Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Įslaptintas požeminis apleistos psichiatrinės sparnas

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-24, 23:34

Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-24, 23:34

Praėjus keliems mėnesiams po Peterio šou, Dominic padėjo Alex treniruotis pagrindinių savigynos veiksmų. Kol kas ginklų į tai nusprendė nevelti, nes moteris pati į juos kiek prieštaringai žvelgė, kadangi nebuvo pasirengusi prieiti prie tokių kraštutinumų iš karto. Persilaužymas turėjo vykti palaipsniui- bent taip jai sakė Domas. Ir ji su tuo šimtu procentų sutiko, dėl to iš pradžių kantriai mokėsi kovos menų pradmenų. Filmuose viskas atrodė paprasčiau...net ir su Alex galių pagalba, reikėjo be proto daug praktikos ir išlieti daug prakaito, bet truputis po trupučio ir moteris perprato vis daugiau kovos veiksmų, dėl ko buvo apdovanota Freudenberger. Mėlynakė turėjo pripažinti, kad jo sugalvotais apdovanojimais tikrai nesiskundė. Bet net ir tam reikėjo pertraukos. Ant kūno atsiradę keli nubrozdinimai nuo persistengimo tik rodė, kad reikėjo sustabdyti arklius ir susikoncentruoti į normalią gyvenimo rutiną: darbą ligoninėje, kurio lapkričio mėnesį buvo itin daug. Deja, bet ir tai nesustabdė Alex smalsumo, dėl ko ji vieną vakarą likusi nakvoti pas Domą, nusiuntė savo tėvui žinutę, kad jiems reikia pasikalbėti. Atsakymo nesulaukė jau savaitė, todėl pasidavusi ir nusprendusi, kad numeris greičiausiai pasikeitė, ji stengėsi susitaikyti su ta idėja, kad apie savo galias reikės mokytis pačiai. Kažkaip. Nepaisant to, moteris atrado laisvą dieną atsipalaidavimui, tai yra šokiams. Kaip tik pabaigusi choreografuoti naują šokio kompoziciją, moteris išjungė muziką ir atsitiesusi prieš veidrodį net šūktelėjo kaip išsigando. Už jos stovėjo du demonai ir jos tėvas tarp jų.
- Norėjai pasikalbėti, širdele? Aš čia, - kreivai vyptelėjęs Peteris žengė žingsnį arčiau jos, - tik tam skirsime nesusekamą vietą. Matai, neketinu taip lengvai tavęs paleisti, nes ne tik aš noriu su tavimi pasišnekėti, - išsišiepęs Peteris sukoncentravo žvilgsnį ties Alex liemeniu ir moteris galėjo jausti, kad ją laiko kažkokia energija, kurios nustumti fiziškai nebuvo įmanoma. - Atleisk už tokias mano manieras, - suvaidintai atsidusęs leido vienam iš demonų trenkti jai per galvą ir atjungti sąmonę.

***

Reed atsibudo apgriuvusiame, metaliniame kambaryje su nuplėšytais sienų kamšalais. Ji suprato, kad buvo apleistoje psichiatrinėje už Sietlo ribų, kažkur viduryje miško (galėjo spręsti iš medžių ošimo stiprumo) ir vandens. Šita vieta buvo sudeginta dar prieš daugelį metų, todėl niekas čia nesilankė ir net negalvojo, kad tai galėjo būti kieno nors būstinė. - Tu prabudai. Pagaliau, - atsidusęs Peteris žvelgė į savo dukterį, - iškart eisiu prie reikalo: gali nebandyti šauktis pagalbos, nes ji tiesiog neateis. Tavo mylimiausiam buvo pranešta, kad tu nenori su juo turėti bendrų reikalų ir, kad tarp jūsų viskas baigta. Vargšeliui sudaužei širdį, - apsimestinai suraukęs kaktą Peteris iškart išsišiepė, - bet kokiu atveju, leisk papasakosiu, ką tu čia veiki ir kodėl iš čia neišeisi, - pasilenkęs pabučiavo Alex į pakaušį, o ši net negalėjo pasijudinti, kadangi buvo pririšta prie metalinės kėdės grandinėmis.
Moteris sužinojo, kad jos tėvas kadaise buvo angelas, tačiau kada įsimylėjo jos motiną ir nuo jo mama pastojo, tėvas buvo ištremtas iš dangaus. Netekęs savo sparnų Peteris prisijungė prie demonų ketindamas atkeršyti už tokią nepagarbą, kadangi dangaus rūmuose jis buvo vienas vyriausių archangelų. Jam rūpėjo tik karas ir kerštas, todėl net nesivargino susirasti savo šeimos, kuri jam nė trupučio nerūpėjo. Na, tiksliau jis norėjo, kad Reed prisijungtų prie blogosios pusės, kadangi jos galios buvo nepakeičiamos tokio dydžio kare. Pasirodo, moteris buvo pusiau archangelė, pusiau žmogus, dėl to neseno, tiksliau seno metais, amžiais, bet neseno fiziškai ir ją buvo galima nužudyti, tik specialiu ginklu, kurį turėjo Dominic. Be to, jos telekinetiškos galios galėjo sukurti milžinišką skydą apsaugantį nuo įvairių kerų, apsėdimų, ar minčių kontrolės. Na ir, žinoma, tomis pačiomis bangomis galėjo nutėkšti kokį nors padarą į šalį ir jį nužudyti kaip kad padarė su vampyru.

***

Kuomet jos tėvas nesugebėjo prasiveržti į jos pasąmonę, kad pakeistų moters prisiminimus ir priverstų prie jo prisidėti, vyriškis į pagalbą pasitelkė Rodriguez, kuris vienaip ar kitaip ją kankino fiziškai dėl to, nes norėjo sužinoti kur Dominic slepia ginklą, galintį nužudyti net ir pačius dievus. Alex kūną puošė daugybė giliai išraižytų įbrėžimų, stiprūs sumušimai ir du lūžiai (dešinės rankos riešas ir trys šonkauliai). Pirmą savaitę ji buvo pakabinta ant grandinių ir nemaitinama, kad palūžtų ir išklotų viską, ką demonai norėjo žinoti. Bet Reed nepasidavė, kad ir kaip skaudėjo, kad ir kiek kartų atsijungė nuo energijos trūkumo ir įvairių Rodriguez kankinimo būdų. Jeigu ji būtų žmogus, moteris seniai būtų nukraujavusi ir žuvusi. Antra savaitė buvo dar košmariškesnė, nes demonas ją kankino apliedamas vandeniu per medžiagą ir versdamas springti.
- Nagi, Alexandra, kalbėk, - kada Rodriguez pasitraukė įpjovęs į jos kaklą ir smarkiai sutrenkęs vieną žandikaulį, Peteris prakalbo, - tu nebeturi dėl ko daugiau gyventi. Tavo motina mirusi, Freudenberger tavęs neišgelbės...tiesiog pasakyk, kur yra Aralo durklas ir nuleisiu tave nuo grandinių, - stengėsi imituoti švelnaus tėvo balsą, - nemiegojai jau dvi savaitės, kiek galvoji tavo kūnas ištvers, kol galiausiai prisipažinsi tai, ką mes norime žinoti? Negaišk laiko, saulele, - peilio galiuku Peteris pakėlė Alex smakrą, kurio ji nesugebėjo nulaikyti pati. Iš paskutiniųjų jėgų, Reed spjovė tėvui į veidą ir kreivai šyptelėjo. Taip, po tokių kankinimų Alex viduje jautė absoliučią tuštumą. Jos biologinis tėvas, kuris nebuvo paveiktas jokių galių, jokia įtaka, bet pats savęs, atėmė iš jos vyrą, kurį ji mylėjo ir atėmė gyvenimą, kurį ji norėjo su juo pradėti. Reed verčiau mirs nei išduos Domą. Nors ji ir nežinojo, kur buvo minėtas Aralo durklas, moteris net nepratarė nei vieno žodžio. Geriau jau žus nei prisijungs prie šitų padarų ir prie tėvo, kurio nuoširdžiai nekentė ir jeigu atitrūktų nuo tų grandinių, džiaugsmingai nudėtų pati.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-25, 00:21

Savigynos pradmenys, kuriuos davė Dominic buvo tik savotiška pradžia, tačiau jis galvojo, jog to kol kas užteks. Kadangi moteris skeptiškai žiūrėjo į ginklus bei jų naudojimą, nenorėjo jos skubinti. Ji turėjo po truputį prisipratinti tokius dalykus, kadangi vyras žinojo Alex ir žinojo, koks ji žmogus. Kažin ar ji sugebėtų nuskriausti musę, todėl laikyti ginklą ir taikytis į gyvą asmenį jai turėjo būti tikras iššūkis. Ir visgi, Freudenberger tikėjosi, jog jie greitai prie to prieis, nes vien kovos menai jos tikrai neišgelbės.
Sugalvojęs vėl nusivežti Alex į pasimatymą, vyras prabudo su blausia šypsena, tačiau kai rado žinutę savo telefone, ta šypsena labai greitai išblėso. Tą pačią akimirką Dominic paskambino moteriai, jog galėtų su ja išsiaiškinti, tačiau tai buvo bergždžias reikalas, kadangi ji arba buvo išjungusi telefoną, arba pasikeitusi kortelę. Jam vis dar netilpo galvoje, jog ši nenorinti su juo bendrauti ir aplamai turėti reikalų? Tai ką jie veikė kartu tuos kelis mėnesius? Ar ji juo pasinaudojo, išmokdama bendrų savigynos pagrindų ir dabar bastosi velniai žino kur? Įvairiausios mintys lindo Freudenberger į galvą, bet jis tiesiog negalėjo jų apgalvoti ramiai prisėdęs, todėl užsiėmė darbu bei stengėsi kaip įmanoma greičiau Reed pamiršti, tačiau tai buvo bergždžias reikalas, kadangi net Kebabas atkreipė dėmesį, jog šeimininkas kardinaliai pasikeitęs. Visgi, kažkurį vakarą vyras sėdėjo namuose, gėrė nežinia kelintą alaus skardinę ir pradėjo mąstyti. Atrodė neįtikėta, jog Alex nieko nepaaiškinusi dingtų. Aplamai, apie tokius dalykus ji pernelyg smarkiai mėgo kalbėti akis į akį, todėl žinutė jai nebuvo būdinga. Ir tą akimirką jo galvoje tarsi įsižiebė Peterio vardas.
Per kelias valandas Dominic sužinojo Peterio bei jo vyrų judėjimo kryptį. Sužinojo praktiškai viską, ko realiai jis neturėjo sužinoti dėka savo informatoriaus. Pasiėmęs durklą ir užsikišęs šį už diržo bei paslėpdamas po puspalčio medžiaga, vyras išsiruošė į medžioklę. Kadangi miškas buvo kelių kilometrų spinduliu apsaugotas ir ten Rodriguez žmonių buvo daugiau nei musių prišiktoje fermoje, Dominic pirmiausia turėjo susidoroti su jais. Iš pradžių dorojosi tiktai su peiliais, kadangi nenorėjo, jog Rodriguez iškart žinotų, jog vyras jo ateina. Po 126 vyro, kurio kraujas nudažė jo rankas raudonai, Dominic nustojo skaičiuoti. Tiesiog nebesivargino.
Vėliau atėjo pistelotų bei Thompson automato eilė. Žinojo, jog rizikuoja, tačiau jis tarsi tyčia parodė Rodriguez, jog jis ateina. Ir ateina labai sparčiai, nes buvo praktiškai už penkių metrų nuo apleisto namo. Jį jis, savo nelaimei, puikiai atsiminė, kadangi čia buvo praleidęs kelis metus. Tai tik dar labiau pakurstė vyro įniršį. Kad ir kiek kulkų į jį skrido, visos atrodė bejėgės. Net pašautas penkis kartus jis ėjo kaip tankas, kadangi dėl kažkokių priežasčių jis gijo žymiai sparčiau. Turbūt įniršis ir prisiminimai jį vedė į priekį.
Patekęs į pastatą jis išguldė visus vyrus. Eidamas tuščiu kolidoriumi ir girdėdamas tik savo žingsnius, Dominic užsimerkė, jausdamas kaip keliose vietose sudilčioja, kol jo žaizdos gyja. Pradėjęs švilpauti, jis atsimerkė. Jo veidas visiškai nepriminė gyvo ar tuo labiau normalaus žmogaus. Tai jau nebuvo Dominic. Tai buvo kažkas kitas.
- Ei, aš noriu su jumis pažaisti. Rodriguez, lįsk lauk, man vienam čia nuobodu, - šaltas it plienas balsas sklido tuščiais kolidoriais, kol vyras laipiojo per lavonus ir žingsniavo į priekį toliau švilpaudamas.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-25, 00:58

- Jeigu šita kalė nepasakys man kur Freudenberger slepia durklą, prisiekiu, man visiškai nerūpi, kad ji gali padėti laimėti karą, aš ją nudėsiu, - sušnypštęs Rodriguez kreipėsi į Peterį. Demonas po truputį prarado kantrybę.
- Raminkis, ji svarbi puzlės detalė mūsų plane, - atgal atkirtęs Peteris priėjo prie Rodriguez, - lyginai taip pat kaip tave prikėliau, galiu pasiųsti atgal. Nepamiršk to, - suurzgęs vyras priėjo prie Alex ir atsiduso, - aš labai tikėjausi, kad prie to neprieisim, širdele, bet tu nepalikai man kitos išeities,
- pasiraitojęs marškinių rankoves Peteris pridėjo abi rankas prie moteris smilkinių, sukeldamas tokį nežmonišką skausmą, kad per visus griuvėsius galėjai girdėti Reed riksmą. Atrodė, kad į jos smegenis be nuskausminamųjų veržėsi grąžtas, bandydamas ištraukti jos smegenis lauk. Skausmas buvo toks nepakeliamas, kad ši prarado sąmonę.
Kada Peteris bandė įsiveržti į sąmonės netekusios ir visai nusilpusios Alex prisiminimus, apleistą palatą aplankė pasiuntinys, kuris pranešė, kad pusė jų vyrų buvo negyvi, nes juos puolė Freudenberger armija. Jie nežinojo, kad jis buvo vienas. Susinervinęs Rodriguez žvilgtelėjo į Peterį, - kokiu būdu jis mus rado? Sakei, kad užglaistei visus galus, - demonas priėjęs prie Peterio pasiuntė jį į pirmą pasitaikiusią sieną, - tiesa, gali bandyti išvaryti mane iš šito indo, bet turiu pasakyti, kad tau nepavyks. Ne tu vienas turi planų šiam karui, - nusikvatojęs Rodriguez priėjo prie Alex ir apliejo ją lediniu vandeniu. Kada ji atgavo sąmonę, užlaužė jai petį, šį išnarindamas ir sulaužydamas tą pačią ranką per alkūnę, kad Dominic girdėtų jos riksmus, - Mes čia, Domai. Nors tavo kalė atrodo ne kaip...- sarkastiškai nusikvatojęs demonas žvilgtelėjo į Peterį, jam duodamas žinoti, kad dabar buvo jo eilė kovoti, kol pats Rodriguez tvarkysis su Alex. Nors jos galutinai negalėjo užmušti, galėjo toliau ją kankinti, priversdamas Domą galvoti, kad ją po truputį žudo. Juk jis nežinojo, kad ji pusiau archangelė.
Tuo tarpu Reed išgirdusi Rodriguez kreipinį į Domą pamanė, kad jai galutinai pasimaišė protas ir ji nebesuvokė, kas buvo realu. Moteris nuo žiaurių kankinimų bėgo slėptis į savo mintis ir prisiminimus, kuriuose bandė skandinti savo skausmą ir neviltį, kad ji viso šito neišgyvens. Tiksliau ji norėjo neišgyventi, kad viskas greičiau baigtųsi. Alex dešinė ranka buvo sulaužyta per tris vietas, kurias be proto skaudėjo, taip pat, kaip ir šonkaulius, tačiau kadangi rankos bei kūnas buvo nutirpę po dvisavaitinio kabėjimo ant grandinių, tas lūžių sukeltas skausmas buvo pakenčiamas. Todėl moteris sušnabždėjo kelis žodžius, kurie atkreipė demono dėmesį ir kai šis palinko arčiau, tikėdamasis išgirsti, kur buvo tas nelemtas durklas,  moteris iš paskutiniųjų savo kakta trenkė Rdoriguez per kaktą su pilna intencija jį įsiunti, kad jis ją tiesiog pribaigtų. Tad nusikeikęs demonas su nemenka jėga sutrenkė moteriai pilvą, priversdamas kosėti ją krauju.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-25, 10:03

Nors ir išgirdo Alex riksmą per visą namą, vyro veidas nepasikeitė. Jis liko toks pats šaltas ir bejausmis. Kažkuriuo momentu vyras tiesiog atsijungė nuo aplinkos ir nebereagavo į dirgiklius. Turbūt šios sienos jį taip veikė. Kažkiek metų čia praleisdamas vis tiek vienaip ar kitaip prarandi dalį savęs. Gaila, jog moteris Dominic nesutiko jo tada, kai jis dar buvo...žmogus. Šešerių metų Freudenberger buvo geras vaikis, per greitai suaugęs ir žinant kaip pasigaminti valgyti ar elementariausia tvarkytis namus. Jis būtų buvęs geras vyras ir geras žmogus. Deja, viskas pasikeitė tą dieną, kai jį pasisavino asmenys, organizuojantys įvairiausius eksperimentus su vaikais, kurie neturi globėjų ar artimųjų, jog jiems pasiskųstų. Tiesa, iš pradžių jis čia neatsidūrė, tai įvyko paskutiniaisiais metais, kadangi kažkuriuo momentu net asmenys, padarę iš Dominic tai, kas jis dabar yra, nesugebėjo su juo susitvarkyti. Jis be pieštuką per visą ilgį suvarė vienam gydytojui į akį, todėl buvo galima suprasti, jog jis bet kurį po ranka pasitaikiusį įrankį naudos kaip ginklą.
Pastebėjęs link jo artėjantį siluetą, Freudenberger tik nežymiai šyptelėjo, įsidėdama pistoletą už savo kelnių juosmens ir išsitraukdamas durklą bei vos pakreipdamas galvą, stebėdamas Peterio kiek nustebusį veidą.
- Rodriguez, jis turi durklą. – šūktelėjęs vyras trumpam sustojo, tačiau nepaleido Freudenberger iš akių, kuris kol kas nepajudėjo link Alex vyro. Jis galvojo.
- Berniukams parūpino peiliai? Nuo kada? – ramiai tarstelėjęs Dominic atkreipė Peterio dėmesį. Buvo galima tikėtis, jog demonas puls pirmas, todėl kelis kartus vyras tų smūgių neišvengė ir buvo patiestas ant žemės, tačiau jam reikėjo, jog jis prieitų arčiau. Po kelių akimirkų grumtynių Alex tėvas gulėjo veidu į žemę, stengdamasis pajudėti ir ištrūkti nuo to, kas jo laukia. Nė vienas demonas nenorėjo būti ištremtas atgal ten, kur buvo, o durklas, kurį dabar Dominic laikė rankose, tai padaryti galėjo.
- Klausyk, mes galim susitarti, mes... – tyliai tarstelėjęs Peteris tą pačią minutę prarado kalbos dovaną, kai durklas susmigo jam į kaklą. Tą pačią akimirką vyro siela buvo pasiųsta atgal ten, iš kur joks demonas be ritualo negalėjo grįžti. Sunkiai pakilęs ant kojų Dominic susiėmė už šono, kadangi Peteris padarė nemažai žalos, o dar laukė Rodriguez.
- Ei, tavo dešinioji ranka jau nebenori su manimi žaisti. Tiksliau nebegali. Lįsk lauk ar man ateiti pas tave? – sumurmėjęs Freudenberger vėl užsikišo kruviną durklą už diržo iš lėto eidamas link tos patalpos, kurioje girdėjo Rodriguez balsą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-25, 13:16

Rodriguez išgirdęs, kad Dominic turi taip jo trokštamą Aralo durklą, plačiai išsišiepė ir ėmė vaikščioti pirmyn atgal netoliese Alex. Jis galvojo, mintyse rezgė planą kaip viską sutvarkyti, kad Freudenberger žūtų, o Reed išliktų gyva ir prie jo prisijungtų. Dabar demonui jos reikėjo, nes Peteris buvo negyvas. Bet tai nesustabdė jo žiaurumo ir ketinimo dėl to nelemto durklo ją galutinai užkankinti. Kai po penkiolikos minučių kovos pasigirdo kurtinanti tyla, Rodriguez atsidusęs mostelėjo ranka savo raganiams, kurie išniro Domui iš už nugaros ir magijos dėka, netikėtai, tiesiogine to žodžio prasme, įmetė vyrą į patalptą, kuriame kabėjo Alex, o šalia jos stovėjo išsišiepęs demonas. Patempęs moterį už plaukų tam, kad atverstų jos galvą, jog ši matytų, kas dabar dėsis ir kaip demonas ketino nužudyti Dominic, pridėjo peilio galiuką prie jos skruosto, lėtai per jį braukdamas, - žinai, negalvojau, kad kada nors sugrįši į šitą skylę, - kreivai išsišiepęs prabilo demonas, - dabar jūs abu turėsite apie ką papasakoti anūkams, kurie niekada negims, - nusikvatojęs demonas apsimestinai nusivalė ašarą nuo akies kampučio, - taip dramatiška...abu nukankinti toje pačioje psichiatrinėje. Moderni Romeo ir Juljetos istorija, - pats iš savęs susijuokęs demonas stipriau suėmė Alex, - žiūrėk, kas atėjo su mumis pažaisti, - sumurkęs jai prie ausies Rodriguez dirstelėjo į Domą, - atleisk, šiek tiek persistengiau. Vargšė net nesupranta kas tikra, o kas ne, - papurtęs galvą į šonus demonas atsiduso ir paleido moters plaukus, leisdamas jos galvai vėl nusvirti. Ir iš tiesų Alex nesuprato, kas aplink dėjosi, ji labai blausiai girdėjo demono balsą, kurį stengėsi mintyse išjungti, nes nebenorėjo daugiau jausti jo žiaurių kankinimo būdų. Deja, Rodriguez turėjo kitų planų ir su kraupia šypsena veide susmeigė peilį moteriai į šoną, netoli širdies, - jeigu pasuksiu peilį, ji mirs per maždaug dvi minutes, tad atiduok man Aralo durklą ir duodu savo žodį, kad ji gyvens, - su rimta veido išraiška taręs demonas stebėjo Freudenberger. Demonai, kad ir kokios grandies būtų, privalėjo laikytis susitarimo arba sandėrio, todėl Domas turėjo suprasti, kad Rdoriguez nejuokavo.
Tuo tarpu kada Alex pajuto dūrį, jos lūpas paliko tik duslus bei skausmingas atodūsis, nes šaukti nebuvo kaip. Ji tiesiog neturėjo jėgų ir balso. Jos pulsas apskritai nebūtų aptiktas, jeigu kas nors pamatuotų su kraujospūdžio aparatu, o širdis plakė labai labai minimaliai. Šiuo atveju Reed gyvybę palaikė tik faktas, kad jos venose tekėjo ne tik žmogaus kraujas. Tačiau organizmą trumpam užplūdęs adrenalinas leido aiškiai išgirsti, kas aplinkui ją vyko. Alex sugebėjo atsimerkti ir pažvelgti į Domą. Ji suvokė, kad jis buvo realus ir tai ją velniškai išgąsdino, kadangi dabar moteris bijojo, kad mirs ne tik ji, bet ir jis. Ji negalėjo to leisti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-26, 00:17

Dominic buvo pratęs keliauti iš vienos vietos į kitą greitai, kadangi turėjo pažįstamą, kuris šokinėdavo laike ir vietose. Jo buvo toks gebėjimas, kitaip vyras nė nesugebėtų paaiškinti, ką šis daro. Todėl, kai pajautė už savęs esančius žmones ir per kelias sekundes atsidūrė patalpoje, kurioje buvo Rodriguez bei Alex, Freudenberger vos sulaikė kvapą, kadangi nuo tokio greito vietos pakeitimo nežymiai apsisuko galva. Keliauti taip laiku ir vietomis nebuvo vyro pats mėgstamiausias užsiėmimas.
- Supranti, jog dabar konkrečiai nusišnekėjai, tiesa? Anūkams, kurie niekada negims...Rodriguez, man atrodo, kad kai tave prikėlė, tu praradai pusę savo smegenų, nors ir būdamas gyvas turėjai jų mažai. – gūžtelėjęs pečiais Dominic tarsi atsiprašančiai šyptelėjo, tačiau buvo galima matyti, jog jo žvilgsnis nepasikeitęs. Atšiaurus šaltis sklido iš jo akių ir povyzos. Trumpai apsižvalgęs jis išdūrė durklu vienam raganiui akį, tiksliau, sukišo durklą per visą ilgį į jo akį, o kitam šovė į koją, o vėliau ir per burną į smegenis, kada jis ketino surikti iš skausmo. Dabar patalpoje jie tikrai liko tryse, nors Freudenberger negarantavo, jog raganiai kažkokiu stebuklingu būdu neatsigaus. Jie visada savo magiškom nesąmonėm sugebėdavo jį nustebinti. Blogąja prasme.
Žvilgtelėjęsį moterį, vyras pasistengė, jog nė vienas jo veido raumuo nesukrutėtų, neišduodamas, jog tas vaizdas jį kažkiek jaudina. Tiesa ta, kad Dominic dabar prakeikė save ir jau norėjo būti miręs, kadangi tokios Alex nenorėjo net matyti. Per jį moteris buvo taip sužalota, per jo buką ir kvailą, arogantišką makaulę. Visgi, žvilgsnis nukrypo į Alex, o vėliau į Rodriguez, tačiau Freudenberger veide pasikeitimų nebuvo nė ženklo. Toks jausmas, kad sužalotos ir nukankintos moters vaizdas jam nieko nereikštų. Kada demonas susmeigė peilį į Alex vidurius, tik tada Dominic akys vos susiaurėjo, tačiau jo veidas vis dar nekruptelėjo, parodydamas kokią nors emociją.
- Nori durklo? Gaudyk. – paleidęs durklą, vyras tą pačią akimirką šovė į Rodriguez kairę koją, dešinę ranką, pilvo, krūtinės sritį ir iš smagumo dar ir į kairę akį. Nors ir demonas, turės ką veikti, bandydamas išsigydyti tokias žaizdas ir palaikyti indą gyvą. Kadangi po tokio išpuolio demonas nesugebėjo durklo sučiupti, šis nukrito ant grindų ir į palyginti neskubėdamas, Dominic prie jo priėjo bei pasiėmė jį nuo žemės. Matė, jog Rodriguez vis dar bando palaikyti indą gyvą su realiai kulka jo galvoje, tad vyras tik pašiepiančiai šyptelėjo.
- Tau reikėjo likti mirusiam. – šaltai tarstelėjęs Freudenberger suvarė į Rodriguez kaklą durklą, kelias akimirkas taip ir tupėdamas prie besielio lavono. Galiausia sunkiai pakilęs jis pagaliau žvilgtelėjo į Alex bei nukabino ją nuo grandinių, prieš tai atsargiai ištraukdamas iš jos krūtinės peilį ir sugirdydamas jo parūpinto eleksyro sunkioms žaizdoms gyti. Dominic žinojo daugybę raganų, kurios darė tokius birzgalus.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-26, 17:31

Rodriguez veidą nušvietė šypsena, kada Dominic ėmė jį erzinti, - Taip, anūkams, nes tu šiandien mirsi ir nepaliksi savo niekingų palikuonių, vadinasi jiems negims vaikai, hence anūkai, - pakreipęs galvą demonas įžūliai nužvelgė vyrą nuo galvos iki kojų. Jis buvo nemenkai aplamdytas po kovos su jo 200 demonų armija ir Peteriu, - kažin kuris iš mūsų nežino kaip veikia niekingų žmogystų giminystės ryšiai, - papurtęs galvą demonas per savo aroganciją net nespėjo sureaguoti kai pajuto kulką savo kojoje, o vėliau ir visame kūne. Jis dar labiau susierzino, kai nespėjo prieiti prie Aralo durklo. Tačiau kai Domas prie jo priėjęs susmeigė durklą į kaklą, demonas klastingai išsišiepė pasakydamas, kad jie dar susitiks.
Kai Alex pajuto rankas ant savo kūno, ji stengėsi nuo jų atsitraukti galvodama, kad vėl prasideda kankinimai. Kai buvo nukabinta nuo grandinių, stipriai prikando sau lūpą, nes kiekvienas lūžis rėmėsi į jos atpalaiduotus raumenis ir sukėlė be proto didelį skausmą, kurio ji nenorėjo išreikšti riksmais, nes tai tik pamalonintų Rodriguez ir jos tėvą. Nukelta, tiesiogine to žodžio prasme, susmuko Domo rankose, o kai šis sugirdė eliksyrą, moteris pusę jo išspjovė lauk, manydama, kad demonas vėl bando ją skandinti, tačiau kai tas veiksmas privertė Alex atsimerkti ir šalia savęs išvysti Domą, likusią dalį moteris nurijo. Pastaroji padėjo sutraukti skylę prie jos širdies, kur pirmai buvo susmeigtas peilis ir sugydyti šonkaulių bei rankos lūžius, tačiau visi įbrėžimai ir sumušimai vis dar puošė Reed kūną. Akims nusileidus ant dviejų lavonų už Freudenberger nugaros, o tada ir ant Rodriguez kūno, Alex negalėdama patikėti tuo ką mato, net nepajautė kaip užsidengė burną delnu, o iš jos akių, viena po kitos, pradėjo byrėti ašaros. Ne, ji tikrai neliūdėjo, kad tie demonai buvo negyvi, ji verkė, nes negalėjo patikėti, kad viskas buvo baigta. Dominic buvo gyvas, ji buvo gyva, velniškai išsekusi ir sužalota, bet gyva. Puolusi vyrui į glėbį, nes jiedu pusiau sėdėjo ant grindų, rankoje gniaužė jo megztinį stipriai užsimerkdama ir įsiklausydama į Dominic širdies plakimą. Per kelis centimetrus atitraukus galvą nuo jo krūtinės, atsargiai virpančia ranka prisilietė prie jo skruosto, tarsi norėdama įsitikinti ar tikrai nesapnuoja, kad jis tikrai buvo čia. Su ja. - Tu tikrai čia, - užkimusiu balsu pratarus, prikando apatinę lūpą, kuri buvo pradėjusi virpėti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-26, 22:42

Nors ir buvo aplamdytas bei sužalotas, tai Dominic nesustabdė ir nesulėtino. Galbūt dėl to jis ir laimėjo. Antrą kartą. Tiesą sakant, jis nesitikėjo, jog viskas pavyks taip sklandžiai, tačiau, kai viskas baigėsi, tik dabar vyras pajautė nuovargį bei skausmą visame kūne. Turbūt vėl buvo afekto būsenos, nes žudė tol, kol galiausia nė vieno iš jų neliko. Vėliau prisiminęs, jog nužudė Alex tėvą, to galbūt minimaliai gailėsis, kadangi tai vis tiek buvo jos tėvas, tačiau jis žinojo, kad viską padarė teisingai.
Atstūmimo reakcija buvo gana normalus dalykas, todėl Dominic kantriai laukė, kada moteris pagaliau susivoks, jog jos daugiau niekas nesiruošia kankintis. Iš esmės jis emociškai jautėsi tikrai sumautai, kadangi viskas jai nutiko būtent per Freudenberger ir atrodė, kad dabar jo širdis viduje kraujuoja, tačiau to, žinoma, jo veidas neparodė. Jis turėjo išlikti tvirtas ir stiprus, jog sugebėtų pasirūpinti Alex. Ir aplamai, vyrai juk neverkia ir nepasiduoda,atsiradus kokiai nors nelaimei. Jie tvirtai laikosi ant žemės ir stengiasi, kad viskas susitvarkytų. Taip, tai buvo gana senas požiūris į vyriškąją giminę, tačiau Dominic niekas nemokė, jog vyras gali palūžti ar išreikšti jausmus, todėl jis juos gniaužė bei kaupė savyje. Tikėkimės, jog kai vieną dieną jie prasiverš, Alex nebus šalia.
Moteriai praktiškai įpuolus į jo glėbį, Freudenberger tyliai, tačiau tvirtai ją apkabino, padėdamas smakrą ant šios pakaušio ir suspausdamas lūpas. Užsimerkęs jis sunkiai iškvėpė orą, o jo rankos tarsi susirakino ties Alex liemeniu bei pečiais. Jam nebuvo lemta sukurti ateities ar tuo labiau šeimos, kai per jį kentėjo žmonės. Moteris nebuvo išimtis. Kodėl jis aplamai nesugeba apsaugoti tų žmonių, kurie jo gyvenime yra svarbiausi?
- Viskas gerai, viskas baigėsi... – sumurmėjęs vyras pajautė tarsi jo gerklę kažkas gniaužtų, tačiau nurijęs tą gumulą, Dominic atsimerkė ir toliau raminančiai glostė moteriai pečius. Bent jau šiuo metu daugiau negalėjo nieko padaryti.
- Ar pajėgsi atsistoti? – žvilgtelėjęs į nuovargio ir skausmo iškamuotą Alex veidą vyras vos prisimerkė. Jei dabar kas nors girdėtų jo mintis, tai būtų vientisa keiksmažodžių virtinė. Kad ir koks ramus jis galėjo pasirodyti, jis tikrai toks nesijautė.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-26, 23:11

Visas šitas košmaras, kurį moteriai teko patirti, nebuvo Dominic kaltė. Tai buvo jos tėvo kaltė, kuris buvo įsitikinęs, kad ji buvo kažkoks sumautas raktas, kuris padės laimėti karą tarp gėrio ir blogio. Moteriai tai skambėjo daugiau mažiau absurdiškai. Ir ji pati Rodriguez galėjo pasakyti ir kažkaip įtikinti, kad ji nežinojo, kur buvo tas sumautas durklas, kuris galėjo ją pačią nužudyti visam laikui, tačiau vietoj to užsispyrusi tylėjo ir kentėjo. Galbūt jeigu nebūtų buvusi tokia ožka ir sugalvojusi planą, kaip apkvailinti tiek demoną, tiek savo tėvą, viskas būtų pasibaigę kitaip. Bėda ta, kad Alex į šitą pasaulį buvo įmesta it gardus kąsnelis rykliui, dėl to nesugebėjo kritiškai matyti tokioje situacijoje. Kitą kartą žinos.
Kada Domas prabilo, sakydamas, kad viskas baigėsi, Alex išleido visas emocijas laukan, ašarų pavidalu. Ji ant savęs pyko, kad nebuvo tvirtesnė ir tai vertė ją jaustis silpna. Reed viduje per tas savaites kažkas skilo ir tos šviesos, kuria ji spinduliavo kiekvieną kartą nusišypsodama, neliko. Ji niekada nebebus ta pati Alex, tačiau gal bent dalį savo auros atgaus kai pilnai atsigaus. Po gerų dešimt minučių verkimo, Alex giliai įkvėpė mintyse kartodama sau 'gana'. Ji negalėjo visiškai palūžti tiek dėl savęs, tiek dėl paties Dominic. Iš paskutiniųjų nusivalius ašaras, patrynė savo raudonas akis ir su vyro pagalba pabandė atsistoti. Tiesa, iš pirmo karto nepavyko, nes nuo pusės mėnesio imobilizacijos, moters raumenys buvo sustingę ir iškart nenorėjo pasiduoti. Be to, visus įpjovimus ir sumušimus dar skaudėjo, bet tai buvo galima kentėti. Greičiausiai Alex prie to skausmo tiesiog priprato, todėl iš antro karto, apsikabindama Dominic per liemenį sugebėjo atsistoti ir su juo pamažu išeiti iš apgriuvusios palatos. Kada jie atsidūrė koridoriuje ir moteris išvydo negyvą tėvą, sustingo vietoje. Jos veide nebuvo matyti jokios emocijos. Jeigu prieš tai Peterio nekentė, tai dabar jam nejautė visiškai nieko. Atsargiai palinkus prie jo lavono nuo riešo nuplėšė odinę apyrankę, kurios moteriškesnę versiją turėjo jos motina. Gniauždama ją rankoje, ji vėl su Freudenberger pagalba išėjo iš patalpos. Moteris net neužregistravo kiek daug lavonų jai teko peržengti. Tik pažvelgus į savo basas kojas, pagalvojo, kad tas šunsnukis Rodriguez kažkur išmetė jos mylimiausius sportinius batelius. Kad ir kaip keistai tai atrodytų iš šono, tai buvo pirma moters sąmoninga mintis. O be to, ji tiesiog norėjo miego. Ir vos tik atsidūrė transporto priemonėje, ji iškart atsijungė.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Įslaptintas požeminis apleistos psichiatrinės sparnas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Psichiatrijos ligoninė :: Laboratorijos-
Jump to: