Miegamasis, vonios kambarys

Guest Guest

2017-10-06, 22:55

Guest Guest

2017-10-07, 09:49

Vyras niekad nebūtų patikėjęs, jog judviejų santykiai pasieks tą tašką, kai būti kartu vienoje patalpoje taps nemalonu. Gudbrand dar suprato ir galėjo pateisinti visus tuos pykčius, visus ginčus ir atskirai praleistus vakarus, idant pailsėtų nuo šūksnių bei priekaištų, tačiau dabar jam pačiam jau darėsi sunku. Jis nebuvo sentimentalus, bet nori nenori akyse iškildavo prisiminimai iš tų dienų, kai viskas buvo gerai ir jie tikrai nuoširdžiai mėgavosi kits kito draugija. Moters atsakymu Hassė, žinoma, nepatikėjo. Tokia versija nelipo prie jos charakterio, prie jos asmenybės... bet vėlgi, kiek iš tikrųjų dabar vyras ją pažinojo? Tokia mintis slėgė, todėl Gudbrand nebesakė nieko ir leido jai išeiti. Pats paliko kelias akimirkas stovėti, kol atidžiai klausydamas įsitikino, kad Briana jau užkopė laiptais viršun. Tuomet užgesino koridoriuje šviesą ir pats patraukė ten pat, kad ir kaip norėjosi tiesiog nueiti miegoti ant sofos. Įėjęs į miegamąjį, vyras uždarė kambario duris ir nužvelgė besirengiančią Brianą. Giliai įkvėpė ir pats ėmė daryti tą patį, atbula ranka rakinėdamas smulkias marškinių sagas. - Kitą savaitę partneriai atidaro viešbutį. Norėčiau, kad dalyvautum su manimi atidarymo šventėje, - tyliai prabilo, primindamas, kad jiedu viešumoje turi apsimesti, jog yra tobula pora. Tai su laiku tapdavo sudėtinga, šypsenos tiesiog imdavo dužti veide, o šilti žvilgsniai nebekrypdavo į reikiamą pusę.

2017-10-07, 12:21

Moteris įžengusi į miegamąjį kaip mat nuėjo į vonios kambarį. Ten perbraukė plaukus šukomis, bei paėmus vieną drėgną servetėlę skirtą nuvalyti makiažui, tą ir padarė. Niekados jo nemėgo daug, tačiau reprezentatyviai atrodyti, reikia. Tada grįžo į kambarį, bei priėjusi prie kosmetikos staliuko ėmė nusiiminėti papuošalus. Gudbrand įėjus į kambarį, tik sekundei užmetė akis į jo pusę, o tada grįžo prie savęs. Ta tyla iš tiesų ėdė iš vidaus, buvo itin nemalonu suvokti, kad tiek daug metų nuėjo veltui. Briana gyvenime nekaltintų vien jo dėl tokio atšalimo, pati nesistengė, pati įžiebdavo bereikalingus konfliktus ir juos kurstydavo nepamiršdama savo principų dar pora dienų. Štai sudėjus visą matematinę lygtį, turime šią situaciją. Sudėjusi papuošalus į dėžutes išskyrus vestuvinį žiedą kurį šventai nešiojo, nuėjo persirengti. Išgirdus Hasė žodžius jau norėjo čia ir dabar palinksėti ir sutikti, bet vietoj to atsiduso ir šilkiniams naktiniams nusileidus jos kūnui, ji atsisuko į vyrą. - Ne. - Tvirtai pasakė. Gal tai pora saldžių kokteilių kalba, o gal trūko linija ir užteko viso šio maskarado. - Aš nenoriu ten eiti ir vargu ar tikrai pats nori jog ten būčiau. - Jokio konkretaus tikslo šiame pokalbyje dar neturėjo, Briana šiuo metu tiesiog sakė tai ką galvojo. - Ten bus žmonės, klausinės kaip mums sekasi, ar kur nors atostogavome, kaip diena praėjo ir ką atsakyti, kai net nežinau ką veikei.. Tiksliau nežinom ką veikėm vienas apie kitą, gal jau gana? - Šarlotė tarė žodžius tvirtai, balsas skambėjo stipriai ir savimi pasitikinčiai.

Guest Guest

2017-10-07, 20:28

Viską susakęs, vyras iš Brianos tikėjosi tik teigiamo atsakymo. Juk ji visuomet sutikdavo, visuomet pasakydavo eisianti ir nereikšdavo jokių pretenzijų. Todėl visai nenuostabu, jog išgirdęs tvirtą 'ne', Gudbrand sutriko. Atsegiotus marškinius paliko plevesuoti į šonus ir sumišęs nužvelgė žmoną. Tyliai atsidusęs, jis nedrįso ginčytis. Šarlotė tikrai buvo teisi, žmonės jų klausinės, o jiems neliks nieko kito tik suregzti pakankamai įtikinamą melą, sukurpti istoriją, kuri nesikirstų ir skambėtų įtikinamai. Visgi, Hassė žinojo, kaip atrodys kvailai atėjęs vienas. Tuomet jį užpuls klausimai apie Brianą, apie judviejų santuoką, pasklis gandai apie skyrybas.. Hassė siekė to išvengti. Bet gero varianto nebuvo. - Ką nori, kad daryčiau? - šiek tiek pyktelėjęs paklausė ir nusivilko marškinius. Atsisegė kelnių diržą, greitosiomis iš jų išsilipo ir atidžiai nužiūrėjo moterį. Žvilgsniu slydo per prieblandos apgaubtą jos figūrą, taisyklingą laikyseną... Hassė nuoširdžiai ilgėjosi tų dienų, kai viskas buvo gerai. Net pats negalėjo užčiuopti taško, kuomet judviejų santykiai pakrypo į blogąją pusę. - Išvis, ar dar ilgai miegosim nusisukę į skirtingas kambario puses? - burbtelėjo akivaizdžiai nepatenkintas bei nusisukęs nuėjo sukabinti rūbų į spintą. Visa tai padaręs, vyras gan audringai nužingsniavo į vonią, kur apsišlakstė veidą vandeniu. Skruostus jau pradėjo mušti raudonis, kuris išdavė apie staiga sukilusį susierzinimą. Gudbrand nebuvo kantrus, užsiplieksdavo per greitai, dažnai pasielgdavo neapgalvotai, sakydavo dalykus, kurių gailėjosi... Jo charakteris nepasižymėjo pastovumu. O išmuštas iš vėžių dažnai tiesiog pasiusdavo. Išsivalęs dantis, Svenson sugrįžo į miegamąjį ir atsiduso. - Pati žinai, kad aš irgi taip nebegaliu, - mestelėjo ir įsirito į lovą, apnuogintą kūną paslėpdamas po šilta antklode.

2017-10-08, 00:46

Žinojo, kad iš viso tokio pokalbio nevalia pradėti, juk geriau tiesiog sutikti, ne pirmas ir tikrai ne paskutinis toks renginys su tokiu jų scenarijumi. Bet dabar regis jau negalėjo to padaryti. Šiandien linksmai pasisėdėjus, vėl nusijuokus ir mėgavusis vakaru, norėjo to ir su Gudbrand, bet deja žinojo, kad tame renginyje to nebus. Norėjo laiką atsukti keliems metams atgal, kai viskas buvo taip pat, kaip ir pirmais draugystės mėnesiais. Šarlotė neketino pakeisti savo nuomonės, nors dalele savęs ir pasigailėjo tai pasakiusi, mat išvengtų bereikalingo neigiamų emocijų antplūdžio. Į klausimą konkrečiai atsakyti negalėjo, todėl tik patylėjo į šį žvelgdama. Po to sekė dar vienas klausimas į kurį negalėjo atsakyti, todėl tik nulydėjo šį žvilgsniu kol kabino rūbus ir po akimirkos dingo vonios kambaryje. Briana ėmė nervingai kramtyti apatinę lūpą bei vis nerasdama taško už kurio užsikabinti, dairėsi, kol galiausiai atsisėdo ant kosmetikos staliuko taburetės. Hasei grįžus vėl tiesiog jį stebėjo patylomis, atsigulus į lovą, kelias sekundes tylėjo dėliodama mintis į vietas ir sprendimus ką verta sakyti o ko ne. - Tai gal gana?... - Keik neužtikrintai pasakė. - Visko. - Po šio žodžio sekė dar viena tylos pauzė. - Turiu omenyje šito konkrečiai, man tai nepatinka lygiai taip pat ir mane tai velniškai užkniso. - Atsistojusi nuo taburetės ji priėjo prie lovos ir atsisėdo ant jos krašto, profiliu į sutuoktinį. - Aš nežinau ką daryti, bet kažką reikia daryti, aš noriu to ką turėjom ankščiau... - Tai tikriausiai buvo nuoširdūs žodžiai po labai ilgo laiko. - Aš pasiilgau mūsų, to ką turėjom, tai kas atrodo buvo prieš tiek daug laiko. - Svenson balsas buvo ramus ir jame buvo galima išgirsti liūdesio. - Tau reikia nustoti tiek daug dirbti, Gudband, ar tau pačiam tai dar neįkyrėjo, grįžti taip vėlai, nesimatyti tiek laiko o po to visai sunaikinti bendravimą? - Šie žodžiai aiškiai skambėjo kaltinamai, pati nėra nepakaltinama, bet šiuo atveju Briana bent vieną dalyką norėjo išsiaiškinti.

Guest Guest

2017-10-08, 23:03

Taigi, ir vyras norėjo, kad Briana būtų tiesiog sutikusi. Tikriausiai tuomet bent pusiau ramia širdim būtų atsigulęs miegoti ir nebūtų toks susinervinęs. O užsiplieskusiam Gudbrand būdavo sunku vėliau atvėsti, ypač jeigu nepasiekdavo savo. Žmonos nesutikimas dar ir kaip išmušė iš ritmo, todėl visai nenuostabu, jog Hassė ėmė garsiai kvestionuoti judviejų santykius, ką akivaizdžiai vengė daryti ilgą laiką. Dabar atsigulęs lovoje jis stengėsi tiesiog nekreipti į moterį dėmesio, bet tai buvo bergždžias reikalas. Žvilgsnis, rodos, savavališkai krypo į Šarlotę, stengėsi perskaityti jos mintis, veide atsispindinčias emocijas. Svenson nuoširdžiai norėjo, kad ji būtų laiminga, tačiau bėgant metams tą įgyvendinti darėsi vis sunkiau. Jiedu pernelyg pasinėrė į save, galiausiai pamiršdami viens kitą, pamiršdami dėmesio reikalaujančią santuoką. O dabar jau buvo kaip buvo. Gal ir gerai, kad į paviršių pakilo šis pokalbis, mat tikriausiai būtų dar ilgai praleidę tylėdami ir vengdami vienas kito žvilgsnio ar žodžio. Moteriai atsisėdus ant lovos ir ėmus kalbėti, Gudbrand tik atsiduso. Pakėlė save į pusiau sėdimą poziciją ir atidžiai įsižiūrėjo į Brianą. Stengėsi surikiuoti savo mintis taip, kad galėtų kažką atsakyti neimdamas šaukti, bet iš žmonos lūpų pasipylus kaltinimams jis tiesiog nebeatlaikė. Kaktoje iššoko gysla ir Hassė grėsmingai iškvėpė orą. - Tai čia aš naikinu bendravimą? - išspjovė, papurtydamas galvą. - Briana, aš sušiktai dirbu. Turiu verslą, kuriuo reikia rūpintis. Taip, kartais darbe užsibūnu per ilgai, bet, dievaži, visada tikiuosi tavo supratimo ir palaikymo. Tačiau pasirodo, kad kažką naikinu, - gana užsivedęs viską išdėstė ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. - Jeigu kas nors nepatiko, galėjai pasakyti iškart, o ne tiesiog nustoti su manim kalbėtis, - burbtelėjo, dabar jau specialiai siekdamas įkąsti žmonai. Jautėsi įžeistas, todėl norėjo padaryti tą patį.

