Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Senamiesčio gatvelės

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
"Let's go eat"
First off, I'm broke. Second off, let's go
avatar
NAME :
deima

CREDIT :
disasterqueen


2017-11-07, 20:41



Some things never seem to fucking work
Back to top Go down
View user profile
"Let's go eat"
First off, I'm broke. Second off, let's go
avatar
NAME :
deima

CREDIT :
disasterqueen


2017-11-07, 20:57

Sietlas beveik niekuo nesiskyrė nuo kitų miestų, kuriuose Marie teko gyventi; tačiau tuo pačiu, jis savyje nešiojo paslaptį, kurią ne daugelis žinojo. Tiksliau nežinojo tik žmonės. Bet šviesiaplaukei tai mažiausiai rūpėjo, tad pasidariusi visus darbus susyjusius su universitetu, Claude nusprendė išeiti pravėdinti galvą, mat darbas prie kurio dirbo - reikalavo pakankamai daug jėgų. Užsimetusi ant pečių rausvos spalvos paltuką, vampyrė patraukė link centro, kuomet pasiekusi senamiesčio gatveles grystomis plytelėmis, Bonnot ėmė dairytis. Nors gyveno čia mėnesį laiko, tačiau niekad nebuvo sugalvojusi užklysti čia. Bet gal tai ir gana logiškas pasiteisinimas, juk Sietlas didelis, neįmanoma jo viso apžiūrėti per tokį trumpą laiką. Išvydusi 'prekystali' prekiaujantį karštu šokoladu su mažais zefyriukais ant viršaus, šviesiaplaukė net vos nesuspiegė iš džiaugsmo, nulėkdama prie prekiautojo; ištraukusi iš kišenės vieną popierinį, Marija užsisakė vieną puodelį karšto šokolado ir nė nelaukė grąžos. Tamsiai bordine spalva nudažytos lūpos iškart prilipo prie popierinio puodelio briaunos; buvo labai saldu, studentė net sudvejojo, ar tokį puodelį pajėgs aplamai išgerti.
Užsižiūrėdama į pludūriuojančius zefyriukus, mergina nė nepastebėjo kaip netikėtai atsitrenkė į aukštą siluetą, vos neišliedama karšto šokolado.


Some things never seem to fucking work
Back to top Go down
View user profile
things go wrong and we celebrate it
avatar
things go wrong and we celebrate it
ABOUT :
sometimes you are god and sometimes you are a creature surviving your own creations

CLAIM :
Lucky Blue

CREDIT :
MALIBLUE


2017-11-07, 23:20

Vyrui jau seniausiai saulė nebebuvo problema, nemėgo jos iš principo. Juk per tiek metų pripranti prie savo vampyriškos esybės, žmonių minios pasidaro ne tokios patrauklios ir aplinkiniai kvapai erzina nosį. Todėl nereikia ir pridurti, kad Benjamin ėjo daug greičiau negu dauguma žmonių. Jo instinktų užteko išvengti tų kelių, kurie nuspręsdavo nepasitraukti, tačiau pajutęs, kad visai netoliese trainiojasi kita vampyrė tik išsiblaškė. Ir tol kol sustojęs apsidairė visai nesitikėjo, kad kažkoks daug stipresnis už žmogų ir krauju mintantis padaras gers kakavą ir dar su zefyriukais. Pamatęs, kas stovėjo prieš pat jį tik susiraukė. Žinoma, kaip neatpažins Claude? Per daug gero jo atmintis, per daug ir taip su ja buvo nusižengęs savo principam, kad taip lengvai ištrintų iš savo atminties. Juk ši šviesaplaukė buvo jo gėda, neištrinama žymė ir visai nesvarbu, kad iš šono merginos vaidmuo Ben gyvenime buvo toks minimalus. Nuleido akis žemyn į ją ir gan giliai įkvėpė kažkokio skysčio, kuris būtų nudeginęs bet kurį mirtingąjį.
-Tu bent gėdos turėtum tokį daiktą pirkti,-susiraukęs dėptelėjo į ją, tačiau didžiausio dėmesio visgi susilaukė jo paties apranga. Jau planavo apsisukti ir grįžti persirengti, tačiau kilstelėjęs akis vėl sustojo tiek merginos veidu. O tada išsišiepė atidengdamas visą dantų eilę, tačiau ta šypsena tikrai nebuvo pati maloniausia.-Bet juk tu niekada gerai elgtis nemokėjai, ar ne tiesa?-vos pakreipė galvą į šoną ir dar žengė žingsnį link jos akivaizdžiai planuodamas, jog ši pasitrauks. Juk į savo asmeninę erdvę Maria tikrai neturėtų norėti jo įsileisti.




I admire addicts. In a world where everybody is waiting for some blind, random disaster or some sudden disease, the addict has the comfort of knowing what will most likely wait for him down the road. He's taken some control over his ultimate fate, and his addiction keeps the cause of his death from being a total surprise

Back to top Go down
View user profile
"Let's go eat"
First off, I'm broke. Second off, let's go
avatar
NAME :
deima

CREDIT :
disasterqueen


2017-11-08, 21:20

Nors ant šios žemės Marija jau vaikščiojo beveik šimtą metų, vis tik, nebuvo tokia gerai įgudusi vampyrė, jog atpažintu savus; nemokėjo susikoncentruoti į šimtus dalykų vienu metu. Bet veikiausiai, jei ir vaikščiotu čia daugiau tokių kaip ji - tai nesudarytu kokios didelės reikšmės. Bent kol kas, nejautė gręsiančio pavojaus, tik gal kažkiek erzino ta 'gėrio' ir 'blogio' kova; nepripažindama nei vienos, nei kitos pusės, Bonnot nusprendžia pasilikti nuošaliau, apsimetant, jog nieko nežino. Tik štai, vampyrės regis pasitaisiusi nuotaika, netrukus buvo sutrypta. Ne bet ko kito, kaip Benjamino - visų vampyrų 'aso'. Pavarčiusi akis, šviesiaplaukė žengtelėjo žingsnį atgal, taip nužvelgdama blondiną,- Oho, kokia staigmena,- pakankamai sarkaztiškai šyptelėjusi, Marie pasukiojo rankoje puodelį,- Maniau, jog Tau neįdomu ar prisidarau sau gėdos ar ne..,- gūžteli pečiais. Claude jau buvo spėjusi užmiršti visą tą Chambers dramą, kurios kaltininkė ir buvo pati ji. Bet tikriausiai, geriausia buvo tai - jog vampyrė jau senai palaidojo visas nuoskaudas ir nebelaikė jokio pykčio Benui. Vampyrui žengus žingsnį link jos, šviesiaplaukė nė nekrustelėjo; tik stovėjo įsmeigusi žvilgsnį į vyrą,- Gerai, ko Tu prikibai prie manęs? Noriu ir geriu ta sušikta šokoladą,- kiek pikčiau tarstelėjo, nebandydama pasiduoti baltapūkio įtakai.


Some things never seem to fucking work
Back to top Go down
View user profile
things go wrong and we celebrate it
avatar
things go wrong and we celebrate it
ABOUT :
sometimes you are god and sometimes you are a creature surviving your own creations

CLAIM :
Lucky Blue

CREDIT :
MALIBLUE


2017-11-11, 15:22

Gal ir būtų susiraukęs po tokio nedraugiško pasisveikinimo, juk anksčiau mergina buvo daug labiau manieringa arba bent jau Ben atmintis jį apgaudinėjo, tačiau antrąkart ši nepasitraukė. O tai vyrą tik privertė tik toliau šypsotis. Kodėl jis dabar užėmė tokio nemalonaus pašnekovo rolę net nesuvokė, tačiau tikrai nebuvo patenkintas, kad Marie pasirinko išeiti, ypač tada, kai jos nesąmonės jau nebebuvo galvos skausmas. Į jos repliką tik toliau gūžtelėjo pečiais, bet galiausiai tikrai neketino būti labiau suaugęs žmogus ar vampyras šitam pokalbyje. Todėl tarsi norėdamas atplėšti permirkusį drabužį nuo savo kūno, šiek tiek timptelėjo savo palaidinę nuo kūno. Taip kelissyk krumpliais pastuksendamas į jos petuką. Visiškai ne stipriai, net žmogus nuo tokios jėgos galėtų nepajudėti.
-aš tiesiog galvojau, kad mandagu pasisveikinti,-ir tonas įgavo visiškai draugiškesnę gaidelę. Rankas susikišo į kišenes, tarsi bandytų apsimesti, kad jam šis susitikimas keltų nuobodulį ir jau planuotų eiti savais keliais. Tačiau iš to kaip visiškai neplanavo judintis, buvo aišku, kad Ben tiktai apsimetinėja.-Žinai, jei būtum sugebėjusi gerti savo sušiktą,-bandymas sušvelninti balsą ir imituoti Marie buvo ne per daug sėkmingas,-gal ir būtų nerūpėję. Bet kai visas tavo gėrimas atsiduria ant manęs,-dar kartą žvilgtelėjo žemyn į savo rūbus. Na ir ką padarysi, kad tuštutis šis vyras buvo ir dabar susiraukė tikrai susirūpinęs.-manau turiu teisę kištis, ar ne?-tačiau grįždamas prie šviesaplaukės akių vėl spėjo įgauti tą nepriekaištingai šaltą miną.




I admire addicts. In a world where everybody is waiting for some blind, random disaster or some sudden disease, the addict has the comfort of knowing what will most likely wait for him down the road. He's taken some control over his ultimate fate, and his addiction keeps the cause of his death from being a total surprise

Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Senamiesčio gatvelės
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Centras-
Jump to: