Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Psihologo kabinetas

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
I swear I walk with God
but the Devil keeps following
avatar
I swear I walk with God but the Devil keeps following
ABOUT :
25 years old witch, sold her soul į years ago. Boss ass bitch, knows how to stand up for herself, doesn't give a damn about others opinion and isn't afraid to get her hands dirty. Isadora lives her life as she want's without looking back.

CLAIM :
Miss Kylie Rae

CREDIT :
code srr don't know,rest is maliblue


2016-04-17, 01:37

,


I told her once
"I wasn’t good at anything."
She told me
"survival is a talent."
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2016-12-17, 11:04

Williamas, draugų (keista, kad tokių dar turėjo) mielai vadinamas Billu ar dar mieliau - Billiu į seansus niekados neveluodavo. Punktualus išlikdavo net tuomet, kai savo psichologių neapkenktė visa siela. Šias, dažniausiai nekaltas moteris, kurioms pats ir mokėjo beširdiškai engė. Pats buvo visai neprastas psichologas. Kad ir kokio nepavydėtino mentaliteto vyras bebuvo, jis tikrai galėjo pasižymėti neeiliniu intelektu. O genialių ir lengvai sugyvenamų protų ko gero pasitaiko retai. Nė velnio Williamas nesistengė save protiškai išgydyti, ne. Seansai jam buvo tarsi prasiblaškymas. Kiek psichologių pats yra privedęs iki ašarų, oho! Per 50 metų "gydymo" buvo sukaupęs iš ties įvairialypę patirtį, kuri atrodė kone vienoda, iki kol Williamas nesusipažino su Alison. Keista, kaip greitai pamėgo šią jauną moterį. Daugeliu aspektų ji buvo panaši į patį vyrą. Ji nebuvo trapi, jautri moteris, ne ta, kurią lengvai pastumsi, paveiksi. Žinoma pirmojo jųjų susitikimo metu Williamas elgėsi tipiškai - kaip tikras patalogiškai arogantiškas subingalvis, tačiau ji ne tik atlaikė nifilimo ataką, bet ir privertė Billą užsičiaupti. Būtent nuo to ir prasidėjo ta visa jų keista draugystė.
Kaip visuomet, taip ir šiandien atėjo apsirengęs gerai. Statusas visuomenėje įpareigojo Williamą atitinkamai ir atrodyti. Mėgo klasikinę aprangą, tamsius atspalvius. Visada buvo nusiskutęs, pasitempęs, netgi pasikvėpinęs. O antgamtiška prigimtis puikiai slėpė įsisenėjusio alkoholizmo požymius, tad nesišlaistė užtinęs ir dvokiantis kaip taverna. Viduje... Tikrai nesijautė gerai . Tokia būsena tęsiasi jau taip ilgai, kad drąsiai galėtų ją pavadinti vegetacine. Netgi priprato prie jos ir sugebėjo persilaužti, kad nežvelgtų į save su pasigailėjimu. Tą akivaizdžiai ironišką požiūrį į save ko gero palengva įsiskiepijo būtent Alison dėka. Tad tikrai negalima teigti, kad jos gydymas nėra veiksmingas.
- Aš tikrai esu alkanas. Siaubingai, - ar labai keista, kad į kabinetą kone įsirovė, nepasisveikino ir šiaip atrodė labai nemandagus? O gi nei kiek. Reikalas tas, kad tokiu ne tik atrodė, vyras tokiu buvo. Rankose nesėsi didelę pizos dėžę atsargiai laviruodamas su dviem kavos išsinešimui indeliais, - Jokio supratimo neturiu apie tavo skrandžio stadiją šiuo metu, bet žinai ką? Man ne motais. Privalėsi prisidėti, kad visa tai... - pasidėjęs visą tą turtą ant gerokai per mažo staliuko, atsitiesia susidėdamas rankas ant klubų, tiksliau brangaus Tom'o Ford'o klasikinio švarko medžiagos, -... virstų neįkainojama virškinimo sistemos neįkainojamų procesų dalimi, - vyras kone priverstinai vypteli stebėdamas Alison išraišką, kurioje susižavėjimo Williamo veiksmais slypėjo mažai.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-17, 21:47

Prabudusi ryte, o tiksliau vidurdienį, Alison prisiminė, jog turi darbo ligoninėje. Ten lankydavosi itin retai, nes niekas jos pagiringos matyti negalėdavo, o ir apskritai, ji turėjo savo nuosavą kabinetą be darbo ligoninėje, todėl moterį ten pažinojo tik keli gydytojai, su kuriais ji buvo kelis kartus išėjusi alaus ar šiaip šiek tiek atsipalaiduoti. Išsivertusi iš lovos ragana peržiūrėjo savo dienotvarkę – keli eleksyrai, dar keli susitikimai su klientais dėl stiprių burtų, o galiausia darbas ligoninėje ir susitikimas su William’u. Tas vyras buvo tiesiog nepakenčiamas, tačiau Alison buvo gan kantri moteris. Be to, jis savotiškai buvo panašus į ją, galbūt dėl to ji taip negalėjo jo pakęsti. Bent jau tam tikra prasme.
Susitvarkiusi savo į visas puses styrančius plaukus moteris užsitempė suknelę, jog atrodytų tvarkingai bei bent dalinai profesionaliai, bet kai veidrodyje pamatė, kaip su ja atrodo, suraukė nosį. Niekada nemėgo pernelyg didelių iškirpčių, bet ji pusę savo egzistencijos rengėsi kaip bernas, todėl Alison nusprendė, jog atėjo pats metas atrasti savo moteriškumą. Deja, kitos suknelės ji neturėjo, tad mintyse sau įsakiusi nusipirkti bent šiek tiek normalesnę, moteris užsimetė puspaltį ir išlėkė į darbą.
Kava tikrai padėjo jai prabusti. Kelias valandas skaičiusi jos pacientų ligos istorijas, Alison dėmesį nutraukė įsiveržęs vyras. Su picos dėže. Vangiai kilstelėjusi antakį ragana padėjo kavos puodelį ant stalo.
- Dėl kavos tave vertinu, William’ai, kadangi mano pagiringumo stadija viršija bet kokį norą būti mandagiai. O dėl picos aš pagalvosiu, - nesismulkinusi Alison pagriebė tą velnio skystį iš vyro rankų. Nu o kodėl ji turi dėtis maloni, kai jis įsirauna į jos kabinetą ir net “laba diena” neišmekena? Atsistojusi Alison patraukė į savo įprastinę vietą – į didelį odinį fotelį, prie kurio buvo pastatyta daili tamsios odos lova pacientams, jei šie užsimanytų prigulti, kaip per tuos lėkštus kino filmus. Atsivertusi William’o blanką pasidėjo jį sau ant kelių ir gurkštelėjo kavos.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-17, 22:39

Galima sakyt visiškai visą gyvenimą Williamas malėsi tarp aristokratų. Mažas, tačiau beprotiškai smalsus bei protingas našlaitis buvo gana greitai įvaikintas pasiturinčios Hustingsų šeimos. Tiesą pasakius ten visa dinastija, o ne šeima buvo. Sėkmingi verslininkai intelektualai Medeina ir Styvenas Hustingsai buvo puikus pamatas apdovanoto vaikio talentams iš tiesų sužydėti. Gaila, kad niekuomet jų nuoširdžiai nemylėjo. Visuomet buvo linkęs apskaičiuoti naudą, kurią gali išpešti iš aplinkinių ir tas mielo vaiko šarmas buvo tik vaidmuo asmens, pasižymėjusio netgi ne keliomis sociopatiškomis savybėmis. Nepamena savęs turėjusio tipišką vaikystę. Vietoje to, kad domėtųsi žaislais ir saldainiais mažasis Billis mieliau, DAUG mieliau skaitė net ir labai sudėtingą literatūrą. Aplamai jautėsi gerokai labiau protiškai, psichologiškai bei emociškai suaugęs, nei išdavė jo vaikiškas veidas bei silpnas, liesas kūnas. Nė nereikia sakyti, jog asmeninės savo egzistencinės tragedijos, fakto, idant neturėjo progos ir noro išsiaiškinti kas yra jo tikrieji gimdytojai Williamas nesureikšmino. Visa tai buvo taip seniai... Dievaži, netgi ta lemtinga naktis, kai pakėlė prieš Rosemary ranką atrodė nutikusi prieš šimtą metų. Tiksliau prieš šešiasdešimt. Visas stiprias neigiamas emocijas saugojo giliai savyje. Kažkoks keistas savisaugos instinktas neleido Williamui palūžti, kuris per gyvenimą matė tikrai daug šūdo. Jis buvo žeminamas, iš jo buvo tyčiojamasi, netgi seksualiai priekabiaujama, jis matė savo įtėvių mirtį (galėjo jiems padėti, tačiau stovėjo sustingęs ir stebėjo), galiausiai nužudė moterį, kurią iš tiesų mylėjo. Ir nepaisant praeities demonų visuomenė matė visai kitokį Williamo veidą - jis buvo gerbiamas, savo srityse žinomas, netgi įkvepiantis iniciatyvomis, darbais, atradimais, filantropija. Koks gražus melas... Kolegos iš instituto netgi stebėdavosi kaip Rosemary galėjo palikti tokį sėkmingą vyrą.
Nepaisant to, kad vyras tikrai nėra pats pastabiausias padaras žemėje, Williamas net nesistengdamas suvokė, jog Alison išgyvena kažką panašaus, prie ko Hustingsas buvo pratęs - pagirias. Aplamai tai paaiškina kodėl kabinetas skendėjo šiokioje tokioje prieblandoje, tarsi akys nemaloniai reaguotų į ryškesnės šviesos šaltinius. Šyptelėjo, juolab pati mergina netrukus patvirtino vyro spėjimą.
- Atleisk, nebuvo laiko prigriebti kroketų su špinatų „Cannellloni“,- net jeigu Williamo tonas nepakito, jis šaipėsi apeliuodamas į merginos išreikštą dvejonę picai, nes šios kažkokiu ekskliuzyviniu patiekalu tikrai nepavadinsi, -Ar pradėjai saugoti figūrą?-mesteli iškėlęs vieną antakių, dėl ko vyro mina tampa perdėm gudri,-Patikėk tau to nereikia. Mano subjektyvia nuomone aplamai esi liesoka ir keli papildomi kilogramai pridėtų tau žavesio. Žinoma tik ne liurlančio celiulito forma,-neaišku kodėl koneveikė Alison ir ar iš viso darė tai specialiai. Visgi drąsiai galėjai pavadinti Baumgarten išrinktąja, nes jai rodė tikrąjį savo veidą. Jis toli gražu nepriminė to galantiško, rafinuoto ir charizmatiško mokslo genijaus. Patogiai įsitaiso ant sofos, atsigula. Žinoma, kad nereiktų atlikinėti papildomų veiksmų picos gabalėliu pasirūpina iš anksto.
- Ir vėl sapnavau tą sapną,-inicijuoja pagaliau tokią temą, kuri daugiau sietųsi su jųdviejų susitikimo priežastimi,-Tie prakeikti vaistai, kuriuos man išrašei nė velnio nepadeda,-atrodė nepatenkintas, gal net šiek tiek supykęs. Kaip varpo Rosemary kūną stiklo šuke sapnuodavo rečiau, bet kai sapnas pasikartodavo visados jautėsi... sutrikęs. Puikiai įvaldyta abejinga fizionomija žinoma tą puikiai slėpė,-Džiaugiuosi, visgi, kad profesinis konfidencialumas neleidžia tau manęs įduoti policijai. Nes tokiu atveju turėčiau susirasti dar vieną šukę ir padaryti tau tą patį, ką padariau savo žmonai,-neįtikėtina kaip šaltakraujiškai Williamas kalbėjo. Jo išraiška netapo psichotiška, dievaži, tas valiūkiškas mirktelėjimas viena akimi netgi pasirodė žaismingai. Jis buvo supuvęs žmogus. Ar galbūt paklydęs tamsoje, pardavęs vidiniams demonams savo sielą.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-17, 23:28

Tuo pačiu Alison pasigirti negalėjo. Keturi šimtai metų ant šios žemės ne tai, kad džiugino, bet vargino kiekvieną dieną. Galbūt dėl to moteris dažniau atsidarydavo vyno ar stipresnio gėrimo butelį, apsikabindavo savo katiną ir įnirtingai mokydavosi naujų raganiškų dalykėlių, nes iš esmės jos daugiau niekas nedomino. Žinoma, buvo gan sumani moteris, protinga, pasižyminti juodo humoro jausmu, galbūt netgi labiau pritinkanti vyrų kompanijoje, o ne moterų, nes su moterimis bendrauti būdavo viena bėda. Ir visgi, Alison savotiškai vengdavo vyriškos kompanijos, apskritai, vengdavo žmonių. Tik keli, labai išskirtiniai asmenys, galėjo vadintis jos draugais. Net ir tie patys draugai nežinojo pilnos moters istorijos, kodėl ji daugiau nei du šimtus metų nenori ir negali susirasti antrosios pusės. Na, ji savotiškai teigdavo, jog su vyrais vienos problemos, todėl jai nereikia apsikrauti, bet visgi ji buvo moteris...pamatydavo kokią mielą porelę, apsikabinusią ligoninės kolidoriuose ir Alison nemaloniai tas vaizdas durdavo į paširdžius. Juk tai galėjo būti ji ir jos sužadėtinis...deja, kiaulystės dėsnis, karma – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Turbūt Alison nebuvo lemta sukurti šeimos. Kažkodėl ji buvo įsikalusi sau į galvą, jog viskas dėl jos prigimties, jog ji pradėjo propaguoti juodąją magiją. Ir šiaip, ji tikėjo, jog jis buvo vienintelis, kuris galėjo ją suprasti. Žinot tą pasakojimą apie antrą sielos pusę, kuri gyvena kažkur šiam pasauly ir tau tereikia ją surasti, jog taptum pilnavertis? Tai va, Alison buvo įsitikinus, jog jos sužadėtinis ir buvo tas vienintelis. Ir būtent dėl to, jog negali paleisti šitos idėjos, moteris neprisileidžia nė vieno vyro arčiau savęs. Net seksas jos nedomina...na, gal kartą per kelis šimtmečius save tuo palepina, bet jai tai neatrodo kažkas ypatingo. Tik ne tuo atveju, kai tai darai su žmogumi, kuris tau rūpi tiek pat, kiek šuns šūdas ant gatvės.
- Mano figūra yra gan puiki, pone Hustings. Deja, užsidėjau suknelę, kuri neparodo mano profesionalumo, todėl man tenka ją slėpti po gydytojos chalatu. Kitaip pamestumėt savo apatinį žandikaulį ant grindų, - vyptelėjusi Alison gurkštelėjo kavos, jausdama kaip raumenys nemaloniai reaguoja į didesnį kofeino kiekį. Apskritai, kava po didelių išgertuvių buvo nelabai tinkamas gėrimas. Su džiaugsmu moteris dabar gurkšnotų kokį šviesų alų. Juk sakoma, kuo susirgai, tuo ir gydykis.
Padėjusi kavos puodelį ant stalo dantimis Alison nutraukė nuo tušinuko dangtelį ir dailyraščiu užrašė šios dienos datą. Išsiėmusi iš burnos tušinuko dangtelį jį padėjo ant stalo šalia kavos puodelio ir įsižiūrėjo į William‘ą.
- Tai stipriausi vaistai, kokius tik galiu išrašyti. Sorry not sorry, bet jei dar nori, kad tavo makaulė funkcionuotų normaliai ir netaptum daržove, kažko stipriau už juos neišrašinėsiu. – burbtelėjusi moteris nuleidusi žvilgsnį kažką rašėsi į vyro bylą. Kelios plaukų sruogos nukrito ant jos veido, taip jį pridengdamos. Žvilgsnis buvo susikaupęs, veido išraiška šalta, neįskaitoma. Pabaigusi rašyti ji pakėlė galvą.
- O taip, visą gyvenimą svajojau būti mirtinai užbadyta šuke. – sarkastiškai nusišypsojusi Alison pasiėmė puodelį kavos ir jį ištuštino. Padėjusi jį atgal ant stalo, vėl pasiėmė tušinuką į rankas.
- Pasakok, ką atsimeni iš to sapno. Nes kiekvieną kartą atsimeni vis kitokias nuotrupas. Po kiek laiko bus galima sudėti viską kaip kokią puzlę.... – pabaksnojusi sau per apatinę lūpą tušinuko galu ragana tarė, lyg šnekėdama su savimi. Tai buvo vienas iš gydymo procesų. William‘as turėjo pilnai atsiminti tą įvykį, jog pradėtų gyti, nors Alison abejojo, jog jis apskritai nori pagyti. Iš jo kalbų ji suvokė, jog šitoks lankymasis pas ją jam tarsi savotiškas žaidimas, galimybė praskaidrinti savo gyvenimą.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-18, 00:25

Įsimintiniausias ir ko gero klaikiausias įvykis vyro gyvenime amžiams paženklinęs jo sąmonę buvo tik pradžia viso to konstruktyvaus suvokimo, jog visa tai, ką manėsi apie save žinąs buvo kažkoks melas, kažkokios sumautos sapalionės. Iš pradžių atrodė, kad kraustosi iš proto. Palengva. Tarsi kažkoks kirminas iš lėto graužtų jo smegenis. Vėliau sekė supratimas, po to ir susitaikymas kol galiausiai Williamas įsitikino, jog nėra tik paprastas žmogus. Aplamai pasiekęs 40ies metų amžiaus ribą jis nustojo senti. Galbūt dėl patirto milžiniško psichologinio šoko iššaukė kažkokią magišką reakciją, kuri nesąmoningai paveikė vyro kūną? Jam tai atrodė kaip visiškas ir keistas atsitiktinumas. Žinoma tai pastebėjo ne iš karto. Bent 15 - 20 metų turėjo praeiti (tada kaip tik dirbo prie Manheteno projekto), kad artimesni vyro aplinkai žmonės pradėtų girti jo "puikius genus", nepasiduodančius ląstelių susidėvėjimui. O dabar... Dabar jau nieko nebestebino faktas, jog vienas, ar kitas individas tiesiog nesensta. Negalėjo jaustis nepageidaujamas net ir identifikuojamas kaip mistinė būtybė, juolab tam tikruose vyriausybės sluoksniuose padėjo su jomis kovoti. Mielai prisijungė prie pasiūlymo išnaudoti nelaimėlius medicininiais, eksperimentiniais tikslais. Juk bet kokiu atveju darė gera savo šaliai. Be to, buvo velniškai naudingas tame, ką sugeba geriausiai - būti genialiu mokslininku.
- Ak, aš tuo net neabejoju,-ironija neužgauna Williamo balso stygų ir šį kartą. Jo nepretenzingas tonas skambėjo it savotiškas komplimentas. Nepaisant to, kad sulig Rosemary mirtimi buvo praradęs seksualinę trauką tikrai galėjo nesunkiai atskirti kas yra gražu jo akiai ir kas nelabai. Faktas, jog Hustings'as priklausė paranormalių būtybių pasauliui buvo šiokia tokia vieša paslaptis, tad tam tikrais momentais nebijodavo pasinaudoti savo "pranašumais". Pavyzdžiui, kaip dabar. Vyro akys nežymiai pasikeičia, tarsi vyzdžiai akimirką labiau suraibuliuoja. Ir tuomet... Keletas viršutinių merginos chalato sagų išlaksto velniop, dėl ko visu grožiu atsidengia Alison krūtinė,-Kad jau taip gundančiai nupasakojai negalėjau susilaikyti,-kaip mat pasiaiškina, tarsi jo motyvai būtų ne be pagrindo. Vyro žvilgsnis galėtinai demonstratyviai "nučiupinėja" dailius kompanionės iškilumus. Galėjo prisiekti, kad net pajautė kažkokį dilgesiuką sėklidėse, o taip nutinka retai,-Kas galėjo pamanyt, kad esi tokia patraukli moteris?..-flirtavo?.. Kas iš to, mat persimaino tiesiog akimirksniu, tarsi susižavėjimas Alison fiziniu pavidalu buvo dalis viso to egocentriško vyro vaidinimo. Dar visai neseniai žalio supratimo neturėjo apie nė vieną iš savo gebėjimų. Kad sužinotų apie save šį tą naujo pasiryžo tam, kam pasiryžtų tikrai nedaugelis - pasisiūlė pats tapti tos slaptos laboratorijos eksperimentine žiurke ir praėjo tokį pragarą, tokį skausmą, kad kolegos stebėjosi kaip Williamas liko viso proto. Ar gyvas. Visgi mokslas neatsakė į klausimą kas Hustings'as yra iš tikrųjų. Ir ta nežinia erzino.
Gulėjo susiraukęs. Žvelgė į oponentę taip, tarsi ją adatėlėmis visą smaigstytų. Bet tuo pačiu ir lėtai picą kramsnojo, dėl ko atrodė greičiau komiškai, nei grasinančiai.
- Puikiai žinau, kad gali man padėti. Nes aš tau sakau, kad NENORIU atsiminti tos nakties visos. O tu man sakai...-paplonina balselį, pasivaipo-...ne Williamai, tu turi atsiminti tą naktį visą. Nebūk tokia užsispyrusi, širdele, ir pasuk savo gražią galvą. Arba pradėsiu ryti tą šūdą saujom,-neva pagrasina reikšmingai prisimerkdamas. Lyg telepatiškai bandytų nusiųsti pašnekovei nutylėtą mintį, jog jos karjerai vargu ar būtų naudinga, jeigu šis neblogai žinomas vyras perdozuotų receptinių vaistų ir dar netyčia pasimyrotų.
Nenorėjo pasiduoti Alison prašymui kalbėti apie savo sapną. Tačiau atsisakydamas leistų jai suprasti, jog kalbėdamas apie tai nesijaučia maloniai. Tikrai neketino griauti savo tos visos įtikinamos "man nusišikt" povyzos. Tik vargu ar ji buvo tokia jau ir įtikinama savo srities žinovei. Williamas giliai įkvėpia, lyg ramindamasis. Juk nebuvo nieko pamiršęs iš to vakaro. Juk melavo, kad mažai ką tepamena. Nuoširdžiai jam buvo gėda dėl tos silpnumo akimirkos, kai pamėgino išsitaškyti smegenis, tačiau sekančią dieną nubudo fiziškai sveikas kaip ridikėlis. Visa ta būsena, kurią tuomet išgyveno vertė vyrą pajausti labai daug įvairialypių emocijų. Tada jis buvo pasimetęs, sugniuždytas, kupinas sielvarto, gailesčio sau ir siaubo. Jis troško išnykti, tačiau negalėjo to padaryti, tarsi kūnas būtų pradėjęs laikyti jį kaip savo paties kalinį. Visiška velniava. O nūnai į tuometinį save žiūrėjo kaip į apsisnarglėjusį nevykėlį. Neketino savęs daugiau niekados šitaip žeminti. Turėjo apsišarvuoti kantrybe ir meluoti toliau. Gal kiek per ilgai, dėl to dviprasmiškai įsispokso į putlias Alison lūpas prieš pradėdamas kalbėti:
- Viskas buvo kaip ir kiekvieną kartą: aš darbo kambaryje, po dienos užsiknisęs ir girtas kaip pėdas. Mes susivaidijam, nes sušikta kalė ir vėl nepatenkinta dėl mano artimo ryšio su gyvybės vandeniu iš Kentukio (viskiu, jei metafora pasirodytų too advanced :D). Tada juoda... O toliau matau kaip draskau jos papus su veidrodžio šuke,-net jeigu stengėsi atrodyti nerūpestingai, kažkoks susierzinimo šešėlis temdė Billo veidą,-Kodėl mes apie tai kalbam, velniai griebtų?-išsiduoda iš to erzelio netgi pakeldamas nugarą nuo sofos ir grubiai nutėkšdamas menkai apvalgytą picos gabalą atgalios į dėžę,-Aš tau pinigus moku ne už tai, kad mane užknistum, širdele.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-18, 13:03

Alison turėjo savų metodų, kaip išlikti jaunai ir sustabdyti senėjimo procesą. Juk buvo ragana, keturis šimtus metų vaikščiojanti šia žeme. Jei nežinotų kaip pristabdyti ar visiškai sustabdyti senėjimo procesą, ją būtų galima užbadyti pirštais. Apskritai, po to, kai pradėjo praktikuoti juodąją magiją, moteris susilaukė daugiau klientūros. Ir tada Alison suprato, kokie visgi supuvę žmonės yra. Vieni nori pakasti savo verslo partnerį, kiti konkurentą, treti nori nunuodyti vyrą ar prisirišti jį prie savęs. Ji niekada nemėgo daryti tokių burtų, nes vienaip ar kitaip žinojo, kaip jie gali atsiliepti asmeniui, kuris jų prašo. Visada perspėdavo tokius žmones ir priversdavo savo žingsnį apgalvoti antrą kartą, nes jai tai asmeniškai negaila ir netgi nesunku tai padaryti, tačiau vėliau už tokius burtus prašantysis atsiims su kaupu, o nors moteris ir buvo gan šalta iš išorės, viduje ji vis dar buvo geraširdė. Tiesa, tokių perspėjimų paklausydavo retas, nes dauguma būdavo apakinti pykčio, pavydo ir dar velniai žino ko. Ir dėl to Alison netgi džiaugėsi, jog mažai bendrauja su žmonėmis, nes visi kažkokie negatyvūs paskutiniu metu. Jiems gera tik tada, kai mato, jog kitam skauda. Tiesa, turėjo savo artimame rate žmogų, kuris buvo sušiktas sadistas, bet jo prigimtis to reikalavo, tad ji pernelyg į tai dėmesio nekreipė.
Kaip gydytoja Alison buvo ganėtinai paprasta. Ji nebuvo ta pasikėlusi daktariūkštė, kuri sakydavo įmantriausius ligų pavadinimus ir pacientui net nepaaiškindavo, ką pasakė prieš kelias minutes. Tiesa, tai nereiškė, jog ji buvo ne profesionalė. Jau po kelių vizitų suprato, jog William‘as simuliuoja, bet tęsė žaidimą, nes jai pačiai buvo įdomu. Visgi, ji buvo įsitikinus, jog galbūt kažkur yra žmogus, kuriam tikrai reikia jos pagalbos, o ji čia sėdi ir žiūri kaip tas pasipūtęs tipas kemša picą. Moters kantrybė nebuvo geležinė.
Kai raganos gydytojos chalato viršutinės sagos išlakstė į šalis, Alison automatiškai pavartė akimis. Turėjo vyro bylą, pati šiek tiek daugiau juo pasidomėjo, tad tai, jog jis turi antgamtinių galių jai nebuvo naujiena. Tiesa, ji nenorėjo, jog šis jas išbandytų ant jos, nes tada ji tikrai supyktų. O ir koks beprotis erzintų raganą?
- Jei norėjai, jog nusirengčiau gydytojos chalatą ir praeičiau per kabinetą kaip per podiumą, reikėjo taip ir pasakyti, William‘ai. – žvilgtelėjusi į chalatą be kelių sagų caktelėjo liežuviu. Reikėjo paprašyti, jog ligoninės personalas jį sutvarkytų arba pačiai parsinešti namo ir įsisiūti tas sagas. Ačiū tam nepakenčiamam, ego sulig devynaukščiu pastatu turinčiam vyrui ji bent jau turės ką veikti vakare.
- Jau baigei spoksoti į mano krūtinę? Ačiū, gal galim pratęst tai, ko čia susirinkom? – praleidusi negirdomis vyro komentarą, Alison persibraukė ranka per plaukus, patraukdama juos nuo veido. Tiesą sakant, niekada nesugebėjo normaliai sureaguoti į komplimentus, mestus jos pusėn. Arba tiesiog apsimesdavo, jog jų negirdėjo, arba pasijausdavo nejaukiai. Kadangi demonstruoti vyrui, jog jaučiasi daugiau ar mažiau nejaukiai neketino, tai tiesiog praignoravo jo žodžius. Kaip visada.
- Kaip aš tau padėsiu? Aš tau ne kokia ragana, kuri sumaišytų kokio birzgalo ir pravalytų tavo atmintį. – sarkastiškai tarstelėjusi Alison dėbtelėjo į vyrą. Ar ji galėjo padaryti to vadinamo birzgalo? Ak, tai jai buvo juokų darbas. Ji galėjo padaryti taip, jog William‘as net savo vardo neatsimintų, bet tikrai neketino to daryti. Savo darbe buvo gan profesionali. Į psichiatrės darbą neįėjo eleksyrų darymas. Apskritai, dirbdama šitą darbą ji niekada jo nepainiodavo su tuo, kuo užsiima likus laisvam laikui ir su savo prigimtimi. Kai kuriems žmonės ji būtų netgi padėjusi, tikrai, tačiau Alison buvo labai principinga. Jei sau pasakė, jog nenaudos savo galių ten, kur be jų galima apsieiti, vadinasi taip ir padarys.
Tiesa ta, jog moteris žinojo pakankamai daug apie William‘ą. Jei jis pats nepasigyrė (o to jis tiesiog negalėdavo nepadaryti), tai turėjo savų metodų išsiaiškinti tam tikrus dalykus. Ir tai, jog jis nemirtų nuo didesnės dozės vaistų Alison buvo aiškiau negu aišku. Todėl ji ir elgėsi taip ramiai.
- Mes apie tai kalbam, pone Hustings, nes kalbėjimas yra viena iš gydymo dalių. Nebent jūs visai nenorite pasveikti. – pakreipusi galvą į šoną moteris perliejo vyrą šaltu žvilgsniu. Pakilusi nuo fotelio ji pasilenkė bei apsignybė mažą gabaliuką picos ir jį suvalgė. Laikydama vienoje rankoje jo bylą ji žvelgė į William‘ą iš aukšto.
- Tu man moki todėl, nes neturi kur kišti pinigų ir dėl to, jog tai tau kaip koks žaidimas. Žinai, kad dabar galėčiau padėti žmogui, kuriam tikrai to reikia? – caktelėjusi liežuviu moteris praėjo pro gulintį vyrą tarsi pro sieną ir nuėjo prie savo stalo. Pasidėjo ant jo William‘o bylą ir nusirado receptinių lapelių. Pasiėmusi vieną iš jų Alison grįžo su byla į savo mėgstamą fotelį ir jame išsidrėbė.
- Leisk spėsiu, dėl to ką padarei jautiesi taip šūdinai, jog net pats tau to nesugebi pripažinti. Gal pradžioje ir galėjai mane apgauti su ta tipinio subingalvio kauke, bet deja, William‘ai, tau neišdegė. – dirbtinai šyptelėjusi ji dar kartą perliejo vyrą lediniu žvilgsniu. Nors to veide ir nesimatė, tačiau buvo aišku, jog ir pati yra susierzinusi.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-18, 21:30

Į seansus būtent pas Alison vaikščioja šiek tiek daugiau nei metus. Nepažinojo jos. Niekados nerodė nė menkiausio noro pralaužti tą profesinę sieną, skiriančią juodu. Stokojo intereso arba vis dar nebuvo sumojęs pradėti šiek tiek kitokio, intymesnio žaidimo. Žodžiu jų bendravimas buvo ligi skausmo profesinis, be jokių prošvaisčių. Gal palengva  atėjo metas tą keisti? Juolab Alison jam visai patiko. Ta prasme, jos esybė ar faktas, jog ji aplamai egzistuoja Williamo tikrai neerzino.  Kažkodėl jam atrodė, jog terapeutė tikrai nėra tokia paprasta, kokia dedasi.
Vyrui patiko šalta jaunos moters reakcija į perdėm įžūlius jo paties veiksmus, kai su tokiu tipišku pasimėgavimu įvetino gundančiai Alison kūno linijas. Jam tik pasirodė ar Baumgarten Billą provokavo? Nes Hustings'as tikrai jautėsi užkabintas to, jog mergina nepasimetė. Kaip tikras socialinis kenkėjas jis mėgavosi galėdamas iššaukti kažkokią neigiamą reakciją, tačiau šiuo atveju jam patiko ir tai, kad Alison jautė tvirtą pagrindą po savo kojomis. Galbūt dėl to ištvėrė su ja tiek laiko (ir atvirkščiai), kuomet iki tol ilgiausiai tą pačią specialistę buvo išlaikęs kelis mėnesius. Sunkiai, bet susilaiko neprasižiojęs kandžiam komentarui, mat paprasčiausiai nebematė prasmės kurstyti situacijos. Tuo pačiu ir gabalėlis picos pasidarė įdomesnis, nei iki tol. O joks save gerbiantis džentelmenas nekalbės pilna burna. Kad jau iki tol pliauškė daug tas paaiškina kodėl stemple į skrandį nuleido tiek nedaug maisto. Kėlėsi anksti, pusryčiavo ir netgi universitete iš užkandžių aparato nusipirko sausainių užkandžiui, tačiau pietus buvo praleidęs. Gyveno pašėlusiu tempu, sunkiai rasdavo laiko sau. Ir visgi dėl to anei kiek neapgailestavo. Užsivertęs darbais jis paprasčiausiai neturėjo kada pasinerti į visokias bereikalingas savianalizes.
- Niekados ir nesakiau, jog laikau save sergančiu ir mane šiek tiek įžeidė mintis, kad laikai mane ligoniu, - net ir reikšdamas nepasitenkinimą atrodė abejingas, nesudomintas. Juk iš esmės jam tikrai mažai rūpėjo ką Alison iš tiesų apie jį galvojo. Nenustygo vietoje it koks hyperaktyvus vaikas. Williamas dabar stovėjo sugalvojęs šiek tiek pasivaikščioti. Net užmiršo, jog turi visą puodą anei kiek nenugertos kavos. Alison iš tiesų gana tiksliai apibūdino pagrindinį Williamo motyvą gaišinant merginos laiką. Brangų ir tikrai reikšmingą laiką.
- Supranti, mes abu dirbame tam, kad padėtume žmonėms. Tik man neatrodo, jog tavo aistra yra tikrai nuoširdi. Atpažįstu panašius į save, Alison,-apėjęs lėtą puslankį pagaliau atsisuko į pašnekovę. Kreivai šypsojosi tą akimirką, kurią skyrė reikšmingai tylai, neva jos metu Baumgarten tyrėjo suprasti apie ką Williamas kalbantis, - Kam spręsti savas problemas, kai gali užsikrauti svetimomis? Puikiai gebi emociškai atsiriboti nuo skausmo, kurį jaučia tavo pacientai, tiesa? Priešingu atveju vargu ar galėtum rasti loginius sprendimus į jiem rūpimus klausimus, - nieko keisto, jog pajutęs, kad tampa vis mažiau abejingas savo paties skausmui vyras susitelkė būtent į Alison. Į jos psichologinę analizę, - Ateinu čia, nes man patinka, jog negali manęs teisti, baisėtis manimi, smerkti. Pinigus moku tau tikrai ne už tai, kad atverstum mane į kažkokią geresnę mano paties versiją. Patikėk dabar esu geriausias ir stipriausias koks galėčiau būti. Nes nebeturiu nė vienos silpnos vietos. Bet man tai patinka. Kad stengiesi spausti ten, kur man skauda, - piktdžiugiška šypsenėlė nedingo nuo vyro veido. Užlaiko žvilgsnį ties Alison veidu kurdamas tam tikrą įtampą. Hustings'as sugrįžta prie sofos atsisėsdamas. Tačiau buvo stipriai palinkęs į merginos pusę, sumažindamas atstumą tarp jųdviejų.
- Kada baigi darbą ir ką veiksi po jo? - toks klausimas tikrai buvo netikėtas. Juk ne tik neturėjo nieko bendra su pastara jų pokalbio tema, bet ir buvo galimas suprasti gana dviprasmiškai. Tarsi parodė, jog norėtų perkelti jųdviejų pažintį į kitą lygį. Žiūrėjo į Alison nutaisęs provokuojančią išraišką ir ta maža, bet ryški šypsenėlė vyro lūpose... Ak, atrodė taip, lyg prašytų merginos parduoti jam savo sielą. [/justify]
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-18, 22:18

Alison niekada neturėjo kažkokių artimesnių santykių su savo pacientais. Tuo labiau ji nenorėjo turėti artimesnių santykių su William‘u. Jos tiesiog negundė idėja būti mirtinai užbadytai veidrodžio šuke psichopato vaikino. Apskritai, moteris save laikė psichologiškai stabilia būtybe. Jai neteko patirti kokių nors krizių, kai verkdavo kelias paras ar tiesiog ją ištiktų kokia nors isterija. Ji tiesiog tikslingai vengė santykių su vyrais. Ir tai neatrodė kaip kokia problema, bent jau Alison tame problemos tikrai nematė.
Galbūt iš šono taip ir galėjo atrodyti. Moteris pasąmoningai galbūt taip elgėsi tarsi tikrindama, iki kokios ribos vyras gali prieiti. Žinoma, pati ji tikrai neketino leistis su juo į intymumus, tai buvo tiesiog...savotiškas smalsumas, kurį Alison norėjo patenkinti. Ji retai pasimesdavo tam tikrose situacijose, tačiau tos kelios išlėkusios sagos ir William‘o komplimentas moterį sutrikdė. Tiesa, buvo puiki aktorė ir to neparodė.
Žinot, kodėl jai buvo ganėtinai įdomu bendrauti su William‘u? Nes jis buvo tas asmuo, kuris ją mokėjo sutrikdyti. Kuris galėjo jai išmušti pagrindą iš po kojų ganėtinai greitai. Ne, Alison nebuvo ta psichiškai nestabili moterytė, kuri žavėdavosi kažkokiais pavojingais, psichologinių problemų turinčiais tipais, tačiau su vyru jai buvo įdomu. Juk ne visada gali stumti ant kito žmogaus ir sulaukti to paties atgal, juk žmonės šiais laikais įsižeidžia praktiškai dėl visko.
Atsirėmusi į fotelį, nugarą išlaikydama tiesią tarsi styga moteris išdidžiai žvelgė į pasivaikščioti užsimaniusį William‘ą. Jie buvo siaubingai panašūs tuo, jog nė vienas dėl tam tikrų dalykų nenorėjo nusileisti. Ir jei Alison pagaudavo azartą, ją tikrai būdavo sunku sustabdyti pasiekti savo tikslo. Ji dar nebuvo suformulavusi mintyse to tikslo taip tiksliai, tačiau ji jautė azartą, todėl vyrui neketino nusileisti. Bent jau tol, kol tikrai nežinos, jog nėra teisi.
- Ar mes apsikeitėme vaidmenimis? Dabar TU ruošiesi kapstytis mano vidiniuose išgyvenimuose? – kilstelėjusi antakį Alison vos šyptelėjo, tačiau buvo akivaizdu, jog vyras palietė temą, kurios geriau jam nereikėjo judinti. Jei jis manė, jog pradėjęs kalbėti apie jos išgyvenimus, staiga sulauks dešimties karmos taškų ir aplodismentų, tai klydo.
- Ei, juk tam ir skirti psichiatrai ir psichologai. Jog iškrapštytų baisiausius atsiminimus ir verstų tave jaustis paskutine šūdo krūva. Nors tau to net nereikia, - pakreipusi galvą ji ją atrėmė į savo ranką ir tiesiog stebėjo savo oponentą. Akių karo, deja, William‘as nelaimėjo. Tik po to, kai šis grįžo ant sofos, moteris nuleido žvilgsnį, pasiėmė tušinuką ir jai būdingu raštu išrašė receptinių vaistų. Stipresnių, kokių vyras ir prašė. Mirs perdozavęs ar nuo stipresnių vaistų – Alison tai nesudarė didelio skirtumo. Tiesa, buvo sunku koncentruotis į tai, ką rašo, kai akivaizdžiai jautė William‘o žvilgsnį ir jo erzinančią aurą arčiau nei per tris metrus.
Klausimas šįkart išmušė Alison iš vėžių ir gaila, tačiau tai tikrai matėsi jos veide. Pakėlusi akis ji įvedė tiriamą žvilgsnį į vyrą. Ką jis sugalvojo?
- Siūsiuosi chalato sagas, kurias kažkas man išplėšė ir gersiu vyną, ačiū, kad pasiteiravai. – šįkart moteris nuleido žvilgsnį, nes norėjosi nuvalyti nuo to jo veido tą šypsenėlę, tačiau mesti į jį tušinuką ar trenkti per makaulę su vyro byla neatrodė pati geriausia idėja. Baigusi rašyti receptą tik tada pakėlė akis, jau buvo susitvardžiusi ir ištiesė jį William‘ui.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-19, 16:27

Sulaukęs klausimo, tiksliau klausiamosios formos išvados, kurią mergina nesunkiai pasidarė sutraukusi į save keletą argumentų priverčia vyrą akimirką pagalvoti kaip turėtų suformuoti atsakymą. Jo akys tikrai atrodė nutolusios, tačiau tuo pačiu ir itin atidžios. Puikiai nutuokdamas, jog greičiausiai Alison kiekvieną jo išsireiškimą, netgi žvilgsnį gali perskaityti tarsi atverstą knygą nesibodėjo gal net kiek per daug demonstratyviai dar kartą nužvelgti jos dėvimos baltos suknelės, kuri puikią figūrą aptempė tarsi pirštinė. Negalvojo, kad jo vyriški instinktai, motyvuojantys grožėtis moterišku kūnu, netgi jo norėti nubus taip netikėtai paversdami būtent Alison tuo geismo objektu. Tuo pačiu norėjo, kad tas įžūlus jos kūno akimis glamonėjimas verstų Baumgarten susinepatoginti. Kas natūraliai nepaėjo, nes moteris jautėsi tiesiog užtikrintai.
- Tiesą sakant daug mieliau dabar  kapstyčiausi tarp šių nuostabių krūtų užvaldytas nežaboto seksualinio alkio, tarsi kažkur tame šiltame tarpelyje galėčiau rasti atsakymą į kiekvieną man ramybės neduodantį klausimą, - dar kartą Williamo žvilgsnis akiplėšiškai nusileidžia žemyn. Atrodė, kad nesistengė būti per daug užgaulus, ypač kai vyro dėmesį buvo patraukęs Alison fizinis pavidalas. Apie kokį tarpelį jis ten pliauškė? Na, push up efektas buvo suteikęs Baumgarten krūtims tikrai žavingą, putnų efektą ir galėjo prisiekti, kad jos buvo tokios stangrios, idant į tarpą tarp jų sukišęs pirštą pajaustų suspaudimą. Norėjo šiuo spėjimu įsitikinti, tačiau neturėjo mados pulti per greitai ir netikėtai. Juolab seksualinio pobūdžio intencijas ėmė demonstruoti va va ką tik. Neketino reikalauti atgalinio susidomėjimo ar jį skubinti, mat užtektinai save gerbė, kad nepasirodytų it desperatiškas ir lengvabūdiškas, tarsi į panašaus pobūdžio gašlumus būtų linkęs leistis gana dažnai. Ko tikrai nebuvo. Tiesą sakant nebuvo linkęs savęs varžyti ir mėgo tenkinti savo užgaidas. Statusas visuomenėje, paveldėti ir uždirbti turtai, sėkmė profesiniame gyvenime buvo išlepinę Williamą. Polinkių, kad ir kokie netikėti jie galėjo pasirodyti neatidėliodavo. O kad jau užsimanė pabendrauti su Alison už šio kabineto sienų reiškė tai, jog ketino investuoti laiko vaikydamasis šios užgaidos realizavimo. Ir kuo geresnio.
- Nereikia, nes tipo ir taip jaučiuosi kaip šūdo kruva? - savotiškai interpretuoja Alison žodžius eilinį kartą parodydamas, kad tikrai mėgsta paversti save dėmesio centru. Nepaisant to, kad išvada galėjo pasirodyti įžeidi Williamas atrodė nusiteikęs oriai, - Kiek daug tu dar nežinai apie mane, širdele. Tačiau ar tau būtų įdomu viską sužinoti? Sužinoti labai greitai? Ar man palengva įsileisti tave į vidų, kad išvados, kodėl blogi vyrukai tampa blogais, ateitų iš lėto ir nešokiruotų? - per šitiek laiko seansų Billas pagaliau atrodė nusiteikęs neregėto masto nuoširdumui. Tai vis dar buvo žaidimas, bet kitoks. Jam buvo įdomu kaip elgsis Alison įleista į tirštą, akliną vidinę Williamo tamsą. Juk tikrai nemanė, kad turėtų nuo kažko sveikti,-Matai, mano tragiško likimo žmonelė anaiptol nėra vienintelis žmogus, kurį esu įteikęs mirčiai tiesiai į tą šaltą amžinybės glėbį. Našlaičių namuose, kuriuose gyvenau prieš Styvenui ir Medeinai mane įsivaikinant buvo toks prižiūrėtojas. Labiau už vaikų pornografiją ir pimpalo tampymą ją spoksant jam patiko tik pačiam leistis į uždraustų kūniškų malonumų pasaulį. Jam labai patiko berniukai, maži, tyri berniukai. Ir, o dievai, buvau vienas mėgstamiausių jo taikinių. Tam kas mūsų laukdavo vakarais, kai internatas išjungdavo visas šviesas negalėdavai pasiruošti. Jis kažkuo mus apsvaigindavo ir sekantį rytą tiesiog nubusdavai su kruvina, išdraskyta subine. Patikėk, tikrai niekad nebuvau linkęs į tokius žaidimus turint omenyje, jog visados labiau vertinau moterišką draugiją, - neįtikima kaip ramiai, abejingai vyras apie tai kalbėjo. Tarsi tas traumuojančios patirties fragmentas nepriklausytų jam pačiam. Tarsi kalbėtų apie kažką nereikšmingo, paprasto, - Ir vieną dieną man nusibodo būti auka, laukti kol mane kažkas apgins. Pavargau būti silpnu ir pažeidžiamu. Tas paršas tąkart vėl atėjo į mano kambarį. Kadangi pasistengiau nesuvalgyti vakarienės, į kurią, kaip įtariau jis būtent ir primaišydavo sąmonę aptemdančio brudelio buvau žvitrus kaip voverė. Ir pasiruošęs, kruopščiai apgalvojęs visą planą. Jis įžengė į mano kambarį apie dvyliktą valandą. Manė, kad seniausiai tįsau atsijungęs. Jis pradėjo iš lėto nusirenginėti. Mačiau jo plaukuotą, storą pilvą. Kai tas išgama priartėjo norėdamas mane apversti ant pilvo dūriau peiliu, kurį nuknisau iš virtuvės tiesiai į jo krūtinės ląstą. Šito jis nesitikėjo. Springdamas seilėmis ir iš pykčio švokšdamas jis lenkėsi manęs pamokyt kumščiais, bet išsisukau. Buvau liesas, greitas. Išlėkiau į koridorių, tas iš paskos. Leidau jam mane pasivyti. Kai dručkis priartėjo mikliai čiupau už peilio, kurio jis nebuvo išsitraukęs rankenos ir stipriai kiek turėjau jėgų nutempiau ašmenis žemyn. Jo pilve atsivėrė didelė pjautinė žaizda. Ji palengva plūdo kraujais. Šoko pritrenktas prižiūrėtojas bijojo net pajudėt žinodamas, kad jo taukais apaugę organai gali pradėti veržtis į išorę nuo kiekvieno staigesnio judesio, bet kurią sekundę. Stovėjom prie laiptų ir, pagalvojau, kaip šaunu būtų jį nuo jų nustumti. Jis svirduliavo, tad užteko vos kyštelėti koją ir anas išsidrėbė kriokdamas ir vaitodamas, pasileisdamas kūliais žemyn. Laiptai iki pat foje nusidažė kraujo taku, velniop išvirto jo žarnos, kepenys. Dar niekuomet nebuvau patyręs tokio palengvėjimo. Žinai, kai nužudai žmogų pirmiausia ateina būtent palengvėjimo jausmas. Bent jau man. Kai Rosemary tą vakarą atėjo į mano darbo kabinetą plūsdamasi troškau ją nutildyti. Bet kokia kaina. Ir kai galiausiai ji užtilo, pagalvojau "dieve, kaip aš myliu tylą",-vyras vėl stovėjo, tačiau dabar buvo panašu, jog tolimesnius judesius spėjo apgalvoti. Billas apsuko lanką palei Alison užimtą fotelį atsistodamas moteriai iš už nugaros. Švelniai sumetė delnus ant jos siaurų pečių. Palinkęs prie pat Baumgarten galvos giliai įkvepia pasimėgaudamas tuo, kaip maloniai kvepia pašnekovės kūnas.
- Turėtum atvykti pas mane vakarienės,-Williamo balsas buvo visiškai pakitęs: žvalus, gyvas, netgi teigiamas. Atrodė, lyg šaltakraujiška išpažintis net nebuvo pateikta Alison profesinei analizei,-Žinau ką sugebi. Tu manęs nebijai, nes žinai, kad galėtum pasipriešinti,-vyras atsitiesia. Jo ilgi liesi pirštai švelniai palyti Baumgarten plaukus,-Ar mano pasakojimas tau nepasirodė kažkur girdėtas, netgi matytas? Ta mergina dirbusi sesele internate juk esi tu, tiesa? Ta mergina, kuri stovėjo foje, viską matė ir sekančią dieną neįdavė manęs policijai? Dieve, esu skolingas tau kur kas daugiau, nei tik vakarienę,-jo lūpose vėl nugulė ta šiurpinanti šypsenėlė, o tuomet liguistas, piktdžiugiškas juokas suvirpina orą,-Ar žinojai, kad tas berniūkštis esu aš?-tikrai nuoširdžiai troško tinkamai surikiuoti visas juodu jungiančias aplinkybes. Nebebuvo jokios prasmės neigti, neva Alison profesionalią pagalbą buvo išsirinkęs atsitiktinai. Ne, pastebėjo ją tikrai netikėtai ir dar ilgai negalėjo suprasti ar akys kartais neapgauna. Juk paėjo tiek daug laiko, o ji fiziškai visai nepasikeitė. Tik negalėjo pasakyti konkrečiai kokiai mistinei rūšiai Baumgarten priklauso.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-19, 23:27

Vyro žvilgsniui darantis veik įkyriam, Alison pasigailėjo, jog užsivilko tą suknelę. Tiesa, turėjo pasigailėti to, jog pirmiausia davė William‘ui savotišką iššūkį, liepiantį jam įvertinti jos aprangą, bet apie tai ji kažkodėl nepagalvojo. O reikėjo vis dėlto, nes moteris jau ilgą laiką stengdavosi nepastebėti gašlių vyrų žvilgsnių. Būdavo gan nesunku, kai būdavo su draugais, kai veikdavo kažką kita, tačiau kai oponentas stovėdavo priešais ir gręždavo joje žvilgsniu skylę...na, tai vienaip ar kitaip trikdė. Tas akivaizdus, aistros kibirkštėlių kupinas žvilgsnis Alison privertė nežymiai persimesti plaukus ant vienos pusės, jog bent minimaliai pridengtų masyviai atidengtą krūtinę. Tik iš to galbūt buvo galima suprasti, jog ji jaučiasi nejaukiai.
- Žinai, tokių minčių esu girdėjus tikrai nemažai, bet turiu pripažinti, jog tavo nuotaikų kaita mane stebina. Tuo labiau, jog tavo seksualinės fantazijos prasiveržė tik dabar. Arba tu tikrai moki susivaldyti, arba toje picoje tikrai kažko buvo, kas tave paveikė. – moters lūpas papuošė kreiva šypsenėlė ir ji tikrai nebuvo maloni, veikiau pašiepianti. Nors buvo labai sunku nekreipti dėmesio į tokius pasisakymus. Alison buvo gan atvira moteris, visada sakydavo tai, ką galvoja, tačiau seksualinis jos gyvenimas buvo grynai tik jos pačios ir žmogaus, su kuriuo ji tai atlieka, reikalas. Dažniausia ji nepasakodavo, ką ketina daryti, ji tiesiog imdavo ir tai padarydavo. Dėl to kartais galėjo pasirodyti, jog moteris neturi ribų ir gali bet kada nustebinti vyriškosios lyties atstovus. Žinoma, to William‘as negalėjo žinoti. Ir dar labai didelis klausimas ar tai kada sužinos.
- Aš nežinau ar mane dar kas gali šokiruoti, bet visada leidžiu pabandyti. Nustebink mane. – kilstelėjusi antakius Alison vos ne atlošė galvą į fotelio atramą, akių neatitraukdama nuo pašnekovo, tarsi vėl duodama jam naują iššūkį.
Ir tikrai, moteris nemanė, jog vyras kaip nors ją nustebins. Per tiek metų ji regėjo daug. Ji matė tiek daug nesveiko, iškreipto žmonių elgesio, jog turbūt kažin ar dar kas nors būtų ją nustebinęs. Alison puikiai atminė tuos metus, kai dirbo sesele berniukų internate. Jau tada turbūt pažinojo bent penkis, kurie masturbuodavosi užsidarę persirengimo kambaryje, įsivaizduodami ją nuogą. Berniukų internatas, ką galima daugiau pasakyti. Tiesa, ragana puikiai atsimena vieną tipą, kurio negalėdavo pakęsti. Tai buvo būtent internato prižiūrėtojas. Alison nuojauta tikrai neapgavo, nes pačią pirmą dieną jį pamačiusi suprato, jog tas tipas tikrai nėra pats fainiausias žmogelis visoje žemėje. O kadangi moteris jau tada gebėdavo perskaityti kai kurių žmonių veido išraiškas ar atkreipdavo dėmesį į tam tikras detales, tai jau anksčiau pastebėjo, jog tas vyras kažkaip įtartinai stebi visus berniukus, tarsi kiekvieną iš jų glosto žvilgsniu, renkasi, kuris iš jų idealiausias, kuris labiausia atitinka jo skonį. Ir vieną kartą Alison atsimena, kai ji tą gašlūną prigavo alkanu žvilgsniu stebint kelis berniukus, lakstančius po internato kiemą. Vyras, tarsi susigėdęs, tarsi išsigandęs tada spruko iš kiemo, nudelbęs akis praeidamas pro šaltu žvilgsniu jį sekantį moters siluetą. Tik tada moteris pažeidė savo įsitikinimus, tik tada ėmė naudoti magiją. Ir tai buvo vien tam, jog apsaugotų kai kuriuos berniukus. Visų ji apsaugoti negalėjo, nes tiesiog nespėjo, tačiau puikiai žino, jog prie kelių vyras tiesiog negalėjo prieiti, juos saugodavo tarsi nematomas skydas. O galbūt vyrui jie nebeatrodė tokie „gardūs“.
William‘ui pradėjus kalbėti moteris trumpam sustingo, nes būtent jo pasakojimas jai priminė tuos laikus. Lyg grįžusi į praeitį ji ryškiai matė to parazito veidą. Tada ji nekėlė prieš jį rankos, neketino jam kaip nors pakenkti, nes jautė, jog vieną dieną už tai, ką daro jis sumokės žiaurią kainą. Alison lūpos susispaudė į siaurą liniją, pati nė nepajudo, kaip širdis ėmė šiek tiek greičiau plakti, nors veidas išliko šaltas. Tik vyro prisilietimas ją grąžino iš savotiško transo, bet ji vis dar regėjo tą akimirką, kai išgirsta laiptais sunkiai nudardant prižiūrėtojo kūną. Kaip pakelia akis ir pastebi viršuje stovintį berniuką. Ir kaip žvilgsniu paliepia šiam dingti iš įvykio vietos. Ar ji galėjo numatyti, jog tas berniukas dabar stovi priešais ją? Juk tai buvo taip seniai, Alison niekada neįsimindavo žmonių, taip jau buvo.
- Vakarienės? – krenkštelėjusi, jog nustumtų gumulą gerklėje tarstelėjo moteris. Ji vis dar jautėsi išmušta iš vėžių. Ji vis dar aiškiai regėjo tai, kas vyko seniai...nors, lyginant su jos amžiumi, tai visai neseniai. Ir visgi, šįkart Alison nesijautė tokia pasitikinti savimi. Jis juk suprato. Žinojo, kad ji ne tokia ir paprasta, kokia dedasi. Akivaizdu, tokiu metu ji turėtų būti jau mirusi, o ne grakšti, trykštanti jaunatviškumu lakstyti gatvėmis. Bet iš kitos pusės...ji jautėsi tokia laisva. Galėjo bent jau nevaidinti, jog yra paprastas žmogus.
- Nemanau, jog esi man ką nors skolingas. Jei būtum, manai, jog nebūčiau sugalvojusi tavęs susirasti pati? – vyras galėjo justi kažkokią nepaaiškinamą vibraciją, sklindančią nuo moters kūno. Kaip tik tą akimirką, jo rankos buvo atitrauktos nuo Alison plaukų kažkokios neaiškios energijos, nematomos jėgos. Pakilusi nuo fotelio ji, kaukšėdama aukštakulniais, nužingsniavo prie stalo ir padėjo vyro bylą, ant stalo. Galiausia atsisuko į William‘ą, tačiau jos žvilgsnyje kažkas jau buvo pasikeitę. Nepasakytum, jog jis sušvelnėjo, tiesiog...jis buvo kitoks. Tarsi moteris kažką įnirtingai mąstytų.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-20, 17:03

Vargu ar sureikšmino faktą, jog elgiasi nenuspėjamai. Žinojo save ir tokia savybė jam iš ties buvo būdinga. Iš kitos pusės mėgo visaip manipuliuoti aplinkinių emocijomis. Ir ne tik tam, kad pasiektų norimą rezultatą. Kartais taip elgdavosi tiesiog dėl įdomumo, mat tikrai turėdavo pasistengti, idant nuoširdžiai pasijaustų pasmagintas. O dabar jam tikrai buvo smagu. Ypač nuo tos akimirkos kai pastebėjo, jog Alison reaguoja į seksualinio pobūdžio Will'o provokacijas. Jautėsi netgi pamalonintas, nes nustebinti psichologę, ko gero, nėra taip jau ir paprasta. Daug sunkiau nustebinti būtų jį patį.
Pasakojime, kuriuo taip iškalbingai bei dosniai pasidalino su savo psichologe Hustings'ui buvo vos keturi, gal penki metai. Niekuomet nedemonstravo agresyvaus, sadistiško elgesio, lyginant su kitais internato gyventojais. Gebėjo konfliktines situacijas apeiti, aplamai puikiai gaudėsi vidinėje našlaičių namų atmosferoje. Visi vaikėzai nesvarbu kokio amžiaus jie bebūtų buvo pasidalinę į tris kategorijas: smurtautojus, aukas ir stebėtojus. Būtent pastarajai kategorijai Williamas ir priklausė. Niekuomet nebijojo užsirauti ant agresorių, užsitraukti jų nemalonę, visgi specialiai ir neprovokavo. Bet kuriuo atveju trigrašį įkišdavo tik tada, kai manipuliuodamas aplinkiniais galėjo išpešti kažkokios naudos sau. Galima pamanyti, kad patyręs žiaurią seksualinę prievartą mažasis Billis patyrė kažkokią didelę psichologinę krizę, bet ne gi. Niekados nejautė pajėgiantis išgyventi stiprias emocijas pradedant baime ir baigiant meile. Jam buvo sunku prisirišti prie žmonių, prisiminimų, daiktų. Nejautė nostalgijos, gailesčio nei sau, nei aplinkiniams. Vienintelis nemalonumas, kurį jautė ne savo noru tenkindamas iškrypusį prižiūrėtoją buvo pyktis dėl negalėjimo kontroliuoti situacijos. Buvo gerokai protiškai pranašesnis už bendraamžius ir net už jį vyresnius vaikus, tad suvokė savo nepavydėtiną situaciją vidinėje internato hierarchijoje. Jis tebuvo vaikas, mažas berniukas. Per daug mažas, kad kas nors iš viso rimtai vertintų jo nuomonę, reaguotų į jo skundus, nesutapatintų jų su vaikiškais pramanais. Aplamai abejingoje, šaltoje internato aplinkoje nebuvo asmenų, kuriuos nuoširdžiai jaudintų tragiški mažųjų likimai bei jų bėdos. Tais laikais aplamai našlaičiai buvo laikomi kažkokia kenkėjiška, nenaudinga visuomenės dalimi. Jie buvo it maži trukdžiai su valstybės išlaikomomis, alkanomis burnomis. Augant tokiomis psichologiškai atšiauriomis sąlygomis visuomenei naudingais individais tapdavo tik labai retos išimtys. Dauguma pradėdavo nusikalstamas veiklas, įnikdavo į alkoholizmo, uždraustų preparatų vartojimo liūnus. Arba likdavo emociškai bei psichologiškai randuoti, neambicingi, pasyviai depresyvūs visą jiem likusį gyvenimą. Kadangi nuo pat ankstyvos mažumės žiūrėjo į jį supančius žmones kaip daiktus, priemones siekiant įgyvendinti savus tikslus, išmoko manipuliuoti, vaidinti tam tikras emocijas. Taip pat apgalvoti, analizuoti. Troško išspausti iš savęs maksimumą ir užimti poziciją, kurioje galėtų kontroliuoti kitus jausdamas visokeriopą valdžią. Kantrybės turėjo į valias, kad taptų būtent tokiu vaiku, kokį savo šeimoje norėjo turėti bevaikiai Hustings'ai. Per pirmąjį susitikimą su jais susidarė neblogą psichologinį Medeinos ir Styveno portretą. Jie abu buvo tipiški to meto aristokratai: intelektualūs, bet užsiėmę. Medeina atrodė kaip švelni, šilta ir rūpestinga šeimos židinio kurstytoja, o Styvenas - karjeristas su despotiškomis tendencijomis. Jie buvo išsilavinę ir kiek senoki judriam, smalsiam vaikui. Suprasdamas tai sugebėjo tinkamai save pateikti. Paliko jiems neišdildomą įspūdį dėl savo ramios natūros bei netipiškai brandaus, nors ir besiformuojančio intelekto. Taip žengė pirmąjį žingsnį link to, kad galėtų pradėti kurtis tokį gyvenimą, kokio trokšta. Netgi Styveno ir Medeinos mirtis, kuri įvyko netyčia puikiai pasitarnavo mažajam William'ui suteikdama daugiau finansinės bei moralinės nepriklausomybės. Visgi nebuvo vienintelis jų įsivaikintas vaikas. Turėjo ir įseserę, kuri atostogų Graikijos Rodo salose metu nuskendo Viduržemio jūros bangose. Buvo neprastas plaukikas, tačiau visai kaip ir turėdamas galimybę išvaduoti užsiliepsnojusiame kambaryje užstrigusius įtėvius, Bill'as tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Ne, tai nekėlė jam kažkokio pasimėgavimo. Nėra sušiktas maniakas. Nejautė ir gailesčio, baimės. Tiesiog momentas, kai gyvybė apleidžia kūną jam atrodė neįtikėtinai gražus. O ką kalbėti apie tai, kiek naudos jam atnešė įseserės ir įtėvių mirtys. Juk po to, kai Cassidy nuskendo buvo tapęs vieninteliu Hustings'ų vaiku. Jam skyrė daugiau dėmesio, meilės, rūpesčio. Neapkentė visų tų gerybių dalintis su kažkokia snargle.
Buvo tikras, kad Alison priešais akis vėl regėjo to vakaro momentus. Ji tikrai atminė tą gūdų laikotarpį - 1909ųjų Ročesterį, tą milžinišką, atšiaurų internatą ir tuzinus sužalotų sielų jame. Ji prisiminė tą akimirką, kai mažojo Williamo ir Baumgarten akys susitiko, kai reikšmingas žvilgsnis paprašė jo bėgti. Šį įsimintiną momentą išgyveno ir pats. Tai buvo vienas pirmųjų, iš ties retų, dėl to ryškių vyro prisiminimų apie nesavanaudišką, kilnų nepažįstamo asmens jo gerovės, saugumo atžvilgiu poelgį. Netrukus pasigirdęs jaunos moters balsas puikiai išdavė ne tik Alison išgyventą nuostabą, bet ir savotišką sugrįžimą prie realybės.
- Na, esi teisi,-pasigirsta tas pats, neva nuobodžiaujantis Williamo tonas,-Juk chronologiškai bei matematiškai senų seniausiai turėčiau būti, kaip ten sakoma, iš dulkės į dulkę: miręs ir spėjęs kaip reikiant sudūlėt po žeme,-garsiai išreikštą pasvarstymą nutraukia atodūsiu,-Pagaliau galim nusimesti kaukes ir pasirodyti vienas kitam visame gražume su visais tais kampais bei nelygumais,-vypteli neatsitraukdamas nuo Alison užnugario, nepaleisdamas jos siaurų pečių iš rankų,-Išvydęs tave vėl po šitiek metų tikėjausi, kad galėsi atsakyti į ne vieną man ramybės neduodantį klausimą. Ir ne, nė vienas iš jų nėra susiję su mano psichologine būsena. Žinau kaip ji atrodo tavo užrašuose - tipinis psichopato modelis, tiesa? Egocentriškumas, empatijos neturėjimas, polinkis į manipuliuojantį elgesį, bet tuo pačiu ir charizmatiškas, netgi žavingas būdas?.. Taip... Tikrai panašu į mane,-labiau pūstis ko gero nebesugebėtų,-Žodžiu man tikrai nebuvo lengva tverti visus tuos mėnesius neišduodant savo motyvų,-Williamo elgsena tikrai buvo pakitusi. Kalbėjo dalykiškai, bet tuo pačiu ir taip, tarsi per akimirksnį jaustųsi su Baumgarten morališkai suartėjęs. Vyras galiausiai pajudėjo iš vietos, bet tik tam, kad apeitų merginą ir atsistotų priešais ją. Tolimesni Will'o veiksmai buvo tiek pat netikėti, kiek ir skuboti - jis tvirtai suima liauną Alison liemenį ir kilsteli jos grakščią figūrą priversdamas kompanionę ne tik atsistoti, bet ir kone susitrenkti su fasadine Hustings'o kūno dalimi. Nepaleido jos iš rankų sukurdamas tikrai intymią atmosferą,-Kas tu?-paklausia su neriboto mąsto, nuoširdžiu susidomėjimu intonacijoje.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-20, 22:51

Kad William‘ą nustebintum, reiktų neeilinio pobūdžio asmenybės priešais jį. Moteris jau buvo susidariusi pakankamai aiškią nuomonę apie vyrą. Jis buvo tas tipažas, kuriam būtų sunku įskiepyti kažkokius tai jausmus, apart pykčio ar visiškos apatijos. Juk tai vienaip ar kitaip irgi buvo jausmas. Iš pradžių Alison galvojo, jog galbūt visgi vaikystėje turi kokių nors sunkių išgyvenimų, dėl ko toks tapo (dabar tikrai dėl to nenustebtų), bet juk tokiu atveju žmogus vis tiek turi kažkokius užslėptus jausmus, baimes tam tikriems dalykams. O William‘as tokių baimių kaip ir nerodė, nors ji juk taip smarkiai nesigilino į jo vidų, nesiknaisiojo jo vidiniuose išgyvenimuose, nes jis tiesiog nepasakodavo kažko itin intymaus. Dažniausia jų vizitai būdavo tik kandžios replikos, mestos vienas kitam. Tais ypatingais atvejais jie visgi pasikalbėdavo apie Rosemary mirtį ir jo išgyvenimus tuo metu, tačiau William‘as tiesiog įkyriai teigė, jog jam visiškai nusišikt, dėl ko Alison susidarė tikrai neypatingai teigiamą nuomonę apie jį. Eilinis sociopatas, kuriam būtų vieni niekai su virtuviniu peiliu savo psichiatrę išmėsinėti ant stalo.
Apie savo vaikystę Alison niekada su niekuo nekalbėjo, nes tiesiog šios neprisiminė. Apskritai jos vaikystė nebuvo tokia žiauriai įdomi, jog apie ją būtų galima kažką pasakoti. Kai ji gimė, jau buvo kaip ir praėjęs raganų medžioklės bumas, tačiau atsirasdavo kaimelių, kurie profilaktiškai mėgdavo deginti kokias nors moteris, kurios dėl kažkokių priežasčių jiems neįtikdavo. Alison motina buvo grynakraujė ragana. Jos visos giminės moterys turėjo šią gyslelę, todėl nieko nuostabaus, jog mažoji taip pat nuo gimimo turėjo savotiškų gebėjimų. Kadangi su motina Baumgarten turėjo slapstytis, gyveno kukliai, tiktai jas visada lydėdavo kokios nors lotyniškai išmargintos knygos, eilės nuovirų ir eleksyrų receptų ir senesni promočiutės rankraščiai. Motina niekada nenustebdavo, jei išgirsdavo, jog visiškai tuščiame kambaryje Alison su kažkuo šnekučiuojasi. Mergaitė nuo keturių metukų ėmė regėti dvasias, su jomis bendrauti. Tiesa, kartais jos tikrai būdavo ne itin malonios, todėl jau šešerių ji mokėjo daugybę stipresnių burtų, jog galėtų nuo ne itin malonių dvasių apsiginti. Einant metams prasidėjo sunkesnės raganavimo formos. Jos motina niekada nesinaudojo savo galiomis, jog galėtų būti nemirtinga. Buvo gan konservatyvių pažiūrų ir mėgo senėjimo procesą iš principo, tad mirė, kai Alison sulaukė paauglystės. Tie metai buvo geriausi, nes tuo metu ji išmoko daugiausia, jos galios sustiprėjo. Iš esmės tie metai buvo jos „aukso amžius“. Kelis šimtmečius Alison pragyveno ramiai. Kadangi neturėjo tokių pažiūrų kaip motina, tad sulaukusi kažkur trisdešimties, užšaldė savo fiziologinį amžių.
O tada pasirodė JIS. Iš esmės nepasakytum, jog Jonathan buvo įspūdingo grožio vaikinas. Taip pat nepasakytum, jog jis buvo kažkoks super turtingas, iškalbus ar tuo labiau, kompanijos siela. Jis buvo paprastas vyras, gyveno gan paprastai. Turėjo kelis artimiausius draugus ir su jais dažniausia praleisdavo laiką. Turėjo puikų humoro jausmą. Alison iki dabar nesupranta, kuo jis ją patraukė taip stipriai, jog ji pametė dėl jo galvą. Nu nebuvo jis ypatingas, bet moteriai atrodė visai kitaip. Jie greitai rasdavo bendrą kalbą, turėjo bendrų pomėgių, jų humoro jausmas sutapo. Kiekvieną kartą jį išvydus, jai imdavo linkti keliai ir kvėpuoti darydavosi sunku. Elgėsi ji tai kaip tikra paauglė, kuriai smogė pirmoji meilė. Prisimenant tai Alison šiek tiek gėda, nes...protinga moteris niekada visiškai nepameta galvos dėl vyro, niekada. O ji tada pasiuntė visus, kurie teigė būtent taip ir visa pasinėrė į jausmus. O meilė buvo tokia stipri, jog po kelių metų draugystės jie susižadėjo. Atrodo, geriau ir būti negali, bet II pasaulinis karas ir vyras pašaukiamas į karo frontą. Kol buvo ten, Alison vis kamavo negera nuojauta. Net jį išlydint ji tai jam pasakė. O nuojauta moters niekada neapgaudavo. Po kelių dienų ji gavo laišką su užuojauta. Ir nuo to laiko moteris yra tokia, kokia dabar. Kaip keista, jog užteko vienos nelaimingos meilės ir dabar ji bijo bet kokių romantinių santykių. Galbūt ne tai, kad bijo...galbūt negali įsivaizduoti, kad gali būti geriau, negu kad buvo tada. O bandyti ir nudegti Alison nenori. Kam reikalinga nevykę santykiai, jei galima išvis jų nekurti ir būti pakankamai laimingai vienai?
Ji neketino taip lengvai susileisti. Nebūtų Baumgarten, jei imtų ir staiga dėl to, jog William‘as jai yra pažįstamas iš jos praeities, imtų su juo glebesčiuotis ar maloniau bendrauti. Tikrai ne. O ir kodėl turėtų? Jos akyse jis išlipo sociopatu, galinčiu ją be jokių sunkumų išmėsinėti ant stalo virtuvinių peiliu. Skirtumas tik tas, jog iki to jam reiktų smarkiai pasistengti, nes Alison nebijotų pati pasidarbuoti ir jį kaip nors sužaloti. Žudyti niekada nemėgo, bet sužaloti ji visada sugebėdavo.
- Žavingumą ir charizmatiškumą gali išbraukti, bet turbūt tavo ego per didelis, jog tai pripažintų. – žvilgsnį Alison pasuko į kairę, tai į dešinę. Negalėjo pakęsti, kad kažkas prie jos lietėsi be jos leidimo, tačiau kol kas be to pirmojo rankų patraukimo ji daugiau nieko nedarė. Kol kas dar neketino pasirodyti visu savo raganišku gražumu. Bet jei reikės, tikrai tai padarys. Juk mokėjo ne vieną užkeikimą, kuris galėjo palikti vyrą invalido vežimėlyje.
Toks William‘o elgesys buvo tikrai skubotas. Suraukusi antakius moteris automatiškai viena ranka tvirtai įsirėmė į vyro krūtinę, atitraukdama save nuo jo ir padarydama kažkokį atstumą tarp jų. Be garso, lūpomis nežymiai tarusi „gladium“, antrojoje rankoje Alison tvirtai spaudė peilį, kurio ašmenys atsirado prie vyro kaklo.
- Nemanai, jog šiek tiek peržengi ribas? Jei vieną kartą tau parodžiau gailestingumą, dar nereiškia, jog tai padarysiu dar kartą. – karingumas, ryžtingumas ir savotiškas susierzinimas žybtelėjo moters akyse. Rami povyza kaip mat išgaravo, Alison parodė savo ragus. Tiesa, toks spontaniškumas galbūt ją ir žavėjo, tačiau negi ji ims ir pasakys? Tuo labiau tokiam, kaip William? Tai leistų jo ego suvešėti ne dienomis, o valandomis ir jis pagalvotų, jog jis moterį gali paimti tą pačią minutę ant tos pačios sofos, ant kurios pats neseniai kimšo picą.
- Negi rimtai manai, jog taip imsiu tau ir pasakysiu? Kas tu man, kad staiga imčiau ir pradėčiau pasakoti visas savo paslaptis? – žvilgsniu gręžė vyro kaktoje skylę. Ranka, laikanti peilį, nė perpus nesudrebėjo. O štai kita tvirčiau rėmėsi į vyro krūtinę, bandydama atstumti kūną nuo jo.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-24, 11:34

Williamas susilaiko nenusivaipęs, bet prunkštelėjo tikrai labai demonstratyviai. Apie save buvo tokios geros nuomonės, kad dievaži, geresnės negalėtų turėti, tad Alison bandymo vyrą kiek pajuodinti tikrai negalėtum palaikyti vykusiu. Šalta, kiek pajuoki šypsena nugula vyro lūpose, kai jis apgailestaujančiai skėstelėja rankomis. Iš tiesų tai jam žinoma mažai terūpėjo ką mergina apie jį mananti. Keisti jos nuomonės taip pat neketino. Visgi turi ir taip ką veikti. Ypač dabar, kai jo dėmesį buvo patraukęs visai kitas aspektas. Panašu, kad gražiuoju su Alison susikalbėti tikrai nepavyks. Tačiau jam velniškai patiko ta gynybinė jos pozicija. Atrodė velniškai patenkintas, šypsojosi. Vyro rankos užtikrintai laikė glėbyje Baumgarten nepaisant šios pastangų išsirangyti. Mėgavosi kiekviena šio konfliktiško kontakto akimirka.
- Parodei ką man?-žiopteli iš netikėtumo genamas ne kartą girdėtos pašaipios natos,-Gailestingumą?!-mažne cypteli, tačiau tebebuvo akivaizdžiai prajuokintas,-Primeni man mažą pūkuotą, bet velniškai piktą šuniuką, kuris aršiai kimba savo mažyčiais dantukais į kojas nesuvokdamas, kad gali būti labai lengvai nuspirtas velniop,-išsivėpia neišduodamas to, jog nesitikėjo, kad peilio ašmenys atsidurs jam prie gerklės. Suvokė tik viena - ginklą savigynai moteris prie savęs turėjo visą laiką, NES tikėjosi iš Williamo pokštų, kurie jai nepatiks. Jam patiko tai, kad buvo įvertintas pavojingu. Aplamai atrodė, kad ir ką Alison sakytų, kad ir kaip ji reaguotų į vyro provokacijas, Hustings'as savo ruožtu kaifavo nuo kiekvieno gražuolės psichologės atkirčio. Jautė šaltą, aštrų metalą grasinančiai įremtą į savo odą. Vyras vienu staigiu truktelėjimu gražina Alison prie savęs nepaisant to, kad peilis nebuvo pakeitęs dislokacijos vietos. Šis ėjimas sąlygoja tai, kad ašmenys negiliai įpjauna kone iš karto padabindami tą vietą kraujo linija. Vyro žvilgsnis netikėtai pasikeičia, tampa... šaltakraujiškas. Tarsi per akimirką būtų nusiėmęs visą tą savo vaidybą.
- Juk suvoki, kad kantrybės pas mane ištekliai itin riboti?-klausimas nuskamba tikrai labai grasinančiai ir vyras mikliai paleidžia spurdančią Alison, kuri šokteli atgalios per padorų atstumą. Williamas nesidėjo suerzintu, jo veidas buvo beprotiškai šaltas. Apsisukęs Hustings'as patraukia prie staliuko, ant kurio buvo pasidėjęs mažai apvalgytą picą ir kaip reikiant pravėsusią kavą. Visą šį turtą nušluoja ant žemės pasičiupdamas sunkią krištolinę vazą, taipogi stovėjusią ant staliuko, sklidiną margų, pupos formos guminukų. Ko gero retas pacientas jais vaišindavosi ir tai veikė daugiau kaip motyvas išreiškiantis psichologės bičiulišką požiūrį į klientą, tarsi trokštų parodyti, jog atmosfera, tvyranti tarp judviejų nebūtinai turi būti be galo formali, bet ir kiek laisvesnė. Juk pacientas yra toks laukiamas, jos draugijoje gali jaustis saugus ir atsipalaidavęs... Pakėlęs akis į merginą William'as teškia tą sunkų stiklo dirbinį į staliuką, kurio paviršius kaip mat pažyra į šimtus nevienodo dydžio šukių. Iš jų Hustings'as išsirenka pačią didžiausią, smailiausią bei iš pažiūros aštriausią ir ją tvirtai, užtikrintai paima į delną jame suspausdamas.
- Randai man patinka. Jie vieninteliai primena mums kas iš praeities buvo tikra. Ir aš tikrai pasistengsiu, kad šį mūsų susitikimą tu prisimintum visą likusį savo gyvenimą,-šaltakraujiškas tonas puikiai derėjo prie visos toks maniakiškos Will'o ekspresijos ir vyras pradeda iš lėto artintis prie Alison akivaizdžiai ketindamas dar kartą panaudoti stiklo šukę tam, kad akivaizdžiai patraukli daliosios lyties atstovė taptų kur kas mažiau glostanti akį.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-24, 14:56

Turbūt jis mėgavosi tuo dėl to, jog kokį milijoną metų neturėjo moters, nors dėl William‘o buvo galima smarkiai abejoti. Galbūt jis turėjo tiek moterų, jog sunkiai visas atsiminė ir visas iki vienos mirtinai užbadė stiklo šuke. Žinot, savotiška nostalgija juk niekam nepakenkė. Tiktai Alison nė neketino būti viena iš jų, jūs ką, juokus mėgstat? Moteris, tiek metų pravaikščiojusi šia žeme, dar nebuvo nusiteikusi staiga imti ir numirti nuo kažkokio tipo rankos. Net jei tas tipas buvo jos pacientas, tuo labiau neketino mirti. Ji įsivaizdavo savo mirtį kur kas gražiau.
Kiekvieną kartą moteris būdavo pasiruošusi savotiškoms staigmenoms seansų metų, tačiau tai, jog jai teks naudoti burtus? Ne, šito ji nesitikėjo. Alison niekada nenaudojo magijos prieš savo pacientus, tuo labiau, prieš savo priešus, nes priešų ne ką ir teturėjo. Juk buvo gan į akis nekrentanti moteris, kuri savaitgaliais užsiiminėjo juodąja magija, nieko čia blogo. Burtais nužudydavo tam tikrus tipus, kurių mirties prašydavo jos klientai, kai kuriuos užkeikdavo, bet savo darbe jau retai naudojo magiją. Tai padarė tik vieną kartą – tada, kai dirbo internate ir reikėjo apsaugoti berniukus nuo iškrypusio prižiūrėtojo gašlių rankų. Turbūt atėjo metas panaudoti magiją ir antrą kartą, tačiau šįkart tam, jog apsigintų pati. Ir nuo to paties berniuko, kurį kažkada išgelbėjo jei ne nuo kalėjimo, tai nuo psichiatrinės ligoninės tikrai.
Alison neketino jo sužaloti, nebuvo iš tų, kuri mėgavosi žmogaus kančiomis. Apskritai, žiūrėjo į gyvybę pagarbiai, nesvarbu, jog nuo jos nedovanotinų kerų turbūt mirė keli šimtai žmonių. Moteris į tai žiūrėjo kaip į savotišką antraeilį darbą. Tu atlieki užduotį – gauni pinigus ir visi lieka patenkinti. William‘ui ji kenkti nenorėjo, todėl kai jis ją pritraukė arčiau savęs ir peilio ašmenys įpjovė kaklo odą, Alison išpūtė akis. Toks jausmas, lyg pirmą kartą būtų mačiusi kažką įsipjaunant. Galbūt tai atrodytų mielai, jei ne jos nepavydėtina situacija šiuo atžvilgiu. Iš vienos pusės reiktų perpjauti šitam pasipūtusiam tipui gerklę be jokios sąžinės graužaties, iš kitos – moteris to daryti nenorėjo. Nežinia dėl kokių idiotiškų priežasčių.
Paleista iš glėbio ragana staigiai atatupsta žengė kelis gerus žingsnius, rankoje vis dar tvirtai laikydama peilį. Kiti vyro veiksmai ir žodžiai nežadėjo nieko gero. Alison puikiai suvokė, kur tai veda. Todėl neketino stovėti it prikalta ir laukti, kol William‘as kažką padarys.
- Crusio... – negailestingai ištarusi burtažodį vyrą tą pačią akimirką parklupdė ant kelių ir privertė jausti pačias žiauriausias kančias, kokias tik galėtų jausti gyvas ir funkcionuojantis individas. Nedovanotini kerai bent kelias akimirkas išlošė laiko. Kol vyras vadavosi skausmuose ir kančiose (o tai tikrai nėra pats maloniausias dalykas, kai atrodo, kad tavo vidurius drasko iš vidaus, Alison tokius kerus buvo patyrusi pati), ragana greitai užsivilko paltą ir, pasiėmusi rankinę stabtalėjo, žiūrėdama į William‘ą.
- Taip, šitą susitikimą aš prisiminsiu ilgai, William‘ai. Nes tai bus paskutinis kartas, kai mane matai. – piktai ir pagiežingai nužvelgusi kančiose besivaduojantį vyro kūną, Alison priėjo prie kabineto durų ir neatsisukdama dingo iš kabineto. Vos tik jo durys užsidarė, kerai dingo ir vyro kūnas galėjo lengviau atsikvėpti. Kančios baigėsi.
Back to top Go down
Guest
Guest
avatar

2016-12-24, 16:37

Ne, žinokit, fiziškai vyras nusiteikęs pasaulio atžvilgiu buvo tiek pat, kiek ir emociškai, tad neišgyveno labai dėl seksualinių smagybių nepritekliaus. Aplamai puikiai valdė savo instinktus, tarsi visai nebūtų jiems pavaldus. Žinoma tai nereiškė, kad nemėgo sekso. Su tinkama partnere jis būdavo vienas tų gurmaniškai ekstraordinarių malonumų, paverčiančių kasdienybe ne tokia nuobodžia. Rutina, visgi buvo viena didžiausių William'o silpnybių. Neapkentė jos. Rutinos apsupty pradėdavo jaustis sunkiamas iš vidaus ir moraliniu bei psichologiniu atžvilgiu tai jam yra kur kas sunkiau pernešama, nei fizinis skausmas. Dėja, bet partnerė domindavo jį iki tol, kol ji buvo nauja ir mokėjo vyrą nustebinti. Vėliau tapdavo visiškai apatiškas ir pradėdavo ieškotis kažko naujo. Naujo, įdomaus skonio bei kvapo. Alison dabar buvo vienintelė moteris, kurį Williamą iš ties intrigavo.
Williamas buvo pratęs valdyti situaciją. Jis visados buvo tas, kuris puola, kuris yra aukščiau savo oponento, nes yra suplanavęs iki smulkmenų kaip turėtų jį nugalėti. Ir visgi provokavo Alison ne be reikalo. Netrukus ji net pati to nežinodama padarė tai, ko vyras ir norėjo. Ji parodė save. Hustingso kūnas suglemba akimirksniu. Pojūtis, kurį jautė buvo... Nesuvokiamas. Nieko panašaus nebuvo patyręs ir netgi savotiškai dėl šios priežasties jam patiko situacija į kurią papuolė. Tas brutalus, tikras skausmas buvo tiesiog fantastiškas. Visiškai siaubingas, bet tuo pačiu ir nuostabus. Tarsi grožis, kurį galėjai pamatyti tragedijoje. Tik ne visi turėjo gebėjimą tai pastebėti, netgi įvertinti. Negalėjo tolygiai kvėpuoti, šnopavo. Akys nepriklausomai nuo kūno savininko norų apsiblausė skysčiu, kuris lėtai tekėjo vidiniais akių kampučiais. Ir vis tiek įstengęs užmegzti su Alison akių kontaktą plėšriai išsivėpia. Tai ko gero buvo akimirka, kai mergina suprato, kad tai ji papuolė į spastus, ne Bill'as. Psichologei išėjus Hustings'as lyg niekur nieko pakyla ant kojų. Dievaži, atrodė netgi nuobodžiaujantis, kuomet skausmas apleido palikdamas harmoningą tuštumą. William'as ala pasitvarko aplamdytus drabužių skvernus ir prieš išeidamas pats netgi išgeria savo kavą bei pribaigia picą.
- Vikanė, cha,-suvapa pusgarsiu ir visiškai tik sau pačiam. Vypteli. Buvo malonu žinoti, jog vis vieną pasiekė savo ir klausimas kas Alison per viena yra užtikrintai atsakytas. Juk turėjo įtarimą dėl jos "kilmės" taip ar taip.
Back to top Go down
Sponsored content


Back to top Go down
 
Psihologo kabinetas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas-
Jump to: