Suoliukai

2017-01-26, 17:20

2017-01-26, 17:20

Guest Guest

2017-09-24, 21:49

Atvykusi parke prie suoliukų, kelias akimirkas apsidairė ir neilgai trukus prisėdo. Ilgus plaukus puošė tamsi skrybėlė, nuo garbanų tviskėjo saulės šviesa, kurią ypatingai paryškino naujas, ganėtinai geras, neseniai išbandytas moters plaukų balzamas. Kaip ir įprasta, užsidėjusi juodas kelnes ir lengvus marškinius, o kad rudenį nebūtų šaltą ir odinę striukę, pilnai jautėsi savimi. Davusi žinot, kad Aerial buvimas konkrečią akimirką konkrečioje vietoje labai svarbus ir laukiamas, mobilųjį paslėpė rankinėje, o šią pasidėjo šalia. Aplinkinių akys laimei nekrypo į Sky' pusę, nes šios šalies žmonės vis tik buvo pratę matyti stilingai apsirengusias, ar kitokias nei perdžiūvę modeliai moteris, nors kartais pasitaikydavo ir išimčių. Jos žinoma niekada nepasiekė tos moters smegenų kertelės kuri atsakinga už skausmą, kaštoninių plaukų savininkei nerūpėjo šalies nuomonės kai gyveno ji tik dėl savęs, na, galbūt dar ir dėl savo džino, kuris yra ir bus tikra paguoda ilgais vakarais, kuriais kartais labai praverčia greit atgabentas butelys vyno ar šiaip turėjimas someone to talk to.

Guest Guest

2017-09-24, 22:02

Kadangi džinas dabar kaip tik nieko prasmingo neveikė, o domėjosi šio pasaulio studijavimu ir toliau tai pasirodyti jam tam tikroje vietoje buvo pakankamai lengva, tik, kad žmonių pasaulis buvo daug didesnis už jo butelį ir viską supaisyti jam buvo kažkiek sudėtinga, visai neseniai gavus telefoną ir jau apmokus juo naudotis galėjo susisiekti su savo šeimininke. Žinoma, kad tarnavimas tam tikram žmogui dar nebuvo pabėgęs nuo jo prievolių, tačiau visgi jis neturėjo kito pasirinkimo ir jo šeimininkė, kurią jis dabar turėjo leido jam pabėgti iš butelio, gyventi savomis kojomis ir dar pati buvo simpatiška moteris. Nežinia ar dar jis nejautė tokių jausmų kaip vyriški norai. Nors buvo vyras, tačiau buvimas tame butelyje jam buvo tarsi laiko marinavimas, diena iš dienos tokia pat laukiant kol kas nors pasirodys. Paprašys pildyti norus. Išties tai žmonės jam buvo pakankamai keisti sutvėrimai, per tą laiką jis pateko į tiek rankų iki kol jo egzistavimas buvo toks, kad sugrūdo atgal į butelį ir išmetė kažkur ir vėl laukti, žmonės su savo neadekvačiomis mintimis ir tai, kad jis sugadino jiem gyvenimą, tai, kad patys sakė norus, o ne jis juos jiems davė. Atsiradęs parke nuo savo tyrinėjimų be jokio vargo žinojo kur yra žmogus, kurio jam reikia. Jis galima sakyti jautė ją, juk anksčiau negalėjo atitolti toliau, nors dabartinis gyvenimas jam atrodė pakankamai malonus, galėjo valgyti tai ko nėra ragavęs, žinoti ko nemėgsta, kas jam nepatinka ir galiausiai miegoti kur tik patinka. Priėjus arčiau merginos klestelėjo ant suolelio šalia jos pakreipdamas galvą ir atsisukdamas link šios veido. - Kokios problemos? – Paklausė norėdamas sužinoti kas nutiko, jog jam taip greitai reikėjo atsirasti čia. Nors neprieštaravo būti su ja, jam buvo malonu, ši moteris tokia savotiškai patraukli, kad netgi jį traukė būti šalia. Savo nuomonės turėjimas šiais laikas jam jau spėjo pasirodyti kaip privalumas.

Guest Guest

2017-09-25, 15:19

Jau metai iš metų įvairių antikvarų medžiotojos ir moters, jaučiančios aistrą atradimams, gyvenimas buvo toks kokio ji ir norėjo. Kokio nusipelnė ir susikūrė. Nuo mažumės turėjusi kovoti už autoritetą žaidimų aikštelėje, mokyklose, kad nebūtų atstumtoji, nes nenuostabu, kad tvirtas socialinis pagrindas statomas nuo mažens, ateityje suteiks daug galios ir priimti sprendimus bei siekti karjeros ar pildyti svajones bus daug lengviau nei viską pradėti nuo pradžių. Skylar žinojo ką reikia daryti ir kaip elgtis, kad gyvenime dalykai ir tam tikri žmonės gultų po kojomis, o sėkmė niekuomet neišklystų iš to paties kelio kuriuo metai iš metų žengė ir ji. Todėl kai sužinojo, kad Kaire esančiame senovinių radinių muziejuje atgabenta ir bus saugoma gerus tris mėnesius, iš pačių vietinių žemių, skulpturėlė, dar iš praeito tūkstantmečio, kraujas jos arterijose tarsi sustingo. Visi kiti darbai galėjo palaukti ir svarbiausias tikslas tapo bent kuriam laikui trofėjų sutarti, kad galėtų būti eksponuojamas Valstijose. Turėdama patirtį prekyboje, tamsiaplaukė suprato, kad tikroji jos aistra dirbti muziejuje ar su eksponatų logistika. Tad to ir siekė. Tai buvo toks vertingas radinys, kad dauguma muziejų ir privačių kolekcionierių visame pasaulyje jau draskėsi norėdami tai turėti ir iš to pasipelnyti. Vogti nacionalinės vertybės Sky net nesiruošė. Daug įdomiau, savotiškas iššūkis buvo tai gauti legaliai. Būtent dėl to, kad oficialiai gauti leidimą atgabenti radinį į Ameriką buvo beveik neįmanoma. Muziejus savo turimais objektais ir vertybėmis dalijosi tik su kitu muziejumi ir Kairo universitetu, kuriame buvo ypatingai gera programa istorikams ir archeologams. Šioje situacijoje pagelbėti galėjo tik Aerial. - Sveikas, trumpai tariant reikia kai ko iš kai kur.,- pradėjo kalbėti ir jau vos pasisuko į pašnekovo pusę. - Pirmoji tavo užduotis, kad Egipte atsirastume labai greitai, antroji, kad internete dingtų bet koks straipsnis ir apžvalga apie skulptūrą. O būdama ten, aš jau susitvarkysiu. Kai nebus konkurentų, įtikinti duoti leidimą pervežimui, bus net ne taip jau ir sudėtinga,- kalbėjo vis dar svarstydama ir dėliodama jau mintis ir veiksmų seką kaip viskas turės susidėlioti. Lengvai atsidususi neilgai trukus plaučius vėl užpildė šviežia gaiva ir su lengva šypsena laukė jo reakcijos.

2017-10-17, 02:23

Vyras nedirbo kiekvieną dieną, tačiau kai gyvenime džiaugsmą teikia tik toks užsiėmimas, stengiesi daryti tai kuo dažniau bet visiškai nepasinerti ir nedaryti klaidų. Michael vakaras buvo kupinas kraujo, dar vienas užsakymas kuris teikia malonumo jam, kaip ex medžiotojui. Vis dar keikdamas savo prigimtį ir jos vengdamas, gyveno diena iš dienos. Šiek tiek išsikruvinęs, t.y. sutepti krumpliai ir susitaršę plaukai, tik šie du dalykai galėtų išduoti apie kažkokią neaiškią jo veiklą. Po švarku besislepiantys ginklai vis dar šilti, tačiau plikai akiai paslėpti, kad nesimatytų. Būtų važiavęs namo, kaip darydavo dažniausiai, bet taip jau nutiko kad prieš porą dienų savo numylėtą automobilį nuvežė į autoservisą, todėl dabar vyras it koks benamis visur pėsčiomis. Trumpindamas kelią nuo incidento vietos link kurio zujo policijos automobiliai, kirto kampą per parką. Išoriškai gal ir atrodo pakankamai ramus, bet lyg ir buvo trenkta į šonkaulius todėl vieną pusę maudė. Vieną ranką įkišęs į kelnių kišenę su kita vis prie lūpų dėjo cigaretės filtrą traukdamas dūmus į plaučius ir eidamas per parką šiems leido išsisklaidyti su vėju.

Guest Guest

2017-10-17, 02:41

Naktis tapo tarsi skraistė, kuria jauna mergina apsigaubė, kad išvengtų susidūrimo su ištroškusiais kraujo grobuoniais. Bet net ir išėjus į naktį, jos kūną nusėjo šalto prakaito lašeliai, bijant kiekvieną žingsnį žengti tolyn nuo savo slaptavietės. Gimusi kaip pusdievė, silpname kūne turinti nešioti bene patį brangiausią kraują pasaulyje. Merginos tėvas, atgimimo dievas, apvaisino nekaltą moterį, taip sukurdamas naują ir vienetinį egzempliorių suirutei sukelti. Vaisių, kurio kraujas dieviškas, galintis padaryti nepaprastus stebuklus - leisti atgimti mirusiam žmogui. Tačiau kokia to kaina... Ir mąstantis, jaučiantis padaras bando kiekvieną pražūtingą dieną slėptis nuo savo lemties, nuo to, kam buvo sukurtas. Tikriausiai todėl Samantha, prisidengdama naktiniais šešėliais, nuo pat tos akimirkos, kai saulė pradingo horizonte, ėmė sekti vieną bene geriausių žudikų. Ji ketino iškeisti dalelę savęs į tai, kad išliktų gyva, apsaugota ir galėtų išeiti ne vien į naktį, bet ir saulės spinduliais nutviekstą erdvę. Pasidomėjusi vieno iš Walker brolių biografija, kad pastarasis savomis rankomis užmušė mylimąją nesuvaldydamas pirmosios pilnaties virsmų, Samantha planavo pasinaudoti šia vyro silpnybe, pažadėdama sugrąžinti mylimąją, jei tik jis pusdievę sugebės išlaikyti gyvą. Tikėjosi, kad jei Michael bus geras savo srities specialistas, ją prigaus sekant, o jei ne - vadinasi jis per silpnas įvykdyti iškeltai misijai. Slapstydamasi medžių paunksmėje, pakankamai nemažu atstumu, Samantha akylai stebėjo kiekvieną vilkolakio judesį. Ji spėjo pastebėti, kad šis sužeistas, net jei dedasi nejautrus skausmui. Ar iš tiesų jos pasirinktas asmens sargybinis gali sau leisti tokią prabangą, kaip būti sužeistam? Tačiau Samanthos troškimas pamatyti saulę buvo toks didelis, kad ji negaišo laiko naujoms paieškoms ir buvo linkusi rizikuoti.

2017-10-17, 02:51

Vilkolakis eidamas, svarstė ar sustoti, atsisėsti ir leisti kaulams sugyti ar toliau eiti. Vis gi laužyti sau kaulų, nelabai norėjosi, bet apie save nedažnai galvodavo, iš viso net skausmu ėmė mėgautis mat šis primena žmogiškas dienas, tada kai gijimas iš tiesų trukdavo net savaites, o ne minutes. Kaip asmuo kuris atėmė ne vieną gyvybę šią naktį, paliko ne vieną šeimą be pagrindinio maitintojo, jautėsi itin ramiai. Kaži ar toks asmuo dar turi bent kruopelytę užuojautos mistinėms būtybėms kai pats save niekina, bet pasitraukti iš gyvenimo neketina, mat žino jog būdamas čia, užmuš daugiau nei pūdamas po žeme. Einant takeliais, vilkolakio klausą pagavo krebždesį, tik akimis 'pažiūrėjo' į tą pusę, garsas už nugaros bet nei vienas kūno raumuo nepasisuko, kaip ėjo taip ir ėjo tolyn. Galiausiai kai garsas pasikartojo Daniel nelaukdamas, cigaretę paliko burnoje, sukdamasis atsisegė švarką ir išsitraukė du pistoletus kurie buvo prikabinti prie specialių diržų juosiančių kūną. Akis nukreipęs į figūrą už nemenko atstumo, ten pat ir nukreipė ginklus. Pats nejudėjo, nieko nesakė, it kokia statula susikaupė ties taikiniu.

Guest Guest

2017-10-18, 12:25

Tereikėjo tik vieną kartą padėti koją ne vietoje, užminti mažą sausą šakelę, kad ši sutraškėtų po kojomis ir sukeltų dėmesį atkreipiantį garsą. Tai buvo vienetinė klaida, kurią mergina padarė sekdama vyrą ir šis akimirksniu į tai sureagavo. Vos tik į jos šešėlį nukrypo du ginklai, Samantha neplanavo rizikuoti savo būviu, todėl netrukus išlindo iš medžio paunksnės iškeldama priešais save rankas, tarsi norėdama parodyti, kad ji pavojaus nekelia. Tiesa, vietoj baime iškreiptos veido išraiškos, jos veide puikavosi šypsena, o akys blizgėjo iš susižavėjimo, kad vilkolakis taip greitai sugebėjo sureaguoti į gresiantį pavojų. Visgi, galbūt jis ne toks blogas variantas, kaip mergina galėjo iš pradžių pagalvoti. - Ramiai, Michael, aš tau nieko blogo nepadarysiu, - ramiu tonu, pakankamai melodingu balsu prabilo mergina ir atsargiai, nedarydama jokių staigių judesių, nusiėmė gaubtuvą nuo galvos. Deja, ji nedrįso eiti į žibintų šviesą, nenorėdama rizikuoti, kad kas nors kitas ją pastebėtų be vilkolakio aštraus regėjimo akių. - Tenoriu su tavim pasikalbėti, nuleisk ginklus, kol netyčia nepadarei ko nors negero, - žiūrėdama į vyro akis, raminančiai kalbėjo, vis dar laikydama rankas priešais save ir bandydama demonstruoti, kad ji pavojaus nekelia.

2017-10-18, 20:33

Michael susirinko per daug priešų, kad ramiai miegotų, ką jau kalbėti, kad ramiai gyventų. Pastoviai įsitempęs ir pasiruošęs pulti, tačiau tame jis problemos nemato, toks jau daugiau nei dvidešimt metų, toks jo gyvenimo būdas, net ir po pasikeitusios rasės, neketino atsisakyti tai kas teikia džiaugsmą. Vilkolakis matė pakankamai smulkią figūrą, na tiksliau palyginti su augalotais vyrais kurie nutrauktų jam galvą, ši asmenybė it kruopelytė. Tamsiai figūrai pradėjus tikinti, kad jam nieko blogo nepadarys, Daniel veide atsirado šypsena, kas galėjo pagalvoti, tačiau nepuolė pašiepti ar siųsti toli, toli. Jai nuėmus gaubtuvą jis kiek prisimerkė it tai padėtų geriau įsižiūrėti į šią. Tačiau atstumas per didelis net ir vilkolakiui, kad pastebėtų veido bruožus ir galbūt prisimintų iš kur ši būtybė žino jo vardą. - Ko nors negero? - Pakartojo ją kiek nusijuokdamas. Galbūt net nebūtų ėmęs su ja kalbėti, tiesiog nueitų, tačiau iš dalies jį suintrigavo ko jaunai merginai gali prireikti, tiksliau ką prireiktų nužudyti. Todėl Walker iš tiesų nuleido ginklus, vieną įsidėjo atgal į dėtuvę, o tada nusisegęs duslintuvą šį pritvirtino prie likusio ginklo ir patraukė link merginos. Ginklas liko nuleistas bet aiškiai paruoštas blogam scenarijui ir to jis neslėpė. Priartėjęs prie merginos, palikęs pora metrų taip pasislėpdamas ir pats po šešėliais, įsižiūrėjo į jos veidą. Nematyta. - Ko tau reikia? - Kiek rimtesniu balsu paklausė nežaisdamas katės ir pelės žaidimų ir eidamas prie reikalo.

Sponsored content

» suoliukai
» Suoliukai
» Suoliukai
» Suoliukai
» Suoliukai