Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Intensyvios priežiūros palata

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2, 3  Next
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 14:57

Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 14:58

Galbūt praėjo savaitė, ne daugiau, kai Eleonora iš savo lofto susirinko būtiniausius daiktus bei juos perkėlė pas Warren‘ą į butą miesto centre. Savo buvusiuose namuose (jei taip buvo galima pasakyti) ji paliko tiktai fotografijoms reikalingas medžiagas bei keletą reikalingiausių daiktų, jei netyčia mergina užsibūtų studijoje pernelyg ilgai. Loftą ji nusprendė naudoti vien fotografijos tikslais, kadangi, kai pradėjo tuo užsiiminėti, sulaukė labai daug pasiūlymų. Jos nuotraukos žavėjo ne vien tiktai verslo partnerius, kurie sutikdavo jas naudoti reklamai, tačiau ir menininkus bei kitus asmenis, todėl kartais Davis vos spėdavo suktis, kad spėtų ne vien tiktai vadovauti „Martinez Corporation“, tačiau ir dirbti kaip profesionali fotografė. Dėl to nukentėdavo jos laisvas laikas, tačiau vienaip ar kitaip, ji grįždavo ten, kur jos laukdavo. Kelis kartus ji tiesiog griūdavo į James glėbį ir deramai nespėjusi papasakoti, kaip jai sekėsi per dieną, užmigdavo. Žinoma, ryte ji atsigriebdavo ir vyro neišleisdavo iš lovos, dėl ko jis kelis kartus vėlavo į susitikimą su svarbiais partneriais, bet Eleonora priekaištų negirdėjo, vadinasi viskas buvo gerai.
Aplamai, gyventi su Warren‘u buvo taip lengva, tarsi ji jį būtų pažinojusi ne kelis mėnesius, o kelis metus. Mergina negalėjo suprasti, kodėl jai taip paprasta su juo, tačiau tas jausmas jai patiko. Žinoma, ji pagalvodavo apie tą jų didelį susipykimą anksčiau ir mąstydavo ar tokie epizodai kada nors dar pasikartos, tačiau kol kas viskas lyg ir ėjosi gerai. Tiesą sakant, ji nemanė, jog kada nors bus laimingesnė, negu buvo dabar.
Kaip ir įprastai, Eleonora sulaukė žinutės iš partnerių su pasiūlymu susitikti bei aptarti sandėrio detales. Tai buvo gana normalus dalykas, kadangi dirbant tokį darbą, kokį dirbo mergina, ji visada turėdavo susitikti su partneriais, su savo klientais. Ji juk buvo „Martinez Corporation“ veidas. Tiesa, šįkart šeštas jausmas jai kuždėjo, jog tai nėra pati geriausia mintis ir verčiau kartu vestis Alllen‘ą. Nežinia kodėl, tačiau ji jautė, jog kažkas negerai.
Ir buvo netgi labai teisi. Mergina neatsimena visko, kas vyko, tačiau puikiai atsimena, jog atvažiavus į vietą, juos iškart taranavo visureigis, o vėliau iš visų pusių pasipylė pulkos. Jos automobilis buvo visiškai sumaitomas, stebuklas, kaip jie su Allen‘u aplamai sugebėjo ištrūkti iš to metalo gabalo. Pamatęs, jog viskas vyksta labai negerai, vaikinas pasikvietė Chosė ir kelis savo vaikinus. Visgi, iki kol jie atvažiavo, jiedu su Eleonora nesugebėjo atsilaikyti. Mergina buvo sunkiai sužeista ir vaikinas matė, jog be medikų pagalbos kažin ar ji liks gyva.
Vos tiktai gavo žinią, Hiriam turbūt papirko pusę ligoninės, jog vienas jos sparnas būtų visiškai iškraustytas ir ten nebūtų nė vieno paciento. Jam tikrai nereikėjo apkalbų ar dar didesnio dėmesio. Įlėkęs į ligoninės antrą aukštą jis pastebėjo ant suolelio sėdintį Allen‘ą su Chosė bei kitais vaikinais, kurie atrodė taip, lyg jie būtų ką tik grįžę iš pragaro. Vaikinas nervingai žvalgė, vos tiktai pasirodydavo seselė. Martinez tas visai nesujaudino, jis priėjo prie jo, šiam vos spėjus atsistoti ir prirėmė jį prie sienos, prispausdamas alkūne jo kaklą.
- Prisiekiu Dievu, aš tave nudėsiu. Kur ji? Kur tu, po velnių, buvai? Tu turėjai vieną darbą ir jis buvo apsaugoti Norą. – sušnypštęs it gyvatė Hiriam kažkaip susitvardęs atleido savo gniaužtus ir paleido Allen‘ą, kol šis galutinai neužduso.
- Jų buvo per daug. Jie surengė pasalą. Tai tie patys tipai, su kuriais anksčiau dirbot ir pardavinėjot narkotikus. Jie nebuvo patenkinti, jog Nora atsisakė toliau su jais dirbti. – perbraukęs ranka kaklą vaikinas įkvėpė giliau ir dėbtelėjo į vyrą, nebyliai jį kaltindamas. Jei ne Hiriam, viso šito nebūtų.
- Ar tu mane drįsti kaltinti? Ar tu bent suvoki, ką tau...daktare, kaip ji? Kaip mano dukra? – nebaigęs pagiežingo grasinimo vyras pasigavo ateinantį gydytoją, kuris neseniai grįžo iš operacinės. Nusiėmęs kaukę nuo veido vidutinio amžiaus chirurgas santūriai šyptelėjo. O kaip gi, juk kalbėjo su Hiriam Martinez, kuris pervedė jam sumą su šešiais nuliais, jog tiktai išgelbėtų Eleonorą.
- Viskas stabilizavosi. Kulkos kliudė kelius gyvybiškai svarbius organus, tačiau dabar viskas gerai. Mergina stipri, ji operaciją atlaikė. Tiesa, kol kas ją paguldysime intensyvios priežiūros palatoje, kadangi ją dar reikia stebėti, - tarstelėjęs vyras kaip tik tuo metu atsisuko, kai Eleonora buvo nuvežta kelių seselių į palatą. Hiriam jau norėjo eiti paskui, tačiau chirurgas jį sustabdė, vos papurtydamas galvą, taip sakydamas, jog kol kas jos lankyti dar negalima. Priėjęs prie milžiniško lango, kuris atvėrė vaizdą į palatą, jis stebėjo savo dukrą, gulinčią prijungtą prie įvairiausių prietaisų ir turbūt pirmą kartą gyvenime pagalvojo, koks vis dėlto jis niekam tikęs tėvas.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 15:49

Kuomet James grįžo iš Kinijos, jiedu su Eleonora gerą pusdienį ir didžiąją nakties dalį, praleido pakuodami jos daiktus į dėžes, kad galėtų pervežti pas Warren į butą. Vyras vis dar negalėjo patikėti, kad iš tiesų pasiūlė Martinez pas jį persikraustyti. Jam tikrai buvo galima diagnozuoti lengvą beprotystės laipsnį. Žinoma, visas kraustymosi procesas būtų buvęs kur kas spartesnis, jeigu jiedu nebūtų užsisakė kiniečių maisto į namus ir neišgėrę poros butelių vyno, kuris įtakojo "greituką" Eleonoros mini drabužinėje. Tačiau nei vienas iš jų nesiskundė, kadangi nuobodų kraustymąsi pavertė labai smagia ir ganėtinai aktyvia veikla. Apie ketvirtą ryto jiedu atsidūrė pas jį bute, kur moteriai jau buvo atlaisvinta vieta visose buto patalpose. Warren tuo buvo pasirūpinęs iš anksto. Kadangi jiedu buvo gerokai išvargę, galutinai tvarkytis pabaigė sekančią dieną, o tada labai ramiai praleido sekmadienio vakarą lovoje. Iš tiesų vyriškis negalėjo atsidžiaugti tuo faktu, kad pastarąsias dvi savaites nubudo šalia moters, kurią mylėjo. Su kiekviena diena vis labiau.
Tai buvo eilinis trečiadienis: Warren'o dienotvarkėje vienas po kito tirpo verslo susitikimai. Šiam netgi teko nusigauti iki Čikagos, kurioje sulaukė labiausiai jį išgąsdinusio skambučio gyvenime. Tuo momentu, kai Allen'as pranešė, kad jie papuolė į susišaudymą ir Eleonora buvo sunkiai sužeista bei operuojama Sietle, vyras nieko nesakęs savo partneriams, dingo iš konferencijos salės, sėdo į pirmą lėktuvą ir parskrido į Sietlą. Viršydamas greitį James visomis išgalėmis mintyse meldė, kad jo mylimajai nieko nenutiktų, antraip jis už savo veiksmus neatsakė. Allen spėjo prasitarti, kad tas susišaudymas įvyko Hiriam dėka ir jeigu prieš tai tą vyrą norėjo nudėti, dabar Matthew norėjo jį palaidoti gyvą, kol jo plaučiuose nebeliktų nė menkiausios dalelytės deguonies. Pasigirdus cypiančioms padangoms, Warren atsidūrė ligoninės aikštelėje, užrakino automobilį ir paskubomis nužingsniavo į ligoninę. Pasiklausęs kuriame sparne gulėjo Eleonora, James nekantriai užkilo liftu į reikiamą aukštą ir pasukęs koridoriumi, priešai akis išvydo visą eilę vyrų. Jie atrodė lyg būtų dalyvavę kare ir vos iš jo išsikrapštę. Tiesa, kai kuriuos jų jau spėjo apžiūrėti bei sutvarstyti seselės. - Kur ji? Kokios prognozės? Ką sakė daktaras? - išbėręs klausimus it pupas, James pasisuko į Allen'ą, kuris pirmasis atkreipė dėmesį, kad jis čia ir atsistojęs paspaudė ranką, - kaip jūs? - paklausęs James nužvelgė vyrą ir jo komandos narius. Iš jų veidų ir fakto, kad jie vis dar buvo čia matėsi, kad dėl Eleonoros būtų paaukoję savo gyvybę. - Mano vyrukams pavyko susekti tų šunsnukių slapyvietę, jeigu yra noras prisidėti, tark žodį, atsiųsiu koordinates, - pridūręs Matthew patikino, - jeigu ne didesnis noras būti su Eleonora, jis asmeniškai ištaškytų tiems narkotikų prekeiviams smegenis. Ir tai tikrai nebuvo perdėjimas. Warren tame specializavosi.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 16:14

Kol jo vaikinai nebuvo sutvarstyti ir „sulopyti“ seselių, kurioms už tai buvo nemenkai paklota (Hiriam nebuvo toks siaubingas žmogus, jog nepasirūpintų vaikinais, kurie saugojo Eleonoros nugarą), Allen neišėjo ar tuo labiau nedingo iš ligoninės. Tuo labiau, jis tikrai neketino trauktis nuo tos palatos, kurioje gulėjo mergina, kadangi jis vis dar jautė kaltę, jog šios nesugebėjo deramai apsaugoti. Taip, jie tikrai nebūtų atstovėję tos gaujos dviese, tačiau jam nereikėjo leisti Davis jo ginti ar saugoti užnugario. Galbūt jei ji būtų pasislėpusi, kaip šis jai ir liepė, ji nebūtų gavusi tų kulkų, kurias turėjo gauti Allen. Ta mergina visada nepaiso jo ir dažniausia prisišneka. Tiesa, jis nemanė, jog nutiks toks variantas ir ji gulės palatoje, prijungta prie įvairiausių vamzdelių.
Kai vaikinas pamatė į ligoninę įsiveržusį Warren‘ą, pirmiausia jis pagalvojo, jog turbūt padarė didžiausią kvailystę gyvenime, jog pasakė apie tokią situaciją Martinez šeimos priešui. Tiesa, jo veido išraiška Allen‘ui sukėlė šiokį tokį įtarimą. Jis atrodė mažumėlę išsigandęs. Kodėl jis turėtų būti išsigandęs? Juk vaikinas nežinojo, jog Eleonorą sieja ne vien tiktai verslo santykiai su šiuo vyru. Žinoma, jis nujautė, kad kažkas pasikeitė, kadangi mergina buvo kur kas linksmesnė, negu įprastai ir tiesiogine to žodžio prasme skrajojo padebesiais, tačiau ji taip ir neprasitarė, kas vyksta. Atsistojęs vaikinas paspaudė James ranką ir linktelėjo keliems savo vaikinams, kurie nepatikliai jį nužvelgė.
- Ji intensyvios priežiūros skyriuje. Sakė, kad išsikapstys, tačiau bent jau šiandien jie turi ją stebėti, kad situacija nepablogėtų. Hiriam stovi prie jos palatos. Kokias tris valandas nepakeitė savo pozicijos ir atsisako trauktis iš savo vietos. Mus privertė nueiti pas seseles, jog jos mus sulopytų, - kreivai vyptelėjęs Allen persibraukė ranka veidą, kuris vis dar buvo dulkėtas ir purvinas. Linktelėjęs galva jis taip tarsi pasakė vyrui eiti paskui ir sustojęs už kampo, kuris vedė į intensyvios priežiūros skyrių, dėbtelėjo į kolidoriaus gale stovintį Hiriam. Net po tiek laiko jis nepakeitė savo vietos, net neprisėdo. Tai turbūt pirmas kartas, kada Warren galėjo jį išvysti tokį...palūžusį? Susikrimtusį? Kaltą?
- Mums viskas gerai. Chosė bei kiti važiuos namo, aš dar pabūsiu čia. Jumis dėtas palaukčiau, kol Hiriam išvažiuos. Užeiti į palatą vis tiek Jums niekas neleis. – gūžtelėjęs pečiais kiek tyliau tarstelėjo vaikinas vis dar žiūrėdamas į Eleonoros tėvą. Nors to jis garsiai ir nepasakė, tačiau jo žvilgsnyje buvo galima įžvelgti kaltinimą Hiriam pusėn. Jei jis būtų bent pamąstęs ir nesusidėjęs su tais tipais, dabar jie čia nebūtų. Viso to nebūtų nutikę.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 18:18

Vien tik tie žodžiai "intensyvios priežiūros skyriuje" privertė Warren'o odą nueiti pagaugais. Jis net nenorėjo įsivaizduoti, kaip reaguotų jeigu netektų dar vienos mylimos moters. Ir vėl to šunsnukio Hiriam Martinez dėka. Dievaži, nejaugi tas vyras pats nesuvokė kokią žalą aplinkiniams darė, toliau vystydamas savo nešvarų verslą? Šiuo atveju James tikrai tikėjosi, jog kada nors bus tas žmogus, kuris sugebės jį arba atvesti į protą arba pribaigti. Pasaulis be Hiriam, pavirstų kur kas geresne vieta. Realiausias buvo antras variantas, kuris su kiekvienu Allen pasakytu žodžiu tapo vis artimesnis. James reikėjo valdytis, kitaip šiandien įvyks dar vienas susišaudymas.
- Tu irgi turėtum važiuoti namo ir pailsėti. Būsi naudingesnis Eleonorai pilnai atsigavęs, - tarstelėjęs Matthew užmetė žvilgsnį į Hiriam, o po to sugrįžo akimis ties už save šiek tiek žemesniu vyruku. - Aš pasirūpinsiu, kad ji būtų saugi ir paskambinsiu kai ji atsibus, - patikinęs Matthew leido suprasti, kad neketina trauktis nuo Eleonoros net tuo atveju, jei tai užtruks visą naktį ir jeigu Hiriam tam prieštaraus, - Nesijaudink, su tuo šunsnukiu aš galiu susitvarkyti, - vos šyptelėjęs Matthew paplekšnojo Allen per petį ir nužingsniavo prie Eleonoros palatos. Žvelgdamas į ją pro stiklą suspaudė lūpas ir turėjo sudėti visas įmanomas jėgas į tai, kad dabar pat nenudėtų Hiriam. Moteris atrodė tokia trapi, tokia pažeidžiama...tai buvo antras košmariškiausias vaizdas, kurį vyrui teko matyti per savo gyvenimą. Giliau įkvėpęs, Matthew nusekė akimis seselę, kuri įėjusi į palatą, užtraukė ant lango užuolaidą, kad galėtų suleisti vaistus ir pakeisti plastmasinius indus, skirtus gamtiniams reikalams po pacientės lova. Sulaukęs sms žinutės kaip patvirtinimo, kad puolimas buvo sėkmingas, Warren įsiėjo telefoną į kišenę.
- Nesuprantu, kodėl visi tavęs gaili, kai esi priežastis to, kas Norai atsitiko, - griežtu, tačiau ramiu tonu tarstelėjęs James neišlaikė, - stovi čia ir apsimeti, kad tau rūpi, kai vietoj tavo vyrų, maniškiai ką tik pašalino tavo sukurtą problemą, - nusisukęs nuo palatos lango, pro kurį vis tiek nieko nebesimatė tarstelėjo ir atsisėdo ant vienos iš kėdžių netoliese.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 19:19

Allen tikrai nenorėjo palikti Warren‘o vieno ligoninėje su Hiriam, kai visas tas intensyvios priežiūros skyrius buvo praktiškai nupirktas merginos tėvo. Jis būtų galėjęs vietoje nudėti savo didžiausią priešą ir gydytojai galimai netgi padėtų sutvarkyti įvykio vietą. Vis dėlto, jis buvo pavargęs ir tai pajautė tiktai dabar. Stresas ir nerimas darė savo.
- Aš tikiu, jog galite, tačiau nenorėčiau, jog Eleonora prabudus sužinotų apie tai, kad jūs abudu susikapojot ligoninėj ir sukėlėt trečią pasaulinį karą. Dėl to ji tikrai neapsidžiaugtų, kad ir koks didelis priešas esate jos tėvui. – burbtelėjęs vaikinas susiaurino žvilgsnį ir pasisuko į James. Kodėl jis buvo toks geras merginai? Jis, kaip dešinioji jos ranka ir asmens sargybinis, turintis saugoti ją nuo visokiausių tipų, negalėjo suprasti, kodėl Warren taip maloniai bendravo ne vien su juo, o ir su pačia Davis. Juk ji buvo jo priešo duktė, tai neturėtų nieko pakeisti. Nebent...tarsi kažką supratęs Allen jau norėjo žiotis ir kažką sakyti, tačiau James nuėjo Hiriam link, o vaikinui beliko jį nusekti žvilgsniu ir melsti Dievo, jog Eleonoros tėvas nesugalvotų tokios beprotiškos minties, kokią dabar sugalvojo jis. Dėl kokios priežasties Warren atrodė išsigandęs ir dėl kurios jis taip rūpinosi mergina, kuri dabar gulėjo intensyvios priežiūros palatoje.
Išgirdęs žingsnius Hiriam pasisuko į garso pusę ir tą akimirką jis nesugebėjo nuslėpti emocijos, kuri pasirodė jo veide. Nuostaba. Tikrų tikriausia nuostaba. Ką Matthew čia veikė ir kaip jis sužinojo apie tai, jog Eleonora ligoninėje?
- Ką tu čia veiki? – kelis kartus sumirksėjęs vyras grįžo į įprastą sau veido išraišką ir paniekinančiai nužvelgęs James stotą, nusisuko į palatą, kur dar kelioms akimirkos galėjo stebėti savo dukrą, kol seselė neužtraukė užuolaidos. Pasitrynęs akis viena ranka, tik dabar vyras nežymiai pajudėjo, pramankštindamas kojas.
- Ačiū už labdarą, Warren‘ai, tačiau jos man nereikėjo. Būčiau susitvarkęs ir be tavo įsikišimo. Apskritai, kodėl tu kišiesi į šeimos reikalus? Atėjai, siekdamas ko? Nežengsi arčiau prie šitos palatos, nes aš žinau, ką tu norėtum padaryti. – nė nedirstelėdamas į vyrą Hiriam stipriau suspaudė lūpas. Jis nesitrauks nė per centimentrą nuo čia, kadangi tas tipas nori padaryti, jog šis jaustųsi taip pat, kaip kad jautėsi James, kai Hiriam nušovė jo žmoną. Ar jis atėjo atsikratyti Eleonora tam, jog jis pajaustų, ką reiškia netekti mylimo asmens?
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 19:50

Matthew akimis perbėgo sužeisto Allen veidą. Kodėl visi įsivaizdavo, kad jiedu su Hiriam kibs vienas kitam į atlapus viešoje vietoje? Jiedu norėjo, dievaži, dievas žino, kad jie norėjo, tačiau negalėjo dėl daugelio priežasčių iš kurių viena buvo Eleonora. - Nesijaudink, Allen'ai, šiandien čia nebus jokio karo, - šyptelėjęs Warren vaikiną patikino. - Bent jau iš mano pusės, - pridūrė sau po nosimi jau eidamas link savo didžiausio priešo.
- Aš žinau viską, kas vyksta su manimi dirbančiais partneriais ar tuo labiau draugais, - leido suprasti Hiriam, kad Eleonorą jis laiko savo drauge, kas turėjo paaiškinti, kodėl jis čia, kol šis neprisigalvojo teisingų priežasčių. - Todėl, kai jiems kažkas atsitinka, aš esu ten, kad juos palaikyčiau, - lyg mažam vaikui paaiškinęs, kaip reikia elgtis su artimais žmonėmis Matthew susilaikė nepavartęs akių. Šiandien nereikia pyktis, Matt...
- Dievaži, Hiriam, visas pasaulis nesisuka apie tave, - beviltiškai atsidusęs Matthew nužvelgė vyro veidą, kuris tikrai buvo pavargęs, - čia aš esu dėl jos, o ne dėl tavęs, todėl nesielk kaip mažas vaikas, nes puikiai žinai, kad tarp mūsų yra vienas esminis skirtumas - aš nekaltų moterų nežudau, - tarstelėjęs vyras priminė didžiausią padarytą Martinez klaidą, kuri privedė prie karo tarp jų abiejų. Tiesa, tai Matthew pasakė neapskaičiuotai garsiai, todėl labai tikėjosi, kad Allen bus diskretiškas ir net tokios menkos užuomino Norai nesuteiks. Ji tiesiog negalėjo žinoti ką Hiriam padarė, nes tai amžinai pakeistų jos santykius su tėvu.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 20:24

Visi galvojo taip galbūt dėl to, jog visi žinojo, kaip smarkiai jie vienas kito nekenčia? Ta neapykanta buvo tokia sena, tarsi pasaulis ir net neseniai į verslo pasaulį įžengęs asmuo žinojo turbūt legendinę istoriją apie Martinez ir Warren‘o karą. Tiesa, ta istorija buvo pagražinta, kadangi niekas nežinojo tikrosios priežasties, kodėl vyrai pradėjo vienas kito nekęsti. Dauguma tikėjo gandais ir manė, jog visa tai dėl verslo. Du didžiausi verslininkai tiesiog nepasidalino projektais ir gavosi taip, kaip gavosi. Niekas nežinojo to, jog Hiriam, vedamas kraštutinumų ir noro pašalinti James iš verslo, netgi nužudė jo žmoną. Jo nėščią žmoną. Tiesa, niekas nežinojo ir to fakto, jog vyras tai padarė, būdamas...ne savimi. Sakykime taip – jis labai smarkiai buvo priklausomas nuo narkotikų tuo metu, kai tai įvyko. O tokio asmens protas ne visada sugalvoja kitą būdą, kaip gauti tai, ko jis nori.
- Taip, viskas tikrai nesisuka apie mane. Tačiau tai mano dukra. Kaip tipas, laikantis pyktį dešimt metų, turėtum nekęsti visų mano artimų žmonių rato. – tarstelėjęs jis netgi giliau ir lengviau atsiduso, kai palatos užuolaidos vėl buvo atitrauktos ir jis išvydo Eleonorą. Tarsi visą tą laiką būtų bijojęs, jog kažkokiu stebuklingu būdu ji dings iš palatos. Tuo tarpu Allen, stebėjęs visą situaciją iš šono, vos suspaudė lūpas, išgirdęs James komentarą. Vaikinas norėjo žengti į priekį ir išsiaiškinti, apie ką jiedu kalba, tačiau tą akimirką Chosė jį sugavo už alkūnės ir jis nenoriai, tačiau dingo su draugu iš intensyvios priežiūros skyriaus.
Hiriam galimai dar valandą prastovėjo šalia Davis palatos. Visą tą laiką jis išlaikė tik jam vienam būdingą laikyseną, nors jo veidas visai nepriminė to paties šaltakraujo vyro. Jis atrodė išsiblaškęs, apie kažką mąstantis ir tiesiog savotiškai sužlugdytas. Juk tai per jį nutiko tai, ko jis anksčiau labiausia bijojo. Ne per nieką kitą, o per jį. Iš apmąstymų jį ištraukė telefono skambėjimas.
- Klausau? Taip. Ne, šiuo metu negaliu. Ar jūs tikrai tokie beviltiški, jog negalit susitvarkyti be manęs? Taip, pas mane. Būsiu už penkiolikos minučių. – šaltai ir atžagariai kaip visada Hiriam padėjo ragelį ir atsidusęs sumaigė žinutę Tyleriui, jog šis atvažiuotų iki ligoninės bei pasaugotų Eleonorą. Jis norėjo sužinoti, kada ši prabus. Galiausia atsisukęs į Warren‘ą, jį nužvelgė neperprantamu žvilgsniu. Nieko netaręs jis apsisuko ant kulno bei nužingsniavo link išėjimo iš skyriaus, žinoma, prieš tai pasigavęs seselę bei įspėjęs, jog James jokiu būdų neįleistų į Eleonoros palatą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 20:57

Netgi faktas, kad Hiriam galėjo būti veikiamas pašalinių veiksnių, tokių kaip narkotikai, nepakeis James neapykantos stiprumo. Bet kuriuo atveju, niekas nevertė Martinez pradėti juos vartoti, o jei ir vertė, yra būdų kaip kovoti su priklausomybe. Warren pilnai tikėjo pasirinkimo teise ir jeigu asmuo, pasirinkęs tam tikrą kelią, sulaukia skaudžių pasekmių, už jas turi atsakyti pats, nesitikėdama jokių pateisinimų iš aplinkinių. Šiuo atveju vyras buvo neperkalbamas. Jis mirtų tuo tikėdamas, kadangi niekas be tavęs paties, nesukuria tavo gyvenimo. Lygiai taip pat kaip be sunkaus darbo, nepasieksi karjeros aukštumų.
- Tai, turbūt, dar vienas skirtumas tarp mūsų, Hiriam, - tarstelėjęs labai ramiai, Warren akies krašteliu dirstelėjo į Martinez, - tu esi vienintelis, kuris kaltas dėl Saros mirties. Tavo šeima ar tuo labiau Eleonora, prie to neprisidėjo, tad nėra tikslo jų kaltinti dėl to, kad jie nešioja tavo prakeiktą pavardę, - atsakęs Matthews sutelkė žvilgsnį ties Eleonora. Matant ją gulinčią be sąmonės, James krūtinėje susidarė nepaaiškinamas sunkumas, lyg kas nors būtų pakabinęs toną metalo ant jo plakančio organo.
Kuomet Hiriam sulaukė skambučio, o po to paaiškėjo, kad šis privalės išvažiuoti, Matt tik tvirčiau suspaudė lūpas. Jo duktė guli prijungta prie mažiausiai trijų aparatų, o jis nusprendė tvarkyti reikalus...Šaltakraujis šunsnukis. Sunkiai atsidusęs Warren nusileido į pirmąjį ligoninės aukštą, kur nupirko mėgstamiausių Noros gėlių puokštę. Pasiėmęs didžiausią puodelį stipriausios kavos, vyras sugrįžo į sparną, kur jau rado sargybinį, bestovintį priešais jos palatos duris. Užuolaidos buvo užtrauktos, kuo greičiausiai pasirūpino Hiriam.
- Traukis, - tarstelėjęs Matthew įspėjo. Šiuo klausimu jis tikrai nesiruošė nusileisti ir jo tikrai niekas nesustabdys įeiti į tą sušiktą palatą. Warren su daktaru tai jau aptarė, sumokėdamas jam apvalią pinigų sumelę. Kada Tyler'is nesitraukė, Matt sukandęs žandikaulį, padėjo puokštę ant greta buvusio stalelio su rankšluosčiais bei vaistais ir staigiu judesiu nutaikė savo ginklą tiesiai į sargybinio smilkinį, - Tu ramiai atsisėsi ir netrukdysi man patekti į tą paltą, kitu atveju, seselėms teks rinkti tavo smegenis nuo grindų, - šaltu it ledas tonu tarstelėjęs Matt įspėjo. Jo veido mina bylojo, kad jis nejuokauja ir verčiau tam vaikiui nesipriešinti. Jis bus šalia Eleonoros iki tol momento, kol ji pabus.
- Kaip tik norėjau išeiti nusipirkti kavos...- sumikčiojęs vaikinas, kuriam ryškiai neteko tvarkytis su tokiais rykliais kaip Warren, atsargiai pasitraukė nuo durų.
- Geras pasirinkimas, - linktelėjęs James šyptelėjo ir pasiėmęs puokštę įėjo į Eleonoros palatą. Pamerkęs gėles į palatoje buvusią vazą, Matthew giliau įkvėpė. Jis mielai būtų susikeitęs vietomis su moterimi, kad tik jai netektų kęsti to skausmo ir operacijų. Nežymiai atsidusęs jis atsisėdo ant greta lovos stovėjusio fotelio ir suėmė Noros delną į savuosius, padėdamas ant jų savo kaktą. - Nagi, meile mano, tau reikia atsibusti...- tarstelėjęs Matthew alkūnėmis pasirėmė į lovos kraštą ir nepaleisdamas jos rankos priglaudė savo lūpas prie moters plaštakos. Nežinia kiek laiko vyras taip prasėdėjo.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 21:24

Tyleris buvo vienas naujesnių Hiriam pasamdytų žmonių, tačiau puikiai jį pažinojo. Ir žinojo, jog jei jis neatliks savo pareigos, tai jo galva gali lėkti nuo pečių, kaip lėkdavo apsivogusių žmonių galvos viduramžiais. Jis nebuvo kaltas dėl to, jog gavo įsakymą neįleisti nieko, apart ligoninės personalo į tą palatą. Žinoma, kai Warren tokiu balso tonu, o vėliau ir veiksmai parodė, jog pateks į vidų, nesvarbu ar reikės jaunuoliui ištaškyti smegenis, ar ne, jis suprato, kodėl tą vyrą visi minėdavo su pagarba. Turbūt vienintelis Hiriam jo gerbti nesiruošė dėl kažkokių kvailų principų. Jei jis būtų turėjęs bent kažkiek žmogiškumo, net nebūtų padaręs to, ką padarė. O jei vis dėlto ir būtų padaręs, tai bent jau nesielgtų su James taip, kaip elgėsi dabar.
Tuo tarpu Eleonora gulėjo palatoje ir net neįsivaizdavo, kas vyksta už jos ribų. Po operacijos buvo praėję nemažai laiko, todėl narkozė po truputį traukėsi ir tamsus rūkas, buvęs merginos galvoje, iš lėto traukėsi. Kaip ir traukėsi nuskausminamųjų poveikis, todėl net ir miegodama ji galėjo jausti geliantį skausmą tose vietose, kur buvo pašauta. Tai išdavė jos pulsas, nes jis trumpam tapo kiek greitesnis, negu buvo prieš pora valandų. Tas pypsintis aparatas rodė, jog mergina jau sąmoninga, tiesiog dar miega.
Visgi, netgi per miegus ji galėjo jausti, jog kažkas prisiliečia prie jos rankų. Be garso atsidususi Eleonora vos pakrutino pirštus, buvusius James delne, kas rodė, jog ši netgi labai sąmoninga.
Turbūt praėjo dar valanda, kai jos akių vokai suvirpėjo ir iš lėto atsimerkė. Buvo pernelyg tamsu, todėl mergina suprato, jog jau vakaras. Be to, palatos langai, atsukti į gatvę, parodė, jog miestas apšviestas, todėl tai irgi signalizavo, jog jau vakaras. Pirmiausia ji pajautė duriantį skausmą, kuris tiktai sustiprėjo ir nežymiai suinkštė, vos prisimerkdama. Galiausia Eleonora pasuko galvą ton pusėn, kur jautė kažką esant šalia ir išvydusi James, nežinia kodėl, tačiau ir apsidžiaugė, ir išsigando tuo pačiu metu. Jei jis čia, tai kur Hiriam? Ir ar jis žino, jog Warren yra čia?
- Matt...ką tu čia veiki? Kur Allen? Pala...ar čia ligoninė? – kiek prikimusiu balsu tarstelėjo ir būtų tuoj pat pašokusi iš lovos, kai prisiminė visus iš eilės sekusius įvykius, tačiau kūnui įsitempus, jis susignalizavo apie skausmą ir Eleonora suspaudė lūpas, vos prisimerkdama.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 22:07

Matthew, nors ir grasino ištaškyti tam jaunuoliui smegenis, to nebūtų padaręs dėl labai paprasto dalyko - jis nekaltų žmonių nežudė. Vyras greičiausiai būtų peršovęs Tyler'iui koją arba petį, kad jį įspėtų ir pagąsdintų, tačiau ir jo reputacijos pakako tam, kad vaikinas nesuabejotų James tariamais žodžiais.
Laikas laukiant, kol tavo mylimas žmogus prabus, ėjo nežmoniškai lėtai ir varė paranoją net ir šiuo atveju, kai daktaras patikino, kad moteriai viskas bus gerai. Tačiau Matthew nebūtų Matthew, jeigu pats savo akimis tuo neįsitikintų ir nepaprašytų vieno iš savo daktarų peržvelgti visas rentgeno nuotraukas, sužeidimus ir galutinius rezultatus. Kada gavo patvirtinimą, kad Sietlo daktarai tikrai žino ką daro ir viską daro teisingai, Warren galėjo atsipūsti ir išgerti savo milžinišką kartoninį puodelį kavos. Tiesa, visą tą laiką vyras Eleinoros rankos nepaleido.
Kuomet aparatai bylojo apie padažnėjusį pulsą, James lengviau atsipūtė, kadangi tai rodė, kad moteris miega ir po truputį narkozė sklaidosi. Tai reiškė, kad ji jus susišaudymo padarinius, tačiau taipogi bus priversta atsibusti. Kantriai belaukdamas tos akimirkos, Warren spėjo sutvarkyti kelis reikalus telefono pagalba, kadangi jo dingimas be priežasties sukėlė daug nepasitenkinimo Čikagoje. Vyrui viską pavyko užglaistyti atsiprašymu ir paaiškinimu, kad jam artimas žmogus buvo sunkiai sužeistas.
Eleonorai prabudus, Matt veidą nuplovė palengvėjimo emocija ir vyras nusišypsojęs atsistojo nuo fotelio. - Taip, tu ligoninėje, - ramiu balso tonu atsakęs Matt priglaudė lūpas prie moters kaktos, - Allen ir kiti vaikinai buvo sulopyti seselių ir paleisti namo. Tais tipais buvo pasirūpinta, -
tarstelėjęs Matt akimirkai surimtėjo, - Tavo tėvas taipogi čia buvo, kol jo neiškvietė kažkoks svarbus reikalas, - paaiškinęs nuramino Davis mintis, kad jis gali juos užtikti drauge. - Aš čia, nes kai man pranešė, kad patekai į susišaudymą...- vyras nežymiai papurtė galvą, nes to momento dar kartą pergyventi tikrai nenorėtų, - kaip jautiesi? - nukreipęs temą kita linkme jis nubraukė plaukus nuo Eleonoros veido.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 22:29

Kiek giliau įkvėpusi mergina pajautė vos duriantį skausmą plaučių srityje, kas reiškė, jog ten ją buvo pašovę. Ji buvo vienas stebuklingai laimingas asmuo, kadangi kulka tiktai užkliudė kairįjį plautį, jo nepažeisdama. Kadangi maudimas nebuvo toks sunkus, Eleonora galėjo prie jo priprasti. Tiesą sakant, ji anksčiau irgi buvo nemenkai sužeista, tačiau ne taip, jog tai būtų mirtina. Tai turbūt buvo pirmas kartas. Nuo tokios minties mergina sunkiai nurijo gumulą, susidariusį jos gerklėje. Kas nutiktų, jei ji būtų...?
Grąžinusi savo kiek pasimetusi žvilgsnį ties Matthew, ji pajautė, kaip širdis krūtinėje nurimsta. Nežinia kodėl, tačiau jai buvo ramiau, kai matė jį čia. Kad ir kaip tai galėjo būti pavojinga, nes bet kurią minutę į palatą įsiveržti galėjo Hiriam. Bent jau Eleonora taip manė.
- Ačiū Dievui, jog jiems viskas gerai, - ramiau atsidususi mergina blausiai šyptelėjo prisimerkdama, kai vyras pasilenkdamas priglaudė lūpas prie jos kaktos. Ironiška, tiesa? Ji čia guli turbūt sulopyta dar baisiau, tačiau Eleonorai svarbiausia buvo išgirsti, jog jos vadinamai „dream team“ viskas gerai. Ji turbūt būtų save prakeikusi, jeigu kuriam nors iš vaikinų būtų atsitikę taip pat, kaip kad atsitiko jai.
- Na, jį visada iškviečia svarbiais reikalais. Tikiuosi neteko su juo susidurti? Kai jis būna sunerimęs, nevaldo savo temperamento. – kreivai vyptelėjusi mergina neatrodė nuliūdusi dėl to, jog Hiriam nebuvo šalia. Nors palatos užuolaidos ir buvo užtrauktas, šalia buvo galima pastebėti šešėlį. Vadinasi jis, nors ir nebūdamas šalia, norėjo žinoti, kaip Eleonora laikosi. Tai buvo vis šis tas. Ji jau juk buvo pripratusi prie to, jog jis nesielgia labai...tėviškai.
- Ei...kaip matai, aš netgi labai gyva. Apie sveikumą galima ginčytis, tačiau gyva. – krenkštelėjusi Eleonora priglaudė vieną delną prie vyro skruosto, vos šyptelėdama. Susiradusi lovos pultelį ji paspaudė mygtuką, jog priekinė lovos dalis pasilenktų, taip merginai leisdama atsisėsti.
- Kas tau apie tai pranešė? – vos kilstelėjusi antakius Eleonora iš lėto pradėjo žvalgytis po palatą, kol jos žvilgsnis neužkliuvo už didelės puokštės gėlių. Dirstelėjusi į ją, o vėliau į vyrą ji kilstelėjo vieną antakį, taip tarsi klausdama ar tai jo darbas.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-06, 20:40

- Tie vaikinai nepaliko tavęs vienos iki pat galo, - tarstelėjęs Warren išmetė tuščią kavos puodelį į šiukšlinę netoliese, - džiaugiuosi, kad be manęs dar turi tokį stiprų užnugarį, - pridūręs vyras linktelėjo. Matthew buvo savotiškai ramiau, kadangi jis žinojo, kad tų vyrukų ištikimybės Hiriam negalėjo nupirkti už jokius pinigus.
- Persimetėm keliais žodžiais, - nežymiai šyptelėjęs Matt pasikasė pakaušį, - nieko dramatiško, tiesiog jis galvojo, kad ketinu tave pribaigti, - gūžtelėjęs pečiais pripažino. Na, tai atrodė ganėtinai komiškai, bet tuo pačiu ramino, kadangi tai reiškė, kad jie nieko nesuuodė, kas vyko tarp jo dukters ir didžiausio priešo. - Nesijaudink, Nora, jis greitu metu čia nesugrįš vien dėl to, kad už durų paliko savo sarginį šunį, - plačiau išsišiepęs Matthew mostelėjo durų link, kur pro užuolaidas matėsi Tyler šešėlis. - Jeigu sužinotų, kad aš patekau į tavo palatą, turbūt su tanku išgriautų ligoninės sienas, - sukrizenęs Matt, švelniai delnu perbraukė per sėdinčios Eleonoros plaukus ir nežymiai atsiduso. Warren tikrai būtų ką nors šiandien nudėjęs, jeigu šios moteris būtų netekęs...
- Allen man paskambino ir papasakojo visą situaciją, - tarstelėjo, - ar žinai, kad jis save kaltino dėl to, kad saugojai jo užnugarį, o ne atvirkščiai? - susiaurinęs žvilgsnį Matt nebuvo tuo labai patenkintas, tačiau jis puikiai spėjo suprasti, kad jo Eleonora buvo per daug geros širdies, kad leistų savo komandai nukentėti.  - A..taip, kaltas, - iškėlęs abu delnus lyg pasiduodamas šyptelėjo, - norėjau, kad nubus pamatytum šį tą geriau nei žalsvas palatos sienas, - šyptelėjęs vyras prisipažino nupirkęs puokštę ir suėmė tamsiaplaukės delną į savąjį. - Be to, kiekvienas savo moterį mylintis vyras, privalo ne tik progomis joms nupirkti mėgstamiausių gėlių, - tarstelėjęs nenutraukė akių kontakto su moterimi, priglausdamas lūpas prie jos plaštakos kelis kartus. Taip, taip, jis pagaliau nusprendė nebelaukti nei vienos papildomos minutės, kad pasakytų kaip iš tiesų jautėsi. Gyvenimas buvo per trumpas, kad jas švaistyti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-06, 21:07

- Na, dėl to, jog neišvažiavo ilsėtis, tikrai gaus galvon...tiktai pirmiau man reikės pasikelti iš tos lovos, - atsidususi Eleonora blausiai šyptelėjo, vos prisimerkdama, kai sukrutėjo lovoje ir pajautė diegimą, teigiantį, jog ši dar negali pasikelti iš lovos ir tikrai dar negalės geras pora dienų. Iš esmės gerai, jog kulkų padaryti sužeidimai nebuvo tokie baisūs. Merginai tiesiog reikės daugiau ilsėtis ir sulėtinti savo tempą, kadangi kulkos vis tiek kliudė kai kuriuos vidaus organus, todėl visam jos organizmui reikės atsigauti.
- Kodėl jis turėtų taip manyti? – prunkštelėjusi ji kilstelėjo vieną antakį ir žvilgtelėjo į Warren‘ą. Eleonora juk nieko nenutuokė. Ji net žalio supratimo neturėjo, kodėl Hiriam turėtų galvoti, jog vyras, stovintis priešais ją, norėtų ją nužudyti. Šiuo atveju mergina tiesiog pagalvojo, jog jos tėvas turi tikrai gana lakią vaizduotę ir tiek. Juk jie vienas kito nekenčia, kam žudyti aplinkinius?
- Manau jis tuo pačiu tanku pervažiuotų tave, o ne išgriautų ligoninės sieną, - šyptelėjusi ji atrėmė galvą į pagalvę ir įsižiūrėjo į James. Būtų buvę tikrai apmaudu, jei ji būtų mirusi po to, kai jiedu apsigyveno kartu ir net neturėjo daug laiko vienas kitu pasidžiaugti. Tiesa, apie tai dabar tikrai nereikėjo mąstyti. Ji tiesiog džiaugėsi, jog James yra kartu su ja.
Vyrui toliau pradėjus kalbėti Eleonora kelis kartus sumirksėjo, susidurdama su vos ne ją gręžiančiu jo žvilgsniu. Ar jis pasakė...na gerai, jis akivaizdžiai nepasakė „aš tave myliu“, tačiau tai buvo beveik tas pats. Šiuo metu ji meldė Budos ir Kalėdų senelio, jog tas velnio aparatas neparodytų, kad šios širdis pradėjo greičiau plakti, kadangi tuomet jis būtų tikrų tikriausias išdavikas.
- Ar aš teisingai išgirdau, ar mane vis dar veikia narkozė? – apibėgusi Matthew veidą žvilgsniu ji ne tai, kad norėjo, jog jis tai pakartotų, tačiau tiesiog norėjo įsitikinti, jog neprisigalvojo nesąmonių. Jei būtų reikėję, ji tikrai sau kelis kartus būtų įsižnybusi. Komiška, tiesa? Visgi, Eleonora niekada nebuvo girdėjusi panašių žodžių, todėl tai išgirsti buvo savotiškas stebuklas.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 20:07

- Ramiau, eržile, - nusijuokdamas Matt sudrausmino moterį, - tau pačiai reikia ilsėtis mažiausiai dvi paras, bet tikriausiai laikys ilgiau, - garsiai pamąstė, - tavo sužeidimai buvo labai rimti, - vėl surimtėjęs vyras suspaudė lūpas. Ta moteris tikrai jį nuvarys į kapus, jeigu toliau nesisaugos. - Jeigu būtų mano valia, laikyčiau tave lovoj mėnesį, - kreivai šyptelėjęs Warren uždėjo delną ant Davis šlaunies, kurią dengė šviesiai mėlyna antklodė.
- Nežinau, turbūt vis dar galvoja, kad planuoju jį sužlugdyti pasinaudodamas tavimi ar kažkas tokio, - gūžtelėjęs pečiais Matthew nežymiai šyptelėjo. Vyras savotiškai pasigailėjo, kad aiškiai parodė Hiriam, kad neketina kenkti Eleonorai. Ta situacija tas vikšras labai lengvai galėjo pasinaudoti ir tai James visiškai nepatiko. Jis visai nenorėtų atsidurti pozicijoje, kurioje jam reiktų rinktis svarbų projektą ar kažką, kas buvo susijęs su jo mylima moterimi.
- Tiesa, - linktelėjęs Warren nusikvatojo. Šituo jis nė kiek neabejojo. Gerai, galbūt į tą scenarijų nebūtų įtrauktas tankas, tačiau pats Hiriam atliktų tos sunkios mašinos vaidmenį, įmūrydamas vyrą į sieną, kad šis sėdi jo dukters palatoje.
Matthew nežymiai šyptelėjo, kada moteris jo perklausė ar gerai išgirdo. Suėmęs jos smakrą tarp rodomojo piršto ir nykščio, vyras įsmeigė savo intensyvų žvilgsnį į Eleonoros akis, - Taip, Eleonora Davis, jūs išgirdote teisingai, - tarstelėjo, - Aš tave myliu ir nesiruošiu švaistyti greitai bėgančių minučių, kad tai pasakyčiau tau garsiai, - tarstelėjęs vyras nykščiu perbraukė per moters lūpas, o po to jas švelniai pabučiavo, lyg užtvirtindamas savo pasakytus žodžius.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 20:52

- Na, jei norėtum laikyti mane lovoje mėnesį, tau reikėtų sugalvoti kiek įdomesnės veiklos, negu vien tiktai gulėjimas. – šėtoniškai nusišypsojusi Eleonora vos kilstelėjo vieną antakį. Ji galbūt tiktai prie geras pora valandų pabudo iš narkozės, o jos charakteris nė kiek nepasikeitė. Turbūt jei ne maudimas sužeistose vietose, tikrai būtų šalia James pasiguldžiusi. Ir nesvarbu, jog tai buvo ligoninės lova.
- Aš nežinau ar kada nors jo mąstymas pasikeis. Jis jau tokių metų, kad kažin ar jo požiūrį į tam tikrus dalykus galima pakeisti. Patikėk manim, aš bandžiau, tačiau kaip matai, man nepavyko. – gūžtelėjusi pečiais mergina žvilgtelėjo į vyro ranką, padėtą jai ant šlaunies ir uždėjo savo delną ant jo, sunerdama savo pirštus su jam priklausančiais. Tai buvo gana paprastas gestas, tačiau jai jis reiškė daug. Vienaip ar kitaip, jiems juk buvo pavojinga akivaizdžiai vienas kitam reikšti jausmus. Eleonora nenorėjo pagalvoti, kas būtų, jei kokiame renginyje moterys imtų sukinėtis aplink James. Juk ji negalėtų meksikietišku temperamentu sudraskyti joms kudlų, kadangi tai parodytų, jog ji kažką vyrui jaučia. Slėpti santykius kartais tikrai erzino.
Šįkart jai buvo visiškai vienodai, jog aparatas, fiksuojantis jos širdies dūžius, bus tikras išdavikas ir parodys Matthew, kaip ją veikė jo pasakyti žodžiai. Velniop visa tai. Apsivijusi abiejomis rankomis vyro kaklą mergina taip įsisiurbė šiam į lūpas, jog kelias minutes atrodė, kad jai nereikalingas oras. Viskas, kas jai buvo reikalinga, buvo priešais ją.
- Aš irgi tave myliu. – vos atsitraukusi ji tuo pačiu įkvėpė oro, atsimerkdama ir tiesiog leisdama taip ilgai užgniaužtam sakiniui išsiveržti iš jos lūpų. Kelias akimirkas mergina tiesiog žiūrėjo į James, galvodama, kad vieną dieną šitas jausmas arba ją pražudys, arba pavers beprotiškai laiminga. Nors apie ką mes kalbam, ji jau dabar buvo laiminga. Tiesa, tą laimę greitai išsklaidė durų barmenimas. Davis turėjo patraukti rankas nuo James, kad ir kaip ji to nenorėjo. Į palatą atsargiai įžengė Tyleris, kiek ilgiau užsižiūrėdamas į vyrą, o vėliau į Davis.
- Panele Martinez, skambino Jūsų tėvas. Sakė, jog už pusvalandžio bus čia. – vėl dėbtelėjęs į Warren‘ą, tarsi tikrintų ar jis tikrai pasiruošęs atkentėti uraganą, vardu Hiriam, grąžino žvilgsnį prie merginos.
- Ačiū, Tyleri. – tarstelėjusi Eleonora vos šyptelėjo ir kai apsauginis dingo už palatos durų, ji grąžino žvilgsnį ties vyru.
- Jei nenori, kad tas tankas tavęs pervažiuotų, turėtum dingti iš palatos per pusvalandį. – tarstelėjusi ji blausiai šyptelėjo. Pokalbis su tėvu nebuvo toks malonus, koks buvo su James, tačiau jo nereikėjo dar labiau pabloginti, jei šis pamatytų, jog Warren rado būdų patekti į palatą. Be to, Tyleris garantuotai netektų dėl to galvos.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 21:15

- Oiii, sugalvotumėm mes tos veiklos per akis, - plačiau išsišiepęs vyras pakilnojo antakius. Per tą mėnesį jiedu greičiausiai galėtų sukurti naują "Kamasutros" versiją, kuri detaliai aprašytų ne tik pačią sueitį, bet ir vadinamą "foreplay". Nors James ir pasitenkintų ramiu scenarijumi, kuriame jiedu ramiai guli lovoje, apsikrovę kalnais maisto ir žiūri kokį nors serialą, nuo kurio nebūtų galima atitraukti akių. Jeigu tiek jiems nereikėtų valdyti dviejų didžiausių Sietlo kompanijų...
- Jis užsispyręs šunsnukis, kuris nenori keistis, - taikliai įvardinęs Eleonoros tėvą gūžtelėjo pečiais, - o kada žmogus nenori keistis, jo pakeisti tiesiog neįmanoma, - pridūręs James šyptelėjo. Žinoma, jis nutylėjo faktą, kad Hiriam buvo užsispyręs šunsnukis-žudikas, kurį Warren per dešimt metų spėjo nudėti skirtingais būdais mažiausiai po šimtą kartų per mėnesį.
Kada moteris taip neatsargiai ir impulsyviai jį apsikabino, Matthew švelniai delnais perbraukė per jos šonus, kuriuos dengė tradicinis vienspalvis ligoninės apdaras ir toliau ją bučiavo. Vien mintis, kad to daugiau nebūtų galėjęs padaryti, vyrą baugino. Jis mintyse jau kurpė planą kaip pastiprinti Allen ir jo vyrukų apsaugą tokiais atvejais. Tik prieš tai ketino dėl to pasitarti su juo pačiu. Atsitraukęs nuo moters Matthew šyptelėjo stebėdamas garsiau pypsintį aparatą, - Kažkodėl tavimi neabejoju, - paerzinęs Eleonorą, James dar kartą pakštelėjo šiai į lūpas, tada nosies galiuką, tada kaktą, o tada ir plaštaką.
- Na, ką gi, tai mano laikas pasišalinti, - šyptelėjęs James atsistojo ir priglaudė lūpas prie Noros pakaušio, - paskambink, kai jis išvažiuos, - paprašęs vyras pasiėmė išmanųjį telefoną, kuriame surinko žinutę Allen. Juk žadėjo pranešti, kada Davis prabus. - Iki, mano meile, - mirktelėjęs akimi, James praėjo pro Tyler'į kuris jam artėjant įsitempė. Nieko nuostabaus, Matthew tikrai buvo grėsmingas tipas, kai to norėjo. Atsisveikinęs su personalu, James įlipo į liftą ir pasišalino iš ligoninės.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-05-31, 23:48

Po tokio pasibuvimo su Alexa bei netikėto bėgimo, vaikinas rinkosi daiktus iš spintelės bei patraukęs iš persirengimo kambario peržiūrėjo visas žinutes. Motina rašė ir klausė, kaip praėjo varžybos, kadangi iš trenerio gavo žinių, jog kažkas nutiko ir Zack negalėjo būti aikštėje visų rungtynių. Pagalvojęs, jog tai tikrai bus ganėtinai sudėtinga paaiškinti, vaikinas nežymiai šyptelėjo bei uždarė pastato duris, patraukdamas link savo automobilio, kai spėjo pakelti akis ir gavo smūgį.
- Manei, jog taip lengvai išsisuksi? Nustok vaidinti teisingumo ieškotoją arba viskas baigsis dar blogiau, - iš kažkur atsklidęs Sam balsas privertė William kelis kartus sumirkčioti ir ieškoti pažįstamos figūros, tačiau smūgiai pasipylė it iš gausybės rago. Kažkodėl mintyse jis nenusistebėjo, jog su juo susidoroti Sam pasikvietė pusę savo komandos. Tiesa, jis nesitikėjo to, kas įvyko po to. Kadangi jis buvo ant kairės rankos užsidėjęs tamprią medžiagą, New York‘o komandos vaikinai pagalvojo, jog šis kairiarankis (ne visi žaidėjai atkreipia dėmesį į tokius dalykus, kuria ranka priešininkų komandos žaidėjas meta kamuolį) bei ją tiesiog išnarino per petį. Surikęs Murray susigriebė už rankos, tačiau neapsisaugojo nuo smūgio iš kojos ir labai greitai neteko sąmonės.
Kadangi Jess su Tyler‘iu visada pažymėdavo visus stadionus, kuriuose žaisdavo (net ir pralaimėdami), todėl jiedu užsiliko šiek tiek ilgiau. Jess krizendama taisėsi savo sijoną ir žingsniavo pirma link automobilio, kai pamatė pamestą telefoną. Pakėlusi jį mergina nežymiai suraukė antakius ir pasisuko į Tyler‘į kuris žingsniavo šiek tiek atsilikęs.
- Zuiki, žinai kieno čia telefonas? – perklausi ji įdavė jį vaikinui į rankas, o šis, vos išvydęs Zack motinos vardą, iškart pakėlė akis ir puolė dairytis po aikštelę. Ilgai ieškoti tikrai nereikėjo, Murray gulėjo keli metrai nuo savo automobilio vis dar be sąmonės, o jo veidas jau buvo pradėjęs tinti. Pasekusi Tyler‘io žvilgsniu, Jess cyptelėjo ir susiėmė už burnos.
- Šūdas. Skambink treneriui ir kviesk greitąją. – sukomandavęs Tyler pripuolė prie draugo, kol Jess išsitraukė savo telefoną ir jau po poros minučių drebančiu balsu kvietė greitąją.
Zack atgavo sąmonę tiktai tada, kai jautė, jog yra vežamas ilgais ligoninės kolidoriais, tačiau ir tai neilgam. Išnarinto peties skausmas buvo toks didelis, kad jis greitai vėl atsijungė, o seselės jį greitai nuvežė pas chirurgą, kuris per operaciją įstatė petį į vietą, suleido nemažą dozę nuskausminamųjų ir liepė vaikiną paguldyti laisvoje palatoje. Kai ponia Murray atvažiavo į ligoninę su Teresa, Zack buvo vežamas į palatą, prie kurios jau sėdėjo Markas, Tyler ir Kajus su keliomis merginomis bei treneris.
- Kas nutiko mano sūnui? – drebančiu ir piktų balsu ponia Murray dėbtelėjo į trenerį, kuris pats atrodė dar labiau nusiminęs, negu kad turėtų būti.
- William turėjo incidentą su kitos komandos nariu. Galimai kiti vaikinai jo palaukė po rungtynių ir na...svarbiausia tai, jog nukentėjo tiktai jo kairė ranka. – bandydamas bent jau kažkiek nuraminti moterį, treneris pakėlė akis, tačiau su savo komentaru tiktai dar labiau ją įsiutino.
- Tiktai kairė ranka? Jūs visai išprotėjot. Jis buvo sumuštas, o jūs galvojat tiktai apie tai ar jis galės dar žaisti. – surikusi ponia Murray privertė ne tik trenerį, bet ir Zack draugus gūžtis kėdėje. Ta moteris galėjo pasirodyti maloni, tačiau įpykusi ji galėjo sukelti tikrą audrą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-06-01, 00:33

Po staigaus dingimo iš nusikaltimo vietos, Alexa negalėjo nustoti šypsotis. Kuomet atėjo susirinkti daiktų į rūbinę, visos merginos jau buvo palikę patalpas, tad sugrįžusi į realų pasaulį, Cordilio paskambino Anai paklausti, kaip sekėsi. Žinoma, pokalbis truko visą pusvalandį, kol mergina privažiavo namus. Jo metu daugiau buvo aptariamas faktas, kad Alexa dingo su Zack, kurie aikštę paliko susikabinusiomis rankomis. Pasak Anos, Kate buvo pajuodavus iš pykčio iki tokio lygio, jog draugė manė, kad tai merginai iš ausų ims sklisti dūmai. Pažadėjusi viską papasakoti rytoj mokykloje, mergina atsisveikino su drauge ir laimingai sugrįžo namo. Ne Melisa nusistebėjo iš to fakto, kad duktė atrodo per daug gerai nusiteikus, nors jos komanda pralošė. Ar visi taip greit žinojo rezultatą?
Kitą dieną, atsikėlusi į antrą pamoką, kadangi sekančią dieną po varžybų visiems atletams kūno kultūra buvo atleista, Alexa rekordiškai greitai susiruošė ir po dvidešimt minučių, atsidūrė mokykloje. Užrakinusi savo automobilį mergina gavo žinutę, kad ateitų tiesiai į valgyklą. Tai buvo keista, kadangi po dviejų pamokų niekas ten nesilankydavo. Įėjusi į patalpą Cordilio kiek pasimetė, kadangi valgykla buvo pilna mokinių, kurie tarpusavyje šnabždėjosi ir planavo kada aplankyti kažką ligoninėje. Akimis susiradus savo draugus, Alexa prie jų prisėdo. - Kas po velnių čia vyksta? - vos suraukus antakius tamsiaplaukė įsmeigė savo atentyvų žvilgsnį į Joshua ir Aną.
- Vakar po varžybų...Lex...- nežinodamas kaip pasakyti tokią naujieną, kadangi vaikinas žinojo, koks svarbus Zack jai buvo, Joshua žvilgsniu kreipėsi pagalbos į Aną, nors Cordilio viduje jautė, kokie bus sekantys draugo žodžiai. Tą pačią akimirką perbalus iš baimės Alexa pašoko nuo kėdės išgąsdinama šalia sėdėjusius žmones ir kai sukosi eiti, priešais jos nosį išdygo Markas.
- Ar dabar laiminga? Ar pasiekei savo? - sarkastiškai prabilęs jis stebėjo merginą iš viršaus, - jeigu nebūtum persikrausčius čia, viso šito būtų buvę galima išvengti. Tu kalta, kad Zack guli ligoninėje. Tu dėl visko kalta ir prisiekiu, jeigu prie jo priartėsi, padarysiu taip, kad lėktum iš šitos mokyklos taip pat greitai, kaip ir atsiradai, - griežtai pagrasinęs Markas grėsmingai žengė žingsnį į priekį Aleksos link, tačiau ko jis, kaip ir visi likusieji nesitikėjo, tai Cordilio reakcijos. Pastaroji vikriai ir stipriai, taip stipriai, kad po to jai degino delną, trenkė Markui per kairįjį skruostą. Visa valgykla nuščiuvo, netikėdami tuo ką ką tik išvydo. Pats Markas tiesiog paraudonavo iš pykčio. Aleksa jau antrą kartą sugebėjo jį viešai pažeminti. - Tavo pavardė manęs negąsdina. Jeigu kada nors gyvenime susirastum savo kiaušus, niekada nebūtum pasielgęs su Zack taip, kaip pasielgei. Sam - tavo atsakomybė ir jeigu nori kažką kaltinti, pasižiūrėk į veidrodį, - piktai atkirtus Alexa prasibrovė pro vaikiną, palikdama visus be žado. Ji suprato, kad Kate žaidimai prieš Marko kerštą bus palyginti vaikų žaidimai, tačiau šiuo momentu jos galvoje sukosi tik vienas žmogus, ir tai buvo Murray.
Paskubomis palikusi mokyklą, mergina paskambino mamai, informuodama, kad su ja gali susisiekti iš mokyklos ir jai prireiks raštelio. Melisa persigandus iškart pradėjo jaudintis, kad dukteriai kažkas nutiko, kadangi iš jos balso galėjo suprasti, kad kažkas labai negerai. Aleksa laikydama emocijas viduje paaiškino, kad jos draugas papuolė į ligoninę ir viską papasakos, kai grįš namo. Visa laimė, kad Melisa visuomet Aleksa pasitikėjo, tad pokalbis ilgai netruko. Giliau kvėpuodama ir melsdama šventosios mergelės, kad Murray viskas būtų gerai, vos viršydama greitį ji pasiekė ligoninę. Paskubomis užgesinusi variklį ir nubėgusi vidun, mergina registratūroje susižinojo, kokioje palatoje gulėjo vaikinas. Kaip tik tuo metu iš jo palatos išėjo daktaras, į kurį Cordilio vos neįsirėžė.
- Kur gi gaisras, - draugiškai šyptelėjęs vyriškis suėmė Aleksą už pečių, priversdamas ją atgauti pusiausvyrą, - pas ponaitį Murėjų? - pasiteiravęs merginos, sulaukė iš jos linktelėjimo, - nesijaudink, jis stiprus vaikis, atsigaus. Jis dar miega, tačiau gali užeiti vidun, - draugiškai susakęs informaciją daktaras šyptelėjo ir leido Aleksai praeiti. Giliau įkvėpus tamsiaplaukė įėjo vidun, paskui save uždarydama duris. Vaizdas, kurį ji pamatė, šios visiškai nenudžiugino. Šūdas. Tai mano kaltė. Markas teisus- pagalvojusi mintyse Alexa piktai nusivalė kelias išriedėjusias ašaras ir susiėmus save prisėdo ant fotelio šalia lovos, nužvelgdama vaikiną. Jo kūnas buvo nusėtas įbrėžimais, matėsi kad ties smilkiniu jam reikėjo susiūti siūles, o jo kairioji ranka buvo įtvare. Suspaudus lūpas mergina suėmė Zack ranką. Jeigu prieš tai ji buvo įsitikinusi, kad prieš Sam sustingtų, šiuo momentu ji galėjo prisiekti, kad sulaužytų tam šunsnukiui nosį.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
23

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-06-01, 11:05

Pliusas tas, kad būdamas dar giliame narkoziniame miege Zack nekvaršino sau galvos, kas galėtų darytis mokykloje, tačiau ten dėjosi didžiausia mėsmalė, kokia tiktai galėjo būti. Laura Misaki Murray iš pačio ryto nukulniavo į mokyklą ir direktoriui padarė gyvą pragarą Žemėje. Jo mokyklos bene geriausias žaidėjas guli sumuštas ligoninėje, o jis lyg niekur nieko toliau keliasi ryte. Nors treneris to nenorėjo, jis buvo priverstas moteriai duoti New York‘o komandos trenerio numerį. Kaip visada, jis visą kaltę suvertė William‘ui, kadangi jis neva pirmas pradėjo ir galimai jo komandos vaikinai „netyčia persistengė“, tačiau jokio atsiprašymo ji negavo, todėl ponia Murray ėmėsi drastiškų priemonių ir bene visai New York‘o milžinų komandai iškėlė ultimatumą – arba prisipažįsta tie, kurie tai padarė, arba ji padarys, jog visa komanda negalėtų žaisti šį sezoną ir prasitampys teismuose. Murray pavardė buvo žinoma iš anksčiau, todėl turbūt kiekvienas teisėjas žino apie William Murray Kongreso nario karjerą, kol jo nepasiglemžė liga.
Markas buvo toks žmogus, kuris tiesiog nesugebėdavo prisiimti kaltės. Vos tiktai sužinojo iš Tyler‘io, jog William sumuštas kaip obuolys, vaikino viduje kažkoks įkyrus balselis ėmė kartoti, jog tai jo kaltė. Visgi, vaikinas, visada nutildydavęs savo sąžinės balsą, dabar ieškojo kažko, kam būtų įmanoma suversti kaltę, o kadangi viskas prasidėjo būtent nuo Alexos ir to, kad Zack ją išgelbėjo iš Sam nagų, tai pasirodė kaip geras pasirinkimas. Tiesa, jis nesitikėjo, jog ji ims ir taip jam atsikirs, kad sukėlė dar didesnį pasiutimą.
- Nereikėjo jai nieko sakyti. Dabar negalėsim aplankyti Will‘o, kadangi garantuoju ji visą dieną ten sėdės priskretusi prie jo šono, - susiraukusi Kate numetė šakutę su pusiau nugnybta salota ir dėbtelėjo į Marką, kuris taip į ją pasižiūrėjo, kad mergina iškart užsičiaupė ir nudelbė akis.
- Nuvažiuosim mes su Jess. Papasakosim kaip jis. Gydytojai sakė, kad šiandien vakare arba rytoj ryte jis turėtų atsigauti. Operacija buvo sudėtinga. Visi iki vieno sakė, jog jei tai būtų buvusi jo dešinė ranka, turbūt Zack nebegalėtų žaisti išvis. – tyliai tarstelėjęs Tyler vos šyptelėjo ir apsikabinęs Jess per pečius vos priglaudė lūpas prie jos smilkinio.
Tuo tarpu William dar kietai miegojo nuo nuskausminamųjų. Pliusas tas, kad jie dar veikė, kadangi skausmas po operacijos beveik nesiskyrė nuo skausmo, kurį jis patyrė dėl išnarinto peties. Kelias sekundes, kol buvo sąmoningas, jis netgi pasidžiaugė, jog užsidėjo tamprią rankovę ant kairės rankos, lyg kažką nujausdamas. Jis žinojo, jog dabar turbūt pusę sezono negalės žaisti, kol kairė ranka pilnai neatsigaus, tačiau geriau pertrauka be aikštelės, negu visiškas uždraudimas kažką žaisti. Turbūt būtų visai puolęs į depresiją, jeigu jam būtų uždraudę daryti tai, ką jis darydavo geriausiai.
Alexai sėdint palatoje, jos durys prasivėrė ir į vidų įžengė penkiolikos – šešiolikos metų mergina. Ji buvo bene kaip tu vandes lašai su Zack. Tiesa, dabar to panašumo nepastebėtum dėl tinimo ant veido bei mėlynių. Vos suraukusi antakius Teresa dėbtelėjo į Alexą.
- Kas tave įleido? – kadangi ji nežinojo, kuriai barikadų pusei priklauso mergina, Teresa manė, jog jai teks išprašyti ją lauk. Vienintelei seseriai ir Jason‘ui jis pasipasakojo apie situaciją mokykloje ir nors Zack buvo vyresnėlis brolis, dabar Teresa pultų nagais ir dantimis, kad jį apgintų. Pakeitusi gėlių puokštei vandenį ji vis dar kreivai dirsčiodavo į Alexą. Padėjusi vazą į savo vietą ji priėjo prie lovos ir pasilenkusi trumpai pakštelėjo Zack‘ui į sveiką vietą kaktoje kaip tik tą akimirką, kai pro duris su pasirėmimui skirta lazdele įėjo Jason.
- Matau mūsų čia daug. Man gal palaukti už durų? – plačiau šyptelėjęs jis dirstelėjo į Teresą, o vėliau į Alexą.
- Ne, viskas gerai. Gydytojas sakė ne daugiau trijų žmonių palatoje. Palauk, pristumsiu tau kėdę. – tarstelėjusi Zack sesuo pristūmė prie lovos laisvąją kėdę ir pati vėl grįžo į savo vietą, kol Jason iš pradžių priėjo prie Alexos ir ištiesė jai ranką.
- Jason. Malonu, - šiltai šyptelėjęs vaikinas pasisveikino, o vėliau iš lėto nužingsniavo prie savo vietos, atsisėdo bei paėmė Teresos ranką į savo delnus. Matėsi, jog šis ją taip bando paguosti, kadangi sesuo nė karto nebuvo mačiusi taip smarkiai sumušto William‘o.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Intensyvios priežiūros palata
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 3Go to page : 1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Ligoninė-
Jump to: