Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Baras

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-02, 13:00





Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-02, 16:16

Nors į Sietlą Margo persikraustė tik prieš gerus keturis mėnesius, ji jau spėjo šiame mieste įleisti šaknis. Ji nuomavos butą virš baro, kuriame dirbo, puikiai sutarė su kolegomis, su kai kuriais iš jų netgi tapo gerais draugais. Liaudiškai tariant- su pora iš jų tiesiog "sulipo". Be to, kad tamsiaplaukei teko nuolatos stebėti savo užnugarį, ar jos nesusekė kas nors iš Rodrigo gaujos, moters gyvenimas buvo pakankamai geras. Savaitgaliais ji dainuodavo bare arba įvairiuose renginiuose ir surinktus pinigus dėdavo į taupyklę, kadangi ketino išleisti savo demo albumo versiją ir nusiųsti įrašų kompanijoms. Margo gyveno muzika. Ji kūrė, net jei tai reiškė, kad tekdavo keltis trečią valandą nakties ir rašyti dainų tekstus, netikėtai suėmus įkvėpimui, o po to leistis žemyn, tiesiai į darbą.
Išdirbus pragarišką ketvirtadienio vakarą, Reyes kartu su kolegomis susitvarkė baro perimetrą, papildydami trūkstamus alkoholio butelius, užkandžius, stiklines bei kitus geriamuosius indus iš virtuvės. Margo nuvaliusi paskutinį staliuką ir perdėjusi servetėles į stovą, lengviau atsiduso ir priėjo prie kolegų, kur baro vadovas jau skaičiavo arbatpinigius, kuriuos po lygiai padalino kiekvienam barmenui.
- Margo, ar užrakinsi barą? - paklausęs Chose, baro vadovas, šyptelėjo. Nors jis ir atrodė ganėtinai atgrasiai, jiedu su moterimi labai gerai sutarė, kadangi abu buvo kilę iš Argentinos. - Spėju vis tiek ketini dainuoti, - nusiėmęs savo baltą prijuostę jis nužvelgė tamsiaplaukę.
- Tiesa, gi žadėjai mums pagroti savo naują gabalą, - plačiau išsišiepė Markas, visuomet optimistiškai nusiteikęs kolega, kuris išgėręs alkoholio visuomet kabindavo moteriškosios lyties koleges, prakalbo.
- Na, jei neskubat namo, galit pasilikti paklausyti, - truktelėjus pečiais Margo užkišo tamsią plaukų sruogą už ausies, - nors jis dar nebaigtas ir negaliu pažadėti, kad bus geras, - krenkštelėjusi kukliai šyptelėjo, priversdama šalia sėdėjusią draugę, Kat, pavartyti akis.
- Tu visada labai savikritiška...nešk savo dailų latino užpakalį ant scenos ir pirmyn, - paraginus draugę Kat valiūkiškai išsišiepė. Ta moteris visuomet bandė išvesti Margo iš kelio. O galbūt jos abi vedė viena kitą į nuodėmę...
Nusijuokus Margo nusigavo iki scenos tarp staliukų ir prisėdo ant kėdės, paimdama akustinę gitarą. Giliau įkvėpus kelis kartus, ji ėmė groti, o po to ir uždainavo:
- Fading of the day, as night takes over. And I can almost feel, you here, - grodama gitara trumpam užmerkė akis ir po nosimi šyptelėjo, - Your memory remains, I breath it closer. I swear that I still feel you near, - atsimerkus žvilgtelėjo į kolegas, kurie prieš tai garsiai juokęsi, dabar įdėmiai klausėsi Reyes.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-02, 22:12

Šį mėnesį košmarai vėl kamavo William taip, jog šis neturėjo progos nei normaliai išsimiegoti. Sapne jis turbūt nužudė ne vien tiktai Christopher, tačiau dar daugiau asmenų, tame tarpe ir pačią Lillian. Jo pasąmonė vis dar nesugebėjo ištrinti jos išsigandusio ir tuo pačiu metu pasibjaurėjusio veido, kai šis per naują jai pasakė, jog Christopher negyvas. Turbūt sąžinės priekaištai jo niekada neapleis, kad ir kaip dažnai jis sau kartojo, jog padarė teisingą sprendimą, kad ir kaip po to jam teko kentėti, nes patikėkit – paauglių kolonija, o vėliau ir kalėjimas nėra pati maloniausia vieta suaugti. Su savo pykčio nekontroliavimu pirmaisiais laisvės atėmimo metais jis turėjo daug problemų, kadangi susimušdavo bene su kiekvienu kolonijoje gyvenančiu vaikinu. Pliusas bent jau tas, kad didžioji dalis jo bijojo, o dar kita dalis norėjo būti jo draugais. Kalėjime buvo praktiškai panašiai. Jis ten atėjo jau turėdamas reputaciją. Turtingų tėvų vaikelis su pykčio nekontroliavimu. Tiesa, labai greitai jie tokią nuomonę pakeitė.
Jason mieste turėjo kelis jam priklausančius barus. Į šitą paskutiniu metu užeidavo vis dažniau, kadangi tuo pačiu metu jis vis nugirsdavo moterišką balsą. Nepasakyčiau, jog jis įsimylėjo to balso savininkę, nes jos jis netgi nematė. Greičiau jos balsas savotiškai jį ramindavo neužmušus kelių verslo konkurentų. Kad ir kaip įtėviai bandė užglaistyti vienuolika metų kalėjime, dauguma partnerių ir konkurentų apie tai žinojo. Tiesa, jie vis bandydavo vyrą dėl to išprovokuoti, tačiau jie nežinojo dėl ko aplamai visa tai įvyko, o kai nežinai paprasčiausia negali to žmogaus sužeisti. Žinoma, jei Thomas William Murray, jo įtėvis, užsimindavo apie Lillian, būdavo galima tikėtis audros.
Užėjęs į barą ir ranka persibraukęs šiek tiek susitaršiusius plaukus Jason iškart pastebėjo Chosė. Su tuo vyru jie susipažino būtent kalėjime. Chosė jam pagelbėjo keliose situacijoje, o William nusprendė už tai atsidėkoti sudarydamas jam sąlygas dirbti. Priėjęs prie jo vyras paspaudė ranką.
- Kaip šiandien sekėsi? – paklausęs Murray apsižvalgė ir vos kilstelėjo lūpų kamputį, tačiau to nebuvo galima pavadinti šypsena. Jis nesišypsojo jau ganėtinai seniai.
- Viskas gerai. Buvo nemažai žmonių. Tau kaip įprastai? – paklausęs Chosė nuėjo prie baro ir pastatė stiklinę bei įpylė dvigubą viskio ir įmetė kelis ledukus. Nuėjęs paskui draugą Jason nusivilko švarką ir pasikabino jį ant kėdės atkaltės. Pasiraitojęs marškinių rankoves jis atsisėdo ir iš kišenės išsitraukė cigarečių pakelį. Kaip tik tą akimirką jis išgirdo tą balsą, kuris bent jau minimaliai gydydavo jo sužalotą sielą. Tiesa, jis sėdėjo nugara į sceną, todėl moters nematė, tačiau jam to nereikėjo. Kad ir kaip būtų buvę smalsu, William ir taip nenorėjo sau prisidaryti rūpesčių. Jau vien tai, kad jos balsas jam darė kažkokį poveikį jį siutino, tačiau tuo pačiu metu ir ramino. Keista, tiesa? Užsidegęs cigaretę vyras giliai įtraukė nikotino ir vos kilstelėjęs galvą į viršų išpūtė dūmus.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-02, 22:58

- The cold wind is taking over. It's taking over, - kontroliuodama diafragmos poziciją, Margo pasiruošė priedainiui, - So far away, you're gone so long. Ohh and I'm waiting, - gražiai ištraukus natą, moteris žvilgtelėjo į naują asmenį prie baro. Ji ne kartą matė tą vyrą, kuris visuomet atrodydavo taip, lyg kam nors tuoj išmuš priekinius dantis. Kai pirmą kartą Margo vyrą pamatė, Chosė informavo, kad tai šio baro savininkas. Pirma mintis buvo - bėda, antra - nuodėmės verta bėda. - Till that day, I take you home. Know that I'm waiting. - pabaigusi priedainį, Margo atliko pragrojimą gitara šyptelėdama Kat, kuri blausiai besišypsodama pasirėmė alkūnėmis į stalą. Rodėsi, kad niekas be pačios Margo nepastebėjo, kad į barą atėjo klientas. - Haunted by your grace, you know I'm falling. So cold without you. Always in my mind, I hear you calling, - susikoncentravusi į vieną tašką Reyes tiesiog pasiklydo dainos teikiamoje emocijoje. Visi visuomet moteriai sakė, kad tuo momentu, kai ji pasiklysta savyje, ji priverčia publiką pamiršti realybę kartu su ja. Moteris niekada tuo netikėjo. Galbūt šiuo klausimu buvo per daug savikritiška. - So far away, you're gone so long. Ohh and I'm waiting...- sudainavusi priedainį kelis kartus, sugrojo paskutinius gitaros akordus ir plačiau nusišypsojo, kai kolegos perdėtai ėmė šūkauti ir ploti.
- Wooow, Margo, kai įrašysi šitą dainą, aš būsiu pirmasis, kuris ją nusipirks, - perdėtai išsišiepęs Markas mirktelėjo akimi, priversdamas Kat trinktelėti jam per galinę kaklo dalį.
- Tylėk, Markusai, pirma būsiu aš, - plačiau išsišiepus paskelbė ir atsistojus nuo kėdės bei pasisukus į barą, prie kurio sėdėjo William, sustingo it statula. Tokia reakcija pasidalino ir likusieji kolegos, išskyrus Margo, kadangi ji nesuprato, kas ją iššaukė.
- Ei ei, nereikia dėl manęs pyktis, - nusijuokus moteris pastatė gitarą į jos vietą ir kuomet pasekė visų žvilgsnį, jos akys susitiko su Chose, kuris galva mostelėjo prie jo prisijungti. Tas mostas buvo visiems, tačiau niekas nepajudėjo iš vietos, lyg būtų pamatę vaiduoklį. - Taip taip, naudokitės tuo, kad aš gyvenu viršuje ir palikite man paskutinį klientą, - pavarčius akis, ale įsižeidusiai tarstelėjo ir atsisveikinus su kolektyvu, nusigavo prie Chose. Tiesa, Elisa ir Kat palinkėjo tamsiaplaukei sėkmės. Dėl neaiškių priežasčių.
- Ak, taip, mūsų talentas Margo, - šyptelėjęs Chose permetė ranką per moters pečius, - neatsimenu, kad būčiau jus supažindinęs. Čia mūsų baro savininkas William. - tarstelėjęs vyras dirstelėjo į laikrodį lyg kažkur skubėtų, tačiau dvejotų.
- Nesi, - atsakius Margo mandagiai nusišypsojo, - Malonu susipažinti, - linktelėjus William, tamsiaplaukė ištiesė ranką.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-02, 23:24

Dainos žodžiai jam skausmingai priminė praeitį, prieš akis iškilo besišypsančios Lillian veidas ir vyras nukratė nuo cigaretės pelenus bei vienu mauku iki dugno išgėrė savo viskį, garsiai padėdamas tuščią taurę ant stalo. Chosė matė, jog draugui kažkas negerai ir jis tą priežastį puikiai žinojo, tačiau tyliai vėl įpylė gėrimo bei tiesiog jį stebėjo, stengdamasis sugalvoti kaip šį prakalbinti.
- Nori apie tai pasikalbėti? – tyliau paklausęs vyras vos palinko į priekį link Jason, laukdamas, kol šis pakels savo galvą ir parodys akis. Jos vienintelės išdavė tą skausmą ir pyktį visam pasauliui, kai tuo tarpu jo veidas buvo it iškaltas iš marmuro. Pakėlęs žvilgsnį į Chosė, Willian vėlgi vos kilstelėjo lūpų kamputį.
- Nieko naujo tau nepasakyčiau, - atsitiesęs ir atsirėmęs nugara į baro kėdę jis ėmė piršto pagalvėle braukyti per taurės kraštą, vėl priglausdamas cigaretę prie lūpų ir įtraukdamas nikotino į plaučius.
- Žinau, tačiau tau reikia kalbėtis. Tai niekur nedings, jei ir toliau viską laikysi savyje. – atsargiai tarstelėjęs vyras vos suraukė antakius, kai padavėjai taip siautulingai atsiliepė į moters dainą. Ta pati veido išraiška atsirado ir William veide. Chosė buvo atlaidus savo darbuotojams, tačiau nenorėjo, jog jie eilinį kartą prisivirtų košės. Jau ne vieną ir ne du kartus jie buvo „užsišokę“ ant Murray, kai jis nebuvo pačios geriausios nuotaikos. Kelis kartus tiek ta pati Kat, tiek Markas buvo nusivesti „rimtam pokalbiui“, kai vyrui nepatiko jų aptarnavimo kokybė arba kaip jie krėsdavo kvailystes darbo metu. Ir nors darbo valandos jau buvo pasibaigusios, jis tikrai dabar būtų galėjęs leptelėti jiems visiems kažką tokio, jog jų linksmi šūkaliojimai virstų verksmu.
- Nežiūrėk taip. Darbo pabaiga. – tarsi konstatavęs faktą Chosė dėbtelėjo į nepatenkintą William veido išraišką. Galbūt dėl to, jog šis buvo tokios siaubingos savijautos, kentėjo visi aplinkui. Jo įmonėje buvo ne kitaip. Jau kelias savaites visi kentėjo jo priespaudą. Visgi, net jei William ir buvo rakštis subinėj, dauguma darbuotojų juo žavėjosi ir netgi gerbė, o tai jau buvo pliusas.
Išgirdus moters žingsnius, o greitai jai ir pasirodžius visu gražumu, Jason turėjo sau priminti, jog negręžtų žvilgsniu skylės joje. Visgi, sunkiai sekėsi vien dėl to, jog tai buvo jo gynybinis žvilgsnis, kuriuo jis atbaidydavo nuo savęs žmones, o dar tiksliau moteris, jog šios nesusigalvotų jokių dalykų. Nors šiuo atveju pats vyras susigalvojo dalykų, kas dėl to jį tik dar labiau suerzino.
- Nepažindinai, deja. Malonu. – sausai tarstelėjęs vyras dėbtelėjo į ištiestą ranką. Tik po to suprato, ką su ja derėtų daryti ir suėmė ją savo delnu, pajausdamas švelnią odą. Jo veido išraiška vis dar liko šalta ir atšiauri, tačiau viduje kažkas trakštelėjo. Kažin ar jis ne per ilgai laiko jos ranką?
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-03, 00:28

Margo šią dainą parašė broliui. Nors iš pirmos pažiūros, daina galėjo būti skiriama dainų apie meilę kategorijai, Reyes berašydama tekstą, neturėjo net minties kad ji galėtų būti apie vyro ir moters tarpusavio santykius. Tamsiaplaukė taip retai matė savo vienintelį šeimos narį, kad tiesiog ilgesys sužadino įkvėpimą rašyti. Galvoje patys formavosi žodžiai, o netrukus apie juos pynėsi ir melodija. Žinoma, ties pastarąja tamsiaplaukė ketino padirbėti, kadangi šiais laikais norint sukurti originalią šokių melodiją, reikėjo prie to nemažai dirbti. Nors, Margo ir turėjo pažįstamų, kurie galėjo su tuo jai padėti, ketino tą padaryti pati. Žinoma, patarimų tikrai paklausys, bet moteris norėjo išmokti dirbti savarankiškai tam, kad išleistų kokybišką demo albumą. Grįžtant prie dainos žodžių, labai didelis pliusas Reyes rašomuose tekstuose buvo tas, kad moteris sugebėjo perteikti emociją ir parinkti tokius žodžius, kurie galėjo būti skiriami tiek meilei, tiek ilgesiui, tiek širdgėlai.
Stebėdama William veido išraišką, kuri, kaip dažniausiai, nežadėjo nieko gero, Margo buvo pradėjusi gailėtis, kad ištiesė jam ranką. Kadangi pora akimirkų, ji liko nepaspausta. Ačiū dievui, to nemalonaus incidento buvo išvengta. Bėda tame, kad kai vyras suėmė jos delną į savąjį, Emilija galėjo prisiekti jos viduje kažkas akimirksniu pasikeitė. Stuburą nuliejo keista šiurpuliukų banga, kuri privertė moterį pamiršti faktą, kad Murray į ją žiūrėjo lyg į didžiausią priešą. Nukreipus žvilgsnį į jų kiek per ilgai sujungtas rankas, Margo švelniai savąją sujudino leisdama suprasti, kad formalumas pasibaigė.
- Jeigu neprieštarausi, William, aš išeisiu, nes mano žmona galutinai mane pribaigs savo bambėjimu, kad per vėlai grįžtu namo, - šyptelėjęs žvilgtelėjo į draugą ir dirstelėjęs į Margo, leido jai suprasti, kad jai atitenka didelė atsakomybė aprūpinti direktorių viskuo, ko jis tik užsigeis. - Palieku tave gerose rankose. Hasta mañana, - pamojęs Reyes (jiedu turėjo įprotį tarpusavyje kalbėtis ispaniškai) nusiėmė prijuostę ir paspaudęs ranką Murray, pasišalino.
Margo kažkodėl iškart pajuto įtampą, kai liko dviese su William, tačiau nepasimetusi nežymiai šyptelėjo Chose, atsakydama jam tuo pačiu, o po to sutelkė dėmesį į vyrą priešais. - Ar dar galėčiau Jums ką nors pasiūlyti? - klausiamai kilstelėjus antakį, moteris abiem delnais pasirėmė į baro paviršių. Ji negalėjo iššifruoti ar ta įtampą buvo seksualinės prigimties ar tiesiog įtampa, kadangi Murray tikrai atrodė ganėtinai grėsmingas tipas.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-03, 08:26

Na, kiekvienas klausydamas tam tikros dainos prisimena vis kitus įvykius, todėl nieko nuostabaus, jog William atsiminė tuos, kurie vis dar neleidžia jam normaliai ilsėtis. Jam buvo septyniolika. Tokių metų tu dar net deramai nesuvoki gyvenimo ir nesupranti, kaip reiktų gyventi savarankiškai. Kad ir kaip jis nekentė įtėvių, kurie tiktai norėjo jam gero ir jį mylėjo tarsi savo sūnų, tuo metu Jason negalėjo įsivaizduoti, jog galėtų gyventi kažkur toliau be jų, kol, žinoma, jo gyvenime pasipainiojo Lillian. Tuo metu ji jam buvo pats nuostabiausias dalykas, kada nors atsitikęs gyvenime. Jo elgesys pasikeitė, jis netgi šiek tiek maloniau elgdavosi su Thomas ir Ana. Jo motina (kadangi ji niekad nepripažino, jog tiesiog negalėtų būti jo netikra motina, kiek jį stipriai mylėjo) tuo metu buvo pati laimingiausia moteris, kadangi net ji priartėjo prie William. Deja, laimė ilgai nesitęsia, kad ir kaip ironiškai tai skambėtų.
Pajautęs menką krustelėjimą iš Margo pusės, vyras nukreipė ledinį žvilgsnį nuo jos ir patraukė ranką, nors ši vis dar, atrodė, kad minimaliai dilgčioja nuo prisilietimo. Nekreipdamas į tai dėmesio jis žvilgtelėjo į Chosė, tarsi moteris jau būtų seniai dingusi nuo baro. William jau labai ilgai mokėjo elgtis su moterimis, švelniai tariant, šlykščiai. Dauguma jį vadindavo subingalviu iš didžiosios raidės, o taip dažniausia kalbėdavo tos, kurios gaudavo su juo permiegoti. Tokių buvo daug. Per daug. Net jei jis ir nepasitikėjo moterimis, tai nereiškė, jog negali jomis naudotis kitomis reikmėmis, tiesa?
- Perduok Margaritai linkėjimus. – burbtelėjęs vyras paspaudė draugui ranką ir nužvelgė, kaip jis išeina iš už baro ir patraukia į salės gilumą. Nežymiai atsidusęs Murray žvilgtelėjo į savo pilną taurę dvigubo viskio ir vėl vienu mauku ją išgėrė, padėdamas ją ant stalo. Po to prasisegė marškinių viršutines sagas ir tyliai baigė rūkyti cigaretę.
- Palik butelį ant stalo ir gali eiti atlikti savų reikalų. – trumpai tarstelėjęs jis vos žvilgtelėjo į Margo, tačiau atrodė, jog pjausto ją žvilgsniu, toks šaltas jis buvo. Padėjęs ant baro netgi per daug, negu kiek kainavo butelis (suprask, arbatpinigiai užtai, jog paliktų jį ramybėje) jis prisidegė antrą cigaretę ir išsitraukė savo išmanųjį telefoną ir ėmė skaityti per jį elektroninius laiškus. Net ir po darbo valandų jis dirbdavo. Tai padėdavo išlaikyti sveiką protą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-03, 15:13

Stebėdama Chose ir William atsisveikinimą, Margo suprato, kad juodu siejo kažkokia istorija, kadangi argentinietis sulaukė malonesnio bendravimo nei daugelis kitų asmenų, su kuriais Margo matė Murray besikalbant. Šiuo atveju ji buvo dėkinga, kad jai neteko aptarnauti vyro per tuomet vykusius susitikimus. Apskritai gerai, kad šiai pavyko išsisukti nuo tos atsakomybės, nes staiga Reyes suvedė visus taškus ir suprato, kad būtent šis Murray šeimos narys privertė Kat apsiašaroti po "rimto" pokalbio. Bėda tame, kad Chose dabar ją paliko su šiuo tironu vieną. Ne, ji William nebijojo, Margo apskritai nebuvo iš tų moterų, kurios verkė dėl pakelto balso ar įžeidžiančio žodžio. Ji buvo iš tų, kurios be baimės drėbė atgal ir dėl to nesijautė blogai. Kartais. Nežinia ar tai buvo jos lotyniškasis kraujas ar faktas, kad moteris augo skurdžiausiuose Argentinos rajonuose. Todėl ji bijojo, kad nepasakytų savininkui to, ką visi kiti padaryti bijojo. Vyras, kuris nevaldė pykčio ir latina, kuri nevaldė liežuvio. Kombinacija tragedijai right there, ladies and gentelmen.
Moteris net nedirstelėjus į paliktus pinigus susilaikė neleptelėjus labai neprofesionalios replikos, o vietoj to nutaisė mandagią šypseną. - Man reikės užrakinti barą, o jūs esate paskutinis klientas, todėl kol esate čia, negaliu palikti darbo vietos, - atsakiusi Margo papildė ištuštintą William stiklinę viskiu ir pastačius butelį perbėgo akimis jo šaltą veido išraišką. Margo puikiai žinojo, kad po ta kauke slėpėsi žmogus. Tai buvo dar viena jos savybė, kuri įveldavo moterį į keblias situacijas - įžvelgti visuose gėrį, net jei tas žmogus to nenusipelnė. Paėmus reikiamą sumą, sumušė ją į kasą, grąžą atiduodama Murray. Nors tai buvo baras, Margo niekuomet iki klientui neišėjus, neimdavo arbatpinigių. Suprasdama, kad William nori privatumo, tamsiaplaukė susirado mikropluošto skudurėlį, kuriuo ėmė valyti likusias stiklines bei taures, kurias dar reikėjo sudėti į lentyną, tačiau Markas tingėjo tą pabaigti šiandien ir ketino padaryti iš ryto. Tas vaikinas jau ne kartą dėl to gavo velnių nuo Chose, tačiau savo vėjavaikišku žavesiu ir talentu žongliruoti buteliais, suminkštindavo šefo širdį.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-03, 22:34

Murray niekada nebuvo tironas. Jis kartais elgdavosi nemaloniai, šiurkščiai ir netgi atžagariai, tačiau niekada nebuvo tironas. Kad ir koks įsiutęs jis būdavo, jei vienam iš jo darbuotojų atsitikdavo nelaimė, šis jam be jokių kalbų duodavo tiek laisvų dienų, kiek šiam prireikdavo ir visada patikrindavo ar viskas gerai ir ar nereikia kokios nors pagalbos. William sukviesdavo visus įmonės darbuotojus, kartais netgi paskambindavo keliems filialams iš eilės, jog šie paremtų jį ir padėtų tam asmeniui visais įmanomais būdais. Vieną kartą jis, nesvarbu, jog Aną matė tiktai tada, kai užsukdavo į buhalterijos skyrių, tačiau kai sužinojo, jog šios motinai pablogėjo, pats ją nuvežė į ligoninę, išsiaiškino situaciją ir apmokėjo gydymo sąskaitas, kadangi vien iš jos veido išraiškos buvo galima suprasti, jog ji tikrai neturėjo tokių pinigų. Todėl taip, Murray buvo rakštis subinėj, tačiau dėl savo darbuotojų jis būtų galėjęs guldyti galvą. Tiesa, situacija su Kat buvo kiek kitokia. Jis aplamai buvo tas asmuo, kuriam darbas buvo vienintelis svarbus dalykas gyvenime. Asmenys, kurie to nesuprasdavo, labai smarkiai dėl to kentėdavo. Galbūt dėl to tąkart merginai ir teko su William pasikalbėti, tačiau jis tikrai nesijaučia kaltas. Jis tiesiog parodė, jog jos vėjavaikiškas elgesys arba nesusikaupimas bus netoleruotinas. Vyras mėgo žmones, kurie rimtai žiūrėjo į savo darbą, o tai nebuvo jokia nuodėmė.
- Suprantu, tačiau būčiau dėkingas, jei nesisukinėtum prie baro. Vienaip ar kitaip, man nereikia prižiūrėtojos. – nepakėlęs žvilgsnio nuo telefono tarstelėjo ir leido cigarečių dūmams lėtai ištrūkti pro jo praviras lūpas bei suktis aplink galvą. Nukratęs pelenus Jason perskaitė visus laiškus, kurie buvo atėję po darbo valandų, į kelis iš jų netgi atsakė, kadangi vienaip ar kitaip turėjo savo telefone praktiškai visą darbinę medžiagą. Viena kompanija norėjo nepriekaištingos degtinės reklamos, o „Murray Industries“ garsėjo pačiais talentingiausiais reklamos kūrėjais mieste.
Peržiūrėjęs savo dienotvarkę, kuri buvo užkišta susitikimais bei video konferencijomis, net pats nepajautė, kai sunkiai atsiduso. Padėjęs vis dar įjungtą telefoną ant baro stalviršio William laisvos rankos pirštais pasitrynė akis, o vėliau pačiupo viskio taurę. Šįkart jos turinį išgėrė lėčiau, tačiau jos vis tiek neliko. Alkoholis nudegino burną, šiluma perbėgo visu jo kūnu, tačiau nuo jo jis jautėsi kaip niekad blaivas ir aštraus proto. Vėl pasiėmęs telefoną į ranką jis toliau baigė tvarkyti rytojaus dienos planus, surūkydamas antrąją cigaretę bei ją sutrindamas peleninėje.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-03, 23:21

Kat galėjai pavadinti vėjavaike. Tai moteriai buvo trisdešimt dveji, tačiau ji šėldavo klubuose iki paryčių, neturėjo rimto vyro gyvenime, vietoj jo turėjo kelias dešimtis, apie vaikus net negalvojo. Kitaip tariant - ji mėgavosi gyvenimu ir seksu. Jeigu reikėtų sutapatinti ją su kažkuria iš "Seksas ir miestas" veikėjų, Kat totaliai atitiktų Samantos charakterį. Todėl nenuostabu, kad ji sulaukdavo pernelyg daug vyrų dėmesio, kas tikrai galėjo nepatikti nei Chose, nei tuo labiau William. Margo kartais norėjo perimti Kat savybę nekreipti į aplinkinius dėmesio, nes jeigu draugė galėjo permiegoti su puse naktinio klubo lankytojų, Margo galėjo su visais flirtuoti ar pasibučiuoti, tačiau nė už ką neliptų su jais į miegamą baldą. Tai tiesiog kirtosi su jos morale, nesvarbu kokio girtumo stadijoje argentinietė būtų.
- Su visa pagarba, William, tačiau turiu darbo prie baro ir tikrai neprižiūriu suaugusių vyrų, todėl Jums teks susitaikyti su tuo faktu, kad kol nepabaigsiu tvarkyti taurių, tol pasiliksiu čia, - atsakiusi vyrui, trumpai į jį dirstelėjo. Jis juk negalėjo ant jos pykti, kad ši atliko savo darbą. - Tai užtruks daugiausiai penkiolika minučių, - kiek švelniau pridūrė, kadangi iš pirmo sakinio galėjo pasirodyti kaip pasikėlus "tuštutė", kaip dažnai aplinkiniai, ypatingai vyrai, ir pagalvodavo, vien tik dėl jos išvaizdos.
Pabaigusi valyti šešių taurių komplektą, Margo pasilipo ant kėdės su padėklu ir ėmė jas kabinti į šioms priklausančias vietas. Bėda tame, kad viena jų, lyg tyčia, nuslydo nuo padėklo ir vos nenukrito ant Murray pakaušio. Pirma Reyes emocija buvo šypsena ( ji visada sudėtingoje situacijoje pirmiausiai norėjo juoktis. Tai buvo nevalinga reakcija į tragediją), tačiau greitai ją paslėpė suvokimas, kad dėl tokio dalyko ji drąsiai galėjo būti atleista. Arba gauti velnių. - Ay dios mío qué vergüenza*, - po nosimi burbėdama išsireiškė ispaniškai, - atleiskite, tuoj sušluosiu, - paskubomis dirstelėjo į sudužusią ant grindų vyno taurę.

*o dieve, kokia gėda.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-03, 23:47

Pusė, o gal net daugiau vyrų ateidavo į šitą barą dėl to, kadangi žinojo galėsiantys pasibarškinti su Kat. Buvo tikrai prasta idėja Chosė apie tai leptelėti Murray, kadangi jis nebuvo iš tų, kuris leis vykti tokiems dalykams jo valdomoje patalpoje. Į savo namus ta moteris galėjo temptis ką tiktai panorėjusi, tačiau jokiu būdu ji nepavers baro viešnamiu ir nesidulkins su vyrais tualete kaip paskutinė kekšė. Taip vyras jai ir pasakė. Galbūt dėl to ji ir apsiašarojo, kadangi niekas daugiau, apart Jason, jos taip drąsiai neišvadino paleistuve. Žinoma, kiekvienas turėjo savo būdus atsipalaiduoti ir kiekvienas gyveno savo gyvenimą, tačiau jam rūpėjo baro reputacija. Ne be reikalo jis jį nusipirko ir ne be reikalo viskuo rūpinosi. Tai buvo jo papildomas pelnas. Jei būtų norėjęs, tikrai būtų atidaręs viešnamį kitame, kiek prastesniame rajone.
- Darbo laikas jau seniai baigėsi, todėl darbai turėjo būti seniausia padaryti. O gal čia visi iki vieno nesugeba deramai atlikti savo pareigų? – vis dar nežiūrėdamas į moterį tarė. Jis ne tai, kad bijojo į šią pasižiūrėti, tačiau žinojo, jog jei vėl susirems su ja žvilgsniu, jo viduje vėl kažkas trakštelės. To jam tikrai nereikėjo. William suprato, kada moteris jam gali imti patikti šiek tiek labiau, nei įprastai ir tai buvo tas atvejis. Ar jis to norėjo? Žinoma, kad ne. Jis saugojosi santykių it velnias kryžiaus. Vos prisiminęs Lillian, viduje pajausdavo skausmą, it ta žaizda vis dar nebūtų užgijusi. Antro tokio karto jam nereikėjo.
Vis dėlto, jo žvilgsnis nukrypo į Margo tą pačią sekundę, kai taurė praskrido keli milimetrai nuo jo pakaušio ir išsitaškė į mažus šipulius. Jo šviesių akių žvilgsnis it peilis skrodė per šios veidą, kuriame, galėjo prisiekti, pasirodė šypsena.
- Tau tai atrodo juokinga? – vos pakėlęs antakį perklausė, o jo balso tonas tikrai nežadėjo moteriai nieko gero. Tuo labiau to, kad ši galės ir toliau čia dirbti. Tiesa, jis negalėjo nesulaikyti savo minčių pagalvojęs, jog šypsotis jai tinka. „Dėl Dievo meilės, tai tik dar viena tipinė moteris, kuri tavimi pasinaudotų. Neįsisvajok, Romeo.“ – pakartojęs tai sau mintyse William atsilošė savo kėdėje, įsidėdamas išmanųjį į kelnių kišenę.
- Supranti, jog jei vietoje manęs čia sėdėtų tipinis klientas, kažin ar galėtum išsisukti su paprastu „atsiprašau“? Žinoma, tokiam kaip aš tyčia galima daužyti taures į pakaušį, tačiau jei jau bandai tai padaryti, kitą kartą geriau nusitaikyk. – šįkart jo balse buvo galima išgirsti sarkazmą bei šiek tiek ironijos. Taip, jis buvo siaubingas savininkas, tačiau jis reikalavo kokybės. Koks savininkas to nereikalautų?
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-04, 00:31

Kat vieną vienintelį kartą nusprendė pasinaudoti sandėliuku virtuvėje, kuriame buvo laikomi prieskoniai, tam, kad permiegotų su labai karštu, egzotinių bruožų studentu. Ir tai buvo tas pats kartas, kurio metu ją užtiko Chose. Jis tikrai nebuvo tuo patenkintas, tačiau tą kartą pasitelkė griežtą įspėjimą, kad situaciją sutvarkytų. Iki šiol tai liko vienu juokingiausių pasakojimų šios komandos darbo kartu istorijoje. Margo pasitaikius progai, visuomet Kat tai skausmingai primena. Tai buvo neprofesionalu iš Kat pusės, tačiau tai buvo žmogiška klaida, ką Chose suprato, o Murray dėl savo šarvais apkaustytos širdies ne. Galbūt todėl, Reyes dabar šiek tiek gailėjosi, kad ta stiklinė nenutūpė ant William galvos. Kat buvo jos draugė, nepaisant savo troškimo mylėtis, ji buvo be proto rūpestingas ir geros širdies žmogus. Retas, kuris matė tokią jos pusę, tačiau Margo buvo vienas iš tų žmonių, todėl nieko keisto, kad už Will proveržį norėjosi vyrui užvožti.
- Kadangi barą visada uždarau aš, pabaigiu tvarkytis vakare, kad ryte to niekam nereikėtų daryti, - atsakius vos susiaurino žvilgsnį, - mes turime savo sistemą, galite dėl to neabejoti. Iki atsidarant barui viskas būna sutvarkyta ir nereikia iš karto manyti kitaip dėl to, kad ne visos jūsų užgaidos buvo išpildytos, - tarstelėjus moteris be garso atsiduso. Juk ji sau mintyse sakė, kad taip bus. Kokio velnio Chose paliko ją vieną? Juk jis žinojo, kad ši iš prigimties buvo karštakošė.
- Ne...atleiskite, - dar kartą atsiprašius ji drausmino save mintyse, kad vėl nepradėtų šypsotis ar tuo labiau juoktis, nes ši situacija kuo toliau, tuo labiau darėsi komiška, moters akimis. Kat rytoj apsiverks, kai sužinos, kad Reyes vos nepraskėlė savininkui galvos. Tiesą sakant, Margo retai kada šypsojosi nuoširdžiai. Tik pastaruoju metu, kuomet ji vis mažiau dairėsi ar jos kas nors neseka, Emilija pradėjo gyventi sau ir tuo džiaugtis.
- Tiesą sakant, daugelis tipinių klientų reaguotų kur kas maloniau nei jūs, - teisiai šviesiai, atrėmus vyro žvilgsnį atsakė ir nulipo nuo kopėtėlių. Juk tai buvo netyčinė situacija, o Margo niekuomet neleido vyrams su ja šlykščiai bendrauti, jeigu to nebuvo nusipelnyta. - Tokiose situacijose veiksmingesnis būtų kumštis į nosį, - sumurmėjus po nosimi, tačiau Will tikrai galėjo tai iširsti, pradingo už juodų durų pasiimti šluotos.
- Taurė nuslydo nuo padėklo, specialiai jo neverčiau, - sugrįžus tarstelėjo ir apėjus barą bei persimetus ilgus tamsius plaukus ant vieno peties, ėmė šluoti šukes. Tebūnie, tegul atleidžia ją iš darbo, tačiau Reyes tikrai nenusileis, kuomet nepadarė nieko blogo ir dar už tai atsiprašė. Du kartus.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-04, 22:03

Chosė ir William buvo kaip „gerasis“ ir „blogasis“ faras. Jau buvo galima spėti, kas būdavo antruoju. Tiesa, taip tikrai ne visada buvo. Chosė kalėjime tikrai buvo ne ką žiauresnis ir galbūt tą būdą Jason iš jo perėmė. Vyras, išėjęs į laisvę, grįžo pas savo žmoną, kuri jo laukė, o Murray grįžo į pasaulį, kuriame tiesiog nebemokėjo gyventi. Taip, Thomas bei Ana visais įmanomais būdais stengėsi parodyti, jog gyvenimas nesibaigia tik ties tuo, jog šis padarė nusikaltimą. Motinai, kad ir netikrai, buvo skaudu matyti, kaip William vis dar save kankina su sąžinės graužatimi. Tik vėliau, kai jis po truputį ėmėsi įtėvio verslo, suprato, jog tai galėtų būti jo savotiškas pabėgimas arba bent jau būdas nebegalvoti apie tai, ką padarė ir apie tai, kad prarado Lillian.
Iš esmės Murray buvo gan verslus asmuo. Jam tai sekėsi. Nieko keisto, jog dalį muzikinės industrijos akcijų tėvas perdavė būtent jam ir Jason vėl ją atgaivino. Juk Thomas daugybę laiko svarstė perleisti šitą verslą kitiems, kas labiau supranta ne vien tiktai muziką, tačiau ir tai, kaip tokią šaką išlaikyti pelningą. Nors William nebuvo labai muzikalus, tačiau jis žinojo, kaip reikia teisingai skaičiuoti ir kaip padaryti verslą pelningą. Galbūt dėl to jis taip dažnai ir pykdavosi su savo netikru broliu Bryan‘u. Jie sutarė tiktai dėl vieno vienintelio dalyko – jei kas nors nuskriaus Evą, jų seserį, jie tą tipą paguldys į reanimaciją. Kartais Bryan pajuokaudavo, jog William tai padaryti moka idealiai.
- Užgaidos? Tai nėra užgaida. Aš tiesiog stengiuosi, jog šitos vietos neuždarytų. – tarstelėjęs vyras leido suprasti, jog pirkėjų į šitas patalpas tikrai buvo nemažai ir tai buvo tiesa. Murray jau kelis kartus atsisakė neblogo sandėrio, dėl ko jo advokatas jį išvadino nevispročiu vien dėl to, jog šitą vietą turėtų sau ir galėtų Chosė palaikyti stabilias pajamas, kaip ir viso baro darbuotojams.
- Jei tiems malonesniems klientams irgi pasiūlote dar ir užvažiuoti į nosį, tai manau, jog jūsų aptarnavimo kokybė šimtaprocentinė. – sarkastiškai tarstelėjęs William galėjo jausti kylantį susierzinimą, tačiau to jo veidas neišdavė. Jis vis dar liko it iškaltas iš akmens, tiktai žvilgsnis, atrodė, skrodžia moterį kiaurai. Nežinojo, ką jai labiau norėjo padaryti – ar apšaukti ir išmesti iš darbo, ar sugriebti už plaukų, paguldyti ant baro stalviršio ir išdulkinti. Dėl antrosios minties Jason save sudrausmino, pagalvodamas, jog šiam tikrai ne visi namie bei pakilo nuo kėdės, užsimesdamas savo švarką.
- Duodu mėnesį, kad susirastumėte naują darbą, Margo. Gero vakaro. – sausai tarstelėjęs William paliko grąžą bei butelį ant stalo bei pasiėmęs savo automobilio raktelius bei telefoną apsisuko ant kulno bei dingo iš baro. Jis niekada nenuspręsdavo tokių dalykų skubotai, tačiau pirmą kartą jautė, jog padarė teisingai.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-04, 22:52

- Užgaidos, - linktelėjo patvirtindama savo žodžius, - niekam niekuomet netrukdė barmenės, dirbančios savo darbą, - pridūrė turėdama omenyje jo prašymą, netiesiogine prasme, dingti iš akių. Kad ir kokių naglų klientų Margo buvo sutikusi per savo barmenės karjerą, tokio reikalavimo niekada nesulaukė. Ko gero, visada būna pirmas kartas...
- Tokiems klientams užtenka vieno atsiprašymo ir jie supranta, kad tai buvo netyčinė klaida, priešingai nei kažkuris iš mūsų, - atkirtus atgal, moteris pajautė kaip jos kraujas po truputį užverda. Reyes buvo labai kantrus žmogus, tačiau šis vyras sugebėjo ją iš jos išvesti iš po pirmų savo žodžių. Moteris negalėjo nepagalvoti, kad tas vyras, ko gero, buvo vienišas arba jam trūko sekso. Arba, jo moteris buvo labai smarkiai nuskriausta. Pala, kokio velnio apskritai ji galvojo apie Murray antrą pusę? Juk jai nė velnio tas nerūpėjo. Ir tuo labiau nebuvo aktualu. Kas galėjo su tokiu bendravimu taikstytis?
- Koks dosnumas, - nesugebėjusi patylėti atsakė, tačiau nepakėlus akių į vyrą, toliau šlavė šukes, tik jam išėjus iš baro, iškeikė jį visais įmanomais ispaniškais keiksmažodžiais, o tada pabaigė tvarkytis ir užrakino barą. Tikrų tikriausias šunsnukis, o Margo dar bandė jį teisinti Kat, kuomet ši pasiguodė, kad William yra baisus žmogus. Turbūt klydo...
Išjungus visas šviesas, Margo pakilo laiptais viršun į butų kompleksą ir atsirakinusi savo buto duris, pradingo už jų.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-20, 19:24

Praėjo du su puse mėnesio po William ir Margo pirmojo karto automobilyje, prie Reyes namų. Jau tą patį vakarą jie abu suprato, kad sudarytas sandėris perėjo į kur kas gilesnį lygmenį ir ne tik William šeimos dėka. Jiedu sužinojo dalį praeities, kuri padėjo jiems vienas kitą pamatyti kiek kitomis spalvomis, kad ir kaip jie tai bandė paneigti ir to išvengti. Visa laimė, kad Margo buvo užversta intensyviomis repeticijomis, kurių metu patempė balso stygas ir šiai teko apsilankyti pas gydytoją. Jai buvo išrašyti vaistai, tuo pačiu moteriai teko atlikti tam tikras procedūras, todėl tai padėjo išvengti vidinio minčių uragano. Tai įvyko prieš pat finalą, todėl Reyes jau buvo praradusi viltį iki jo pasveikti. Nepaisant to, ji pasirodė nepriekaištingai ir atlikusi šią randiciją, pavergė Amerikos širdis. Jau sekančią dieną po laimėjimo, moteris buvo supažindinta su Thomas kompanijos plotu, su savo publiciste, stilistu, grimuotoja. Visko buvo labai daug ir viskas vyko labai greitai. Interviu po interviu, fotosesijos, radijo pasirodymai...todėl visai nenuostabu, kad moteriai reikėjo kažkur išsikrauti. Šioje vietoje puikiai pasitarnavo jųdviejų su William sudarytas sandėris, kuriuo Margo kelis kartus pasinaudojo labai netikėtai: jos singlo, kurį atliko klube, klipo filmavimo dieną, per pertrauką, ji įsiveržė į jo kabinetą, kurį paskui save užrakino ir be jokių žodžių, William, tiesiogine to žodžio prasme, užpuolė. Jis neprieštaravo ir, ko gero, buvo maloniai nustebintas. Kelis kartus jis atsilygino tuo pačiu. Pamažu, jų santykiai tapo kiek švelnesni. Jie daugiau kalbėjosi, juokėsi, vienas kitam iki tam tikro lygio atsivėrė. Jie gyveno dabartimi, patapo tikrais draugais. Galbūt daugiau nei jais. Margo jautė, kad vis labiau troško pasidalinti savo dienos nuotykiais su Murray, o kai jie nesusitikdavo, ji jo ilgėdavosi. Moteris suprato, kad įklimpo per giliai, tačiau tuo pačiu nenorėjo visko nutraukti, nes Margo to vyro reikėjo it deguonies.
Kitas stebėtinas dalykas buvo tas, kad Emilija ir Eva susidraugavo. Užteko vieno karto, kai Will sesuo įsiveržė į konferencijų salę, kad jos „suliptų“. Margo perskaičius merginos neverbalinius veiksmus, iškart suprato, kas negerai. Pakako vieno Reyes klausimo „koks jo vardas?“ ir Eva išklojo visą esamą situaciją, kurią jodvi kartu išsprendė. Po to, Margo ne kartą teko pietauti arba vakarieniauti su Murray šeima. Tie pasisėdėjimai baigėsi kur kas geriau nei prieš tai. Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad Margo apturėjo akistatą su Bryan, kada šis nepatenkintas, po pokalbio su tėvu, vos jos nenutrenkė automobiliu ir dar iš jo išlipęs pradėjo ant jos šaukti. Išklausius visą tiradą, moteris labai ramiai Bryan nukenksmino nenaudodama jokių keiksmažodžių, apart ispaniškojo, kuris reiškė „subingalvis“. Užteko poros sakinių, kad Bryan nusiramintų ir spoksotų į ją lyg ši ką tik būtų padariusi egzorcizmą. Margo tiesiog leido vyrui suprasti, kad niekas su tokiu tipu ilgai neišbus ir jis galiausiai liks vienas, kadangi jeigu taip ir toliau elgsis, net ir Ana Elisabeth neturės tiek kantrybės. Jis galėjo su William bendrauti kaip norėjo, tačiau privalėjo gerbti seserį ir tėvus. Atrodė, kad tie žodžiai pakankamai Bryan paveikė, nes šis tėvų namuose ir su pačia Reyes elgėsi civilizuotai, kas maloniai nustebino Murray šeimyną, tačiau priežastį kodėl, žinojo tik Bryan ir Margo.
Šiandien buvo dar viena kruopščiai suplanuota diena, kurią garsiai skaitė Margo šviežia asistentė Klara. Pasirodymas Sietlo radijuje, fotosesija „Vogue“ žurnalui, interviu su trimis skirtingais žurnalais stiliaus, sveikos gyvensenos, sporto klausimais, pasirodymas labdaros renginyje, skirtam paremti Vėžio pacientus ir televizijos interviu su Chelsea. Vienintelė mintis, kuri guodė Reyes buvo ta, kad ši turės dvi laisvas dienas. Pusdienis praėjo taip staigiai, kad moteris vos spėjo mirktelėti kaip atėjo vakaras ir kaip ji ruošėsi paskutiniam interviu. Sėdėdama savo grimo kambaryje, Margo padarė pora “ hot&cute“ tematikos nuotraukų, o po to įkėlė šias į savo paskyrą, kuri per pastaruosius mėnesius tiesiog sprogo nuo dėmesio. Emilija vis dar negalėjo patikėti, kad jos muzika pasiekė tiek daug žmonių visame pasaulyje. Nuo ištikimiausių fanų, ji gavo dovanų, todėl ir dabar nekantraudama jas pakavo vieną po kitos. Akies krašteliui užkliuvus už dailaus juodo voko, Margo jį praplėšus ištraukė laišką. Tekstas buvo ispaniškas. Šypsena nuo Reyes veido dingo, o šio odos spalva pasidarė it balto popieriaus lapo. Rodrigo. Jis ją atsekė. Skaitydama tekstą, Margo nurijo susirinkusias seiles: „Mano meile, esi labai sunkiai susekama. Turiu pripažinti, kad tavo sprendmas pasikeisti tik vidurinįjį vardą, buvo genialus. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tai tu. Juk prisimeni mane? Savo mylimą sužadėtinį, nuo kurio pabėgai ir ant kurio skruosto palikai tą žymę? Turiu pasakyti, kad tas randas man tinka. Daugeliui primena, kad su manim geriau nežaisti...Ką gi, širdele, greitai pasimatysime. Juk žinai kaip laukiu tos akimirkos, kai reikia susitikti su žmonėmis, kurie mane išdavė. Su meile, R.“ Margo puikiai žinojo, ką jis darė su žmonėmis, kurie Rodrigo išduodavo. Virpančiomis rankomis Reyes paskambino Chose, palikdama jam balso žinutę, kad jiems reikia pasikalbėti. Po to, nežinia kokiu stebuklingu būdu, tamsiaplaukė atliko televizijos interviu lyg veikdama autopilotu ir išjungus telefoną, kad niekas su ja nesusisiektų, o tiksliau, kad Rodrigo nesusektų jos buvimo vietos, atsidūrė namuose. Chose patikino, kad jos namai buvo patikrinti ir Rodrigo nežinojo, kur ji gyvena. Draugas taip pat patikino, kad pasirūpins, jog tai nepasikeistų. Vos šyptelėjus jam, Margo nusimaudė po karštu dušu, tačiau net ir tai nepadėjo sumažinti įtampos jos kūne. Sugrįžę prisiminimai privertė Reyes palūžti ir velniškai išsigąsti. Ji net nepajautė kaip išgąsčio kupinos ašaros tekėjo kartu su karštu vandeniu. Tik po gerų dešimties minučių Margo suėmė save į rankas ir susitvarkiusi apsirengė. Ji atrodė taip, lyg ką tik sužinojo, jog serga mirtina liga. Atsidūrus bare, ji parodė gautą laišką Chose, o šis jį perskaitęs suspaudė lūpas ir nieko nelaukęs įpylė dvigubą viskio stiklą moteriai. Margo nekentė viskio labiau nei bet kurio kito akoholinio gėrimo, tačiau šiuo atveju, jis buvo vienintelis, galintis nuraminti jos viduje kylančią paniką. – Tu turi jam pasakyti, chiquita, - tarstelėjęs Chose uždėjo ant Margo delno savąjį.
- Negaliu. Mūsų santykiai--
- Rimtai naudosiesi tuo pačiu kvailu pasiteisinimu, kad jus sieja tik draugystė su privalumais? – pertraukęs moterį Chose suraukė antakius, - jūs galit sakyti ką norit, visi aplink matome, kaip yra iš tikrųjų, Margo. Po velnių, juk kalbame apie tavo gyvybę! – trinktelėjęs į baro paviršių privertė riešutus indelyje sudrebėti, o moterį krūptelėti. Margo galėjo jausti, kad ašaros vėl kėsinosi prasiveržti lauk, todėl stengdamasi jų išvengti, moteris užsivertė kartaus gėrimo stiklinę.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-22, 19:43

Jų susitarimas iš esmės veikė puikiai. Bent jau kelias dienas William ir Margo tikrai pasinaudojo tokių santykių teikiamais privalumais ir leido sau mažumėlę „nuleisti garą“. Moteriai to reikėjo, kadangi konkurso finalas nenumaldomai artėjo ir įtampa per repeticijas vis augo, o Jason paskutiniu metu jautėsi taip, tarsi po tos nelemtos nakties, kai šis nužudė žmogų, prabėgo ne keliolika metų, o tiktai kelios dienos. Artėjo metinės ir kaip ir kiekvienais metais William buvo pasiryžęs bent jau nuvažiuoti iki kapinių bei padėti ten kelias rožes. Christopher nebuvo geras žmogus, kadangi jis taip pasielgė su Lillian, tačiau jis nebuvo toks, kuris būtų nusipelnęs mirties. Net ir blogiausi asmenys to nenusipelno, o jei ir taip – tikrai ne kitų reikalas spręsti, kas turi gyventi, o kas – mirti. Būtų galima sakyti, jog dėl to William nekaltas, nes jis pats buvo paauglys ir jis nekontroliavo savęs, veikė, būdamas afekto būsenos. Vis dėlto, jis viską puikiai atsimena. Kad ir koks jis tuo metu buvo ištiktas emocijų, tačiau jis puikiai atsimena, ką darė ir kodėl tai darė. Galbūt dėl to susitaikyti su žmogžudyste jam vis dar sunku.
Tiesa, vyrui nepatiko faktas, jog Eva pernelyg smarkiai susidraugavo su Margo, o tėvai bene neužsičiaupdami kvietėsi ją kartu pavakarieniauti arba papietauti Murray rezidencijoje. Jason visai nenorėjo, jog moteris taptų jo šeimos dalimi, kadangi jis nenorėjo, kad ši taptų jo gyvenimo dalimi. Tai buvo trumpalaikis dalykas, po kurio jie civilizuotai išsiskirs ir daugiau gyvenime nebesusitiks. Tiktai kodėl taip nesijautė ar tuo labiau neatrodė? William pagaudavo save galvojant apie tai, kaip Margo galėtų Evą kažko išmokyti. Kartais jis netgi stebėdavo, kaip šios bendrauja ir tai keldavo kažkokius šiltesnius jausmus jo viduje. Tiesa, tokius dalykus jis labai subtiliai maskuodavo ir net neprasitarė apie tai Reyes. Nereikėjo komplikuoti judviejų santykių, kadangi jie ir taip buvo pernelyg daug komplikuoti.
Šią dieną Jason šiek tiek ilgiau užsibuvo darbe, kadangi kaip visada vyko video konferencijos. Jų metu jis gavo Thomas žinutę, jog šis atvažiuotų bei paimtų likusius dokumentus, kurių nepasirašė Margo. Vyras nežymiai pavartė akimis, kadangi patėvis galėjo ir pats viską sutvarkyti, tačiau elgėsi kaip vaikas ir manė, jog William ir moterį sieja kažkas daugiau, todėl „kodėl gi jam nenuvežus dokumentų?“. Susirinkęs viską bei apžvelgęs savo kabinetą jis susisiekė su Chosė kaip tik tuo metu, kai moteris buvo bare. Iš vyro balso buvo galima spėti, jog jis dėl kažko nebuvo pačios geriausios nuotaikos, tačiau pamanęs, jog tai tiesiog klientų išsišokimai, sėdo į automobilį bei iškart patraukė į barą, kur turėjo rasti Emilia.
Įėjęs į barą, Jason subtiliai linktelėjo Chosė, kuris padarė tą patį. Savo atšiauriu žvilgsniu nužvelgęs kelis padavėjus, vyras patraukė prie Margo bei atsisėdęs šalia jos padėjo dokumentus ant stalo.
- Tave rasti bene tas pats, kas ieškoti adatos šieno kupetoje. Thomas pasakė, jog turėtum pasirašyti šituos, - tarstelėjęs jis pastūmė ranka dokumentus bei tiktai dabar leido sau nuodugniau nužvelgti moterį. Vaizdas, kurį jis pamatė, jam ne itin patiko.
- Viskas gerai? – kiek tyliau paklausęs, William laikėsi atstumo ir buvo gana dalykiškas, nors jo žvilgsnis keliolika procentų sušvelnėjo. Vis dėlto, su šia moterimi jį siejo intymūs santykiai, jis negalėjo visada į ją spoksoti taip, tarsi ji būtų nužudžiusi jo mėgstamiausią kačiuką.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-22, 20:49

Jas su Eva skyrė beveik dešimties metų skirtumas, tačiau Margo su ta mergina bendraujant to visiškai nejautė. Ji buvo subrendusi labiau nei daugelis jos amžiaus merginų ir Reyes stebėjosi kaip jaunoji Murray susitvarkė su viskuo, išskyrus vidurinės dramas. Eva tiek daug laiko praleido besijaudindama, ką apie ją kalbėjo kitos merginos, kurios jai pavydėjo, kad Emilija ne kartą susijuokė šios beklausydama ir už tai gavo pagalvę į veidą, nes tai prilygo valstybinei paslapčiai. Eva pripažino, kad ji Margo jai atstojo ne tik draugę, bet ir vyresniąją seserį, kurios jai kartais trūkdavo augant tarp dviejų brolių. Taip, ji juos be proto mylėjo, tačiau kartais norėjosi mergaitiškai pasikalbėti su ją suprantančia moterimi ir tikrai ne su savo mama. Margo meluotų, jeigu teigtų, kad tai nesušildė jos širdies, tačiau tuo pačiu tai taip komplikavo situaciją, kad moteris jau nebežinojo, kur buvo jųdviejų su William santykių ribos.
Ta situacija dar labiau pasunkėjo, kada Eva pasikvietė Margo vakarienei, kadangi jodvi su Ana Elisabeth tokiuose dideliuose namuose, nenorėjo likti dviese, kadangi visi vyrai buvo išvažiavę verslo reikalais. Tą vakarą moterys praleido sentimentaliai - tiksliau Eva ir Ana, lyg susitarusios, išrodė Margo visus William vaikystės nuotraukų albumus, jo vaikystės kambarį, apdovanojimus...žodžiu - papasakojo tiek nuotykių, kad moterys plyšo juokais tikrai ne vieną valandą. Visa tai pasibaigė dviem vyno buteliais iš kurių pora taurių atiteko ir Evai. Ana Elisabeth teigė, kad: "geriau tegul vartoja alkoholį prie akių nei už jų". Tas vakaras, tiksliau naktis, kadangi jos nuėjo miegoti 5 ryto, baigėsi laimingai iki kol Ana neištarė žodžių, kurie įstrigo Margo pasąmonėje: "džiaugiuosi, kad esi jo gyvenime". Po to vakaro, tarp jų neliko ir jokio formalumo, tai yra, Reyes buvo priversta į moterį kreiptis "tu".
Ištuštinus viskio stiklą Margo dėbtelėjo į Chose, - yra kaip yra ir kitaip nebus, - sausai tarstelėjus Emilija nurijo susikaupusį gumulą gerklėje, priversdama vyrą apeiti barą ir ją apsikabinti.
- Žinau, kad bijai jį prarasti, kas tik patvirtina mano žodžius, tačiau aš tą vaikį pažįstu jau labai ilgai, Margo, - spustelėjęs Reyes glėbyje vyras kiek atsitraukė, įsmeigdamas savo žvilgsnį į jos, - jis nepaliks tavęs, jeigu jam pasakysi tiesą, - linktelėjęs jis nežymiai šyptelėjo, o tada užmetęs žvilgsnį už jos, linktelėjo William ir reikšmingai perspėjo Margo žvilgsniu.
- Tu to negali garantuoti...- tarstelėjus moteris giliau įkvėpė, ruošdamasi apsimesti, kad viskas tiesiog puiku. Juk ji negalėjo jam papasakoti priežasties, kodėl ji pabėgo iš Argentinos... ir ką jai teko padaryti, kad to pasiektų.
- Atleisk, mano telefonas...laikinai nepasiekiamas, rytoj turėsiu kitą tuo pačiu numeriu, - atsakius moteris pernelyg trumpai žvilgtelėjo William pusėn. Vienas Dievas težinojo, kaip labai jai reikėjo jo glėbio, tačiau ji turėjo valdytis. Krenkštelėjus Reyes gurkštelėjo gerą gurkšnį iš naujo pripildyto viskio ir paslėpė virpančią ranką megztinio rankovėje. - Puikiai, - ties paskutiniu skiemeniu jos balsas kiek užlūžo ir to pakako, kad Chose kantrybė baigtųsi, todėl, kad nepasakytų, ko nereikia, jis pradingo už virtuvės durų, jas per garsiai uždarydamas ir vėl priversdamas Reyes krūptelėti. - Kas tai per dokumentai? - bandydama nukreipti temą Margo pasiekė dokumentus, atversdama pirmąją papkę, ką padarė vikriai, kad nepasimatytų jos silpnumo akimirka.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-22, 22:58

Apie tą moterišką pasisėdėjimą William sužinojo tiktai po laiko ir, žinoma, tiktai iš Evos, kadangi Ana Elisabeth šnekėjo aplinkeliais, o jei jis ko nors jos tiesiai paklausdavo, ji tik paikai nusišypsodavo ir toliau darydavo savo darbus. Kartais atrodė, jog jo motina yra labiau vaikas, negu kad jis pats. Vienaip ar kitaip, tokia naujiena Jason tikrai nepatiko, tuo labiau ta naujiena tikrai nepatiko Bryan‘ui. Jei jau tada prie stalo jis pareiškė, jog Margo nėra šeimos narė, lyginai kaip kad William, ir ji neturinti teisės reikšti nuomonės, tai jau buvo galima spėti, kaip jis reagavo, kai sužinojo, jog Ana Elisabeth ir Eva taip puikiai su Reyes sutaria ir netgi ją pasikviečia „mergaitiškam“ vakarui. Tada netgi motinos „mano draugėmis gali būti bet kuri moteris“ nepadėjo. Akivaizdu, jog Bryan ne vien tiktai būtų norėjęs Margo gerai „pataršyti“ nusitempęs už kampo, tačiau ir išvyti iš savo namų. Dviprasmiški jausmai? Labai tikėtina.
Žvilgtelėjęs į kiek per smarkiai nepatenkintą Chosė, Jason vos kilstelėjo antakį, tačiau šis matomai laukė Reyes monologo. Ir, žinoma, kai jį sulaukė, atrodė dar labiau nepatenkintas. Galėjai laikyti Murray kvailu, tačiau jis tikrai toks nebuvo. Jis buvo ganėtinai pastabus tipas, todėl tai, jog jis neatkreips į draugo reakciją dėmesio buvo daugiau ar mažiau absurdiška. Vos prisimerkęs jis nulydėjo žvilgsniu Chosė, o vėliau žvilgsnį nukreipė į Margo bei nežymiai atsiduso.
- Nieko tokio, vienaip ar kitaip buvo galima tave atrasti. Tiktai teko imtis sudėtingesnių metodų, kurių aš nemėgstu imtis, kai to nėra reikalo naudoti. – vos gūžtelėjęs pečiais William nužvelgė popierius, kuriuos ėmė sklaidyti moteris, o vėliau savo ledinį žvilgsnį nukreipė į ją, bene versdamas ją jaustis nepatogiai. Ne kiekvienas būtų galėjęs atlaikyti tokį spoksojimą.
- Gerai...aš arba galiu nueiti ir paklausti Chosė, kas vyksta arba tu man pasakysi, kas darosi. Tau rinktis ar aš tai noriu išgirsti iš kito žmogaus, - atsirėmęs nugara į kėdės atlošą vyras išsiėmė cigarečių pakelį bei jį vieną kartą trinktelėjęs į baro stalviršį, išsitraukė vieną cigaretę bei įsidėjo ją tarp lūpų, tačiau labai stipriai šios nespaudė. Neatrodė, jog William būtų įsitempęs, tačiau kažkodėl manė, jog pokalbis gali pasisukti tikrai ne tokia linkme, kuri jam patiktų. Nors, tiesa ta, kad dabar jis tiesiog spėliojo, kadangi nežinojo, kas galėjo iššaukti tokią Chosė nuotaiką ar tai, jog Margo atrodė lyg pamačius vėlę.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-23, 13:38

Tą vakarą Margo galvojo, kad paprasčiausiai susitiks su Eva, jos smagiai pasisėdės, mergaitiškai pasikalbės ir ši išvažiuos namo. Deja, toks planas buvo sužlugdytas tą pačią minutę, kai moteris įžengė į prabangią Murray rezidenciją. Jau iš Anos Elisabeth akių buvo galima spręsti, kad ji turėjo savo planą, kurį sėkmingai įvykdė. Reyes nesuprato, kodėl šios šeimos moterys taip prie jos prisirišo ir buvo įsitikinusios, kad jiedu su William turėjo būti drauge. Jos to nepasakė tiesiogiai, tačiau jų veiksmai vedė link to ir Margo ne kartą teko pataisyti tiek Aną, tiek Evą, kad jiedu tik draugai, į ką jos tik atsakydavo keistais žvilgsniais ir šypsenomis, kurios Emiliją erzino ir vertė sunkiai atsidusti. Kodėl visi aplink buvo įsitikinę, kad jiedu negalėjo būti tik draugais? Nes tai nenuginčijamas faktas, kurį tu atsisakai pripažinti.
Reyes, žinoma, sau meluotų, jeigu sakytų, kad jai nepatiko sužinoti apie William vaikystę. Bėda ir buvo tame, kad ji norėjo žinoti daugiau. Ne tik praeitį, bet ir ateitį. Ir tuo pačiu to jausmo ji velniškai bijojo ir nuo jo stengėsi pabėgti. Ji taip pat bijojo jam atskleisti savo praeitį, savo vaikystę ir tai, ką jai teko padaryti, kas lėmė jos atsiradimą Sietle. Šiuo atveju Margo apie Murray žinojo kur kas daugiau nei ji apie jį ir moteris to nenorėjo keisti. Tiksliau bijojo, kad vyrui sužinojus tam tikrą informaciją apie ją, jis tiesiog viską nutrauks. Margo jau dabar galėjo įsivaizduoti kaip plyšta jos širdis jiems išsiskiriant, kad ir kaip tamsiaplaukė apie tai nenorėjo galvoti.
- Ar Thomas pats negalėjo paduoti man šių popierių pirmadienį? – blausiai kilstelėjus lūpų kamputį vėlgi trumpai dirstelėjo į William. Margo jau spėjo apžiūrėti dokumentus ir datą ant jų. Dokumentai galėjo būti pasirašyti sekančią savaitę kaip jiedu su Thomas ir šnekėjo kelios dienos prieš. Tai vėlgi buvo Anos bandymas juodu suvesti, Margo tuo buvo tikra.
- Negaliu apie tai šnekėti...čia, - apsidairius lyg už kampo tvyrotų Rodrigo vyrai atsakė, - ir tu apskritai nenori to išgirsti, nes tai yra mano praeitis, - tarstelėjus tyliau nei įprastai Margo užmerkė akis ir pridėjo pirštus prie abiejų smilkinių. Matėsi, kad moteris stengėsi išlikti stipri ir nepalūžti. Ypatingai prieš William, kadangi jos tokios be Chose ir žmonos Margaritos, daugiau niekas nematė. Juk William nenorėjo jos pažinti daugiau nei reikėjo, ar norėjo? – Chose...kartais jis manimi rūpinasi lyg būčiau jo duktė, todėl kai mūsų nuomonės išsiskiria, na, rezultatas dažniausiai būna toks, - lyg bandydama aplinkiniu būdu paaiškinti situaciją Emilija savo virpančiais pirštais apglėbė tušinuką ir pasirašė ant pirmojo iš aštuonių lapų, - Sakykim, jeigu man kas nors atsitiktų, ar mano pelnas, uždirbtas kompanijai atitektų mano broliui? – lyg niekur nieko išpyškino klausimą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-04-25, 22:21

Buvo keista, jog visi absoliučiai manė, kad William ir Margo kažkas sieja ir ne vien tiktai savotiška draugystė. Galbūt jo tėvų elgesys buvo pateisinamas, kadangi po tokio ilgo laiko tarpo vyras, net nesusimąstęs, atsivedė į namus Reyes. Žinoma, jis nemanė, jog tai sukels tokį šoką visai giminei. Ana Elisabeth ir Thomas taip ilgai laukė, kol Jason pagaliau išlips iš tos duobės, kurioje buvo tiek ilgai ir pagaliau pradės gyventi normalų gyvenimą bei netgi susiras sau antrą pusę. Deja, tokios progos jie galimai nesulauks, tačiau jau vien tiktai išvydę Margo jie prisigalvojo įvairiausių dalykų. O kai žmonės leidžia savo fantazijai šėlti, būna labai sunku nepastebėti akivaizdžių ženklų. Po to karto William nė karto neatsivedė Reyes kartu į Murray rezidenciją. Jis su ja nebuvo pastebėtas viešumoje, kadangi jie palaikė tuos santykius bene kaip didžiausią valstybės paslaptį. Tiek Margo, tiek pats Murray juk buvo ganėtinai populiarūs, tačiau jų nė karto niekam nepavyko užfiksuoti kartu. Į visus didesnius renginius jis ateidavo arba su Thomas, arba į parankę įsikibus Evai. Galbūt tėvai manė, jog jis bando taip apsaugoti savo asmeninį gyvenimą, tačiau jokio asmeninio gyvenimo nebuvo. Ir galimai nebus.
- Galėjo, tačiau jis paprašė manęs, jog tau juos paduočiau. – burbtelėjęs vyras nežymiai dirstelėjo savo šviesių akių žvilgsniu į Margo. Šiuo atveju jis pasakė tiesą. William nebūtų šiandien įspraudęs susitikimo su moterimi, kad ir kaip būtų norėjęs, tačiau Thomas šiuo atveju pasakė paskutinį žodį. Jason, žinoma, nebuvo tėvų vaikelis ir nesivadovaudavo jų žodžiais, tačiau kartais jis tikrai padarydavo tai, kas būdavo pasakyta. Šiuo atveju jis pasąmoningai pasiėmė dokumentus bei susirado Margo, jog ši juos pasirašytų, nė pats nesuvokdamas, kad jis taip pat norėjo susitikti su moterimi.
- Kas tau sakė, jog nenoriu? – vos kiltstelėjęs vieną antakį vyras nepakeitė savo veido išraiškos, kuri buvo bene neutrali, tačiau jo žvilgsnis trumpam sušvelnėjo. Ne taip, kaip šis žiūrėdavo į Evą, tačiau tikrai sušvelnėjo.
- Gerai, pirmiausia, tai tau nieko neatsitiks, o antra – aš nenoriu girdėti jokių idiotiškų pasiteisinimų, jog negali apie tai kalbėti. Todėl pasakok, kas vyksta. – kiek griežčiau dėbtelėjęs į Reyes, William vos susivaldė nepavartęs akių. Kažkodėl bekalbėdamas su moterimis jis visada norėdavo vartyti akis, kadangi jos kartais pasakydavo tokius dalykus, kad norėdavosi viską trenkti ir eiti gerai išgerti. O Jason šiuo atveju net nebuvo taip prisirišęs.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Baras
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Reed's-
Jump to: