Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-27, 14:41

First topic message reminder :









Back to top Go down
View user profile

AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-05, 22:46

- Gerai, bet dėti nuotraukas bus galima tik tuo atveju, jei aš visose nuotraukose būsiu atsisukęs nugara arba jei mano fizionomijos nesimatys nė vienoje iš jų. Juk žinai, kad nemėgstu fotografuotis. – linktelėjęs Dominic rimta veido išraiška dar palingavo galva, tarsi užtvirtindamas savo žodžius. Ir iš tikrųjų, jis nemėgo fotografuotis. Jei būtų sužinojęs, jog Alex telefone krūva jo nuotraukų, tai jis telefoną arba būtų sulaužęs arba kaip nors atspėjęs užrakto kodą ir jas visas iki vienos ištrynęs. Jis nėra tas asmuo, kuris kompleksuoja dėl savo išvaizdos, tikrai ne, tačiau, kad nemėgsta foto objektyvo, tai faktas. Tik laimingo atsitiktinumo dėka Reed pavyko padaryti tiek daug nuotraukų, kadangi Dominic tuo metu arba nekreipė dėmesio, arba tiesiog neužfiksavo, jog yra fotografuojamas. Visais atvejais jis tikėjosi, jog moteris ištrins tas nuotraukas, kadangi ji puikiai žinojo, kaip jam tai nepatiko.
- Jūs mane visi prievartausit dėl bendros nuotraukos. Gerai, bet aš būsiu užsidėjęs betmeno kaukę arba laikysiu Kebabą sau prie veido. – gurkštelėjęs alaus vyras tik dabar pajautė, kaip smarkiai norėjo maisto ir ėmė kirsti kepsnį kaip išprotėjęs. Labai tikėtina, jog jis norės pakartoti.
- Aš tau apie tai sakiau kelis kartus. Kodėl niekas manęs nesiklauso, kai pasakau tikrai kažką protingo? – prisikimšęs pilną burną išgromuliavo vyras bei baigęs kramtyti atsigėrė dar alaus. Jei jis idealiai mokėjo daryti kalakutienos marinatą, tai Alex idealiai mokėjo paruošti kepsnius, kadangi Dominic dėjosi į lėkštę jau antrą kepsnį, pasipildymas garnyro ir bulvių atsargas. Taip jis ramiausia būtų valgęs, jei moteris it įgelta nebūtų pašokusi iš savo vietos. Vėmimo garsai nežadėjo nieko gero, todėl baigęs kramtyti įsidėtą į burną kąsnį, vyras nuėjo iki virtuvės, įpylė didelę stiklinę vandens, įspaudė citriną bei nuėjo iki vonios, atsiremdamas į durų staktą.
- Imk, gerk. Mano pažįstamam padeda vanduo su citrina, kai jį pykina, gal ir tau padės. Jei ne, nuvažiuosiu iki parduotuvės mineralinio. – ištiesęs stiklinę vyras rimtai žvelgė į Alex. Jam nepatiko tai, kad ji nevalgė ir kad dabar jai pasidarė bloga. Nieko nuostabaus, ji visą dieną praktiškai nieko nevalgė ir pirmas maistas buvo kepsnys. Jos skrandžiui tai buvo per sunkus maistas.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-05, 23:33

- Na jau ne, - kiek suraukus antakius Alex žvelgė į Domą, - mes neturim nei vienos nuotraukos drauge ir ne, ta nuotrauka per seminarą, kai abu šokom, nesiskaito, - iškart pridūrė, nors minėta fotografija iš tiesų buvo verta įrėminimo. Joje Domas abiem rankom buvo apsivijęs moters liemenį, tiksliau viena ranka buvo kiek žemiau- beveik ant jos ižpakalio. Jiedu abu kreivai šypsojosi, nes, ko gero, vienas kitą erzino, o akyse atsispindėjo ta trauka, kuri net po tiek laiko niekur nedingo. Plius, jiedu abu atrodė pritrenkiančiai- Domas su kostiuminėm kelnėm ir iki alkūnių paraitotais marškiniais, ji - su raudona ilga suknele, kuri iki šiol buvo palikta specialiai progai, kadangi šios sukeliamomis emocijomis Domas dar nespėjo pasinaudoti.
- Mes privome turėti bent vieną normalią nuotrauką drauge, kur tu nepanašus į Kalėdas pavogusį grinčą ir nesi kaip nors suktai išvengęs kameros, - primerkus akis iškėlė pirštą viršun, - privalome įamžinti kiek įmanoma daugiau akimirkų, - atsidusus šyptelėjo.
Ne, tu žiūrėsi į objektyvą ir sugebėsi šypsotis, nes kitaip mėnesį kęsi abstinenciją nuo sekso, - įspėjus kilstelėjo antakius. Alex ne tai, kad iš principo šito pareiškimo laikytųsi, bet dar pasistengtų taip vyrą paerzinti, kad jo spermatozoidus nešiojantys kapšeliai tiesiogine to žodžio prasme pamėltų ir nuo to neišgelbėtų netgi ranka.
- Nes niekas nemėgsta "Mr. Know it all", - nusijuokus moteris patraukė pečiais. Gi visi mokės iš savo klaidų ir tai ne visada tas pasiteisindavo.
Alex trumpam padarius pauzę sunkiai atsiduso. Gerklę siaubingai skaudėjo, o skrandį vis dar tąsė. Ji nesuprato kame buvo reikalas, kadangi maistu apsinuodyti tikrai negalėjo. Jos skrandis visiškai kitaip kovojo su apkrovimu, todėl buvo labai keista, kad dabar šviesiaplaukė išsivėmė antrą kartą dešimties minučių tarpe. Reed jautė, kad vėl šoktelėjo jos kūno temperatūra. Atbula ranka nusivaliusi ištryškusias ašaras, Alex nuleido vandenį ir šiaip ne taip atsistojus išsiskalavo burną. išgirdus Domo balsą, paėmė iš jo stiklinę ir atsigėrė šios turinio. - Mineralinis negerai, - papurtė galvą apsilaižydama lūpas, - reikia ramunėlių arbatos. Man atrodo yra keli pakeliai spintelėje virš kriauklės, - susakius informaciją dar kartą atsigėrė vandens su citrina. Skrandis gurguliavo, tačiau jos nebepykino. Lengviau atsidusus moteris kartu su Domu grįžo į virtuvę. Užuodus maisto kvapą, Alex susiėmė už nosies. Ne, ji negalėjo čia būti. Gestais parodžiusi, kad eina į svetainę, Alex greitu žingsniu nusigavo iki lango ir šį pravėrus, įkvėpė gaivaus oro. Kaip mat buvo geriau. Pora akimirkų pastovėjusi prie lango, šį netrukus uždarė ir atsisėso ant sofos ištiesdama kojas bei užsiklodama pledu. Dar vienas vėmimo minusas- po to ne tik, kad skauda gerklę, bet dar ir purto šaltis.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-06, 22:32

- Pati pasakei, mes turime vieną nuotrauką. Kodėl tos vienos nuotraukos neužtenka? – vos suraukęs antakius Dominic paklausė, atrodydamas tarsi pasimetęs šuniukas. Jis tikrai nesuprato to dalyko, kaip kitos poros be paliovos galėjo fotografuotis. Jam užteko vienos nuotraukos kas metus, tai buvo gan geras laiko tarpas, kad pasidarytum po naują nuotrauką. Be to, neatrodė, jog tu pastoviai prilipęs prie telefono ir tik lauki akimirkos, kada ką nufotografuoti. Vyrui aplamai nepatiko tokie žmonės, kurie pastoviai tam tikrus dalykus fiksavo telefonu. Jis mėgo pasidžiaugti akimirka ir tai atsiminti, o ne daryti nuotraukas ir taip tik sugadinti tos akimirkos žavesį.
- Tai mes ir turime vieną normalią nuotrauką. Po vieną normalią nuotrauką kas metai pasidaryti gerai, dėl to aš neturiu nieko prieš. Tačiau nesifotografuosiu kiekvieną kartą, kai tave pagaus įkvėpimas. – burbtelėjęs jis dėbtelėjo į Reed rimta veido išraiška, kas reiškė, jog šiuo klausimu jo niekas neperkalbės. Jis nebuvo „selfių diva“, todėl tikrai nesidarys tų „cute couples“ nuotraukų, kur vaikinas laiko merginą ore, kur mergina užsisukusi veda kažkur vaikiną už rankos ar dar velniai žino ką. Ne, ne ir dar kartą ne. Dominic išaugo iš tų paaugliškų dalykų jau seniai. Jis aplamai net ir būdamas paauglys niekada neturėjo tokio noro fotografuotis ir būtent taip. Galbūt tai jam atrodė kvaila, o galbūt tuo metu jis neturėjo rimtos merginos, su kuria norėtų tai daryti.
- Rimtai? Grasinsi man seksu? Alex, manai neištversiu mėnesio be sekso? – sarkastiškai vyptelėjęs Freudenberger kilstelėjo antakį. Taip, jis seksą mėgo, tačiau tikrai nesikarstys sienomis jo negavęs. Jis susiras kitokios veiklos, galbūt aktyviau sportuos ir treniruosis, o galbūt ilgiau užtruks darbe...taip ilgai, jog negrįš visą naktį. Jei ji norėjo žaisti tokiomis kortomis, tai Dominic irgi galėjo taip elgtis.
Trumpai linktelėjęs Freudenberger nieko nesakydamas nuėjo bei sutvarkė valgomąjį bei pabaigė likusius kelis kąsnius savo lėkštėje, o Alex porciją nunešė į virtuvę. Susiradęs ramunėlių arbatos užkaitė vandenį bei palaukęs, kol jis užkais, užpylė arbatą bei atsargiai nunešė ją iki svetainės, kur draugiją Reed palaikė Kebabas, užšokęs ant sofos bei stebėdamas šeimininkę nr. 2.
- Kaip jautiesi? – tarstelėjęs vyras prisėdo ant sofos, padėdamas arbatą ant statelio bei uždėdamas delną ant moters peties, imdamas jį truputį masažuoti, tarsi tai galėtų padėti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-07, 18:21

Alex atidžiai stebėjo Freudenberger, kuris buvo įsitikinęs, kad fotografavimasis prilygo apokalipsei arba didžiausiai pasaulio nuodėmei. Alex tenorėjo poros jaukių nuotraukų, kurias galėtų įdėti į albumą ir pakabinti ant sienos. Be jokių galantiškų pozavimų, balinių suknelių ar tonos makiažo. Ir tuo labiau padarytos ne telefonu, o normaliu foto aparatu, kurį Reed laikė saugiau nei Domas savo ginklus. Alex pati gerai nesuprato, kodėl to taip stipriai norėjo, kol vidinis balsas jai nepriminė to fakto, kad fotografija buvo jos ir mamos bendras vaisius. Tai buvo jų tradicija, kiekvienas Kalėdas kaip nors jaukiai ir juokingai papildyti "akimirkų" albumą. Nors praėjo pora metų po jos mirties, šventiniu laikotarpiu moteris jos ilgėdavosi labiausiai. Greičiausiai dėl to, kad ji mirė prieš pat Kūčias. Alex dar iki šiol negalėjo prisiversti perversti senus albumus, nes tiesiog žinojo, kad net ir po tiek laiko, pradėtų ašaroti kaip maža mergaitė, netekus mylimiausios barbės.
Moteris turėjo suprasti, kad mėnesis abstinencijos nebuvo tinkamas grasinimas. Greičiausiai labiau būtų suveikęs sakinys, kad ši išmes visus jo ginklus lauk. Sunkiai atsidusus Alex nežymiai papurtė galvą, - Nesvarbu, pamiršk, - tarstelėjus labiau susiveržė arklio uodegą. Žinoma, ji galėjo pasinaudoti gimtadienio korta ir faktu, kad tai buvo jos ir mamos tradicija, tačiau manipuliacija nebuvo moters draugė. Nebent žaidimo forma, kas negaliojo šiuo atveju. Kita moteris jos vietoje, dabar būtų susipykusi su savo partneriu ir iškvotusi šį įvairiais kaltinimais, kad šis dėl jos nesistengia ir jos nemyli. Reed nebuvo viena iš jų, todėl neketino vyro maldauti tokio paprasto dalyko, kuris realiai jai reiškė daug, tačiau buvo nemėgstamas vyro.
Alex įsmeigus akis į Kebabą, kuris jau pora dienų su ja elgėsi labai atsargiai, lyg kažką nujaustų, paglostė šio tarpakį. Gyvūnai visuomet geriau jautė visas sveikatos problemas, todėl šis mažas faktas Alex šiek tiek gąsdino. Ji jau buvo pradėjusi austi mintį, kad galbūt reikėtų pasidaryti pilnus kraujo tyrimus. Šiaip ar taip, profilaktiškai juos darydavosi kas pusę metų. Keturkojui atsigulus ant jos kojų ir uždėjus leteną ant jos delno, moteris nežymiai atsiduso. Prisiekiu, šunys kartais buvo supratingesni nei visi artimiausi žmonės kartu sudėjus. - Manau, kad geriau, - Domui atsisėdus šalia, Alex šyptelėjo uždėdama savo vėsų delną ant jo rankos, kuri masažavo jos petį. - Nepykina, tik purto šaltis, - lyg pati sau tą priminus nežymiai pasipurtė ir pasiekė arbatą, jos tuoj pat gurkštelėdama.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-07, 23:58

Esmė ta, jog jei Alex būtų pasakiusi, dėl ko fotografavimasis jai toks svarbus, tada vyras be jokių didesnių niurnėjimų būtų fotografavęsis ir su mielu noru netgi nusišypsojęs į objektyvą. Bėda tame, jog moteris jam nepasakė tokio dalyko „hey, man svarbu turėti kelias nuotraukas, kadangi tai visada darydavau su mama ir man tai yra svarbu“. O kadangi jis fotografijos nesusiejo su Reed motina, automatiškai jis nemanė, jog tai toks svarbus reikalas ir dėl to čia pūsčiojo it nepatenkinta penkiametė mergaitė. Dominic nėra beširdis asilas, kuris nesuvokė tam tikrų dalykų, kaip kad tradicijos, kurių kai kurie žmonės laikosi. Jis pats turėjo tracidijų, tarkim, kas savaitė gražiai išsivalyti visą savo ginklų kolekciją, nesvarbu, juos naudosi ar ne. Tai buvo jo tradicija. Ne tokia jauki ir miela, kaip kad Alex, tačiau tai buvo Freudenberger dalykas, dėl kurio jis būtų apleidęs kad ir darbą autoservise. Moteriai tereikėjo kalbėti.
Tas „nesvarbu, pamiršk“ labai skambėjo kaip tipinės įsižeidusios moters komentaras ir tai vyrą būtų suerzinę, jei ne tas faktas, jog prieš šventes pyktis tikrai nereikėjo, o ir be to, Alex nesijautė gerai. Nusprendęs, jog šįkart nusileis, Dominic atsiduso ir žvilgtelėjo į ją.
- Klausyk, jei pasakytum, kodėl tau taip svarbu turėtų tokių nuotraukų, tai galbūt tai man padėtų suprasti kažką. Nes jei tokiam norui nėra rimtesnio paaiškinimo, tai aš nemanau, jog suprasiu viso to esmę. – gūžtelėjęs pečiais Freudenberger vos kilstelėjo vieną antakį. Daryti nuotraukas vien dėl nuotraukų jam nebuvo pakankamai rimta priežastis, o ir turėti ką iškabinti ant namo sienų taip pat neskambėjo kaip rimta priežastis fotografuotis.
Fun fact – net šuo (o jis vyras) sugebėjo greičiau suvokti, jog su Reed kažkas vyksta, negu kad Dominic. Juk jis manė, kad moteriai tiesiog šiandien pasidarė negera ir tiek. Ir kalta buvo jos mityba bei valgymas probėgomis. Nieko nuostabaus, jog dabar skrandis atsisakė normalaus maisto. Bent jau jis taip manė.
- Gal nori nueiti prigulti ir nusnausti? Kartais tai padeda. – vos šyptelėjęs vyras laisva ranka užkišo laisvesnę plaukų sruogą Alex už ausies ir pasilenkęs arčiau vos priglaudė lūpas prie jos kaktos, tuo pačiu ją pabučiuodamas bei patikrindamas ar ji dėl visa ko neturi temperatūros.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-08, 10:01

Domas turėjo pastebėti, kad Alex per visą šį laiką nekalbėjo apie savo mamą. Tik pačioje pradžioje ji buvo paminėta kaip priežastis dėl ko moteris persiorentavo į kardiologijos-chorurgijos sritį. Lygiai taip pat, kaip Domui buvo sunku kalbėti apie kankinimus kai buvo mažas, Alex buvo sunku kalbėti apie mamą. Nors praėjo jau pustrečių metų, Kalėdinis laikotarpis Reed atnešė ne tik džiaugsmą, bet ir šiokį tokį liūdesį. Be to, dėka buvusio beveik vyro Thomas, kuris pasakė, kad tokios tradicijos buvo tiesiog kvailos, moteris daugelį sentimentalių dalykų pasilikdavo sau. Paradoksalu buvo tai, kad Alex skatino kitus atsiverti, jų išklausė bei patarė, tačiau pati savo patarimu nesinaudojo ir emocijas išlaikydavo viduje. Jeigu kas nors primindavo arba paklausdavo kažką apie jos motiną, Alex smegenys veikdavo kaip autopilotas ir ji atsakydavo jau anksčiau sukurtais sakiniais. Taip, tai buvo blogai, nes šviesiaplaukė nespėjo su ta netektimi susitaikyti ir ta našta vis labiau slėgė jos pečius.
Skeptiškai žvilgtelėjus į vyrą, Alex atidžiai peržvelgė jo veido bruožus. Domas su ja visuomet buvo sąžiningas bei nuoširdus, todėl neliko nieko kito kaip tik juo pasitikėti. Nors kažkuri moters dalis bijojo garsiai pripažinti dėl ko jai buvo svarbi fotografija. Kramtydama apatinę lūpą Alex žvilgtelėjo į Kebabą, tada vėl į Freudenberger, tada į eglutę ir giliai įkvėpė. - Mano mama žuvo prieš pat Kūčias, - tarstelėjo kiek tyliau stebėdama eglutę, nes jei pažiūrėtų į Domą, ji tikrai nesusitvardytų, - tai buvo mūsų tradicija- per šventes daryti kvailas ir mielas nuotraukas, - prisiminus tvirčiau suspaudė pledo kutus delne, - pameni tą dėžę, kurios sakiau, kad nepakuoti? Ten yra sudėti visi albumai iš mamos namo, su visomis nuotraukomis nuo pat kūdikystės, - išdrįso trumpam pažvelgti į jos besiklausantį Domą, kuris priešingai nei Thomas, neatrodė pasišlykštėjęs ir teisiantis. - Kadangi pastaruosius pora metų neturėjau galimybės tos tradicijos tęsti, pamaniau, kad mes vėl ją galime pradėti, - paaiškinus vos truktelėjo pečiais. Juk Freudenberger žinojo, kad moteris niekuomet nevers jo daryti tai, ko šis nenorėjo.
- Jeigu užmerksiu akis, miegosiu iki pat ryto, - nusijuokus Alex užmerkė akis be garso atsidusdama, kai vyras priglaudė savo lūpas prie jos kaktos. - Nueisiu į lovą tik tuo atveju, jeigu gulsi kartu ir pažiūrėsim kokį nors filmą, - davus pasiūlymą, nes vis tik jau buvo beveik 10 vakaro šyptelėjo ir vėl atsigėrė pora gurkšnių arbatos, kuri tikrai apramino Reed skrandį ir sušildė jos kūną.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-08, 13:18

Žinoma, Dominic atkreipė dėmesį į tai, jog pirmas ir paskutinis kartas, kada Alex užsiminė apie savo motiną, buvo tiktai tada, kai jie turėjo tą „normalų“ pasimatymą vidury nakties su vynu, alum ir užkandžiais, tačiau į tai pernelyg nekreipė dėmesio. Jis suprato tokį dalyką, kaip asmeninė erdvė ir jeigu moteris nenorėjo apie savo motiną kalbėti, jis tikrai neketino jos kamantinėti. Dominic buvo tos nuomonės, jog jai ši norės apie tai kalbėti, tai tikrai pradės pokalbį, tačiau viskas buvo šiek tiek kitaip, kadangi matomai jam reikėjo pradėti Reed kalbinti ir išsiaiškinti, kame problema. Žinoma, jei ji būtų pasakiusi, jog nenori apie tai kalbėti, tai Freudenberger tikrai nebūtų jos spaudęs, tačiau gan aiškiai matėsi, kad moteriai tikrai reikia bent jau minimaliai išsipasakoti. Jis nemokėjo dalinti gerų patarimų bet klausytis vyras tikrai sugebėjo.
Faktas, jog Dominic tikrai nežinojo ir nenumanė, ką reiškia netekti artimo žmogaus per tokias šventes, kadangi jis jų paprasčiausia nešventė, bet nujautė, jog tai tikrai buvo sunku ištverti normaliems asmenims, tokiems kaip kad Alex.
- Na, manau tokiu atveju tikrai bus galima pratęsti tą tradiciją. Jei tau tai svarbu, mes galėsime pasidaryti kelias nuotraukas. Nesakau, kad galėsi pleškinti fotoaparatu šimtą nuotraukų per minutę, tačiau kelias nuotraukas tikrai galėsime pasidaryti. – gūžtelėjęs pečiais vyras vos šyptelėjo. Tai, jog jis visgi leisis fotografuojamas ir turbūt netgi nesislapstys nuo objektyvo buvo daugiau, nei laimėjimas iš Alex pusės. Jei jai tai buvo svarbu, Dominic tikrai galėjo pasidaryti kelias nuotraukas. Juk neprašė nušluoti nuo žemės Šiaurės Korėją, tik kelių nuotraukų.
- Ar turi pasiūlymų dėl filmo? Nes šiuo metu negaliu nieko sugalvoti, ką būtų galima pasižiūrėti. – tarstelėjęs vyras persibraukė ranka per plaukus. Ir tikrai, šiuo metu išsirinkti gerą filmą buvo gan sudėtinga, nes didžioji dalis filmų buvo arba labai lėkšti, arba labai neįdomūs. O kaip gero filmo mėgėjas, Freudenberger buvo gan išrankus.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-08, 15:05

Alex buvo ganėtinai jautri asmenybė, tačiau turėjo didelį minusą- ji visą skausmą pergyveno viduje, stengdamasi tikrąsias emocijas palaidoti ir išlikti stipri dėl kitų artimų žmonių. Taip buvo ir per jos mamos laidotuves. Reed neišliejo nei vienos ašaros , visą laiką jos veido raumenys išlaikė ramybės būseną. Kiekvienas "užjaučiu" ar "man labai gaila" tik kaupėsi viduje, o moteris tik linksėjo galva ir kartojo ačiū lyg būtų užprogramuota lėlė. Tik praėjus kelioms dienoms, kai Alex susapnavo mamą, kuri sakė, kad viskas bus gerai, ji prabudo ir pradėjusi verkti nesustojo sekančias 72 valandas, dėl ko praleido darbą ir sulaukė moralo iš Thomas.
Dominic iš tiesų mokėjo klausytis ir suprasti. Nereikėjo jokių papildomų žodžių ar patarimų, užteko vieno jo apsikabinimo ir pasaulis kaip man pašviesėdavo kelis kartus. Šis momentas taipogi nebuvo išimtis- vos tik vyras pasakė, kas tęs su ja tokią šeimos tradiciją, moteris pastatė pustuštį arbatos puoduką ant stalelio ir tiesiogine to žodžio prasme, įpuolė vyrui į glėbį, šį pargriaudama ant sofos. Net Kebabas iš tokio veiksmo šoko ant kojų ir ėmė aplinkui šokinėti ir vizginti uodegą. - Ačiū, - plačiau nusišypsojus moteris Domą pabučiavo. - Ar jau sakiau, kad tave myliu? - atsitraukus per pora centimetrų Alex prikando lūpą. Jiems tikrai pasisekė, kad surado vienas kitą.
- Visi neblogai atsiliepia apie naują Blade runner filmą. Galim pabandyti pažiūrėt jį, arba naują Will Smith filmą "Bright" - atsisėdus ir leidus tą patį padaryti Domui, "damušė" arbatos likutį. Tuomet atsistojus pasirąžė. Jautėsi tik minimaliai geriau, todėl lova tikrai buvo gera idėja. - Čiūr tu išleisi Kebabą į kiemą, - nekaltai nusišypsojus paglostė keturkojį, o po to pasiekė virtuvę, išsiplovė puodelį ir nupėdino į antrą aukšą. Vos spėjus persirengti į pižamos šortus ir palaidinę, Alex vėl supykino, todėl visa arbata, kurią išgėrė ir išlėkė lauk į klozetą. Kelias minutes pasėdėjus ant plytelių,moteris įstikino, kad pykinimo banga baigėsi ir nusiprausus, atsigulė į lovą. Užsistačius žadintuvą rytojui, Alex per išmanųjį tv surado abu filmus, iškeldama šiuos ant ekrano, kad Domui tereiktų įjungti. Tuomet pilnai palindo po antklode, bandydama sušilti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-08, 15:35

Nors ir buvo gan bejausmis tipas, Dominic dažnai sugebėdavo suvokti, kaip jaučiasi aplink jį esantys žmonės. Buvo stebėtinai empatiška asmenybė, nors pats retai kada išreikšdavo emocijas, o kitais žodžiais tariant – visai jų neišreikšdavo. Su tuo vyras kovojo ir retkarčiais kai kurios emocijos prasiskverbdavo į paviršių, tačiau tai būdavo reti atvejai. Jis nenorėjo, jog dėl to kiltų problemų ateityje su Alex, tačiau savęs pakeisti kardinaliai jis negalėjo. Jis tiktai galėjo tikėtis, jog laikui bėgant viskas pasikeis ir Freudenberger galės reikšti emocijas, o taip pat ir dažniau šypsotis. Rimtis jo veido neapleisdavo net tada, kai Kebabas padarydavo kokią nors nesąmonę. Tai turėjo keistis ir tai keitėsi, tačiau labai iš lėto.
Tiesa, tęsti tokią tradiciją bus gan sudėtinga vien iš vyro pusės, kadangi jis bijo fotoaparatų it velnias kryžiaus, tačiau jei jau pasakė, jog jie turės bent kelias nuotraukas šiuo laikotarpiu, vadinasi Dominic ketino taip ir padaryti. Jis buvo žodžio žmogus ir niekada, pabrėžiu žodį, NIEKADA nelaužė pažado. Vos tiktai Alex jį taip „užpuolė“, jo lūpų kampučiai vos kilstelėjo į viršų. Viena ranka raminančiai glostydamas moters nugarą jis trumpai pakštelėjo šiai į smilkinį, gulėdamas ant sofos. Turėjo sau pripažinti, kad tos pagalvėlės tikrai buvo patogios.
- Šiandien dar ne. – paerzinęs Reed vyras atsakė į jos bučinį, o vėliau atsisėdo, pasiražydamas savo vietoje ir žvilgtelėdamas į nerimstantį Kebabą. Jis žvilgsniu maldavo, jog būtų išleistas į netoliese namo esantį galinį kiemą ir galėtų jame nevaržomas palakstyti.
- Kai grįšiu su Kebabu, tada nuspręsim, ką galima žiūrėti. – pakilęs nuo sofos leido šuniui suprasti, jog jo metas jau išmušė ir tas „užgazavęs“ nulėkė prie durų, negalėdamas nustygti savo vietoje, sukinėdamasis aplinkui ir neramiai inkšdamas. Vos pavartęs akis Dominic atidarė stiklines svetainės duris, kurios vedė tiesiai į galinį kiemą bei terasą. Pakniopstom lėkdamas Kebabas vos nenusivertė nuo terasos ir snukiu nesivožė ant žolytės. Visgi, vėliau sulėtinęs žingsnį jis nusileido terasa ir kokias dvidešimt minučių lakstė ant žolytės, kol Freudenberger atsisėdęs surūkė cigaretę. Retai kada rūkė, tačiau rūkė. Kai Kebabas atlėkė iki jo ir atsisėdo šalia, tai reiškė, jog jo pasilakstymai baigėsi ir jie grįžo į kambarį.
Kol šuo nutipeno iki savo indelių ir godžiai lakė vandenį, Dominic atėjo iki miegamojo. Išsinėręs iš megztinio ir trumparankovių marškinėlių taip pat greitai pradangino džinsus bei įsiropštė į lovą, vėsiomis rankomis apglėbdamas Alex.
- Taigi, apie ką tie filmai? – tarstelėjęs jis žvilgtelėjo į moterį. Šiuo atveju ji apie juos žino kur kas daugiau, todėl jam reikėjo bent trumpos jų apžvalgos, jog galėtų pasirinkti, kuris iš jų yra vertas dėmesio.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-08, 19:11

Ką gali žinoti, galbūt tokia tradicija paskatins Domą pakeisti nuomonę apie fotoaparatus. Tai juk buvo ne tik puikus sekimo įrankis, bet ir akimirkų įamžinimo prietaisas. Juk visuomet smagu prisiminti kaip kažkada atrodei ir ką veikei prieš penkis ar dešimt metų. Nepaisant to, Freudenberger sutikimas su tokia moters idėja, buvo tikrų tikriausias įrodymas, kad šis ją mylėjo. - Šiandien neminėjau? - apsimestinai susimąstė, - na, tuomet... myliu tave, - padarius pauzę Alex nusijuokė atsakydama į jo paerzinimą ir dar kartą jį pabučiuodama.
Sušilus po antklode Alex patenkinta vos ne sumurkė, galvoje planuodama rytdienos veiksmų planą: Kebabas, dušas, pusryčiai, dvi operacijos, susitarti su drauge dėl tyrimų (kadangi ši buvo angelė ir geriausiai nusimanė jų anatomiją), apie pietus grįžus, išvirti kisielių, iškepti pyragą ir imbierinius sausainius, na, o tada padengti stalą, bet ties šituo Alex ketino samdytis Domą, kadangi rytoj jiedu bus tik dviese, o poryt jau atkeliaus visa gauja žmonių. Moteris buvo paskendusi savo apmąstymuose, kurie nuo planavimo peraugo į baimę, kad kažkas buvo negerai. Reed jautė, kad jos kūne kažkas keitėsi ir ji velniškai bijojo, kad neturėtų kokio nors rimto augliuko, kurį reikėtų operuoti. Bet kaip tai buvo įmanoma, jeigu ji galėjo būti nužudyta tik tam tikrais ginklais? Tiek daug klausimų, į kuriuos atsakyti galėjo tik jos draugė, kuri dirbs tik poryt. Moteris tik galėjo tikėtis, kad iki to laiko aprims visas šitas blogis.
Krūptelėjus ir kiek pasimuisčius nuo Domo rankų, kurios skleidė vėsumą, moteris suinkštė išsitempdama it styga, - "Bright" fantastinis, su būtybėm ir visokiom kitom rasėm, per kurį perduodama šių dienų problemos:diskriminacija, nelygybė, visokie nusikaltimai. Žodžiu, geras veiksmo filmas su geru moralu, o "Blade runner" senos versijos tęsinys, kai veiksmas vyksta ateityje, kur biologiškai pakeisti žmonės visuomenėje atstoja vergus ir pagrindinis veikėjas, Gosling, juos medžioja, kadangi dirba policijai. Dominuoja robotai, skraidančios mašinos ir panašiai. Toks mistinis, fantastinis trileris. Tai...? - vienu atokvėpiu apibūdinus abu filmus moteris kiek atsipalaidavo ir patogiau įsitaisė Freudenberger glėbyje, prieš tai atsigerdama vandens.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-08, 20:42

- Deja, bet neminėjai. O jau maniau, kad pamiršai. – apsimestinai suraukęs antakius Dominic pasikasė smakrą, dėbtelėdamas į moterį. Turbūt jam niekada neatsibos jos erzinti. Tai labai geras laisvo laiko praleidimo būdas, o ir be to, tik taip galėjai pamatyti, jog vyras nėra visada rimtas. Tokiu būdu buvo galima pamatyti jo vaikišką pusę. Faktas, jog vaikyste jis nepasidžiaugė taip, kaip normalūs vaikai, todėl dabar retkarčiais pasielgia kaip vaikas. Pasižiūri „My little pony“ devintą valandą ryto arba valgo rožinius sausus pusryčius bei niūniuoja Nyan cat melodiją. Žinoma, šitie dalykai labiau asocijuojasi su mergaitėmis, tačiau Freudenberger visada turėjo trauką vienaragiams ir poniams, tad šiuo atveju viskas buvo netgi labai normalu.
Velniškai nusikvatojęs ir imitavęs patį velnią Freudenberger tik stipriau apsivijo rankomis Alex liemenį, kai ši pradėjo muistytis ir inkšti. Puikiai žinojo, jog jo rankos vėsios, o moteris jau sušilusi, todėl nieko nuostabaus, jog tiesiog pasinaudojo jos kūno šiluma. Kartais jis gali būti tikras velnias, kai nori. Nepamirškim ir to atvejo, kai vienas vos nesurijo visų keksiukų, kuriuos moteris iškepė. O kažkas sakė, jog nevalgo saldumynų....yeah right, su tuo pirmuoju obuolių pyrago gabaliuku Alex pažadino monstrą, kuris galėtų suvalgyti du kilogramus saldainių vien sėdėdamas ir žiūrėdamas „Top Gear“.
- Gal „Blade runner“. Antgamtiškumų man jau ir taip pakanka realiame gyvenime. – kreivai vyptelėjęs Dominic pajungė filmą, vieną ranką palikdamas gulėti po Reed kaklu, o kitą uždėdamas ant jos šlaunies bei iš lėto ją glostydamas pirmyn atgal. Pradžia filmo galbūt ir nesudomino vyro, tačiau vėliau jis taip užsikabino, jog net neatkreipė dėmesio į tai, kad Alex sau ramiausia pučia į akį. Vos šyptelėjęs vyras dirstelėjo į miegančią moterį, trumpai pakštelėjo šiai į kaktą, o vėliau baigęs filmą ir pats užmigo.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-08, 21:35

Sekantį rytą, pirmąją Kalėdų dieną, Alex rytas prasidėjo nuo dešimties minučių vėmimo, stengiantis neprižadinti Domo. Tuomet dušas, Kebabo išleidimas į lauką, pusryčiai, kurie susidėjo iš vieno banano, jogurto ir žalios arbatos ir, žinoma, darbas. Pastarajame moteris suvartojo kelis proteino batonėlius tam, kad turėtų pakankamai energijos ir susikaupimo, nes kaip tyčia, abi operacijos buvo ganėtinai sudėtingos ir bėda tame, kad tik Reed galėjo jas atlikti. Visa laimė, kad šios pavyko ir abu pacientai buvo laimingai gyvi, su naujai plakančiomis širdimis. Kitas teigiamas dalykas- Alex nebepykino, ji sugebėjo suvalgyti dubenėlį sriubos ir jos neatpilti atgal, o tai jau buvo didelis pasiekimas. Turėdama kiek daugiau energijos ji grįžo namo, iškepė visą didelį keksą, nes Freudenberger pradėjo mėgti jos keptus gaminius, todėl tas keksas, galima sakyti, buvo skirtas tik jam, ir dar vieną pyragą. Jųdviejų vakaras buvo išties jaukus: eglutės lempučių, žvakių bei židinio skleidžiama šviesa, daug juoko, mažiausiai trys juokingos ir dvi mielos fotografijos ir, aišku, dovanų keitimasis. Alex Domui padovanojo istorinį, pirmojo pasaulinio karo metu gamintą "Thomson" ginklo versiją, kurią buvo be proto sunku gauti. Realiai, jeigu ne moters pažįstamų pažįstamų pažįstami bei kontaktas iš Rendžio, moteriai nebūtų pavykę to ginklo susekti, nes šis buvo kolekcinis ir vienintelis toks pasaulyje, kadangi turėjo unikalų dizainą. Na, o be to, karštas raudonų apatinių komplektas su kalėdiniais pūkeliais ir tai buvo viskas, ko jiems pritrūko iki kvapą gniaužiančio Kalėdinio sekso.
Antroji Kalėdų dieną vėlgi prasidėjo liūdnokai: Alex vėl supykino ir ši vėl atpylė vakarykštį maisto turinį. Visa laimė, kad ji buvo susitarusi pasidaryti tyrimus, todėl atsisveikinusi su Domu ir pasistengusi jį nuraminti, kad tai tikrai bus virusas, išvažiavo į ligoninę. Kuomet Jenn padare kraujo tyrimus, Reed nekantriai sėdėjo savo kabinete, kol ją su gimtadieniu sveikino visi kolegos. Ji turbūt per gyvenimą nebuvo gavusi tiek daug gėlių. Visiems padėkojusi ji išklausė Joshua ir Margaritos mielo sveikinimo, per kurį vos neapsiašarojo, cause they have history ir suvalgiusi puse gabalėlio torto, išklausė jai dainuojamą "su gimimo diena" aranžuotę. Kada visas veiksmas aprimo, Jenn nusivedė ją į savo kabinetą ir išsišiepus nuo ausies iki ausies pareiškė, kad ji laukiasi. Prisiekiu, akimirkai sustojo Alex širdis, tačiau suvokusi, ką ji ką tik išgirdo, pradėjo juoktis, sakydama, kad tai labai juokingas bokštas. Paaiškinusi draugei, kad ji prieš savaitę sirgo mėnesinėmis ir naudojo kontraceptines tabletes, ją tikino, kad tai tiesiog neįmanoma, tačiau draugė tik pavarčius akis, nusivedė ją į kabinetą ir atliko ultra garsą. Priartinusi rodomą atvaizdą Jennifer nereikėjo net pirštu bakstelėti, kurioje vietoje augo Alex ir Domo vaisius, kadangi pati Alex tai regėjo savomis akimis. Ji laukėsi. Reed nepasakė nei žodžio, kol nusivalė visą tepalą nuo pilvo, o kada jos ir Jenn akys susitiko, moteris pradėjo it degančiu užpakaliu vaikščioti pirmyn atgal po kabinetą, berdama monologą: "kaip tai įmanoma? Ar tas aparatas nesugedęs? Kaip aš galiu lauktis, jeigu visą laiką saugojausi? Kas jeigu būsiu bloga mama? Kas jeigu šito bus per daug Domui, juk mes nekalbėjom apie šeimą. Dieve, aš net nežinau ar jis nori vaikų! Net neįsivaizduoju ką mano apie vedybas...Jenn, kas jeigu...kas jeigu aš jį prarasiu?! Mes nepasirengę...Aš nepasirengus..." Alex ištiko tikrų tikriausias panikos priepuolis ir šiai prireikė popierinio maišelio, kad nusiramintų. Kol šviesiaplaukė tai darė, Jennifer labai paprastai paaiškino jų rasės anatomiją ir kaip viską buvo galima paaiškinti- mėnesinėmis sirgti nėštumo metu buvo normalu, reta, tačiau normalu; kontraceptinės priemonės buvo per silpnos jos angeliškai pusei, kuomet ši pradėjo treniruotis ir jos medžiagų apykaita pagreitėjo; pusiau archangelams pastoti buvo be proto sunku, todėl Alex privalėjo džiaugtis, kad jai pavyko per pora mėnesių. Tai buvo labai labai reta, todėl moteris apskritai galėjo nevartoti kontraceptinių priemonių, jeigu sugalvos susilaukti ir antrojo vaiko. Kuomet abi draugės normaliai pasišnekėjo, Alex nutarė, kad apie nėštumą Domui praneš rytoj, kada jų namuose nebus svečių, nes ji nežinojo kaip viskas galėjo baigtis. Vienas dalykas buvo aiškus - ji ketino tą vaiką auginti, nesvarbu ar Domas liks jos gyvenime ar ne. Jenn sudavė Alex žolinį, tokiems atvejams skirtą gėralą, kuris sustabdys jos skrandžio negalavimus, bet nepakenks vaisiui.
Grįžusi namo moteris giliau įkvėpė ir atsipūtė, kai nerado Domo viduje, nes šis greičiausiai kuitėsi garaže, iš kurio sklido garsi muzika. Apsidžiaugus, kad dar turi akimirką sau, Reed palindo po dušu, persirengė į vakarinę aprangą, susitvarkė plaukus, minimaliai pasidažė ir užsidėjusi papuošalus nulipo į virtuvę, kur ėmė gaminti desertą ir pjaustyti šaltus užkandžius vakarienei, kadangi už valandos turėjo pasirodyti svečiai.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-08, 22:58

Kol Dominic sugalvojo, ką Alex padovanoti Kalėdų proga, turbūt pasigavo migreną, nes nuo tokio intensyvaus galvos sukimo jam tikrai įskaudo smegenis. Galiausia radęs tai, ko ieškojo, pasidžiaugė tuo, jog galimai bent jau pataikė į moters norų sąrašą. Veidrodinis fotoaparatas šiais laikais tikrai buvo ganėtinai nepigus reikalas, jie dažniausia būdavo naudojami profesionalių fotografų. Vyras nežinojo ar taip paskatins Alex daryti dar daugiau nuotraukų, negu jų darė prieš tai, kadangi vien nuo tos minties jam norėdavosi užsidaryti garaže ir iš jo nebeišlįsti, tačiau ją tai darė laimingą, todėl jis negalėjo skųstis.
Reed blogumui nenustojant, Dominic kelias dienas bumbėjo, jog greičiau ateitų tas laikas, kada šiai reikės nueiti pas pažįstamą ligoninėje ir išsitirti, kadangi jam nepatiko jos būklė. Tai vertė jį nerimauti. Žinoma, dėl to jis tikrai nepamiršo, kad atėjo Alex gimtadienis ir jai buvo įteikta už ją didesnė puokštė rožių ir vyras pats nevykusiai sudainavo „Su gimimo diena“, kas atrodė labai miela ir labai kvaila tuo pačiu metu. Kai moteris galiausia išėjo į darbą, vyras pasitvarkė namuose bei dieną kartu su Kebabu išėjo į lauką, kadangi į autoservisą jam nereikėjo, nes vadovas davė jam daugiau laisvų dienų, kadangi ir taip jis praktiškai tenais nakvodavo. Darbo juodojoje rinkoje nebuvo, nes šventės visiems išmušė įprastą ritmą, todėl vyras galėjo tinginiauti namuose. Nusprendęs, jog gera proga pagaliau pakeisti automobilio žvakes, Freudenberger užsidarė garaže bei užsileidęs seną gerą roką leido sau atsipūsti. Tai nebuvo darbas, o greičiau malonumas.
Visgi, jį sutrukdė skambutis. Vos tik išgirdęs kitame laido gale pažįstamą balsą, suprato, jog iškilo problemų. Alenas buvo vienas iš žmonių, kuris žinojo, ką Dominic patyrė vaikystėje ir paauglystėje. Jis buvo kartu su juo įkalintas bei kartu su juo kentėjo visus tuos eksperimentus, kuriuos išbandė ant jų kaip ant kokių žiurkių. Tai buvo vienintelis asmuo, su kuriuo Freudenberger palaikė iš ten ryšius ir kuriam parūpino apsaugą bei pradangino jį nuo žemės paviršiaus, jog niekas iš tos organizacijos jo nesusektų. Alenas neketino užsukti pas Dominic per šventes, tačiau reikalas buvo delikatus, todėl susitarę, jog jis užsuks ir trumpam pabus su visais prie stalo, vyras padėjo ragelį bei grįžo prie automobilio tvarkymo.
Po nepilnai trijų valandų viskas buvo idealiai sutvarkyta ir vyras išėjo iš garažo kaip tik tuo metu, kai prie paradinių durų stovėjo Alenas.
- Kaip matau tu puikiai išsilaikęs, Domai. Džiugu matyti pažįstamą veidą. – nežymiai šyptelėjęs kiek žemesnis, bet tokio paties atletiško sudėjimo vyras paspaudė Freudenberger ranką. Iš šono galėjai pasakyti, jog šiedu yra broliai, kadangi jų veiduose matėsi ta pati rimtis. Turbūt visų likusių gyvų ir pabėgusių iš tos vietos žmonių veidus puošė tas pats. Neskaitant baimės, šiokio tokio pykčio bei paniekos.
- Kaip matai. Užeikim į vidų, kiti dar neatvyko. – tarstelėjęs Dominic atidarė duris, nusitraukdamas nuo pečių striukę bei patraukdamas į namo gilumą. Pamatęs Alex virtuvėje vyras nesureagavo niekaip, todėl galėjai pasakyti, jog kažkas vyrui nutiko. Priėjęs prie moters jis sausai pakštelėjo šiai į smilkinį, tačiau palyginus greitai atsitraukė.
- Alenai, tai Alex. – žvilgtelėjęs į draugą Freudenberger pasisuko į Reed bei išspaudė menką šypsnį. Savo ruožtu Dominic draugas priėjo prie jos bei paspaudė šiai ranką, nors buvo galima atkreipti dėmesį, jog Alenas nebuvo patenkintas, jog reikia turėti fizinį kontaktą su jam nepažįstamu asmeniu. Organizacija vienaip ar kitaip sužalojo tuos, kuriems pavyko iš jos pasprukti. Dominic nesugebėjo deramai išreikšti emocijų, o Alenas...na, galima pasakyti, jog jis niekada nesukurs šeimos, kadangi nesugeba prasilaužti ir perlipti barjero, kuris jam trukdo fiziškai kontaktuoti su kitais žmonėmis. Su moterimis.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-09, 16:51

Gavusi veidrodinį fotoaparatą, Alex trykštavo gal pusę valandos, kartodama, kad pagaliau turi tokį prietaisą, kurio visuomet norėjo, bet niekaip nerado laiko įsigyti. Su juo ir buvo atlikta Alex ir Domo mini fotosesija. Žinoma, moteris būtų galėjusi fotografuoti papildomas dvi valandas, bet tai būtų tikras pragaras vyrui... Ji jo tikrai neketino kankinti, kadangi ir taip buvo dėkinga, kad šis sutiko su ja tęsti jos pačios ir mamos sukurtą tradiciją, kai fotoaparato bijojo it pelė katės. Be to, tos penkios nuotraukos iš tiesų buvo įspūdingos, kadangi taip paruošta svetainė sukūrė labai jaukią atmosferą, o Freudenberger netgi sugebėjo nusišypsoti, o juokingose fotografijose nusijuokti. Ko daugiau moteris galėjo prašyti?
Sekančią dieną gavus milžinišką puokštę geltonų rožių, kuri uždengė pusę Alex kūno, moteris pamiršo visus savo negalavimus. Momentas, kai vyras sudainavo jai "su gimimo diena" šviesiaplaukę kartu ir sujuokino, ir pravirkdė. Kažkodėl šiomis dienomis moteris buvo kiek sujautrėjusi, bet Alex susilaikė, tik pamerkusi rožes puolė Domui į glėbį, kojomis apsikabindama jo liemenį ir vos jo nepargriaudama ant žemės. Monkey Alex time.
Supjausčiusi visus šaltus užkandžius, permaišiusi mišraines bei salotas, Alex šventiškai padengė valgomojo stalą, ant šio viską sudėdama. Tuomet įkaitinusi orkaitę pašovė Domo išmarinuotą ir Alex išdarinėtą kalakutą. Apsimėčiusi virtuvėje lengvai paruošė tešlas kriaušių pyragui bei keksui, supildama jas į specialias formas. Vos tik spėjus nusiplauti rankas, virtuvėje pasirodė Domas su griežtai atrodančiu vyriškiu. Ganėtinai vėsus Freudenberger pasisveikinimas privertė moterį sunerimti. Įtariai nužvelgdama Aleną (buvo tikra, kad šio vardo Domas niekada neminėjo kai kalbėjo apie savo "chebrą"), ištiesė jam ranką ir nutaisė mandagią šypseną, - Malonu, Alenai, - atsakiusi Alex nusivalė šlapias rankas į rankšluostuką ir tvirtai paspaudė Domo praeities vaiduoklio ranką. - Su Šventom Kalėdom, - pridūrus pasveikino ir padžiovė virtuvinį rankšluostuką ant jam skirtos pakabos. Moteris matė, kad tas tipas nebuvo labai patenkintas ją matydamas, todėl ši tikėjosi, kad Rendis su kitais jo draugais bei Jenn atvyks šiek tiek anksčiau. Alex reikėjo veiklos, nes vienintelė mintis, kuris sukosi jos galvoje buvo faktas, kad ji laukėsi Domo vaiko ir to negalėjo jam pasakyti kai namai buvo pilni svečių. Galbūt jau reikėjo skaičiuoti šventines minutes iki kol jųdviejų pasaka pasibaigs ir moteris atsibus kaip vieniša mama. - Dom, turėtum nusivesti draugą į valgomąjį, ten jau viskas paruošta, - šyptelėjus Alex pažvelgė į jį, stengdamasi neparodyti, kad ne viskas buvo gerai. Be to, gal vyrai norėjo pasikalbėti dviese. Subtiliai patraukus Jennifer įduotas žoleles, padėjo šias prie kitų žolių spintelėje. Bent jau buvo rami, kad prie visų neatpils vakarienės. Pasitvarkius aptemptą raudoną suknelę, moteris pasitraukė rankoves iki alkūnių, kadangi ketino daryti užpilą Kalėdiniam kriaušių pyragui.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-09, 20:35

Jei Dominic galėjai vadinti intravertu, tai Alenas apskritai negalėjo pakęsti žmonių. Jo veido išraiška tiktai ir rėkdavo visiems iš eilės „aš jūsų nekenčiu“. Galbūt dėl to jis taip ir sutarė su Freudenberger, kadangi pats vyras irgi nebuvo labai didelė kompanijos siela ir tik po kelių metų, dirbant sandomo žudiko darbą, jam pavyko kažkaip save kardinaliai pakeisti. Žinoma, su Alenu jo bendravimas visada išliko...oficialus, jei galima taip pasakyti. Jie labai dažnai bendraudavo žvilgsniais, todėl nieko nuostabaus, jog kai jis žvilgtelėjo į Alex ir grąžino žvilgsnį ties Dominic, šis tiktai nežymiai linktelėjo, tarsi sakydamas „taip, tai mano moteris“. Alenui aplamai buvo keista regėti savo draugą tokioje šventiškoje aplinkoje, laukiant draugų bei svečių. Tas Dominic, kurį jis pažinojo, buvo daugiau ar mažiau kitoks. Jis nešventė švenčių, jis net nežinojo, kada tiksliai jo gimtadienis, kadangi jo paprasčiausia neminėdavo. Jei jis ir būdavo su moterimi, tai ją po kelių savaičių pakeisdavo kita, o tą kitą pakeisdavo dar kita. Tas vyras, kurį Alenas pažinojo, visiškai nebuvo subrendęs šeimai bei rimtiems santykiams, kadangi lyginai kaip jis pats turėjo psichologinių problemų, kurių tikrai taip lengvai neišspręsi vien dėl to, kadangi jie abudu mėgo viską laikyti savyje.
- Alaus? – paklausęs Freudenberger žvilgtelėjo į draugą ir kai sulaukė pritarimo, ištraukė iš šaldytuvo dvi skardines šalto gėrimo. Šaldytuve taip pat buvo ir buteliai alaus, bet vyras suvokė, jog dabar tikrai ne pats geriausias metas siutinti Alex ir nusigerti su Alenu iki komos, kol draugai dar neatėjo. O nusigerti iki komos būtų visai neprošal, kadangi suvokė – jei Alenas pasirodė prie jo durų, vadinasi jis turi problemų. Vadinasi, jei jis turi problemų, labai greitai ir pats Dominic gali jų turėti.
- Atėjau pasikalbėti apie...na, supranti apie ką. Jie atsekė mano pėdsakus. Nežinau kaip ir nežinau kada, bet jie gali pasibelsti ir į tavo duris. Tavo pažįstamas informatikas daro man naują pasą, rytoj vakare paskutiniu lėktuvu išskrendu į Vokietiją. Čia darosi nebesaugu. – tyliai, tačiau ganėtinai rimtai prakalbęs vyras nežymiai dirstelėjo į Alex, tačiau vėliau visą dėmesį vėl sutelkė ties Dominic. Šis nežymiai gurkštelėjo alaus, spoksodamas kažkur į vieną tašką. Jo veido raumenys nė nesureagavo į informaciją, tačiau iš jo sėdėjimo pozos buvo galima matyti, jog jis įsitempęs.
- Kiek laiko daugiausia duotum? – tarstelėjęs Freudenberger dirstelėjo į Aleną, kuris atsainiai žaidė su skardine, sukinėdamas ją tarp pirštų. Po kelių akimirkų keli dailiai suformuoti rutulio formos alaus gurkšniai pakilo iš skardinės į orą bei pradingo vyro burnoje. Alenas ne visada suvokdavo, kada pradeda naudotis savo galiomis ir šiuo atveju tai buvo ta akimirka, tačiau Dominic jam nieko nesakė.
- Daugiausia tris dienas. Nežinau kaip, bet jie labai greitai atseks tavo pėdsakus, ypatingai dėl to, kad tu dar ir esi gan garsus dėl savo amato. – atsirėmęs į sofos atlošą svetainėje draugas pasidėjo alaus skardinę ant stalelio bei dirstelėjo į vyrą. Laiko galvoti nebuvo kada.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-09, 21:41

Jeigu Domas nuspręstų prisigerti per šventes, kai pas juos turėjo susirinkti svečiai ir tuo labiau, per jos trisdešimtąjį gimtadienį, Alex ne tik, kad jį pakastų po žemėmis, bet prikėlus vėl prikėlus tą veiksmą pakartotų tris kartus ir tada tikrai išmestų jo ginklus į konteinerį lauke. Kada Alenas jai nieko neatsakė, moteris trumpai žvilgtelėjo į Domą, lyg klausdamas, kas jam negerai. Gal Alex kažko nesuprato ir tas vyras turėjo negalią ir negalėjo kalbėti? Tada Reed tikrai pasijustų it kiaulė, kad mintyse išvadino jį nemandagiu paršu...Bet lygtai girdėjo jį kalbant koridoriuje.
Stengdamasi visas mintis apie nėštumą nuvyti lauk, Alex įtemptai ir labai atidžiai darė užpilą pyragui. Gaila, kad tai buvo ganėtinai paprastas darbas ir jos rankos labai greitai jį pagamino. Nelikus ką daryti, o bendrauti su žmogumi, kuris, rodėsi, kad jos nekentė, moteris apsitvarkė virtuvėje, galvodama ar ko nors nepamiršo. Prisiminusi, kad reikia supilti kisielių, ši ištraukė gėrimą ir supylė jį į ąsotį. Pastarąjį padėjusi ant stalo valgomajame, šį nužvelgė. Šyptelėjus po nosimi, moteris žvilgtelėjo į laikrodį ir lyg su jos mintimi, kad buvo beveik laikas svečiams užsukti, išgirdo durų skambutį. Bėda tame, kad eidama atidaryti durų, Alex nugirdo paskutinį Aleno sakomą sakiną. Jos kūnas nutirpo ir atrodė, kad ši diena buvo ne jos šventė, o tikrų tikriausios laidotuvės. - Atidarysiu, - sausai tarus, trumpai žvilgtelėjo į abu bešnekančius vyrus ir greitu žingsniu nueidama prie durų, jas atidarė.
- Su gimtadieniu! - pirmasis priekyje stovėjęs buvo Rendis, kuris įteikė Alex tekilos butelį. Domas buvo minėjęs, kad tai jo mėgstamiausias gėrimas, - kur tas subingalvis? Gi šventės pas jį namuose yra tikrų tikriausias Kalėdinis stebuklas! - greitakalbe viską sukalbėjęs vyras trumpai apsikabino Alex, pabučiuodamas ją į skruostą ir žengdamas vidun.
- Ačiū, - nusijuokus moteris apsikabino vyrą atgal ir paėmė savo dovaną, - Domas svetainėje, - susakius viską nužvelgė kitus du draugus, kurie besišypsodami užėjo vidun, pasveikindami moterį su Kalėdomis bei gimtadieniu ir prisistatydami kaip Silvija ir Leonardas. Alex net nespėjo uždaryti durų, kaip aikštelėje pasirodė Jennifer mašina. Lengviau atsidusus, kad turės bent vieną draugišką moterišką veidą tokioje kompanijoje, ji palaukė draugės ir stipriai ją apsikabino, tyliai pasakydama "Ačiū dievui, kad tu čia. Code Red".
Kada visi atsidūrė svetainėje, Alex pastatė Domo draugų trijulės dovanotą alkoholį prie baro ir pasisukus į tokią minią, visus visiems pristatė. - Jennifer- mano Domas, Alenas, Leonardas, Silvija ir Rendis, o čia Jennifer, - susakius pagestikuliavo nusišypsodama. Alex dabar be proto norėjo išgerti, tačiau negalėjo ir tai buvo dar viena labai didelė šio vakaro nuobauda. - Jauskitės kaip namie, Domas parodys kur vyks balius, - trumpai nusijuokus griebė Jenn už rankos ir nusitempė paskui save į virtuvę, įdarbindama ją ties bulvių išdėjimu į didelį bliūdą, o pati ištraukė spėjusį iškepti kalakutą, - Kas negerai? - iškart tyliu tonu pasiteiravo Jenn.
- Viskas. Viskas yra negerai. Ne gana to, kad turiu apsimesti prieš Domą, kad viskas gerai, jo draugas Alenas nori mane nudėti žvilgsniu ir pareiškė, kad Domui reikės bėgti. Galbūt apskritai jo neteksiu dėl pati žinai ko... Neskaitant to, negaliu visos šitos panikos paskandinti alkoholyje, nes...- nebaigus sakinio moteris giliau įkvėpė be gailesčio įsmeigdama peilį į vargšą kalakutą. - Alex, tu vėl panikuoji...jeigu tave vėl ištiks priepuolis, tada tikrai neturėsi kaip pasiteisinti, - nuraminus ją Jenn lygiomis dalimis sudėjo bulves, o tada padėjo draugei su pagrindiniu patiekalu. - Negali vartoti alkoholio, tačiau turiu kai ką geriau, - plačiau šyptelėjus Jenn greitai pasiekė savo rankinę, iš kurios ištraukė likerio butelį su ganėtinai nemažai laipsnių. Alex klausiamai pažvelgė į draugę, kuri tik nusijuokė, - viduje supiltas tokio paties skonio gėralas. Jis neturi laipsnių, tačiau turės tokį patį poveikį kaip ir paprastas alkoholis. Ne tu viena Sietle esi nėščia angelė, kuriai reikia nuimti įtampą. Su gimtadieniu, - mirktelėjus Jenn įteikė butelį Alex, - Tu auksas. Grynų gryniausias auksas, - nusijuokus Reed apsikabino draugę ir giliau įkvėpė. - Viskas bus gerai, mieloji, - patikinus Jennifer paėmė bulvių indą, kai Alex paėmė visą padėklą su supjaustytu kalakutu ir abi draugės patraukė į valgomąjį, kur visi sėdėjo savose vietose.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-09, 22:07

Esmė tokia, kad Alenas labai nemėgo, kai su juo bendravo moteriškosios giminės individės. Kelios iš jų labai sunkiai jį žalodavo organizacijos viduje, kitos dvi atlikinėdavo jam įvairiausius eksperimentus, po kurių jis velnias žino kiek laiko vemdavo tulžimi ir kamuodavosi skausmuose, o viena, kai šiam buvo dešimt, juo seksualiai pasinaudojo ir naudojosi juo kokius tris metus, kol jis neapsikentė ir jos gyvos neišmėsinėjo. Jei tik Alex žinotų, tikrai suprastų, kodėl jis į ją spokso, tarsi į naujai atgimusį Hitlerį ir kodėl iš pažiūros labai nemaloniai elgiasi. Visos moterys jam buvo vienas didelis raudonas pavojaus signalas. Tai nereiškė, jog jį seksualiai traukė vyrai, ne. Tame ir buvo problema – Alenas buvo normalus ir sveikas vyras, tačiau psichologiškai toks traumuotas, kad negalėjo peržengti tos ribos, kad ne nekęstų kiekvienos moteriškos lyties individės. Turbūt jis turėjo dar daugiau problemų, nei kad Dominic. Jis tiktai turėjo problemų atsiveriant ir parodant jausmus bei turėjo tikrai rimtą problemą dėl savo antrojo darbo, kadangi niekaip nesugebėjo mesti samdomo žudiko specialybės. Bet to nepalyginsi su tuo, ką išgyveno Alenas. Norėti moters, tačiau tuo pačiu jaustis šlykščiai vien pagalvojus, kad ji galėtų jį liesti.
- Nori pasakyti, kad man irgi reikės kraustytis? Bėgti? – tarstelėjęs Freudenberger gurkštelėjo alaus ir persibraukė ranka veidą. Jei tikėjosi, jog toks dalykas kaip šventės praeis ramiai, tai jis labai klydo. Kartais Alenui jis norėdavo išmalti snukį, kadangi jis rasdavo patį netinkamiausią momentą pasakyti tokias „džiugias“ naujienas.
- Noriu pasakyti, jog gali likti čia ir melsti Dievo, jog jie pasibelstų į namų duris tada, kai nebūsi palikęs jos vienos. – burbtelėjęs Alenas žvilgtelėjo į benueinančią moterį ir dėbtelėjo į Dominic, kurio veido išraiška atrodė tokia, lyg čia pat savo draugą išmėsinėtų kaip tą kalėdinį kalakutą. Jo draugas ne visada gražiai išsireikšdavo, tačiau jis vis dėlto buvo jo draugas, todėl vyras tiktai sunkiai atsiduso ir pakilo nuo sofos, įjungdamas kiek švelnesnę fizionomiją, kai pro duris įsirovė Rendis bei visa jo kompanija.
- Man kelis kartus reikėjo pasitikslinti ar čia tikrai tas pats Dominic rengia susiėjimą jo namuose švenčių proga, nes tas Dominic, kurį pažįstu, niekada nešventė jokių švenčių. – nusijuokęs Leonardas apsikabino vyrą, kelis kartus paplekšnodamas jam per nugarą, o vėliau apsikabindamas Silviją per pečius. Jų pora buvo labai įdomi, kadangi jie skirdavosi ir taikydavosi į dieną po penkis kartus, tačiau kartu atrodė tokie laimingi, kad Dieve apsaugok.
- Galit netraukti manęs per dantį, tai buvo Alex idėja. – gūžtelėjęs pečiais vyras patraukė su draugais prie stalo valgomajame. Alenas pėdino iš paskos. Jis atrodė kaip tas emo berniukas, kuris bendravo su kompanijos siela ir niekaip negalėjai suprasti, kaip jie iš viso gali būti draugai.
Tuo tarpu Dominic žvilgtelėjo į ateinančią Alex ir šio žvilgsnis buvo labiau sušvelnėjęs. Jos pažįstamas Dominic grįžo, tiktai klausimas kiek ilgai, kadangi Alenas atrodė sugeba vyrą pakeisti, vos tiktai pasakęs penkių žodžių sakinį.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-09, 22:55

Galbūt jeigu Alex žinotų apie Aleną tokį pagrindinį jo charakterio bruožą, į visa tai reaguotų tikrai švelniau, tačiau, deja, moteris ne tai, kad pirmą kartą jį regėjo, bet pirmą kartą apie jį ir išgirdo. O kaip jis elgėsi atrodė tiesiog labai labai "rude" ir tai netgi šiek tiek gąsdino, kadangi tas vyras veikė ir jos Domą. Tik po to moteris pagalvojo, kad juodu greičiausiai siejo ne pati maloniausia patirtis paauglystėje. Ačiū dievui, moteris smulkmenų nežinojo, nes turbūt imtųsi solo misijos tą organizaciją pakasti po devyniom pėdom žemės ir atsilyginti už tiek žmonių padarytą žalą.
- Kas buvo mano idėja? - nugirdus paskutinį sakinį Alex šyptelėjo grakščiai padėdama kalakutą viduryje stalo. To paukščio tikrai turėjo užtekti visai susirinkusiai bei išbadėjusiai kompanijai. Jennifer šalia kalakuto padėjo bulves ir atsisėdo į savo vietą, kuri buvo tiesiai prieš Rendį. Galbūt planuotai, galbūt ne...Gerai, planuotai, nes moteris buvo įsitikinusi, kad jiedu būtų puiki pora. - Oooo, džiaukitės, kad tai viskas, ką ji šiandien suplanavo, - rodos, kuo puikiausiai išgirdusi vyrų kalbą, Jennifer patraukė draugę per dantį ir nusijuokė, priversdama susijuokti ir kitus. Išskyrus, Aleną, aišku, nes tas tipas turbūt apskritai nesišypsojo. - Mes norim žinoti daugiau, - kilstelėjęs viršun antakius Rendis išsišiepė, - juk šitas vakaras ir skirtas pažinti Reed, ar gi ne? - suktai žvilgtelėjęs į Jenn, į Domą, tada į Alex, kuri šiuo metu stovėjo už Domo nugaros, laikydama abu delnus ant jo pečių. Kadangi moteris pastebėjo, kad Freudenberger sugrįžo į savo vėžes, pasinaudojo ta akimirka, kai žinojo, kad gali jį liesti. Apskritai ji nežinojo kiek laiko tas momentas ar jų santykiai tęsis, kai pasakys jam, kad laukiasi jo vaiko, todėl mėgavosi net ir tokia akimirka. Be to, jiedu visą vakarą sėdės per visą stalo ilgio atstumą kaip ir priklausė namų šeimininkams. - Ar būtų labai negražu, jeigu pasakyčiau, kad persigalvojau ir balius baigtas? - nusijuokus Alex pajuokavo atsakydama Jenn ir Rendžiui. - Ne ne ne, neišsisuksi, - pakraipęs pirštą į šoną, Rendis pradėjo dėdamasis kalakuto į lėkštę, - Aš, pavyzdžiui, žinau vieną dalyką apie Reed, kurio nežino net Freudenberger, - šelmiškai nukreipęs žvilgsnį į Alex, o tada į Domą prabilo, - kai mūsų donžuanas Frederic bandė ją nukabinti, šita smulki moterėlė jį prirėmė prie baro taip, kad jis neturėjo kur dingti. Leo, irgi tada buvo, gali patvirtinti mano žodžius, - papasakojęs Rendis baigė dėtis pagrindinį patiekalą ir plačiai išsišiepė. Jeigu Alex prieš tai buvo įsitempusi ir jaudinosi kaip pasirodys prieš Domo draugus, dabar jos kūnas šiek tiek atslūgo, kadangi Rendis iš tikrųjų buvo dievo dovana šį vakarą. - Kaip kitaip jis būtų pasimokęs, kad prie užimtų moterų nereikėtų lysti, - patraukus pečiais, Reed spustelėjo Domo pečius ir trumpai pakštelėjus į šio skruostą nuėjo į savo vietą, įsidėdama kalakuto į lėkštę. Kaip užsuktas, tuoj pat prie stalo pasirodė Kebabas, priversdamas Jennifer cyptelėti iš laimės, nes jeigu Alex mylėjo šunis, tai Jenn dėl kiekvieno jų galėjo atiduoti gyvybę.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-09, 23:15

- Tavo idėja buvo švęsti su draugais. Tiksliau, Alex manė, jog kiekvienas su savo draugais susitiksime atskirai, tačiau buvo taip, kad pagalvojau, jog būtų neblogai, jei visi su visais susipažintų. – gūžtelėjęs pečiais Dominic uždėjo ranką moters vienos rankos, kuri ilsėjosi ant jo peties ir ją šiek tiek spustelėjo, tarsi pasakydamas, jog viskas gerai. Tiesa, viskas nebuvo nė perpus gerai. Vyras, nors ir atrodė ganėtinai atsipalaidavęs, mintyse vis bandė sugalvoti geriausią planą, kaip apsisaugoti pačiam ir apsaugoti Alex nuo to, kas galbūt jų laukė. Vos Freudenberger žvilgsnis susidūrė su Aleno, buvo galima jausti tarp judviejų įsivyravusią įtampą. Jiedu puikiai žinojo, apie ką dabar sukasi judviejų mintys, tačiau garsiai to išreikšti jie negalėjo, nes tai buvo jų istorija. Niekas nebūtų supratęs.
- Keista, jog tu tai sugalvojai. Kiek pamenu, tu nemėgai tokių pasisėdėjimų. – tarstelėjęs Alenas lyginai taip pat, kaip kad Dominic, kilstelėjo vieną lūpų kamputį ir galėjai suprasti, jog tai buvo jo šypsena. Šiuo atveju jei vyras su kuo nors ir kalbėjo, tai tiktai su draugu, kadangi žvilgsniu jis ignoravo visus likusius kambaryje. Kaip ir minėjau, Alenas nemėgo bendrauti su kitais, todėl šitas pasibuvimas jam buvo toks išėjimas iš komforto zonos, kokio jis tikrai nesitikėjo.
- Aš vis dar jų nemėgstu, tačiau jei Rendis per kiekvieną tokį pasisėdėjimą atsineš butelį tekilos, juos rengti man reikės dažniau. – supratęs, kad prie stalo reikia įnešti linksmesnės gaidos, Dominic patraukė Rendį per dantį šiam mirktelėdamas. Tas kaip visada jam parodė vieno piršto kombinaciją, kadangi tas butelis buvo paimtas baro sąskaita.
- Frederic? – kilstelėjęs antakį Freudenberger dirstelėjo į Rendį ir Alex tokiu žvilgsniu, kuris reiškė „we talk about this later“, kadangi tokių naujienų jis tikrai nesitikėjo. Gerai, viskas lyg ir praėjo gerai ir be jokių papildomų nesklandumų, tačiau po laiko sužinoti, kad prie jo moters kažkas lindo, Dominic nepatiko.
Įsidėjęs sau kalakuto bei bulvių vyras pasisuko į Aleną, kuris šiaip ne taip įsidėjo sau maisto į lėkštę. Matėsi, jog kad ir toks menkas žmonių susibūrimas jam kėlė labai daug įtampos, iš ko buvo galima spręsti, jog jis nepratęs bendrauti su daugiau nei vienu žmogumi iškart. Ir tai, jei šis ką nors pasakydavo, jo žvilgsnis daugiau būdavo nukreiptas į Dominic. Ir suprantama dėl ko – čia jis buvo vienintelis žmogus, kurį Alenas pažinojo ir kuriuo beatodairiškai pasitikėjo.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2018-01-09, 23:55

Jiedu abu iš šono atrodė taip, lyg viskas būtų gerai, tačiau Domą kankino vienos pragariškos mintys, o Alex kitos. Ir kažin kas nutiks, kai jiedu jomis pasidalins. Apokalipsė? Didysis sprogimas? Dūžtančios širdys? Galbūt įsivyraus visiška tyla ir Domas susirinkęs daiktus paliks šią teritoriją su Alenu, nuspręsdamas, kad jam nereikia papildomų problemų, nereikia šeimos, nereikia...Alex. Juk ji jau žinojo, kad Domą kažkas norėjo sumedžioti. Šiuo momentu moteris tikrai nemėgo Aleno, nes, rodėsi, kad su jo atvykimu, į Alex ir Domo namus pasibeldė ir milžiniškos problemos. Tokios, kurios siejo jos Domą su Alenu ir moteris nujautė, kad tai buvo tų pačių žmonių darbas, kurie užsiiminėjo eksperimentais su žmonėmis. Norėjusi pasakyti, kad žmonės keičiasi, Alex pagalvojo patylėti, kadangi nenorėjo sulaukti dar vieno šalto vyro žvilgsnio.
- Ei ei, tas butelis skirtas man ir Alex, kaip ir žadėjau, - priminęs Domui savo pasakytus žodžius, net nesivargino dėl to, kad kalbėjo pilna burna. Gi visi buvo savi. Na, beveik. - Nepyk, Rendi, bet kitą kartą, - šiltai šyptelėjus moteris susipjaustė kalakuto gabalėlį, - šiandien palaikysiu draugiją Jennifer. Mes turim specialų gėrimą, - parodžiusi į prie Jenn stovintį butelį kaltai truktelėjo pečiais. Gi negalėjo pasakyti "Sori, Rendi, aš mielai su tavim nusigerčiau, bet negaliu, nes laukiuosi". Tada vakarienė virstų tikrų tikriausia "telenovela presenta" serialu. - Perleidžiu tą garbę Domui, - mirktelėjus mylimajam, Alex šyptelėjo. Galbūt bus geriau, jeigu Domas šiek tiek išgers, labiau atsipalaiduos ir jo taip neveiks jo praeities draugas.
- Gi žinai, tas asilas, kuris niekad tau nepatiko, nes lįsdavo prie visų moterų ir kurio kažkada vos neužmušei su mano baro kėde, - primerkęs akis ir primindamas, kas per tipelis buvo minėtas Frederic Rendis nusijuokė, - turiu tą vaizdelį išsisaugojęs, dėkui dievui, kad sugalvojau įtaisyti kameras, - kimšdamas kalakutą, Rendis išsitraukė telefoną iš kišenės ir įjungė minėtą vaizdą, perduodamas telefoną Domui. Alex su Frederic susidorojo būtent taip, kaip Domas buvo mokinęs. - Gali nesijaudinti dėl šitos bobelės, - atbulu nykščiu bakstelėjo Alex pusėn, turėdamas omenyje, kad ši niekada Freudenberger neišduotų. Ir iš tiesų, su šiuo dalyku Alex tikrai nebūtų pasiginčijus.
- Pavadink bobele dar kartą ir tikrai neteksi dantų, Rendi, - įspėjus Alex galėjo pasirodyti rimta, bet iš jos suvirpėjusių lūpų kampučių matėsi, kad moteris juokavo. Ir tokiais žaismingais pokalbiais tęsėsi vakaras, kol visi suvalgė kalakutą ir persivalgė šaltais užkandžiais. Alex ir Silvija nurinko stalą, patiekdamos visiems švarias mažesnes lėkštutes, jeigu dar kas nors norėtų užkandžių, kol Jennfer ir Rendis įtemptai diskutavo kas pakelia daugiau alkoholio. Silvija iš tiesų buvo be proto maloni moteris, nors ir sukosi juodojoje rinkoje, moteris galėjo matyti ją savo draugų rate. Apskritai, visi Domo draugai buvo visiškai kitokie nei kad Reed iš pradžių manė, dėl to ji sugebėjo akimirkai pamiršti, kad jos gyvenime buvo tūkstantis problemų. Alenas buvo tas priminimas. Visa laimė, kad apie stalą laisvai liejosi alkoholis ir kad Alex pati galėjo gerti įdomaus skonio gėrimą, kuris privertė ją jaustis kiek geriau. Žinoma, niekas nebuvo prisigėrę, tačiau pakankamai atsipalaidavę, kad galėtų bendrauti be jokių barjerų.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Namas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: banners & archive :: 2018 January-
Jump to: