| | | Author | Message |
|---|
 |  2016-11-13, 17:11 | |
| |
| | | |
| | 2016-11-14, 22:05 | |
| | Kai pagaliau sumąstė išlįsti į dienos šviesą, po kelių dienų tupėjimo namuose, kaip tyčia išsirinko tokią dieną kai visą dieną lijo. Lėtai eidama su milžinišku, tamsiai mėlynu skėčiu, kuris buvo didesnis už ją tris kartus, stengėsi kiek įmanoma labiau apeiti visas balas, todėl iš tolo atrodė kaip girta. Kaip jau įprasta pasukus į bibliotekos teritoriją, mėgo ten pasėdėt ar šiaip praeiti, kažkodėl ją traukė ši vieta. Kaip tik tuo metu kiek aprimus lietui, nuleido skėtį, ketindama jį suskleisti, tačiau netikėtai pakilus vėjui, nutiko pats nemaloniausias dalykas tokiomis situacijomis. Nepajutus, kaip skėtis pagavo vėjo gūsį, ištrūko iš rankos ir nuskriejo tolyn tarp suoliukų. |
| | | |
| | 2016-11-14, 22:22 | |
| Ahh, lietingos dienos turėjo daug ką bendro su melancholija, vienatve, tad Kevinui tokios akimirkos, kuomet verkdavo net ir dangus būdavo pačios mieliausios. Jis nebuvo depresijos kamuojamas vampyras, nors atsižvelgiant į jo amžių, tikrai buvo galima susidaryti įspūdį, jog pats gyvenimas užkniso juodai. Tačiau tikrai taip nebuvo. Kevino gyvenimas buvo spalvingas, kiekvieną dieną jis paversdavo įspūdinga, tad ir gyventi nuobodu nebuvo. Bet lietus... Jis buvo lyg atgaiva, dušas po atviru dangumi.
Vaikinas žingsniavo ir mėgavosi lašeliais, žaismingai tekančiais jo taisyklingu žandikaulio kampu. Plaukai buvo permirkę. Netvarkingos juodos sruogos plaikstėsi nuo menkiausio vėjo gūsio, nuolat erzinančiai užkrisdavo ant akių. Dabar tetrūko cigaretės ir karšto puodelio kavos. Tačiau jo filosofijas neužilgo nutraukė pastebėtas link Kevino skriejantis ir neatpažintos kilmės objektas. Vaikinas per daug grakščiu žmogui mostu pagavo daiktą. Tai tebuvo šlapias skėtis. Vampyras akimis nuskenavo aplinką, ieškodamas neapdairaus skėčio savininko, ar dar geriau savininkės.
-Panele! - sušuko, primerkdamas akis, tolumoje pastebėjęs kiek pasimetusią merginą. - Jūs esate labai neatsargi! |
| | | |
| | 2016-11-15, 00:02 | |
| Tyliai nusikeikus, dar kelis kartus bandė pagriebti ta prakeiktą skėtį, tačiau jis per greitai nuskrido ir ji nespėjo jo niekaip pagriebti. Viena ranka prisilaikydama rankinuką pasileido link jo, mąstydama, kad tai bus paskutinis kartas kada ji tokiu oru sumąsto kažkur eit. Nors per ilgą savo egzistenciją yra nekartą su aukštakulniais striksėjus ir bėgiojus, tačiau vis dar nepasitikėjo šio modernaus pasaulio platformomis. Todėl labai tikėjosi, kad bėgdama neištėkš veidu į priekį ant šio grindinio.
Kiek prilėtinus žingsnius, prisimerkus pamatė, kaip kažkoks žmogysta jos tą skėtį. Lengviau atsikvėpus juda link jo, tikriausiai jos šiuveliūra prilygsta mandram suraizgytam paukščiu lizdui, tačiau kažkodėl jai tai visai nerūpi. artėdama pamatė, kad visgi tai naujas vyrukas, išgirdus ką jis, pasakė sau šyptelėjo,tai jau taip, šiandien ji tikrai pasiekė savo naują nerangumo lygį.
- Išgelbėjot mane, jau galvojau, kad šio nenaudėlio, taip šiandien ir nepagausiu,- eidama garsiau atsakė vaikinukui. Galiausiai likus keliems metrams iki jo, sustojo priešais jį. pirštais patraukus kelias garbanotas sruogas nuo veido, galėjo aiškiai įsižiūrėti į savo šios dienos gelbėtoją |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
