Treniruočių aikštelė

Guest Guest

2016-12-12, 00:44

2016-12-12, 01:04

Jau kuris laikas Mary vampyrui buvo galvos skausmas. Kas jau kas, bet gyvenimas su ja tikrai nenuobodus, regis vien audros ir besipildanti kantrybės taurė, o tada vėl viskas gerai, gražu ramu, ir štai vėl po kurio laiko tik nervų ėdimas. Vis jos nepagaudavo, tai arba panelė ne namie, kas jį be galo erzino, arba ji miega, o kadangi Zakarijus vertina jos sveikatą tai ir nežadina. Per darbo dienos pertrauką atsisakė eiti su kolegomis į restoraną ir nusprendė sėsti į automobilį, ne, ne su kokia auka susitikti, o nuvažiuoti į žirgyną, kur ir tikėjosi rasti Mary. Pasistatęs automobilį prie pastato, jis prieš įeinant buvo sustabdytas pagyvenusio vyriškio, neva ko jam čia reikia, paaiškinęs kad nori pamatyti ar progresuoja panelė Rivera ir esą jos remėjas, tuoj pat buvo nukreiptas link treniruočių aikštelės. Jau iš toli matydamas aikštelę, vampyras bandė pamatyti merginą, bet lyg ir šviesios galvos su šalmu neužmatė. Ištiesęs ranka į priekį, taip patempdamas rankovę, pažiūrėjo į laikrodį ant riešo, na laiko dar turi nemažai, o ir buvo pasakyta kad ji čia bus. Tad Zakarijus visiškai neskubėdamas priėjo prie aikštelės, nužvelgė kitą merginą jodinėjančia kiek toleliau, o pats nusprendė prisėsti. Tad perbraukes delnu per žalią plastmasinę kėdę kuri jungėsi su keliomis kitomis, atsisėdo, bei išsitraukė telefoną, aišku, kaip gi jis be jo.

Guest Guest

2016-12-12, 01:14

Mary jau nuo ankstyvo ryto dieną leido žirgyne. Ši vieta jai vienintelė be Zacharijaus glėbio, tiek daug malonumo teikdavo, kaip niekas kitas. Rivera čia pavirsdavo visai kita asmenybe, iš tyros, mielos merginos ji virsdavo valdytoja, priimančią tikslingus ir greitus sprendimus. Praleidusi didžiąją ryto dalį pačiose arklidėse šukuodama savo žirgo kailį, jį valydama, suteikdama šilumos ir meilės savo augintiniui, mergina jį ruošė gana ugningai treniruotei. Prieš pratimus šviesiaplaukė visuomet labiau palepindavo savo žirgą, kad jis suprastų, koks mylimas ir reikalingas yra. Galiausiai išaušus vidurdieniui, mergina pabalnojo savo gražuolį, pati persirengė jojikės drabužiais, užsidėjo šalmą, ilgaaulius batus apsimovė ir išvedus žirgą iš aptvaro užšoko ant jo prieš tai paėmusi botagėlį į rankas. Suėmusi vadeles į rankas, Rivera paskatino žirgą romiu žingsniu žingsniuoti į treniruočių lauką, kiek prasijudinti, apšildyti raumenis. Vos tik žirgas praėjo per visas arklides ir jo koja viena išsikišo iš po vartų tiesiai į treniruočių aptvarą, Mary prilinko prie gyvūno ir jį paragino bėgti tiesiu taikymu į priekį, tarsi per tikras varžybas. Susikaupusi mergina puikiai valdė savo žirgą, šis beregint per keliolika sekundžių pasiekė pirmąją kliūtį ir ją beregint peršoko gana dideliu, agresyviu šuoliu. Šviesiaplaukės kūnas rodos dirbo kartu su žirgo raumenimis, ji elgėsi kaip tikra profesionalė susitelkusi ties žirgo veiksmais ir laukiančiais šuoliais. Pabėgus į priekį - dar viena kliūtis, kiek aukštesnė, ją žirgas taip pat beregint peršoko gerokai įsibėgėjęs. Po antrojo šuolio šviesiaplaukė jau plačiai šypsojosi adrenalinui plūstant į venas. - Na, dar vieną, - paraginamai ji sušnabždėjo ir žirgas vėl pasidavė į priekį peršokęs dar aukštesnę kliūtį. Trasos pabaigoje Mary išvydo Zacharijaus veidą, žirgas, rodos irgi pajuto vampyro buvimą šalia, todėl iškart pajutęs plėšrūną stojosi piestu priešais tvorelę ir Windsor, vos neišversdamas šviesiaplaukės iš balno. Ši tuoj pat suėmė vadeles įtempusi rankas ir raminamai pradėjo tarti "shhhh" garsus, bandydama raminti gyvūną, kurio paklaikusios akys buvo įsmeigtos į vampyrą. Šiaip ne taip šviesiaplaukei pavyko nuraminti gyvūną ir šis nuleido savo priekines kojas ant žemės. - Ką čia veiki? - paklausė Rivera Zacharijaus, prigludus prie žirgo sprando krūtine ir švelniai glostydama jo snukį, kad šis aprimtų pajutęs plėšrūną šalia.

2016-12-12, 01:31

Vyras kaip žinia nebuvo kantrus asmuo, todėl užsidėjo penkių minučių limitą, jei per jį neišvys Mary arba pats eis ieškoti arba tiesiog važiuos prisijungti prie kolegų. Dar dėl antrosios plano dalies nebuvo tikras. Telefone kaip visados, visas gyvenimas, suplanuotas minutė į minutę, net ir laikas kada gali sau leisti kažką daugiau. Penkių minučių neprireikė, kad vampyras išgirstų pasagų keliamą garsą. Pakėlęs akis nuo telefono jis galvą pasuko į dešinę, iš kur ir sklido garsas. Jau netrukus išvydo tamsų žirgą, bet ne jis jo dėmesį patraukė, o Mary. Jos širdies plakimas, ganėtinai ramus kvėpavimas ir susikaupęs veidas. Atsilošęs kedėję, čiurna užmetęs ant kitos kojos šlaunies, jis kiek primerktomis akimis žvelgė į merginą. Akimirką pasvarstė kaip ji būdama neva ten ta gyvūnų ginėja kuri nevalgo gyvūnų, gali išnaudoti šitą padarą. Na bet jam tai nusispjauti, pats ne į vieną kovą jojo su ristūnu. Rivera atrodė visai kitokia nei kad Zakarijus buvo pratęs matyti. Grakščiai judantis, puikiai balansuojantis kūnas, įsitempę raumenys, akys sutelktos ties tikslu. Neaiški, minimali šypsena jo veide, išreiškė susidomėjimą matomu vaizdu. Aptempti rūbai ir sulinkęs kūnas atnešė tam tikrų minčių į galvą. Netruko ilgai kai žinduolis pajuto plėšrūno egzistavimą aplinkoje. Jam pasibaidžius, nei vienas Hektoro raumenėlis nesujudėjo, na juk galėjo Mary susižeisti krisdama, jei būtų kritusi, bet kam jau kam, Zakarijui tai ne motais, pati žino į ką veliasi. Sulaukęs klausimo jis šiek tiek palenkė galvą į vieną šoną. - Atvažiavau pažiūrėti kaip mano nuosavybė laikosi. - Vis dar primerktomis akimis, sodriu balsu prabilo. - Ir pagaliau išgirsti tavo atsiprašymą. - Nežinia, ar jis šiuos du dalykus vadino Mary, lyg ji būtų jo nuosavybė, ar tai buvo dalinai priminimas kas skiria pinigų šiam reikalui. Vis gi, viena aišku, Windsor nebuvo patenkintas tokiu šviesiaplaukės elgiasiu ir nesiskaitymu su ja.

Guest Guest

2016-12-12, 01:43

Išgirdusi vyro žodžius Mary kiek susierzino. Jos atsiprašymą? Tai Zacharijus duodasi su savo kekšėmis ir po sekso su jomis teikiasi važiuoti pas Riverą ir vaidinti, kad palaidas gyvenimo būdas tai nieko čia tokio, kad jo ir kekšių santykiai yra nereikšmingas dalykas. Iš tiesų, Mary pyksta ne dėl to, kad jis išdavinėja ją. Juk jie ne pora, tačiau pyksta, kad jis negerbia jos ant tiek, kad slėptų buvimą su kitomis moterimis. Ir tai merginą pragariškai siuntino. Ypač sunku buvo valdytis, kai jos venos buvo pripildytos geros adrenalino dozės tiek po pasirodymo, tiek po bandymo sutramdyti įsisiautėjusį žirgą. Gyvuliui aprimus, moteris nustojo jį glostyti ir išsitiesė. Iš aukšto žvelgė į vyrą, tiesa nugara, kiek teisiančiu žvilgsniu. - Žinoma, mėgaukis pasirodymu, - išspaudė plačią, dirbtinę šypseną, parodydama, kad vis dar pyksta ant Zacharijaus. - Ir žinoma, labai atsiprašau, kad anksčiau nepakviečiau įvertinti investicijos bei pažiūrėti treniruotės, - na, juk atsiprašė, žinoma, ne už tai ko vampyras norėjo. Aukštai, būdama ant žirgo, Mary jautėsi tvirtesnė, didesnė, saugesnė ir labiau kontroliuojanti padėtį. - Smalsumo dėlei gali net chronometrą įsijungti, - vyptelėjo šviesiaplaukė ir vėl suėmė tvirčiau vadeles. Pliaukštelėjus žirgui botagu per sėdimąją, paragino jį dar kartą pakartoti trasą, tačiau šį kartą pilną. Gyvūnas šovė į priekį vis labiau vystydamas greitį. Viena kliūtis, antra, trečia, ketvirta ir penkta. Vos nepilnų poros minučių prireikė, kad žirgas kartu su profesionale jojike įveiktų visą trasą neužkliudžius nei vienos kliūties ir puikiai išvystytų greitį. Po jos, mergina prijojo atgal prie tvorelės, šalia vampyro ir sustojo. - Na? - gana naglai paklausė, nepagalvojusi, kad po treniruotės tikrai už tokį įžūlumą išpers Zacharijus jai kailį.

2016-12-12, 20:28

Ne gana to, kad ji nesiteikia su juo šnekėtis, bendrauti, tai dabar dar ir naglai šypsosi, bei žodžiai tikrai nebuvo nuoširdžiausi. Toks merginos elgesys iš Zakarijaus veido panaikino bet kokią teigiamą emociją, dabar jis visiškai rimtai ir šaltai į ją žvelgė. Gal ją dar kartą pamokyti ir įrodyti kieno čia viršus. Gal tėvelį paskersti, ar sesę prieš akis. Akiplėšiškumo jis tikrai negalėjo pakęsti, tad nėra ko stebėtis, jog Windsor galvoje ėmė suktis būdai kaip šviesiaplaukę nuleisti ant žemės. Į nei vieną iš jos komentarų neatsakė. Tylėjo lyg vandens prisisėmęs į burną. Tik primerktomis akimis nusekė žirgą bei jojikę ant jo. Galėtų pripažinti, kad Mary iš tiesų puiki šiame sporte, tačiau nei jis tai ketina garsiai pasakyti, nei žada pripažinti. Jai prijojus atgal prie vampyro, toliau be jokios pagarbos neva kreipiantis, Zakarijus puse lūpų sadistiškai šyptelėjo, o akys šiek tiek patamsėjo, nežymiai, tik pasakytum kad rainelės labai tamsios. - Na svarstau gal pats laikas aplankyti tavo tėtuši, susipažinčiau su juo, paklausinėčiau kaip gi čia tave taip blogai išauklėjo. - Jei vampyras tai sakė, tai reiškia tikrai rimtai svarstė, šiaip sau užslėptais grasinimais jis nesimėto.

Guest Guest

2016-12-12, 20:40

Mary pastebėjo tą vyro šypseną, patamsėjusias akis, o po jo žodžių jos veidas tapo ledinis. Sėdėdama ant žirgo tiesia nugara, laikydama vadeles savo rankose ji sau ramiai atlaikė Zacharijaus žvilgsnį. - Damien, katinas, tėvas, sesuo, mano paskutinė likusi draugė ir žirgas. Kai visus po vieno iš manęs atimsi, man nebeliks ką prarasti, Zacharijau. Ir kas tada? Kuo tu tada man grasinsi? Kad mane prilupsi? Kad užmuši? Kuo daugiau sėsi apie mane mirtį, tuo mažiau jos bijosiu, - blondinė ne itin gerai buvo nusiteikusi, ypač kai jos kraujyje vis dar kunkuliavo adrenalinas ar pyktis. Už ką ji turi atsiprašinėti? Už tai, kad ją Zacharijus įžeidė iškeisdamas į kažkokią kekšę? Kad ir ką vampyras sau leido daryti, Mary dar turėjo lašą savigarbos, kad bent šį kartą nenusileistų. Jos žvilgsnis buvo šaltas, povyza tvirta, nors jiedu abu žino, kad jau po pirmo smūgio Mary atsiimtų žodžius bei nuolankiai priimtų skiriamą bausmę.

2016-12-12, 21:15

- Kad tu savo katiną sugebėjai kažkur praganyti, tai manęs nekaltink. - Vis dar ramiu tonu šnekėjo. Juk buvo malonu ją pagraužti, ant sąžinės užlipti. - O kas, brangioji, - pastarasis žodžis greičiau nuskambėjo kaip nuodas, nei kad kaip gražus ir malonus kreipinys, - šneka apie mirtį? - Kilstelėjęs antakį klausiamai, Zakarijus pakilo nuo kedės, bei žengė žingsnį arčiau Mary ir jos žirgo, kol priėjo metalinį barjerą ir į jį atsirėmė dilbiais. - Tiesiog malonus, trumpas, pokalbis su asmeniu kuris tave užaugino. - Kaži ar jis moka gražiai šnekėti, bet ir bandyti neketina. Zakarijui Mary tai projektas, tai malonumas, šiuo atveju ji grįžo prie projekto, lėlė kurią reikia šiek tiek pataisyti. - Mary, aš su tavimi gražiuoju, o tu kaip elgiesi, a? Ar labai nori iššaukti skausmą ne tik sau bet ir aplinkiniams? - Ramiu tonu tarė žodį po žodžio.

Guest Guest

2016-12-12, 22:12

Zacharijus puikiai mokėjo žaisti su Mary jausmais, jai vis dar smarkiai rūpėjo jos katinas, o tuo labiau tėvo gerovė. Mergina apskritai nenorėjo, kad Arthur Rivera susipažintų su savo dukros nauju "globėju" ir nusiviltų savo mažąja, į kurią dėjo tiek daug vilčių. Tad net jei ir Zacharijus nepakeltų rankos prieš jos tėvą, Mary padarys viską, kad tik jiedu nesusitiktų akistaton. Mergina atsiduso, nusisegė šalmą, kuris, rodos, ėmė spausti smegenis. Nusiėmusi jį nuo galvos, tiesiog numetė žemėn, papurtė savo šviesią galvą leisdama garbanoms laisvai kristi ant pečių. Laikydama vadeles rankose, mergina nušoko nuo žirgo ir pririšo jį prie aptvaro. Numetė botagėlį sau po kojomis ir galiausiai teikėsi prieiti prie vampyro. Eidama pakelyje nusimovė pirštines nuo rankų ir numetė jas kažkur ant žemės. Sustojusi priešais vampyrą, švelniai suėmė delnais jo plaukais apaugusius skruostus ir įdėmiai pažvelgė į jo tamsias akis. - Zacharijau... Ką tu su manimi darai? - tyliai paklausė ji kiek drebančiu balsu. - Daliniesi su manimi intymumu, o paskui miegi su kitomis ir nežadi to slėpti. Man skauda širdį dėl to, bet viskas ką tu sugebi dėl to padaryti, tai tik toliau rodyti savo valdžią, - merginos balse atsispindėjo liūdesys ir apmaudas. - Aš priklausau tau, tik tau ir tau jau nebereikia nieko įrodinėti. Bet... - padarė trumpą pauzę mergina giliai įkvėpdama oro į plaučius ir perbraukus nykščiais per vyro lūpas. - Kas kart kai daužai mano širdį, kai manipuliuoji manimi, man nieko nebesinori, tik dingti iš tavo gyvenimo. Noriu būti tau reikalinga, labai, tad prašau tik vieno, neapleisk manęs, kaip tą jau padarei ir prisiekiu, nebereiks daugiau žaisti kvailų katės pelės žaidimų, - švelniai susakė mergina ir kiek virpančiu kūnu prilinko į priekį bei pabučiavo Zacharijų į kaktą, kaip jis tais retais kartais darydavo su Mary.

2016-12-12, 22:34

Vampyras kažko apsiėmęs, tikrai nežada numesti veltui, tai deja Mary būdama jo projektu turėjo tik vieną išeitį. Mirtį. Tik kas be ko nežinia kada tas galas ateis, ar kai tikrai jį sunervins ar po kelių metų kai atsibos. Bet jokio kito varianto nebuvo, kaži ar pati šviesiaplaukė tai suvokė, jog jos gyvenimas niekados nebus toks kaip buvęs. Mary ėmusis veiksmų, tik galvą palenkė vos vos į vieną pusę, nagrinėjo jos judesius ir šiaip, kūną. Merginai priėjus ir ėmus šnekėti, vyro kūnas nežymiai įsitempė. Tai jis situacija valdo, jis čia gali artintis, o ne ji kada panorėjusi. Bet nieko nesakė, o ir jai šnekant nepertraukė, įdėmiai klausėsi. Zakarijaus ego puikiai suprato merginos žodžius, na bet kadangi ji valdo id, tai nėra ko norėti jog jokios empatijos ar užuojautos nepajuto. Švelnių lūpų prisilietimas, tik dar labiau primerkė Windsor akis. Kurį laiką tylėjo galvodamas, kaip čia išsireikšti, kad šviesiaplaukė nepultų į isteriją, mat jos nuomone jis neva turėtų būti ištikimas, bet nei viena moteris jo gyvenime to nepatyre ir toli gražu nepatirs. - Turi suprasti, kad dingti tau nepavyks kur, tad arba iš karto man pasakai kas negerai, o ne užsispyrusi nešneki, arba susitaikai su esama padėtimi. - Tai tikriausiai gražiausia ką jis galėjo šiuo atveju pasakyti, nes kitos idėjos tikriausiai Mary nebūtų patikę. Kelias sekundes dar patylėjo žiūrėdamas į merginos akis, o tada žengė žingsnį atgal. - Man į darbą, o pas tave atvažiuosiu vėliau. - Trumpai ištarė, bet balsas toli gražu nebebuvo toks šaltas, akys lyg ir įprastos. Į darbą dar nereikėjo skubėti, bet jam tas atvirkštinis artumas tarytum sukėlė apsaugos mechanizmą, o galų gale Zakarijus jau suplanavo ką vakare pas Mary veiks. Tad neilgai truko kai vyras dingo iš jos akiračio, įsėdo į automobilį, bei išvažiavo savo keliais.

Guest Guest

2016-12-12, 23:14

Tiesą pasakius, parodydama švelnumą ir atverdama dalelę savo jausmų, Mary pasiekė ko norėjo. Vyras atsileido, jai to tereikėjo. Žinoma,ji pirmą kartą pamatė tokį sutrikusį vampyrą ir kažkodėl jai patiko tokį jį matyti. Neužtikrintą savo veiksmais,kažką neaiškiai veblenantį. Mary nežinojo,ar jis kažką pajuto savo akmenine širdimi ar tai buvo tik įprastas sutrikimas visiškai nesitikėjus tokių šviesiaplaukės veiksmų. Nesvarumo būsena,diskomforto zona sukurta Zacharijui buvo vienas iš merginos tikslų. - Iki, susitiksime, - švelniai pasakė Rivera pati atsitraukusi ir žvilgsniu išlydėjo vyrą iš patalpos. Jam dingus iš akiračio, mergina susirinko savo šmutkes ir kelias valandas pasitreniravusi su žirgu, užbaigė treniruotę bei grįžo namo.

Guest Guest

2017-01-05, 04:18

Išaušus naujos dienos rytui, dvelkiančiam raminančia ir gaivinančia žiemos vėsa, Jasmine apsirengusi šiltais rūbais, į krepšį susidėjusi būtiniausius reikmenis ir aprangą, skirtą jodinėjimui bei įsijungusi dažniausiai klausomą radijo stotį išriedėjo iš Crimson rezidencijos kiemo. Puikia nuotaika pasidabinusi bei neskubėdama, bet kelyje lenkdama lėtai riedinčius automobilius, vairavo dar taip negarsiai niūniuodama žinomą melodiją. Jasmine jau metų metus lankydama jodinėjimo pamokas čia neretai praleisdavo pačiais geriausias ir įsimintiniausias užsiėmime įmanomas akimirkas. Menkučiai laimėjimai, savęs bei žirgo skatinimas tolesniems iššūkiams šokinėjant bei bandant įveikti vis sudėtingesnes kliūtis teikė ne tik, kad begalinę pilnatvę bet ir nesikeičiant metai iš metų, adrenalinas plūstantis kraujagyslėse buvo neatsiejama to dalis. Įsukusi į platų žirgyno kiemą pasistatė mašiniuką į savo vietą ir su visa atributika nusuko link persirengimo kambarių. Po dešimties minučių pasiruošusi, bei savo dieną čia pradėjusi persimesdama keliais žodžiais ir su čia dirbančiu kolektyvu, jautėsi naudingai leidžianti kiekvieną akimirką. Dar po kelių minučių pasiekusi žirgų aptvarą sustojo kelioms akimirkoms pasigrožėti, kaip jos ristūnas lakstė aptvare ir apšilinėjo.

Guest Guest

2017-01-06, 02:30

Įstabūs ir gaivūs rytai visada žavėdavo kaimo bobeles, kurios nuo pat saulės pakilimo iki tol, kol didelis, velniai žino ar geltonas, ar oranžinis, rutulys tingiai persivolios per dangų į kitą pusę, lyg tingus sutuoktinis į kitą lovos pusę, slankiodavo ir trindavo apie savo mažas gryčias ir gyvulius, kurių blioviamas, kudakavimas ir kurkimas prikeldavo tai vieną tai kitą šeimos galvą ir jai sukeldavo nemažą kančią, mat naujas rytas – naujos problemos, kodėl tiesiog negalima pasilikti sapnų pasaulyje arba tarp neblaivaus egzistavimo ir gilaus miego, to mažo tarpelio, kuris maloniai ir lėtai atjungia, leidžia matyti sekundes lyg knygos puslapius ir pačiam nuspręsti ar jos truks jau po dvi sekundes ar po visą minutę? Mark irgi toks buvo, nemėgo keltis, nemėgo gyvūlių, nemėgo visko, kas buvo šviesu ir vertė eiti į lauką, matyti žmones, matyti laukus ir miškus, pievas ir kalvas bei, aišku, prakeiktą horizontą, už kurio, bent jau taip manė būdamas 15 vasarų (o tai reiškė būdamas jau suaugęs vyras) , niekada nežengs kojos, nes įstrigo kažkokiam vienišam taške tarp Apvaizdos pamirštų puodų, bliūdų ir gyvūlių, tačiau tai nebuvo blogiau nei pastoviai kelią pastojantys, oda, viskiu ir kažkuo karštu atsiduodantys vyrai, manantys galintys taip ir aiškinti savo tiesas, o ką jau kalbėti apie jų bobas su devyniais vaikais pasijoniuose, visada dvokiančiomis bulvėmis, prakaitu ir prisvilusiu namu dvoku. Visa tai smaugė ir tempe žemyn, oi, kaip jis norėjo nebeatsibus visame šitame balagane, vieną rytą tapti savimi ir joti už horizonto, tolyn, kur sniegas, kovos ir, svarbiausia, gyvenimas su viskuo, kas gražu ir be jokių kaimiečių su savo nutrintom, pūslėtom ir nuo darbo sudiržusiom rankom, todėl kiekvieną ankstų rytą jis pasiimdavo savo kumelę, visgi buvo ne eilinis vaikiščias, o potencialus paveldėtojas, duok Dieve jo Tėvui dar daug metų ant svieto, ir jodavo iki tol, kol jį pasitikdavo net ir ryškiausiai, kad ir retai, šviečiančios saulės spindulių neapšviečiama giria, kuri, kaip užburtas ratas, suko visa jų mažą kaimelį, juodomis šakomis lyg durklais apsiginklavusią armiją, kurios vienintelis tikslas nepraleisti kažko nei iš vidaus, nei iš išorės, nes kur gi matyta, kad kažkas eitų ten, gilyn į pilkumą, dėtų koją ant šventos, eglių spygliais nusėtos žemės, terštų tylą, kuri su visomis medžių ir grybų sporomis smelkiasi į odos poras... To miško jis taip ir neperžengė, ten jis taip ir neįkėlė kojos, nes visada pabūgdavo, o kumelė nenorėdavo lįsti kažkur tarp medžių šakų, kai visai netoliesė driekėsi padorus keliukas, kurį taip sunkiai jo protėviai iškovojo iš to paties miško. Dabar Ronson nebebijotu nei to miško, nei tų šakų, nieko,net vaikystėje įsikalbėtas šventumas jam nieko nereikštų – jis buvo anoj pusėj, nesutiko anei Dievo, anei kokio Bazilisko, ką jau kalbėt apie poną velnią, todėl jau seniai nebetiki kažkuo šventu, tik tuo, sakytum, geras ateistas, bet ir čia būtų galima paprieštaraut, nes Dieviną kažką aukščiau visko, o tai buvo tiesiog paprastas, vienu žodžiu apibūdinamas dalykas – grožis. Ir matė Mark jį visame kame: rasos lašelį, kuris po lietuas sau pakibdavo ant lapo krašto ir lėtai mastydavo, ar žudytis dabar, ar palaukt, pagalvot ir išgaruot, pamėgint pagyvent iš naujo ir nukrist į jūrą; ir pakilus rūkui, kuris gražiai apklostydavo visas pakampes lyg profesionalus dekoratorius, norintis paslėpti viską po miglų skarom, ir netgi judesy, kuris geriausiai atsiduodavo žirgo judesį. Akimis netrukdavo pagauti gyvūlio kailio švytėjimą, kuris suprakaitavus pavirsdavo papildomu atspalviu ir sukurdavo nepaprastą reginį, kuriuo žavėdavosi tik jis ir vienintelis jis. Taip. Mark visada galvojo, net ir po šitiekos metų, kad jis vienintelis pastebi tokius dalykus, kad vienui vienas mato tuos labai jau prastai paslėptus paprasto gyvenimo stebuklus ir kartkartėmis, kai pamiršdavo, kad nėra tas penkiolikmetis tarp kaimiečių, pasijusdavo geresniu už visus, esančius per kilometro spindulį. Kaip ir visada, dykinėdamas tiesiog iš nebeturėjimo ką veikti, nes, bent jau jam taip atrodė, per perėje pereit jau gebėjo ir paskambint kam reikia mobiliuoju mokėjo, leido sau įsitaisyti arklidėse, esančių tolėliau nuo viso to šurmulio, ir tiesiog stebėti šiuos nepakartojamus gyvūnus treniruojantis, mat nebuvo nieko nuostabiau kaip gerėtis jų grakštumu, kurio šiuolaikinėms kumelėms, atsiprašau, moterims taip trūksta. Akimis užkabinęs ką tik minėtosios lyties atstovę, kuri prisiartino prie apšilinėjančios kumelės, Mark kiek patogiau įsitaisė savo kėdėje – ne ne ne, čia jis ne tam, kad imtų ir sugadintų retą gyvenimišką malonumą stebėti ir pamiršti viską, kas negerai ( tai yra paskutinius 700 metų), vien tam, kad kažką pakalbintų.

Sponsored content

» Treniruočių salė
» Apžvalgos aikštelė
» Apžvalgos aikštelė
» Žaidimų aikštelė