Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Kelias

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-04, 21:47



 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-04, 22:03

Tai buvo viso labo tik antroji Diego pilnatis po vilkolakio įkandimo. Bijodamas pridaryti žalos mieste, vaikinas dar iš vakaro persikėlė į miško glūdumą, vildamasis, kad kol bus pakankamai toli nuo miesto, žmonėms pavojus nekils. Tačiau vos tik mėnulis patekėjo ir skausmų plėšomas vaikinas pavirto į plėšrią pabaisą, šis neteko paskutinių savo žmogiškumo likučių ir pasileido tekinomis link ten, kur aštri vilkolakio uoslė užuodė potencialią auką. Juodas it smala vilkas tekinomis lėkė ne gilyn į mišką, o link proskynos - kelio, anapus kurio, buvo sustojusi mašina, iš kvapo sprendžiant - santūraus amžiaus vyras bandė nusišlapinti. Vilkas buvo bešokąs iš proskynos tiesiai į kitą kelio pusę, tačiau jis nepastebėjo ryškiai per greitai atvažiuojančio sunkvežimio, kuris su didžiuliu smūgiu nutrenkė vilku pasivertusį Diego. Vilkolakis nuskriejo tolyn, jo kūnas suglebo ant įšalusios iš po žiemos žemės, nežinia, kiek jam kaulų lūžo, pasipylė kraujai iš atvirų žaizdų, jis akimirksniu prarado sąmonę ir tik lėtai plakanti vilko širdis buvo vienintelis įrodymas, kad jis gyvas. Sunkvežimio vairuotojas net nepristabdė, žinojo, kad šioje apygardos dalyje žvėrys išbėga į kelią, o nusišlapinęs vyras, pamatęs partrenktą plėšrūną, vietoj to, kad prišoktų gelbėti jį, tuoj pat įšoko į automobilį ir nuvažiavo savais keliais.


 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
7

ABOUT :
She was a storm.
Not the kind you run from,
But the kind you chase.

CLAIM :
Sabrina Carpenter

CREDIT :
endlessroutine/Starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 14:23

Tai buvo eilinis savaitgalis, kada Desiree tėvai nusprendė, kad jį geriau praleis Bahamų salose nei kad su savo dukterimi. Nenorėdama likti viena tame pernelyg dideliame name, Dee nusprendė surengti vakarėlį sodyboje. Mergina dažnai paslėpdavo savo vienatvę draugų kompanijoje arba alkoholio liūne. Taip, tai buvo liūdna, galbūt netgi desperatiška, norint susilaukti dėmesio iš dviejų brangiausių žmonių jos gyvenime, tačiau tai buvo paskutinis šansas tą padaryti, kadangi sekančiais metais mergina studijuos muziką viename iš prestižiškiausių šalies universitetų. Tai jau buvo nuspręsta nuo tos akimirkos, kada jos tėtis išgirdo, jog jo vienintelė duktė turi tokį talentą. Tiesa, jis ne tai, kad juo didžiavosi, tačiau labiau norėjo parodyti savo visiems draugams, kad jo mergaitė turi tokį vokalą ir, kad jo pavardė bus garsi ne tik verslo, bet ir muzikos pasaulyje. Ir tai buvo vienintelis dalykas, dėl kurio Michaelis rodydavo dėmesį Desiree.
Pačiame vakarėlio įkarštyje, šviesiaplaukė pajautė, kad šiek tiek persistengė su alkoholiniais kokteiliais ir jai verkiant reikėjo gryno oro. Pagriebusi ilgesnį megztą megztinį nuo fotelio atlošo, ji nepastebimai išsliūkino iš sodybos ir išėjo. Lengviau atsidusus, kada vėsus nakties oras pripildė šios plaučius, įsisupo į šiltą rūbą ir pajudėjo takeliu iki greitkelio. Užvertus galvą į viršų, Desiree kelias akimirkas spoksojo į dangaus juodumą, kai išgirdo cypiančias padangas kažkur netoliese. Krūptelėjus nuo garsesnio durelių trinktelėjimo, mergina bėgtute užbėgo už posūkio, kur ant kelio išvydo juodą, sunkiai kvėpuojantį keturkojį gyvūną. Vilkas. Tai būtų daugelį išgąsdinę, tačiau Preston labiau rūpėjo ar jis gyvas, o ne tai, kad galėjo nukąsti jai visas galūnes. Pribėgusi prie leisgyvio gyvūno, mergina patikrino jo pulsą. Perbėgusi akimis visą gyvūno dydį, nurijo seiles. Jeigu jam norėjo padėti, turės pasitelkti magiją. Giliau įkvėpus, Desiree ištiesė delnus virš atvirų žaizdų, iš kurių tekėjo kraujas ir murmėdama lotyniškus žodžius, jas užgydė. Tai sustabdė kraujavimą, tačiau lūžių neišgydė, todėl keturkojui prireiks tolimesnės priežiūros. Kiek virpančiomis rankomis nuo didelio energijos kiekio išnaudojimo, mergina paglostė gyvūno snukutį, - Viskas bus gerai, - savo švelniu bei tyliu tonu tarstelėjus apsidairė. Visa laimė, kad sodyba buvo netoliese, todėl Desiree magijos pagalba vilką pavertė namatomu ir palengvinus jo svorį keliasdešimt kartų, nusinešė į sodybą.
Kadangi visi bendraklasiai buvo girti it šlepetės, niekas neatkreipė dėmesio, kad vakaro organizatorės neliko nė kvapo ar, tuo labiau, kad ji sugrįžo. Užnešus gyvūną į savo kambarį antrame aukšte, paguldė jį ant pledu užtiestos lovos. Vilkas vis dar buvo kruvinas, todėl mergina nupėdino į vonią, kuriame sušlapino skudurėlį ir ėmė pilti drungną vandenį į didesnį kibirą.


When I ask you about your first love I am always secretly hoping that you will say your own name. Now, wouldn’t that be beautiful – to above else have a heart that was proud of itself.


Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 14:59

Diegui įkando vilkolakis vos prieš mėnesį ir tai visiškai pakeitė vaikino gyvenimą. Iki tol jis nieko nežinojo apie antgamtinį pasaulį, užteko paprastų žmogiškų problemų, kurių ir taip buvo apstu. Tačiau tą lemtingą naktį jis prisiminė kuo puikiausiai. Eilinį kartą susipyko su tėvu, šis gerokai sūnui iškaršė kailį už kandžius žodžius... Wilburn tikrai mokėdavo savo tėvą išvesti iš kantrybės. Pasiėmęs su savimi tik cigaretes, vaikinas išėjo iš namų, nebegalėdamas nė minutės išbūti su tėvu vienoje patalpoje. Trumpas pasivaikščiojimas virto ilga kelione pėsčiomis, Diego miesto takus iškeitė į mišką nuklotą sniego paklode. Ėjo tol, kol kūnas nuo šalčio ėmė stingti. Prisiminė, kaip sustojo ir vis bandė prisidegti kiek sudrėkusią cigaretę, kaip tik tuo momentu pasigirdo nenumaldomas vilko staugimas ir... Diegą užpuolė. Išgyventą siaubą sunku nupasakoti, vaikiną plėšė, drąskė gabalais didžiulio vilko nasrai. Tas gyvulys buvo dvigubai didesnis už savo rūšies atstovą, lyg būtų ne iš šio pasaulio. Tamsiaplaukis iš tiesų manė, kad jis žiūri savo mirčiai į akis, tačiau jį išgelbėjo. Ne koks žmogus, o kitas, dydžiu nenusileidžiantis vilkas. Jis puolė tą, kuris vos neužmušė Lunos ir jis tik per blausią miglą prisiminė, kad po trumpai trukusios kovos pamatė du žmogiškus siluetus. Vienas iš jų priėjo prie Diego, pakėlė jo sumaitotą kūną nuo kruvinos žemės ir parsinešė namo. Visą tai Diego prisiminė per susidūrimą su sunkvežimiu, iki tos akimirkos, kai gulėdamas gniūbščias jis neteko sąmonės.
Vilkolakis kurį laiką visiškai buvo neveiksnus aplinkai, nejautė, kaip kažkas jį rado, bandė gydyti ar parsitempti namo. Nors ir vilkolakio kūnas geba greitai gyti, Diego buvo per jaunas ir palyginus su savo rūšies atstovais, per silpnas, kad greitai taptų sveikas. Tik po gero pusvalandžio vilkas atgavo sąmonę, kuomet jau gulėjo kambaryje ant minkštų patalų. Lėtai pramerkęs akis jis gailiai suinkštė, skaudėjo visą kūną, jis atrodė kaip švininis, todėl vilkolakis nė uodegos nesugebėjo pakelti. Jis nemąstė žmogiškai, gyvuliška prigimtis buvo užvaldžiusi Diego, todėl jam neatėjo į galvą mintis, kad tik dėl pilnaties jis nesugeba atsiversti į žmogų. Gyvūnas bijojo, jam skaudėjo, norėjo bėgti pasislėpti, nežinodamas ir sutrikęs kur pakliuvo, tačiau sužalojimai laikė prispaustą vilką prie patalų.


 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
7

ABOUT :
She was a storm.
Not the kind you run from,
But the kind you chase.

CLAIM :
Sabrina Carpenter

CREDIT :
endlessroutine/Starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-05, 16:14

Kadangi Desiree buvo ragana, jos ryšys su flora bei fauna buvo be proto glaudus. Mergina žinojo kiekvieną augalo išvaizdą ir kokią paskirtį jis atliko, kokį kiekį energijos suteikė ir kokias gydomąsias savybes galėjo išspausti į gaminamą eliksyrą. Lygiai taip pat ir su gyvūnija - ji mokėjo su jais bendrauti nebyliai. Ar tai buvo jos skleidžiama rami energija ar juntamas rasės parašas, kuris bylojo, kad ji ne gamtos priešė, o sąjungininkė, bet kuriuo atveju, raganaitė nebijojo stoti akistaton su pavojingais bei nuodingais padarais. Šis vilkas, nors ir neįprastai didelis Sietlo regionui, nebuvo išimtis. Mergina jam norėjo padėti ir šiam sugijus, paleisti atgal į miško glūdumą.
Nuo juntamo streso Desiree spėjo prablaivėti, tad kol vanduo tekėjo į kibirą, mergina prisėdo ant vonios krašto melsdama, kad tas sumautas vakarėlis greičiau baigtųsi. Nors ji dėl savo šeimos statuso ir puikių aktorinių sugebėjimų, priklausė populiariųjų grupei, negalėjo teigti, kad turėjo daug draugų. Vienintelis artimas draugas jai buvo Tomas, kurį domino priešingos lyties atstovai, todėl Desiree buvo rami, kad jų draugystė tikrai buvo nuoširdi ir šis nebuvo su ja tik dėl to, kad norėjo įsitempti į lovą.
Užsukusi kraną, mergina užkišo ilgų plaukų sruogą už ausies ir pagriebus kibirą bei skudurėlį sugrįžo į kambarį. Apėjus lovą ji pastebėjo, kad vilko akys buvo atmerktos, tačiau jis negalėjo pajudėti. Įsmeigus savo dideles akis į gyvūną, Desiree taikiai ištiesė ranką, netoli nuo jo snukučio, kad šis galėtų apsiuostyti, tačiau pakankamai toli, kad vilkas negalėtų susigundyti galūnės nukąsti, - viskas gerai, aš tavęs nenuskriausiu, - švelniai tarstelėjus labai atsargiai pridėjo delną prie vilko šono, švelniai paglostydama jo šoną. Preston nedarė jokių staigių judesių, kad jo neišgąsdintų, tačiau tuo pačiu parodytų, kad jo visiškai nebijo ir ketina šiam padėti, o ne nuskriausti.


When I ask you about your first love I am always secretly hoping that you will say your own name. Now, wouldn’t that be beautiful – to above else have a heart that was proud of itself.


Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-06, 19:33

Diego nebebuvo Diego, dabar viso labo jis laukinis padaras, kuriam žmogaus namai - tai priešo bazė. Jis čia nesijautė gerai, net ir ta minkšta lova, kurios paskirties žvėriškos smegenys nesuvokė - buvo svetima. Visi kambaryje daiktai laukiniam gyvūnui atrodė beproto keisti, tik atėjusi žmogysta - ant dviejų kojų, atrodė kiek daugiau pažįstamas objektas. Jei tik būtų galėjęs, vilkas dabar atatupstas trauktųsi nuo jos. Paprastai žmonės jo nebaugindavo, jis baugindavo žmones, bet šiuo metu vilkas toks paliegęs ir silpnas, kad negalėtų nieko padaryti, o žmogus galėtų lengvai jį užmušti. Nors pavojaus neužuodė, merginos emocijos nebuvo pagiežingos, gyvūnas vis tiek ja nepasitikėjo, gyvuliškas instinktas liepė jos saugotis. Vos tik ši sumanė prikišti arčiau savo ranką, kad vilkas ją galėtų pauostyti, gyvūnas iššiepė dantis ir suurzgė, bandydamas pasakyti, kad tas dvikojis padaras laikytųsi nuo jo atokiau. Tačiau pajutęs, kaip trakštelėjo šonkaulis ir pervėrė šaižus skausmas bandant gyti, vilkas vėl gailiai suinkštė. Taip smarkiai sužalotas jis dar gyvenime nebuvo, tad tik tyliai šnopuodamas laukė savo paskutiniosios, apėmė silpnumas nuo nepakeliamo skausmo ir jis užmerkė savo gintarines akis.


 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
7

ABOUT :
She was a storm.
Not the kind you run from,
But the kind you chase.

CLAIM :
Sabrina Carpenter

CREDIT :
endlessroutine/Starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-06, 21:02

Kada vilkolakis nepatikliai ją stebėjo, Desiree suprato, kad suveikė šio instinktai. Jį jos egzistencija, būnant tokiam silpnam, gąsdino ir kėlė nepasitikėjimą. Visgi, žmonės jau nuo senų senovės šiuos padarus medžiojo, o ne su jais draugavo. Kailis buvo geriau nei ištikimas keturkojis pašonėje. Preston niekuomet to nesuprato ir jokiais būdais nepateisino. Nežymiai atsidususi, ji labai atsargiai sušlapino skudurėlį ir kiek įmanoma švelniau nuvalė apdžiuvusį kraują nuo seniausiai užgijusių žaizdų.
- Privalai laikytis...- tarstelėjus pati sau po nosimi, nes nemanė, kad tas laukinis keturkojis galėjo ją suprasti, pabaigė plauti kraują. Tuomet vėl nuėjusi į vonią išpylė kruviną vandenį ir skudurėlį. Sugrįžusi šviesiaplaukė atsidarė savo drabužių spintą, iš kurios išsitraukė mažą odinį lagaminėlį. Jame raganaitė laikė savo eliksyrus ir visuomet su savimi visur vežiojosi. Maža kas galėjo nutikti. Kaip kad dabar. Išrinkusi reikiamą buteliuką, Desiree nužvelgė vilką. Ji nieku gyvu nesugebės jam sugirdyti jo per nasrus, todėl reikėjo sugalvoti kitą būdą. Kurį laiką klūpojusi priešais laukinį gyvūną, ji prisiminė, kad garaže turėjo būti pirmosios pagalbos vaistinėlė, kurioje ji galėjo rasti švirkštą. Tuoj pat išdūmus iš kambario jį užrakino ir nukūrė laiptas žemyn. Deja, šį kartą ji nebuvo tokia nepastebima. Vienas iš girtų bendraklasių ją prirėmė prie sienos, norėdamas pabučiuoti, tačiau Dee buvo blaivesnė ir vikresnė, todėl trinktelėjus į jo vyriškąjį pasididžiavimą, įslinko į virtuvę, o po to ir į garažą. Suradusi ko ieškojo, vėl sugrįžo į kambarį, kur supylė eliksyro dozę į švirkštą, o šį suleido vilkui. Per dešimt valandų tas gėralas turėjo sugydyti jo lūžusius kaulus ir kitokius vidinius sužeidimus. Lengviau atsidusus, kad juodasis vilkas gyvens, Desiree apsitvarkė svarstydama kaip toliau elgtis - ar pasirodyti vakarėlyje ar eiti miegoti tėvų kambaryje, kadangi savoje lovoje su tokio dydžio padaru ji tikrai negalės miegoti.


When I ask you about your first love I am always secretly hoping that you will say your own name. Now, wouldn’t that be beautiful – to above else have a heart that was proud of itself.


Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-06, 22:15

Nuo smarkaus skausmo vilkas vis atsijunginėdavo, o vaizdas jei tik sugebėdavo pramerkti akis - buvo tarsi per miglą. Sunku buvo išlikti sąmoningam, kuomet kūnas patyrė tokį smarkų stresą ir skauda kiekvieną odos lopinėlį. Po paskutinio inkštimo jis nebesugebėjo išleisti jokio garso, nebeturėjo savyje jėgų, o aplinkai pasidarė ne itin veiksnus. Nors ir gyjimo procesas jam neleido numirti nuo vidinio kraujavimo, vistiek jis jautėsi beproto silpnas ir vargiai galėjo reaguoti į aplinką. Tik pajutęs kaip į jo kūną susminga plona adata, vilkas trumpam įsitempė, bet nuo tokio įsitempimo užliejo jį nauja skausmo banga, po kurios gyvūnas visiškai atsijungė ir iki ryto nebesugebėjo prabusti.


 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
7

ABOUT :
She was a storm.
Not the kind you run from,
But the kind you chase.

CLAIM :
Sabrina Carpenter

CREDIT :
endlessroutine/Starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 20:24

Kadangi merginos nuotaika buvo per prasta, kad ji galėtų netgi apsimesti, kad tas vakarėlis buvo tikrų tikriausias topas, Desiree nusprendė, kad eis miegoti. Iš ąžuolinės komodos išsitraukusi pižamos šortus bei palaidinę ji nusigavo iki vonios, kur nusiprausė, nusivalė makiažą ir persirengė, susirišdama plaukus į netvarkingą kuodelį. Iš kitos spintos pasiėmusi šiltą vilnonį pledą, ji atsisėdo ant paminkštintos palangės, ant kurios kartais snausdavo, jeigu beskaitant knygą šviesiaplaukę sumigdydavo. Užmetusi akį į besiilsintį vilką, Preston užrakino savo kambario duris, kad kartais koks girtas bendraklasis nesugalvotų įsirauti į jos privačią erdvę ir negautų infarkto nuo tokio dydžio keturkojo.
Pasiėmusi išmanų telefoną, Dee stebėjo lauke berūkančius klasiokus, kuriems nerūpėjo kas dėjosi aplinkui. Tie turtuoliai (mergina mokėsi privačioje gimnazijoje) net nenutuokė, kad apie juos egzistavo kiek kitoks pasaulis. Ne toks lengvas ir rožėmis klotas, kur viską galėjai nusipirkti pinigų pagalba. Nežymiai atsidusus šviesiaplaukė įsijungė internetine enciklopediją, skaitydama apie vilkų anatomiją, kol galų gale užmigo.


When I ask you about your first love I am always secretly hoping that you will say your own name. Now, wouldn’t that be beautiful – to above else have a heart that was proud of itself.


Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 20:43

Mėnuliui nusileidus ir saulei patekėjus Diego pagaliau atgavo savo žmogišką pavidalą. Šiltuose merginos pataluose jis prabudo visiškai nuogas, net be trumpikių, mat virtimo metu suplėšė visus savo drabužius. Kaulų lūžių nebebuvo likę, nežinia ar dėl vilkolakiško sugebėjimo sparčiai gyti ar dėl raganos suleisto eliksyro, apie kurį nieko nepamena. Apskritai Luna nieko neprisiminė iš praeitos nakties, nors ir žinojo, kad vakar virto vilku, nes buvo pilnatis, visiškai nesuprato, kodėl jis atsibudo visiškai nuogas kažkieno lovoje. Kas toks nutrūktgalvis ir bandytų parsivesti vilką į namus? Tuomet Diego dingtelėjo mintis, kad galbūt jis kažką užpuolė, įsiveržė į kažkieno namą ir išskerdė visus aplinkui apimtas žvėriško įniršio. Tad staigiai atsisėdo norėdamas įsitikinti, kad nieko neužmušė ir tuomet kaip tik nudiegė visą kūną. Ne, jis vakar pats buvo sužeistas ir tikriausiai kažkas bandė pasirūpinti leisgyviu gyvūnu - bent jau tokias prielaidas buvo galima padaryti iš juntamo skausmo. Apsidairęs po kambarį jis pamatė merginą miegančią ant minkštos palangės, ji atrodė per daug rami ir tikrai sveika. Jis jos nepažinojo, tad bemat susigėdęs savo nuogumo palindo po kaldra, ant kurios vis dar buvo sudžiūvusio kraujo pėdsakų. Diego svarstė išsliūkinti nepastebėtas, tad susisukęs į kokoną, kad prisidengti savo gėdą, jis atsargiai pakilo iš lovos ir nukrypavo link durų. Paklibino rankeną. Užrakinta. Suraukė antakius, pavartė akis, dingtelėjo į galvą, kad galbūt šviesiaplaukė iškrypusi zoofilė, kuri jaučia pasitenkinimą santykiaudama su vilkais - iškart kiek per garsiai prunkštelėjo nuo tos minties. Nusimato tikrai smagus rytas... Tad burito kebabas kaldroje vėl nukrypavo atgal prie lovos ir krito į ją. Palauks kol kambario savininkė teiksis pabusti ir pasiaiškinti.


 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
7

ABOUT :
She was a storm.
Not the kind you run from,
But the kind you chase.

CLAIM :
Sabrina Carpenter

CREDIT :
endlessroutine/Starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 21:27

Desiree užmigusi prabudo tik po kelių valandų, kada muzika jau buvo nustojusi groti, o pirmame aukšte nesivaideno nei viena gyva dvasia. Jos bendraklasiai visuomet girti išsinešdindavo namo, nesvarbu ar pėsti, ar su mašinomis, tačiau niekuomet pas ją nepasiliko. Galbūt todėl, kad ji kažkada tą padaryti paprasčiausiai uždraudė, nes tėvai turėjo grįžti iš pačio ryto ir jei būtų pamatę, ką jos dukra veikė, kol jų nebuvo, būtų kentėjusi namų areštą mažiausiai pusę mėnesio.
Iš naujo užmigusi, Desiree pradėjo budintis, kai pajuto ant savo veido saulės šilumą, sklindančią pro langą. Nors žiema dar visiškai nepasitraukė iš Sietlo, jau buvo galima justi artėjantį pavasarį. Išgirdusi keistus garsus, mergina pakeitė gulėjimo poziciją, ketindama dar pasnausti, kai susivokė, kad vakar į namus parsitempė vilką. Ką ji sau galvojo?! Gerai sakoma, kad rytas už vakarą buvo protingesnis. Staigiai pramerkus savo dideles akis, Preston pasisuko į jau prabudusį....vaikiną. Ar jis buvo nuogas? Kas per...
- Ką tu po galais veiki mano lovoje?! - suraukus antakius labiau įsisupo į vilnonį pledą, nenorėdama parodyti nei menkiausio odos lopinėlio tam iškrypėliui. Jis tikrai nelankė jos mokyklos...nejaugi dabar ir pašaliniai žmonės nusprendė lankytis jos vakarėliuose? - Ir kaip tu atsiradai mano kambaryje? - žvilgtelėjus į uždaras duris, kurios buvo užrakintos magijos pagalba paklausė. Tas nuogalius dar ir raganius?!


When I ask you about your first love I am always secretly hoping that you will say your own name. Now, wouldn’t that be beautiful – to above else have a heart that was proud of itself.


Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 21:50

Diego tikrai būtų pabandęs išsikebaroti pro langą, bet matomai nepavyktų to padaryti nepažadinus ant palangės miegančios merginos, todėl tik beliko laukti, prisidengus savo lytį kaldra ir būnant nuogu iki pusės. Ant kūno vis dar bolavo gelsvos sumušimų dėmės, bet neatrodė jos taip baisiai, kad imtumei šlykštėtis. Wilbur net nesuvokė kur jis dabar randasi, neturėjo telefono su savimi, kad įsijungęs gps sistemą, galėtų patikrinti savo buvimo vietą. Plius, nuogas jis tikrai neplavinės po miestą, tad vienaip ar kitaip teko laukti, kol miegančioji gražuolė teiksis prabusti. Stebėjo ją akylai, vistik nelabai turėjo ką veikti, o nuogas šmirinėti po nepažįstamos merginos kambarį nelabai norėjo, nebuvo toks drąsus.
Ilgai laukti nereikėjo, išgirdo, o paskui ir pamatė, kaip šviesiaplaukė pamažu budinasi, markstosi, o galiausiai ir atkreipusi dėmesį į nepažįstamą nuogą asmenį kambaryje - gerokai išsibudina ir pakrinka. Diego negalėjo nieko su savim padaryti, jį apėmė juoko priepuolis. Pradėjo žvengti, nors iš tiesų pats ne ką mažiau stresavo ir tas juokas buvo labiau nervingas, negu nuoširdžiai smagus. Juk jis nepamena pats, kaip čia pakliuvo, tik iš tam tikrų faktų gali daryti tam tikras prielaidas, nors iš tikro nė pats nežinojo ką po velnių jis veikia kažkokios paauglės kambaryje iškart po pilnaties. - Au au, - palojo kiek ironiškai nustojęs krizenti. - Tu man geriau paaiškink, kokio velnio užsirakini su dideliu piktu vilku viena kambaryje vidury nakties?? Čia ta prasme kažkoks nesveikas iškrypimas ar kaip suprasti? - pakreipęs galvą akivaizdžiai tyčiojosi iš merginos, kuri net nesuvokia, kokį padarą į namus parsitempė ir kaip smarkiai ji rizikavo savo gyvybe.


 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
7

ABOUT :
She was a storm.
Not the kind you run from,
But the kind you chase.

CLAIM :
Sabrina Carpenter

CREDIT :
endlessroutine/Starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 22:47

Kada vaikinas pradėjo juoktis, Desiree kraujas užvirė. Tas subingalvis miegojo jos lovoje nuogas ir drįso draskyti jai akis. Kas jis manė esąs? Sučiaupus lūpas, šviesiaplaukė susiaurino žvilgsnį, pakeisdama savo poziciją į sėdimą. Jeigu ne susierzinimas, Preston tikrai būtų pastebėjusi juodaplaukio patrauklumą (ką ji bandė apgauti? Desiree puikiai tai pastebėjo) ir faktą, kad turbūt pirmą kartą bet kuris vaikinas matė ją susivėlusią ir ką tik nubudusią, be jokio makiažo (paprastai mergina buvo susikūrusi tam tikrą įvaizdį, kurio niekuomet nepaleisdavo mokyklos ribose. Būtent dėl to ir galėjo pasirodyti eilinė palaikymo komandos šokėja, kuri erzino visus mokyklos vaikinus savo ilgomis kojomis.).
- Tas didelis piktas vilkas buvo per daug sužeistas, kad sugebėtų ką nors padaryti, - atkirtusi Desiree nužvelgė vaikiną, - ką po velnių tu jam padarei? - nepagalvojusi, kad nepažįstamasis ir buvo tas keturkojis gyvūnas, užsipuolė. Matėsi, kad šviesiaplaukei vilkas tikrai rūpėjo dėl nepaaiškinamų priežasčių. Palaukit...Kodėl ji apskritai jam aiškinosi? - Klausyk, nežinau kokį žaidimą sugalvojai tu ar tie subingalviai apačioje, bet--
Desiree sakinį pertraukė skausmingai pažįstami balsai apačioje. Šūdas. Tai buvo jos tėvai, kurie turėjo grįžti tiktai poryt. Mergina jau girdėjo, kaip po nosimi murmėdamas tėvas iškeikia dukterį visais įmanomais žodžiais ketindamas duoti jai namų areštą iki gyvos galvos. Niekas nežinojo kaip mergina laukė savo 18 gimtadienio sekantį mėnesį...


When I ask you about your first love I am always secretly hoping that you will say your own name. Now, wouldn’t that be beautiful – to above else have a heart that was proud of itself.


Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-07, 23:47

Matomai, mergina visiškai nesigaudė kas dabar nutiko ir tai privertė Diego sunkiai atsidusti. Kaip jis paaiškins jai, kad yra vilkolakis? Jokio sveiko proto žmogui tokie dalykai nesuvokiami, todėl reikėjo sugalvoti kokią kitą versiją, labiau žmogiškai skambančią, negu virsmas vilku ir visas tas pilnaties šūdas. Kvailai jis pasielgė pirmas užsimindamas apie vilką, būtų lengviau buvę išsivartyti apsimetus, kad apie jį nieko nežino.
- Ką ką, išnešiau su pora draugų. Laukiniams gyvūnams ne vieta žmogaus namuose, - truktelėjo pečiais Diego, tarsi tai būtų savaime suprantamas dalykas. - Klausyk, nežinau kaip atsidūriau šioje lovoje, jaučiu buvau per daug girtas, kad dabar prisiminčiau, bet.... niekur nerandu savo drabužių, gal galėtum ką nors paieškoti? - jau kiek draugiškiau šyptelėjo, nes nu gi buvo nuoga subine nepažįstamosios lovoj, kai ji pati miegojo ant pakankamai ankštos palangės. Nejauku buvo, todėl reikėjo kiek taisyti situaciją.
Kuomet išgirdo kažkokius balsus apačioje, Diego sustingo ir įsiklausė, vilkolakio klausa leido išgirsti kiekvieną piktą suaugusio vyro žodį. - Tau pzdc, - vos krutindamas lūpas Luna pasakė ir girdėdamas žingsnius suvokė, kad jam lygiai taip pat bus šakės, jeigu jį nuogą aptiks savo dukros kambaryje. - Užsimerk, - sušnypštė ir ant staigiųjų iššoko iš patalų, palindo po lova, tikėdamasis, kad niekas jo čia neras bei nereikės sutikti merginos tėvo didžiosios rūstybės.


 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
7

ABOUT :
She was a storm.
Not the kind you run from,
But the kind you chase.

CLAIM :
Sabrina Carpenter

CREDIT :
endlessroutine/Starboy

The stories are real -
the monsters are here

2018-03-08, 00:20

Desiree bukai mirksėdama spoksojo į vaikiną. Kokiu stebuklingu būdu jie visi įėjo į jos kambarį? Durys buvo užrakintos, ji miegojo ant palangės ir būtų pajautusi, jeigu per jos kūną būtų nešamas vilkas. Galai nesirišo ir merginai tas nepatiko. - Išnešėt pro kur? Durys užrakintos...- įtariai nužvelgus nuogalių savo lovoje tarstelėjo. Arba ji buvo per girta, kad atsimintų ar tikrai užrakino duris, arba juodaplaukis jai melavo.
- Niekas nežino...- burbtelėjus po nosimi Desiree pavartė akis, - kaip nusirengti sugalvojai, o kur pasidėti rūbus taip, kad juos rastum ne. Labai protingas sprendimas, - paerzinus vaikiną, šviesiaplaukė išsivadavo iš truputį per šiltos antklodės ir nužingsniavo iki rūbų spintos, kur kartais tėvas palikdavo sportines aprangas įvairioms sporto šakoms, kadangi sodybos spinta tėvų kambaryje buvo ganėtinai ankšta. Suradusi treningo kelnes ir trumparankovius marškinėlius, mestelėjo juos vyriškosios lyties atstovui, pati apsisiausdama chalatu. Tam šelmiui ir taip jau kliuvo gražus vaizdelis.
- Ačiū, Šerlokai, pati to nenutuokiau, - vėl pavarčius akis Preston pavaikščiojo iš vienos vietos į kitą, - šūdas, šūdas šūdas, - murmėdama nesuvokė kaip reikės iš šito farso išsikapstyti. O jeigu tėtis dar rastų nuogalių jo nekaltos dukrelės lovoje....apsaugok viešpatie. Kada minėtasis vaikinas sugalvojo planą, Desiree įsitikino, kad jos kambario durys būtų atrakintos ir paslėpusi duotus rūbus vaikinui po patalais, pati atsisėdo ant lovos, lyg niekur nieko, kai pro duris įsirovė tėvas.
- Desiree Annabelle Preston! - sušukęs grėsmingu balsu, - ką tu sau galvojai? Ar tu matei, kas darosi apačioje?! - griežtu tonu kreipėsi į dukrą ir toliau merginai teko išklausyti moralo apie tai, kaip Preston'ai taip nesielgia ir kas būtų buvę, jeigu jiedu su motina būtų atvažiavę čia su draugais? Kokia gėda! Desiree tik linksėjo nieko nesakydama, žinodama, kad taip bus geriau. Michaelis pasakęs, kad mergina nusivylė, išėjo iš kambario, liepdamas jai apsirengti ir čiuožti namo, kuriame jai teks praleisti žymiai daugiau laiko, kai buvo skirtas namų areštas mėnesiui.


When I ask you about your first love I am always secretly hoping that you will say your own name. Now, wouldn’t that be beautiful – to above else have a heart that was proud of itself.


Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Kelias
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Miškas-
Jump to: