| | | Author | Message |
|---|
 |  2016-12-29, 16:53 | |
|
|
| | | |
| | 2017-01-01, 20:14 | |
| | Kartais visiem reikia poilsio ir vakarų, skirtų atsipalaidavimui. Na, ne tiek poilsio, kiek adrenaliną sukeliančių pramogų žavioji raganaitė tikėjosi surasti šiame klube. Įėjus vidun, bei atidavusi savo paltuką drabužinės darbuotojams, mergina, tiesi kaip styga, tvirtai įkaukšėjo į salę, kurioje, pripažinkim, nebuvo tiek daug žmonių, kiek Nellane jų čia tikėjosi rasti. Ilgai nedvejodama mergina patraukė prie kiek atokesnio staliuko, šalia kurio buvo baltas, minkštas kampas, padabintas pūkuotom pagalvėlėm. Vos pritūpusi ant to kampo ir pakėlusi galvą, mergina išvydo padavėją, kuris jau gal minutę varvino seilę į atėjūnę. Žaviai nusišypsojusi mergina užsisakė dvigubo viskio su ledu, bei mirktelėjusi paslaugiam vyrukui, stebėjo kaip jis nueina. Amžina flirtuotoja, tokia visą gyvenimą buvo Nelė. Gal tai tebuvo apsaugos priemonė, o gal naujos paieškos savam "Džonui", kuris sugebėjo merginos širdį į tūkstančius šukių sudaužyti, pakeisti. Net šį vakarą neplanuodama "medžioti" vyriškosios lyties atstovų, raganaitė nesugebėjo atsispirti nuo žavių gestų, jų atžvilgiu. Iš dalies tai pliusas, nes vos užsakiusi savo gėrimą, Nelė iš karto jį gavo. Vos tik padavėjas pasišalino, mergina gurkštelėjo savo gėrimo ir tingiai apsidairė po salę, kurioje nevyko nieko įdomaus. |
| | | |
| | 2017-01-01, 21:01 | |
| Įėjęs į klubą, vaikinas lėtai peržvelgė visą patalpą. Markas buvo ištroškęs, tad čia patraukė tikėdamasis rasti keletą aukų sau pasimaitinti, na, žinoma, ir ieškodamas su kuo linksmai praleisti vakarą. Nusižiūrėjęs vieną jau kiek įkaušusią šviesaplaukę merginą, jis nieko nelaukęs nuėjo prie jos ir trumpai šnektelėjęs, ėmė vestis ją prie atokesnio, labiau prietemoje esančio staliuko. Prisėdęs prie staliuko, vaikinas dar kartą apsidairė, norėdamas įsitikinti ar aplinkui nėra daug žmonių. Jis nenorėjo pasirodyti įtartinas ar sutikti kokių pažįstamų, na ypač pažįstamų merginų. šį vakarą jis nebuvo nusiteikęs klausytis jų priekaištų, kad taip ir nepaskambino ar nepasirodė. Jam besidairant, Marko žvilgsnis staiga sustojo.
- Negali būti... - lyg pats sau burbtelėjęs, jis neatitraukė akių nuo merginos, staiga mintyse prisimindamas visus jų nuotykius ir nelabai gerus darbelius, kuriuos jie padarė prieš daugelį metų. Nellane atrodė lygiai tokia pati kaip ir jiems išsiskyrus ir pasukus savais keliais, gal net gražesnė. Jo viduje ėmė maišytis dvilypiai jausmai. Markas buvo šiek tiek supykęs, kad prieš daugelį metų, ji nieko nesakiusi ėmė ir paliko jį, tačiau tuo pačiu pajautė ir kažkokią nepaaiškinamą trauką, kuri traukė jį nueiti ir pasišnekėti su ja. |
| | | |
| | 2017-01-01, 21:13 | |
| Nereikėjo turėti jokių ypatingų galių ar sugebėjimų, kad pastebėti, jog šiame klube savo kiekiu dominuojančios merginos čia yra tik vienu tikslu- susišaudyti turtingų dėdžių, kurie joms parūpins vakarą su gėrimais, o gal net visą likusį visko pilną gyvenimą. Ir štai tarp jų, visai ne į temą įsipaišiusi Nellane buvo tarsi mažas saulės spinduliukas barakudų lietuje. Su pasimėgavimu gurkšnojant šaltą viskį ir stebint beviltiškus merginų bandymus, raganaitė nenustojo dairytis po klubą. Pažįstamų ji nesitikėjo čia sutikti, juk Sietle ji dar visai nesenai, tačiau kompanjoną praskaidrinti vakarą mergina galėjo susirasti. Šitaip betušinant savo taurę, ir dairantis po visą salę, merginos akys užkliuvo už seniai matyto, tačiau niekada nepamiršto Demarcus veido, kuris vedėsi kažkokią blondinę atokiau. Nellane pastebėjo, kaip, senų draugų žvilgsniai susitiko, ji matė, kaip vampyras staiga buvo išmuštas iš vėžių, ji matė daug skirtingų emocijų šmėžančių jo veide.
- O aš matau vis dar jauti silpnybę šviesiaplaukėms, mielasis,- Maureon nereikėjo rėkti, ar pulti bėgti arčiau vaikino. Demarcus vampyras, kurio jautrią klausą turėjo paliesti kiek kandus Nellane komentaras. Vis dar nenuleisdama akių nuo partnerio, kurį, jei nebūtų išėjusi, ji tikrai būtų pamilusi, kaip kad kadaise mylėjo ir "Džoną". Tikriausiai būtent šių jausmų išsigandusi mergina tada pabėgo. Nors nedera buvo pavydėti, nemalonus šiurpuliukas nupurtė raganaitę, pagalvojus, kiek iš šių merginų, esančių klube vampyras "paėmė". Vis dar nerodydama iniaciatyvos prieiti, Nellane tik kilstelėjo savą stiklą, išsitiesdama visu tiesumu, šitaip tik kviesdama Salow mesti savo auką ir prisijungti prie senos draugės. |
| | | |
| | 2017-01-01, 21:28 | |
| Markas išgirdo jos komentarą, tačiau praleido jį pro ausis ir nieko nesakė. Nu nenorėjo pasirodyti, kaip beprotis kalbantis su savimi, prie visai nepažįstamos šviesiaplaukės sėdinčios šalia jo taip iš oro pradėdamas šnekėti.
- atleisk, turiu eiti, - nieko nesiaiškinęs beveik nepažįstamai merginai, jis tik atsistojo ir nuėjo, palikdamas ją susierzinusią. Aišku, jam tas visai nerūpėjo, tuo labiau, kad ji buvo reikalinga tik tam, kad jis pasimaitintų. Beeidamas link Nellani, jis pasitaisė savo švarką ir neatitraukdamas akių vis artinosi, prie į jį taip pat žiūrinčios merginos.
- dabar man labiau rudaplaukės, šviesiaplaukės tik maistui.. matai kažkada viena šviesiaplaukė labai netikėtai pabėgo ir liko nekokie prisiminimai, - ciniškai šyptelėjęs, vaikinas atsisėdo priešais Nell ir mirktelėjo jai akyte. Vaikinas turėjo pripažinti, kad jautėsi įžeistas dar net dabar, po tiek laiko. Ji žinojo, kad ji buvo viena iš tų keletos merginų per visą jo egzistenciją, kurios buvo rimtai patraukusios vaikino dėmesį, tačiau vis vien pabėgo nieko nesakiusi, kas jį tikrai pykdė. Padavėjui priėjus prie jo, Markas užsisakė dvigubą viskio ir patogiau įsitaisė kėdėje.
|
| | | |
| | 2017-01-01, 21:48 | |
| Nellane visiškai nenustebo, kai pastebėjo, jog Markas paliko savo dailią vakarienę ir pakilęs pasiekė raganos staliuką. Ir štai jie kartu, lyg niekada nebūtų išsisikyrę, kaip sena sena pora, užėjusi į kavinę, kurioje buvo pirmasis jų pasimatymas. Deja, taip nebuvo. Viskas buvo kitaip. Kitoks buvo Markas, kitokia buvo ir Nellane. Tačiau gal viskas taip ir turėjo nutikti? Raganaitė nežinia dėl kokių priežasčių baudė save, neleisdama sau nė pagalvoti apie laimę ar šviesią ateitį. Tarsi netektis ir skausmas palaikė šios žavios būtybės gyvastį.
- Nereikia būti tokiam sentimentaliam, Demarcus. Juk ne šiaip sau iš viso būrio merginų, nusivedei šią šviesiaplaukę,- akimirką merginos akys nuslydo ties tebesėdinčia vampyro vakarienę, tarsi ieškodama panašumų, tarsi ieškodama atsakymų. Šiek tiek nepasitenkinimo pasigirdo ir Maureon balse, nors ji ir neturi jokios teisės priekaištauti, tylėti merginai nelabai pavyko. Giliau įkvėpusi oro, tarsi sulaikydama save vienoje vietoje, Nellani kelis kartus sumirksėjo, žvelgdama į vaikiną, kuris nė kiek nepasikeitė nuo tada, kai jie matėsi paskutinį kartą.
- Kai susipažinome buvo labai smagu. Su tavimi patyriau tiek maloniai blogų akimirkų, kiek neesu patyrusi per visą savo gyvenimą. Jaučiausi kaip pati blogiausia ragana pasaulyje, o blogiausia, kad tu mane vertei jaustis gerai. tad, man teko išeiti,- kad ir kokie jausmai grūmėsi jaunuolių viduje, Nellani spinduliavo abejingumu, tuštuma, lyg nieko gyvo merginos sieloje ir širdyje nebebūtų likę. Ir nors merginos lūpose žaidė šypsena, akys atspindėjo tik mirusią merginos sielą, skausmą, kurio, ji negalėjo atsisakyti net po tiek laiko. Tikrai tai ne ta pati Nelė, kurią vampyras pažino prieš daugiau nei pusę tūkstantmečio. Neaišku, ar tai atsiprašymas ar pasiteisinimas, tačiau laiku pasirodęs padavėjas nutraukė visas merginos mintis. Jam nusisukant, Neli suėmė jo riešą, šitaip jį sulaikydama, bei su ta pačia žaviai miela šypsena, su kuria užsisakinėjo savo taurę, ji užsakė butelį viskio ir daug ledukų. Po taurę šiam vakarui tiek Salow tiek Maureon bus per maža.
Papildžiusi Marko užsakymą, Neli paleido padavėjo riešą, leisdama jam nueiti, o tada lengvai bei grakščiai atsitiesusi įsmeigė savo tuščią žvilgsnį į pašnekovą. |
| | | |
| | 2017-01-01, 22:14 | |
| - ją išsirinkau tikrai ne dėl to, dėl ko galvoji.. - Markas prunkštelėjo, pastebėjęs, kad mergina apžiūrinėja nepažįstamąją blondinę, vis dar sėdėjusią netoli jų. Jau ne vieną šimtmetį jis praleido nė nepagalvojęs apie ją, nenorėdamas nieko prisiminti ir kelti sau sentimentų, kurie jam buvo visai nereikalingi ir nenaudingi. Vampyras negalėjo nepastebėti, kad mergina pasikeitusi. Jos akys nežibėjo taip kaip žibėdavo jiems dar bendraujant, pati mergina nebespinduliavo tos energijos, geros nuotaikos ir nepaaiškinamos traukos, kuri anksčiau traukė vaikiną. Dabar iš jos sklido tik apatija, kuri šiek tiek jį glumino, nes nebuvo įpratęs matyti jos tokios... "negyvos".
- gera mintis, - jai užsakius visą butelį viskio, jis tik linktelėjo pritardamas. Minutėlę patylėjęs, vaikinas pasilenkė ir arčiau stalo ir rankas pasidėjo ant jo. Sulaukęs padavėjo su viskiu, vaikinas nieko nelaukęs atsuko butelį, pripildė dvi stiklines su viskiu ir ledukais bei paėmęs vieną, tuojau pat atsigėrė. Manė, kad išgėrus lengviau susidėlios mintys ir sugalvos nuo ko čia pradėjus, tačiau taip nebuvo. Galvoje kirbėjo begalės minčių ir klausimų, kurių norėjo jos paklausti. Išgėręs, nusprendė, kad reikėtų pradėt nuo pačių pradžių. Jai pasakius, kodėl ji išėjo, jis tik vėl šyptelėjo, bet šypsena nebuvo nuoširdi, veikiau šiek tiek pašiepianti tokį atsakymą.
- galėjai bent pasakyti, kad išeini.. niekas nelaikė tavęs pririštos, - įsipylęs dar vieną stiklą viskio, vaikinas iš lėto gurkštelėjo ir padėjo jį ant stalo, nenuleisdamas akių nuo šviesiaplaukės veido. |
| | | |
| | 2017-01-01, 22:51 | |
| Ir iš tiesų, Nelėje dingo bene pusę jos turėto žavesio, kuris vesdavo iš proto visus. Tačiau tokį posūkį savo kelionėje mergina pasirinko pati. Ji niekad nepamiršo tų smagių laikų kuriuos išgyveno kartu su vampyru, kai jie abu sėdėdavo baruose, kuriuose prisigerdavo iki negalėjimo, o po to Neli išrinkdavo Markui vakarienę, pati ją sumedžiodama ir patiekdama "ant lėkštutės". Gal tai ir nebuvo benamių šuniukų gelbėjimas, tačiau visi tie blogi darbai džiugino ne ką mažiau. Savotiškai net palaikė merginoje gyvastį, kartais net priversdavo pamiršti savo pačios skausmą ir nuopolius. Tik su kiekviena diena, suprasdama, kad bet kokie jausmai yra silpnybė ir supratusi, kad negalima jiems pasiduoti, Neli užsidarė savyje, užblokuodama bet kokį jausmą, tikrą emociją, save paversdama gyva numirėle.
Maureon žinojo ir tai, kad ji su Marku niekad nebūtų prisiekę vienas kitam amžinos meilės, ar būtų galėję būti laimingi, o tai būtų antras smūgis tiesiai į raganos širdį, po kurio, kas žino, ar ji būtų atsigavusi.
Vos vampyras pripildė taures, mergina dėkingai linktelėjo ir gurkštelėjo savojo gėrimo, leisdama laispsniams lengvai nutekėti gerkle žemyn.
- Jeigu manęs niekas nelaikė pririštos, tai kodėl man po šitiek laiko priekaištauji, kodėl neatsisveikinau?,- tyliai prabilusi Nellani pati lengvai palinko į priekį arčiau vampyro, įsmeigdama savo vandenyno žydrumo žvilgsnį tiesiai į jo akis, kuriose buvo sunku kažką įžvelgti.
- Ne kartą tau sakiau kad jausmai daro mus silpnesniais, o mes niekada nenorėjome būti silpni, tiesa?,- maža šypsenėlė atsirado merginos veide, kuri, nors ir nebuvo labai nuoširdi, lengvai pagyvino "numirusį" veidą.
- Atsisveikinimai būtų viską tik dar labiau apsunkinę, aš nežinau ar mes..aš.. būčiau tai ištvėrusi..dar kartą..,- pauzės sekė po mes ir aš, kurias palydėjo paskutinių žodžių šnabždesys. Nellane nuleido akis ir atsitraukė. Ji niekada Markui nepasakojo apie meilę vyrui, kuris ja pasinaudojęs išdavė ir paliko. Taip pat mergina niekada jam neprasitarė ir apie tai, kad užuot leidusi sau mylėti kitą, ragana pasirinko išeiti, pasirinko ieškoti to vienintelio, kuriam, nesuprasi ar ji norėjo atkeršyti už sudaužytą širdį, ar viską sulipdžius antrą kartą atiduoti savo gyvenimą.
Po šito nejaukaus atvirumo, mergina tik krenkštelėjo, ir nusukusi akis kažkur į šoną, neatitraukė savo lūpų nuo viskio taurės. |
| | | |
| | 2017-01-01, 23:18 | |
| Jų nuotykius ir blogus darbelius vaikinas mintyse prisimindavo su šypsena. Paprastam žmogui, tie dalykai, kurie jiems buvo įprasti, būtų atrodę nežmogiški ir žiaurūs, bet vampyrui ir raganai tai neatrodė nieko blogo. Vaikinas per daug nesisielojo jai išėjus, tik buvo nemaloniai įžeistas, kad po tiek laiko praleisto kartu, ji net negalėjo pasakyt, kodėl išeina arba bent jau negalėjo atsisveikinti, vis dėlto jie buvo draugai.
- nes po tiek laiko praleisto kartu bent galėjai atsisveikinti, šiokie tokie draugai vis dėl to buvom.. bet nesvarbu, - dar kartelį atsigėręs, jis jau visai abejingu žvilgsniu žvelgė į ją. Po šitiek metų visos nuoskaudos jau buvo pamirštos, tik netikėtas susidūrimas su ja jas trumpam priminė.
- dar kartą..? įdėmiai klausau, - atkartojęs paskutinius jos žodžius, jis klausiamai kilstelėjo antakį. Vaikinui pasidarė labai smalsu, dėl to, kad net ir anksčiau ji niekada jam net neužsimindavo apie savo buvusias ar esamas meiles, o dabar po jos žodžių ir elgesio po jų, jis suprato, kad kažkas įvyko ir jam pasidarė įdomu. Pasislinkęs arčiau jos su kėde, jis dar įdėmiau pažvelgė į merginą, įsmeigdamas į ją susidomėjimo pilną žvilgsnį.
|
| | | |
| | 2017-01-01, 23:32 | |
| Viskio taurė merginos rankose žaibo greitumu tuštėjo tiesiog akyse. Nelaukdama kol Markas baigs savąją, Neli greitai prisipildė naują dozę alkoholio.
- O kas būtų buvę kitaip jei būčiau pasakius sudie? Tu nebūtum manęs sulaikęs, o jau sekančią dieną nebūtum jau ir prisiminęs. Tad kodėl tau taip rūpi tas atsisveikinimas?,- primerkusi akis, kurios atrodė, lyg skrostų visą vaikino vidų, mėgindamos išgręžti visą tiesą ir vampyro sielos, jau kiek grėsmingesniu balsu prabilusi ragana vėl atsigėrė savo gėrimo. Jiems buvo gera kartu, ji buvo tikra buvo gera ir atsikrai. Tad ko šis, į sentimentus nelendantis vampyras taip sureikšmina atsisveikinimą? Tai buvo vienintelis dalykas kurio Maureon nesuprato nei blaiviom nei girtom smegenim.
Antroji, nemalonioji pokalbio dalis, privertusi raganą nusukti akis į šoną ir akimirką pasijausti pažeidžiama, vis dėl to pasiekė stalą, prie kurio sėdėjo pora. Neli neskubėjo kloti viską, kas buvo ant jos apkerpijusios širdies, o ištuštinusi ką tik prisipildytą stiklą, triukšmingai jį pastatė ant stalo. Akis gražinusi prie pašnekovo, ragana prasižiojo, tačiau joks garsas nepaliko jos lūpų.
- Aš nenoriu apie tai kalbėti,- kelios sekundės tylos ją panaikinęs trumpas, griežtas atsakymas. Vos tik jis buvo ištartas, Neli kietai sučiaupė lūpas, o akyse šoktelėjo viena kita seniai prarasta ugnelė. Nejučia, merginos akys vėl grįžo prie Marko vakarienės, vis dar nepajudėjusios iš vietos, ten, kur vampyras ją ir paliko. |
| | | |
| | 2017-01-02, 00:07 | |
| - jau nebesvarbu, - mirktelėjęs merginai, vaikinas atsilošė ir atsirėmė į minkštos kėdės atlošą. Pagalvojęs, kad gal tikrai neverta per daug gilintis į tą jos išėjimą, jis nuvijo visas mintis į šalį ir atsigėrė šalto viskio.
- vienaip ar kitaip, smagu tave matyti, po šitiek laiko,- pamatęs jos akyse tas ugneles, kurios anksčiau jiems būnant drauge žibėdavo daug dažniau, jis nejučia šyptelėjo, pagalvojęs, kad kažkur merginos viduje vis dar slepiasi ta pati, jo pažįstama Nell.
Nukreipęs žvilgsnį į vis dar sėdinčią prie stalelio merginą, Markas kelias sekundes stebėjo ją ir tada veide pasirodė velniška šypsenėlė, kuri Nellani turėjo būti pažįstama.
- nenori prisiminti senų laikų..? - vis dar su ta pačia šypsena veide, vaikinas nukreipė žvilgsnį į Nell, tikėdamasis, kad ji sutiks padėti jam pakankinti ir tuo pačiu pasimaitinti vis dar sėdinčia šviesiaplauke. |
| | | |
| | 2017-01-02, 09:42 | |
| Dėkui dievui, o gal vertėjo dėkoti Markui, kuris savo abejingumu ir nerūpestingumu nelietė temų kurių nederėjo bei sulaikė merginą nuo išskydimo. Žaviu šypsniu atsakydama į vaikino išreikštą malonumą vėl susitikti. Ilgai netrukus, Nelės akys jau keliavo kartu su Marko, kurios apsistojo ties atokiau sėdinčia blondinę, kurią vampyras iškeitė į raganos kompaniją. Komentaras, palydėtas tos taip seniai matytos velniškos šypsenėlės, privertė nusišypsoti ir Maureon, kurios galvoje dabar sukosi šimtai minčių kaip galima pakankinti tą nieko neįtariančią merginą, paliekant jos kūną visiškai be kraujo.
- Nori tai padaryti tiesiog čia, ar derėtų damą pasikviesti į privatų vakarėlį atokiau nuo triukšmo?,- klausimas atsakęs į klausimą buvo geriau už bet kokius teigiamus žodelius.
Gal, kankinti žmones dėl vampyro, kuris, šiuo metu nelabai ką ir reiškia raganos gyvenime ir nebėra jos pagrindinis laisvalaikio užsiėmimas, mat Neli turi tikrai rimtesnių ir sau naudingesnių užsiėmimų, bet šis vakaras galėjo būti kitoks nei visi kiti, vardan senų laikų, vardan susitikimo su senu draugu. |
| | | |
| | 2017-01-02, 16:29 | |
| - gal kur nors privačiau, nereikia, kad matytų daug žmonių..nebe tie laikai, - vėl žvilgtelėjęs į nepažįstamąją, vaikinas tik abejingai nusišypsojo. Jam reikėjo pasimaitint, o ar tie būdai bus labai humaniški, jam nerūpėjo. Plius, siekiant nebesiaiškinti santykių, kurie nutrūko prieš daug daug metų, mintis kartu su sena drauge pakankinti merginą, jam atrodė netgi labai patraukli. Pats seniai to nedarė, tad viduje, prisiminus senus laikus ir jų kankinimus, ėmė kirbėti visokios velniškos ir nelabai geros mintys. Žinoma, tuo pačiu, vampyras tikėjosi, kad toks vakaro planas padės išvengti ir nemalonių akimirkų. Gal net padės vėl šiek tiek labiau susibendrauti. Todėl Markas buvo visai užsidegęs ir norėjo kuo greičiau įvykdyti šio vakaro planus.
- moterims pirmenybė, gali pradėt šio vakaro šou, - maloniai šyptelėjęs, vaikinas patogiau įsitaisė kėdėje, pasisuko į šviesiaplaukę, kurią paliko vienas ir ėmė gurkšnoti viskį. Šiuo klausimu, jis pasitikėjo Nell, žinojo, kad ji ragana ir žinos kaip pradėt šį pasilinksminimą. |
| | | |
| | 2017-01-04, 13:53 | |
| Kaip nuspėjama. Markas visada duodavo pirmenybę Nelei, atlikti purviniausią darbą- privilioti aukas. Iš vienos pusės raganai visada patiko būti tuo "wingman", o ir aukos nebūdavo bet kokios.
- Tikiuosi tau vis dar tai patinka,- lengvai, puse lūpų šyptelėjusi mergina, atidarė ant stalo gulėjusią delninę ir iš jos išsitraukusi mažą veidrodėlį bei bordo spalvos lūpadažį, ėmė juo dažytis savo lūpas. Tai buvo tarsi JŲ dalykas, savotiška etiketė ar parašas. Raudona spalva ant merginos lūpų simbolizavo kraują, medžioklės pradžią. Kadaise vampyrui tai patikdavo. Vos jiem susitikus ir Markui išvydus raudonas raganaitės lūpas, jis žinojo, kad tą vakarą alkanas neliks.
Šviesiaplaukė neskubėjo, prieš akis dar visa naktis. Dailiai ir lėtai, bei kruopščiai, kaip menininkas, tapantis paveikslą, tepė lūpų dažus, kurie pamažu užpildė visą erdvę, pridėdami ne vien spalvos, angelišku baltumu išsipuošusiai raganai, bet ir grėsmingo, jaudinančio žavesio. Baigusi paskutinius potepius, Neli sulygino spalvą patrindama lūpas viena į kitą ir pasidėjo reikmenis atgal į delninę. Sekantis dalykas, kurį ji išsitraukė, mažas maišelis su sidabro spalvos dulkėm, kurios prieš šviesą mirgėjo visom ryškiausioms spalvom. Iš po bordo lūpų pasirodę balti dantys,juos sekantis žavus mirksnis pašnekovui, ir Neli pakilo nuo staliuko, dailiai nukaukšėdama prie vienišos šviesiaplaukės.
Vos prisėdusi prie nepažįstamosios, kuri, pasikėlusiu ir kreivu žvilgsniu nužvelgė jos šio vakaro vaikiną nuvogusią Neli. Į šviesiaplaukės veidą Neli nupūtė mažą žiupsnelį turėtų dulkių, ir merginos veidas apsiblausė, iš kažkur viduje juntamo malonumo. Draugiškumu nespinduliavusi žmogysta po kelių minučių draugiško pokalbio ir mergaitiško kikenimo, tarsi stebuklingai persimainė. Ir štai, ilgai netrukus raganaitė parkaukšėjo prie Marko, su į paranke įsikibusia jo vakariene.
- Kol grįšim iki mano buto, dulkės nustos veikusios, o tada prasidės linksmybės,- ramiai, pakankamai tyliai prabilusi Neli tik nužvelgė šviesiaplaukę, kuri, akivaizdu, dėl vakarėlio, į kurį, galvojo einanti, buvo maloniai susijaudinusi ir džiugi. Raganaitė švelniai, dviem pirštais patraukė šviesius merginos plaukus, paliesdama kaklo arteriją, kuri pulsavo greičiau nei įprasta.
- Tiesiai iš čia, ar pasimėgausi keliom taurėm gėrimo?,- kai jie tai darydavo viešumoje, Markas visada leisdavo Nelei pripildyti jo taurę raudono "gėrimo" šitaip išdžiovinant auką iki mirties, stebint, jos baimę, išgastį ir nebylius maldavimus padėti. Tačiau gal vampyro pomėgiai per tiek metų pasikeitė ir jis mieliau užgriūna savo auką ir pasimėgauja krauju tiesiai iš kūno. |
| | | |
| | 2017-01-05, 13:51 | |
| Žinodamas, kad Neli ragana ir turi įvairiausių dalykėlių, kurie gali paveikti žmogų, jis visad leisdavo jai sutvarkyti šį reikalą - aukų priviliojimą, juk jis pats geriausiai moka tik žudyt. Be to, jam patikdavo stebėt kaip mergina viską atlieką, kaip lengvai užburia paprastus mirtinguosius ir kaip "ant lėkštutės" pateikia juos jam, kur visą darbą perima jis. Vėl ją susitikęs, jis negalėjo praleisti progos vėl leisti jai daryti tai, ką moka geriausiai.
- net neįsivaizduoji, kaip buvau to pasiilgęs, - įdėmiai stebėdamas kaip ji dažosi lūpas sodriu bordinės spalvos lūpdažius, jis vos vos šyptelėjo. Viduje vaikinas ėmė jausti keistą jaudulį ar greičiau nekantrumą, nesulaukdamas kada visas judviejų kankinimų šou prasidės. Vaikinas jau daug metų beveik nekankindavo jokių būtybių, nebent jos nusipelnydavo, stengdamasis nuslopinti savyje tą tamsiąją pusę, dėl kurios jis visada pridarydavo daaaug blogų dalykų, tačiau susitikus Neli, jis negalėjo atsisakyti šio malonumo pakartoti jų nuotykius.
Neli privedus apdujusią nuo magiškų dulkelių blondinę, jo veidą papuošė dar platesnį šypsena.
- truputi čia ir važiuojam kur nors į mišką, iškart atsikratysim ja, - tyliai sumurmėjęs, kad girdėtų tik Nel, Demarkas mirktelėjo jai akele, tarsi dėkodamas ir pakilo nuo kėdės. Priėmęs prie blondinės jis apkabino ją savo tvirtomis rankomis ir bučiuodamas jos lūpas, kad aplinkiniai neįtartų, nusivedė ją į tamsesnį kampą, buvusį netoli jų, kad galėtų jau dabar pasimėgauti jos krauju, o visą likusią dalį pasiliks miškui. Merginai bekikenant ir besidžiaugiant jo bučiniais, Markas patraukė jos šviesius plaukus į vieną pusę ir vaidindamas, kad bučiuoja jos kaklą, staigiai įsmeigė savo iltis. Jis buvo ramus, kad mergina nerėks, nepanikuos, o ramiai stovės, tad kelias minutes su pasimėgavimu siurbė iš jos šiltą kraują. Šiek tiek pasimaitinęs, Markas atsitraukė ir rankomis patraukė merginos plaukus ant kitos pusės, kad nesimatytų įkandimo žymių.
- eime? - kartu su šviesiaplaukę, kuri buvo jau šiek tiek pabalusi, bet vis dar besišypsanti, jis atėjo prie Neli ir visas jau labai patenkintas nusišypsojo, žinodamas, kad visos linksmybės dar laukia. |
| | | |
| | 2017-01-06, 10:05 | |
| | Kol Markas gardžiavosi šviežiu kasneliu, Neli susigražino paliktą paltuką, ir apsivilkusi jį grįžo prie staliuko. Nors tai buvo jų "tradicija" ir smagaus laiko praleidimas, raganai nebūdavo įdomu stebėti kaip vampyras glamonėja merginas, gerdamas jų kraują. Neilgai truko ir Salow su šviesiaplauke jau grįžo prie staliuko. Išgirdusi pageidavimą dėl miškų, Neli čiupo viskio butelį, tam, kad vėliau troškulį numalšinti, už jį palikdama pinigų ant stalo, su ganėtinai dosniais arbatpinigiais, ir linktelėjo vampyrui. Su ranka, kuria laikė butelį, mergina įsikabino apdujusiai nepažįstamajai į paranke, kita laisvąja ranka, mostelėjo virš trijulės, ir jie, su dūmų debesimi išnyko iš klubo. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
