Įėjimas/išėjimas

2016-05-01, 16:10

2016-05-01, 16:10

2016-11-13, 14:05

Malonus , šviesus rytas pažadines Merę įteikė jai kuokštą jėgų . Ji buvo žvali , ir kaip visada tokiu gražiu oru nemėgo sedėti namuose . Todėl susiruošusi ji pasileido pėsčomis aplink apylinkes , ėjo ilgą kelią nemąstydama ar eina teisinga linkme . Po gero pusvalandžio pati nesupratusi kodėl pasuko į visai neištirinėtą gamtos dalį , eidama toliau pastebėjo nemažą apleistą dvarą estinti priešais ją . Nors nebuvo tokių vietų mėgėja o beabejo jos kėlė ir nerimo jausmą ši vietiek nuėjo jo link . Šiuo metu nesitikėjo nieko blogo , buvo gana smarkiai užsiėmusi savęs analizavimu jog kreiptų dėmesį į kitus dalykus . Priėjusi apleisto dvaro duris nedrasiai palenkė rankeną ir pravėrusi duris užėjo vidun , ji buvo smalsi moteris o ir neištirinėtas vietas mėgo paversti jau apžiūrėtomis . Nors viduje buvo tamsu , blyški šviesa vos pateko pro voratinkliais apėjusius langus namas turėjo savo istoriją , ir Merei buvo įsdomu pamatyti daugiau , gal tai padėtų šį bei tą prisiminti .

2016-11-13, 16:20

Matui teko žengti keletą žingsnių atgal. Purvina praeitis priminė apie savo egzistavimą, privertė prisiminti kasdienybę, kupiną tamsos ir šalčio. Kai atrodė, kad daugiau niekas nesutrukdys džiaugtis tobulu gyvenimu, pilnu neregėtų spalvų bei tyros šviesos, nedorų darbų šešėliai aplankė bejėgį Metjusą. Jis neturėjo kito pasirinkimo, nebent norėtų matyti kančioje besikratantį, šmėklų darkomą mylimojo kūną, kurio siela persekiotų vaikiną iki paskutinės gyvenimo akimirkos. Metjusasneišėjo pasigrožėti mirštančios bei šąlančios gamtos peizažais. Jis žinojo savo kelią; puikiai įsiminė matytus dvaro vaizdinus. Jo astralinė kopija lėtai žingsniavo link nieko neįtariančios brunetės. Kai josios dėmesį patraukė apleistas pastatas, Matas sugrįžo į savo kūną ir nedelsdamas keliavo į šią vietą. Ant vairo sudėtų delnų pirštai lengvai virpėjo, jų pagalvėlės prakaitavo, o žvilgsnis žaibiškai bėgiojo nuo vieno regimojo taško, prie kito. Jis nervinosi. Metjusas neabejojo savo sugebėjimais, jam nerūpėjo kiek laiko nenaudojo savo galių, tačiau ar palaužtas charakteris, jo egoizmas bei šaltumas sugebės atrasti kelią atgal? Ar jis nepalūš pačioje kulminacijoje, ar prieš jo veidą nepasirodys Gabrieliaus veidas, maldaujamai žvelgiantis ir prašantis, kad šis neskriaustų merginos? Jis ir vėl melavo, nebuvo atviras ir slėpė ypač svarbią informaciją. Matas ir vėl rizikavo. Tačiau taip elgėsi dėl pačio mylimojo saugumo. Sustojęs nuošalioje vietoje, automobilyje praleido keletą minučių, skirtų nusiraminimui ir susikaupimui. Dabar jis privalėjo viską ignoruoti, kiekvieną šiltą ir teigiamą emociją. Dabar Matas privalėjo tapti šaltu ir kraugerišku mediumu, savo tikslo siekiančiu bei vilčių neteikiančiu tardytoju. Nereikėjo daug laiko, kad vaikinas atsidurtų prie tyliai girgždančių dvaro durų. Pastatas kone dvelkė vienišumu bei tuštuma. Į švarko kišenes susikišęs rankas, vaikinas rimtomis dangiškomis akimis žvelgė į angelės pakaušį. -Nesuprantu, kodėl visus traukia tokios tuščios ir nereikalingos vietos,-žemas, tylus balsas atsimušo į tuščias namo sienas, sukeldamas aidą,-adrenalino trūkumas ar kažką reiškianti vieta?-uždavęs merginai klausimą, atbula ranka užvėrė sunkias namo duris.

2016-11-13, 16:38

Mary lėtai tyrinėjo apleisto ir purvu bei voratinkliais nusėto namo sienas , grindis , lubas . Kekvieną detalę atrodo narpliojo keletą minučių mėgindama įsijausti ir atgaivinti kažką pažystamo . Ji negalėjo leisti sau galvoti , jog į šią vietą atklydo netikėtai ir be jokios svarbios priežąsties . Pastaruoju metu jai reikėjo tikrų įrodymų , tikrų veiksmų ir paaiškinimų apie ją aplankančias vizijas , vaizdinius net neaišku kaip derėtų tai tikslingai pavadinti . Ir tik po keletos akimirkų jos mintyse ėmė šokti damos pūstomis sukniomis , ji išsišiepė . Matyt tai vyko seniai , kadaise kai dvaras buvo pilnas įvairaus plauko turtingų žmonių . Galbūt jie kažką šventė ? Jai buvo įdomu , ji net nesureagavo jog kažkas įžėngė į namą per girgždančias grindis , iki akimirkos kai išgirdo kažkieno balsą , sugrąžinusi ją į realybę . Žinoma Merė išsigando , kruptelėjusi ir paskubomis atsisukusi į stovinčią prie durų figūrą menkai apšviestą per langą sklindančios šviesos , - Jai , tai tavo nuosavybė , - ji ištarė gana baikščiu balsu , - Aš atsiprašau , nemaniau jog čia kažkas yra , - ji nežymiai skėstelėjo rankomis atbūlomis kiek pasitraukdama arčiau sienos , nors tai nebuvo saugesnė vieta , tačiau visgi kiek toliau nuo vaikino kurį matė pirmą kartą , - Aš galiu tuoj pat išeiti , - paskubomis ištarė , tačiau iš kart po jos žodžių jam užvėrus namo duris ši tik primerkė akis norėdama susivogti kas per velniava čia vyksta . Nebuvo tikra ką tokiu atveju turėtų daryti , bet akivaizdžiai bėgti nebuvo kur .

2016-11-13, 17:12

Jo esybė jau pasiruošė pasiduoti blogiui, pasiruošė grįžti prie jau svetimu tapusio elgesio, iš lūpų sklindančiui žemam balsui, susipynusiu su nepaaiškinamu šalčiu. Viską paaštrino kone oru sklindantis staiga atsiradęs baimės jausmas. Visi veiksniai tik lengvino situaciją. Metjusas pasijuto lyg būtų grįžęs keletą metų atgal ir, nežinia tai teigiamas ar neigiamas dalykas, tačiau jis pasijuto tarsi grįžęs į savo gyvenimą. Tarsi jis būtų pasiilgęs tokio sukaustyto kūno slenkančio tolyn nuo jaučiamo blogio, šių baimės persmelktų akių bei trapaus, virpančio balso. -Aš linkęs mėgti modernius dalykus. Šio dvaro būčiau seniai atsikratęs,-lengvai gūžtelėjo ir lengvais žingsneliais priartėjo prie merginos. Sustojo prie merginos vieno metro atstumu, kur jo veidą ryškiai apšvietė pro suskaldyto lango tarpą įsiveržęs šviesos lopinėlis. Jo akys švytėjo rytinio dangaus spalvomis, tačiau jose nebuvo galimybės įžvelgti kažko ramaus ar taikaus. -Juk minėjau, kad tokios vietos nėra jaukios. Tokie pastatai yra pilni neigiamos energijos ir nepakeliamos tuštumos. Jauti tai?-nuogos kambario sienos atmušė kiekvieną lėtai tariamą Metjuso žodį, o vaikino akys ratu nužvelgė erdvę,-Mary, tiki likimu? Karma? Ar panašiais dalykais? Visi jie susiję. Mato žvilgsnis giliai skverbėsi į merginos akis. Jo balsas kėlė įtampą, tačiau tuo pačiu ir ramino, suteikė jaukumo jausmą šioje apleistoje vietoje. Seniai pamirštas dvaras, nenatūralus vaikino elgesys, bei nežinia iš kur žinomas Mary vardas. Visi veiksniai kėlė įtampą ir sotino mediumo vidų.

2016-11-13, 17:23

Mergina stengėsi išlikti kaip įmanoma ramesnė , nepasiduoti užplūstančiam baimės jausmui , kuris rodėsi vis labiau ėmė periminėti Mary kūną ir nevalingai versti jį drebėti . Buvo sunku suprasti kas šis vaikinas , iš kur jis ir ko iš jos nori , iš paprasto žmogaus netyčia užklydusio į vietą kurioje dabar neturėtų būti , - Tuomet aš nesuprantu , ko iš manęs nori, - ištarusi tai ir jam priartėjus visai šalimais jos ši tik prisišliejo prie sienos rankų delnais atsiremdama į ją , ištiesų jautėsi nesaugiai .O ir tos maniakiškos kalbos , bei netikėtai išgirstas savas vardas , - Tu žinai mano vardą , - ištarė , ištiesų Merė save taip pristatydavo tikrai nevisiems ,dabar jos pagrindinis vardas afišavosi kaip Daenerys matyt dėl to jos akys pasruvo baime ir sumišimu , - Iš kur jį žinai ? Kas tu ? Ir apie ką pogalais kalbi? ,- jos balsas skalbėjo garsiau , o atsimušusių žodžių aidas vertė ją susigūžti . Žinoma ji tikėjo karma , tikėjo labai į dauk dalykų , tačiau juk viskam turi būti priežąstys o kiek ji save pamena nieko blogo šiame gyvenime nebuvo padariusi . Nebent ! Jai į galvą staiga toptelėjo mintis , kuri galbūt būtų realiausia šioje situacijoje , - Jai tave siuntė kažkas dėl asmens su kuriuo susitikinėju , galiu patikinti jog tikrai neketinu jo pavogti . Gali jai pasakyti jog jis pats rinksis savo kelią , - gūžtelėjo petukais , akivaizdžiai mintyse turėdama Henrį ir tą visą jo gaujos reikalą , nors nebuvo realu kad jo buvusi žmona apie juos sužinojo o juolabiau kažką siuntė dėl jų santykių ja atsikratyti tai vistiek buvo vienintelis nors kažkiek į realybę nešantis dalykas ką ji šiuo metu sugebėjo sugalvoti.

2016-11-13, 17:52

Metjusas įsijautė į vaidmenį, nors viduje tyliai spurdėjo mintis, jog jo elgesys yra visiškai netinkamas. Jis grįžta atgal, jis lėtina procesą, viską griauna ir stabdo. Vaikino akyse kažkas nebyliai sužibėjo ir tai buvo lengva pastebėti, tačiau šią sekundinę akimirką reikėjo tinkamai pagauti, todėl jis tikėjosi, kad jo išsibalansavimas nebuvo pastebėtas. Tuo įsitikindamas jis ištirpdė menkiausią atstumą ir, pasirėmęs viena ranka, iš aukščiau žvelgė į tamsias akis, vainikuotas virpančiomis blakstienomis. -Man nerūpi tavo asmeninio gyvenimo detalės. Dabar man svarbiausias kito žmogaus gyvenimas, kurį tu atėmei,-neįtikimai ramus kvėpavimas ir atsipalaidavusios akys sukūrė šalto vyro iliuziją. Jo baimės išsipildė: viduje grūmėsi dvi kontrastingos spalvos, dvi priešingybės. Matas kone kentė asmenybės susidvejinimą. Vaikinas elgėsi atšiauriai, nerūpestingai ir gąsdinančiai, tačiau jo vidus rėkte rėkė palikti merginą ramybėje ir grįžti į namie likusio vaikino glėbį. Tačiau tai truktų neilgai ir Mato pasaka virstų nesibaigiančiu košmaru, it miego paralyžiumi, kada stebėtų neišvengiamą jauno vaikino baigtį, o Metjuso sielvarto riksmų nepasiektų aplinkinių ausys. -Tačiau visą tai gali ištaisyti,-drąsinamai nusišypsojo savo putliomis lūpomis. Šis šypsnis nederėjo prie situacijos ir ore tvyrančios įtampos, nederėjo ir prie viduje banguojančios baimės bei sumišimo. -Danielis. Kažką primena? Ar galvoje neišnyra vaikino, su nukirsdinta galva, vaizdinai?-Po ilgo spektaklio Matas išdavė savo tikslą, trumpai paaiškino ko atėjęs ir kodėl gąsdino merginą. Jei ši nepasiduos jo žodžių įtakai, spektaklio sceną buvo pasiruošęs keisti ir paaštrinti siužetą.

2016-11-13, 18:07

Gerai šiuo metu Merei tikrai pasidarė kraupu ir visiškai nebejuokinga . Nors žinoma juoko čia nebuvo girdėti ir nuo pat pradžių ,giliai savo širdies užkabaryje ji tikėjosi , jog visą tai surežisuota ir netikra . Kad kažkoks piktas asmuo tikisi tiesiog ją pagazdinti , galbūt dėl nevietoje pastatytos mašinos ar garsios muzikos or something else . Bet tai nebuvo tik vaidyba ir ji puikiai tai suprato.Jam priartėjus pavojingu atstumu . Dabar buvo galima išgirsti Mary širdį virpančią ir norinčią išlėkti iš krūtinės bet kurią akimirką . Tą vis dažnėjantį pulsą ir apsinaiukusias baime akis . Visą tai krypo vis blogesne linkme , ji nesuprato ko vaikinas iš jos nori , net jam ir pravėrus burną ir ėmus pilti žodžius jie tik atsimušė jai į smegenys taip pat tuščiai kaip jie skambėjo ir namo viduje . Ji nieko neprisiminė , nesugebėjo net susikaupti ir pagalvoti . Nors buvo ir taip įsitikinusi jog jis ją su kažkuo maišo , ji tikrai nežudikė juk tokį įvikį būtų prisiminusi o juolabiau dabar sedėtų kaleime o ne vaikščiotų Sietlo gatvėmis , - Tu mane maišai su kažkuo , aš nieko nežudžiau , - ištarė tyliai , drebančiu balsu . Dabar , kad ir kaip besistengė nesugebėjo kitaip , - Negaliu suprasti apie ką kalbi , aš nesu tas asmuo kurio tau reikia , - ištarusi tai garsiau kiek drasiau ši pakėlė akutes į vyrą ir įsistebeilijo į jo šviesias akis , jos buvo gražios tačiau tokios šaltos šiuo metu , jog Mary kūnas net nuėjo pagaugais , velniava į kurią ji įklimpo vertė jos kūną gaminti adrenaliną ir matyt to pasekoje ši suėmusi save į rankas patraukė rankutes nuo sienos ir stipriai pastūmusi vaikiną kiek tik leido jos žmogiškos jėgos , pati mikliai nubėgo prie namo durų beprasmiškai mėgindama jas atverti . Nors rankos drebėjo kaip epušės lapas , o pati buvo velniškai išsigandusi ir apimta adrenalino dabar iš visų jėgų laužė ir visaip kitaip kojomis spirdama per duris mėgino jas atidaryti , tačiau nepamačiusi jokio progreso ar dėl to jog jos užsikirto ar dėl kitų veiksnių ši mikliai nuo jų pasitraukė , nubėgo prie artimiausio lango ir išrovusi iš jo gabalėlį suskilusio stiklo , pati neblogai persipjaudama savo ranką laikė jį tvirtai atkištą į priekį ,- Paleisk mane , prašau , - ši ištarė visdar virpančiu balsu , akivaidu buvo ir tai jog ji vos sugebėjo rankose nuleikyti tą šukę kuri buvo mažytė , vos matoma jos kruvinoje rankoje .

2016-11-13, 20:54

Balkšvame veide šoktelėjo dešinysis antakis, lūpos vos atsikišo į priekį, o žvilgsnis tapo bukas. Matas nesuvokė ar dabar jis buvo maustomas, ar jam teko susidurti su mergina, kurios protas iš tiesų buvo kiek aptemęs. Tyliai atsidusęs bei suirzęs, dviem pirštais palietė vidinius akių kampučius, prieš tai užleidęs savo vokus. Bet kuriuo atveju Metjuso viduje kilo pyktis ir jį jis išreiškė savo gestais. Jis nekentė bandymo išsisukti melu, tačiau lygiai taip pat neapsikentė, kuomet tekdavo terliotis su išblukusiais prisiminimais. Ir kai vaikinas buvo kiek sumišęs psichologiškai, netikėtai jo kūnas taip pat susvirduliavo, kuomet smulkūs delnai panaudojo jėgą prieš vaikiną. Metjusas dėjo keletą žingsniu atgal, rankomis bandydamas išlaikyti pusiausvyrą. Nesitikėjęs šio įžūlaus elgesio iš tokios bailios merginos, vaikinas tik dar labiau įsiuto, o jos desperatiški bandymai praverti masyvias dvaro duris, tik sukėlė jam tylų juoką. Buvo gražu žiūrėti, kaip ši smulki mergaitė bėgioja tarp apniukusių dvaro sienų, iš kurių šiandieną ji sveika neišeis. Tiesa, jis turėjo omenyje tik psichologinius dalykus, tačiau jos neadekvatus elgesys iššaukė ir kitokių pasekmių, kurių pasekoje Metjuso uoslę pasiekė saldus geležies kvapas. Išvydęs Merę su menka stiklo šuke jos virpančioje rankelėje, vaikinas plačiais žingsniais atėjo prie merginos ir griebė už riešo, kurio delno paviršius buvo papuoštas nutekėjusiomis plonomis kraujo vagomis. -Man šito užteks,-sušnypštęs Merei į veidą, net nežiūrėdamas išrovė skaidraus stiklo gabalėlį iš josios rankos, taip sukeldamas didesnį skausmą bei gilesnius sužeidimus. Šukė krito ant pūti pradėjusios medienos, taip sukeldama duslų, aidantį garsą kambaryje. Staiga vaikinas atsidūrė už merginos, vienu plačiu delnu suėmė jos riešus, o kita plaštaka atsidūrė ant merginos kaklo. -Kadangi esame tokiame jaukiame pastatėlyje, galbūt apžvelkime jo vidų?-ironiškai laimingu balsu pateikė ypač draugišką pasiūlymą ir, net nelaukęs atsakymo, jis pasuko kairėn, link apgriuvusių laiptų, ir stumdamas Merę į priekį, užkilo į antrą aukštą. Mergina išprovokavo Metjuso pyktį ir šiurkštumą, todėl šis buvo pasirengęs su ja elgtis, kaip su eiline auka.

Guest Guest

2016-12-17, 19:00

Alphonse sustabdė automobilį ir pažvelgė į šalia sėdinčią merginą. Tylėdamas išlipo iš mašinos, tą patį padaryti padėjo ir Reinai. Nusivedė ją per prišiukšlintą apleisto dvaro kiemą ir sustabdė tik prie pagrindinių, aplūžusių ir grafičiais ištepliotų durų. - Atsimink, kad kuo geriau elgsiesi, tuo mažiau nukentėsi, - šaltu, bejausmiu balsu prabilo ir nužvelgė ją. Vidun vestis neskubėjo. Norėjo priversti merginą nekantrauti, dar labiau susierzinti, išsigąsti. Galų gale, Capone jai buvo paruošęs staigmeną. Tik vargu ar malonią. - Bet koks nepaklusnumas dabar gali kainuoti gyvybę. Jūsų abiejų, - šitai pasakęs, pagaliau šyptelėjo. Ne paslaptis, jog vyrui buvo smagu.

Guest Guest

2016-12-17, 19:04

Automobiliui sustojus, Reina apsidairė. Niekada nebuvo čia buvusi, o ir rajono visiškai nežinojo. Nors ir sekė kur jie važiavo, kelias atrodė toks painus, jog moteris veikiausiai be GPS nebūtų sugebėjusi čia atvažiuoti dar kartą. Rodėsi, kad viskas jos galvoje tiesiog susipynė. Išlipusi iš automobilio tamsiaplaukė nejučiomis susigūžė nuo šalto vėjo, kuris iš karto ėmė kandžioti kūną. Šiaip ar taip, ji buvo tik su megztiniu - jokio palto neturėjo. Apsikabinusi save (o labiausiai savo pilvą) rankomis, Reina linktelėjo, taip paklusdama Alfonsui. Kokį kitą pasirinkimą turėjo? Sekdama paskui vampyrą, spėliodama kas dabar bus, moteris mintyse jau praktiškai atsisveikino tiek su Klaudijumi, tiek su savo kūdikiu. Svarstė apie savo vyrų pasirinkimus. Kaip viena moteris per vieną gyvenimą gali kartą taip pataikyti ir kartą taip žiauriai suklysti? Mindžikuodama prie grafičiais apipaišytų durų, Reina kilstelėjo antakį. - Einam į vidų? Čia labai šalta.

Sponsored content

» įėjimas/išėjimas
» įėjimas/išėjimas
» įėjimas/išėjimas
» įėjimas/išėjimas
» įėjimas/išėjimas