| | |
| Author | Message |
|---|
TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
 |  2016-08-22, 13:39 | |
|  |
| | | |
| | 2016-11-08, 01:24 | |
| | Hadriel buvo iš tų merginų, kurios moka greitai susiruošti. Visgi, buvo džinė, kuri tris kartus viską greičiau darė negu įprastas žmogus. Apsirengusi visiškai paprastai" kerzai, klasikinis juodas sijonas, trumpa bliuskutė bei languoti marškiniai kadaise pavogti iš tėčio, jei kartais pasidarytų naktį šalta. Kadangi su vairavimu jai prastai sekėsi ir teisių neturėjo, mergina paprašė kažkokio draugo, kad ją pavežtų iki paauglių vakarėlio. Nuėjusi ten, kur vyksta pagrindinis veiksmas, ji ištempusi kaklą ėmė ieškoti Thomas. Arba kitaip sakant gražaus tatuiruoto vaikino. Tokių mergina galėjo suskaičiuoti bent tris, todėl nusprendė pasiduoti ir geriau palaukti, kol ją pačią kas nors užkalbins. Kad nereiktų stypčioti vietoje, mergina iš kažko nugvelbė nepradarytą skarbą alaus, atsidarė ją ir užsivertė viena koja trepsėdama pagal skambančios muzikos ritmą. |
| | | |
| | 2016-11-08, 01:43 | |
| Antraip, nei mergina, vaikinukas niekur neskubėjo. Na, iš dalies manė, kad ten nueis žymiai anksčiau už ją, mat Hadriel buvo mergina, o jos dažniausiai užtrunka valandų valandas kol susiruošia. Regis, šį kartą tamsiaplaukis klydo, tik deja, šito kol kas dar nežinojo. Pabaigęs surūkyti cigaretę, nuorūką nusviedė į šoną, o tuomet pasinaudojęs vienu iš savo pranašumu - greičiu, netrukus po keletos minučių atsidūrė ir minėtame vakarėlyje. Kaip mat iš kažkokio vaikigalio atėmė skardinę alaus, ir lėtais, tačiau be proto užtikrintais žingsniais, Harrison vaikštinėjo tarp žmonių, jau pradėdamas rinktis sau naktipiečius, bei žinoma, dairėsi tos žemutės, tamsių plaukų ir rudų didelių akių džinės. Kažką panašaus išvydęs už gerų poros metrų, tamsiaplaukis panaudojęs savo greitį, netrukus atsidūrė panelei už nugaros.
- black girl?- žaismingai užklausęs tik kilstelėjo antakius, godžiai nužvelgdamas tamsiaplaukę. Po velnių, jei jis būtu žinojęs, kad ši coliukė tokia karšta, veikiausiai po pačių pirmų valandų susirašinėjimo, būtu pakvietęs susitikti. |
| | | |
| | 2016-11-08, 01:51 | |
| Skambant jau kokiai trečiai dainai, džinei nusibodo trepsėti dešine koja, todėl ji pakeitė ją į kairę. Jau ir skardinę beveik baigė ištuštinti, o jos išsvajotasis vampyras taip ir neprisistatė. Nejaugi neatpažino? Kiek susinervinusi džinė damušė skardinę mažose rankutėse ją sulankstydama, numetė kažkur po kojų ir paspyrė. Kaip tik tuo momentu išgirdo savo skype pseudonimą ir prieš akis pamatė plačią vyrišką krūtinę. Greitai susigriebė, kad reikia akis pakelti į viršų. Dailus, vyriškas ir kiek vampyriškas veidas. Tatuiruotos rankos. Na, žinoma, čia jis.
- Kačiukas šeši? - sukrizeno kiek pasišaipydama iš jo seno skype vardo. Žinoma, pastebėjo jo gašlų žvilgsnį ir kumštelėjo jam nesmarkiai į šoną. - Nežiūrėk į mane taip, lyg būčiau valgoma, - suburbėjo ji gan draugiškai ir nužvelgė vampyrą. - Hadrielė, - netrukus ištiesė jam ranką, prisiminus, kad metus slėpė savo tikrąjį vardą. - Na tu ir aukštas! - pakomentavo, mat vaikinui tikrai ūgio netrūko. Kad pasiekti jo akinius esančius ant galvos, merginai mažų mažiausiai reiktų taburetės. |
| | | |
| | 2016-11-08, 02:13 | |
| - Ištikrųjų tai pamiršau dar devyneta pridėti,- mirktelėjo akute, apdovanodamas merginą žavinga šypsena, kuri regis, dar ilgai nesiruošė dingti šiam nuo veido. O ypač, kai prieš jį stovėjo dar tokia simpatiška tamsiaplaukė. Sulaukęs kumštelėjimo, tik prikando apatibę lūpa, vis dar nuo jos neatitraukdamas žvilgsnio. Žinoma, galėjo lengvai išvengti jos kumštelėjino, mat jo reakcija buvo nepriekaištinga, bet tiesiog nusprendė viskam tekėti savo vaga.
- Bet aš mielai tave suvalgyčiau.. Pusryčiams, pietums, vakarienei.. Naktipiečiams..,- kone užsisvajojęs ir gana per daug gundančiai sušnabždėjęs tik kilstelėjo antakius, neslėpdamas to, jog šią akimirką Thomas akivaizdžiai flirtavo.
- Hadrielė.. O aš jau buvau bepradedantis pulti į depresija ar tave teks vadinti black girl ar coliuke..,- pašmaikštavęs tik suspaudė jos ištiestą ranką,- Bent jau aš nebuvau toks paslaptingas, ir greitai atskleidžiau Tau savo vardą,- sumurmėjo šis, galiausiai susikišdamas rankas į kelnių kišenes.
- Tau teks prie to priprasti,- gūžteli pečiais, akimirką nukreipdamas žvilgsnį į krūvą apgirtusių paauglių.
- Jau išsirinkai auką? - dar paklausė, žvilgsniu grįždamas ties tamsiaplauke. Kažkodėl beprotiškai troško išvysti ta visą procesą kaip maitinasi džinai. Mat anksčiau nėra susidūręs su šiais padarais, todėl realiai jam buvo įdomus kiekvienas jų žingsnis ar veiksmas. |
| | | |
| | 2016-11-08, 02:20 | |
| Vampyras iš tiesų buvo įspūdingas, su užburiančia šypsena, net keista, kad toks gražuolis visą laiką slėpėsi už kompiuterio ekrano. Ir šmaikštus, bendraujantis bei nesąmoningai flirtuojantis. Vienu žodžiu, nuo pat pirmos akimirkos merginai jis spėjo kristi į akį. - Kokį dar devynetą... Geriau dar du šešetus, - pavartė akis mergina vėl sukrizendama. Šalia Thomas jos šypsena niekaip nedingo, o viduje darėsi pamažu karšta. O negana to, jis dar flirtuoja! Hadrielei net skruostai nusidažė skaisčiu raudoniumi. - Manęs negalima valgyti! Nusinuodysi, - pasakė pusiau juokaudama, pusiau ne. Džinų kraujo perdozavimas gali vampyrams būti mirtinas, tad geriau pasisaugoti ir atsisakyti tokio toksiško patiekalo.
Išgirdusi, kaip vampyras ją įvardina coliuke, Hadrielė suraukė antakius, sukryžiavo rankas ant krūtinės ir treptelėjo koja kaip mažas vaikas. - Nevadink manęs coliuke! - burbtelėjo ji. Ir taip pakankamai kompleksavo dėl savo ūgio, negana to, dar kas pradės šaipytis iš to...
Kalbant apie aukas, Hadrielė dar nespėjo deramai apsidairyti. Todėl tą padarė dabar. Apžvelgusi patalpą pastebėjo, kad pusę paauglių gerokai nusitašė ir visiškai jau nebėra skirtumo prie ko mažoji juodaplaukė pristos. - Šį kartą leidžiu rinktis tau, - tarstelėjo vėl kilstelėjusi galvą į viršų, kad galėtų matyti vampyro veidą. |
| | | |
| | 2016-11-08, 13:42 | |
| Per visus pragyventus, beveik trejus šimtus metų, vaikinukas išmoko be vargo, su kiekvienu prašalaičiu atrasti kalbą. O ir tokios anoniminės pažintys, kaip, kad buvo šioji - visiškai netrikdė. Anaiptol, jam patikdavo mintyse sau uždavinėti suktus klausimus, bandyti įsivaizduoti su kuo turi reikalą.
- Aš tau panašus į atvykėli iš pragaro?- kiek apsimestinai nustebęs, jis išpūtė akis, nežymiai pasvirdamas link panelės pusės,- bet galbūt Tu ir teisi.. Kačiukai juk velnių priveisti,- kiek labiau patenkintas savimi išvepleno, ne stokodamas savosios šypsenos. Žinoma, negalėjo nepastebėti, kad ir Hadrieli, vos jiems susitikus - nesiliovė šypsojusi. O būtent tai, jau buvo geras ženklas. Galbūt kažkokia neaiški kibirkštėlė sklinda ne vien iš vampyro pusės, bet ir iš pačios džinės?
- Mhm.. Uždraustas vaisius,- koketiškai vypteli, išsitraukdamas vieną ranką iš kelnių kišenės ir ja atsainiai perbraukdamas per tamsiaplaukės kaklo odą. Visai nesijaudino, dėl tokio, galima sakyti imtymaus veiksmo. Thomas mėgo iššūkius, o būtent tokia jam atrodė Hadrielė. Vos ši įsižeidė pavadinta "coliuke", Harrsison nesusilaikė nesukrizenęs,- neturėtum dėl to kompleksuoti,-paaiškino šis, ir pats sukryžiuodamas rankas ties krūtine,- be to, visuomet buvau "coliukės" filmuko gerbėjas,- keletą kartų pakilnojo antakius, bakstelėdamas panelei į nosyte. Tuomet vėl nusuko savo žvilgsni į paauglių pusę.,- ką manai apie tą raudonplaukę, ties pirma valanda?- paklausęs šmaikščiai šypteli, atsisukdamas į tamsiaplaukę. |
| | | |
| | 2016-11-08, 14:21 | |
| Po Thomas žodžių Hadrielė vėl pradėjo krizenti, jis kažkaip stebuklingai sugebėdavo merginą gana greitai prajuokinti. - Kačiukai tikrai iš pragaro, garbės žodis, dėl to apsišarvavau namuose šuniukais, - porą kartų sulinksėjo galva. Iš tiesų, mergina netgi apsėsta mažais šunyčiais, namuose jų augina net tris. Parsitemptų ir dar kelis, bet jau ir po antro šuns tėtis buvo iškėlęs didžiausią skandalą, tad jau nebesinori bandyti jo kantrybės.
Kuomet vampyras koketiškai braukė per džinės kaklo odą, ši netrukus captelėjo jį už riešo ir įkando į rodomąjį pirštą, tarsi tu čia manęs neliesk. - Tu nors ir negali manęs kandžioti, tačiau aš tave nuo puikiausiai galiu, - kreivai šyptelėjo mergina paleidusi vaikino pirštą. Jai vampyro kraujas nedaro jokio poveikio, tačiau dabar ji neprakando jo odos, kad išsiveržtų raudonas skystis, tik taip žaismingai grybštelėjo.
- Baaaik, - suzyzė, kai vaikinas ją toliau erzino, tiesiog negalėjo pakęsti kai kas pabrėždavo jos ir taip mažą ūgį. Nu neužaugo ji didelė, maža košės nevalgė, negražu iš to tyčiotis. Papurtė nežymiai galvą, kai didelis vampyras bakstelėjo jai į mažą nosytę.
Kuomet atėjo pagaliau metas medžioti, mergina akimis susirado minėtą vampyro merginą. Paliubomu jei ne džinė, tai dar prieš maitindamasi raudonplaukę išdulkintų vampyras. Hadrielė net spėjo supavydėti potencialiai aukai. - Tiks,- tarstalėjo jau pradedama nekęsti raudonplaukės vien todėl, kad ji aukštesnė ir kur kas labiau išvaizdesnė. - Ji girta, pakviesk ją žvaigždžių pastebėti ant stogo ar kažkas panašaus... Man gali ir nepasisekti, - suburbėjo mažylė, mat nenorėjo kai tiek daug akių čia ir maitintis. Nors ir tas maitinimąsis nėra akivaizdus, tačiau Hadrielės kūnas pasikeičia, todėl reikėjo privatumo. |
| | | |
| | 2016-11-08, 15:39 | |
| Atvirai, Thomas visiškai nesitikėjo, kad tamsiaplaukė šiam įkąs į pirštą. Todėl is pradžių tik nepatenkintai suraukė antakius, akimirkai mesdamas į ją piktą žvilgsnį. Nemėgo šis, kuomet buvo kandžiojamas. Realiai, jis net vampyru nenorėjo būti, tačiau kažkoks asilas išskerdęs visą vaikino šeimą, jį pavertė vienu iš saviškių... Ir štai, jau ne vieną dešimtį skaičiuodamas, lygiai taip pat žudė visus sutiktus žmones.. Paslapčia tikėdamas, kad vieną dieną atras ir tą vyrą, kuriam su didžiausiu malonumu įvarytu medinį kuolą į širdį. Vos Hadrielė atleido vampyro pirštą, šis per milisekundę atsidūrė už džinės nugaros, prisilenkdamas prie šiosios ausies,-Mhm.. O tu mėgsti grubiai?- žinoma, juokavo, Thomui tiesiog be galo patikdavo erzinti ir manipuliuoti bet kokius šioje žemėje vaikštančius sutvėrimus. Galiausiai vėl grįžo į savo vietą, priešais tamsiaplaukę ir kiek pavartė akis..,- Nejaugi Tau taip sunku priimti mano komplimentą? Ne visiems aukštos blondinės patinka,- mirkteli, kuomet mikliu rankos judesiu iš odinės striukės kišenės išsitraukė cigarečių pakelį ir vieną cigaretę įsikišo sau tarp lūpų, netrukus ją pridegdamas.
- Lengva užduotis. Lauk manęs ant stogo, netruksiu, nei penkiu minučių,- įtraukęs godų nikotino dūmą, tamsiaplaukis daugiau nieko nebesakęs, netruko nužingsniuoti link tos raudonplaukės panelės. Ar geriau sakyti, link savo vakarienės?
Užkalbinęs, ir šiek tiek sumurmėjęs gražių, saldžių žodelių, jaunuoliai netrukus patraukė ant stogo. Prirėmęs nepažįstamąja prie ten buvusios senos kolonos, vampyras netrukus įsisiurbė į josios lūpas, kol pamažu ėmė slinkti link raudonplaukės kaklo. Jos kūnas kone virpėjo nuo Harrison prisilietimų.. Ir tai kažkodėl jį be proto užvedė, gaila tik to, jog buvo nepasotinamai išbadėjęs. Todėl nieko ilgiau nelaukdamas, tiesiog suleido savo iltis šiai į kaklą. Kurį laiką mėgavosi šiltu, raudonu skysčiu, bet galiausiai šiam teko atsiplėšti, mat šios raudonplaukės dar reikėjo gyvos.. Mergina dar bandė bėgti, bet Thomas tik pavartęs akis, netrukus stipriai sugniaužė jos riešą, bei laukė kol pasirodys Hadrielė. |
| | | |
| | 2016-11-08, 19:53 | |
| Džinė net krūptelėjo, kai vampyras taip staigiai atsirado už jos nugaros. Nors pati buvo greita, tačiau savo greičio su Thomo net nėra ko lyginti. Aišku, komentaras privertė Hadrielę akimirkai pasijausi nepatogiai, o paskui sukrizenti. - Turiu užslėptų pomėgių, - atsišovė ji, nors nežinojo ar jai patinka grubiai, niekada nemėgino to, juk ji jauna ir visas pasaulis dar prieš akis. Tačiau kalbai vėl pasisukus apie jos ūgį, mergina tik pavartė savo dideles rudas akis. - Nekalbėkim apie aukštas blondines, nes mane jau pykina, - pavaizdavo kaip vemia, bet netrukus nusijuokė. Kažkaip Thomui būnant šalia Hadrielės juokas skambėjo itin dažnai.
Mergina nenorėjo žiūrėti, kaip vampyras kabina išvaizdžią raudonplaukę, todėl pasuko iš pokylių salės ieškoti kaip užlipti ant to nelemto stogo. Apleistame dvare džinė sugebėjo kokius tris kartus pasiklysti, aišku, ir nervavosi, kad vampyras neužmuštų merginos anksčiau laiko, o dar labiau nervavosi, kad su ja nesibučiuotų ir nesiglamonėtų, mat kilo nemažas pavydas. Pagaliau radusi laiptus, kuriais užkilo iki pat stogo, mergina įžengė į beribę ertmę pro nedideles pravertas duris. Kurį laiką stebėjo, kaip vampyro lūpos glamonėja merginą, kaip jis ją liečia. Iš to pavydo net dantis ir kumščius kiečiau suspaudė. O kai suleido dantis į merginą iš vis Hadrielė pyktelėjo. - Nu tu ir nemandagus apžora. Vakarieniauja net visų nepalaukęs, - suburbėjo ir priėjo prie dviejų personų. Džiaugėsi, kad raudonplaukė kiek žemesnė ir ją pasiekti bus gana nesunku. - Nebijok, - švelniai nusišypsojusi aukai, tamsiaplaukė priglaudė delną prie jos veido ir pažvelgė į akis. Prireikė vos pusė sekundės, kol auka paskendo rudose džinės akyse. Raudonplaukė dabar gyveno svajonėse, regėjo kaip pildusi jos slapčiausi troškimai ir kol ta vizija tęsėsi, Hadrielės tatuiruotės užsižiebė ryškiai mėlyna šviesa ir ji ėmė gerti plika akim nepastebimą raudonplaukės sielą. Kol auka buvo panirusi giliai į transą, pro jos akis prabėgo besipildančių svajonių gyvenimas. Deja, tą žinojo tik ji ir džinė, išoriškai vampyras to negalėjo pamatyti. Galiausiai viskas truko vos keletą minučių, vis dar šiltas raudonplaukės kūnas susmuko ant stogo grindinio, o Hadrielės tatuiruota oda įgavo normalų atspalvį. Mergina užmerkė savo rudas akis - pagrindinį ginklą prieš žmones. Dabar ji buvo soti, nužudydama auką mirties sapnais. |
| | | |
| | 2016-11-08, 20:17 | |
| Jis nepastebėjo ir juo labiau neišgirdo, kaip džinė slapta juos stebėjo. Žinoma, tik jos, pašaipūs žodžiai, vampyrą privertė pasisukti link Hadrielės ir palaimingai vyptelėti.
- Atleisk, brangioji.. Man ir taip buvo sunku susivaldyti, kad jos visiškai nenužudyčiau,- tarsi prasikaltęs darželinokas, tamsiaplaukis sumurmėjo greičiau sau, nei merginai, kuomet atleidęs raudonplaukės ranką, leido iniciatyvos imtis džinei. Žengęs porą žingsnių atgal, Thomas atsirėmė į tą pačią koloną, bei be proto susidomėjęs stebėjo visą procesą. Akimirką net sutriko išvydęs, imančias švytėti merginos tatuiruotes, tačiau tuo pačiu metu, tai net žavėjo. Raudonplaukei susmukus ant žemės, Harrison priėjo arčiau, bei pritūpęs pries kūno, kilstelėjo šios ranką, tuo pačiu greitai ją atleisdamas.
- Kodėl ji buvo tokia rami?- paklausė, nes nuoširdžiai apie džinus, jis ne daug ką žinojo. O gal galima sakyti, beveik aplamai nieko nežinojo.. Ir gal būtu taip ir toliau, mielai sulaukęs tamsiaplaukės atsakymo, tačiau tamsiaplaukis išgirdo krebždesį.
-Shh..- iškėlęs rodomąjį pirštą į viršų, jis tarsi paragino Hadriele šiek tiek patylėti. Išgirdęs smarkiai plakančią širdį, bei gilų kvėpavimą, Thomas tik per daug patenkintai išsiviepė.
- Regis turime svečių,- atsistojęs, lėtu žingsniu patraukė link krebždesio vietos. Įkvėpęs, vampyras, žinoma užžuodė moteriškus kvepalus, o tai jam jau patiko. Akimirksniu atsidūrė šalia aukos, mergaičiukė net nespėjo susivokti, kad jau buvo nebe viena, tik skardus jos klyksmas, privertė tamsiaplaukį greitai užkišti jos burną. O tuomet netruko jos atsitempti prie džinės.
- Aš deserto neatsisakysiu, o Tu?- paklausė, kuomet toji mergina, kone vos neverkė, spirdėdama iš baimės. |
| | | |
| | 2016-11-08, 20:28 | |
| Hadrielė didžiavosi savo prigimtimi, tą daryti išmokė jos tėvas. Džinų nešamos mirtys pačios gražiausios. Dar dabar vėstančiame raudonplaukės kūne, jos prarandančiam raudonį veide buvo galima įžvelgti palaimingą šypseną. Tik jos akys buvo tuščios, vyzdžiai išsiplėtę, tarsi padauginus narkotikų. Vampyro klausimas leido juodaplaukei suprasti, kad jis nieko neišmanė apie džinus ir kokie iš tiesų jie pavojingi savo aukoms yra. Vampyrai suteikia galimybę jausti žmogui tikras emocijas, bandyti pasipriešinti mirčiai. O džinai atvirkščiai, jie nužudo tada, kai žmogus per kelias minutes pergyvena svajonių gyvenimą ir miršta su palaiminga šypsena veide. - A vat, - iškišo liežuvį džinė pasimaivydama ir specialiai erzindama neišduodama savo rasės ypatingosios paslapties.
Kuomet ant stogo atsirado daugiau svečių, džinė suraukė kaktą, jai paprastai užtekdavo vienos aukos per vakarą,bet ji sulaukti papildomo dėmesio iš ne vietoj ir ne laiku pasirodžiusių asmenų nenorėjo. Hadrielė net nespėjo susigriebti, kuomet vampyras jau spaudė naują auką glėbyje. - O dieve, kodėl tu toks nehumaniškas, - sudejavo tamsiaplaukė. - Padarysiu tai vien todėl, kad jos man gaila. Pamatysi, kraujas bus žymiai saldesnis jei jį duos savo noru, - plačiai išsišiepė išduodama dar vieną džinų privilegiją. Laukdama tinkamos akimirkos džinė pagavo aukos žvilgsnį, kuris rėkė "gelbėk". - Ššš, viskas bus gerai, - sužnabždėjo Hadrielė ir paskleidė savo iliuziją. Dar viena mergina suglebo vyro glėbyje, palaimingai šypsodamasi ir manydama, kad jos gyvenimas virsta svajone. Turow šį kartą stengėsi kuo lėčiau maitintis, kad vampyras galėtų pirmesnis užmušti merginą iščiulpęs iš jos kraują. Todėl merginos tatuiruotės kiek blankiau švytėjo, nors vis tiek atrodė įspūdingai. Jai nereikėjo net prisiliesti prie aukos, kad sugebėtų ją nuraminti ir iš lėto žudyti. |
| | | |
| | 2016-11-08, 21:01 | |
| Galbūt su džinais yra kitaip, tačiau būdamas vampyru, ir norėdamas būti kuo stipresnis - jis turėjo maitintis kaip įmanoma dažniau ir daugiau. Per šitiek laiko, galiausiai jis tapo visiškai nepasotinamu. Hadrielei neatsakius į jo užduotą klausimą, vampyras tik pavartė akis,- kodėl Tu viską taip apsunkini?- nenoriai vypteli,- pasakytum tiesiai šviesiai, o dabar viską nutyli ir pasakai, jog tai paslaptis,- sumurma, toliau laikydamas auką savo glėbyje. Tamsiaplaukei užsiminus kažką apie humaniškumą, Thomas tik sukrizeno. Jis jau ganėtinai senokai pamiršo ką reiškia būti žmogumi. Nejautė, nei kokio gailesčio ar liūdesio.. Save jis laikė tik šaltakrauju žudiku,- Nes aš vampyras. Man nerūpi aukos patogumas, o juolabiau jokių privilegijų niekam nesuteikiu,- gūžtelėjo pečiais ir vėl įnirtingai stebėdamas Hadrielės veiksmus. Gal tik po gerų keletos akimirkų susivokė, jog ir pačiam reiktu imtis darbo. Todėl permetęs šviesius jos plaukų į kitą pusę, netruko ir savo ilčių suleisti į išpuoselėtą kaklo odą. Harrison akys iškarto pajuodavo, o normalios jos virto tik tuomet, kuomet pasistiprinęs atleido lengvai atvėsusį aukos kūną. Nykščių perbraukęs sau per lūpas, taip nusivalydamas kraują, vaikinukas pažvelgė į ją ir atsiduso.
- Mes visai nebloga komanda, ką manai, jei įkūrtumėm savo sektą?- pašmaikštavęs, galiausiai žengė porą žingsnių arčiau panelės,- manau turėtumėm pasišalinti nuo stogo, kol čia neprigūžėjo dar daugiau potencialių aukų,- pakilnojęs antakius, vampyras sugriebė H ranką ir nebelaukęs atsakymo, tiesiog pradėjo vestis kažkokiais painiais koridoriais, stengdamasis, kuo toliau nutolti nuo stogo. Mažiausiai jam dabar reikėjo, kad kažkas pradėtu kelti dramas.
Dar šiek tiek paėjus, jis galiausiai sustojo, atsiremdamas į sieną, ir visai "nekaltai" prisitemdamas arčiau savęs ta smulkutį Hadrielės kūnelį.
- Hmm.. Kokia tikimybė būtu pabučiuoti tave ir išvengti įkandimo?- prikandęs apatinę lūpą, Harrison savo dideles plaštakas atsargiai uždėjo merginai ant juosmens, taip, tarsi neleisdamas jai pasprukti toliau nuo savęs. |
| | | |
| | 2016-11-08, 21:18 | |
| Iš tiesų Hadrielei netgi mažumėle patiko toks vampyro šaltakraujiškumas, visiškas negailėjimas savo aukų. Džinės širdis buvo per daug didelė, kad kitą imtų kentėti, tačiau vampyriška prigimtis vis tiek ją labai labai žavėjo. Juk toks vyras, nebijantis mirties ir žudymo, skamba itin patraukliai. Kaži, gal net tėčiui visai jis patiktų ir pagaliau jam galėtų parodyti pirmą draugą, kuris nėra džinas. - Tuo tikriausiai mudu ir skiriamės. Aš fėja, o tu giltinė, - sukrizeno mergina nustojusi žiūrėti į naujos aukos akis, vos jo kūną pasiglemžė mirtis nuo vampyro rankos.
Žiūrėdama į dar vieną lavoną, džinė prikando lūpą. Nepalikdavo paprastai ji taip lavonų, dažniausiai imituodavo jų savižudybes, kad policininkai neimtų ieškoti įtariamųjų. Tačiau dabar abiejų merginų venos tuščios, kas reikia, jog jos buvo užpultos vampyro. Hadrielė nors ir buvo aptekusi pinigais, visgi nepasišykštėjo pritūpti prie dviejų lavonų ir iškraustyti jų kišenes. Telefonų neėmė, numetė juos į šalį, tačiau gražius papuošalus ir kelis dolerius tikrai susirinko ir susikišo visą turtą į marškinių kišenes. - Sektą? Skamba labai vampyriškai, - nusišaipė kiek Hadrielė pabaigusi švarinti negyvėlių kišenes. Rado netgi labai gražios spalvos lūpdažį ir netrukus juo pasidažė savo lūpas, paversdamas jas į tamsiai raudono kaip kraujas atspalvio. Vampyrui pasiūlius pasišalinti iš įvykio vietos, mergina tik linktelėjo ir išėjo pro duris. Palaukusi, kol vampyras įeis vidun, džinė sugadino spyną taip užkirsdama ją, kad niekas negalėtų patekti ant stogo. - Problema išspręsta, - mirktelėjo Haidrielė ir tuo pačiu metu vampyras perėmė iniciatyvą, pagriebęs jos mažą rankutę.
Galiausiai nuėję pakankamai toli nuo nusikaltimo vietos jie sustojo. Buvo beproto miela, kai vampyras pasirėmęs nugara į sieną prisitraukė arčiau savęs mažą Hadrielės kūną ir savo rankomis apsivijo jos liauną liemenį. O ką kalbėti apie žodžius, kurie sklido iš jo lūpų ir tiesiog svaigino džinę. - Pem ant pem, - pasakė suktai laputaitė plačiai šypsodamasi, negalėjo patikėti, kad slapta jos užmačia pildėsi. Ji beproto norėjo, kad ją Thomas pabučiuotų, bet kaip tikra ledi leido riteriui pačiam užkariauti jos širdį. |
| | | |
| | 2016-11-08, 21:37 | |
| - Bet abu atimame gyvybes nekaltiems žmonėms, tuo mes ir panašūs,- tarsi kontroargumentavęs, šis kvailao vyptelėjo stebėdamas, kaip meegina iškrausto lavonų kišenes. Nieko dėl to nesakė, tačiau niekaip negalėjo suvokti, kam apvogti mirusį žmogų. Juk parduotuvėse galima nusipirkti tokių pačių menkniekių.
- Nesakyk, jog nenorėtum tokiai sektai priklausyti,- paerzindamas, šiai dar žaismingai pavėlė plaukus. Kažkodėl jautėsi ypatingai laisvai, šalia Hadrielės. Žinoma, daug ką sudarė ištisų metų bendravimas, tačiau realiai, ten viskas buvo gana painu. Juk beveik nieko vienas apie kito nežinojo. Tiksliau, Thomas beveik nieko nežinojo, mat šita mergaičiukė buvo tikra slapukė. Kuri arba viską nutylėdavo, arba pripūsdavo miglos. Na, bet štai prie ko viskas privedė - jiedu pagaliau susitiko, ir galima sakyti, vampyras ją iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo. O kam gi galėtu nepatikti tokia šmaikšti, seksuali, tačiau tuo pačiu miela mergina? Tik tikras idiotas galėtu atsisakyti tokio trofėjaus, neišvydęs jos akyse, bei šypsenoje kažko ypatingo.. Kažko, kas paspartintu įsižiebti kibirkštėlei.
- Pem ant pem..- apsimesdamas jog įnirtingai mąsto, net pirštais pasitrynė savo smakrą,- manau, surizikuosiu,- per daug pasitikinčiai nusišypso, atsargiai vieną ranką užkišdamas už plaukų, o kitą švelniai suimdamas už skruosto. Jis lėtai palinko link tamsiaplaukės, vis dar žaismingai ją erzindamas, ir neleisdamas pasimėgauti lėtu lūpų šokiu. Bet galiausiai ir pats nebe galėdamas ištverti - pasivogė jos putlias lūpas, visiškai nekreipdamas į tai dėmesio, jog būtent tokiu savo veiksmu, nuvalys visą nesenai užtemptą lūpdaži. |
| | | |
| | 2016-11-08, 21:52 | |
| | Atrodė, kad kol vampyras mąsto, praėjo visa amžinybė. Merginos kūnas tiesiog degė iš noro būti pabučiuotas. Nuo pat pirmos akimirkos kai pamatė Thomą, džinė jau minčių kertelėse turėjo kažkokių nepaaiškinamų vilnių, kad galbūt jis kažkada būtų josios. Nežinia kodėl jį taip iškarto savinosi ir jautė tokią nepaaiškinamą trauką prie šio asmens. Jau paskutinę akimirką iki kol jis nuspręs merginą pabučiuoti, Hadrielė jau norėjo mažinti įkandimo procentus, bet pagaliau iš vampyro lūpų išėjo bučinio patvirtinimo žodžiai. Džinė net suvirpėjo vampyro glėbyje. Tas visas lėtas erzinimas tiesiog vedė ją iš proto. Tačiau jai pavyko sulaukti, kol vampyro lūpos nusileis ant josios lūpų. Vos jų lūpoms susiliejus merginos viduje užsižiebė žiburys, pasidarė šilta, lengvai nutirpo pirštų galiukai. Jos rankos apsivijo pasilenkusio vampyro kaklą, kad šis nesugalvotų niekur pabėgti. Tai buvo kažkas magiško, nepaprasta. Užmerktos akys, kaip niekad smarkiai besidaužanti širdis, raustantys skruostai ir palaiminta siela. Hadrielė net nepajuto, kaip per bučinį ji pasistiebė į viršų, tarsi bandydama susilyginti su vampyro ūgiu. Žinoma, jai tai niekados nepavyks, tačiau mėginti buvo verta. Ir nusispjaut visiškai į tą lūpdažį, net jei ir pusė jo nusės ant vampyro lūpų. Po lėto, svaiginančio bučinio kartu su vangiu liežuvių šokiu, džinė nežymiai atitraukė savo lūpas, gal per centimetrą ar du, norėdama įkvėpti oro į plaučius. Apkvaitusiu žvilgsniu ji žvelgė į vampyro akis, o netrukus jos veidą papuošė svaiginanti šypsena. - Tai štai koks tas vampyriškas bučinys... - vyptelėjo džinė ir vėl stybtelėjusi ale pasiruošė vėl prisiliesti prie Thomo lūpų, tačiau tai buvo tik apgaulingas manevras. Ji skaudžiai įkando į vaikino raudoną nuo lūpdažio apatinę lūpą visgi sugalvojusi kiek paišdykauti. |
| | | |
| | 2016-11-08, 23:10 | |
| Šis bučinys buvo išskirtinis, ne toks, kaip visi kiti, kuriuos šis yra turėjęs. O tai, netgi pačiam vampyrui buvo keista.. Bučiuodamas kitas merginas, Thomo galvoje mirgėdavo tik viena mintis: seksas. Nieko daugiau. Jokių jausmų, perdėtu vilčių ar saldžių žodžių. Viskas tebūdavo pagrįsta tik seksu. Tačiau dabar.. Dabar jis jautėsi it nesavas, nesuprasdamas kas per velniava dedasi jo viduje. Lyg netikėtai aplankęs apšvitimas, šio mintis praskenavo gal šimtus kartų, išrūšiuodamas negativęs mintis. Hadrielei apsivijus vampyro kaklą ir besistiebiant ant pirštų galiukų, nė pats nepajuto, kaip nerangiai šyptelėjo bučinio metu. Todėl kiek atsitraukęs nuo sienos, šis galiausiai savo rankomis suėmęs jos riestą užpakaliuką, kilstelėjo į viršų, netrukus prispausdamas prie sienos, taip, kad džinė apsivytu savo kojomis Harrison liemenį. Bučiniui galiausiai pasibaigus, tamsiaplaukio veide pasirodė žaisminga šypsenėlė, kuomet pastatęs panelę ant kojų, viena ranka atsirėmė į sieną, taip užtverdamas jai kelią praeiti.
- Pateisinau lūkesčius?- kilstelėjo antakį, nykščiu perbraukdamas sau per lūpą, jog bent kažkiek nusivalytu to prakeikto lūpdažio likučių. Ir vis tik, tamsiaplaukei įkandus šiam į lūpą, kažką suniurzgėjo, liežuvio galiuku perbraukdamas per menko skausmo dilginimo vietą.
- Vis tik.. Įkandai.. - atsidusęs kilstelėjo jos smakrą aukštyn, neatitraukdamas žvilgsnio, nuo jos didelių it sagutės rudų akių,- Nežinau ką Tu darai, bet be protiškai varai mane iš proto... Ir žinai, tai juokinga, nes matau tave tik pirmą kartą.- nežymiai atlošęs galvą į viršų, tarsi pats savęs nebe suprastu, tik negarsiai susijuokė. Ot gyveninas sugalvoja iškrėsti šiam pokštą.. |
| | | |
| | 2016-11-08, 23:25 | |
| Net ir pasibaigus bučiniui, džinė skendo svajose apie jį. Kaip jis sugriebia ją už užpakalio, taip vyriškai ir tvirtai pakelia nuo žemės, kad ji kaip maža koala galėtų apsivyti jo liemenį kojomis. Viskas buvo taip aistringa, emocionalu... Ir tai ne vien tik įprastas geismas, o kažkokia nepaaiškinama trauka, svaiginanti it aukščiausios rūšies narkotikas. Nei su viena savo auka džinė nejautė tokių prasmingų emocijų, kokias jaučia su šiuo vampyru. Toks jausmas, kad šį vyrą jai likimas dovanojo ir ji dabar pati gyvena vienoje iš savo pačios sukurtų iliuzijų.
Net jei ir Thomas nebūtų užtvėręs merginai kelio, ši niekur nebūtų ėjusi, mat ją traukė būti šalia vampyro. Po bučinio ji palaimingai ir žaismingai šypsojosi žvelgdama į vaikino tamsias akis. - Nežinau ar pateisinai, nespėjau įsitikinti, - toliau koketavo mergina, tuo pačiu krizendama po netikėto įkandimo jam į lūpą. Kilstelėjus galvą į viršų, su vaikino pagalba, džinė įsižiūrėjo į jo beribes akis, šypseną pakeitė susidomėjimas šiuo nuostabiu padaru esančiu priešais ją. Jo žodžiai sušildė merginą iš vidaus. Tačiau ji kažkodėl bijojo tų sentimentalumų, taip staigiai užklupusiu juos, todėl džinė sugalvojo pakvailioti. - Dabar žinai, kaip jaučiasi mūsų aukos... Tai džinų dalykas. Atsargiai, Thomai, nepasiklysk mano akyse per ilgai, nes tikrai išeisi iš proto, - tyliai sukuždėjo ji, lyg kalbėtų tikrai rimtai ir iš tiesų turėtų antgamtišką galią veikiančią ne tik žmones, bet ir vampyrus. Nors viduje ji tyliai krizeno ir džiaugėsi, kad taip paprastai pavergė tikro princo širdį. Kilstelėjus ranką mergina atsargiai pirštais prisilietė prie vaikino lūpų ir nuvalė paskutinius dažų likučius. - Išterliojau tave, - vyptelėjo ji, patraukusi rankas. |
| | | |
| | 2016-11-09, 19:43 | |
| Nebuvo tikras, ar tai kas dabar vyksta jo viduje, būtu galima pavadinti kažkokiu labai rimtu ir užtikrintu jausmu. Ne. Bent jau kol kas, tai tebuvo stiprus susižavėjimas, menka simpatija. Galbūt, jei jis daugiau praleistu su šia džine laiko, galbūt, kažkur giliai užslėptoje jo kertelėje, vampyras pasiryžtu įsimylėti. Mylėti. Tačiau dabar nenorėjo suteikti nei sau, nei merginai tuščių vilčių. Šiai pradėjus koketuoti, Thomas nepasimetė, tik kvailai vyptelėjo įsisteibelėdamas į tamsiaplaukės akis.
- Na.. Galbūt dar kada suteiksiu galimybe įsitikinti,- specialiai sumąnydamas nenusileisti, o lygiai taip pat paerzinti, kaip ir Hadrielė. Bet pripažįstant faktą, būtent dėl tokios savo drąsos, nepaliaujamo noro erzinti ir šmaikštauti - jį sužavėjo. Harrison tamsiaplauke net tiek nebuvo susižavėjęs bendraudamas internetu, kaip dabar. Ir užteko regis vos tik poros žodžių, bei žinoma, keletos skanėstų. Kurie veikiausiai juos taip ir suvienijo. Juk dirbti turėjo komandoje.. Panelei pabandžius jį įbauginti, tamsiaplaukis tik iškėlė antakius, toliau įdėmiai jos klausydamasis.
- Per vėlu. Jau išprotėjau,- lygiai taip pat sušnabždėjęs tamsiaplaukei į ausį, galiausiai atsitraukė, susikišdamas rankas į odinės striukės kišenes.
- Žinau,- tarstelėjo, vos mergina nuvalė paskutinius lūpdažio likučius.
- Gal nori pasikalbėti ir išgerti porą skardinių alaus, ar jau nori keliauti namo?- paklausęs, žvilgtelėjo į ją, o tuomet greitai tarp lūpų įspraudė cigaretę ir ją prisidegė. Thomas rūkė kaip kaminas, žinoma, tuo nesididžiavo, bet ir mesti neplanavo. |
| | | |
| | 2016-11-09, 19:53 | |
| Džinė supratusi, kad jos makiažas šiek tiek apgadintas, iš kišenės išsitraukė pavogtą lūpdažį ir vėl pasidažė juo putlias lūpas. Jai vogti daikčiukai labiau patiko negu nauji, tikriausiai todėl, kad jie kažkam priklausė ir turi kažkokią bent minimalią istorija. Keista, kad kleptomane tapo mergina, kuri turi tiek pinigų, kad nesunkiai įsigytų viską ko trokšta. Vampyrui pasiūlius išgerti porą alaus, mergina minutę svarstė ar neturėtų keliauti namo. Visgi, jei tėtis vidurnaktį grįžęs neras Hadrielės namuose, tikrai ims skambinėti į jos telefoną. Bet kitą vertus, apskritai neaišku ar Bartolomėjus teiksis šiąnakt sugrįžti, juk ne visada jis nakvodavo namuose. Būtent todėl mergina nusprendė surizikuoti.
- Išgeriam dar po vieną alaus. Nenoriu užsibūti, bet tai pat nenoriu praleisti progos, - suradusi aukso viduriuką tarstelėjo ir išlindo iš po vampyro nosies už jo nugaros. - Spėju, manęs nepagausi, - žaismingai metė iššūkį pliaukštelėjus per vampyro sėdynę ir nubėgo link pokylių salės, kurioje turėjo rasti likusio alaus. Arba ne. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