2017-10-09, 20:22

Būtų melas sakyti, jog šnekėti tokia tema yra labai lengva, ne, reikia prisiversti, gerokai sau įspirti, kad apsiverstų liežuvis sakyti tokius dalykus, kurių net košmare nenorėtum išgirsti. Bet kiek laiko taip galima jaustis. Todėl Briana ir užsiminė apie pokyčius, kad jų abiems tikrai ryškiai reikėjo. Pažinojo savo vyrą per daug gerai, kad nesitikėtų tokios reakcijos, kad nežinotų jog gali jį nemenkai supykdyti, bet nėra vėjo papučiama jog išsigąstų. Po paskutinio ištarto kaltinimo, Šarlotė išvydo jo pasikeičiantį veidą, ir taip jau buvo sugadinusi jam nuotaiką, dabar tik dar labiau, dėl tos priežasties Svenson įsitempė lyg pati pasiruošusi perkąsti gerklę įrodydama savo tiesą. - Po velnių gali tu ant manęs nerėkti?! - O iš tiesų net pati nepajuto, kaip balso tonas pakilo. - Tai dirbk mažiau! Tau ką pinigų neužtenka? Negali kažko pasamdyti, kad bent dalį tavo darbų atliktų? - Nejučiomis Briana ėmė gestikuliuoti lyg taip bandydama užtvirtinti tai ką sako. - Kartais?... - Kiek pakreipusi galvą ji atsistojo nuo lovos ir sunėrė rankas ant krutinės. - Nori man pasakyti, kad tik kartais užsibūni namie? Aš galėčiau bala žino ką šitam name veikti, su bala žino kuo ir tu vis vien to nepastebėtum, nes tavęs čia nėra! - Šarlotė pati ėmė savo balso tono nevaldyti ir tiesiog šaukti ant šio. - Kaip su tavimi kalbėsi jei tavęs nėra, grįžti pavargęs ir nesvarbu dabar ar vėliau būčiau pasakiusi, juk tu juk 'sušiktai dirbi'. - Dar lyg to nebūtų gana lyg pacitavo šio žodžius.

Guest Guest

2017-10-09, 22:54

Brianai nereikėjo per daug stengtis, idant suerzintų savo sutuoktinį. Jis neturėjo nei geležinės kantrybės, nei tvirtų bei šaltų nervų. Sunku pasakyti, kaip Hassė prasiskynė tokį kelią, būdamas labai ūmaus būdo, tačiau skųstis negalėjo - turėjo gražius namus, pakankamai pinigų ir galėjo sau leisti iš esmės viską, ko norėjo. Deja, nepaisant finansinio stabilumo, realybė atrodė šiek tiek liūdniau. Sudėtingas charakteris ir nenormalus atsidavimas darbui tikrai prisidėjo prie santuokos niokojimo, to Gudbrand tikrai neturėjo teisės neigti. Visgi, dabar susilaukęs strėlių tik savo pusėn, vyras nematė kitos išeities, tik kąsti atgal. Pažeistas ego ėmė skaudėti labiau negu bet kokia žaizda ir Svenson dabar jautėsi galįs išvardinti bent tuziną priežasčių, kodėl Briana yra kalta dėl griūvančios santuokos. Bet kažin ar galėtų nors vieną konkrečią pasakyti. - O ką tu tikiesi, kad darysiu?! Sutiksiu ir palinksėsiu?! - užriaumojo iš visų plaučių, dabar jau rimtai įsiutęs. Pati žmona užvedė šį pokalbį, todėl teks susidurti ir su pasekmėmis. Gudbrand jautė, kaip kraujas įkaistą ir venos tiesiog ima pulsuoti vedinos pykčio. Suspaudęs į kumščius patalynės skiautelę, Gudbrand pažaibavo žvilgsniu į Šarlotę. - Ne, negaliu! Tiek metų dėl to dirbau ne tam, kad viską patikėčiau kam nors kitam! - vis dar pakeltu tonu šnekėjo, kol galiausiai itin giliai įkvėpė oro. Deguonis gana pajėgiai plūstelėjo į smegenis, ėmė mausti galvą, tačiau Gudbrand sugebėjo bent trupučiuką nurimti. Iki tokio lygio, kad liautųsi riaumojęs per visus namus ir vertęs drebėti sienas. - Suprantu, kad tu pyksti, Briana, - burbtelėjo tokiu tonu, tarsi visai nenorėtų čia savo balso pažeminti ir mieliau toliau švaistytųsi aplink bei šūkautų. - Bet šitaip mes nieko neišspręsim, - Hassė skėstelėjo rankomis ir nužvelgė žmoną. Dievaži, norėjo šią santuoką išgelbėti, tik jau nebežinojo, ar dar yra tam būdų.

2017-10-09, 23:13

Pakankamai keista, kad tiek metų išgyveno kartu. O gal Briana buvo jauna ir žymiai nuolankesnė, nei kad dabar. Juk sakoma santuokoje supanašėjama, tai didelis šansas jog ji iš savo vyro išmoko stiprybės ir tikrai tik gerąja prasme, stiprybės ir užsispyrimo, jo dėka, jo palaikymu pasiekė labai daug. Bet šio vakaro atveju, ta stiprybė galėtų ir sumažėti. Galėtų būti kur kas palankesnė bet kokiam jo sprendimui, tačiau Šarlotė neketino imti ir nusileisti, o galų gale net atsiprašyti, kad mat vargšelį supykdė ir negalės dabar ramiai miegoti. Gudbrand taip rėkiant, tikriausiai bet kas kitas, tikrai susigūžtų, bet ne Briana, šiai kone kraujas ima virti, dar labiau pykti, kad jis čia draskosi ir riaumoja. - Tai visą prakeiktą gyvenimą ir dirbsi?! O kada laiko šeimai atsiras?! - Neketindama nusileisti kone spiegė. Hasė giliai įkvėpus, ir pačios nervai lyg nuslūgo, šiek tiek atpalaidavusi įtempta kūną, perbraukė delnu, panardindama pirštus į plaukus. Vyrui garsiai patvirtinus jos jausmus, Briana lygiai taip pat kaip supyko ir atsileido, galbūt tai ir bloga savybė taip kaitalioti nuotaikas, bet iš kitos pusės, bent vienas tai moka. Priėjusi arčiau jo, atsisėdusi ant lovos šalia ji ilgesingai įsižiūrėjo į šio akis, skruostus, lūpas, lyg stengdamasi įsiminti, o gal prisiminti kada paskutinį kartą iš tiesų matė savo vyrą. - Neišspręsim... - Atkartojo jį lyg aidas kur kas ramesniu balsu. - Bet kažką daryti turim, nenoriu jog visi tie metai, nueitų perniek. - tardama šiuos žodžius Šarlotė atbula ranka perbraukė per vyro krutinę, raktikaulius, kaklą, o tada pirštų galais palei žandikaulio liniją. - Aš noriu kažką pakeisti, galiu kažką aukoti, bet reikia ir tavo pagalbos... - Briana tikėjosi, kad vyras pritars, būtų gerai, kad atsirastų kokia burtų lazdelė ir viską sutvarkytų, bet deja.

