įėjimas/išėjimas

Ramiai atėjus, dar ramiau išėjus tik su naujų pojūčių kūne jaučiamų komplektu, Anton apsilankymą pas policijos pareigūnus laikė vykusiu. Neplanavęs įsivelti į nesklandumus į tokius ir nepapuolė. Ar tai būtų uniformuotųjų žioplumo įrodymas ar tiesiog bandymas paįvairinti nuobodų gyvenimą tarp keturių sienų stebint laukinį lytinį aktą, šie vis tiek niekam tikę valstybės tarnautojai nesugebėjo savo darbo atlikti tinkamai ir iki galo. Pravėręs kabineto duris pirmiau praleido Morgan, tada paskui save jas uždarydamas išėjo ir pats. Kol koridoriuose zujo kiti nieko neįtariantys ir prie stalų sėdėjo savo popierių krūvose įmigę policininkai, Anton sugebėjo išsivesti blondinę neatkreipdamas niekieno dėmesio.
- Apie ką galvoji?,- nusprendė atmušti iš merginos tą norą tylėti. Tai nebuvo labai įdomu, po įdomios pažinties pradžios Romanov tikėjosi, kad ši nebus kaip pilka pelytė ir nebijos kalbėti bei aptarti akto smulkmenų. Išėjus į lauką vyras atidarė duris ir įleido Naomę į vidų. Apsidairęs ar aplink viskas tvarkoje ir niekas neseka bei iš komisariato nesiveja, apėjo savo įbrėžtą astoną ir sėdo į vairuotojo vietą. Užvedęs variklį neilgai trukus pajungė ir muzikos, kuri labiau dėl fono buvo nei tai, kad Antonas norėtų dabar klausyti kažko kito nei merginos balso.

Antonas dar akimirką kitą dėliojo mintyse planus, ir kai pasilenkė iš už jo sėdynės esančio krepšio paėmė marlės galą bei skysčio skirto atjungt žmogų kuriam laikui, laikydamas delne atsilenkė atgal į vietą.
- Aš žinau, patirsi malonumų dar didesnių,- palinko link moters lūpų kurias netrukus pabučiavo. Saldžiai ilgai netęsė ir viena ranka laikydamas ją už sprando, kita užspaudė marle jos burną ir netrukus mergina jau buvo nesąmoninga. Elementarių priemonių skirtų pašalinti tam tikrus žmones jo automobilyje buvo visuomet. Visada būdavo Anton pasiruošęs, ar jei priešai užstotų kelią, ar akimirką kaip šią saugumo sumetimais reikėtų, kad moteris nesipriešintų ir jis lengvai ir nerūpestingai galėtų įvykdyti savo planus - visuomet, gyvenimo užgrūdintas elgėsi jo nuomone geriausiai. Kai žavioji viešnia jau klajojo kažkur anapus, Anton po jos galva pakišo mažą pagalvėlę ir netrukus pajudėjo automobiliu link oro uosto, kuriame jis turėjo privatų lėktuvą ir jį valdantį ir jam dirbantį pilotą.