Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 tiltas

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Ethics and oversight are what you eliminate when you want absolute power.
avatar
Ethics and oversight are what you eliminate when you want absolute power.
POSTS :
2315

REPUTATIONS :
236

CREDIT :
Icon: just, Code: unknown srr, gifs: tumblr


2016-08-22, 13:23

:069:
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2016-11-08, 13:23

Tykus vakaras, tyla apgaubusi šią teritoriją. Vienintelis reiškinys, sudrumsiantis ramybę buvo lydekos šokis iš ledinio vandens ir sugrįžimas atgal. Dangus jau beveik buvo apsuptas tamsia, žvaigždėta skraiste. Vakaras išties nepakartojamo grožio, keista, jog aplink nevaikščiojo susikabinusios žmonių poros, nes tai buvo ideali vieta romantikai. Siaurą upę skyrė platus tiltas, nebe pirmos jaunystės, kiek apleistas. Trūko poros lentų, tad einant juo reikėjo būti apdairiam, nes ne vietoje padėta koja galėjo sužaloti. Nepaisant to, žmonės rinkdavosi ant tilto, nes vaizdas nuo jo buvo nepakartojamas. Pasisvėręs per turėklą, galėjai žvelgti į spinduliuojantį skaidrų upės vandenį, akimis keliauti per nakties horizontą ir atsikratyti visų pečius slegiančių problemų. Tai - vienas nuostabiausių dalykų gyvenime - harmonija su gamta. Visgi pasaulyje esą tokia būtybė, kuriai dvasinis susiliejimas su žaluma buvo nereikalingas ir netgi atgrasus dalykas. Be jokios abejonės, tas žmogus buvo Lucianas. Tyrai, Motina gamta ir visa šita natūrali tyla jam priminė šaknis, namus iš kurių vyras buvo kilęs. Sentimentalumo tam tikrai nejautė. Gili praeitis buvo vienas juodžiausių jo gyvenimo etapų, kurio būtų atsikratęs, jeigu, žinoma, tik tai galėtų padaryti. Nors vieną kartą jam teko pažinti raganą, kuri galėjo pasiūlyti tam tikro gėralo. Jo efektas buvo atminties išvalymas. Visiškas. Lucianas to nenorėjo, nes viena vertus, jis dievino dabartinį gyvenimą. Kita vertus, negalime sakyti, jog nebuvo minčių paimti ir išgerti tą prakeiktą eliksyrą ir atversti naują, parlamutrinį baltą gyvenimo lapą. Tik kažin kiek jis būtų galėjęs pildyti naujuosius memuarus, kadangi turėjo gerą tuziną priešiškai nusiteikusių personų, kurios tik pasitaikiusios geresnei progai nurėžtų jo brangiąją galvą nuo pečių.
Ką kalbant apie pasikėsinimą į jo gyvybę, štai dabar jis atsidūrė panašioje situacijoje. Visai netoliese ramiosios upės teritorijos, Lucianas sutiko seną pažįstamą vampyrą. Žinoma, jųdviejų susitikimai niekada nebuvo malonūs. Abiejų tikslas buvo kadanors sumedžioti vienas kitą ir kol kažkuris to nepadarys, tol nei vienas negalės ramiai tęsti savo egzistenciją. Pastarasis susitikimas buvo Luciano nenaudai, bet kažkokiu stebuklingu būdu medžiotojui pavyko išnešti sveiką kailį. Jis buvo mirtinai sužeistas. Nuo šonkaulių iki dubens buvo perėžta bjauri žaizda. Tai buvo itin atviras sužeidimas. Lucianas smarkiai kraujavo. Balsas sakė, jog reikia susirasti saugią vietą, tačiau akyse vis labiau temo. Svyruojantis siluetas pasirodė ant tilto. Daugiau nebegalėdamas eiti toliau, jis sukniubo ir nugara atsirėmė į turėklą.
-Ką gi, išaušo ir mano pabaiga? - sau ironiškai nusijuokė, virpančia ranka iš kišenės traukdamasis cigaretę.
Back to top Go down
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
233

REPUTATIONS :
15


2016-11-09, 19:08

Vakaras Grace būdavo labiausiai artimas. Dienomis ši mergina sunkiai susikaupdavo. Todėl visus darbus, burtus ar kerus, ji darydavo vakarais ir naktimis. O ir į miestą pasižmonėti išeidavo dažniausiai sutemus. Tiesiog dienomis mergina būdavo neproduktyvi. Ivy buvo nakties žmogus. Susikišusi rankas į palto kišenes, iš po lėto žingsniavo kapinių lik, kuriose buvo palaidota neseniai mirusi jos artima draugė. Buvo nepaslaptis, jog Mallor mekromantija užsiiminėjo jau būdama 15-os metų. Todėl šį amatą ji buvo tikrai gerai įvaldžiusi. Šį vakarą būtent ir norėjo tai atlikti prie savo mirusios draugės kapo.
Priėjusi tiltą, Greisė iš po lėto žingsniuodama, užkliuvo už kažko, nematydama kelio ir ranka sugriebusi tilto turėklą, išsigelbėjo nuo nukritimo. Nuleidusi žvilgsnį į apačia, ji pamatė kažkokį sukniubusį vaikiną, kuris sunkiai alsavo ir atrodė tikrai nekaip. Trumpai akimis permetusi jo būsena, Ivy suraukė trumpam kaktą bandydama suprasti , kas vyksta ir trumpam apsidairė. Nepamačiusi jokių žmonių, kurie vytusi ar ieškotų šio vyruko, mergina pritūpė šalia tamsiaplaukio.
- Kas jums atsitiko? Ar jums reikia pagalbos? - nelabai išmatydama per tamsą, kas yra vyrui, bandė įžiūrėti, kame yra problema ir tada pastėbėjo vyro kraujuojančią ranką, kuri ir dengė didžiulę žaizdą. Švelniai savo šaltomis rankomis patraukusi vaikino ranką nuo kraujuojančios žaizdos, ji trumpam pakraipė lūpas. - Jums reikia pagalbos. Nedelsiant, - nieko nelaukusi išsitraukė telefoną iš savo kišenės ir surinkusi numerį greitajai, mergina prakalbo, jog nedelsiant reikia pagalbos. Užklausta kam reikės pagalbos, Grace pakėlė žvilgsnį į vyrą. - Koks jūsų vardas ir pavardė? - pasiteiravusi trumpam sustingo, gerai į jį įsižiūrėdama tamsiaplaukiui į akis. Nieko nebeatsakiusi į telefoną, ji tiesiog nebetarė nė žodžio ir nebežinojo kur dėtis. Čia tas pats vaikinas, kuris norėjo pačią Grace nužudyti, keršydamas už brolio mirtį. Ir tas pats pakvaišęs vaikinas, kuris bandė išpešti kažkokios informacijos apie antgamtines galias. - Tu..., - tyliai sumurmėjo, nenuleisdama akių ir tiesiog lėtu judesiu nuleido savo telefoną nuo ausies.
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2016-11-10, 18:35

Lucianui vakarinė atmosfera, taip pat buvo artimesnė nei šviesios, saulėtos dienos. Jis išvis neapkentė nieko, kas buvo susiję su šviesa. Tamsoje būdavo daugiau pasitikėjimo savimi, atsirasdavo instinktyvus drąsos jausmas. Iš tiesų, vyras netgi buvo dualistinė asmenybė. Dieną jis būdavo romus, pasyvus, nemėgstantis užsiiminėti kokia nors rimtesne veikla. Na, o dienos pusei krypstant vakarop prasidėdavo vyriškio dvasios atgimimas. Pradedant maisto šedevrų gaminimu ir jo degustavimu, bei baigiant purvinais medžiotojo reikaliukais, kurie ir atimdavo daugiausiai laiko, bet juk ši veikla ir buvo pati maloniausia iš visų, net ir po daugelio metų netapusi rutina. Kaip sakoma daryk, tai kas tau patinka ir būsi laimingas. Lucianas be jokios abejonės buvo radęs savo pašaukimą, kuris patenkindavo svarbiausią žmogui - laimės faktorių.
Na, o šiuo metu buvo didelis klaustukas dėl tolimesnės vyro egzistencijos galimybės. Atsižvelgiant į aplinką ir, kad šalia nebuvo jokių asmenų galinčių suteikti bent jau minimalią pirmąją pagalbą, lengvai galima konstatuoti faktą, jog pasitelkti žodžius "galimybė išgyventi" buvo per daug drąsu. Blogiausia buvo tai, kad laikas tirpo velnišku greičiu, kraujavimas tik smarkėjo, o Luciano oda po truputėlį virto panaši į pargamento skiautę. Ahh, buvo pats laikas prisiminti religiją ir pasamprotauti, koks bus Luciano pomirtinis gyvenimas. Vienaip ar kitaip nieko gero nežadėjo. Atsižvelgiant iš krikščioniškos pusės, greičiausiai atsidurtų pragare ir už savo nuodėmes vartytųsi krosnyje, o jei žvelgtume iš reinkarnacijos perspektyvos, tai geriausiu atveju taptų skruzde arba dar geriau žiurke. Ne, po galais, jis negali mirti, tik ne dabar, kai gyvenime dar tiek daug liko nuveikti. Jis turi sunaikint šią prakeiktą visuomenę, paverst šia planetą, bent kiek artimą pragarui.
Išleisdamas gilų ir skausmingą atodūsį, Lucianas galiausiai prisidegė cigaretę ir išpūtė tabako dūmus, paskęsdamas juose. Tikriausiai tai paskutinė cigaretė jo gyvenime. Apmaudu. Staiga pasigirdo žingsniai. Taip ir žinojo, kad likimas dar pasigailės šio nusidėjėlio, kuriam sąvoka atgaila buvo svetima. Laukdamas savo išgelbėtojo, jis žvelgė į dangų ir mėgavosi cigarete. Kai žingsniavimo skleidžiami garsai buvo jau visai arti, Lucianas tingiai pasuko galvą ir atpažinęs moterį nepastebimai kilstelėjo antakius. Ne koks siurprizas, tikrai ne koks... Aišku buvo viena, kad klaustukas dėl jo gyvybės ir toliau kabėjo virš galvos. Vyriškis suprato, jog dėl prieblandos Grace jo neidentifikavo. Tačiau vos ji prabilo, vėl sugrįžo senas troškimas atkeršyti už vienintelio buvusio gyvo giminaičio žūtį, dėl, kurios šviesiaplaukė turėjo anksčiau ar vėliau atsakyti. Bet tik ne dabar. Kad ir kaip būtų norėjęs, įveikti raganą ar bet kokį kitą individą, esant tokioje kritinėje būklėje buvo tiesiog misija neįmanoma. Pasipylus klausimams, Lucianas dusliai nusijuokė. Juokas kiek asocijavosi su urzgimu iš krūtinės, kas yra būdinga vilkolakių padermei. Galiausiai merginai sėkmingai jį atpažinus, jis, kiek dar jėgos leido, pašaipiai išsiviepė.
- Ir man tave be galo malonu matyti, panele Mallor. - gergždžiančiu ir išsausėjusu balsu pradėjo kalbą. Pabaigęs cigaretę, jis virpančia ranka nusviedė nuorūką į vandenį. Dirbtinas džiaugsmas ir toliau žaidėjo jo veido išraiškoje.
- O, dangau! Koks paradoksas... Kaip džentelmenas turėčiau atsistoti ir pabučiuoti madam ranką, tačiau galimybės, kol kas, kaip matai, man to nesuteikia. - kalbėjo toliau su olimpine ramybe, tarsi tai būtų eilinis bobučių susitikimas prie arbatos su imbieriniais sausainiais. Kad ir kaip stengėsi atrodyti šaltai, tačiau išorė išdavė, kad Lucianas yra labai arti mirties. Vyras atsikosėjo krauju ir maniakiškai nusikvatojo.
Back to top Go down
 
tiltas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas-
Jump to: