną kartą, tačiau to karto pilnai užteko, kad jie man nekeltų pasitikėjimo. Marcus'o verslo partneriai yra...keisti. - trumpai tarstelėjusi Jillian įsidėjo šaukštelį, kaupiną ledų, į burną. Aną savaitę, kai mergina eilinį kartą nemiegojo, pro savo kambario langą ji pastebėjo juodą automobilį ir į jį įlipančius asmenis. Tai buvo turbūt dailiausia moteris ir vyras, kuriuos jai teko matyti, tačiau ji tarsi nujautė, kad tėvo bendradarbiavimas su jais nėra geras dalykas. Jie buvo keistai paslaptingi ir atrodė kaip labai pavojingi tipai. Marcus'as eilinį kartą pervertino savo galimybes susidoroti su pavojumi.
- Jill, ponas Marcus'as žino, ką daro. Tai ne visada teisinga, pripažįstu, tačiau jei jis daro tai dėl tavęs. Kad ir kaip kvailai tai skambėtų, jis stengiasi dėl tavo gerovės. - tarstelėjusi moteris apsitvarkė virtuvėje bei suplovė likusius indus, kurie buvo likę po vakarienės.
Tuo tarpu mergina į paskutinius tarnaitės žodžius neatsakė, tiesiog pernelyg susimąsčiusi knibinėjo savo ledus, kol galiausia pasisėmė paskutinį šaukštelį bei įsidėjo jį į burną. Ledai padėjo ne vien tiktai nusiraminti, tačiau ir Emą šiek tiek išblaivė, kas šiuo atveju buvo tiktai pliusas, kadangi rytoj pagiringa į paskaitas ji eiti nenorėjo. Net neleidusi Gloriai prieštarauti ir pasakiusi, jog ši eitų miegoti, mergina išsiplovė savo indelį bei šaukštelį ir padėjo jį nudžiūti. Nors galėjai galvoti, jog ji galėtų būti pasipūtusi, tačiau Jillian anaiptol tokia nebuvo. Ji dažniausia net padėdavo tarnams tvarkyti namus, nors to jie šiukštu jai neleisdavo. Visgi, ji neketino sėdėti it tortas ir laukti, kol aplink ją viskas stebuklingai susitvarkys.
Išeidama iš virtuvės ji tiesiogine to žodžio prasme negavo infarkto. Krūktelėjusi, kadangi nesitikėjo pamatyti naujojo sargybinio čia, Ema užsimerkė, giliau įkvėpdama. Kai atsimerkė, jos veido išraiška vėl įgavo tą šaltumą, kokį buvo galima pastebėti ir anksčiau.
- Tu pasamdytas mane saugoti ar gąsdinti? Dėl Dievo... - pavarčiusi akis, mergina išsileido plaukus iš netvarkingo kuodelio bei pataršiusi juos ranka, patraukė kolidoriumi bei laiptais į antrą aukštą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-14, 18:57

Stovėdamas šalia virtuvės it giliai įaugęs ąžuolas, Kajus planšetės pagalba pasitikrino savo paskaitų tvarkaraštį, kad šis vienaip ar kitaip sutaptų su Jillian. Nors jų kai kurios paskaitos ir skirsis, Kajus vis tiek bus tame pačiame koridoriuje ar bent jau pastate, kur galės sekti merginą it koks grobuonis. Tokios drastiškos priemonės Lindstrom buvo juokingos, kadangi jauna mergina turėjo teisę pereiti maišto fazę ir kažkiek pajusti tos laisvės nuo tėvo, nuo kontrolės...Juk kaip kitaip ji išmoks priimti tinkamus sprendimus, jeigu nesimokys iš savo klaidų? Kajus neketino vykdyti kiekvienos Marcus užgaidos, tačiau privalėjo Jil apsaugoti bet kokiu atveju. Kodėl Lindstrom apskritai sutiko ją saugoti? Pirma- alibi, antra- Crevier bendradarbiavo su viena pavojingiausių kraujasiurbių klanų Sietle, dėl to tiek Jillian, tiek pats Marcus buvo pavojuje. Kad ir kaip Kajui, kol kas, jų šeima nepatiko, jis turėjo kodą - bet kokia kaina išsaugoti nekaltą gyvybę.
Vaikinas prikando liežuvį, kad neleptelėtų kokios nors riebios replikos pačią pirmą darbo dieną, todėl reikšmingai patylėjo sekdamas merginą į antrąjį aukštą. Sekioti paskui žmogų jo paties namuose buvo ganėtinai komiška, tačiau tokie buvo Marcus paliepimai, kadangi mergina mėgo iškrėsti kokią nors nesąmoningą kvailystę viduryje nakties. Kajaus paties rytoj laukia sunki diena, kadangi reikės apsiprasti naujoje aplinkoje, su nauja istorija. - Tau reikia įsidėmėti kelis dalykus prieš rytojaus paskaitas, - tarstelėjęs vaikinas susikišo rankas į džemperio kišenes, - pristatysi mane tik vardu, kuo mažiau žmonių žinos mano pavardę- tuo geriau. Esu tavo šeimos labai senas draugas, kuris pas jus apsistojo, kadangi perėjo studijuoti į Sietlo universitetą. Esu tavo vienmetis. Aišku? - klausiamai kilstelėjęs abu antakius nužvelgė Jillian.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-14, 22:05

Jillian net neturėjo žalio supratimo, į kokį tamsų sandėrį jos tėvas buvo įsipainiojęs. Marcus‘as turėjo iš Europos į Ameriką, o tiksliau į Sietlą atgabenti penkis tūkstančius asmenų. Tiesa, jis nežinojo, kad tie „asmenys“ yra naujagimiai vampyrai, tačiau jo verslo partneriai prašė vienintelio dalyko, kurį vyras valdė – transportas. Nesvarbu, jūros, oru ar keliais, tie „asmenys“ turėjo būti atgabenti per mažiau nei mėnesis. Galbūt grupėmis, galbūt visi vienu metu, tačiau jie turėjo būti čia atgabenti. Marcus‘as žinojo tik tiek, jog tie žmonės neranda vietos Europoje, tačiau neturi vadinamosios „žalios kortos“, dėl to negali patekti į Ameriką, todėl šiam reikia pasirūpinti, jog jie nepastebimai čia pakliūtų. Jis nežinojo, kad praktiškai rašo mirties nuosprendį visam Sietlui.
Prunkštelėjusi dėl to, jog vaikinas ją tikslingai sekė iki antro aukšto, Jillian nežymiai pavartė akis, sustodama prie savo kambario durų ir uždėdama vieną ranką ant rankenos, nežymiai miegamąjį atidarydama.
- Dukart tą patį vakarą iš namų nebėgu, gali manęs nepersekioti. – sarkastiškai vyptelėjusi mergina atsisuko į vaikiną. Jai tikrai nereikėjo asmens sargybinio, ji mokėjo pagrindinius smūgius, jog suknežintų užpuolikui nosį, to turėjo pakakti. Ji nėra jokia super žvaigždė. Ema tiesiog buvo vyro, kuris buvo įsisukęs į juodąją rinką, dukra. Išgirdusi vaikino „paliepimus“, ji nežymiai kilstelėjo vieną antakį.
- Vienintelis dalykas, ką moku daryti geriausiai, tai subtiliai tokius tipus, kaip tu, ignoruoti. Jei kas nors paklaus, pasakysiu, kad esi mano nekenčiamiausias šeimos draugas. Galėsi pats kitiems prisistatinėti, kaip tinkamas, tiesiog nesisukinėk prie manęs metro atstumu. Dabar esi laisvas, nebent dar nori pasižiūrėti, kaip nusirenginėsiu. – kilstelėjusi antakius Jillian kreivai vyptelėjo, tačiau tokios progos jam nebūtų suteikusi, todėl įėjusi į savo kambarį užtrenkė vaikinui priešais nosį duris. Taip, ji tikrai elgėsi negražiai, tačiau ji niekada nesielgė su savo apsauginiais maloniai, išskyrus vieną atvejį.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-14, 22:31

Kajus žinojo, kad Marcus į Jungtines valstijas turėjo atgabenti kažkokią siuntą, kurios reikalavo minėtas vampyrų klanas. Vaikino pagrindinė užduotis buvo tai sustabdyti, o tada atsikratyti to klano vadeivomis. Jo brolis Markas šiuo metu sekė pavienius to klano vampyrus, kurie noriai ignoravo tvarką ir siurbė kraują iš kiekvieno ne vietoje pasitaikiusio žmogaus. Vaikinas turėjo mažiau nei mėnesį, tą žinojo besiklausant kiekvieno Jillian tėvo pokalbio. Ta ausinė, kuri buvo Kajaus ausyje kaip ir kitų sargybinių transliavo visai ne apsauginių liniją, o tiesioginį garso įrašą iš Marcus telefono.
- Patikėk, jeigu turėčiau kitą pasirinkimą, tikrai princesės nesekiočiau, - pagaliau sumurmėjęs atsakymą, Kajus pavartė akis. Jam nepatiko, kad ši su juo bendravo kaip su likusiais apsauginiais, kurie bijojo merginai kažką pasakyti. Lindstrom tikrai neketino taikstytis su išpaikintos mergos komentarais. Ji privalės jį gerbti lygiai taip pat kaip šis gerbė ją, patinka jai tas ar ne.
- Tokius "tipus", kurių nepažįsti, tačiau esi įsitikinusi, kad pažįsti, kadangi juos pasamdė tavo tėvas ir automatiškai tau reikia maištauti prieš kiekvieną jo sprendimą? - sukryžiavęs rankas ant krūtinės Kajus nužvelgė merginą, - universiteto edukacijos tau tikrai reikia labiau nei atrodė iš pradžių, - tokiu pačiu, sarkastišku tonu atsakė merginai. Matot? Sakiau, kad Kajus neketino būti žeminamas panelės, kuri dėjosi, kad yra popiežius ir šiai priklausė visa valstybė. - Puiku, tuomet šita partnerystė bus tobula, - linktelėjęs vaikinas palaukė, kol Jil nueis į savo kambarį, o tada pats pranešęs, kad jį pakeistų kitas apsauginis, nuėjo į savąjį. Kajaus laukė sunki diena ir jeigu ta mergina ir toliau taip šakosis, vaikinas pavargs labiau nei per pastaruosius metus žudydamas vampyrus.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-21, 17:43

Kadangi kelionė iš Bostono į Sietlą užtruko pora valandų, Kajus leido merginai reguliuoti muziką ir pernelyg jos netrukdė, nes Jillian atrodė labai stipriai susimąsčiusi. Vienas dalykas, kuris sukosi paties Kajaus galvoje buvo noras, kad Jil negrįžtų prie savo šaltos versijos, kuri jį be proto erzino. Vaikinas norėjo su ja palaikyti bent jau žmogiškus draugiškus santykius, kurie neapsunkintų jų abiejų gyvenimo. Ir iš tiesų, kam buvo reikalingi tie papildomi pykčiai, kai ir taip dramos visur buvo pilna?
Kada jie buvo netoli merginos namų, vaikinas pasisuko į Crevier, - Atleisk, jei mano šeima buvo kiek per daug po viso to, kas nutiko, - tarstelėjęs vaikinas sustojo prie raudono šviesoforo, - jie turi polinkį į apkabinimus ir apskritai, kartais nejaučia ribų ir asmeninės erdvės, - šiltai šyptelėjęs patraukė pečiais. Jis prie to buvo pripratęs, bet kitam asmeniui tai galėjo atrodyti per daug ir gana keistai.
- Tiesa, ar prisimeni, ką turi sakyti tėvui? - paklausęs Kajus akimis perbėgo Jillian veido bruožus. Buvo labai svarbu, kad jų abiejų istorija atitiktų ir visa situacija būtų lengvai užglaistyta. Dabar mergina tapo jo darbo dalimi ir jis privalėjo žinoti, kad ja gali pasitikėti, nes galbūt, kada nors pačiam Kajui prireiks pagalbos, kad susitvarkytų su pavojinga situacija, apie kurią Marcus negalėjo žinoti.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-21, 18:09

Pusę kelionės namo Jillian nepratarė nė žodžio ir iš šono tikrai galėjo pasirodyti, jog ji grįžo prie savo senesnės versijos, su kuria vaikinas daugiau ar mažiau sunkiai tvarkėsi. Vis dėllto, mergina tiesiog buvo susimąsčiusi. Ji vis dar galvojo, kaip iš tikrųjų smagiai praleido laiką Lindstrom namuose, nors įvykis, dėl kurio ji būtent ten atsidūrė, nebuvo labai malonus. Ji galvojo, kokie iš tikrųjų mieli yra vaikino tėvai, kad ir užsiima tokiu žiauriu ir pavojingu darbu. Pasiremdama ranka galvą ji stebėjo judančius pro šalį namus bei laukus ir galvojo, kad būtų galėjusi priprasti prie tokio laiko praleidimo būdo. Tiksliau ne tai, kad priprasti, o būtų tikrai norėjusi ilgiau pabūti su Kajaus šeima, kas atrodė daugiau ar mažiau keista. Juk jis jai niekas. Tiktai asmens sargybinis.
Vaikino balsas pažadino Jillian iš apmąstymų, todėl ši nežymiai pasisuko į jį. Taip, jo šeima daugiau ar mažiau nežinojo, kas yra asmeninė erdvė ir prie to iš pradžių tikrai reikėjo priprasti, bet jie buvo nuoširdūs žmonės. Tokiame pasaulyje jiems nebuvo vietos, nes mergina bent jau pažinojo tiktai melą ir apgavystes, daugiau nieko, kadangi tėvas labai daug ko jai nesakydavo arba meluodavo.
- Viskas gerai. Žinoma, tai nėra tai, ką matau kiekvieną dieną, tačiau prie to galima priprasti, - blausiai šyptelėjusi Ema vėl nukreipė žvilgsnį į automobilio langą. Grįžti į savo namus nebeatrodė taip gerai. Juk ji praktiškai neturėjo šeimos. Jei manysime, jog Gloria atstojo jai visą šeimos komplektaciją, tada gal tik penkiasdešimt procentų būsime teisūs. Įvažiuojant į didelį namo kiemą tas jausmas tiktai sustiprėjo.
- Taip. Kad pridaryčiau tau bėdų, išvažiavau pas Elisabeth. Ji sutiko tai patvirtinti, jei tėtis imtų ir sugalvotų jai paskambinti, nes ji visada gelbėja mane iš kebliausių situacijų. – šyptelėjusi mergina užsisegė palto sagas bei jau ketino lipti iš automobilio, kol iš namo neišlindo apsauginiai, tačiau trumpam sustojusi Jillian pasisuko į Kajų ir pasilenkusi prie jo nežymiai pakštelėjo šiam į skruostą. Tai buvo grynai instinkto vedamas gestas, dėl kurio ji garantuotai vėliau pasigailės, tačiau dabar jai tas nerūpėjo.
- Ačiū, kad išgelbėjai mano princesišką makaulę. Lieku tau skolinga. – atsitraukusi Ema šyptelėjo vaikinui, jausdama kaip jos širdis ėmė spurdėti šiek tiek greičiau. Valdykis, moterie.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-21, 18:41

- Priprasti? - kilstelėjęs antakius Kajus klausiamai šyptelėjo. Gerai, galbūt norėjo merginą ir šiek tiek paerzinti, nes vien tas jos pasakytas žodis žadėjo, kad susipažinimas su jo šeima praėjo sklandžiai ir ji neprieštarautų, jeigu dar kartą tektų su jais bendrauti. Ir galbūt, bet tik galbūt, jis norėjo iššaukti jos raudonus skruostus. Kodėl jis jautė silpnybę tiems skruostams?
- Teisingai, - linktelėjęs Kajus atsakė į jos šypseną tuo pačiu, užgesindamas variklį. - Aš pasišnekėsiu su tavo tėčiu, kad nebūtų jokios bausmės ir patikinsiu, kad viską išsiaiškinom ir kad tai daugiau nepasikartos, - pridūręs vaikinas jau ruošėsi pasiimti savo daiktus nuo užpakalinės automobilio sėdynės, kai Jillian netikėtai pabučiavo jį į skruostą. Prisiekiu, tuo momentu nustojo plakti vaikino širdis. Jis patyrė šoką. I mean, jis tiek metų žudo vampyrus ir vaikiną tikrai sunku nustebinti, o ši mergina ką tik tai padarė. Kajaus lūpos prasivėrė, suformuodamos "o" raidę, o jo akys bėgiojo po Jillian veidą. Ar tai tikrai ką tik įvyko ar jo mamos blynuose pasitaikė Rachel raganiškų žolelių? - Nėra..už ką, - padaręs trumpą pauzę staigiai atgavo savo įprastinę mimiką, - tai mano darbas, - tarstelėjęs vaikinas šyptelėjęs švelniai delnu suėmė vieną merginos skruostą. - Niekada neleisčiau, kad tau kas nors nutiktų, - pasakęs Kajus jau ketino padaryti tai, ką sau prisižadėjo, kad niekada nedarys, kai terasoje išvydo Marcus. Atsitraukęs nuo Jillian Kajus nutaisė profesionalią veido išraišką, - laikykimės plano ir viskas bus gerai, - išlipęs iš automobilio vaikinas giliau įkvėpė, nes jautėsi keistai apsvaigęs nuo tokio pokalbio su Jillian. Tuomet atidaręs jos keleivio dureles, ją išleido, o po to užrakino automobilį, kartu su ja eidamas jos tėvo link, kur laukė ne reakcija, o tropinė audra.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-21, 19:38

- Taip. Kodėl stebiesi? – paklaususi atgal Jillian nė neketino į Kajų atsisukti, kadangi jau buvo pradėjusi jausti, jog šios skruostai pasidarė nežymiai rausvesni. Tiesa, to negalima lyginti su prisirpusios vyšnios raudonavimu, kurį vaikinui teko išvysti savo kambaryje. Už tai mergina vis dar norėtų jam gerai užvažiuoti, tačiau tikisi, jog kada nors jai teks už tai atsilyginti ir tai nebus pagalvės metimas į Kajaus išsiviepusią marmūzę.
Buvo kiek keista matyti pasimetusį Lindstrom. Juk tikrai ne visada pasitaiko tokia pergalinga diena. Nesusivaldžiusi mergina kreivai šyptelėjo, nebyliai jį erzindama už tokį pasimetimą ir nekreipdama dėmesio į savo norą jį pabučiuoti vėl, tačiau tikrai ne į skruostą. Visgi, greitai jos šypsena dingo nuo veido, kai vaikinas prisilietė prie šios veido. Atmosfera automobilyje pasidarė kokį šimtą kartų labiau nepakeliama. Bėgiodama akimis po jo veidą Jillian vos pravėrė lūpas, tarsi norėdama kažką pasakyti, tačiau akimirka pasibaigė tada, kai ši terasoje pastebėjo tėvą. Kaip gerai, jog iš taip toli jis tikrai negalėjo pamatyti to, kas vyko automobilyje. Tuo labiau pajausti. Išlipusi iš automobilio vis dar jausdama silpnumą kojose, mergina krenkštelėjo, o jos veidas, atrodo, grįžo į labai pažįstamą „ledo karalienės“ mimiką.
- Ar tu bent suvoki, kaip privertei mane jaudintis? Ar tu bent suvoki, jog pusę nakties naršiau visą Sietlą, jog tave rasčiau...o tu nusprendei važiuoti pas Elisabeth. Vidurį suknistos nakties. – Marcus neatrodė labai laimingas, o jo suspausti kumščiai ir įtūžusi veido mimika tai tik patvirtino. Turbūt jei čia nebūtų aplinkinių, jis būtų gerai Jillian papurtęs.
- Aš atsiprašau. Kitą kartą apie tai pranešiu. – ramiai, tačiau su ta pačia šalta veido išraiška tarstelėjusi ji privertė pasimesti ne tik vyro sargybinius, kurie jau tikėjosi apokalipsės, tačiau ir patį tėvą. Vos žioptelėjęs Marcus vos prisimerkė, spoksodamas tai į dukrą, tai į Lindstrom. Jis tarsi savotiškai vaikino klausė ar jis tikrai išgirdo tai, ką mergina pasakė. Tiesa, tokiai būti Emai buvo ganėtinai sunku, nes ji tikrai būtų jam išrėkusi, jog per jo suknistą verslą vos nemirė, tačiau vos atsidususi ji drąsiai žvelgė į tėvą, laukdama tolimesnės audros, tačiau Marcus priėjo prie jos ir nežymiai priglaudė lūpas prie šios kaktos.
- Nežinau, kas tau atsitiko ir kodėl tu kaip įprastai ant manęs nešauki, tačiau...Jill, daugiau manęs taip nebegąsdink, gerai? Surasiu tau geresnį apsauginį. – vos šyptelėjęs Marcus net nežvilgtelėjo į Kajų, tarsi jis neegzistuotų. Nesvarbu, jog šis ją rado. Jis leido jai važiuoti vienai.
- Lindstrom nekaltas. Aš pati pasakiau, jog noriu važiuoti viena. – pernelyg greitai pasakiusi tai mergina prikando vidinę skruosto pusę, vos sutiko deginantį tėvo žvilgsnį. Tik neišsiduok, tik neišsiduok. Vis dėlto, nepastebėjęs nieko įtartino Jillian veide, Marcus tik dabar pažvelgė į Kajų, tačiau po to vėl grąžino žvilgsnį ties mergina.
- Pasikalbėsim apie tai vėliau, gerai? Dabar eik į vidų, Gloria tavęs jau laukia su pietumis. Lindstrom, pasilik čia. – tarstelėjęs vyras nulydėjo žvilgsniu Emą, kuri patraukė į namo vidų. Nežymiai atsisukusi ji žvilgtelėjo vaikino pusėn, tačiau greitai dingo už durų, palikdama Marcus su vaikinu ir keliais jo sargybiniais vienus.
- Trečio šanso nebus. Aš dėkingas, jog ją sugrąžinai, tačiau primenu, jog tu ją paleidai vieną. Važiuoti į Bostoną. Ką tu sau galvojai? Tikiuosi daugiau tokių klaidų nebus? – kilstelėjęs vieną antakį vyras sugriežtino žvilgsnį. Nors ir Lindstrom sūnus, nors ir seno pažįstamo sūnus, jis turėjo suprasti, jog šitas darbas ganėtinai rimtas ir tokių kvailų klaidų negali būti. Niekada.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-21, 20:04

- Gal todėl, kad galvojau, jog vėl su manim nenorėsi bendrauti kaip su žmogumi, - kaltai pripažinęs Kajus nusijuokė, kada ant merginos skruostų pasirodė švelnus raudonis. Jeigu kitos aplinkybės...ne, jeigu kitas pasaulis, kur Kajus neturi žudyti vampyrų ir yra normalus dvidešimt keturių metų vaikinas, jis dabar pat pasiglemžtų Jillian lūpas ir niekada jų nepaleistų, net jei tam ji prieštarautų.
Kajus drąsiai stovėjo šalia Jillian, ketindamas ją užtarti, jeigu to prireiks, kadangi jo akys nepaliko Marcus suspaustų kumščių. Dėkui dievui, kad šalia Jil buvo trys apsauginiai be jo paties. Jeigu tas vyras, nesvarbu tėvas ar ne, imtų purtyti merginą, Kajus tikrai jam užvažiuotų. Net jei tai reikštų jo šeimos ir Marcus bendradarbiavimo nutrūkimą. Kuomet mergina susitvardė, Kajus tik gūžtelėjo pečiais atsakydamas į jos tėčio begarsį klausimą, kas nutiko, kad mergina buvo...kitokia. Vaikinas buvo be proto dėkingas Jil, kad ji taip puikiai išsilaikė ir suvaidino. Dabar tik dar labiau šiam norėjosi ją prispausti prie sienos ir pabučiuoti taip, kad šiai nutirptų visos galūnės.
- Mes viską išsiaiškinom. Daugiau jos nepaliksiu vienos. Duodu savo žodį, - tarstelėjęs Kajus linktelėjo Jillian tėvui, kuris buvo labiau nei patenkintas tokiu vaikino atsakymu, - mano tėtis ketina su jumis susisiekti dėl bendro projekto, - pranešęs Josh žodžius Kajus apsisuko eiti, bet Crevier tėtis jį sustabdė padėkodamas, kad parvežė ją sveiką, gyvą ir pakvietė prie jų prisijungti pietums. Kajus iš mandagumo sutiko, kadangi būtų buvę neprotinga atsisakyti. Ramiai suvartojęs pietus, Kajus toliau sekiojo Jillian iki tam tikrų namo patalpų kaip ir priklausė. Tiesa, jis jautėsi ganėtinai keistai, kadangi negalėjo nustoti nužiūrinėti merginos kūno formų. Jeigu Marcus pamatytų, nutrauktų jam genitalijas. Tik kai jis atsidūrė prie merginos kambario durų, su ja atsisveikino, palinkėdamas saldžių sapnų. Po to, Lindstrom atsiuntė savo pakaitalą, o pats išėjo į savo kambarį, kur puse nakties prasivartęs užmigo kaip užmuštas.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-28, 22:17

Paskutinėmis dienomis viskas vyko it pagreitintame filme. Universitete per naują reikėjo pasiruošti renginiui ir buvo ganėtinai keista viską patirti iš naujo, kai kiti elgėsi taip, tarsi tai būtų pirmas kartas. Aplamai, Jillian nė pati nepajuto, kaip vis dažniau užsukdavo į „Crevier Industries“ pastatą. Tėvas, žinoma, plojo rankomis ir su didžiausiu džiaugsmu rodė merginai patalpas bei vedžiojo po milžinšką pastatą. Ji, kad ir nelabai norėjo, tačiau Marcus įkalbėta sutiko baigiamajam darbui kitais metais atlikti praktiką jo įmonėje ir pagal ją parašyti bakalaurinį darbą. Ar dar reikia sakyti, jog jos tėvas bus komisijoje per bakalaurinių darbų gynimus? Turbūt ne.
Tiesa, ji tikrai pas tėvą į darbą nevaikščiojo dėl to, jog stebuklingu būdu ją ėmė žavėti verslininkės karjera. Tiesiog dabar ten daug dažniau būdavo galima sutikti Lindstrom ir kai sakau, kad su marškiniais jis atrodo akį traukiančiai, tai tereikia pamatyti visas Crevier sekretores, kurios sukrenta ant stalo jam praėjus pro šoną. Nieko keisto, jog kai šiandien atėjo pas Marcus į darbą, Jillian pamatė kelias iš jų tyliai šnabždantis kažkur kampe ir laukiančias, kol Kajus išeis iš tėvo kabineto. Gerai tai, jog mergina galėjo nelaukti ir įeiti į tėvo kabinetą be leidimo. Be to, jis buvo jai užrašęs kelis procentus akcijų, todėl kaip bendrasavininkė, ji turėjo dalyvauti susirinkimuose, kuriuos tėvas rengdavo kelis kartus į mėnesį. Per susirinkimą ji vis susižvalgydavo su Lindstrom ir buvo labai sudėtinga tuo atveju išlaikyti tą įprastą šaltą veido išraišką, kai viduje ji visa tiesiog spirgėjo. Turbūt jei ne visi akcininkai bei padalinių vadovai, Jillian būtų perlipus tą sušiktą konferencijų salės stalą ir tiesiog įsisiurbusi Lindstrom į lūpas.
Grįžusi namo vakare kartu su tėvu Ema kaip visada pavakarieniavo, suvalgė savo įprastą ledų porciją bei pajuokavo su Gloria. Galiausia užsidariusi savo kambaryje ji pasijungė nešiojamąjį kompiuterį, persirengė į pižamą bei pasijungusi muziką per garso kolonėles, tačiau ne per garsiai, mergina atliko kelis savarankiškus darbus, kurių buvo neužbaigusi bei išsiuntė juos dėstytojams. Vėliau persirašė savo konspektus į spalvotus lapus, kadangi taip ji geriau įsimindavo informaciją bei juos susegė į vieną didelį segtuvą. Galiausia atsigulusi ant šviesaus kilimo ir spoksodama į vis dar spragsintį židinį, Jillian ėmė iš lėto baigti savo eskizus. Laisvu laiku ji mėgo piešti. Ir piešė ji viską. Šiuo metu tai buvo kažkoks abstraktus piešinys, kurio pati mergina nelabai suprato, tačiau jai jis patiko.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-29, 20:56

Kajui pastarosios dienos buvo tikrų tikriausias košmaras. Kodėl? Jis ne tai, kad turėjo begalę darbo Crevier firmoje, tačiau naktimis kapojo galvas kraujasiurbiams. Vienas iš jų sunkiai sužeidė Rachel, todėl Kajus nerado sau ramybės ir savo įsiutį išleido dienos metu, kuomet tvarkėsi su Marcus klientais. Tiesa, jie buvo stipriai nepatenkinti ir įbauginti vaikino, tačiau Marcus, kažkodėl, buvo sužavėtas. Tam vyrui turbūt patiko, kad visi akcininkai prisibijojo Kajaus teisinių sugebėjimų, nes šis panorėjęs, tikrai galėjo taip išraityti situaciją, kad net ir geriausias prokuroras nesugebėtų tos bylos išnarplioti. Po susitikimo, Marcus netgi pasiūlė Kajui viskio, kadangi žinojo, kad kažkas nutiko jo seseriai. Pasirodo, Crevier ir jo tėvas ganėtinai dažnai šnekėjosi. Kajui tai buvo kiek keista ir neįprasta, tačiau vaikinas tik dėkingai išlenkė taurelę su Jillian tėvu ir stengėsi ignoruoti trauką jo dukteriai, kai ši pernelyg dažnai pasirodydavo jo kabinete arba, apskritai, kompanijoje. Paskutinį kartą, Kajus vos susilaikė neleptelėjęs gašlios replikos, bet visa laimė, kad spėjo susitupėti, kai pamatė, kad prie jų artėja Marcus. Vaikinas net negalėjo apsakyti, kiek kartų per tas dienas norėjo nusitempti Jillian į nestebimą vietą automobilių garaže, bet dienos metu ten ganėtinai rizikinga, todėl tas mintis teko stumtelėti į šoną. Kada darbas pagaliau buvo baigtas ir Kajus grįžo namo, jam taip pat palengvėjo, kad visi nuodai spėjo išeiti iš Rachel kraujotakos ir jai buvo galima sugirdyti jos pačios darytą eliksyrą. Todėl būdamas ramios širdies, kad tie vampyrai sumokėjo, Mendozos neteko dar 50 savo karių, Kajus nusimaudė po karštu dušu, nuramindamas visus savo raumenis, kai jam šovė mintis. Kreivai šyptelėjęs ir greitai susiruošęs, vaikinas parašė Jillian žinutę, klausdamas, ar ši nemiega. Kada sulaukė atsako, sėdo į mašiną ir nukūrė merginos namų link. Žinoma, Kajus sustojo keliais kvartalais anksčiau, kad niekas jo nepastebėtų, o tada pėsčio ir pernelyg laisvai apėjęs apsaugą, savo oro manipuliacijos pagalba, atsidūrė ant stogelio prie Jil kambario lango. Gerai, tai, kad ji dėvėjo tą menką satininį apdarą tikrai nepadėjo Kajaus alkiui. Nežymiai papurtęs galvą, vaikinas išsišiepė ir negarsiai pabarbeno į lango stiklą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-29, 21:13

Per „Bluetooth“ telefone pakeitusi dainą, Jillian kambarį lėtai užliejo The Cranberries muzikos garsai. Jos tėvui labai patiko senos klasikinės muzikos, todėl kai kurias pati mergina labai mėgo. Baigdama eskizus vieną po kito ji atsistodavo ir pasikabindavo juos prie savo lentos, pakabintos ant vienos laisvesnės sienos. Ten buvo taip pat sukabinti įvairiausi priminimai, marginti jos rašysena, kelios juokingos nuotraukos su Elisabeth bei kitais draugais. Viena nuotrauka buvo pakabinta ir su Kajumi iš tos pačios draugės gimtadienio. Ant lentos jau nebuvo labai daug vietos, kadangi čia ir taip buvo sukabinėti įvairiausi dalykai, o jei dar pridėsime iš anksčiau pieštus eskizus, tai faktas, jog gausime tikrai minimaliai vietos naujiems. Vis dėlto sukabinusi jau pabaigtus piešti piešinius, Ema šokio žingsneliu vėl nuėjo į savo vietą, atsigulė tyliai niūniuodama muzikos melodiją bei pratęsė savo piešinį. Kai sulaukė Lindstrom žinutės, šiam atrašė gana greitai, kadangi ji retkarčiais po namus slampinėdavo iki dviejų valandų nakties. Ją ne visada imdavo miegas.
Vos išgirdusi barbenimą į lango stiklą, Ema krūptelėjo, pakeldama akis nuo savo piešinio. Vos suraukusi antakius ji dėbtelėjo į garso pusę, tačiau išvydusi vaikiną, jos lūpose automatiškai sužaidė šypsena. Nežinia kodėl, tačiau tas tipas ją visada versdavo šypsotis daugiau, negu įprastai. Pakilusi nuo grindų ji užsivilko ploną chalatą (jis nelabai ką tepaslėpė, tačiau vis tiek) ir priėjusi prie lango jį atidarė.
- Žinai, pradėsiu galvoti, jog visai išėjai iš proto, - kiek plačiau atvėrusi langą mergina leido Kajui atsidurti kambaryje ir paskui tyliai vėl jį uždarė. Faktas tas, jog Jillian kambaryje būdavo nebent Gloria, nes jai vienai mergina kartais leisdavo užeiti. Šiuo atveju net Marcus ar Jonathan nebuvo atsidūrę jos privačioje zonoje, todėl tai, kad čia dabar stovėjo Lindstrom, buvo daugiau ar mažiau stebuklas.
- Kaip jaučiasi Rachel? Tėtis nežymiai užsiminė, kad su tavimi kalbėjosi. - tiksliai jis ne tai, kad užsiminė, o Jillian jį iškamantinėjo. Žinant Marcus, vien tai, kad mergina nori su juo šnekėtis, jam keldavo džiaugsmą. Paskutiniu metu ji su Kajumi dažnai kalbėdavo apie jo "antrą darbą", tačiau ji taip ir nebuvo spėjusi paklausti, kaip laikosi jo sesė.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-29, 21:42

Kajui niekuomet neteko garbės pabūvoti Crevier kambaryje, todėl vos tik įleistas vidun, vaikinas atidžiai apsidairė. Jame netrūko prabangos, tačiau kambarys išsiskyrė savo jaukiu dizainu, priešingai nei pompastiškas valgomasis ar svetainė. Jillian asmeninė erdvė tikrai atitiko jos charakterio dalį. Kajui šis kambarys patiko. Ir tikriausiai ne be reikalo. - Aš nedrįsčiau ginčytis, jeigu taip ir pagalvotum, - nusišypsojęs Kajus tuoj pat suėmė merginą į glėbį, už užpakalio, priversdamas ją apsikabinti jo kūną kojomis. - Labas, - pasisveikinęs jis trumpai akimis nužvelgė Jillian veidą, o tada švelniai ją pabučiavo pasisveikindamas. Taip, kai norėjo, Kajus galėjo būti mielas ir dėmesingas.
- Ilsisi, pavojus gyvybei praėjo, - informavęs nežymiai šyptelėjo, tačiau buvo galima įžvelgti palengvėjimo emociją vaikino žvilgsnyje. - Savaitėlę jai reikės ilsėtis lovoje, tačiau tai labai maža kaina, kurią jai teko sumokėti, - be garso atsidusęs Kajus jau žiojosi kažką sakyti, kai jo akys užkliuvo už sienos, nukrautos įvairiausiais piešiniais, eskizais, nuotraukomis ir lemputėmis. Primerkęs akis Kajus perkėlė Jillian kūną ant savo nugaros, leisdamas jai apsikabinti jo kaklą ir liemenį, tik iš kitos pusės. - Kiek atsimenu, nenorėjai turėti su manimi nieko bendro, tai ką reiškia ta nuotrauka? - paerzinęs Kajus nužvelgė jųdviejų nuotrauką iš gimtadienio. Ji tikrai buvo be proto miela, tačiau iš jos negalėjai pasakyti, kad jiedu buvo daugiau nei draugai, kas buvo pliusas, nes jei čia užeitų jos tėvas...viskas baigtųsi labai labai blogai. - Čia tu piešei? Kokius dar talentus nuo manęs slepi? - nusijuokęs vaikinas akies kampučiu nužvelgė Crevier ir vėl įsispoksojo į jos pieštus eskizus. Jis nepaleido jos iš glėbio ir šiąnakt to neketino daryti.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-29, 22:16

Kambaryje tikrai netrūko prabangos. Ant sienos prie lovos buvo pakabintas veidrodis, suskirstytas dalimis, todėl atrodė gana įspūdingai. Visi baldai, dvigulė lova bei užvalkalai rodė tai, jog čia tikrai nėra įprastas kambarys įprastai studentei. Visgi, Jillian buvo pasikabinusi lempučių šalia užuolaidų prie lango, šone stovėjo ant molberdo padėta lenta su jos sukabintais užrašais, nuotraukomis ir eskizais. O kur dar ant komodos stovintys padėti papuošalai, kuriuos dažniausia mergina nešiodavo, keli rėmeliai su nuotraukomis ir sukrautos knygos bei užrašai studijoms. Ant naktinio stalelio buvo padėtos kokios trys knygos ir kiekvienoje iš jų buvo po skirtuką. Aplamai, jos kambaryje vyravo maža kūrybinė betvarkė, tačiau ne tokia, kurioje galimai nusisuktum koją.
Aiktelėjusi iš netikėtumo ir tuo pačiu tyliai sukrizenusi mergina apsivijo kojomis Lindstrom liemenį, o rankomis įsikabino į kaklą, panerdama vienos rankos pirštus į jo plaukus.
- Labas. Buvai tikras, jog tave įsileisiu, todėl nusprendei lipti per langą, Romeo? – paerzinusi Jillian atsakė į vaikino bučinį, šiek tiek jį pagilindama. Paskutinės dienos buvo sudėtingos tiek jai, tiek jam, todėl nieko keisto, jog jie neturėjo progos pabūti vienu du. Nepasakyčiau, jog tai buvo geriausias variantas, tačiau žinant, jog Marcus be leidimo niekad nesiveržia į Emos kambarį,tai buvo bemaž saugiausia vieta, neskaitant Lindstrom namų, tačiau jei jis ją antrą kartą parsivestų į savo namus, buvo tikėtina, jog jo tėvai išvis pradėtų kreivai šypsotis ir kilnoti antakiais, tarsi žinotų, kas dedasi. Galimai, jie jau žinojo, kas tarp judviejų vyksta, kai jie net patys to deramai nesuvokė.
- Jei nepastebėjai, toje nuotraukoje ne vien tiktai mes, todėl dar bent vienas komentaras ir būsiu priversta imtis veiksmų. – burbtelėjusi Jillian krimstelėjo vaikino į artimiausiai esančią vietą, šiuo atveju ausį, suurzgdama. Tai turėjo skambėti kaip „vicious animal“, tačiau geriausiu atveju nuskambėjo kaip mažo šuniuku, bandančio atrodyti piktu, urzgimas.
- Jei nepastebėjai, sodybos antras aukštas nukrautas statulėlėmis, kai dar šokau palaikymo komandoje, kai mokiausi vidurinėje. Dar kartais mėgstu rašyti. Todėl ir noriu po šitų studijų pasiimti neakivaizdines ir studijuoti filologiją. Arba menotyrą. – tarstelėjusi mergina nė nepajuto, kaip rankomis stipriau apsivijo vaikino kaklą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Namas Empty
Namas Empty2018-01-29, 23:02

- Jeigu nebūtum įsileidus, bučiau pats įėjęs, bet tas įėjimas nebūtų toks tylus, - sukrizenęs Kajus nupūtė kelis plaukus sau nuo kaktos. - Jeigu aš Romeo, tada tu Džiulijeta, - prunkštelėjęs vaikinas pabandė įsivaizduoti kaip reikėtų rimtu veidu kreiptis į merginą, Džiulijetos vardu. Jis greičiausiai jį trumpintų į Džliūls, arba Džiulia. Ir apskritai, toks vardas Crevier visiškai netiktų. Kajus pilnai tikėjo vardų teorija, kad jie daug ką nusako apie žmogaus asmenybę ir privalėjo jam tikti. Kažkaip. Tai buvo nepaaiškinama, tačiau kiekvienas galėjo atkreipti dėmesį į tai, kad vardas ir pavardė vos ne pas kiekvieną asmenį tarpusavyje derėjo.
- Veiksmų? Ar jūs grasinate savo buvusiam asmens sargybiniui, panele Crevier? - kilstelėjęs antakį, Kajus spustelėjo abi šios kojas ties blauzdomis, kadangi tokioje laikymo pozicijoje jas buvo lengviausia pasiekti, - turiu informuoti, kad jums teks pasistengti kur kas labiau, jei norite, kad šitas Heraklis jūsų išsigąstų, - kreipęsis į save trečiuoju asmeniu ir įvardinęs kaip Heraklį, stengėsi nesusijuokti. O ties jos urzgimu ir krimstelėjimu į ausį, Kajus vienu delnu pliaukštelėjo merginai per užpakalį. - Be to, ar tikrai vertėjo užsidėti chaaltą, kai jis nieko neslepia? - paerzinęs merginą, Kajus kreivai šyptelėjo. Jau dabar savo kelnėse jis galėjo jausti sujudimą. Suknisti veidrodžiai ir suknistos merginos ir jų idealūs apvalumai. Visa laimė, kad per džinsus nieko nesimatė.
- Na, tau tiktų rašyti. Žurnalistika ar ne, bet įsivaizduoju tave sėdinčią prie rašomojo stalo ir rašančią rašomąja mašinėle, besiurbčiojanią kavą, - šyptelėjęs Kajus dar kartą akimis perbėgo per jos eskizus, - ir visai įsivaizduoju tave tapančią, - nusijuokęs merginą pagyrė. Visų pirma, jis prisiminė, ką jam Jillian sakė, kai jiedu buvo pas jo tėvus, visų antra, kadangi jis turėjo fotografo talentą, galėjo lengvai įsivaizduoti Jillian tam tikrose situacijose. Kajus tikrai ateityje pridarys jos nuotraukų. Ir daug. Apsukęs merginą taip, kad ji vėl sėdėtų ant jo liemens iš priekio, Kajus plačiau išsišiepė, - Labas, - pasisveikinęs nusijuokė ir be perspėjimo įsisiurbė šiai į lūpas.
Back to top Go down
Sponsored content

Namas Empty
Namas Empty

Back to top Go down
 
Namas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next
 Similar topics
-
» namas.
» Namas
» NAMAS
» Namas

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 2018 February-
Jump to: