Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Apartamentai mansardoje

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar
The stories are real -the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2017-10-22, 22:27



 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real -the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2017-10-22, 22:27

Po sunkios, pakankamai darbingos pirmosios dienos Vašingtone, Evanas pagaliau pargrįžta į savo kambarį apie vienuoliktą vakarą. Vos įžengęs pro duris, jis eidamas nusivelka švarką nuo pečių, pameta ant vienos iš kušečių ir eidamas link mini baro pamažu sagstosi juodus it varno plunksnos marškinius. Atsilaisvinęs drabužį, tamsiaplaukis pasilenkęs atsidarė mini šaldytuvą ir godžiomis akimis nužvelgė jo pakankamai kuklų turinį. Neradęs tai, ko nori, netrukus paėjo kelis žingsnius link telefono ir paskambinęs kambarių aptarnavimui, užsisakė burbono su ledu, kad vienam, pakankamai nepratusiam to daryti, užmigti būtų lengviau. Netrukus jis nusivilko marškinius, priėmė savo gėrimą iš pasiuntinuko, palikdamas jam arbatos kaip yra priimta ir su buteliu vienoje rankoje, o kitoje stikline, priėjo prie sofos ir pakritęs ant jo ėmė mėgautis aitriu alkoholiniu gėrimu.


 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
avatar
Guest
Guest

2017-10-22, 23:35

Pirmoji sirenos darbo diena baigėsi gana anksti, vietiniam klube. Houston turėjo savų poreikių, kurie nebuvo labai įprasti, o ir juos patenkinti buvo gana sunku, jei buvo norima išlaikyti žmogiškąją tapatybę. Vos įžengusi į liftą Miriam delnais perbraukė per juodą suknelę ir atsidususi paspaudė viršutinio aukšto mygtuką. Tiesą sakant, apsimetinėjimas paprastu žmogumi ją vargino, tai prilygo itin nuobodžiam žaidimui, kurį žaidė tik nevykėliai. Lifto durims užsivėrus, mergina apsisuko ir pažvelgė į veidrodį. Pastebėjusi kraujo taškelį ant skruosto, suraukė antakius ir patrynė tą vietą pirštu. Maistas tikrai buvo stebuklingas dalykas pakeliantis net prasčiausią nuotaiką. Viso labo kelios atimtos žmonių gyvybės, ir Mira itin laiminga, pasiruošusi toliau žaisti savo žaidimus.
Lifto durims atsivėrus, Atara žengė koridoriumi ir sustojo ties savo durimis. Jau buvo besirengianti jas atrakinti, tačiau ją apgaubė menkos dvejonės. Mira ramia leidžianti laiką viešbučio kambaryje? Nuo šio mintyse iškilusio paveikslo net supykino. Ilgai nelaukusi sirena priėjo prie gretimų durų kambario, kuriame buvo apsistojęs Evan'as. Sugriebusi raktus, Houston ėmė braižytis aplink duris, nesėkmingai mėgindama jas atrakinti, tačiau nepavykus nusikeikė. Atėjo laikas prisiimti kiek padauginusios asistentės vaidmenį...
Back to top Go down
avatar
The stories are real -the monsters are here
NAME :
Indrė

REPUTATIONS :
453

ABOUT :
He was intensity. He was strength. He was driving will and stubborn determination. He was reckless passion and guarded distrust. He was fucking beautiful

CLAIM :
Samuel Larsen

The stories are real -
the monsters are here

2017-10-29, 23:05

Kuris laikas Evanas vartė savo išmanųjį rankose, svarstydamas ar dabar turėtų paskambinti žmonai. Buvo pakankamai vėlu, kad trukdytų jos miegą, nors metamorfas net nebežinojo ką galvoti. Anksčiau Melisa laukdavo jo skambučių, o dabar kasdieniniai suskambinimai panašėjo tik į įprastą ritualą, kurio neišeidavo nusikratyti. Neatrodydavo, kad žmonai apskritai patikdavo Evano skambinėjimai, atrodydavo kartais, kad darbas kur kas svarbiau už penkias minutes nereikšmingo pokalbio su metamorfu. Todėl planavęs paskambinti Melisai po visų darbų, Evanas galiausiai nusprendžia to nedaryti. Užsivertęs viskio stiklinę iki dugno, ją ištuštino, o telefoną numetė ant staliuko, net nekreipdamas dėmesio į trakštelėjimo garsą, kuomet aparato ekranas suskilęs pasipuošia voratinkliu.
Tuo pačiu momentu, kuomet pylėsi antrą stiklą, metamorfas išgirdo nemalonų braižymą it su raktais į duris. Pamanė, kad koks pasigėręs viešbučio svečias pasiklydo ir galiausiai susivokęs, kad ne ten pataikė, nueis savais keliais. Tačiau brūžinimas intensyvėjo, kas labai erzino vis labiau girstantį Cornellį, todėl jis piktai caktelėjęs liežuviu, pastatė stiklinę ant stalo ir pakilęs nuo sofos priėjo prie durų. Vyras net nepažiūrėjęs pro akies skylutę, vienu impulsyviu judesiu pradarė duris, pasiruošęs piktai kandžią repliką numesti, bet išvydęs Mirą tarpduryje prikando liežuvį. Visgi, su šia mergina jis stengdavosi elgtis maloniai, net ir blogomis dienomis.
- Mira? Ką čia darai? - paklausė nustebęs, mat tikriausiai pirmas kartas, kaip savo žaviąją asistentę jis mato prastokoje kondicijoje.


 
I can't escape this hell so many times I've tried but I'm still caged inside. I can't control myself.
Somebody get me through this nightmare
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Apartamentai mansardoje
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Viešbutis-
Jump to: