| | |
| Author | Message |
|---|
TTS #1 The stories are real -
the monsters are here
 |  2016-04-17, 01:25 | |
| First topic message reminder :
. |
| | | |
| Author | Message |
|---|
| | 2016-12-31, 13:51 | |
| Frėja, matyt, buvo viena nuostabiausių moterų šiame tamsiame, pykčio kupiname pasaulyje. Jauna moteris, galbūt nė pati to nesuvokdama, jį provokavo, vien savo buvimu šalia vertė pasijusti taip, tarsi sapnuotų, net jei tas sapnas atėjo kone visa valanda per vėlai.
-Nagi, Frėja, nesijaudink. Tikrai, viskas gerai, svarbu, kad bent jau pasirodei ir nepalikai manęs ant ledo.-Tyliai nusijuokęs, žvilgsniu nusekęs pro šalį einančio padavėjo siluetą ir tyliai atsidusęs, vyras vėl pasisuko į priešais sėdinčią moterį.-Tikrai esu operavęs bent kelis. Kas per problema?-Suspaudęs lūpas, suraukęs tamsius antakius, atrodo, įsiliejęs į pernelyg rimtą savo esybę, vyras tik linktelėjo atėjusiai padavėjai ir užsisakė to paties. Sukilęs rūpestis neleido pagalvoti apie maistą, tiesą sakant, net kraujas neskambėjo taip patraukliai, kaip dar prieš kelias valandas. |
| | | |
| | 2016-12-31, 14:03 | |
| Frėja niekada nemėgo skųstis. Ji visas savo problemas išsispręsdavo pati, net jeigu tai kainuodavo labai daug laiko, jėgų ir pinigų. Tačiau ji žinojo, kad prieš JAV imigracijos tarnybą buvo tiesiog bejėgė. Tokia buvo tiesa - jos darbo viza buvo paskirta metams. Todėl už savaitės Frėja turėjo išvažiuoti. Ir nors sutikime bandė paaiškinti, kad visos reikalingos sutartys su kompanijomis dar nesudarytos, o ji norėtų mokesčius mokėti JAV, o ne Islandijoje, moteris buvo bejėgė. Jai buvo pasakyta labai aiškiai - nebent ji ketina ištekėti už JAV piliečio. Kitaip - tegu keliauja namo.
- Iš karto sakau, Marcus, kad pasipasakosiu ne tam, kad bandytum man padėti. Tiesiog tam, kad geriau žinotumei situaciją, kurioje mes abu atsidūrėme. - nusibraukusi plaukus nuo akių, moteris per stalą suėmė vyro ranką ir ją švelniai perbraukė pirštų galiukais, žiūrėdama Bergman į akis. - Man labai patinka su tavimi bendrauti, o ir net neabejoju, kad mes dar pasimatysim, tačiau kitą savaitę aš turiu grįžti namo. Į Islandiją. |
| | | |
| | 2016-12-31, 17:48 | |
| O juk ir Marcus niekada nebuvo tas, kuris mielai gailėdavosi kitų. Žinoma, kaip doras, garbingas žmogus jis mokėjo užjausti, mokėjo ir paguosti, tačiau kai kurie dalykai jam atrodydavo pernelyg.. kvaili, kad dėl jų reikėtų liūdėti. Galbūt dėlto Frėja ir tapo vienu pagrindiniu jo gyvenimo prioritetų. Ji nestoviniavo vietoje, savas bėdas spręsdavo pati, ji buvo ryžtinga, užtikrinta. Ji buvo viskas, ko jis galėjo tikėtis iš savos partnerės.
-Privalai išvykti? Kodėl?-Nors šio balsas buvo ramus, netgi kiek perdaug lygus, suraukti antakiai ir prikąsta apatinė lūpą išdavė, jog jis supranta. Supranta, kad vizai pasibaigus ji negali čia likti.-Galiu paskambinti keliems įtakingiems žmonėms, galbūt pavyktų visa tai nukelti į ateitį. Bent tol, kol sugalvosim, ką daryti.-Sunėręs judviejų pirštus, Marcus atsiduso. Islandija. Po galais, juk jis pagaliau sutiko moterį, kuriai iš tiesų simpatizuoja, kurios draugija mėgaujasi. Negalėjo jos paleisti, tik ne dabar, kai viskas klostėsi taip puikiai. |
| | | |
| | 2016-12-31, 17:54 | |
| Primerkusi akis, suspaudusi lūpas ir stengdamasi atrodyti rimtesnė nei yra iš tiesų, moteris krenkštelėjo ir gurkštelėjo dar vandens.
- O tu... Vis dar norėtum būti kartu, jei aš, pavyzdžiui, ištekėčiau už kito? - pasiteiravo visiškai rimtu veidu. Neatlaikiusi, po kelių sekundžių sukikeno ir numojo ranka. - Juokauju, žinoma. Bet apimta panikos galvojau ir apie tai. Tiesa, jie mane jau vietoje prigąsdino kokie nemalonumai gali kilti tokiu atveju, kaip vyktų pastovūs tikrinimai, testai ir panašiai. - atsiduso. Padavėjui pasirodžius su jų viskiu, moteris dėkingai nusišypsojo ir gurkštelėjo gėrimo, kurio šioje situacijoje tiesiog velniškai reikėjo. Geros kokybės viskis nuslydo gerkle lengvai ir švelniai, moters veidas ėmė atgauti normalią, bene popieriaus baltumo spalvą. Jos rankos nebedrebėjo, koja nervingai nebetrypčiojo. Būdama su Marcus ji nusiramino.
- Bet kokiu atveju, aš labai dėkinga, kad nori padėti, tačiau abejoju ar tai ką nors pakeis. Papildomas mėnesis ar du... Po jų bus tiesiog sunkiau viską nutraukti. Mes kartu taip trumpai, kad atrodytų kvaila bandyti palaikyti tai, ką turime, per atstumą. |
| | | |
| | 2017-01-01, 18:40 | |
| Marcus nerimavo. Žvelgiant į kiek pasimetusį Frėjos veidą, širdyje užgimė savotiškas rūpestis, dar nepažįstamas, nesuprantamas net jam pačiam. Vyras retai kada į savo gyvenimą įsileisdavo kitus žmones, galbūt iš baimės likti nesuprastu, galbūt iš nerimo, jog laikui bėgant praras pačius brangiausius, o meilė išblanks, taps nereikšminga.
-Už kito? Jeigu ką, dabar pat galiu nubėgti ir nupirkti žiedą.-Iš pernelyg rimtos vyro balso tonacijos ir vis dar kiek sutrikusio veido, buvo sunku suprasti, ar šis juokauja, ar lūpas paliekantys žodžiai - visiškai rimti. Jam patiko Frėja. Patiko taip, kaip smulki, į elfę panaši moteris neteisia, viską priima taip, tarsi net keisčiausi dalykai gydytojo gyvenime būtų visai normalūs, neišsiskiriantys iš tų, kuriuos galimėjo sutikti kone kasdien.
-Per mėnesį galima labai daug ką pakeisti, galbūt rastume būdą.-Gavęs kone sklidinį viskio taurę, Marcus šyptelėjo jas atnešusiai padavėjai ir pirštais apglėbęs stiklą vėl nusuko žvilgsnį priešais sėdinčios šviesiaplaukės link.-Tu man patinki, Frėja. Būtų labai apmaudu, jei viskas nutrūktų dar nė neprasidėjus.-Nugėrus gurkšnį viskio, Bergman suspaudė lūpas. Po galais, kaip visuomet. Vos tik kažkuo susižavi, viskas turi.. pasibaigti. |
| | | |
| | 2017-01-01, 18:49 | |
| Frėja pirštų galiuku braukė per šlapią stiklinės briauną, žiūrėdama į viduje teliūskuojantį aukso spalvos skystį. Kad ir kaip nesinorėjo to pripažinti - sužinota naujiena gerokai išmušė ją iš vėžių. Moteris nemėgo virkauti dėl bet kokiu atveju nepakeičiamų dalykų, tačiau ši situacija atrodė paprasčiausiai neteisinga. Ji beveik niekada nesileisdavo į ilgalaikius santykius, tačiau dabar atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje - vos jai ėmė patikti ypatingas ir išties unikalus vyras, viskas turėjo sugriūti. Ar tai karma? Išgirdusi Marcus žodžius, moteris pakėlė mąslų žvilgsnį nuo stiklinės ir kilstelėjo antakius.
- Tikiuosi tu juokauji. Šita diena akivaizdžiai iš manęs išsunkė visas jėgas ir galimybę atskirti humorą nuo rimties.- atsiduso. Gurkštelėjusi dar viskio, moteris ir vėl suspaudė lūpas ir papurtė galvą. - Marcus, vertinu tavo norą padėti, tikrai. Tačiau nemanau, kad verta. Aš stebuklingai naujos vizos negausiu, o jei ir gausiu, ji vis tiek bus laikina. Galbūt mums tiesiog geriau... Pasiduoti, kol dar neįklimpome per giliai? Žinau kad tai skamba siaubingai ir beviltiškai, bet tiesiog nenorėčiau nei skaudinti tavęs, nei likti įskaudinta pati. O atrodo, kad būtent link to mes ir einame. - atsiduso. |
| | | |
| | 2017-01-01, 19:27 | |
| Rodos, pats likimas mėgo juos apgaudinėti, žaisti kvailus, erzinančius žaidimus. Juk tokie jausmai, kokie dabar liepsnojo Marcus krūtinėje, aplankydavo taip retai, tad kodėl, po galais, kodėl moteris, kuri jam iš tiesų patinka, privalėjo papulti į tokią nemalonią, erzinančią situaciją? Juk tiesa ta, kad Bergman būtų padaręs viską, iš tiesų viską, kad gautų dar bent kelis mėnesius su ja. Juk vis dėlto, tiek laiko praleidus kartu, nesinorėjo, jog viskas nuplauktų veltui.
-O ką? Negi vestuvės su manimi skamba blogiau, nei vestuvės su žmogumi, kurio nė nepažįsti?-Kilstelėjęs antakius, pirštuose vėl ėmęs sukioti viskio taurę, gydytojas prikando apatinę lūpą. Taip, jis turėjo pažinčių, dvidešimt metų, praleistų Jungtinėse Amerikos Valstijose darė savo, tačiau vargu, ar jis sugebėtų ilgam pakeisti jau priimtą sprendimą.-Visuomet yra išeitis, Frėja. Tereikia viską apgalvoti.-Regis, pats abejodamas savais žodžiais, vyras vėl užsivertė taurę. Blaivus protas, rodos, nenorėjo suprasti to, ką taip aiškiai tarė priešais sėdinčios moters lūpos. |
| | | |
| | 2017-01-01, 19:34 | |
| Frėja, puikiai suprasdama, kad negali visą vakarą kiurksoti it žemes pardavusi, šiaip ne taip ir vėl išspaudė šypseną. Pamačiusi, kad prie jų artėja padavėjas su maistu, moteris atsiduso. Šiandien burnoje dar nė kasnio neturėjo, todėl mintis apie kepsnį buvo tiesiog daugiau nei viliojanti. Padėkojusi, vos lėkštė atsidūrė priešais ją, moteris palinkėjo savo kompanionui skanaus ir atsipjovė gabalėlį mėsos. Jį sukramčiusi, palaimingai atsiduso.
- Vestuvės man apskritai skamba siaubingai. - pripasipažino, nežymiai susiraukdama. - Visuomet maniau, kad niekada neįsimylėsiu taip labai, kad sugebėčiau kažkam įsipareigoti visam gyvenimui. Nesu patyrusi tokios meilės, kad galėčiau drąsiai teigti, kad tai yra žmogus, su kuriuo noriu pasenti. Ir iš viso... - moteris trumpam nutilo, tarsi svarstydama. Prikandusi lūpą, nuleido akis ir galiausiai pripažino. - Nemanau, kad apskritai esu kada nors mylėjusi. - gūžtelėjo pečiais. Meile ji tikėjo, neabejotinai. Tačiau jos gyvenimo kelyje dar nebuvo pasitaikęs žmogus, kuris priverstų meilę pajausti. Žinoma, buvo vyrų, kurie jai žadėjo nuraškyti žvaigždes nuo dangaus skliauto, tačiau jie Frėjos nejaudino.
- Na, nemanau, kad labai yra apie ką galvoti. Grįžusi namo eisiu krautis daiktus. Jeigu ką nors ir galvosiu, tai nebent iš Islandijos. |
| | | |
| | 2017-01-02, 22:04 | |
| Na, juk ir pats Marcus nebuvo pasiruošęs tokiam gyvenimui. Nebuvo pasiruošęs vedyboms, šeimai, ką jau kalbėti apie bendrą gyvenimą su kuo nors kitu? Nors prieš dvidešimt metų ir buvo susižadėjęs, rodos, iš tiesų kūrė tolimos ateities planus, sugriuvę santykiai tapo įrodymų, kad vestuvės - ne toks jau geras ar malonus dalykas, koks gali pasirodyti iš pradžių.
-Ir vis dėlto, net santuoka būtų geriau nei tavo išvykimas.-Pats tarp pirštų suspaudęs peilį ir šakutę, Bergman susiraukė. Juokinga, tačiau iš tiesų ėmė galvoti apie sužadėtuves. Frėja jam patiko, iš tiesų, galbūt jo jausmai ir nebuvo kažkas, ką žmonės vadintų meile, tačiau žvelgdamas į tą ramų, kone angelišką veidą, gydytojas suvokė, jog nenorėtų jos prarasti. Nenorėtų prarasti to, kas, jo paties nuomone, vieną dieną galėjo virsti kažkuo didingesniu nei įprasta, galbūt kiek nebrandi ar net vaikiška simpatija.
-Turiu pasiūlymą.-Pats sukramtęs kasnį, o įrankius atrėmęs į lėkštę, vyras vėl pažvelgė į Frėją.-Tik nuo tavęs priklauso, ar iš tiesų nori jį išgirsti. Negaliu garantuoti, kad jis - pats maloniausias.-Kreivai vyptelėjęs Marcus sunėrė rankas ir, pakreipęs galvą, klausiamai nužvelgė priešais sėdinčią moterį. |
| | | |
| | 2017-01-02, 22:10 | |
| Frėja, kad ir kaip mėgo skaityti Jane Austin, Charlotte Bronte ar kitų didingų moterų parašytus romanus apie meilę, pati niekada nemanė, jog jos gyvenimas gali nors kaip nors prilygti knygoms, kurias ji yra skaičiusi. Ji netgi abejojo, ar iš tiesų gali mylėti. Žinoma, mylėjo savo tėvus, tačiau tai buvo visiškai kitokio pobūdžio meilė. Frėja bijojo to tikrojo, knygose aprašomo jausmo, kuomet atiduodi kitam žmogui savo širdį ir tikiesi, kad jis su ja elgsis švelniai. Tačiau Marcus buvo chirurgas. Jis mokėjo tinkamai elgtis su širdimis. Galbūt jis nesudaužytų tos, kuri priklauso Frėjai?
Išgirdusi, kad Marcus turi pasiūlymą, moteris nustojo pjauti kepsnį ir sukluso, kilstelėdama šviesias akis nuo lėkštės, kurioje buvo nepaprastai skanus kepsnys, kurio puikumo per visas emocijas moteris nesugebėjo tinkamai įvertinti. Padėjusi įrankius ant lėkštės kraštų, Frėja linktelėjo, taip tarsi parodydama, kad klausosi.
- Pasiūlymą? Žinoma, sakyk. Negi manai, kad gali lengvai mane išgąsdinti? - nusijuokė ir plačiai išsišiepė. |
| | | |
| | 2017-01-03, 23:05 | |
| Paties Marcus požiūris į meilę buvo pakankamai.. skeptiškas. Žinoma, kaip išsilavinęs žmogus vyras mylėjo knygas, tačiau visuomet sudvejodavo, kai kalba pasisukdavo ties romanais. Nemėgo tų perdėtų istorijų, kurių ekranizacijos dar labiau iškeldavo paikų mergaičių svajones, nors dažniausiai atskleisdavo tik tuos vienkartinius, itin retus tikros meilės atvejus.
-Tekėk už manęs.-Pirštais apglėbęs viskio taurę, Bergman nesudvejojo. Ramus šio balsas vėl išdavė, kad jis nejuokauja, o žodžiai, palikę rusvas lūpas - visiškai rimti.-Tarkim, kad tai - tik paprasčiausia paslauga Tau, kaip draugei. Mes ir taip miegam kartu, niekas nepasikeistų.-Kreivai vyptelėjęs ir gurkštelėjęs gerklę nudeguinusio skysčio, vyras dar kartą prabilo:
-Kada nors galėsi atsilyginti, o dabar priimk kaip paprasčiausią draugo pasiūlymą.-Ranka perbraukęs per plaukus, gydytojas tik eilinį kartą kilstelėjo antakius ir pažvelgė į Frėją. Žinoma, gal ir skambėjo kvailai, tačiau būtų skaudu prarasti tokią nuostabią moterį. |
| | | |
| | 2017-01-03, 23:15 | |
| Frėja, išgirdusi pasiūlymą, kuris buvo toks netikėtas ir, pripažinkime, šokiruojantis, nežymiai išplėtė akis. Nesitikėjo to iš Marcus. Jis atrodė viską iki smulkmenų apgalvojantis žmogus, kuris būtų pasiruošęs vedyboms tik tuomet, kai žinotų, jog tai - puikus sprendimas, perkelsiantis jo ir mylimo žmogaus santykius į kitą lygmenį. Tačiau tai, ką jis dabar jai pasiūlė, nebuvo tipinis pasiūlymas tekėti. Tai nebuvo meilės pripažinimas, nebuvo priklaupimas ant vieno kelio, nebuvo ir jausminga išpažintis, atskleidžianti Marcus jausmus. Tai buvo paprasčiausias sandėris, toks, apie kurį tikrai merginos nesvajoja, kai galvoja apie savo vestuves. Prieš atsakydama moteris mintyse nusijuokė - ką reikės pasakyti tėvams, kai jie paklaus, kaip jis pasipiršo? Na, mieli tėvai, jis tiesiog labai nenorėjo, kad iškeliaučiau atgal į Islandiją. Apgailėtina. Papurčiusi galvą, akivaizdžiai virškindama šią žinią, moteris rankomis persibraukė per plaukus ir giliai įkvėpė, bandydama susidėlioti mintis. Tai atrodė kaip beprotiška rizika, tačiau ar ji turėjo iš ko rinktis? Ar dabar, kai ji žvelgė į puikią karjerą ir dideles jos galimybes, buvo metas galvoti apie moralę ir apie tai, kas teisinga? Kramtydama putlią lūpą, stengdamasi suformuoti sakinį, kuris niekaip nenorėjo palikti jos burnos, Frėja galiausiai gūžtelėjo pečiais.
- Suprantu, kad dabar esi užvaldytas emocijų ir nenoro manęs netekti, tačiau... Tu turi suprasti, kad šios vedybos būtų ne tik paslauga man. Tai būtų milžiniška atsakomybė ir rizika tau. Mus stebės, tikrins ar gyvename kartu, ar gerai vienas kitą pažįstame. Mes negalėsime elgtis taip, kaip elgėmės iki šiol. Viskas bus... Labai rimta. - giliai įkvėpė po šio monologo greitakalbe. Buvo akivaizdžiai susijaudinusi, mintys vijo viena kitą, moteris nerimavo, jos skruostus ir vėl išmušė raudonis, išduodamas kaip prastai Frėja jaučiasi. |
| | | |
| | 2017-01-04, 21:53 | |
| Koks jau koks, tačiau spontaniškas Marcus tikrai nebuvo. Nemėgo neapgalvotų, vargiai paaiškinamų veiksmų, nemėgo netikėtų nukrypimų nuo įprastos rutinos, tačiau tą dieną, kai visai to nesureikšmindama Frėja įžengė į jo gyvenimą, kažkas pasikeitė. Rodos, pats gydytojas pamiršo įprastus savo charakterio bruožus, pamažu ėmė keistis, tobulėti, it kiekviena diena, praleista bendraujant su ta nuostabia, išsilavinusia moterimi, vis labiau nušviestų šio tamsų gyvenimą. Taip, jis vis dar nemėgo staigmenų ar netikėtų pasikeitimų, tačiau šviesiaplaukės buvimas šalia atvėrė jam visai kitas duris, leido apgalvoti, kad galbūt nežymūs pokyčiai retkarčiais yra visai geras ženklas.. Tad ir dabar, pateikęs vedybų pasiūlymų dar beveik nepažįstamai moteriai, Bergman žinojo, jog to nesigailės. Galbūt kiekvieną dieną ji atskleisdavo jam vis painesnius savo minčių tinklus, tačiau kartu su tuo, kone kiekviena dieną gydytojas suvokdavo, kad bene kasdien ima jausti jai vis stipresnius jausmus.
-Frėja..-Pro rusvas vyro lūpas prasiveržęs atodūsis buvo tylus, tačiau žvilgsnis, nukreiptas tiesiai į moterį, buvo ryžtingas.-Aš tą suprantu. Žinau, kad tau čia patinka, žinau, kad patinku ir aš. Rimtas gyvenimas su tavimi manęs negąsdina, tad, jei iš tiesų nori čia pasilikti - pirmyn. Galim susirašyti nors ir rytoj, kiek abejoju, ar didelės vestuvės būtų geras ženklas žinant, jog būsi stebima.-Kiek padrąsinančiai nusišypsojęs, vyras atsipjovė mėsos gabaliuką, nuodugniai jį sukramtė, o tuomet, užgėręs viskiu, dar kartą pažvelgė į Frėją. Jo pasiūlymas buvo kaip niekad rimtas. Marcus nedvejojo, neabejojo, žinojo, jog tam pasiryžtų dar ne vieną kartą, jei tai tik reikštų, jog judviejų draugystė turės bendrą ateitį. |
| | | |
| | 2017-01-04, 23:05 | |
| Moteris vienu gurkšniu pabaigė viskį stiklinėje ir ją kilstelėjo, taip padavėjui parodydama, kad nori dar vieną to paties. Atsidususi, vėl pažvelgusi į priešais sėdintį vyrą, moteris nežymiai papurtė galvą, vis dar negalėdama patikėti, kad pasimatymas, kuris turėjo būti malonus vakaras vienas kitą geriau pažįstant, virto piršlybomis.
- Ar tu tikrai supranti į ką veliesi, Marcus? Jie tikrins tave darbe, ateis į namus, žiūrės kaip gyvename, bandys tave kamantinėti. Tu turėsi žinoti menkiausias detales apie mane, o aš - menkiausias detales apie mane. Tu nebegalėsi į namus parsivesti moterų, nes turėsime kartu gyventi ir vaidinti šeimą. Bent jau kurį laiką turėsi vaidinti pareigingą vyrą ir aš nenoriu, kad kankintumeis. - atsiduso. Nors atrodė, kad bando jį perkalbėti, moteris iš tiesų jautė palengvėjimą. Toks Marcus gestas, kad ir koks drastiškas ir netikėtas buvo, tuo pačiu buvo labai dėmesingas, malonus ir paslaugus. Atsidususi, suprasdama, kad Marcus nebijo įsipareigojimų, apie kuriuos Frėja nesustodama tauškė, moteris galiausiai linktelėjo. Jos veidą papuošė nežymi, tačiau maloni šypsena ir moteris su dideliu dėkingumu veide suėmė priešais sėdinčio vyro ranką.
- Aš lieku tau amžinai skolinga, tikrai. Gal žinai kaip galėčiau tau atsidėkoti? Tikrai, pasakyk. Esu tokia dėkinga, kad turbūt sutikčiau su viskuo. - skambiai nusijuokė. Jos veide atsispindėjo palengvėjimas, o iš nerimo susimetusios raukšlelės kaktoje buvo beveik išsilyginę. |
| | | |
| | 2017-01-05, 23:36 | |
| Marcus namai visuomet buvo savotiška saugia vieta. Į pakankamai seną, tačiau moderniai suremontuotą pastatą retai kada įeidavo nekviestos moterys, tik ten jis atrasdavo ramybę, tačiau Frėja buvo viena tų būtybių, kurių buvimas šalia gydytojo nevargino, galbūt atvirkščiai, netgi kiek džiugino. Kitaip nei su kitomis moterimis, būtent ją Bergman drąsiai vesdavosi namo, tarsi žinojo, kad ji nesujauks tos ramybės, veikiau atvirkščiai, ją priims kaip savą.
-Frėja,-Nusijuokęs ir papurtęs galvą, vyras tik nusišypsojo.-Aš to nebijau, moterų į namus nesivedžioju ir esu šimtu procentų pasiryžęs susisaistyti su tavimi. Tarp kitko, tau būnant šalia, kitos moterys manęs nedomina. Kaip ir sakiau, esu visiškai tam pasiryžęs, jei tik tu sutiksi.-Ant stalo sudėjęs rankas, žvilgsniu vis dar atidžiai tyrinėdamas priešais sėdinčios moters veido išraišką, Marcus nenustojo šypsotis. Regis, žinojo, kad ji sutiks. Galbūt dėl to, kad neturėjo kito pasirinkimo, galbūt dėl to, kad ir pats būtų mielai ją vedęs. Gal tai ir išėjo kiek.. neplanuotai, tačiau Frėja, matyt, buvo viena iš labiausiai į gydytojo žmonas tinkančių moterų.
-Taigi, sutinki? O atsilyginti man galėsi kada nors tolimoje ateityje. Tavo situacija dabar gerokai svarbesnė.-Nusišypsojęs, net nesiryždamas iš tiesų pagalvoti apie kažkokius atsilyginimus, vyras sukramtė dar vieną kąsnį ir dar kartą nusišypsojo. Juokinga. Niekuomet nemanė, kad būtent tokioje situacijoje sutiks vesti dar beveik nepažįstamą moterį. |
| | | |
| | 2017-01-05, 23:57 | |
| Padavėjui atnešus dar vieną stiklą viskio, moteris nugėrė kelis didelius gurkšnius. Suprasdama, kad pati ne iki galo suvokė į ką veliasi, moteris giliai įkvėpė. Akyse ramybę pakeitė šiokia tokia lengvo lygio panika. Skubiai atsigėrusi dar, tikėdamasi, kad taip pavyks nusiraminti, moteris giliai įkvėpė ir išgąstingomis akimis pažvelgė į Marcusą.
- Aš išteku. Niekada nemaniau, kad kada nors ištekėsiu, o dabar išteku. Ir negaliu pakviesti nei draugų, nei tėvų, nei giminaičių. Ir tu negali, nes reikia viską atlikti labai greitai. - viską sumalusi bene greitakalbe, moteris jautė, kaip veidas ir vėl įkaista iš susijaudinimo. Delnai prakaitavo, Frėja panikavo. Jautėsi kaip nelabai savo pasirinkimu užtikrinta nuotaka vestuvių išvakarėse. - Ir mes neužsiregistravę rotušėje. Ir aš neturiu ką rengtis. Ir reikia visus daiktus persivežti pas tave jau šiandien, kad viskas atrodytų įtikinamiau. Odieve. - pavėdavusi save meniu, moteris nurijo burnoje besikaupiančias seiles ir papurtė galvą.
- Atleisk. Paprastai aš nebūnu tokia... Isterikė, tikrai. Bet dabar manau, kad man šioks toks panikos priepuolis. - prisipažinusi kaip jaučiasi, suprasdama, kad tam tikrai nėra reikalo, tačiau nieko su savimi negalėdama padaryti, moteris priglaudė šaltą viskio stiklinę prie kaklo ir užmerkė akis. Giliai įkvėpė ir iškvėpė, mintyse suskaičiavo iki dešimt, bandydama save nuraminti. Rodos, suveikė. Atsimerkusi ir pažvelgusi į vyrą kitame stalo gale, Frėja prisivertė nusišypsoti, bent šiek tiek. - Kad tu man šitaip padedi... Esi nuostabus. Žinoma, kad sutinku. |
| | | |
| | 2017-01-06, 11:40 | |
| Jau kelerius metus gydytojas nepalaikė artimų santykių su savo šeima, kiek daugiau nei prieš dvidešimt metų likusią Švedijoje. Žinoma, karts nuo karto nuobodžią gyvenimo rutiną pertraukdavo jų skambučiai, o ir pats Marcus niekuomet nepraleisdavo progos palinkėti gerų švenčių ar laimingų gimtadienių.. Visgi, dabar, pirštais sukant niekaip neištuštėjančią kartaus viskio stiklinę, Bergman nė neįsivaizdavo, kaip jiems praneš apie vestuves. Juk praeitą kartą, kai kalbėjosi su savo motina, ji buvo įsitikinusi, kad skandinavas - vienišas, kad ji nė nesiruošia susirasti merginos, tad ką bekalbėti apie apsigyvenimą kartu ar, tuo labiau, vestuves?
-Nagi, nesijaudink. Mes viską sutvarkysim.-Nejučia susijuokęs, vyras ištiesė ranką bei savu delnu apglėbė jos.-Po to, kai praeis kiek laiko, galėsim pakviesti ir artimuosius, o dėl suknelės.. Na, pats laikas apsipirkti.-Dar kartą nusijuokęs, nykščiu švelniai perbraukęs per švelnią moters rankų odą, Marcus atsitiesė. Rodos, faktas, kad šiai reikia atsikraustyti kiek galima greičiau, jo nejaudino. Žinojo, jog šią priimti galės bet kada, juk vis dėlto, net jei juos ir spaudžia laikas, tą galima padaryti per kelias valandas.
-Viskas gerai, suprantu.-Linktelėjęs, savąją stiklinę vėl pastatęs ant stalo, o pirštais apglėbęs stalo įrankius, Bergman nusišypsojo.-Tu man labai brangi, Frėja. Ir, jei tavo laimė reiškia, kad privalėsim susituokti, tebūnie.-Papurtęs galvą, tarsi pats netikėdamas savo žodžiais, skandinavas nusijuokė. Ką gi, vienišiaus dienos baigtos, tačiau Marcus, akis nudelbęs į priešais padėtą patiekalą, visai dėl to nesijaudino. |
| | | |
| | 2017-01-09, 13:20 | |
| Frėja kelias akimirkas mąstė, mintys jos galvoje sukosi tarsi karuselės, vydamos viena kitą ir vėl nespėdamos. Ji negalėjo patikėti, kad buvo tokia spontaniška, tokia išprotėjusi. Marcus jai pristatė tokią jos pusę, kurią Frėja net nemanė turinti. Moteris buvo preciziška, iki smulkmenų viską planuojanti, negalinti net pagalvoti apie nukrypimus nuo dienotvarkės. O dabar ji sėdėjo ir ketino ištarti kai ką dar beprotiškesnio, nei "Sutinku", Marcus pasiūlius tekėti po kelių mėnesių nuo pažinties pradžios. Frėja nežinojo kas ši moteris ir ką ji padarė punktualiai, viską apskaičiuojančiai ir apgalvojančiai Frėjai Lindemann, tačiau jai ši moteris patiko. Jai patiko tai, kokius užkaborius joje atrado Marcus. Nusišypsojusi, moteris palinko į priekį.
- Susituokim dabar. Jei išsiskirsim ir eisim miegoti atskirai, aš tiesiog imsiu apie tai galvoti, spėlioti, bandyti viską sudėlioti logiškai ir tiesiog ryte gausi žinutę, kad aš apsigalvojau, esu tau dėkinga ir jau keliauju namo. Tačiau taip kalbės kita mano dalis, kita mano pusė. - papurtė galvą, liežuviu sudrėkindama sausas iš susijaudinimo lūpas. - Aš noriu tai padaryti, noriu tam pasiryžti, noriu čia likti. Susituokim šiąnakt. - nusišypsojo. Ištiesusi ranką, ją suėmė Marcus delną ir sunėrė jų pirštus tarpusavyje, dangiškai nusišypsodama. Jos akys spinduliavo - jose atsirado gyvybė ir užsispyrimas, kurių visą šį vakarą akyse nesimatė nė užuominos. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
