Priimamasis

2016-04-17, 01:34 **First topic message reminder :** .

2016-04-17, 01:34

First topic message reminder : .

2016-11-21, 21:45

Greisė po intensyvaus žaizdų gydymo, kuriam prireikė šiek tiek daugiau nei visada atidumo, kadangi pacientas buvo jos mylimasis, nusiplovė rankas po šiltu vandeniu ir šias nusausino. Vos tik moteris spėjo išmesti popierinį rankšluostį į gretima kriauklės stovinčią metalinę šiukšlinę, pajuto stiprias rankas ant savo liemens, o netrukus ir buvo nustebinta karštu bučiniu. Jei ne seselės nuostaba ir "netyčinis" metalinio dubenėlio trinktelėjimas į spintelę Greisė ir būtų buvusi sustingusi it statula. Po akimirkos atsitokėjus, moteris išraudo kaip braškė pačiame derliaus žydėjime, tačiau nieko nelaukus atsakė į vyro bučinį. Ji negalėjo patikėti, kad vėl jautė mylimojo lūpas ant savųjų ir šį kartą bučinys buvo realus, o ne fantazija. Juk ji tiek daug metų iš ilgesio sapnavo Hunterio akis, lūpas, prisilietimus...o šiandieną visa tai virto realybe. Uždėjusi šiltą delną ant vyro skruosto nusišypsojo į bučinį ir nepaleisdama jo prikando lūpą, - Na, jeigu kiekvieną kartą šitaip man atsidėkosite, tuomet apsilankykite dažniau, - išsišiepus it saulutė, jau net nekreipdama dėmesio į tai, kad seselė išėjusi išpliurpė Greisės kolegoms apie šį incidentą, pasakė. - Bet vis dėl to, geriau apsilankykite profilaktiškai, o ne su šukėmis nugaroje. Dėkoju iš anksto, - išsišiepė pasierzinus iš mylimojo nesėkmingo įvykio. Žvelgdama į Hunterio žydrąsias akis moteris vėl iš naujo jose pasiklydo, galvodama kas dabar jų laukia. Ar jie taip ir atsisveikins? Ar ji turėtų pasakyti, kad jis buvo jos paskutinis pacientas?

Guest Guest

2016-11-25, 19:08

Po bučinio, lengvai moteriai čiauškant, vyras suėmė daktarę už sėdmenų ir pasodino ją ant spintelės šalia kriauklės, kad jų ūgiai bent kiek susilygintų. Jo rankos apsivijo moters liemenį ir prisitraukė arčiau savo apnuoginto kūno, kad ši norėdama patogiai jaustis, turėtų kojomis apsivyti. Jis taip troško šios šviesiaplaukės, tiek fiziškai, tiek dvasiškai.. Kad buvo sunku susilaikyti. - Greise, Greise... - tyliai sukuždėjo jos vardą nuo lemens nuslysdamas delnais ant jos šlaunų. - Manau bus geriau, jei lankysiuosi ne ligoninėje, o pas tave, ar ne? - gudriai šyptelėjo vyras, visai nenorėdamas trukdyti merginos darbo. Ji gelbėjo žmonių gyvybes, o tai kur kas svarbiau už Hunterio troškimą ją turėti. - Namuose galėtum mane patikrinti iš visų pusių... Esu įsitikinęs, kad turimos įrangos ten užteks,- perbraukęs per moters šlaunis vyras kiek prilinko į priekį ir vėl užkabino Greisės lūpas savo lūpomis. - Kada baigi darbą? - paklausė kiek paprasčiau po menkų erzinimų. Jis visas viduje tiesiog kunkuliavo, kaip norėjo savo moterį iš čia išsinešti ir niekur jos nepaleisti.

2016-11-25, 19:34

Greisė įsipatogino ant spintelės labiau praskleisdama atsisegdama baltą daktarės chalatą ir vos kilstelėdama ir taip ne itin ilgą sijoną. Gal ir neblogas sprendimas penktadienį į darbą ateiti su sijonu? - Ko gero jūs teisus, ponas Hunteri, - vos vos nuraudusi, bet pilnu pasitikėjimo tonu atsakė, o pirštų pagalvėlėmis perbraukė per vyro kaklą bei raktikaulius, vos prikąsdama apatinę lūpą. Moteris nebeatsiminė kada paskutinį kartą jos viduje taip virė aistra. Tuo labiau dėl vyro. - Brangusis, namuose man nereikėtų jokios įrangos, - pati klastingai koketiškai sumurkė. Jeigu prieš penkias minutes Greisė atrodė it nekalta mokinukė, tai dabar virto tos versijos priešingybe- džiunglių karaliene, norinčia uždominuoti tą tobulą mylimojo kūną. Greisė palinko į priekį, - Priklauso, kada mane išleisi, - prilietusi lūpom prie Hunter ausies pašnibždom tarė.

Guest Guest

2016-11-25, 23:53

Hunteris meluotų, jei pasakytų, kad nesusijaudino nuo tokių geidulingų moters žodžių. Ak, kaip norėjosi ją dabar kaip kokiam king kongui pagrobti ir išsinešti, tačiau reikėjo laikytis bent kokio etiketo, juk jis vis dar buvo jos pacientas, o ji daktarė. Betrūko to, kad koks daktariūkštis ar seselė juos užtiktų tokioje ne itin padorioje pozoje. Todėl vyras giliai įkvėpęs oro į plaučius paskutinį kartą perbraukė per Greisės kojas. - Nori pasakyti, kad aš tavo paskutinis pacientas? - paklausė moters žvelgdamas į jos akis. Jei tai tiesa, tuomet Shade šiandien daugiau negu vien tik sekasi. Gal jį rimtai palytėjo laimės paukštė, kad viskas taip kardinaliai pasisuko šimto aštuoniasdešimčia laipsnių kampu?

2016-11-26, 00:03

Greisei taipogi užteko vienos seselės išsprogdintų akių, kai Hunteris ją pabučiavo. Jau vien nuo to kils chaosas ir moteriai reikės raudonuot mažiausiai savaitę. Ji su savo kolektyvu sutarė išties puikiai, todėl tokie vietiniai juokeliai nebuvo svetimi ir vien tik dėl to, greičiausiai ši sulauks erzinimų apie naudojimąsi seksualiais pacientais. O vargeli...Na, bet nieko nepadarysi, Greisė galėjo iškęsti dar ne tiek, svarbu, kad jos mylimasis buvo su ja ir bus jos gyvenime it kas nors būtų suteikę jiems antrą šansą. Tai pats svarbiausias dalykas. - Taip, tu mano paskutinis pacientas, - nusišypsojus patvirtino Hunterio žodžius ir nenoriai nulipo nuo spintelės, pasitvarkė sijoną bei chalatą, o tada pasistiebus priglaudė lūpas prie vyro skruosto, - o ką? - taip lyg tarp kitko paklausė, prikando lūpą apsimesdama, kad neflirtuoja ir nesupranta apie ką eina kalba. - Turite kažkokių planų? - kilstelėjo antakį paimdama Hunterio failą ir pasirašydama ties eilutę, kuri leido Greisei išrašyti vyrą iš ligoninės.

Guest Guest

2016-11-29, 10:56

Išgirdęs žodžius, kurie itin nudžiugino vyrą, pastarasis išsišiepė plačiai it vaikas gavęs nemokamą saldainį. Vadinasi, dabar jie gali mėgautis vienas kito kompanija ne tik ligoninėje, bet ir kur kas privatesnėje vietoje. Paėjęs atbulomis porą žingsnių ir nenoromis paleidęs merginos kūną, leido jai nerangiai nulipti nuo spintelės ir pasitvarkyti darbo drabužius, kurie kaip daktarės, buvo per daug provokuojantys. Menkas bučinukas į vyro skuostą, privertė jį šiltai šyptelti ir ranka perbraukti per merginos liemenį. Jam patiko, kaip ji sugebėdavo jį mielai erzinti, beveik nenaudodama jokių didelių pastangų. - Erziniesi, Greise, - atsiduso vyras ir pavartė akis. Kuomet jos žvilgsnis nukrypo ties byla, raganius grįžo prie savo suniokotų marškinių ir juos šiaip ne taip apsivilko, kadangi nuogas jo kūnas trikdytų esantį personalą. - Tu mano planas, ir kad ką ketinai šiandien veikti, veiksi su manimi, - kiek rimčiau pareiškė sagstydamas marškinių sagas. - Vairuoji? Ar man iškviesti taksi? - pasiteiravo, mat pats kadangi atvažiavo su greitosios pagalbos automobiliu, vairuoti paprasčiausiai nebuvo ką. Nebent Greisė turi mašiną ir Hunteris galėtų periimti jos vairą.

2016-11-29, 13:16

Greisė matydama Hunterio veide džiaugsmą nusišypsojo Turbūt šiandieną tai darė tris kartus daugiau nei paprastai. Iš tiesų moteriai pačiai buvo keista, kad taip lengvai tarp jų vyko pokalbis ir norėjosi būti kiekvieną akimirką drauge. Na, aišku, nepaisant mini širdies smūgio pradžioje kai tik išvydo mylimojo veidą. Kas liečia aprangą, Greisė visuomet rengėsi moteriškai, net ir ligoninėje nevengė suknelių ar, kaip šiandien, sijonų. Aišku, operuojant tekdavo persirengti į sterilų daktarės dviejų dalių kostiumą. - Visiškai ne, - sumąniai šyptelėjo, nors abu žinojo, kad ši erzinosi. Sutvarkiusi dokumentaciją Prescott uždėjo parašiuką ir išsitraukus iš chalato antspaudą, uždėjo ir štampuką, palikdama Hunterio failą įdėkle, esančiame lovos gale. - Hmm, tada teks su manim visą vakarą gulėt lovoj ir valgyt kiniečių maistą, - nusijuokus atitraukė užuolaidą, kai mylimasis baigė rengtis. - aha, mašina garaže, - linktelėjus suėmė Hunter ranką ir išsivedė iš priimamojo savo kabineto link. Susirinkus daiktus išsiregistravo savo id kortelę ir atsisveikino su kolegomis, kurie išsišiepę kaip katinai nužiūrinėjo Hunter. - Garažas ten. - Parodė pirštuku į koridorių dešinėje.

Guest Guest

2016-11-30, 15:11

Hunteris per daug greitai apsiprato su ta mintimi, kad pagaliau jis surado Greisę. Juk ne vienerius metus jis jos ieškojo tarp mirusiųjų ir ten jos nerado, tačiau net į galvą ateiti negalėjo, kad ji iš tiesų gyva ir vaikšto tarp žmonių lyg niekur nieko. Kodėl dabar raganius slepia savo prigimtį? Jis galvoja, kad bent taip ją apsaugos, kaip būdamas žmogumi apsaugoti negalėjo. Hunteris vis dar jautė milžinišką kaltę, kad per jį Greisė bei jų dukra buvo sudeginta ant laužo. Daugiau tokiems dalykams jis neleis pasikartoti. - Su tavimi vartytis lovoj - man patinka ši idėja, o apie kiniečių maistą dar pasitarsim, - šyptelėjo Hunteris ir galiausiai viską daktarei pasidarius, išėjo kartu su ja iš kabineto. Būdami gydytojų poste, Shade tiesiog negalėjo nepastebėti, kaip kolegos jį nužiūrinėja, betrūko, kad tik šnabždėtųsi tarpusavyje, bet matyt laukė momento kol porelė išeis ir tada galės nevaldomai apšnekėti Greisės naują (iš tiesų seną) kadrą. Štai tau ir gydytojų mandagumas. Atsisveikinęs su personalu ir pats, jis apglėbė Greisę per liemenį ir drauge nuėjo garažų pusėn.

Sponsored content

» Priimamasis