| | | Author | Message |
|---|
TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
 |  2017-01-26, 01:58 | |
|
|
| | | |
| | 2017-10-01, 21:54 | |
| Jau nuo pat ryto Darija netvėrė savame kailyje ruošdamasi susitikimui su Oliveriu. Iš pradžių atrodžiusi kvaila mintis veltis į pažintis internetu jau nebeatrodė tokia jau kvaila ir merginos galvoje visą dieną sukosi mintys, o kas jei jiedu vienas kitam nepatiks?
Eidama link fontano Darya stengėsi pernelyg nesižvalgyt aplink ir elgtis natūraliai, bet prikasta merginos lūpa išdavė, jog ši šiek tiek nervinasi. Mintyse liepusi sau susiimti šviesiaplaukė nubraukė nuo veido užkritusius plaukus ir pasieškojusi sauso lopinėlio atsisėdo ant fontano krašto. Žinoma kaip visad ji atėjo per anksti, tad savo sodriai žalių akių žvilgsnį nukreipė į vakarėjančio miesto šviesas ir pustelėjus kiek žvarbesniam vėjui nežymiai susigūžė. Iškvėpusi šaltą orą kiek ištiesė pečius, delnais pasirėmė į fontano atbrailą ir ištiesė kojas.
Vakaras išties buvo malonus, nors ore jau tvyrojo rudeniui būdinga dregmė ir vėsa, bet net miesto centre oras atrodė gana gaivus. Darya mėgo tokius vakarus ir nejučia prisiminimais nuklysdavo į tuos laikus, kai su geriausiomis draugėmis lankydavo mėgiamoje kavinėje ir nerūpestingai plepėjo apie mergaitiškus dalykus, tik žinoma iki tragedijos. Vos apie tai pagalvojusi, nežymiai suraukė antakius ir stengėsi nuvyti mintis šalin mėgindama įsivaizduoki kaip vaikinas atrodys. Ji matė daugybę vaikinų anketų, smalsiai žiūrėjo nuotraukas ir netgi kartais atsakydavo į žinutes, bet iki šiol taip ir nesuprato kuo Oliveris patraukė jos dėmesį. Žinoma jis buvo išvaizdus ir pokalbiai sekėsi galbūt net pernelyg sklandžiai, bet ji niekad nemanė, kad eis į aklą pasimatymą.
Galvoje sukosi daugybė klausimų, nebuvo tikra ar vaikinas ištiesų naudojo savas nuotraukas, o gal jis tik užsimaskavęs iškrypelis, o gal tiesiog norės iš jos pasijuokti? Kad ir kaip stengėsi vyti tokias mintis šalin turėjo pripažint, kad šioje srityje ji apskritai naujokė, o ir kokiame pasimatyme buvo taip seniai, jog tikriausiai tai dar labiau prisidėjo prie to kiek malonaus virpuliuko. |
| | | |
| | 2017-10-01, 22:58 | |
| Nežinia, ko Oliveris ieškojo begalinėse interneto platybėse. Smalsumo vedinas, o galbūt begalinio troškimo susirasti svajonių moterį, kuri jo kasdienybėje, atrodo, kad net neegzistavo. Būdamas snobas ir perfekcionistas, jis betkokią užsimezgusią pažintį su moterimi pernelyg greitai užbaigdavo atradęs bent vieną trūkumą merginoje, kurio jis negalėjo pakęsti. Galbūt todėl jis ir perėjo prie pažinčių portalų, tikėdamasis, kad ten galėdamas padaryti šiokią tokią atranką atmes visus netinkančius variantus ir suteiks šansą tik to vertoms merginoms. Kol kas jo dėmesį patraukė Darya, su ja itin lengvai ėjosi kalba, todėl nenorėdamas tapti tik internetiniu draugu jau po poros dienų susirašinėjimo jis pakvietė merginą susitikti ir persikelti į realią platformą. Paskyręs pasimatymo vietą centrinį fontaną, kurį žinojo visas miestas, Oliveris susitarė su mergina susitikti vakarop, mat dieną jis pakankamai užimtas žmogus ir neturi laiko pasimatymams.
Į pirmą pasimatymą eidamas, Oliveris niekados nepersistengdavo, nenorėdamas manipuliuoti įspūdį darančiu etiketu. Nesirengdavo drabužiais, neprisikvėpindavo kvepalais, kad užsiuostų per kilometrą, nesinešdavo gėlių, nevažiuodavo su pakankamai prabangia savo mašina, net savo kelis tūkstančius vertą laikrodį palikdavo namuose. Jis tiesiog perteikdavo pačią paprasčiausią savo versiją, kokia tik gali būti, kad netyčia neužkabintų barakudos, kaip ne kartą ankstesniuoju metu teko nudegti. Taip jis ir šiandien nutarė daryti, apsirengdamas laisvalaikio drabužiais: auliniais batais, juoda odine striuke, tamsaus mėlio džinsais ir visiškai niekuo neišsiskiriančiu tamsiu plonu nertiniu.
Taigi, Oliveris į pasimatymo vietą atėjo pėsčiomis. Dar per dvidešimt metrų nuo fontano jis atpažino sėdinčią Daryą, kuri pakankamai panašiai atrodė, kaip ir nuotraukose. Gal tik jos apranga atrodė kiek iššaukianti, nemėgo vaikinas apnuogintų merginų kojų, mat buvo pakankamai senamatiškų pažiūrų, kurios buvo už moters kūno paslapties išlaikymą. Visgi, jau eidamas link merginos, jis iš tolo jai pamojo, taip akivaizdžiai pademonstruodamas, kad atėjo jos aklojo pasimatymo vaikinas.
- Sveika, - paprastai pasisveikino priėjęs arčiau, tačiau nei pakštelėjo, nei apkabino, nei ištiesė ranką, nes buvo gana keista sveikintis su žmogumi, kuris lyg ir pažįstamas, lyg ir ne. - Vėsoka gana, ar ne? Eime, paimsiu kavos, paskui galėsim pasivaikščioti, - paragino vaikinas, nesiveldamas į sentimentus ir apsieidamas be kvailų replikų, nors jo akys skanavo išvaizdžią merginą sėdinčią ant fontano krašto. |
| | | |
| | 2017-10-01, 23:40 | |
| Kiek laiko ramiai pasedėjusi Darya patraukė rankas nuo fontano ir susidėjusi šias ant kojų timptelėjo megztuko rankoves paslėpdama jose pirštus ir laukė. Nors laikas slinko itin lėtai ji nebesijaudino taip kaip ankščiau, o ir pamačiusi jai mojantį vaikiną nusišypsojo jusdama kaip įkyrios mintys išgaruoja su kiekvienu vaikino žingsniu. Tikriausiai Darija bent jau išvaizdos prasme nebuvo vaikino skonio, juk kuklumi jos išvaizda ne itin pasižymėjo, o ir neatrodė kaip viena iš pilkos praeivių masės. Bet kitaip nei Oliveris dėl šio susitikimo ji kiek labiau stegėsi ir paliko savo mėgstamus džinsus bei sportbačius namie, rasdama progą pagaliau iš spintos išsitraukti suknelę ir po ilgų dvejonių ir savęs įtikinėjimų pasirinko itin provokuojančią aprangą.
Jau iš tolo stebėdama vaikiną Darya smalsiai jį nužiūrinėjo žvilgsniu slysdama nuo viršaus iki apačios ir atvirkščiai. Tuo ką matė ji tikrai nebuvo nusivylusi ir iš palengvėjimu atsiduso. Niekada neturėjo susikūrusi vaikino idealo, bet turėjo nemažai pavyzdžių, kokių vyrų ji nemėgo ir tiek iš bendravimo internetu, tiek matant vaikiną priešais jis neatrodė vienas iš tokių.
- Labas, - atsakė plačiai nusišypsodama. Jam atėjus ji jautėsi kiek ramiau, bet kiek nejaukiai. Pati nežinodama kaip turėtų elgtis ir kokios tos ribos, nesiveržė apkabinti Oliverį, bet paraginta atsistojo ir sunėrė rankas ant krūtinės taip kiek labiau įsisupdama į savo megztuką. Nors šalta nebuvo, bet artimiausiu metu tikrai turės ieškotis šiltesnių drabužių. - Tikriausia kvaila pasitikėti žmogumi, kūrį pirmą kartą matau, bet miestą aš nelabai gerai pažįstu, tad veskis kur nori.
Gūžtelėjusi pečiais nusijuokė. Šalia Oliverio kažkodėl ji jautėsi gana saugiai, galbūt dėl to, kad nors jie bendravo vos kelias dienas, bet Darya jau spėjo nemažai papasakoti apie save, tuo pačiu itin daug sužinodama ir apie Oliverį. Mergina išties retai kam atsiverdavo, o dar rėčiau prisileisdavo šalia savęs kažką, kam galėtų papasakoti savo išgyvenimus, skaudžią tragediją ir nuolatinę baimę, kad galbūt bandydama atkapstyti archyvuose dešimtmetį palaidotą istoriją ji pati sau kasasi duobę. Internete ji neieškojo tobulo vaikino ir nė nesitikėjo, kad galėtų atrasti antrą pusę, kai vis dar nemokėjo prisileisti žmonių, bet sedėjimas su medicinos vadovėliais ir itin reti susitikimai su seneliu merginą pernelyg stūmė į vienatvę, jai nesinorėjo praleisti visą gyvenimą vaikantis praeities šmėklų, kai tuo tarpu jos bendraamžiai leidosi į romanus, mezgė santykius ir kūrė šeimas besimėgaudami gyvenimu. Ji to pavydėjo, norėjo ir pati kam nors patikti, jaustis pilnaverčiu žmogumi, tad ji nebuvo ta, kuri vaikėsi turtų ar daugybės gerbėjų, nebuvo ir ta, kuri leisdavosi į vienos nakties nuotykius.
- Kokią kavą mėgsti? – jiems einant link kavinukės Darya stengėsi palaikyti pokalbį. Nors internetinėje erdvėje jau nuo pat pirmų minučių jie sugebėjo veltis į diskusijas, Darya realybėje buvo kiek kuklesnė, nors visas merginos stilius ir eisena rodė priešingai. Užsikišusi nepaklusnių sruogą už ausies Darya stengėsi pernelyg nespoksoti į vaikiną. Nors ji ir neturėjo jokių planų, vis vien ją išsitempti į pasimatymą buvo nemenkas iššūkis.
|
| | | |
| | 2017-10-03, 22:50 | |
| Kuomet mergina atsistojo, Oliveris pasijautė kiek nejaukiai ir mintyse gana riebiai nusikeikė. Darya už jį buvo gerokai aukštesnė, nežinia ar natūraliai ji tokia, ar čia aukštakulniai prisidėjo prie to, bet Thomson stovėdamas šalia tamsiaplaukės skyrėsi ūgiu per sprindį. Nesitikėjo, kad Darya bus tokia aukšta, o iš nuotraukų tikrai tokia neatrodė, bet to ūgio skirtumo pasistengė nesureikšminti, bent jau garsiai. Tačiau mintyse Oliveris aiškiai pasižymėjo, kad jeigu eis su kuo nors dar susitikti iš internetinių pažinčių, pirmiausia įsitikins, ar yra aukštesnis už panelę, kad neverstų nei jos, nei savęs jaustis nejaukiai.
Merginos pirmoji pastaba buvo taikli. Iš tiesų, kvaila pasitikėti žmogumi, kurį pirmą kartą matai. Pats Oliveris galėjo savo galvą kišti į betkokius pavojus, kadangi turėjo savo angelą sargą. O apie Darya, vargu ar galėtum tą patį pasakyti. Tačiau Thomson nebuvo iš tų iškrypusių žmonių, kurie bando dailiomis merginomis pasinaudoti, galbūt jis ir nėra pats geriausias kompanionas pasimatymui, tačiau nėra piktybinis.
- Nemanau, kad gelbės mano žodžiai, bet galiu patikinti, kad namo grįši gyva ir sveika, - lengvai šyptelėjo vyrukas, kiek bandydamas tuo pačiu ir nuraminti, tiek ir paerzinti. Jis nors ir norėjo, merginos daugiau žvilgsniu neskenavo, nenorėdamas priversti ją jaustis nepatogiai. Nors tikriausiai labiau nepatogu buvo Oliveriui, kad vaikščios su mergina, kurios suknelė vos dengia lytinius organus, kai tokia apranga labiau tiktų po vidurnakčio klube, negu lengvam pasivaikščiojimui mieste. Visgi, Thomson mėgo santūresnes moteris, bet iš visų jėgų stengėsi nenuteisti merginos anksčiau laiko.
Paklaustas apie kavą, Oliveris šyptelėjo puse lūpų. Visgi, rodos, jie pradeda visiškai nuo bazinių temų susitikimo metu.
- Klausyk, padarykim taip. Užsisakom abu kavos kokią mėgstam ir apsikeičiam. Tu gersi manąją, aš tavąją, skanu neskanu, būtent toks ir iššūkis, - nusprendė Thomson bent minimaliai paįvairinti susitikimo pradžią. Užsukęs su Darya paėmė du kavos, vieną koks pats mėgsta - airišką, o kitą kokią mergina išsirinko ir gavus kavą sukeitė puodelius. Kuomet kažką šilto jau turėjo rankose, visgi išsivedė pasivaikščioti po centrą Daryą, kad netektų nuobodžiai vienoje vietoje sėdėti. - Taigi, sakyk, koks įspūdis susitikus? Manai, verta buvo? - iškart užbėgęs įvykiams už akių ėmė klausti. |
| | | |
| | 2017-10-04, 23:00 | |
| Darijos visai netrikdė jų ūgio skirtumai, netrikdė ir tai, kad vaikino visai nepažinojo. Iš pradžių dvejojusi ir mąsčiusi kaip ji turėtų elgtis pamažu mergina vis labiau ėmė atsipalaiduot ir nesistengė nei jo sužavėti nei elgtis taip, kaip jai nebūtų būdinga, juk iki šios dienos ji nė nebuvo tikra, kad jai išvis ko nors reikėjo ir vis dar mintis dažniau aptemdydavo praeities prisiminimai, nei bandymas gyventi šia akimirka ir kurtis savo laimę čią ir dabar.
- Aš tuo nė neabejoju, - atsakė į jo žodžius plačiai nusišypsodama. Darya nė kiek nesutriko, mat vargu ar galėjo tikėtis būti užpulta savo aklojo pasimatymo partnerio viduryje miesto centro. Nebuvo ji kvailutė, juk sutiko eiti tik ten kur yra nemažai žmonių, o ir vietą žinojo. Per daugybę metų kelionių su seneliu jai ne kartą tekdavo stengtis būti nepastebėta, bet Darya išmoko vieną tiesą, kad įvaizdį susikurti galima kokį tik panorėjus ir vargu ar kas iš taip apsirengusios merginos tikėtųsi išgirsi apie Dostojevskį ar ką ji mano apie medicinos pažangą Afrikos šalyse. Į taip kaip Volkova atrodančias merginas niekas rimtai nežiūrėjo ir pernelyg nesidomėjo jų tikslais, siekiais, o juolabiau praeitimi, tad parodoksalu, bet kartais būti šiek tiek pastebimesne leisdavo kaip tik daugiau nuslėpti. Prikandusi lūpą ir kilstelėjusi antakius Darya akimirką svarstė Oliver pasiūlymą, bet galiausiai tik gūžtelėjo petukais.
- Manau tai visai nebloga mintis, - šiek tiek suraukusi nosytę nusijuokė. Nė neabejojo, kad Oliveris nebus itin patenkintas jos pasirinkimu, mat šioje srityje Darya išties buvo itin mergaitiška. Visai nesivaržydama užsisakė kapučino su karameliniu sirupu. Jau nuo mažens buvo smalyžė ir ko gero net ir dabar būtų sunku ją pravesti pro šokoladinę ar saldumynų parduotuvėlę. Gavusi iš vaikino jo kavą Daryja delniukuose suspaudė puodelį jusdama kaip šiluma nuo kavos persitelkia į kiek sušalusius delnus, o malonus airiškos kavos aromatas jos nė neparagavus kuteno merginos nosytę. Vos gurkštelėjusi pirmą gurkšnį kaip įprasta nusidegino liežuvį, tad nežymiai susiraukė ir vis dar eidama greta ir nesulėtindama žingsnio atsisuko į Oliverį.
- O tu greitas, - leptelėjusi nusišypsojo. Nesakė to piktai, bet ko gero jau internetu buvo tai kartojusi jau daugybę kartų, kai vaikinas pasiūlė jai susitikt ir itin greit suplanavo visą susitikimą, o ši iš pradžių mėginusi susitikimo išvengt ir galvojusi kvailiausius pasiteisinimus dabar ištiesų nesigailėjo. - Hmmm...o jei atsakyčiau, kad niekada nesužinosi?
Kilstelėjusi antakius paklausė, bet jau po poros sekundžių purtė galvą. Nebuvo iš tų panelių, kurios itin mėgo maivytis ir erzinti, tad prieš tesdama dar gurkštelėjo kavos. Nors ir ne pačio mėgiamiausio jos skonio, bet kava jai patiko, nors ir buvo stipri.
- Žinoma nesigailiu, kitaip ko gero jau nuėjusi kavos būčiau zyzusi, kad prisiminiau turinti reikalų ar sugalvočiau įtin kvailą pasiteisinimą, - nė nepagalvojusi viską leptelėjo, bet ko gero bent šiek tiek atvirumo Darijai nebūtų pakenke, o gal čia airiška kava kiek atrišo merginos liežuvį. - O kalbant apie įspūdi nors tave pažįstu kiek ilgiau vien iš bendravimo internetu, nei realiai manau blogo įspūdžio niekad nebuvai palikęs ir nors galbūt kai kuriuos dalykus įsivaizdavau kiek kitaip, bet tai geriau nei tikėjausi.
Prisipažinusi pasijuto kiek laisviau. Nors Darijai rūpėjo ką apie ją mano Oliveris, bet pati maloniai nustebo, jog nesijaučia šalia jos nepatogiai, o Oliveris jai atrodo kuo normaliausias vaikinas.
- O ką manai tu? - stabtelėjusi paklausė. |
| | | |
| | 2017-10-08, 14:08 | |
| Gavęs kavą, Oliveris jos ragauti neskubėjo, mat girdėjo užsakymą ir jis nelabai viliojo. Deja, vaikinas nebuvo didelis smaližius, iš tiesų, jis saldumynų net nemėgo ir jis tik iš mandagumo pragnybtų kokį tortą ar pyragą, bet vargu ar mėgautųsi deserto skoniu. Antra, kava buvo ką tik pagaminta, vadinasi karšta, todėl jos gerti neskubėjo, tik maloniai šildėsi rankas šiltu puodeliu. Tačiau pamatęs, kad Darya griebiasi ragauti jo airiškos kavos, vyras norėjo perspėti merginą, kad ji per karšta gerti, bet jau buvo per vėlu ir mergina nusidegino liežuvį. Stabtelėjęs jis šyptelėjo susinepatogindamas tamsiaplaukei, bet netrukus vėl pradėjo eiti greta.
- Kažkodėl šį apibūdinimą dažnokai iš tavęs girdžiu, - turėjo omenyje žodį "greitas", Gal ir tiesa, kad Oliveris gyvenime nestabdė, jam susirašinėti internetu, kuomet gali pamatyti žmogų gyvai, atrodė tikras laiko gaišimas, tikriausiai todėl jis taip merginą ir spaudė susitikti, kol ji galiausiai sutiko.
Oliveriui buvo smalsu, ką apie jį Darya galvoja, ko gali tikėtis tolimesnėje jų pažintyje, todėl iškart paklausė įvykiams užbėgdamas už akių. Paprastai žmonės kuklinasi klausti kitų nuomonės, bet Thomson kuklumu nelabai pasižymėjo, jam nepatikdavo eiti tiesiai per aplinkui. Išgirdęs tai ką norėjo išgirsti, kad merginai jo kompanija patinka, Olis nesulaikė besiveržiančios šypsenos. - Esi gražesnė negu per nuotraukas, - pareiškė pirmą savo pastabą, norėjo pridurti "ir aukštesnė", tačiau šioje vietoje jis prikando savo smailų liežuvį, nenorėdamas užgauti merginos. - Žymiai maloniau girdėti tavo balsą, negu skaityti ir bandyti įsivaizduoti, - pridūrė gana paslaptingai išreikšdamas savo nuomonę apie pasimatymą ir tuomet šiek tiek gurkštelėjo kavos. Susiraukė nuo saldumo. - Ir geri labai saldžia kavą, - nusijuokė Oliveris, duodamas suprasti, kad saldžiai jis nelabai mėgsta, tačiau kavos negražino, pasiryždamas iš mandagumo visą, ar bent pusę išgerti. - Tai kaip čia dabar išėjo, Darya, kad esi vieniša? Žinau, nemalonus klausimas, tiesiog noriu suprasti, ko tikiesi iš pasimatymo. Šiaip prasiblaškyti? O gal esi suinteresuota santykiais, tik kyla problemų juos užmegzti? O gal neseniai išsiskyrei? Jei nenori, neatsakyk, kartais būnu per daug smalsus ar tiesmukas, - pasidomėjo vaikinas, nenorėdamas sudaryti pernelyg didelio spaudimo ilgakojei. |
| | | |
| | 2017-10-11, 14:56 | |
| Darya kartais irgi mėgo skubėti, bet dažniausiai ne pačiomis tinkamiausiomis akimirkomis ir nors liežuvis vis dar kiek dilgčiojo nuo nudegimo, ji stengėsi šypsotis neparodydama kaip stipriai suskaudo. Volkova nebuvo iš tų merginų, kurios buvo itin linkusios demonstruoti jausmus, tad net ir skausmą kęsdavo tyliai.
- Nes tai tiesa, - nė nemirktelėjusi atšovė vėl apdovanodama jį šypsenėle. - Jei ne tavo atkaklumas ko gero dabar sedėčiau namie įsipatoginusi į plėšytus džinsus, apsikabinusi didelį murkiantį katiną ant kelių ir rašyčiau tau sms.
Gūžtelėjusi petukais kiek stabtelėjo ir apsidairė. Dar nebuvo šioje miesto pusėje, bet vaizdas ypač vakare buvo gražus, bet vos sustojusi jau vėl savo aukštakulniais mindė nukritusius medžių lapus. Matydama vaikino šypseną Darya jautėsi einanti tinkama linkme tik jo žodžiai merginą kiek nustebino. Žinoma ji buvo girdėjusi komplimentų, bet dažniausiai šie plaukdavo visai kitokie kontekste, kur nors naktiniame klube ar atsitiktinai būdavo užkalbinta praeinančių vaikinų, bet išgirsti kažką panašaus iš Oliverio ji nesitikėjo, tad nepajuto kaip skruostai švelniai raustelėjo.
- Hmm...matyt mažiau auskarų ir blankesnis makiažas labiau tinka, - nusijuokusi Darya įkvėpė šalto oro ir nežymiai susigūžusi gurkšlėjo kavos jusdama kaip šiluma užpildo ją visą iki pat pirštų galiukų. - Na mano balsas, ypač akcentas dauguma erzina.
Prikandusi lūpą stengėsi pagauti Oliverio žvilgsnį, bet vos šiam gurkštelėjus kavos mergina nesulaikė juoko.
- Tarkime turiu šiokių tokių silpnybių, - gudriai mirktelėjusi sukeitė jų kavas. - Atleisk, nenoriu, kad toks cukraus kiekis tau pakenktų.
Šyptelėjusi lūpas priglaudė prie puodelio ten, kur ką tik iš jo gėrė Oliveris. Vos paragavusi savo kavos Darya pažino mėgiamą skonį,o su juo iškilo ir prisiminimai. Nežymiai papurčiusi galvą vos nepraleido vaikino žodžių pro ausis.
- Kodėl aš vieniša? - kiek sutrikusi labiau ne dėl klausimo, o užplūdusių jausmų paklausė ir norėdama nuslėpti savo susinepatoginimą vėl išspaudė šypseną. - Daug keliauju, studijuoju mediciną. Tam papraščiausiai nėra itin daug laiko.
Nežymiai gūžtelėjo petukais ir pakėlė į jį akis. Ištiesų ir pati nežinojo kodėl tiek laiko buvo vieniša ir ko tikėjosi iš šio pasimatymo, juk Darijai tai tiesiog kažkas daugiau nei tik susitikimas, tai nemenkas žingsniukas pirmyn, tik ji nenorėjo nubaidyti Oliverio žinodama, kad sunkiai galėtų jam tai paaiškinti.
- Verčiau papasakok apie save, kodėl esi vis dar vienišas? - norėdama kiek nukreipti temą ir puikiai suprasdama, kad jos pačios atsakymas skambėjo pernelyg lakoniškai paklausė. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