Guest Guest

2017-10-10, 22:48

Hassę vargu ar pavadintum šeimos žmogumi. Gal tą lėmė faktas, kad pats normalios šeimos neturėjo - juk šiame pasaulyje atsirado neaišku iš kur, o jo sąryšiai su dievybe buvo paprasčiausios spekuliacijos. Vis dėlto, Gudbrand stengėsi nesigręžioti į praeitį ir atsiskirti nuo savo antgamtiškosios prigimties. Tapo žmogumi tiek, kiek sugebėjo būti. Dirbo, įsimylėjo, vedė. Galų gale tai ėmė atrodyti natūralu. Todėl dabar vyrui buvo šiek tiek sunku suvokti santykių griūtį. Per daugelį metų Svenson perprato žmones, pats tokiu tapo, tačiau kartais negalėdavo įvertinti to, kas nutinka tarpusavyje bendraujant ar ilgai kartu gyvenant. Gudbrand ilgėjosi savo žmonos, ilgėjosi naktų, kuomet neatrodė nemalonu ją apkabinti, kuomet nebuvo baisu prisiglausti. Nepaisant sudėtingo vyro charakterio, čia pat sukildavo itin tyri sentimentai, tokie nuoširdūs ir paprasti, jog net pats jis nusistebėdavo. Abiejų rėkimui nuslopus ir, rodos, ištirpus kambarį užgulusioje tamsoje. Pajutęs Brianos prisilietimus jis sulaikė kvapą, didelėmis akimis tyrinėdamas liūdesio kupiną jos veidą. - Niekas nenueis perniek... - sumurmėjo, sugaudamas moters ranką savąja ir supindamas judviejų pirštus. Lūpomis švelniai, tarsi bijodamas prisilietė prie Šarlotės krumplių ir vos pakreipė galvą į šoną. - Aš grįšiu anksčiau. Nuo rytojaus, - menkai šyptelėjo, vargiai numanydamas, ar sugebės tokį pažadą tesėti. Galų gale, toks užsibrėžimas vis tiek nieko nesprendė, liko begalės klaustukų, begalės tuščių vietų. Hassė nežinojo, kur dabar judviejų santykiai. Net nežinojo, ar tebėra vilties. - Eime miegoti, - sumurmėjo, laisva ranka priliesdamas Brianos skruostą. Dievaži, kaip buvo to pasiilgęs. Net paprasčiausias kontaktas suteikė kažkokį pilnatvės pojutį.

2017-10-12, 18:12

Net ir būdama pakankamai nemenka karjeristė, šią akimirką buvo pasiryžusi kažką keisti. Pro Brianos mintis prabėgo dešimtys idėjų, nuo tokių drastiškų kaip darbo palikimas, iki tokių paprastų kaip 'įdiegti' pietus kartu ar vakarais tiesiog pasidalinti tuo kas nutiko per dieną. Šarlotė kartais tikrai galėdavo neapkęsti savo vyro, bet jo paleisti nesugebėtų. Dviprasmiški jausmai kurie pastoviai žaloja širdį ypač pastaruoju metu kai tarp jų tvyrojo toks šaltis. Vyro prisilietimas, nors ir toks menkas, sukėlė šiurpuliukų bangą per kūną, o toks tyras prisilietimas lūpomis, sušvelnino jos veido mimiką. Jam pažadėjus grįžti ankščiau, veide pasirodė švelni, kiek nuvargusi šypsena, bet nieko nepasakė tik linktelėjo lyg patvirtindama jog suprato. - Gerai... - Tyliai ištarė trumpam pakildama nuo lovos krašto ir apeidama šią, po akimirkos panirdama po patalų gausa. Briana jau negalėjo prisiminti kada paskutinį kartą, naktį prisiglaudė prie vyro, todėl tylėdama lyg skelbdama paliaubas šiam vakarui ir tikėdamasi gražesnio rytojaus, pasislinkau į lovos vidurį, arčiau sutuoktinio ir delnais perbraukė per šio odą po kaldra. Nereikėjo ilgo laiko kad jos akys apsunktų ir moteris užmigtų.

Sponsored content

» Melissos miegamasis/vonios kambarys
» Miegamasis + vonios kambarys
» Vonios kambarys