Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Kalnai

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-13, 22:45

Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-13, 23:03

Kajaus savaitė buvo ideali. Tobula. Ne, tobulumo viršūnė. Vaikinas vos ne kiekvieną dieną šnekėjosi su Jillian telefonu arba per "Skype", o kai turėjo laisvo laiko, nuvažiuodavo į Sietlą, kad ir porai valandų, kad su ja pažiūrėtų filmą ar nusitemptų į kokį spektaklį, kad ir to paties dramos būrelio rengiamą. Kajus tenorėjo leisti laiką su ja ir labiau pažinti subrendusią merginos versiją. Trys metai buvo ganėtinai ilgas laiko tarpas, todėl nenuostabu, kad Lindstrom norėjo atsigriebti ties kiekviena jos gyvenimo detale.
Viskas buvo tobula. Kajus jau turėjo vilties, kad jo gyvenimas šimtu procentų pasikeitė į gerąją pusę, nes jame vėl atsirado jo ramybės šaltinis - Jillian. Deja. Jis net nenutuokė kaip stipriai klydo... Liuciferiui paliepus atlikti, rodos, labai paprastą darbą - požeminėse kovose nugalėti vieną asmenį, Kajus tik patrynė delnais, kadangi tokiose kovose dalyvauti ja buvo tikras adrenalino šotas. Padaręs apšilimą, vaikinas per pora raundų nukalė pora demonų, juos, žinoma, nudėdamas. Taip, tos nelegalios kovos nebuvo tik žmogaus kurtos. Jose dalyvavo visokio plauko būtybės ir jeigu koks žmogysta prieš jį stojo, tai jau buvo jo mirties nuosprendis. Šiame ringe jokių taisyklių nebuvo.
Kai prieš Kajų atsistojo jo būsima auka, vaikinas kreivai vyptelėjo ir savo juodomis akimis atidžiai vyrą nužvelgė. Jis buvo stambesnio sudėjimo, tačiau ištreniravęs savo kūną iki eight-pack'o. Kajus nejuto jokios mistinės energijos. Jis apskritai nejuto nieko, kas vertė manyti, kad šis buvo užmaskavęs savo parašą. Nepaisant to, Lindstrom darbas buvo jį pašalinti, dėl ko jis neprieštaravo, kadangi Liuciferis buvo pasakęs, kad šitas asmuo sukosi juodojoje rinkoje. Kas šiam scenarijuje buvo negerai? Šėtonas jam melavo ir Kajus plikomis rankomis išdarinėjo visiškai nekaltą asmenį. Tas vyras kovojo dėl savo sesers laisvės, o Kajus ne tai, kad tai sužlugdė jo planą, bet ir amžiams pasmerkė dar vieną nekaltą žmogų. Kada vaikinas užsipuolė Liuciferį, šis tik gūžtelėjo pečiais, sakydamas, kad tiesiog pasilinksmino ir seniai nematė tokio nuožmaus kovotojo kaip kad jis. Kajus net negalėjo ilgiau toje patalpoje būti. Jis tiesiu taikymu, vis dar kraujuotomis rankomis, pasišalino iš tos vietos ir atsidūrė savo apartamentuose, kuriuose prigriebė ginklą, galinti amžiams nužudyti demoną ar angelą. Tarpduryje sutikęs pasimetusį Marką, kuris su nerimaujančiu žvilgsniu nužvelgė Kajų, pamelavo jam, kad visa tai buvo skirta jo bevystančiai misijai. Žinoma, Markas nepatikėjo, todėl Kajus jį sustabdė kumščiu į nosį.
Dingęs iš buto, vaikinas atsidūrė kalnuose. Giliai kvėpuodamas ir spoksodamas į tolį svarstė savo galimybes. Buvo labai labai maža tikimybė, kad jis išliks gyvas, kada atsikratys savo demoniškosios pusės, todėl suspaudęs lūpas ir sukaupęs drąsą, jis paskambino Jillian. Kada ji nekėlė ragelio, paliko jai balso pranešimą sakydamas: "Labas, mėnuli...norėjau pasakyti, kad tave be proto myliu ir nesvarbu kas...kas per sekančias valandas nutiks, tai niekada nepasikeis" padėjęs ragelį Kajus mestelėjo telefoną šalin. Tada vėl įsispoksodamas į svetimu krauju išteptas rankas, ruošėsi atsikratyti to "virusi" savyje, kuris privertė jį peržengti visas įmanomas žmogiškumo ribas.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-13, 23:34

Kelios pastarosios dienos ir aplamai visa praėjusi savaitė buvo netgi labai gera. Turbūt per tą savaitę Elisabeth matė Jillian šypsantis dažniau, nei kad ši šypsojosi per tuos paskutinius tris metus. O ir priežastis buvo labai paprasta – ji vėl buvo su Kajumi. Jis buvo jos visas pasaulis ir be jo mergina būtų galėjusi sunkiai įsivaizduoti savo gyvenimą. Net dėstytojai atkreipė dėmesį, jog jos rašomi darbai yra kažkokie pozityvesni. Kelis kartus vaikinas buvo pasilikęs jos universiteto bendrabučio kambaryje ir galėjo stebėti visą procesą, kaip Ema tapo. Net tie patys paveikslai atgavo ryškesnias ir šviesesnes spalvas, kas rodė, jog ji turbūt yra viena laimingiausių merginų Žemėje. Bent jau šiuo metu.
Tiesa, kai vakare ji nesusirašė su Kajumi, šiek tiek nuliūdo, kadangi jau buvo pratusi su juo kalbėtis non-stop, kad kokia valanda bebūtų ar kad ir ką jie veiktų. O kai sulaukė Marko skambučio (ko turbūt nesitikėjo per visą šitą laikotarpį, kadangi žinojo, kad jis vis dar prieš jų santykius) suprato, jog kažkas negerai. Vien jo balsas sakė, jog kažkas tikrai negerai. Jie turbūt pravažinėjo pusę Bostono, bandydama atkasti, kur Kajus pasidėjo. Kai gavo balso pašto pranešimą, Jillian širdis nusirideno į kulnus, o akys per kelias akimirkas pavandenijo, iš ko Markas suprato, jog situacija tikrai prasta. Galiausia likus dviem vietom, kurių jie dar nepatikrino, mergina patraukė link kalnų, o vaikinas pasakė patikrinsiąs mišką.
Visa virpėdama ir melsdama, jog nebūtų pavėlavusi, Ema užkopė į kalno viršų. Gavusi iš Marko žinutę, jog miškuose Kajaus nėra nė kvapo, ji tikėjosi jį rasti čia, nes vėliau jį jau būtų radusi negyvą, tą ji suprato pakankamai aiškiai. Apsidairiusi tamsoje ji jau ketino vaikinui rašyti žinutę, jog Kajaus net ir čia nėra, kai atkreipė dėmesį į siluetą kiek tolėliau. Kelias akimirkas Jillian galvojo, jog jos širdis tuoj sustojos. Praktiškai pripuolusi prie vaikino ji šiaip ne taip sustabdė jį ketinantį padaryti turbūt baisiausią dalyką, kokį tik jis galėjo padaryti.
- Ką tu, po perkūnais, darai? Kajau...kas nutiko? – pasistengusi numalšinti virpantį balsą ji žvilgtelėjo į jo krauju išteptas rankas. Su šiokia tokia baime perbėgusi žvilgsniu per visą Kajaus povyzą ir neatkreipusi dėmesio į kažkokius rimtus sužalojimus, ji spėjo, kad tas kraujas tikrai nėra jo. Turbūt dabar svarbiausia buvo iš jo rankų išlupti tą įrankį, kuris galėjo jį pražudyti, tačiau jis taip tvirtai jo laikėsi, kad Jillian kažkokiu būdu turėjo vaikiną atkalbėti nuo to, ką jis ketino ir norėjo padaryti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-13, 23:56

Kajus savo gyvenime turėjo ką prarasti: Jillian, Markas, mama...visi kiti išgyvenę draugai, perėję su juo grynų gryniausią pragarą. Galbūt todėl ketindamas pražudyti savo demonišką prigimtį, tiksliau galimai ketindamas pražudyti save patį, Kajus stengėsi prisiminti pačias geriausias savo gyvenimo akimirkas. Vaikino širdis plyšo dėl to, kad savo tokiu poelgiu jis atneš skausmą į mylimų žmonių gyvenimą. Lindstrom visuomet tikėjo, kad savižudžiai buvo silpni, tikrų tikriausi bailiai bei savanaudžiai, kurie galvojo tik apie save. O dabar pats taip elgėsi. Jis save kaltino ir dėl to, tačiau tuo pačiu nuoširdžiai buvo įsitikinęs, kad elgiasi teisingai. Jis buvo pražūtis. Jį supo tiktai juoda aura, kurią reikėjo išplėšti su visomis šaknimis- tai reiškė, susmeigti durklą tiesiai sau į širdį. Jis privalėjo taip pasielgti dėl jam brangių žmonių, jis turėjo sustabdyti savo sėjamą blogį.
Praėjo gal keturiasdešimt minučių, kada vaikino veidas buvo tuštut tuštutėlis, o jo kūnas suklupo ant kelių. Dabar arba niekada, Kajau, - tarstelėjęs sau po nosimi jau tvirčiau spaudė durklą, ketindamas jį smeigti į savo plakantį organą, bet...jis išgirdo JOS balsą. Iš pradžių Kajus galvojo, kad jam vaidenasi, tačiau kai pajuto Jil energiją, tvirčiau suspaudė lūpas. Jeigu ji bus šalia jo, jis nesugebės padaryti to, ko čia atėjo. - Jillian...tu neturi čia būti. Tu turi eiti, - monotoniškai ramiu balsu lyg būtų užhipnotizuotas tarstelėjo, - Man reikia, kad tu mane paliktum ir ramiai gyventum savo gyvenimą, nes aš...- Kajaus balsas staiga nutrūko, o jo oro įkvėpimas suvirpėjo. Vaikino skruostais pirmą kartą gyvenime, viena po kitos riedėjo ašaros, - nes aš..negaliu būti jo dalimi...- šiaip ne taip su pauzėmis tarstelėjo, vos pasukdamas veidą jos pusėn. Kajus taip nežmoniškai kentėjo, kad atrodė, jog pagaliau, po gero šimtmečio visos viduje laikytos emocijos, tiesiog ėmė veržtis pro kraštus it ugnikalnio lava. - Aš sėju neviltį ir tamsą... tau reikia eiti, - kažkuriuo momentu vos sugebėjęs pabaigti žodį stipriai užmerkė akis ir rankomis, nepaleisdamas durklo susiėmė sau už galvos. - Prašau...- vos girdimai tarstelėjęs Kajus atsirėmė į savo kelius alkūnėmis, vis dar laikydamas galvą tarp jų.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-14, 08:13

Galbūt iš vienos pusės tai ir buvo tiesa, galbūt Kajų ir supa juoda aura, kuri neleido jam džiaugtis normaliu gyvenimu, tačiau mergina neketino jam leisti padaryti didžiausios kvailystės, kokią tik galėjo sugalvoti. Jau vien mintis, kad jo galėtų nebūtų, priversdavo Jillian trumpam pamiršti kaip kvėpuoti, o širdį nemaloniai perdurdavo skausmas. Todėl ji buvo pasiruošusi vaikiną atkalbėti, ypatingai po to, kai jie vėl buvo kartu. Turbūt net jei nebūtų kartu ir Markas būtų pranešęs, jog vaikinas ketina atimti sau gyvybę, Ema būtų atvažiavusi iš Europos ir padėjusi jam Kajų sustabdyti, nors klausimas ar jos buvimas tokiu atveju tikrai būtų padėjęs.
- Jei dar kartą taip pasakysi, prisiekiu, tikrai tave papurtysiu, kad pradėtum mąstyti. Ką tu sau galvoji? Markas eina iš proto...aš einu iš proto. Negi tiek daug artimų žmonių pasmerktum netekties skausmui? Jei tau nerūpi, nei mano, nei Marko savijauta, tai bent jau pagalvok apie savo mamą. Ji tikrai nori, jog būtum jos gyvenimo dalimi. – pasistengusi išlyginti savo balsą, jog šis nevirpėtų, greitakalbe žodžius išbėrė Jillian. Turbūt dabar būtų puolusi į visišką isteriją, jei būtų bent kelioms minutėms pavėlavusi ir radusi vaikiną be gyvybės ženklų. Jau vien ta mintis privertė ją suvirpėti. Suspaudusi lūpas ji kelias akimirkas tiesiog stebėjo kančių kamuojamą Kajų. Galiausia kažkaip priartėjusi prie jo apsivijo rankomis jo kaklą, prisiglausdama arčiau ir jį apkabindama.
- Tu gali ant manęs rėkti ir gali bandyti mane atstumti, bet aš niekur nesiruošiu eiti. – tyliai tarstelėjusi Jillian atsiduso, raminančiai glostydama vaikino nugarą. Jei jis jau ketino atimti sau gyvybę ir buvo neperkalbamas, tai jau geriau tą patį padarytų ir jai, kadangi mergina negalėjo įsivaizduoti, kad dabar galutinai netektų Kajaus.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-14, 20:34

Kajus nesiklausė merginos žodžių. Vaikinui atrodė, kad jis visiems atneš tik laimę, kada pasitrauks iš jų gyvenimo. Juk ir pati Jillian patyrė tiek daug blogų dalykų dėl to, kad Lindstrom šmėravo jos gyvenime. Jeigu ne jis, jiedu nebūtų praradę vaiko, Jil nebūtų medžiotoja ir apskritai net nežinotų, kas tas mistinis pasaulis bei kokie pavojai tykojo už kampo. Ji būtų gyvenusi ramų gyvenimą, patyrusi visus nutikimus, kuriuos patiria normali šešiolikmetė ir nesukusi galvos kaip išsaugoti savo gyvybę arba išsivaduoti iš ją apsėdusio demono...
- Jums bus taip geriau. Jūs būsit saugesni, - įsitikinęs pakartojo. Lindstrom buvo it užburtas, sunkiai suvokė, kas aplinkui išvis vyko. Jis nebuvo tikras ar Jil tikrai kalbėjo su juo ar tai buvo jo vaizduotės figmentas. - Tu nesupranti...tu nežinai ką aš padariau...- vėl sutruktčiojus vaikino kvėpavimui, jis sunkiai atsiduso. Tik kada pajuto merginos rankas ant savo kaklo susiprato, kad šitas pokalbis buvo tikras.
- Aš nužudžiau nekaltą žmogų, mėnuli...jis buvo niekuo dėtas taip pat kaip ir jo sesuo ir aš visam laikui juos pražudžiau...- stipriai užmerkęs akis Kajus pagaliau leido sau visiškai palūžti ir priglaudė galvą prie Crevier krūtinės. Vaikinas nesijautė vyriškai, tačiau jis taipogi turėjo limitą, kiek galėjo visą tą šūdą kentėti. Juk raganius jau visą šimtmetį kankinosi ir taikstėsi su kaltės jausmu arba savo artimų praradimu. Visko buvo tiesiog per daug...Kajui irgi reikėjo atsikvėpti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-14, 21:34

Taip, ji nebūtų praradus vaiko ir nebūtų kovojusi su visomis tomis nesąmonėmis, kurias jai teko iškentėti. Jillian nebūtų sužinojusi apie mistinį pasaulį ir galbūt būtų gyvenusi normalų gyvenimą, tačiau ji taip pat nebūtų radusi tokios meilės, kurią atrado kartu su Kajumi. Ji nebūtų turėjusi asmens, kuris būtų buvęs jos geriausias draugas ir mylimasis. Mergina tikrai nebūtų patyrusi ir tokių gerų akimirkų, kurias ji patyrė kartu su vaikinu. Juk tų akimirkų tikrai buvo žymiai daugiau, nei kad viso blogio, kurį Emai teko iškentėti. Anksčiau ar vėliau ji juk būtų sužinojusi apie mistinį pasaulį, tik klausimas kaip. Tačiau ji tikrai nebūtų turėjusi tokio nuostabaus draugo, kokiu Kajus buvo tris metus ir nebūtų turėjusi dar nuostabesnio mylimojo. Ji dabar net nebūtų įsivaizdavusi, kaip būtų galėjusi gyventi be vaikino. Juk jie visada kalbėdavosi, jie visada vienas kitam išsipasakodavo apie sunkumus su tėvais bei tai, kaip kartais atsibosta mokykla ir norėtųsi kur nors išvykti toli bei bent trumpam atsipalaiduoti.
- Mums tikrai nebus geriau, jei tu pasitrauksi iš gyvenimo. Tavo mamai tą pačią minutę plyštų širdis. Ką jau kalbėti apie Marką ar apie mane bei kitus artimus draugus. Tu juk esi man viskas. – sunkiai atsidususi Jillian priglaudė vieną skruostą prie vaikino pakaušio, vienos rankos pirštais glostydama jo galvą bei kaklą, o kitą palikdama gulėti ant Kajaus nugaros. Tiesa, kai išgirdo dėl ko jis taip drastiškai sureagavo, atsimerkė, žiūrėdama kažkur į tolį. Kelias akimirkas nutilusi Ema galvojo.
- Tu, žinoma, nebegali padėti tam žmogui, tačiau gali padėti jo artimiesiems. Todėl nemanau, kad juos pražudei. – tarstelėjusi Jillian žinojo, kaip sudėtinga susitaikyti su ta mintimi, kai nužudai žmogų. Net jei nužudydavo demoną, jai pačiai būdavo labai sunku su tuo susitaikyti, nes ji iš prigimties manė, jog visi žmonės gali būti geri. Žinoma, negalėjo lyginti to jausmo su tuo, ką jautė Kajus, tačiau ji manė, jog prie šito nagus bus prikišęs Liuciferis. Mergina nujautė, jog bendradarbiavimas su juo vaikiną gali pakeisti ar priversti jį daryti dalykus, kurių jis anksčiau niekada nedarydavo.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-15, 21:38

Iš tiesų Kajaus gyvenime blogų akimirkų buvo trigubai daugiau nei kad gerų. Pagalvojus, tikrai ne kiekvienas būtų susitvarkęs su kiekviena tokia gyvenimo metama užduotimi kaip kad Lindstrom. Ir dar vienas, be tėvų paramos. Apskritai ilgą laiką be jokios paramos, nes praėjo daug laiko kol vaikinas galėjo kuo nors pasitikėti. Ir tai, iki galo pasitikėjo tik pakelyje pasitaikusiomis mistinėmis būtybėmis, iš kurių tik kelias galėjo vadinti savo draugais. Daugelis jų per tiek metų spėjo žūti arba gyveno kitame pasaulio gale, norėdami išlaikyti savo šeimą saugią nuo karo. Pastarojo grėsmė vis didėjo, todėl nieko keisto, kad protingi asmenys apsirūpino atitinkama apsauga. Kajus nenorėjo to drumsti, kadangi kiekvienas jo žingsnis buvo sekamas, todėl susisiekdavo su artimais du kartus per metus ir tai slaptomis, užkoduotomis žinutėmis, kurios reikalavo mažiausiai trijų rūšių kerų.
Jeigu kalbėti apie geras akimirkas, kai vaikino gyvenime atsirado Jillian, daugelis jų patirtų nuotykių iš tiesų pranoko ir privertė pamiršti visą pasaulyje egzistuojantį blogį. Apskritai Kajus buvo kur kas ramesnis ir jautėsi lyg namuose, kai buvo su mergina. Tiesą sakant, Jil ir buvo jo namai. Net jei jie gyventų Šiaurės ašigalio jurtoje, vaikinas būtų laimingas, nes su juo būtų Jillian. Lindstrom kartais susimąstydavo kaip apskritai tuos kelerius metus jis sugebėjo neišieškoti merginos ir per prievartą nesugrąžinti į savo gyvenimą.
- Jums bus saugiau, - kiek tylesniu, bet jau ramesniu balso tonu tarė. Iš dalies vaikinas tikrai buvo teisus- jeigu jo nebus šalia, automatiškai visi artimieji bus palikti ramybėje. Nors iš kitos pusės, savo gyvybės užgesinimas taipogi daugeliu klausimų buvo bloga išeitis. Ir šiuo atveju, Jillian buvo teisi.
Klausydamas merginos tariamų žodžių, Kajus aprimo. Labiau nuo Crevier kūno šilumos nei kad nuo žodžių. Nors jos širdis neplakė ramiu ritmu, ji vis tiek sugebėjo Lindstrom prablaivėti iš akis užtemdžiusios nevilties. Jis galėjo padėti to žmogaus seseriai. Niekas Kajui nedraudė nudėti demoną, kuriam ji buvo priversta tarnauti. Jis taipogi žinojo būdą kaip atsikratyti priklausomybės nuo Liuciferio, ties šita dalimi Jillian taipogi ketino padėti. Staiga Lindstrom suprato, kad padėtis nebuvo tokia beviltiška kaip jam atrodė ir, ko gero, tik Jillian ir būtų sugebėjusi jam tą viltį įžiebti. Pajudinęs ranką panaikino durklą iš savo gniaužtų ir ta pačia ranka, tiksliau kita jos puse, nusivalė pridžiūti spėjusias ašaras. - Atleisk, - atsiprašęs Kajus išdrįso pažvelgti į merginos akis. Jis tikrai niekada netroško, kad Jillian pamatytų jį tokioje stadijoje. Jam tai atrodė tiesiog nevyriška ir...silpna.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-15, 22:51

Pasislėpti nuo artėjančio karo niekas negalėjo. Niekas nebuvo saugus, net ir Europoje ar kur nors kitur gyvenantys asmenys puikiai žinojo, jog nėra saugūs. Sietlas buvo visų antgamtinių būtybių būveinė, tačiau kiek daug dar jų gyveno visame pasaulyje. Žinoma, didžiausią smūgį patirtų šiame mieste gyvenantys asmenys. Jillian jau buvo susitarusi, jog blogiausiu atveju grįžtų pas tetą Kasdeyą į Europą, kadangi tėvai šiuo metu keliavo po pasaulį. Be to, paskutiniu metu jie davė merginai daugiau laisvės, kas buvo ganėtinai keista, žinant tą faktą, jog jos tėvas buvo gan griežtas. Tiesa, turbūt tas išvažiavimas padėjo jam suprasti, jog Ema galinti ir pati apsisaugoti, jai tikrai nieko blogo nenutiks. Jis labai daug ko nežinojo, tačiau galbūt laikui bėgant mergina jam papasakos apie tai, ką jai teko išgyventi. Faktas, jog jis nebus patenkintas ir norės pakasti Kajų po žemėmis, kaip normalus ir savo mergaite besirūpinantis tėvas, tačiau Jillian to neleistų.
Turbūt jei pirmaisiais metais vaikinas būtų pasirodęs prie jos durų slenksčio, Ema būtų jį tiesiog išvijusi. Kad ir kaip jo ilgėjosi, kad ir kaip jai skaudėjo, turėjo praeiti kažkiek laiko, jog ši suprastų esminius dalykus. Kajus jai buvo reikalingas ir ji tiesiog negalėjo įsivaizduoti savo gyvenimo be jo. Galbūt tai ir lėmė, jog mergina stojo į Sietlo universitetą. Tai vis dėlto buvo jos gimtasis miestas. Tame mieste jie su vaikinu praleido daug laiko, turėjo ganėtinai nemažai gražių atsiminimų, turėjo savo aplankytų vietų. Ji to nenorėjo pamiršti. Be to, slapta tikėjosi, jog galbūt jį pamatys. Tiesa, nesitikėjo, jog viskas staiga pasisuks būtent tokia linkme, tačiau ji tikėjosi jį pamatyti laimingą. Jillian norėjo, jog Kajus būtų laimingas. Nesvarbu, su ja ar be jos.
Kai vaikinas nurimo ir iš jo rankų išgaravo durklas, Ema ramiau atsikvėpė, bandydama nuraminti savo įsisiautėjusią širdį. Vis dėlto, buvo nemenkai išsigandusi, jog gali prarasti Kajų. Tokiu atveju turbūt galimai būtų pati sau pasidariusi galą. Leidusi šiam nuo jos trumpam atsitraukti ji trumpai šyptelėjo, priglausdama ranką prie jo skruosto.
- Ei, tu žymiai daugiau kartų matei mane palūžusią, todėl nemanau, kad yra už ką atsiprašinėti. Beje...- norėjusi kažką pasakyti dar Jillian susiraukė, kai pajautė kišenėje vibruojant išmanųjį. Pasiėmusi jį į ranką ji atsiliepė, žvilgsnio neatitraukdama nuo Kajaus.
- Markai...taip, jis su manimi. Ne, jam viskas gerai ir taip, gali atvažiuoti mūsų pasiimti. Markas nori su tavim pasikalbėti. Tik perspėju, jog jis labai ne nuotaikoj. – atitraukusi ragelį nuo ausies mergina burbtelėjo, nors buvo ir taip galima girdėti, galbūt net jausti, kaip siaubingai tas vaikinas širsta ant Kajaus ir norėtų jam pačiam išdaužyti šikną už tokius nejuokingus pokštus.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-15, 23:28

Idealiausias variantas apsaugai nuo karo, greičiausiai, būtų išsikraustymas iš Žemės planetos. Tik, deja, net ir su raganių sugebėjimais, nebuvo galima sukurti naujos, žmonijai gyvenamos aplinkos. Nebent statyti didžiulį kosminį laivą ir laikyti jį netoliese Mėnulio, kuris ateityje, gal po kokių penkių tūkstančių metų, bus gyvenamas. Kajus visai neprieštarautų, jeigu jam tektų pagyventi kosmose ir pasijusti it herojui iš kelių mėgstamiausių jo komiksų ar filmų. Be to, pabūvoti už Žemės ribų, buvo viena iš vaikino svajonių. Apskritai, jeigu Kajaus kas nors paklaustų apie NASA atliekamus mokslinius tyrimus kosmose, jis išdėtų visus žinomus faktus it "Tėve mūsų". Kajus ir kosmosas buvo neatskiriami du dalykai, kas kartais jo draugus nervindavo, kadangi Lindstrom ganėtinai dažnai entuziastingai kalbėdavo apie kiekvieną naujai parašytą naujieną. Jo draugai vien tik per jį žinojo, kada bus meteorų lietus, kada kokia žvaigždė perdegs ir nukris arba kas per bandymai vyko mėnulyje.
- Beje? - laukdamas atsakymo Kajus kiek primerkė akis, akimirkai atsipūsdamas, kai Jillian dėmesys buvo prikaustytas ties telefonu. Vaikinas trumpam žvilgtelėjęs į besileidžiančią saulę tolimajame horizonte atsiduso. Jam reikėjo kažkaip atitaisyti situaciją su nužudyto vaikino seserimi ir tuojau pat imtis priemonių dėl savo netikros mirties. Gerai, ji buvo tikra, tačiau Kajus grįš savo pavidale ir visiškai nepasikeitęs. Lindstrom tikrai iškas iš po žemių tą raganių, kurio ieškojo, jeigu tik to prireiks. Liuciferis tikrai pasigailės, kad susuko tokį reikalą su Lindstrom. Tiesa, to kol kas neketino sakyti Jillian, nes ta mergina per šiandien prisibijojo pakankamai.
Vangiai paėmęs iš merginos išmanųjį telefoną, atsiduso ir prikišo jį prie ausies, - Kas? - paprastai paklausčs Kajus sulaukė griežto Marko monologo, kuris privertė jo lūpų kampučius truktelėti viršun. O monologas skambėjo maždaug taip: "Aš tau neturiu žodžių. Rimtai. Žinai, galėjau sulaužyti tau smegenis, o ne nosį, gal tada būtum protingesnis. ką po velnių sau galvojai? Ir dar sugadinai mano "Comic-con" vintage marškinėlius. Tu gi žinai, kiek jie kainavo. Aš tave pats užmušiu, kai pamatysiu. Prisiekiu....-tylos pauzė/atodūsis/tyla/kitas atodūsis- Kajau...daugiau taip nedaryk...gi žinai, kad esi man kaip brolis". - Pasišnekėsim vėliau...ir ačiū, - padėkojęs Kajus padėjo ragelį, - Mūsų šeima išgyvens, - pareiškęs Jil tokį faktą nežymiai šyptelėjo.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
366

AGE :
23

CLAIM :
Anna Kendrick

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-16, 00:17

Iš vienos pusės, Jillian būdavo linksma klausytis, kaip kartais užsivedusiai Kajus kalba apie jam įdomius dalykus. Jai būdavo linksma vien todėl, kad ji nesugebėdavo net deramai įsiterpti, o jis būdavo toks įsijautęs savo pasakojime, jog kartais net nesuprasdavo, kad pusė asmenų jau rodo ženklus, kad kas nors jį užčiauptų. Mergina visada žavėjosi jo tokiu būdu kalbėti su tokiu užsidegimu apie dalykus, kuriais jis žavisi. Pati Ema asmeniškai nekalbėdavo apie meną ar savo kūrybą su tokiu užsidegimu. Galbūt todėl, kad ji labai daug laiko tokius dalykus tiesiog laikė sau. Nenorėjo niekam jų rodyti ar demonstruoti, bet kadangi dailės mokytojas buvo neperkalbamas, gavosi taip, jog jos kūriniais galėjo grožėtis labai platus spektras žmonių, o dabar, būdama dar tiktai dvidešimties, Jillian žinoma meno pasaulyje kaip labai talentinga jaunoji menininkė. Faktas, savo aistros medicinai ji taip ir neužmiršo, todėl daugybė jos skulptūrų susietos ir su medicina. Paveikslai labiau atspindi jos vidinį pasaulį arba išgyvenimus. Žinoma, ne visi tai supranta ir ne visi tai mato, tačiau įgudusi akis tokius dalykus pastebi. Vieną kartą parodos metu Italijoje prie jos priėjo moteris ir nieko nesakydama ją tiesiog iš niekur nieko apsikabino. Ema nesuprato, kas vyksta, tačiau po kelių akimirkų jau buvo viskas aišku. Ta moteris taip pat buvo netekusi vaiko. Galbūt netgi atstūmusi vyrą, kurį mylėjo. Apie tai jos nesikalbėjo, tačiau Jillian po to suprato, jog kai kuriems jos paveikslai bent jau kažką primena iš jų pačių gyvenimo. Galbūt juose jie mato save.
Net merginai sėdint toliau ji galėjo girdėti, kaip Markas putojasi ir siaubingai įširdęs reiškia emocijas į telefono ragelį, kas privertė Emą tyliai krizenti. Tas vaikinas turbūt net būdamas piktas atrodydavo juokingai. Tiesa, ji suprato, jog Markas dar nėra visiškai atsileidęs Jillian atveju ir ja pilnai nepasitiki dėl Kajaus gerovės, tačiau vien tai, jog šis paskambino jai tokiu sudėtingu atveju, parodė, jog jis suprato, kad mergina gali kažką padaryti, jog jo draugas pakeistų nuomonę. Ji sugebėjo jam suteikti vilties, jog viskas bus gerai, dėl ko Markas turbūt džiaugėsi labiausia.
Paėmusi iš vaikino telefoną dar gavo nuo draugo žinutę, jog bus už keliolikos minučių prie jų. Įsidėjusi išmanųjį telefoną į kišenę, Ema abi rankas priglaudė prie Kajaus skruostų ir įsižiūrėjo į jo veidą.
- Markas visiškai teisus. Daugiau mūsų taip negąsdink. – švelniau šyptelėjusi mergina trumpai pakštelėjo vaikinui į lūpas. Jie viską išgyvens. Jie privalėjo viską išgyventi, nes buvo kartu.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

ABOUT :
And like the moon
he had a side of him
so dark, that even the stars
couldn't shine on it;
he had a side of him
so cold, that even the sun
couldn't burn on it.

CLAIM :
Chace Crawford

CREDIT :
countmysins/starboy

The stories are real -
the monsters are here

2017-12-16, 20:42

- Nesistengiau jūsų gąsdinti, - atsakęs Kajus nežymiai šyptelėjo, - kaip tik norėjau jus nuo visko apsaugoti, - atsidusęs vaikinas pabandė skambėti logiškai. - Gedėjimas būtų su laiku praėjęs, o jeigu jums dėl manęs kas nors atsitiktų nuo ko negalėčiau jūsų apsaugoti, tai jau būtų blogiau visko, - vos truktelėjęs pečiais Kajus ėmė tyrinėti merginos veido bruožus lyg bandytų kažką juose įskaityti. - Nebūtų manęs- nebūtų ir daugelio problemų, - sumurmėjęs kiek tyliau nusuko žvilgsnį į jau visiškai tamsų dangų, kuris priminė Lindstrom jausmus šią minutę. Ne, Kajaus ši mintis visiškai neapleido, jis žinojo, kad su jo egzistencija jam artimus asmenis užklups daugybė negandų. Tuo labiau, jeigu Kajus ketino atsikratyti Liuciferiu, kuris turėjo labai daug pasekėjų. Jie tikrai neduos vaikinui ramybės, kas tik darė situaciją labai komplikuotą. Netgi dabar, kai Jil buvo apsaugota nuo visokiausių apsėdimų ar minčių kontrolės, demonai tikrai sugalvotų kaip ją prieš Kajų panaudoti. Vaikinas nenorėjo tokio gyvenimo savo mylimai merginai, todėl ketino tai stabdyti visiems laikams.
Kajus atsistojęs ant kojų ir delnais nusivalęs savo juodus džinsus, tvirtai apsikabino Jillian ir pabučiavo jai į plaukus tarsi dėkodamas, kad mergina jį ištraukė iš jo paties beprotybės. Jei prieš trisdešimt minučių Kajus buvo visiškai palūžęs, dabar jo venomis tekėjo ryžtas ir noras padėtį pataisyti savaip. Po truputį jo galvoje gimė planas kaip padėti bent kažkiek apraminti ir demonus padaryti laimingais. Žinoma, vaikinas neketino tuo dalintis su Jillian, bet kada nužudys Liuciferį, perims jo vietą. Tai reikš kontrolę, tai reikš savotišką apsaugą ir Kajaus oficialų prisijungimą prie blogosios pusės. Vaikinas pavargo vykdyti kažkieno pavestas užduotis. Atėjo laikas visiems pragaro šunims suprasti, kad jie neturi šansų jį nudėti ir kad jis valdys situaciją. Juk ir taip daugelis jo prisibijojo, o dabar kai žinos kieno Kajus pusėj, viskas stos į savo vietas.
Atvažiavus Markui, šis grėsmingai išlipo iš automobilio ir gerai trinktelėjo Kajui į snukį, liepdamas jam mesti tokias mintis šalin ir grasindamas, kad jeigu dar kada nors iškrės tokią kvailystę, Markas pats jį pribaigs. Kajus suraukęs antakius nusivalė kraują, bėgantį iš praskeltos lūpos ir kreivai šyptelėjo. Jųdviejų santykių aiškinimasis iš tikrųjų buvo keistas. Broliškai apsikabinę, jiedu paplekšnojo vienas kitam per nugarą ir lyg niekur nieko ėmė kalbėti apie tai, kokią vakarienę ketino valgyti, kadangi draugas atsivežė Elizabeth, kuri jų laukė bute. Normalus dvigubas pasimatymas. Va, ko Kajui šiandien reikėjo. Įsėdę į automobilį visi trys išlėkė miesto link.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Kalnai
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Masačusetsas :: Bostonas-
Jump to: