Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Dvivietė palata

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 21:03

Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 21:44

Kuomet diena prasidėjo taip nuotaikingai, Alex veidą puošė tokia plati šypsena, kad ši galvojo, kad tuoj pradės skaudėti žandus. Pakrykštavus it maža mergaitė, kada Domas ją atkėlė nuo žemės, stipriau apsikabino jo pečius atsakydama į kojas pakertantį bučinį. Matėsi, kad ir pačiam vyrui pakilo nuotaika nuo to, kad gavo Dean palaiminimą. - Eiii, - nubaidydama vyro ranką kai šis jau buvo spėjęs suduoti "smūgį" per jos užpakaliuką, papurtė galvą ir pasiekus savo odinę kuprinę, persimetė ją per petį, atsisveikindama su personalu, su kuriais pasimatys rytoj ryte, kadangi padės viską galutinai paruošti šeštadienio vakarui - restorano atidarymui, kuris nenumaldomai artėjo ir vertė šviesiaplaukę jaudintis. Bet iš gerosios pusės, kadangi tai nebuvo pirmas kartas, kai Alex tai darė.
Jiems įsėdus į Domo automobilį, kadangi impala jau stovėjo pas jį servise ir laukė savo "ekstremalių" pokyčių meto, jiedu patraukė tiesiai į Freudenberger darbovietę. Kadangi autoservisas buvo įsikūręs šiek tiek už miesto ribų, jiedu įsuko į greitkelį aptardami šio vakaro planus, tiksliau faktą, kad jie garantuotai padaugins alkoholio ir Alex rytoj tikrai negalės vairuoti, todėl Domas pasisiūlė ją rytoj nuvežti į susitikimą su tiekėjais prieš darbą. Moteris vyrui atsidėkojo pasilenkdama jo link ir kada jiedu sustojo prie šviesoforo, delnu pasukdama jo veidą į save ir aistringai jį pabučiuodama. Kažkodėl nujautė, kad dabar Freudenberger bučiuos kur kas dažniau.
Sekantys įvykiai priminė tikrų tikriausią košmarą. Lyg iš niekur nieko juos nuo kelio, nustūmė džipas, kurio priekis buvo tvirtintas metalinėmis grotomis. Kažkas norėjo taip padaryti. Ši avarija įvyko ne be reikalo. Ir nors Domas visais įmanomais būdais bandė juos apsaugoti ir išlaikyti automobilį ant kelio, džipas juos nustūmė nuo ganėtinai aukšto skardžio, pasišalindamas iš įvykio vietos. Alex nespėjo skaičiuoti kiek kartų jiedu krisdami nuo skardžio apsivertė ar kur nors atsimušė iki kol viskas paskendo juodumoje. Tik po kurio laiko, užuodus bėgantį benziną, moteris prabudo jausdama nežmonišką skausmą šonkaulių bei kojų srityse. Jos balti rūbai buvo iškruvinti ir vietomis suplėšyti. Iš žaizdų tekėjo kraujas, tačiau vienintelis jausmas, kurį moteris jautė, buvo panika bei išgąstis dėl vyro šalia. Domas buvo persmeigtas medžio šakos, tiesiai po širdimi. Jo ranka, kuria jis bandė ją apsaugoti, buvo lūžusi atviru lūžiu. Vilkolakio kūną dengė gausybė žaizdų, įkirtimų. Ir dar velnias žino kiek jų Reed nespėjo pastebėti per juntamą silpnumą. Šaltas protas, šaltas protas, Alex... sudrausminusi save mintyse, Alex sukaupė savo turimas jėgas, ištraukdama šaką iš vyro paširdžių, o tada įstačiusi kaulą į jam priklausančią vietą Dominic rankoje, ėmė gydyti jo sunkiausius sužeidimus - vidinius lūžius ir atviras žaizdas. Jo būklė buvo blogesnė nei moteris įsivaizdavo ir jai teko išnaudoti be proto daug energijos, kad iš jos nosies pradėjo tekėti kraujas, o galvą nežmoniškai skaudėti. Kada liko tik sumušimai ir negilūs įbrėžimai, šviesiaplaukė iš paskutiniųjų vyrą papurtė, bandydama pakelti, tačiau ar Domas atsibudo ar ne, ji to nepamatė, kadangi neteko sąmonės.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 22:08

Turbūt visada Dominic gyvenime atsitinka taip, jog vienas geriausių jo dienų sugadina koks nors košmariškas įvykis. Taip buvo ir dabar. Iš velniai žino kur išniręs visureigis tiesiog tyčia jos stūmė skardžio link ir šįkart vyrui nelabai rūpėjo tai, jog automobilis bus galutinai suniokotas, jam reikėjo išsilaikyti ant kelio. Vienas tipas, sėdintis automobilyje jam buvo skausmingai pažįstamas ir tiktai prieš netenkant sąmonės jis prisiminė, jog tai buvo vienas iš asmenų, kuris kartu su juo dalyvavo Afganistano misijoje ir tas, kurį prieš tai persekiojo Bostone. Jie prisikasė prie Freudenberger, jie suprato, jog tai jis juos visus šalina dėl to, jog per juos mirė Eleonora ir Jared. O dabar per jį nukentės Alex.
Nors vyras ir buvo ne visai žmogus, o vilkolakiai gyti mokėjo stebėtinai greitai, po tokių žaizdų taip greitai viskas nesugyja. Nuo patiriamo skausmo rankos srityje ir paširdžiuose Dominic užėmė kvapą ir jis pora kartu neteko sąmonės, tačiau kažkaip laisvąja ranka paskutinį kartą jos netekdamas sugebėjo iškviesti telefonu greitąją pagalbą. Būtų dar atsisukęs pasižiūrėti, kaip Alex, tačiau nespėjo, kai vėl prarado sąmonę.
Freudenberger vos suraukė antakius, kai išgirdo metalo pjaustymo garsus ir šurmulį aplinkui. Vos pramerkęs akis jis išvydo prigadą ugniagesių, kurie stengėsi juos ištraukti iš automobilio, kuris buvo labiau sulamdytas nei skardinė šprotų.
- Vienas sąmoningas, greičiau. – tarstelėjęs vienas tipas vėl įjungė metalo pjūklą, kol Freudenberger su spengiančia iš skausmo galva nesmarkiai pasukinėjo galvą. Žvilgtelėjęs į savo dešinę ranką jis pamatė, jog ši sveika ir gyva, todėl vyras vos suraukė antakius. Juk ji buvo lūžusi atviru lūžiu, jis to tikrai nebūtų išsigalvojęs. Giliau įkvėpęs jis pajautė vos duriantį skausmą plaučių srityje ir dirstelėjo į apačią. Milžiniškos žaizdos nebuvo, tačiau kad ji buvo rodė jo suplėšyti marškinėliai ir kraujas. Pasukęs galvą Alex link išvydo ją, netekusią sąmonės, ir pirmą kartą taip siaubingai išsigando. Deja, jis nespėjo prie jos prisiliesti, kadangi ugniagesiai prisikasė prie jo ir ištraukė vyrą iš automobilio.
Ligoninėje jam buvo nustatytas lengvas smegenų sutrenkimas. Visi gydytojai stebėjosi, kaip šis liko gyvas, kadangi vairuotojo pusei teko didžiausias smūgis. Kol jie aiškinosi tokį fenomeną, Dominic parašė žinutę Dean‘ui, kai šiam leido įeiti į palatą, kurioje gulėjo Alex. Priėjęs prie lovos, vyras atsisėdo ant kėdės ir dirstelėjo į dar gulinčią moterį, kuri nebuvo atsigavusi. Suėmęs jos vieną delną jis pradėjo braukyti nykščiu pirmyn atgal, galvodamas, jog tai jis dėl visko kaltas ir kad dabar Reed niekas negrėstų, jei ne jo darbeliai ir asmeninė vendeta.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 22:41

Nežinia kiek laiko Alex išbuvo be sąmonės. Skausmas šonkaulių srityje buvo kvapą gniaužiantis ir moteris žinojo, kad mažiausiai trys jų buvo lūžę. Deja, ji buvo per silpna, kad ką nors padarytų ar tuo labiau save sugydytų. Jai reikėjo laiko bent minimaliai atgauti jėgas, kadangi gydant supernatūralų sutvėrimą, tokį kaip vilkolakis, reikalavo dvigubai daugiau energijos nei kad gydant žmogų. Tikriausiai, jeigu būtų pirmiausiai išgydžiusi save, Reed apskritai nebūtų prabudusi, nes tokioje sunkioje kondicijoje buvo ji pati, kada jos mama atidavė gyvybę šią begelbėdama. O ji juk buvo pusiau žmogus...
Reed buvo prabudusi tik pakeliui į operacinę, labai neaiškiai regėdama paramedikų veidus, kurie atskubėjusiems chirurgams suteikė visą reikiamą informaciją: penki lūžiai šonkaulių srityje, vienas jų pažeidė plautį, dėl to reikėjo įstatyti vamzdelį moters kakle, kad ji galėtų kvėpuoti. Daugybė įkirtimų bei sumušimų, tačiau Alex nenorėjo klausytis savo kondicijos, ji norėjo žinoti kur buvo jos mylimas vyras. Taip, ponios ir ponai, Reed tokiu ekstremaliu metu suvokė, ką jautė Dominic. Ji jį mylėjo. Iš paskutiniųjų sugriebusi paramedikės ranką, ji pažvelgė į ją negalėdama ištarti nei žodžio, tačiau ta moteris suprato Alex iš vieno žvilgsnio, - Jam viskas bus gerai, - patikinus vos šyptelėjo ir kada Reed tai išgirdo, leidosi uždėti jai kaukę, kuri vėl privertė netekti sąmonės.
Margarita buvo pirmoji, kuri paskubomis atlėkė į draugų palatą. Jos akyse galėjai matyti išgąstį ir graudulį. Ji laikėsi iš paskutiniųjų, kad neapsiverktų, tačiau vos tik išvydus Domą prie dar neatsibudusios ir subintuotos Alex, nesulaikė ašarų ir puolė jam į glėbį, - tu gyvas. Ačiū dievui tu gyvas, - murmėdama į draugo krūtinę ji neslėpė savo palengvėjimo, - Dean jau pakeliui, - informavus draugą jį paleido pasisukdama į Reed, - kas po velnių atsitiko? - nusibraukdama išgąsčio ašaras Margarita vėl sutelkė dėmesį į Domą, suimdama draugės ranką.
Tai buvo prakeiksmas, tikrų tikriausias prakeiksmas. Kodėl ponaitis likimas su kepuraite, šaipėsi iš jo šeimos? Mama mirė begelbėdama seserį po autoavarijos, tėvas buvo nustumtas nuo kelio girto vairuotojo, o dabar jo sesuo ir žmogus, atstojantis jam brolį...Dean tai darėsi nebejuokinga ir jis viršydamas greitį ir įjungęs automobilio sireną, pasileido ligoninės link, vos tik išgirdo apie tokias naujienas. Jis jau spėjo nusiųsti savo vyrus į avarijos vietą, kad šie pradėtų bylą ir sugautų tą šunsnukį, kuris taip pasielgė. Dean neketino jo pasigailėti. Atskubėjęs į ligoninę, vyras įsirovė į palatą, akimirkai nurimdamas kai rado Domą gyvą ir sąmoningą ir pernelyg gerai atrodantį kaip po tokios avarijos. Jis nujautė, kad prie to prisidėjo sesuo. - Aš savomis rankomis nudėsiu tą šunsnukį, kuris taip pasielgė, - be emocijų tarstelėjęs jis priėjo prie draugo, broliškai jį apsikabindamas ir kiek ilgiau išlaikydamas apsikabinimą. Nors jiedu su Domu patyrė nemažai tokių akimirkų kariuomenėje, kiekvienas kartas buvo vienodai gąsdinantis. - Kaip ji? - paklausęs Dean uždėjo delną ant Alex kojos, kurią dengė antklodė.
- Operacija buvo sėkminga, po poros valandų ji turėtų nubusti, - įėjęs daktaras draugiškai šyptelėjo ir žvilgsniu prisikvietė Margaritą. Pastaroji nors ir specializavosi vaikų skyriuje, buvo pripažinta neurochirurgė. Parodęs darytą nuotrauką, kolega pasiklausė ar tas juodas taškas Alex smegenyse, galėjo būti navikas. Margarita tos galimybės neatmetė, užrašydama draugę pakartotiniems, išsamiems tyrimams pirmadienį. Nusprendusi tokią informaciją pasilaikyti sau, moteris sugrįžo į palatą prie abiejų vyrų, kurie nekantriai laukė Alex prabudimo.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 23:08

Kol išvaikščiojo tą silpnumą ir galvos skausmą, praėjo tikrai nemažai laiko. Dominic nekentė jaustis silpnas, o būtent dabar toks ir jautėsi. Labiausia jam buvo pikta dėl to, jog jis čia stovi gyvas ir sveikas, galėtų tiesiog vietoje sušokti breiką, o Alex gulėjo lovoje ir tiesiogine to žodžio prasme vadavosi mirtimi. Kodėl ji nusprendė pirmiau gydyti jį, o ne save? Juk ji turėjo nutuokti, jog jis gyja greičiau, nei įprastas žmogus ir nors jo žaizdos buvo didesnės, jis vienu ar kitu metu vis tiek būtų pradėjęs gyti. Iš lėto, tačiau gyti. Jau geriau ji būtų susigydžiusi savo sužalojimus, o ne puolusi prie jo. Dėl to vyras tik dar labiau savęs nekentė. Jis ne vien tiktai buvo kaltas dėl viso šito, tačiau ir nesudraudė Reed, jog ši jo negydytų savo galiomis.
Išgirdęs jam pažįstamus žingsnius, Freudenberger pasisuko ir išvydęs Margaritą, lengviau atsiduso. Jam reikėjo kažko šalia, kitaip būtų save mintyse negyva užėdęs. Apsikabinęs moterį jis užsimerkė, raminančiai glostydamas jai nugarą. Nenorėjo, jog Margarita pultų į ašaras. Jie juk išgyveno. Sunkiai, tačiau išgyveno.
- Mus nustūmė nuo kelio, važiuojant netoli skardžio, vos tik išvažiavus už Sietlo. – burbtelėjęs Dominic persibraukė ranka veidą, bandydamas suimti save į rankas, tačiau matėsi, jog jis ir pats pergyvena labiau dėl Alex, nei pati Margarita. Vyras mintyse sau kartojo nusiraminti, kadangi visa tai nebūtų privedę jo prie nieko gero. Kadangi buvo seniai persivertęs, buvo didelė tikimybė, jog jei nenusiramins, tai gali netyčia persiversti tiesiog stovėdamas vidury palatos. O tokių problemų jiems mažiausia reikėjo.
Kai į palatą lyg vėjas įsiveržė Dean, Freudenberger atsiduso, tačiau sunkumus jo veido nepaliko. Jis vis dar jautėsi kaltas dėl to, kas įvyko. Jei jis tiesiog būtų palikęs Alex ramybėje ir su ja neprasidėjęs, dabar ji čia išvis negulėtų. Apsikabinęs draugą jis paplekšnojo šiam per nugarą ir atsitraukdamas dirstelėjo į jo veidą. Jį smaugė kaltė, todėl Dominic sunkiau atsiduso.
- Pažįstų vieną iš jų. Jis organizavo misiją Afganistane, kur buvau išsiųstas prieš du su puse metų. – tarstelėjęs vyras žvilgtelėjo į Alex, kuri vis dar nerodė sąmoningumo ženklų. Turbūt jis subyrėtų į šipulius, jei prarastų ir ją. Jis juk jau prarado vieną šeimą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-06, 20:05

Alex veikiama adrenalino gerai nesuvokė savo kondicijos, todėl kada negalėjo pas Domą užčiuopti pulso nuo tokio stiprumo sužeidimų, automatiškai puolė gelbėti jį. Moteris stengėsi mąstyti logiškai, kadangi jeigu būtu išgydžiusi save, o tik po to kažkaip vadavusi vyrą, kažin ar tą padaryti būtų sugebėjusi sėkmingai. Be to, Reed iš prigimties neturėjo nei menkiausio savanaudiškumo kaulelio- ji visuomet pasirūpindavo, kad kitiem būtų gerai, o tada leisdavo pasirūpinti ir savimi. Tiesiog tai buvo jos kraujyje ir nieko dėl to negalėjai padaryti.
- Kas taip gali elgtis... - stipriau spausdama draugą glėbyje negalėjo patikėti Margarita. Jai buvo protu nesuvokiama kaip kai kurie asmenys nesaugojo gyvybės. Juk tai buvo neįkainojamas dalykas, moters suvokimu. Nieko nuostabaus, juk ji buvo daktarė ir buvo sutverta tam, kad kitiems padėtų. Margarita galėjo matyti, kaip stipriai Freudenberger pergyveno, nors ir stengėsi to neparodyti, dėl ko moteriai dar labiau plyšo širdis. Juk tas vyras ir taip labai daug neteko, o Alex savotiškai padėjo jam vėl sugrįžti į savo vėžes ir pasijausti gyventi buvo verta.
- Kokio velnio kažkoks tipas iš to pragaro į jus kėsinosi? - perklausęs Dean suraukė antakius supratęs, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Jo kraujas užvirė. - Man reikia jo vardo ir pavardės, - tarstelėjęs Dean įsmeigė žvilgsnį į seserį. Jis tikrai tą tipą nudės, jeigu jo niekas greta nesuvaldys...Vyras tikrai neketino po beveik pusės metų netekti ir sesers. Tuo tarpu Margarita sėdėjo ant Alex lovos krašto ir laikė šios delną, stengdamasi nuvyti visas neigiamas mintis šalin. Deja, bet jos intuicija neleido moteriai nusiraminti ir ji nujautė, kad tas neryškus bei susiliejęs patamsėjimas draugės smegenyse, nežadės nieko gero. Sunkiai atsidusus, ji atsistojo, pažvelgdama į abu vyrus:
- Einu kavos, kas nors ko nors nori? - paklausius trumpam priglaudė smilkinį prie Dean peties, o kada gavo atsakymą, pasišalino iš palatos, vengdama akių kontakto su pasauliu.
Praėjo geros trys valandos, kada Alex po truputį pradėjo budintis. Nors daktaras sakė, kad po poros valandų ji bus atsibudusi, to neįvyko, kas įbaugino Dean ir privertė Margaritą kas penkiolika minučių tikrinti jos būklę. Brolis netgi buvo iškvietęs daktarą, tačiau šis tik patikino, kad Alex būklė stabili ir tai greičiausiai buvo nuovargis, kuris paveikė narkozės išsisklaidymo greitį. Lygiai dešimtą vakaro, moteris nevalingai sukrutėjo, spustelėdama kažkieno ranką. Jos kakta susiraukė nuo juntamo diskomforto ir maudimo šonkaulių srityje. Dėl gebėjimo gydyti, Alex galėjo jausti tiek savo, tiek kitų anatomiją. Kiekvieną ląstelę, kiekvieną molekulę, kiekvieną atomą, todėl žinojo, kurią vietą pirmiausiai reikėjo gydyti. Sukaupus jėgas ši trumpam sulaikė kvėpavimą ir savo galių pagalba, palengvino skausmą bei pagreitino kaulų gijimo procesą, kas padėjo jaustis tvirčiau. Išskyrus padidėjusį galvos skausmą, viskas ėjosi tinkama linkme. Atsimerkus šviesiaplaukė vos susiraukė nuo per ryškios šviesos, o kada akys apsiprato, sugebėjo įžvelgti susiliejusius žmonių siluetus. Akimirkai jos akyse galėjai įžvelgti paniką (tai įgarsino pypsintis širdies ritmo bei pulso matavimo aparatas), nes visi prisiminimai grįžo vienu įkvėpimu, kartu su baime prarasti Domą. Tik kai žvilgsnis paryškėjo ir ji pamatė, kad Dominic buvo sveikas ir gyvas, vizualiai atsipalaidavo. Regėdama savo artimųjų perbalusius ir susirūpinusius veidus, Alex atsiduso. Jai nepatiko, kai dėl jos pergyveno, - dievaži jūsų išraiškos primena laidotuves, - tarstelėjus pakimusiu tonu, moteris nežymiai šyptelėjo ir atsikrenkštė dėkingai paimdama stiklinę vandens iš Margaritos.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-06, 20:31

Dabar Dominic galvojo ar taip būtų buvę, jei tada, kai nuvyko su Reed į Bostoną, jis būtų ją palikęs ir tada tiesiog išvažiavęs bei sutvarkęs tą reikalą su tuo tipu. Galbūt jei jį būtų nudėjęs, visos šitos velniavos nebūtų. O galbūt jam nereikėjo nužudyti dar didžiosios daugumos tipų, kurie buvo susiję su Afganistano misija ir tada tokių dalykų išvis neįvyktų. Tuo labiau, galbūt dabar nereikėtų galvoti, kaip apsisaugoti pačiam ar kaip apsaugoti sau artimus žmones. Ar Freudenberger labai suklydo, elgdamasis taip, kaip elgėsi anksčiau?
- Jie turi tam savų priežasčių. Galėjau tiesiog važiuoti vienas, tada nieko panašaus nebūtų nutikę. – atsidusęs vyras persibraukė ranka veidą. Gerai, jog spėjo užsisegti džemperį, jog nei Margarita, nei Dean nepamatytų, kaip stipriai jis buvo sužalotas. Juk taip nebūtų atsitikę Alex, ji nebūtų papuolusi į tokią mėsmalę, tačiau Dominic vienaip ar kitaip būtų nustūmę nuo to skardžio arba bent jau būtų pasistengę tai padaryti. Jei jis būtų buvęs važiavęs vienas, jam bent jau dabar nereikėtų galvoti apie tai, kad dėl viso šito kaltas jis ir jam reikia uždrausti artintis prie Reed ar tuo labiau prie savo draugų, nes dabar jiems visiems grėsė pavojus.
- Bradley Cunningham. Jei gerai atsimenu. Nors nesu tikras ar tikrai jį ten mačiau. – gūžtelėjęs pečiais Freudenberger žvilgtelėjo į Dean‘ą. Jam ta pavardė turėjo būti girdėta, nes jis taip pat dažnai koordinuodavo ir draugo operacijas. Nors jis ir pasakė, jog nėra tikras ar matė jį, giliai viduje vyras žinojo, kad ten tikrai buvo jis. Juk tiek laiko jį sekė, to šunsnukio veidą jis būtų apibūdinęs net pakeltas vidury nakties.
Nežinia kiek kartų Dominic išėjo į lauką, jog parūkytų, kol moteris budinosi iš narkozės. Kad ir koks ramus jis galėjo pasirodyti iš šono, jo viduje vyko tikrų tikriausias uraganas. Be to, jog save koneiveikė įvairiausiais žodžiais, jis mąstė apie tai, jog tikrai tą tipą pasigaus greičiau, negu kad kas nors jį spės surasti ir nuraus jo sumautą galvą nuo pečių. O tą jis tikrai galėjo padaryti. Grįžęs į palatą po jau nežinia kelinto parūkymo, Freudenberger užleido Dean‘ui vietą, kuris prisėdo, suimdamas Alex ranką bei kuria ji suspaudė jam priklausančią. Kol Margarita su draugu sėdėjo ant lovos ir stebėjo moterį, Dominic stovėjo prie lovos kojūgalio ir ramiau atsiduso, kai ši pramerkė akis. Nors ir jautėsi dėl viso šito įvykio kaltas, jam nuo širdies nusirito milžiniškas akmuo, kai Reed pagaliau atgavo sąmonę.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-06, 21:37

Margarita įsmeigė akis į draugą, - kaip suprasti "jeigu būtum vienas, nebūtų to įvykę"??? Dom, ar tai nebuvo nelaimingas atsitikimas? - iš naujo išsigandusi moteris paniškai akimis bėgiojo po jo veidą. Margaritą gąsdino ta mintis, kad vienam brangiausių žmonių jos gyvenime galėjo grėsti pavojus. Ji neįsivaizdavo savo gyvenimo be šio užsispyrusio vilkolakio, kuris spėjo jai atstoti ne tik draugą, bet ir brolį. Turbūt pati iš po žemių iškastų tą niekšą, kuris taip drįstų padaryti.
Dean veidas surimtėjo, kada Domas paminėjo tą velnio prakeiktą vardą. Vyras puikiai jį atsiminė. Dean niekada Domui nesakė, tačiau kada jis beviltiškai krito į alkoholio liūną it į didžiausią išsigelbėjimą, Reed ėmė tirti Eleonoros ir Jared žuvimo aplinkybes. Bradley pavardė jose iššoko kelis kartus. Tai jam nepatiko nei tada nei tuo labiau dabar, kai šis pamažu sudūrė galą su galu. Paėmęs telefoną jis surinko savo partnerio numerį, pasakydamas surasti visus failus ta pavarde, tačiau nei akimirkos nenuleido akių nuo Freudenberger. - Mes apie tai pasišnekėsime vėliau, - tarstelėjęs kiek tyliau, kad Margarita negirdėtų ir nesuprastų apie ką ėjo jųdviejų kalba, leido draugui suprasti, kad tą temą jie pratęs vėliau, kai bus dviese.
- Kaip matau savo charakterio nepametei net ligoninės patale, - paerzinęs seserį Dean priglaudė lūpas prie jos plaštakos, - tikėjausi, kad prabudus būsi apšviesta kokio nors angelo, - taktiškai išvengė stipriai per lėto Alex bandymo jam trinktelėti per nagus ir nusijuokė, - einu pakviesti daktaro, - tarstelėjęs atsistojo, praeidamas pro Domą ir paplekšnodamas šiam per petį. Margarita pakštelėjus draugei į skruostą plačiau nusišypsojo ir išėjo paskui Dean, ryškiai norėdama palikti Domą ir Alex dviese.
Akimis išlydėjusi brolį su sužadėtine nežymiai šyptelėjo. Alex tikrai džiaugėsi juos matydama. Toks pernelyg artimas pabūvojimas prie mirties ribos tikrai atvėrė naują perspektyvą gyvenimui. Nukreipus akis į Domui priklausančias, moteris nužvelgė vyrą nuo galvos iki kojų, lyg dar kartą bandydama įsitikinti, kad jam viskas gerai. Nors visa, ką ši dabar norėjo padaryti, ir būtų padariusi jei ne tos šlangutės, jungtukai ir dar velniai žino kas, tai pulti jam į glėbį ir įsitikinti, kad jis tikrai sveikas. - Kodėl tu ne lovoje? - vos suraukus kaktą iš rūpesčio paklausė. Juk ne ji viena dalyvavo toje sumautoje autoavarijoje, - tau reikia ilsėtis, - pridūrus švelniu tonu, pasimuistė lovoje ir sunkiau atsiduso patogiau įsitaisydama. Kaulų gijimo procesas nebuvo pats maloniausias pasaulyje. Taip, nors moteriai maudė visas įmanomas kūno vietas, jos pirmas rūpestis buvo Dominic.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-06, 22:01

- Taip, bet šiuo atveju jie persekioja ne Alex, o mane. Todėl per mane visa tai atsitiko. Jei būčiau važiavęs vienas, bent jau nebūčiau sukėlęs jai pavojaus. – tarstelėjęs Dominic žvilgtelėjo į Margaritą, vos gūžtelėdamas pečiais. Mirti pats jis tikrai nebijojo. Tiesą sakant, kai prarado Eleonorą ir Jared‘ą, atrodė, jog mirtis jam būtų didžiausias išsilaisvinimas nuo tokio skausmo. Galbūt dėl to jis tiek daug gėrė ir veldavosi į muštynes. Norėdavo rasti už save stipresnį priešininką, jį išprovokuoti ir būti mirtinai sumuštas. Tiesa, jis taip elgdavosi pasąmoningai ir tik vėliau suvokė to priežastis, tačiau net ir supratęs savo elgesio nepakeitė.
Tas „pasišnekėsim vėliau“ greičiau skambėjo kaip bausmė Dominic, kadangi jau vien tiktai iš draugo žvilgsnio suprato, jog pokalbis nebus lengvas ar tuo labiau malonus. Vyras pats puikiai suvokė, jog prisivirė košės, tačiau vienintelis dabar besisukantis dalykas jo galvoje buvo tai, kaip susirasti Cunningham ir jį sudraskyti į smulkius gabalėlius. Šįkart Freudenberger tikrai niekas neprivers jo pasigailėti, net jeigu Dean viską suprastų ir pasodintų jį į kalėjimą.
Tiek draugui, tiek pačiai Margaritai taktiškai palikus palatą, Dominic liko vienas su Alex ir, nors ir stengėsi atrodyti ramus, tačiau jam sunkiai sekėsi nuslėpti kaltės kupiną žvilgsnį.
- Todėl, nes kažkas nusprendė, jog geriau bus pirma gydyti mane, o tiktai vėliau save. Alex, ką tu sau galvojai? Jei pamiršai, aš esu tam tikros rasės atstovas, o ta rasė turi ganėtinai neblogą gijimo faktorių. Aš būčiau sugijęs. Anksčiau ar vėliau, tačiau sugijęs. – burbtelėjęs Freudenberger papurtė galvą, kai moteris sukrutėjo lovoje. Priartėjęs prie jos jis patvarkė šios pagalvę, jog jai būtų patogiau ir atsidusęs atsisėdo ant lovos. Kad ir koks piktas norėjo atrodyti, jam tai ganėtinai sunkiai sekėsi.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 19:17

Margaritos bruožai kiek sušvelnėjo, kai jos geriausias draugas ėmė save kaltinti. Ką tas buožgalvis šnekėjo? - Domai, vienintelis asmuo, kurį tau reikėtų kaltinti yra tas asilas, kuris nusprendė jus nustumti nuo kelio...- vos šyptelėjus Margarita nežymiai atsiduso. Jos veide taipogi atsispindėjo emocinis sunkumas, kadangi ši vos neprarado abiejų geriausi draugų. Nors, tas statusas šiu atveju netiko, Alex ir Domas jai labiau atstojo šeimą.
- Kiekvieną kartą pasielgčiau taip pat, - iškart atsakius moteris delnais pasirėmė į lovoje esančias atramas, kol vyras patvarkė jos pagalves. Dėkingai šyptelėjus šviesiaplaukė nusekė jį žvilgsniu, kol šis atsisėdo ant lovos. Iškart suėmusi Domo ranką, su kurios pirštais ėmė žaisti kaip tuomet, bare, Alex nukreipė žvilgsnį į tai, ką darė, kadangi prisiminti tą košmarišką vaizdą buvo ganėtinai sunku. Juk ji galvojo, kad visam laikui Domą praras. - Aš negalėjau justi tavo pulso... - tyliau tarstelėjus Reed giliau įkvėpė ir susivaldžiusi galiausiai įsmeigė akis į Freudenberger, - tavo gijimo procesas nebūtų prasidėjęs tol, kol tavo iš paširdžių nebūtų ištraukta šaka, kuri būtų sukėlusi didelį kraujavimą, kurio aš tikrai nebūčiau galėjusi sustabdyti laiku. Nenorėjau rizikuoti... - išbėrus žodžius it žirnius Alex atsiduso ir užkišo šviesių plaukų sruogą už ausies, - galvojau, kad nenoriu tavęs prarasti, - akimirkai nustojo žaisti su vyro pirštais, perbėgdama akimis jo veidą. Dievaži, moteris net nenorėjo pagalvoti, ką tokiu atveju būtų dariusi ir kaip elgusis. Mažiausiai tris mėnesius viską darytų lyg automatizuotas robotas, o apie kažkokius santykius apskritai negalėtų pagalvoti... Vos apsvarsčius tą tragišką variantą, Reed akys apsitraukė migla ir šviesiaplaukei reikėjo giliau įkvėpti. Juk Domas jau turėjo spėti suprasti, kad ji pirma galvojo apie kitus, o  tik tada apie save. O tuo labiau, kai kalba ėjo apie jį - vyrą, kurį moteris pamilo, tačiau to dar jam nepripažino.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 20:29

Kad ir ką būtų jam pasakiusi Margarita ar bet kas kitas, jis vis tiek nebūtų to priėmęs. Dominic žinojo vieną tiesą ir ji buvo ta, jog jis buvo kaltas dėl to, kad Alex nukentėjo. Ji išdygo jo gyvenime taip netikėtai ir sugebėjo vėl jį atgaivinti gyvenimui, o Freudenberger savotiškai ją pastūmėjo į pavojų, pats to deramai nesuprasdamas. Be to, jei jie jį persekioja, tai dabar jis negalės būti šalia moters. Juk jis jai automatiškai užtrauktų grėsmę. Kaip Reed reikėtų tai pasakyti, kai pačiam jam galvoje netelpa tai, jog jis negalės šalia jos būti? Vyrui užimdavo kvapą vien apie tai pagalvojus.
- O neturėtum. Turėtum galvoti apie save, o ne apie mane. Aš visada kažkokiu būdu išsikapstau iš to mėšlo, kurio pats prisiverdu, - burbtelėjęs Dominic sunkiai atsiduso, tačiau leidosi paimamas už rankos ir pats iš lėto pradėjo žaisti su Alex pirštais. Tas gestas buvo toks paprastas, tačiau toks trapus. Jis labai aiškiai suvokė, jog jei didesni smūgiai buvo atitekę moteriai, ji nebūtų išgyvenusi ir Freudenberger būtų vėl netekęs asmens, kuris jam buvo labai svarbus. Kad ir kaip jis norėjo tai neigti, tačiau Reed jam buvo svarbi. Ir pernelyg daug, jog jis galėtų pamiršti tą faktą, jog nori Cunningham sudraskyti į skutus.
- Aš būčiau išgyvenęs. Kažkokiu būdu, tačiau išgyvenęs. Turėjau dar ne tokių sužalojimų, - tarstelėjęs Freudenberger tik trumpam žvilgtelėjo į jos veidą. Jis melavo. Vyras puikiai suvokė, jog tokių sužeidimų nebūtų išgyvenęs paprastas žmogus, o net jis, būdamas vilkolakis, tikrai būtų mirtinai nukraujavęs, vos ta šaka būtų buvus pašalinta iš jo kūno. Jis nebūtų turėjęs jokių šansų, tačiau negi taip sakys Reed?
- Jei tai kada nors pasikartotų, noriu, jog man kai ką prižadėtum. Bet kokiu atveju pirma rūpinsiesi savimi, o tik po manimi. Prižadėk man. – tame balse buvo galima išgirsti seniai užslopintą tėvišką griežtumą. Jis taip visada šnekėdavo su Jared‘u, jei šis iškrėsdavo kokią nors kvailystę. To balso tono jau seniai niekas negirdėjo.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 20:59

- Nemanau, kad tai įmanoma, - tylesniu tonu tarstelėjo. Alex tą savybę buvo paveldėjusi iš mamos. Galbūt tai apskritai buvo jų abiejų prigimtis, kadangi jų paskirtis mistiniame pasaulyje ir buvo gydyti bei saugoti gyvybę. Nesvarbu ar tai buvo žmogus, ar vilkolakis, ar vampyras. Jei tas asmuo to nusipelnė, jis privalėjo būti išgydytas.
- Aš nebuvau pasiryžusi eksperimentuoti su tavo gyvybe, Domai, - kiek rimčiau tarstelėjo, tačiau rūpestingi ir švelnūs veido bruožai niekur nedingo. Juk šis vyras jai be proto rūpėjo ir Alex galimai būtų dėl jo pasiaukojusi. - Žinojau ką darau, juk likome gyvi... - pridūrus Alex atsiduso. Ne, tuo momentu moteris tikrai negalvojo, kiek jai reikės išnaudoti energijos, kad užgydytų baisiausius vyro sužeidimus ir ne, ji net neketino sustoti, kada pajautė, kad Freudenberger gydymas atėmė iš jos per daug jėgų. - Po kelių valandų aš būsiu visiškai sveika, dabar jau nėra priežasties svarstyti kas įvyko, nes viskas baigėsi laimingai, - vos vos truktelėjo pečiais to veiksmo pasigailėdama, tačiau kaip tikra didvyrė iškentė maudimą be jokio susiraukimo.
Išgirdusi Dominic griežtą toną Alex nenuleido nuo jo akių. Šviesiaplaukė negalėjo jam to pažadėti, kadangi tai tiesiog prieštaravo jos visai esybei. Jeigu kas nors panašaus kada nors įvyktų, moteris bet kokiu atveju pirmiausiai pasirūpintų Domu. Arba Dean, arba Margarita. - Galiu pažadėti, kad tuo momentu prisiminsiu tavo prašymą ir įvertinus situaciją, įvertinsiu savo galimybes, kad šitas scenarijus nepasikartotų, - pažadėjusi moteris stebėjo Freudenberger reakciją. Tai buvo geriausia, ką šiuo atveju Reed galėjo vyrui prižadėti, o tai jau buvo savotiškai nemažai. - Ar dabar jau gali mane apsikabinti, kad įsitikinčiau, kad kalbu ne su haliucinacija? - atsidusus vos paerzino Domą, norėdama sušvelninti jo rimtą nusiteikimą ir ištrinti tą sušiktą kaltę, kuri atsispindėjo jo akyse.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 21:14

- O turėtum pabandyti. Manau nustebtum, kaip lengvai galima tai padaryti. – tarstelėjęs Dominic nenustojo žaisti su jos pirštais, tačiau jo veide atsispindėjo tokia pat rimtis ir susirūpinimas. Jie niekur nedingo, jis vis dar buvo pasiutęs dėl to, jog taip aplamai įvyko ir dėl to, jog dėl savo kvailos galvos ir kvailų veiksmų nukentėjo Alex. Freudenberger iškas Cunningham iš po žemių. Net jei tai reikalaus visų įmanomų pastangų, net jei tai reikalaus jo persiversti ir iššniukštinėti visas Sietlo apylinkes, būnant milžinišku vilku. Jis tai padarys, o kai jį ras...jau geriau, jog tada, kai jis su juo baigs, kiti jo nerastų.
- O aš nesu pasiruošęs galvoti, kas būtų nutikę, jei nebūčiau iškvietęs greitosios prieš netenkant sąmonės ir tu būtum valandų valandas pragulėjusi ten be sąmonės. – tarstelėjęs Dominic parodė savo šviesias akis, kuriose vis dar buvo matoma kaltė. Sunkiai atidusęs jis pasiraitojo treningo rankoves iki alkūnių, kadangi vis dar buvo su savo rytine sportine apranga ir vos prasisegė jį, kadangi patalpoje jam buvo kiek per šilta. Pro vos atsegtą džemperį buvo galima pastebėti sudraskytus jo marškinėlius toje vietoje, kur jo kūną buvo pervėrusi šaka. Dabar ten buvo tobulai lygus ir užgijęs nuogos odos lopinėlis.
- Nors man nepatinka toks pasižadėjimas, vis dėlto jį priimsiu, tačiau jai matysiu, jog juo nesivadovauji, turėsiu tau jį priminti. – vis dar taip pat griežtai tarstelėjęs Freudenberger apibėgo akimis Alex veidą ir pasilenkęs priglaudė lūpas prie jos kaktos, o vėliau, kiek abejodamas, galiausia ir prie jai priklausančių.
- Ar tai patvirtins, jog nesu haliucinacija? – atsitraukęs vos tarstelėjo, kiek kilstelėdamas lūpų kamputį ir vėl tapdamas tuo pačiu Dominic, kokį visi buvo pratę matyti. Tiesa, jo planas sugauti Bradley niekur nedingo ir jis jau sugalvojo, kada tai padarys ir kada turės laisvesnio laiko, jog galėtų jį surasti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 21:54

- Nebent to nevertam asmeniui, - šyptelėjus Alex akimirką stebėjo kaip vyras žaidė su jos plonais pirštais. Tas bendras jųdviejų veiksmas jau spėjo tapti savotiška tradicija, kai jiedu kalbėdavosi rimtomis temomis ir bandydavo nusiraminti. Tai buvo vienas iš tų gestų, kuris galėjo pasakyti daugiau nei kad žodžiai. Per visą sujudimą, Reed net nespėjo išsiaiškinti, kas tame greitkelyje įvyko. Ji prisiminė labai piktai atrodantį vyrą, kuris vairavo metalinėmis grotomis dengtą džipą. Ji įtarė, kad tai nebuvo atsitiktinumas, tačiau bijojo klausti, kai vyro akyse aiškiai matėsi kaltė. Bet kuriuo atveju, Dean jau greičiausiai medžiojo tą šunsnukį ir vien dėl to moteriai buvo ramiau.
- Mano kūnas nebūtų leidęs man numirti. Iki tam tikro lygio fiziniai sužeidimai patys ima gyti, jeigu to nepadarau aš. Tai savotiška savisaugos sistema, - supratusi, kad tokio dalyko nežinojo net ir jos brolis, Alex šyptelėjo, pabandydama Freudenberger nuraminti. Žinoma, jis būtų palaikęs moterį gyvą iki tam tikro momento, kol jos širdis tiesiog pasiduotų, bet to vyrui nereikėjo žinoti šiandien. Domui streso tikrai buvo gana.
- To neprireiks, - patikinusi uždėjo delną ant tos vietos, kur stūksojo gerų penkių septynių centimetrų skersmens, šakos padaryta skylė marškinėliuose. Per delną Alex galėjo justi plakančią vyro širdį. Tas jausmas dabar buvo labiausiai atpalaiduojantis. Jai tikrai nesivaideno. O kada vyras savo lūpomis prisilietė prie jo kaktos, o po to ir prie lūpų, Alex nežymiai suvirpėjo. Jeigu reikėtų jos emocijas vertinti Richterio skalėje, moteris jas galėtų įvertinti penkiais balais. Išgąstis, meilė, rūpestis, baimė, kad visa tai galbūt nesibaigė. Stebuklas, kaip ant jos veido ta emocijų vaivorykštė nesimatė. Bent jau ji taip galvojo.
Atsakiusi į Domo bučinį, Alex šyptelėjo ir kiek susiaurino žvilgsnį, - kažkaip...man jau teko bučiuoti tave sapnuose, todėl...- nutęsė savotiškai pripažindama, kad jį sapnavo ir bučiavo. Gerai, jam nereikėjo žinoti, kad tai buvo dar prieš jiems nusprendžiant susitikinėti. - Bet šitai tai pataisys, - linktelėjus Reed apsikabino Dominic, paslėpdama savo veidą jo kaklo linkyje ir priglausdama ten savo lūpas. Pats ramiausias bei saugiausias užkampis vienareikšmiškai buvo Domo glėbys.
- Gana, balandėliai, gydytojui reikia jus apžiūrėti, - į palatą įsiveržusi Margarita šyptelėjo po nosimi rasdama draugus apsikabinusius.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 22:14

Dean nespės Bradley sumedžioti vien dėl to, jog tai pirmiau padarys Dominic. O patikėkit, jam būtų buvę daug geriau, jei jį būtų sučiupęs Reed brolis, kadangi kai tai padarys vyras, gailesčio iš jo nebus galima tikėtis. Ypatingai, jei Freudenberger jį pagaus būnant vilko formoje. Kai būna persikeitęs, jis negalvoja. To nereikia daryti, jis tiesiog vadovaujasi tais instinktais, kurie ryškiausia išsimuša į paviršių. O žudyti šiuo atveju buvo vienas pagrindinių instinktų. Ypatingai tokį žmogų, kaip kad Cunningham.
- Iki tam tikro lygio. Pati taip pasakei. Ar tu žinai, koks tas lygis? – paklausęs Freudenberger vos kilstelėjo antakį. Tiesą sakant, jis nenorėjo žinoti, kadangi suvokė, jog taip vieną kartą jau galėjo nutikti ir būtent dėl tos priežasties Alex mama ir pasiaukojo, jog išgelbėtų dukterį. Jis nenorėjo žinoti, iki kokio lygio jos kūnas gali pakelti sužeidimus, kadangi nenorėjo, jog moteris aplamai juos patirtų. Vyras tiesiog to neleis. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas.
Pridėjus savo delną prie jo krūtinės, Reed privertė Dominic nuleisti akis ir žvilgtelėti į tą vietą. Jos ranka buvo keliais laipsniais vėsesnė, negu jo kūnas ir tai jis aiškiai jautė. Nebūtų vilkolakis, jeigu to nejaustų. Tiesa, tas prisilietimas privertė jo griežtumą dingti nuo veido. Jis vėl buvo tas pats paaugliškai mielas Freudenberger, kuris galėtų nuginkluoti bet kurią seselę su savo šypsena.
- Ir tai aš sužinau tiktai dabar? Jaučiuosi, lyg nuo manęs būtų slėptas aštuntas pasaulio stebuklas, - burbtelėjęs jis paerzino Alex, trumpai pakštelėdamas į jos nosies galiuką. Kai ji priartėjo, vyras, nenorėdamas, jog ši per daug judėtų, pasilenkė link jos, apglėbdamas savo dideliais delnais moters liemenį. Tiesa, toks netikėtas Margaritos įsiveržimas privertė Dominic nežymiai krūptelėti. Ta moteris vieną dieną nuvarys į jį kapus arba sukels netyčinį infarktą. Ji mokėjo vyrą gąsdinti.
- Su tokiais įsiveržimais vieną dieną mus pričiupsi nuogus ir pačiame veiksme. – burbtelėjęs Dominic privertė Margaritą nurausti it braškę. Nujautė, jog Alex pasidarė ne raudona, o bordo spalvos, žinant tai, kaip ji kartais mėgsta raudonuoti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 23:39

- Žinau, kad ne toks kaip šiandien, - atsakius perbėgo akimis susirūpinusį Domo veidą. Alex negalėjo nuspręsti ar toks didelis rūpestis buvo dėl to, kad jis save kaltino dėl avarijos ar dėl to, kad jis moteriai jautė tą patį, ką ir ji jam. Gal dėl abiejų priežasčių? Tiesa, nors Reed išnaudojo tikrai labai daug savo jėgų, dėl ko neteko sąmonės, tačiau jos sužeidimai nebuvo labai rimti, apart lūžusio šonkaulio, kuris trukdė vienam plaučiui funkcionuoti. Jos kūnas nebūtų pasidavęs dar ganėtinai ilgai, o Domas, kaip ir kiekvienas kareivis, būtų žinojęs, ką tokioje situacijoje daryti, kadangi jie privalėjo mokėti pirmosios pagalbos pagrindus. Bet, jeigu Dominic tuo klausimu tikėjosi sužinoti, tiesiai šviesiai, ar Alex galėtų dėl jo pasiaukoti, moteris neketino to pripažinti, kadangi tai reikštų meilės prisipažinimą, kuriam Reed dar nebuvo pasirengusi. Nors gal labiau bijojo, kad Domas nebuvo tam pasiruošęs. Arba dėl abiejų priežasčių. Juk dar buvo ganėtinai per anksti įsimylėti, tiesa? Na, bent jau šviesiaplaukė taip save bandė įtikinti, kadangi neskaičiavo jų bendravimo laikotarpio prieš tampant kažkuo daugiau nei draugais. Nors, ko gero, reikėjo.
- Tuo metu, kai taip sapnavau, tavęs vengiau it velnius kryžiaus, - prunkštelėjus moteris, suraukė nosytę, kada Domas su barzdotomis lūpomis prie jos prisilietė. Dievaži, barzda buvo labai savotiškas dalykas, bet šiuo atveju suteikė papildomas malonias sensacijas. Kuomet Domas krūptelėjo, tą patį padarė ir Alex, kadangi nuo jo išgąsčio, išsigando pati. Reed kartais juokaudavo, kad draugei ant kaklo reikėjo pakabinti varpelį, kadangi niekada negalėjai girdėti, kada ši ateidavo į patalpą.
- Ačiū už tą labai detalų vaizdą galvoje, Dom, - susiaurinus žvilgsnį stengėsi paslėpti savo raudonį nuo tokio gėdingo momento galvoje. Viena yra matyti draugę viešame duše, baseine, ir visai kas kitą ją įsivaizduoti sekso pozicijoje su artimu draugu, kurų vadinai broliu.
Tuo tarpu Alex skruostai priminė gerai subrendusio vyno spalvą. Kumštelėjus Domui į pašonę ji atkreipė dėmesį į palatą atėjusį daktarą ir brolį. - Kaip matau pacientės skruostai atgavo spalvą, - su šypsena veide tarė daktaras, kuris tik dar labiau pagilino raudonį ant Alex žandų - Kaip jaučiatės? - kreipėsi tiek į Alex, tiek į Domą ir ėmė tikrinti abiejų reakcijas su smulkiu žibintuvėliu.
- Labiausiai skauda galvą, - pripažinus Alex atsakė, pažvelgdama į Margaritą, lyg klausdama ar jis žino, kad jau po valandos ji bus sveika kaip ridikas. Kada draugė linktelėjo, moteris nežymiai šyptelėjo, - ar jau galėsime šiandien važiuoti namo?
- Nepaisant jūsų abiejų gebėjimų, rekomenduočiau nakčiai pasilikti čia, nes avarija tikrai buvo rimta, - tarstelėjęs daktaras baigė tikrinti kiekvieno jų refleksus, - bet blogiausiu atveju išrašysiu vaistų galvos skausmui nuimti ir tuomet kažkam reikėtų prižiūrėti tavo būklę, kad nepablogėtų, - davęs alternatyvą daktaras pasitaisė savo juodus akinius, kurie suteikė jam vyrišką veido formą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-08, 00:01

Turbūt dėl abiejų priežasčių Dominic atrodė toks susirūpinęs. Žinoma, jis tikrai neketino sakyti moteriai, jog jai jaučia tiek daug, kad sunkiai gali nusakyti tą žodžiais. Tai būtų kvaila ir paaugliška. Reikėjo laiko įsitikinti, kad tie jausmai tikrai tokie stiprūs, o ne tiesiog išberti žodžius it žirnius į sieną. Tai nebuvo protinga tiek Reed, tiek paties vyro atžvilgiu, kadangi tada ji tikėtųsi kažko daugiau, o jeigu Freudenberger po kiek laiko nebesijaustų taip pat ir negalėtų jai to suteikti? Jis nemėgo meluoti ir tai buvo vienas geras bruožas, kurio jis sugebėjo nepamesti bręsdamas. Juk su tokia išvaizda tikrai galėjo primeluoti ir prikabinti makaronų bet kuriai merginai, tačiau to nedarė. Taip, jis turėjo iškalbą ir norėdamas būtų galėjęs sužavėti bet kurią moterį, tačiau tuo visada tikrai nesinaudojo.
- Kai raukai nosį, man norisi į ją įkąsti. Jei nori likti su ja, geriau taip nedaryti. Dar geriau jei ir nekandžiotum apatinės lūpos prie to paties, kadangi tada man norisi padaryti visai kitus dalykus, o žinant tavo kondiciją, tai būtų pavojinga. – burbtelėjęs kiek žemesniu balsu nei įprastai, vyras vos kilstelėjo antakius, pasiutėliškai šyptelėdamas. Dominic buvo velnių priėdęs tipas ir tai turbūt galėjo nujausti bet kuri moteris, stovinti šalia jo arčiau, nei per metrą.
- Tai nebuvo detalus vaizdas. Jei nori, galiu apie tai detaliai papasakoti, - gūžtelėjęs pečiais jis privertė abi moteris jam trinktelėti iš abiejų pusių ir dar labiau jas paraudonuoti. Turbūt pirmą kartą gyvenime matė Margaritą tokią raudoną. Ji net įpykusi nebūdavo tokia raudona.
Ramiai atsėdėjęs visus patikrinimus, Dominic vos atsiduso. Jo praktiškai nereikėjo tikrinti arba bent jau jis taip manė. Jam tiesiog skaudėjo galvą ir jis jautėsi taip, lyg būtų išbėgęs dvidešimt kilometrų be pertraukos.
- Niekas tavęs šiandien neišleis, gali tuo būti rami. Manau, jog tau bent jau kelias dienas reikia pabūti ligoninėje, o vėliau keliauti namo. – tarstelėjęs Freudenberger pakilo nuo lovos, susinerdamas rankas ant krūtinės, taip paslėpdamas sudraskytus marškinėlius po džemperiu.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-08, 12:39

Tai labiausiai Alex ir gąsdino. Domas paskui save, vien tik kvėpuodamas, galėjo vedžiotis visą delegaciją moterų, kurios padovanotų jam tūkstančius atžalų ir pasakytų taip, vos tik Freudenebrger ištartų "ar tekėsi už manęs". Bet kuri moteris, kuri atsisakytų šio vyro, tikrai būtų beprotė. Arba lesbietė. Tad Reed nenorėjo jo išgąsdinti tokiais rimtais pareiškimais, nors tai ir skaitėsi kaip savotiškas jausmų slėpimas. Be to, jeigu jie išsiskirtų, jų ketveriukė iširtų, kadangi Reed tiesiog būtų per sunku Domą matyti. O jeigu jis dar po ranka turėtų ir naują moterį...na, sakykim, Alex su ja tikrai negalėtų elgtis civilizuotai.
- Why kind sir, ar jūs grasinate ligoninėje gulinčiai moteriai? Gėda pelėda, - plačiau šyptelėjus kada sugrįžo JOS Domo versija, atgal jį paerzino, automatiškai prikąsdama apatinę lūpą. Ką jai daryti jeigu tokia moters reakcija buvo natūrali, kai kalba sukosi seksualine tema arba privertė dėl kažko nervintis? Ir dar tas kvailas pypsintis daiktas, matuojantis jos širdies ritmą, išdavė kaip Reed paveikė tie žodžiai. Tikriausiai šviesiaplaukei reikėjo priprasti prie raudonos spalvos ant savo skruostų. Dominic Freudenberger buvo vienintelis vyras, kuris sugebėjo iššaukti tokią Alex reakciją. - Na, tada reikės palaukti, kol ta kondicija pagerės, - atsakiusi į vyro šypseną nežymiai kilstelėjo antakius viršun.
- Jis pavirto pakankamai detaliu mano galvoje, todėl ne, man nereikia dar ir žodinių detalių. Uhhh, ne ne ne, - papurčius galvą Margarita trinktelėjo draugui. Dabar ši negalės apie tai nustoti galvoti, kol nepasikeis pokalbio tema.
- Na, žinant jūsų "situaciją" užteks vienos paros, - šyptelėjęs tiek Domui, tiek Alex, kuri jau ruošėsi prieštarauti Freudenberger pareiškimui, daktaras užrašė būklę ant jų abiejų pacientų kortelių gale lovos, - kadangi turime labai daug pacientų, nes šis metų laikotarpis yra vienas aktyviausių, neturime tokios galimybės užlaikyti vietą. Kaip matote, vienas ligoninės sparnas yra restauruojamas, todėl sukamės kaip galime, - pridūręs vyriškis šyptelėjo visai kompanijai, - seselė paskirs jums vaistus ir galėsite ilsėtis. Jeigu per naktį niekas nepakis, rytoj ryte būsit išrašyti, - paaiškinęs daktaras linktelėjo, - tik su Alex susitiksime pirmadienį, - pridūrė.
- Pirmadienį? Kam? - kiek suraukus kaktą perklausė Alex žvilgsniu bėgiodama tarp daktaro ir Margaritos.
-  Padarysime pakartotinus tyrimus praėjus trims dienoms po avarijos, kad įsitikinti, jog viskas gerai. Jų reikėtų ir Domui, bet tu prisidėjai prie to, kad nuo to drakonas išsisuktų, - vyptelėjus Domo pusėn, Margarita idealiai sumelavo. Na, bent jau iš dalies sumelavo, nes juk nežinojo ar ta nuotrauka tikrai bylojo tai, ką jiedu su daktaru galvojo.
Sunkiau atsidusus Alex linktelėjo, suprasdama, kad jai reikės grįžti į šitą velnio tašką. Nuo mažens moteris negalėjo pakęsti gydymo įstaigų ir to specifinio kvapo. Kuomet daktaras palinkėjo ramios nakties ir sėkmingo restorano atidarymo moteriai, ketveriukė vėl liko viena.
- Gerai, mes su Margarita užvešime rytoj jums drabužius ir reikiamus daiktus, - tarstelėjo Dean, - tavo mašiną pilnai padengs draudimas, bet iš jos nieko neliko, todėl greičiausiai teks pirkti naują, - sutelkęs dėmesį į Domą pranešė Dean. O kol vyrai ta tema diskutavo, Alex paprašė Margaritos, kad paimtų šiai darbo telefoną iš baro, kadangi jos asmeninis buvo sumaitotas avarijos metu. - Daugiau niekada taip manęs negąsdinkit, - garsiau kreipęsis į seserį ir Domą, Dean tarstelėjo. Alex broliui tikrai reikėtų daug išgyventi, jeigu šis būtų netekęs ne tik paskutinės šeimos, bet ir artimiausio draugo. Net Margarita nesugebėtų to skausmo ištirpdyti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-08, 17:50

Jeigu jie išsiskirtų, automatiškai Dominic būtų išstumtas iš ketveriukės. Galbūt vėliau, po kiek laiko Dean vėl pradėtų bendrauti su draugu, kaip kad ir Margarita, tačiau turėtų praeiti nemažai laiko. Vienaip ar kitaip, jie turbūt pirmiausia bandytų guosti ir palaikyti moterį. Šiuo atveju porai buvo labai sudėtinga turėti bendrus draugus ir pažįstamus, kadangi tokiu atveju jie būtų skaldomi į grupeles, o nė vienas asmuo to nenorėtų. Juk iš esmės taip ir būtų – jeigu Dominic palaikytų Margarita arba Dean skyrybų atveju, jie automatiškai negalėtų bendrauti su Alex, kadangi tai nesisietų su jos skyrybų versija ir tada gautųsi vienas didelis „balagalas“.
- Negrasinu, tiesiog sakau tai, kaip yra. – tarstelėjęs Freudenberger žvilgtelėjo į kiek garsiau ir greičiau pradėjusį pypsėti širdies aparatą ir kreivai vyptelėjo, mesdamas žvilgsnį į Alex. Turbūt dėl šito ji dar labiau pradės raudonuoti, tačiau vyrui visai patiko, kai ši buvo raudona it vyšnia.
- Ar tikrai pavirto tokiu detaliu? Gal tau paaiškinti, kaip viskas vyksta? Žinai, kai kuriems to paaiškinimo reikia. – toliau erzindamas Margaritą Dominic prisidengė ranka nuo jos smūgių, tačiau tai nelabai gelbėjo. Prunkštelėjęs vyras dirstelėjo į Dean‘ą ir į daktarą, tarsi sakydamas, jog šie kažką darytų, nes jis čia ligonis ir jis yra mušamas vienos iš gydytojų. Tai nebuvo pagal protokolą ar tuo labiau, nepriminė jokios Hipokrato priesaikos.
- Man daiktų vežti nereikia. Galiu dabar nuvažiuoti iki namų ir persirengti bei grįžti į ligoninę. Juk jaučiuosi sveikas ir jam nereikia gulėti lovoje, taip, kaip kad jai, - bakstelėjęs pirštu į Reed, Dominic pakilo nuo lovos, užsisegdamas džemperį. Niekam nereikėjo ar tuo labiau nebuvo būtina pamatyti, kokius sužalojimus jis buvo patyręs, kadangi Margarita tikrai būtų gavusi infarktą. To niekam nereikėjo. Vos gūžtelėjęs pečiais vyras pernelyg smarkiai nesureagavo į tai, jog šiam reikės pirkti naują automobilį. Tai buvo niekis, palyginus su tuo, ką šiems teko iškęsti ir kaip Reed nukentėjo dėl tos avarijos. Vienaip ar kitaip, vyras svarstė, jog reiktų pradėti žiūrinėti naujos mašinos, kadangi jo buvo pakankamai sena, todėl toks nutikimas tiktai paskatins jį. Dominic prie jos buvo labai prisirišęs, kadangi tai buvo jo automobilis, su kuriuo jis dažnai vežiodavo Eleonorą. Galbūt pradedant naują gyvenimo etapą reikėjo ir naujos mašinos.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-08, 18:29

Na, jie visi buvo gana racionalūs žmonės ir jeigu Domas ir Alex išsiskirtų draugiškai, abipusiu susitarimu, greičiausiai tos trinties nesijaustų. Jie tiesiog leistų laiką po tris. Vieną vakarą Dean ir Margo leistų su Alex, kitą su Domu, bet niekad kartu. Tai būtų suprantama, tačiau prie to, greičiausiai, ir būtų įmanoma priprasti. Žinoma, jeigu Margarita nesugalvotų, kad jie po išsiskyrimo turėtų būti bent jau draugais, kaip garantuotai ir įvyktų, nes ta moteris norėjo, kad visi ją supantys žmonės vienas kitą mylėtų ir būtų neišskiriami. No matter what.
Dominic buvo teisus, Alex skruostai dar labiau įkaito, kai tas aparatas išdavė jos reakciją. Jeigu prieš tai ji nenorėjo likti šioje palatoje, buvo galima įsivaizduoti kaip dar labiau moteris nenorėjo likti joje po to momento. Po nosimi sumurmėjusi "asshole" ir nežymiai šyptelėjusi, nes tas buožgalvis tikrai žinojo, ką daro, sakydamas tokius žodžius moteriai, užkišo pusilgių plaukų sruogą už ausies.
- Šaaaa! - dramatiškai užsikimšus ausis Margarita susijuokė, nes ta situacija tikrai buvo nejaukiai komiška ir šios su Alex, kaip susitarusios, iš abiejų pusių vyrą sukumščiavo. Žinoma, nestipriai, labiau jau žaismingai ir perspėjančiai.
- Sakei, kad tau skauda galvą, vadinasi negali važiuoti namo, - susirūpinus Alex žvilgtelėjo į Dominic. Nors iš tiesų moteriai buvo baisu tai, kad Domas vėl atsidurs automobilyje, kur už šios sienos ribų jam toliau galimai grėsė pavojus. Vien pagalvoti apie tai buvo baisu.
Supratęs tą faktą brolis nežymiai šyptelėjo, - Viskas gerai, Lex, aš jį parvešiu, - patikinęs Dean mirktelėjo seseriai, leisdamas suprasti, kad joks nusikaltėlis tikrai nesikėsins į detektyvo automobilį ir viena ranka apsikabino Margaritą.
- Fine, palikit mane likimo valiai, - dramatiškai atsidusus Alex sukryžiavo rankas ant krūtinės. Nubrozdinimai nuo moters veido bei rankų akyse nyko, kas reiškė, jog Reed atgavo pakankamai energijos, kad jos galios veiktų ganėtinai efektyviai.
- Kaip mažas vaikas...Niekada nesuprasiu kodėl tu taip nemėgsti ligoninių, - pavarčius akis Margarita pakštelėjo Dean į skruostą, - judu važiuokit ilsėtis, vis tiek dirbsiu naktinę pamainą, užeisiu patikrint, kad ta maištininkė neiškrėstų kokios kvailystės, - patikinus Margarita sutelkė dėmesį į sužadėtinį ir draugą, leisdama suprasti Domui, kad šis gali ramiai išsimiegoti namuose, žinodamas, kad Alex gerose rankose. Tuo tarpu į palatą užėjusi seselė suleido Reed vaistų dozę, kuri iškart šviesiaplaukę ėmė migdyti ir privertė nusižiovauti. - Turiu bėgti, - tarstelėjus Margarita žvilgtelėjo į telefoną, kuris pranešė apie operaciją ir atsisveikino su kompanija, pranešdama Alex, kad vėliau pas ją užeis.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Dvivietė palata
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Ligoninė-
Jump to: