Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Loftas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6 ... 9, 10, 11  Next
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-10-07, 17:12

First topic message reminder :

Back to top Go down
View user profile

AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-20, 19:07

Dominic galėjo tik numanyti, kaip moteriai sunku. Juk žinojo, kokia tarp jų trauka ir kokie jausmai juos abudu sieja. Jis pats, atrodė, jog miršta, kai tada rankose laikė be gyvybės ženklų likusį mylimosios kūną. Taip siaubingai sužalotą turbūt mylimąjį yra dar sunkiau regėti ir iš vienos pusės vyras galvojo, jog galėjo viso to išvengti, jei Alex nebūtų buvusi jo gyvenimo dalis. Ir visgi, iš kitos pusės jis džiaugėsi, jog turi ją, kadangi dar klausimas per kiek laiko būtų pats save nukėlęs nuo to metalinio strypo. Tiesa, Feudenberger tas užpuolimas visiškai nepatiko ir šįkart jam nelabai rūpėjo, jog tai Reed tėvas. Kažkuriuo momentu vyras jį iškas iš po žemių ir jam bus nusišikt, kas jis per būtybė, tikrai paliks jo kūne kelias, jei ne keliolika kulkų.
Atlaidęs žandikaulį Dominic išspjovė megztinio audinį ir leido jį moteriai išmesti, pats prasimerkdamas ir truputį giliau įkvėpdamas. Skausmas vis dar buvo jaučiamas, tačiau ne toks stiprus. Vadinasi, plautis jau praktiškai buvo sugijęs. Jo vidiniai organai gydavo kur kas greičiau. Visgi, žaizda viduryje krūtinės liks per visą naktį, kaip kad spėjo vyras. Nors didžioji dalis audinių buvo sugijusi ir jo krūtinėje nežiojėjo skylė, buvo dar galima matyti minkštuosius odos audinius bei įvairiausias arterijas bei kraujagysles.
- Numigti? Ak, taip...numigti. – burbtelėjęs jis trumpam prisimerkė, pajausdamas Alex delną prie savo skruosto. Nors sąmonė buvo palyginus skaidri, tačiau Dominic fiziškai jautėsi siaubingai išvargęs, nes tas gijimo procesas tikrai jį nuvargindavo. Pasirėmęs viena ranka į kriauklę jis šiaip ne taip atsistojo ir Reed padedamas nuėjo iki miegamojo bei atsargiai atsigulė ant vieno šono, kadangi ant nugaros gulėti negalėjo dėl dar pilnai nesugijusios žaizdos. Nežymiai žvilgtelėjęs į Alex jis vos šyptelėjo, tačiau jau po poros minučių nugrimzdo į miegą, kadangi nuskausminamieji pradėjo veikti ir jis praktiškai nejautė skausmo. O tai buvo pliusas, nes kitu atveju nebūtų galėjęs užmigti dėl gyjančios žaizdos.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-20, 21:31

Kada Dominic sugebėjo suregzti normalius žodžius ir netgi aiškiai suprasti, kas jam sakoma, Alex kiek lengviau atsikvėpė. Vadinasi jis gijo ir po truputį jam buvo lengviau, todėl kada jis pradėjo keltis, moteris padėjo jam tą padaryti ir atsargiai apglėbus per liemenį viena ranka, palydėjo jį laiptais į viršų, kur buvo jo miegamasis. Paguldžiusi Domą į lovą, Alex stipriau sučiaupė lūpas, nes emocijos, kurios prieš tai buvo sulaikytos, kėsinosi prasiveržti pro visus galus. Kada Domas nusmigo, moteris dar kelis kartus patikrino ar jis tikrai kvėpuoja, bijodama kad jis užmigęs nebeatsikels. Pati save bardama už tokias mintis vos šyptelėjo, kada Kebabas pakabinęs uodegą atsigulė prie Dominic kojų. Tas gyvūnas suprato, kad jo šeimininkui nebuvo gerai. O tas vaizdas tik dar labiau moterį suglumino ir ši paskubomis užklojusi vyrą pledu, nulipo laiptais ir užsidarė vonioje, kad jo nepakeltų. Pritūpus prie tualeto, atpylė visą skrandžio turinį. Alex galvojo, kad ji gali susitaikyti su ta mintimi, kad Domas buvo samdomas žudikas ir pats galėjo nuo to nukentėti, būdamas pašautas ir sužalotas. Ji kažkodėl galvojo, kad vyras bus nepasiekiamas ir nemirtingas, bet ji taip siaubingai klydo, kad tokia realybė jai tiesiog pakirto kojas.
Jausdama, kad pats pykinimas praėjo, Alex atsilošė ir nuleidus vandenį apsižvalgė. Tik dabar pastebėjo, kad jos rankos iki alkūnių buvo kraujuotos. Nieko nelaukus, pakilo nuo grindų ir paniškai greitai jas nusiplovė, jausdama kaip ant jų krenta ne tik vandens srovė, bet ir ašaros. Raminkis, Reed, būk stipri. Pažvelgus į veidrodį ir vietoj savo atvaizdo pamačius perbalusį ir apsiverkusį vaiduoklį, moteris nežymiai suspaudė lūpas. Negalėjo net apibūdinti kokio lygio neapykantą pajautė savo biologiniam tėvui. Kelis kartus įkvėpus, galiausiai sutvarkė vonią, nuplaudama savo chirurginius įrankius ir išvalydama grindis. Kada kraujo nebuvo nei kvapo ir atrodė, kad nieko ypatingo šį vakarą neįvyko, Reed išplovė savo baltą megztinį ir pakabino jį ant gyvatuko. Tuomet nusiplovė veidą, bandydama atgauti žmogišką spalvą, tačiau supratus, kad vanduo jos negelbės, tiesiog giliau įkvėpė ir išėjo iš vonios.
Užlipus puse laiptų į viršų ir gavusi žinutę, Alex nusileido atgal į svetainę, kur pasiėmė savo telefoną, kuriame gavo žinutę nuo nežinomo numerio. "Greitai susitiksim, dukrele" Vos perskaičius tekstą, Alex turėjo prisėsti. Kažkas iš viršaus tikrai iš jos šaipėsi. Tvirtai užmerkus akis, toliau numetė telefoną ir nuėjus į virtuvę, pripildė stiklinę vandeniu, prieš tai pati atsigerdama. Tuomet tyliai užlipo į antrąjį aukštą ir pastatė vandens stiklinę ant staliuko prie Domo lovos. Tada vėl patikrinus ar šis kvėpuoja, atsisėdo į gilų fotelį jo miegamojo kampe stebėdama jį ir priimdama Kebabą, kuris susirangė ant jos kelių.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-20, 21:59

Kebabas visada būdavo pirmasis, kuris pajausdavo, jog Dominic nesijaučia gerai. Vėliau jau visais varpais, o tiksliau žinutėmis atakuodavo vyro geras draugas Rendis. Tačiau tas mažas šuo visada pirmasis ateidavo į pagalbą, nesvarbu, Freudenberger būdavo pašautas ir reikėdavo kulką išimti iš žaizdos, ar grįždavo be vienos rankos ir grįždavo tiktai su apibintuotu dilbiu. Todėl ir dabar užšokęs ant lovos, šuo pasisukinėjo prie Dominic kojų, tačiau radęs priėjimą prie jo rankų, Kebabas nesismulkindamas palindo viena iš jų, tyliai atsidusdamas bei didelėmis akimis žiūrėdamas į miegantį šeimininką.
Tuo tarpu vyras miegojo ramiai. Tiksliau išmiegojo ramiai galbūt kokias keturias valandas, kol veikė nuskausminamieji, vėliau jis krūtinės srityje ėmė jausti dilkčiojimą bei šiokį tokį skausmą. Žinoma, tokios žaizdos, kokia buvo prieš tai, nebuvo. Dabar tai turbūt labiau panašėjo į sunkų nubrozdinimą. Gyjant Dominic oda pažeidimo srityje keitė odą, tarsi jis būtų smarkiai susimušęs ir dabar jam atsiradusi mėlynė. Tuo tarpu, kai jis pradėjo iš lėto budintis dėl jaučiamo menko skausmo, Kebabas jau tupėjo pas Alex. Pašokęs ant kojų jis nusileido ant grindų bei pribėgo prie lovoje gulinčio vyro, pavizgindamas uodegą. Galiausia užšoko ant lovos bei prasibrovęs prie Dominic veido ėmė entuziaztingai laižyti jam vietą veido pusę, kas privertė vyrą atsigulti ant nugaros ir trumpam sukąsti dantis. Judėti, o tuo labiau gultis ant nugaros jam vis dar buvo skausminga, todėl atmerkęs akis, jis uždėjo delną ant Kebabo galvos, jog šis nustotų jį pagaliau laižyti. Suraukęs antakius jis pasirėmė viena į lovą ir pakėlęs akis išvydo fotelyje sėdinčią Alex.
- Kaip tu? – trumpai tarstelėjęs vyras vos paplojo ranka per lovą, taip tarsi kviesdamas moterį prigulti šalia jo, kol pats pasidarė patogią vietą, jog galėtų atsisėsti ir nedirgintų dar nepakankamai gerai sugijusios žaizdos. Kebabas tuo tarpu malėsi ant lovos ir persivertęs ant nugaros, žaismingai urgzdamas ėmė trintis kailiu į patalus. Net ir šuo pasidarė linksmesnis, pajautęs, jog Freudenberger jaučiasi geriau.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-20, 22:21

Alex nenuleido nuo Dominic akių, lyg bijodama, kad jam kažkas miego metu galėtų nutikti. Moteris vis dar buvo išsigandusi ir nenustojo galvoti, koks pavojus jam iš tiesų grėsė. Kokio velnio jį medžiojo jos tėvas? Kokio velnio jis norėjo, kad ji tą faktą žinotų? Ir tuo labiau, Reed dar labiau gąsdino neseniai gauta tėvo žinutė. Greitai susitiksim? Ką tai turėjo reikšti? Taip, Alex turėjo milijoną klausimų savo tėvui, tačiau šiuo momentu labiau norėjo jį nudėti nei su juo šnekėtis. Mintyse galėjo įsivaizduoti mažiausiai penkis būdus kaip jį žudo, ko realiai ji nepadarytų, nes buvo tam per gera, tačiau bent jau jautėsi geriau, kada tą vaizdą galėjo matyti savo galvoje.
Kada Kebabas džiaugsmingai nubėgo pas sukrutėjusį Freudenberger, Alex taip stipriai palengvėjo, kad, rodėsi, kažkoks sunkus daiktas krūtinės srityje ėmė ir nukrito į pakulnes. Vos šyptelėjus, kai keturkojis bandė išlaižyti Dominic veidą, o šis nuo jo gynėsi, suvokė, kad Dominic gijo pakankamai sparčiai ir išgyvens. Kada vyro žvilgsnis susitiko su jos ir iš jo lūpų iškrito klausimas, Reed akyse vėl pasirodė ašaros. Tik šį kartą palengvėjimo ir džiaugsmo, kad jam viskas gerai. Na, beveik. Atsistojus nuo fotelio atbulais riešais nusivalė nuriedėjusius lašiukus ir atsiklaupė ant lovos šalia Domo. Tiesa buvo ta, kad norėjo pulti į jo glėbį ir niekada nepaleisti, lyg tai apsaugotų jį nuo bet kokio pavojaus, tačiau prisibijojus, kad jam skaudės, pasiliko klūpėti it akmuo. - Aš? Čia aš turiu tavęs klausti kaip tu, - nurijusi seiles moteris blausiai šyptelėjo, akimis perbėgdama per jo užsitraukusią krūtinę, kur vietoj skylės liko stiprus nubrozdinimas. Alex jautėsi tokia kalta dėl to, kas jam atsitiko, nes jį sužeidė jos tėvas. Ji už tą vyrą jautėsi atsakinga, visgi tai buvo jos kraujas. - Domai...aš taip atsiprašau...- prikando lūpą, kad čia pat sulaikytų emocinę bangą. Buvo gana to, kad Freudenberger matė jos krentančias ašaras, kurias ji bandė nusivalyti, tačiau šios lyg tyčia atsinaujino, nežinodamas kada sustoti.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-20, 22:52

Kada pastebėjo, jog Alex akys pavandenija, vyras trumpam suspaudė lūpas. Žinojo, kad taip nutiks ir kad jai bus sunku, nes ji nebuvo ir negyveno tokia pasaulyje, kuriame gyveno jis. Dominic buvo aplamdytas dar žiauriau, nei šiandien, todėl gerai, kad tuo metu jis ir Reed nebuvo tokie artimi, jog ji tai pamatytų. Ir visgi, jis nežinojo, kaip padaryti, jog moteriai būtų tai lengviau ištverti. Atsidusęs Freudenberger patogiau įsitaisė, atsiremdamas vienu pečiu į pagalvę bei dar kartą paplekšnodamas į lovos pusę šalia savęs.
- Ateik šalia manęs, - tuo pačiu ramiu bei tolygiu balso tonu tarstelėjęs jis palaukė, kol moteris priguls prie jo, o tada viena ranka apsivijęs ją per pečius, taip priglausdamas prie savęs. Padėjęs smakrą ant šios viršugalvio, jis taip tarsi leido jai išsiverkti ir išleisti savo emocijas į išorę. Žinojo, kad normaliems žmonėms tai padeda lengviau pažiūrėti į situaciją. Dominic tai niekada nepadėdavo, galbūt dėl to jis buvo labai kruopštus ties jų slėpimu ir tuo labiau, jis atsirinkdavo, kurias emocijas geriau rodyti, o kurias geriau paslėpti.
- Tau nereikia dėl to atsiprašinėti. Tavo tėvas dirba Rodriguez. Mano užduotis buvo pašalinti vieną jo žmogų ir matyt, Rodriguez tai nepatiko. Spėju, jog tavo tėvas dirba kaip dešinioji jo ranka ir spėjant iš toks, koks jis stiprus, kad pervertų mane su tokio didumo strypu, tikrai galima teigti, jog jo prigimtis demoniška. – ramiai susidėliojęs galvoje visas mintis tarstelėjo vyras, laisvos rankos pirštais pakeldamas Alex veidą, jog galėtų į ją pažvelgti bei atsargiai nuvalė dar riedančias jos ašaras.
- Bėda ta, jog jie nuvertina mano galimybes, o tas užpuolimas tai tik patvirtino. – šaltu it plienas balsu tarstelėjęs paskutinius žodžius Dominic vis dar palyginus švelniai į moterį, tačiau jo žvilgsnyje kažkas pasikeitė. Trumpą sekundę buvo galima pamatyti tai, ką Alex tada matė salėje, kai vyras nuramino Thomas. Tačiau tai pasirodė trumpam. Priglaudęs lūpas prie jos kaktos jis nežymiai tvirčiau apkabino moterį. Jie tikrai nesuprato, su kuo turi reikalą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-21, 11:22

Prisislinkus arčiau vyro, Alex perkėlė kojas skersi Domo kojų, tvirtai apsikabindama jį apie kaklą ir prie jo priglausdama lūpas. Jusdama jo kūno šilumą ir pulsą ties vos vos išsimušusia vena netoli jo raktikaulio, leido savo ašaroms laisvai riedėti. Stipriai užmerkus akis, moteris giliai įkvėpė, kad nepradėtų visiškai kūkčioti, nes tas vaizdas, kai Dominic gulėjo ant strypo beveik be sąmonės niekaip nedingo iš jos galvos. Realiai ji suprato, kad jį spėjo pamilti ir kad šiuo metu Freudenberger buvo brangiausias žmogus jos gyvenime. O šįvakar vos jo neprarado. Tokia realizacija moterį tik dar labiau šokiravo ir gąsdino.
- Aš nežinau, koks buvo jo planas, - kiek aprimusi Reed leido Domui nuvalyti jos dar kelias pabėgusias laukines ašaras, - tačiau kol tu miegojai, jis man atsiuntė žinutę, su tekstu, kad greitai pasimatysim, - nurijus gumulą gerklėje Alex mintimis save ramino. Kadangi nemėgo melo, nesiruošė nuo vyro slėpti tokios informacijos. - Ir tai, kad jis demonas nepateisina jo elgesio. Nežinau kas jam nutiko, kad toks tapo, bet tai ne tas pats vyras apie kurį man pasakojo mama, - atbula ranka perbraukė sau per nosį ir šniurkštelėjo. Greičiausiai spėjo išverkti visas ašaras.
Išgirdusi sekančius Dominic žodžius Alex suprato, kad jis jau planuoja kaip suves sąskaitas su Rodriguez ir jos tėvu. Alex būtent to ir bijojo. Ji nenorėjo, kad Domas su jais kovotų, nes matė, ką gali jos tėvas. Reed žinojo, kad jos sekantys žodžiai gali viską pakeisti, bet moteris negalėjo tylėti.
- Suprantu, kad dirbant tavo darbą, sunku nuo jo pabėgti ir kad net ir išėjus tau tektų su daug kuo aiškintis santykius, kas taip pat būtų pavojinga, - pradėjusi giliau įkvėpė stebėdama Domo veidą, - neteiksiu tau jokių ultimatumų, nes tai būtų tiesiog kvaila, tačiau aš noriu, kad tu pagalvotum kokio gyvenimo labiau nori, - davė suprasti, kad jis turėjo pasirinkimą tarp ramaus gyvenimo su ja, na, tiksliau, bent jau kažką panašaus į ramų gyvenimą, nes mažiausiai kelis metus Freudenberger vis tiek reikės su daugeliu priešų spręsti problemas, ir tarp tokio, kokį dabar gyveno, - nes aš niekada sau neatleisiu, jeigu tau kažkas nutiks, - suspaudus lūpas giliai įkvėpė ir vėl iškvėpė orą, - aš jau praradau žmogų, kurį...- padarius pauzę vos nepasakė "mylėjau", - kuris man rūpėjo ir neištversiu jeigu prarasiu dar vieną, - netiesiogiai pripažino, koks Dominic iš tiesų jai buvo brangus, - Aš negaliu tavęs prarasti, Domai...tiesiog...negaliu, - Alex pirmą kartą taip atvirai kalbėjo apie savo jausmus jam. Nors ir nepasakė to žodžio, Domas galėjo suprasti, kad jis jai be proto rūpėjo.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-21, 18:23

Dominic kantriai laukė, kol moteris pagaliau nusiramins ir galės su ja ramiai pasikalbėti. Tiesa, jam buvo liūdna, jog ji taip dėl jo pergyvena. Tas vaizdas, kai vyras buvo pasmeigtas ant strypo kaip kebabas tikrai nepadėjo Alex nesijaudinti dėl jo saugumo. Dėl to Freudenberger galvojo, kad vis dėlto jos nereikėjo prašyti, jog prižiūrėtų šunį. Aplamai, koks jis kvailas turėjo būti, jog susidėtų su moterimi, kuri net nežino baisiosios juodosios rinkos pusės. Tu niekada iš ten neišeisi gyvas. Turėsi dirbti savo darbą visą likusį gyvenimą, o jei ir pavyktų pradėti gyventi normalų gyvenimą, Dominic tektų išsikraustyti, kaip kad jo draugui. Jis juk taip pat gyveno Sietle, tačiau dabar gyvena kitam pasaulio krašte. Tik taip jis galėjo rasti ramybę ir laimę.
Išgirdęs tai, jog moteris dar gavo iš savo tėvo žinutę, vyras sugriežė dantimis. Dominic net neketino leisti Alex vienai susitikti su savo tėvu, jei ji aplamai ketino su juo susitikti.
- Vadinasi eisime kartu. Tikrai nesiruošiu leisti tavęs vienos susitikti su tuo subingalviu. - griežtai tarstelėjęs vyras tarsi atsiprašydamas už "subingalvį" dirstelėjo į Alex veidą. Pripažinkim, jos tėvas tikrai nebuvo malonus tipas ir būtų susilaukęs dar žiauresnių Dominic žodžių.
Tyliai klausydamasis Reed vyras nežymiai pavartė akis užsimerkdamas ir giliai atsidusdamas. Jis turėjo suprasti, jog Alex nepatiks tai, jog jis ketina suvesti sąskaitas su jos tėvu ir Rodriguez, kuris geriau jau būtų pasilikęs devynios pėdos po žeme. Nereikėjo jai išvis sakyti, jog jis ketina atlyginti už užpuolimą tuo pačiu, gal tada Reed būtų ramiau miegojusi.
- Suprask ir tai, jog jei jie ir toliau taip elgsis, vieną dieną tavo tėvas pasibels į tavo buto duris ir tu negali žinoti, ką jis padarys. Tuo labiau, aš negaliu prižadėti, jog tuo momentu šalia tavęs būsiu ir galėsiu tave nuo jo apsaugoti. Jau nekalbu apie tai, jei prie tavo durų slenksčio pasivaidentų pats Rodriguez. - tarstelėjęs Dominic atsimerkė ir žvilgtelėjo į moterį. Kalbėjo gana logiškai ir tikėjosi, jog Alex supras, kad vienaip ar kitaip kažkuri pusė žengs pirmąjį žingsnį karo link. Ir jis tikėjosi, jog tai tikrai nebus Rodriguez ir spės jį patiesti jam nieko nepadarius.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-21, 19:56

Net jeigu Domas ir nebūtų prašęs jos pasaugoti Kebabą, Alex vis tiek būtų surengusi jam netikėtą vakarienę, norėdama maloniai nustebinti, todėl bet kokiu atveju šitas scenarijus vis tiek būtų įvykęs. Jei ne čia, tai galbūt prie jos darbo, nes jos tėvas be reikalo nebūtų jai skambinęs, kad ši išgelbėtų Domą. Jeigu Peteris būtų norėjęs, pripažinkim, Dominic jau būtų buvęs negyvas. Nieko keisto, kad vyras svarstė kokio velnio susidėjo su Alex, nes ji tą patį galėjo pasakyti ir jam pačiam. Bet širdžiai neįsakysi ir jausmų logiškai nepaaiškinsi, todėl net nebuvo verta bandyti šitą klausimą spręsti, nes jo išspręsti tiesiog nebuvo įmanoma.
Alex silpnai linktelėjo, kai Domas pasakė, kad eis su ja kartu. Tiesą sakant Alex apskritai negalvojo, kad norės su tuo šmikiu susitikti, kad ir kaip ji norėjo sužinoti apie savo prigimtį, galias ir jų su mama istoriją. Kažkodėl jautė, kad jos motina labai daug ką nutylėjo ir moteriai atskleidė tik geriausias istorijos dalis.  - Subingalvis per švelniai pasakyta, - atsidusus Reed užmerkė akis, smilkinį priremdama prie Domo peties. Nuo tokios emocinės iškrovos ir nuo skrandžio "pravalymo" jai pradėjo skaudėti galvą.
Kurį laiką patylėjusi Alex pati atsiduso. Ji tikrai suprato ką Domas jai sakė ir žinojo, kad su tuo reikalu reikėjo vienaip ar kitaip tvarkytis, tačiau tai netrukdė jai bijoti dėl vyro saugumo. - Aš suprantu, Domai, bet nenoriu, kad su tuo dalyku tvarkytumeisi vienas, - trumpai žvilgtelėjus į vyro veidą tarstelėjo, - pati savomis akimis mačiau kokio didumo vampyrų armiją Rodriguez valdė...net ir tavo gebėjimas greitai gyti nuo to neišgelbės...- abiejų rankų pirštais suėmusi savo suknelės kraštą, ėmė nervingai jį maigyti, - neaišku kiek dar būtybių jis turi savo pusėje...tai būtų savižudybė, - vien nuo tos mirties moters kaktą pervėrė skausmas ir ši akimirkai prikando lūpą. Ji mirtų, jeigu Domas žūtų. - Gerai, aš suprantu, kad tavęs tuo klausimu neperkalbėsiu, bet bent prižadėk, kad nebūsi kvailas ir neisi vienas prieš visą Rodriguez brigadą? - kilstelėjus galvą įsmeigė žvilgsnį į Freudenberger. Reed akyse galėjai įžvelgti baimę jį prarasti. Ir ji nežinojo kaip kitaip jam pasakyti, kad jį mylėjo ir norėjo bent jau šanso į normalų gyvenimą drauge. - Nejau tu nori visą gyvenimą bėgti? Ar ne geriau būtų nustoti priimti užsakymus ir vietoj to užglaistyti atrištus galus, kad bent turėtum galimybę sukurti ateitį, kurioje nereikės jaudintis, kas tau arba tau artimam žmogui gali susmeigti peilį į nugarą? - paklausus Alex ilgai neišlaikė žvilgsnio, nes, tiesą sakant, bijojo išgirsti neigiamą atsakymą. Kas jei jis negalės palikti samdomo žudiko karjeros? Dėl tokių minčių, moteris delnais perbraukė per savo pašiurpusią kojų odą ir vėl ėmė žaisti su savo suknelės kraštu.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-21, 21:55

Gal ir galima teigti, jog Peteris nebūtų palikęs Dominic gyvo, bet tam jis būtų turėjęs žymiai labiau pasistengti, kadangi vien metalinio strypo jo viduriuose tikrai neužtektų tam, jog jį nužudytų. Visgi, vyras gijo žymiai sparčiau, nei paprastas žmogus ir aplamai, paprastas asmuo jau būtų miręs nuo tokio sužalojimo, todėl taip, Reed tėvui būtų reikėję pasistengti. Ir iš vienos pusės Freudenberger laukė tos akimirkos, kad Peteris sugalvotų kažką originalesnio. Ei, Dominic nebuvo labai „sveikas“ asmuo, jei kalbėsime apie jo pasąmonę, todėl taip, jis mėgo žaisti su likimu ir tuo pačiu su savo gyvybe tokius gan nemalonius žaidimus.
- Žinau, kad per švelniai. Tikrai norėčiau jį pavadinti ir blogiau, tačiau tenka prisiminti, jog jis tavo tėvas. Nesvarbu koks jis, tačiau tėvas. – tarstelėjęs vyras tarsi nukreipė žvilgsnį, susimąstydamas, jog pats su savo tėvu kažin ar maloniai bendravo. Jie aplamai nelabai sutarė, kadangi vyras pastoviai Dominic kaltino, jog šis kaltas dėl motinos mirties. Tačiau jis visada gerbė savo tėvą. Nesvarbu, kad ir koks blogas ar neatsakingas bei nesirūpinantis jis buvo – jis buvo tėvas ir to negalėjo pakeisti Freudenberger pyktis.
Pastebėjęs, jog Alex žaidžia su savo suknelės kraštu, suprato, jog ji nervinasi. Tas veiksmas po kelių minučių Dominic pradėjo erzinti, todėl laisvąja ranka suėmė moters ranką, gniaužiančią suknelės medžiagą ir atleido jos pirštus, pats savaisiais trumpai perbraukdamas per apnuogintą jos koją.
- Aš nesitvarkysiu vienas, gali dėl šito būti rami. – tarstelėjęs Dominic nežymiai šyptelėjo, atrodydamas taip, lyg sakytų tiesą. Tie šiuo reikalu jis galėjo tiesiog idealiai meluoti ir niekas nesuprastų, jog jis sako netiesą, kas Freudenberger ramino. Alex dabar bent jau galvos, jog vyras bus saugesnis ir dėl to taip nesinervins. Vienas darbas jau padarytas.
- Alex, su tavimi ta tema aš dar nekalbėsiu, tačiau pasakysiu tik vieną dalyką. Normalus gyvenimas yra tai, ko paskutiniu metu noriu. Taškas. – dirstelėjęs į moterį kiek niūresniu žvilgsniu Dominic vėl padėjo smakrą ant šios pakaušio, pirštais glostydamas jos koją ties šlaunimi, kur pasibaigia suknelės medžiaga.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-21, 22:25

Tiesą sakant, Alex nežinojo kaip jaustis dėl fakto, kad Peteris buvo jos tėvas. Iš vienos pusės ji prisiminė tą tėvo versiją, apie kurią jai pasakojo motina, iš kitos pusės ji matė dabartinę tėvo versiją, kada jis be pasigailėjimo pervėrė Dominic metaliniu strypu. Kuri versija buvo tikra? Ar jos tėvas, apskritai, buvo jos tėvas ar tik indas demonui? Jeigu giliau apie tai pamąstytų, Alex turbūt įsivarytų vėžį ir vos tik palikus Freudenberger loftą, ieškotų būdų kaip tai išsiaiškinti.
- Nežinau ar galiu jį taip vadinti, kai šiandien pirmą kartą jį pamačiau, - žvilgtelėjus į Domą vos šyptelėjo, - ne tai, kad nežinau, bet negaliu to šunsnukio vadinti tėvu už tai, ką jis tau padarė, - suspaudus lūpas sutelkė dėmesį ties vis sparčiau gyjančia žaizda vyro krūtinėje. Visa laimė, kad tas strypas milimetru aplenkė jo širdį, kitaip kažin ar net ir Reed būtų sugebėjusi Dominic padėti.
Kada vyro ranka sustabdė jos vis dar virpančias rankas, kurios įnirtingai tai suglemžė, tai ištiesino suknelės kraštą, moteris atsiduso lyg vis dar netikėdama, kad Freudenberger iš tikrųjų liečia jos odą. Vien nuo tokio veiksmo, ant Alex kojų pasirodė šiurpuliukai. Nors tai, galbūt, buvo vyro žodžių, kad jis nesidoros su Rodriguez ir Peteriu vienas ir to nekalto prisilietimo kombinacija. Moteriai viduje pasidarė šiek tiek ramiau, nes pati neįtarė, kad tiki melu.
Jeigu Reed turėtų daugiau energijos ginčams, pavadintų Domą užsispyrusiu šunsnukiu, tačiau dabar, kada ji džiaugėsi jį turėdama gyvą ir sveiką, tokias replikas pasiliko savo mintyse. Linktelėjus Alex nežymiai šyptelėjo. Jeigu Domas norėjo normalaus gyvenimo, vadinasi suvokė, ką jam reikia daryti dėl savo samdomo žudiko karjeros. Vyras nebuvo kvailas ir Alex tą žinojo, todėl nusprendė juo pasitikėti ir daugiau tos temos neplėsti. Vis tik, šiandien ne tik ji, bet ir jis pats iškentėjo didelį skausmą, tik dėl skirtingų priežasčių.
Šiek tiek atsitraukus, kad matytų Domo akis, Alex pirštais vos vos ir labai atsargiai prisilietė prie jo sparčiai gyjančios žaizdos, - Ar labai skauda? - rūpesčio pripildytu tonu paklausė, nes neprisiminė ar jis atsakė į pirmai užduotą klausimą kaip jis jautėsi.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-21, 23:39

- Tu turi nekreipti dėmesio į tai, ką matei. Klausimas ar tai buvo demonas tavo tėvo kūne, ar pats tėvas, prikeltas panašiai, kaip kad Rodriguez. Pirmuoju atveju tu neturėtum apsigauti ir pykti ant savo tėvo, nes tai yra tik tavo tėvo pavidalas, tačiau viduje tikrai nebus tavo tėvo. Antruoju variantu...na, tuo atveju gali ant jo pykti, tačiau vis tiek turi prisiminti, jog tai jis yra priežastis, dėl ko tu čia. Neskaičiuojant tavo motinos. – gūžtelėjęs pečiais Dominic užsimerkė tai kalbėdamas ir netgi iš dalies pats patikėjo savo žodžiais. O kad jais būtų tikėjęs tada, kai negalėjo pakęsti savo paties tėvo. Jei kas nors būtų jam tai pasakęs, kaip kad dabar jis tai sako Alex. Žinoma, jis nebūtų pakeitęs fakto, jog jo paties tėvas mirė, tačiau bent jau nebūtų džiaugęsis, kai tai sužinojo. Nes tai sužinojęs jis tikrai pajautė palengvėjimą ir džiaugsmą. Šešių metų vaikas džiaugėsi, jog jo tėvas mirė.
Pamatęs, jog šio prisilietimas šiek tiek ramina Alex, pats Dominic nežymiai šyptelėjo, tęsdamas pirštais atsargiai glostyti šios odą. Tai savotiškai ramino ir jį ir padėjo jam sugalvoti planą, kaip ir kada bei kiek Rodriguez žmonių jis galėtų pašalinti vienu metu. Šiandien (o gal vakar, nes nežinojo, kiek dabar valandų) jis Freudenberger paskelbė karą ir žinojo, jog pirmiausias Dominic ateis pas jo vyrus, o vėliau pas jį. Desertą pasilikdavo ant pačio galo.
- Dabar neskauda. Tiesiog peršti, lyg oda būtų nubrozdinta, tačiau tai galima kentėti. Viskas gerai, Alex, juk gyvensiu. – pramerkęs akis vyras blausiai šyptelėjo patraukdamas smakrą nuo jos pakaušio bei įsižiūrėdamas į moters akis. Ir iš tikrųjų jis gyvens, tačiau klausimas buvo kiek ilgai? Kadangi su jo beprotiškais planas niekada negalėjai žinoti, kada Dominic ateis paskutiniojo teismo diena.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-22, 00:03

- Nesu tikra ar apskritai noriu žinoti kuris variantas teisingas, - atsidusus šviesiaplaukė rankomis perbraukė sau per plaukus, juos atmesdama atgal ant nugaros. - Ar faktas, kad nejaučiu savo tėvui meilės, tačiau jaučiu neapykantą reiškia, kad man kažkas negerai? - garsiai ištarus mintyse galvotą klausimą Alex suspaudė lūpas. Ar buvo galima nekęsti asmens, kurį pirmą kartą gyvenime matei pro langą ir iš kurio girdėjai penkis baimę varančius žodžius? Ar taip galvodama Reed pamynė savo motinos atsiminimą? Moteris nežinojo net ką galvoti ir norėjimo jį pažinti klausimu buvo visiškai pasimetusi. Bet galbūt tai buvo normali reakcija po to, ką Peteris padarė jos mylimam vyrui.
Kada Domo lūpas paliko žodžiai "gyvensiu", o šio žvilgsnis susitiko su jos pačios, Alex kiek lengviau atsipūtė. Tikriausiai jai ir tetrūko žodinio Freudenberger patvirtinimo, kad yra sveikas bei gyvas. - Geriau jau gyventum, nes kitu atveju pati asmeniškai tave prikelsiu iš numirusių ir iškaršiu tau kailį, - sugebėjusi netgi pajuokauti Alex delnu suėmė jo kairį skruostą ir šiltai nusišypsojo viena lūpų puse. - Tai buvo košmariškiausios...- padarius pauzę žvilgtelėjo į laikrodį, kuris mušė antrą valandą nakties, - penkios valandos mano gyvenime, - pripažino, - dar niekada taip nebuvau išsigandusi, man atrodo kažkuriuo momentu man tikrai sustojo širdis, - ta pačia ranka, kuri prieš tai laikė jo skruostą, dabar perbraukė jam per plaukus. Tuomet apžergus jo kojas, pasidėjo savo rankas ant jo pečių, riešų srityje ir švelniai jį pabučiavo. Vis dėl to, kol neprasidėjo visas šitas košmaras, Alex per tas keturias dienas spėjo vyro pasiilgti, o dar tai, kad jis buvo ant mirties linijos, pridėjo papildomą džiugesio natą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-22, 00:16

- Į šitą klausimą aš tau atsakyti negaliu. Pirmiausia reikia išsiaiškinti ar tai tavo tėvas, ar demonas, pasiskolinęs tavo tėvo kūną tarsi indą, o jau vėliau galima bus aiškintis ar teisinga nekęsti savo tėvo ir ar dėl to negali vadintis normaliu žmogumi. – gūžtelėjęs pečiais Dominic tik dabar pajautė, kad moteris tikrai skaniai kvepėjo. Nors gal jam tik vienam ji taip kvepėjo. Reed kvepėjo...namais. Labai keistas dalykas, kai „namais“ tampa ne vieta, į kurią tu grįžti, o žmogus, pas kurį grįžti. Šito jausmo jis tikrai dar nebuvo jautęs, todėl jis vyrui buvo naujas ir dar nepilnai ištirtas.
- Aš tuo net neabejoju. Neleistum man net ramiai numirti. – sukrizenęs Freudenberger prisimerkė, kai šios ranka atsidūrė ant jo skruosto. Ir visgi, jam visai patiko tai, jog Alex...pozicija pasikeitė ir ši jį apsižergė, todėl jo ranka drąsiai nukeliavo ant moters sėdmenų bei ten pasiliko ramiai gulėti. Tiesa, nebuvo galima teigti, jog ji visada taip ramiai ir liks gulėti ant jų, tačiau dabar Dominic bent jau kol kas nieko iš jos nenorėjo. Jam patiko tiesiog būti su Reed.
- Žinai, jei tavo širdis sustotų, man reiktų kviesti kardiologą, o Sietle vienintelė gera kardiologė ir esi tu, todėl būtų tikrai nepavydėta situacija, - atsakęs į jos bučinį, vyras šiek tiek ilgiau jį užtęsė, nežymiai spustelėdamas Alex sėdmenis. Aš juk sakiau, kad jo ranka ilgai rami ten neišbus.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-22, 00:45

Nenorėdama savo tėvo tema daugiau filosofuoti moteris tik menkai šyptelėjo. Šiuo metu jai nebuvo svarbu ar tai demonas, ar jos tėvas. Tas asmuo ją labai stipriai supykdė. Kaip minėjau anksčiau, Alex nebuvo ta, kuri dažnai pykdavosi, nes tiesiog nebuvo toks žmogus ir buvo įsitikinusi, kad viską galima žmogiškai išsiaiškinti, tačiau jau kai supykdavo...na, tada situaciją buvo galima pavadinti "apsaugok ir apšviesk". Niekas nelįs prie jos Domo. Jos. Domo. Po tokio susidūrimo su vyro mirtimi Alex akys pagaliau prasivėrė ir ji suprato, kad niekam neleis Freudenberger skaudinti. Nesvarbu ar tai bus fizinis ar emocinis skausmas, bet Alex buvo pasiruošusi saugoti jo užnugarį. Bet kokia kaina.
- Ir to nepamiršk, - nusišypsojus kiek laisviau, nes ta našta bei baimė nuo jos širdies atslūgo, moteris pajuokavo, - prisidarei sau papildomų problemų nuo to momento, kai įdavei drąsą sušokti viliotinį, - patraukus pečiais prikando apatinę lūpą. Greičiausiai nuo to momento, kada jų akys susitiko ir viso šokio metu vienas kito nepaleido, jiedu suprato, kad juos supo nepaaiškinama ir protu nesuvokiama chemija.
- Jeigu daugiau manęs taip negąsdinsi- mes saugūs, - šyptelėjus moteris nužvelgė jo vis dar išsekusį veidą.
Bučinys, kuris prasidėjo švelniai, Domui spustelėjus jos kūną, pavirto į kiek reiklesnį, į kurį Reed sudėjo visas savo emocijas: ilgesį, meilę, rūpestį, baimę. Kada pritrūko oro, Alex per pusę centimetro atsitraukė ir atrėmus kaktą į Domui priklausančią nusišypsojo, - tu alkanas? - pasiteiravus savo nosies galiuku perbraukė per jo nosį, - gaminau įdarytas paprikas ir kepiau obuolių pyragą. Galvojau nustebinsiu po kelionės, - nusišypsojus pagalvojo, kad šitas vakaras bus dar viena priežastis dėl ko jie abudu nemėgs staigmenų.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-22, 10:19

Jis pats žinojo ir nutuokė, kaip Alex jautėsi dėl jo, kadangi Dominic tokia pačias emocijas jautė prieš kelis metus, kai jo mylimoji buvo pasišovusi surasti savo tėvus. Vyras jau iškart nutuokė, kad tai nėra gera idėja ir kad viskas gali pakrypti sudėtingesne kryptimi. Ir iš esmės buvo teisus. Nuojauta jo niekada neapgaudavo, todėl Freudenberger dėl kai kurių dalykų būdavo užtikrintas šimtu procentų. Tiesa, šiuo metu jis nebuvo užtikrintas, jog sugebės prisikasti prie Rodriguez, tačiau kito pasirinkimo jis nelabai turėjo. Tai buvo sudėtingas žaidimas, kurį jie pradėjo žaisti dar prieš kelis metus ir buvo galima matyti, jog nei Dominic, nei tas pats Rodriguez neketina pasiduoti. Turbūt tai buvo vyrų savybė, nes jie tiesiog negalėjo pripažinti pralaimėję.
- Bet ta drąsa tikrai buvo gan nebloga. Bent jau sužinojau, kad moki gerai šokti, - šyptelėjęs vyras vos prisimerkė. Galbūt Kalėdų Senelio dovanų paprašyti, jog Alex dar kartą sušoktų jam viliotinį? Žinoma, jei Kalėdų jis aplamai sulauks, tačiau tikėjosi, jog kažkokiu stebuklingu būdu jis liks gyvas. Jis visada kažkaip likdavo gyvas, net pats nežinojo kaip jam taip pasiseka.
- Man atrodo miriau ir patekau į dangų. Yra maisto? Mano namuose? Žinoma, kad noriu, aš išbadėjęs kaip vilkas. - greitai įsisiurbęs moteriai į lūpas apdovanojo ją aistringu ir kojas pakertančiu bučiniu bei atsitraukė. Leisdamas Reed nuo jo pakilti, pats atsisėdo ir nežymiai pasirąžė. Kebabas tą akimirką sukinėjosi aplink jo kojas tarsi katinas, laukdamas, kol vyras žengs žingsnį ir galės jį terorizuoti, prašydamas maisto.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-22, 13:35

Kada Alex nusiramino, jos galvoje gimė planas, kaip visą Rodriguez situaciją sutvarkyti savaip. Nebūtų moteris, jei nebandytų diplomatiškai susitarti. Kas jeigu pasišnekėjus su tipu, kuris galimai buvo jos tikrasis tėvas, o ne demonas, ji susitartų, kad jie paliktų Dominic ir ją ramybėje? Galbūt visam laikui užsitikrintų ramybę, kad vyrui nieko nenutiks. Alex gi žinojo, kad Doms bet kokiu atveju ketino sustabdyti demoną ir jos tėvą, tik tikėjosi, kad tą darys ne vienas.
- Ką gali žinoti, gal ir be drąsos būtum sužinojęs kaip gerai šoku, - gudriai šyptelėjus pati primerkė akis, atsakydama tiek į Domo žodžius, tiek į jo žvilgsnį.
- Gi sakiau, kad tam pasiruoštum, - nusijuokus iš vyro reakcijos net nespėjo sureaguoti kaip greitai jo lūpos sugavo jos pačios. Atsakius į šio bučinį, rankomis apsivijo Freudenberger kaklą. Kažin kada nors jis nustos ją taip veikti?
Nulipus nuo vyro kelių, Reed patraukė savo suknelę žemyn ir nusiijuokė stebėdama Kebabą. Jis buvo pamaitintas ir išvestas laukan ir dar netgi gavo jautienos faršo, bet vis tiek sugebėjo išlikti alkanas. - Tuoj pašildysiu, - nežymiai papurčius galvą, moteris nusileido laiptais į virtuvę ir ištraukė kepimo indą su jau atšalusiu maistu. Nustačius temperatūrą bei laiką orkaitėje, pašovė paprikas pašilti. - Ką gersi? Yra dviejų rūšių alaus arba normalios kavos, nes taviškės skonis priminė anglį, - nusijuokus garsiau paklausė, tikėdamasi, kad Domas nesupyks, kad Alex leido sau nupirkti tam tikrų maisto produktų jo namams. Tada labai įnirtingai stengėsi pasiekti obuolių pyragą, kurį pirmai taip aukštai užkėlė dėl Kebabo.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-22, 14:55

- Ar tikrai būčiau sužinojęs apie tavo sugebėjimus ir be drąsos? Kažin ar būtum pati pasigyrusi apie tai prie kavos puodelio. - sukrizenęs Dominic žvilgtelėjo į moterį. Tikrai negalvojo, jog Alex apie tai pasakotųsi bet kam, o tuo metu vyras tikrai jai nebuvo pats artimiausias asmuo, su kuriuo ji kalbėtų apie savo pomėgius bei hobius. Jis juk pats nepasakojo jai apie savo užsiėmimus ir tai nebuvo vien tiktai treniruotės bei ginklo valymas kabant aukštyn galva. Dominic mėgo lenktyninius automobilius, todėl dažnai lankydavo įvairiuose renginiuose apie automobilius.
Pakilęs Freudenberger nežymiai perbraukė Kebabui per nugarą, šiek tiek pakasydamas jam paausį, o vėliau iš lėto nusileido laiptais į virtuvę. Atsisėdęs ant baro kėdės jis stebėjo kaip šuo pritupia šalia ir jau laukia, kada vyras pradės valgyti. Nežymiai šyptelėjęs jis atitraukė akis nuo Kebabo.
- Ta kava buvo netgi labai normali, todėl dabar galėčiau supykti, jog mano namuose darai tvarką. Ir gersiu alaus, jei yra, tamsaus čekiško. - pasirėmęs ranka galvą jis stebėjo, kaip moteris šildo jam maistą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-22, 15:54

- Su laiku tikrai būtum sužinojęs, - nusišypsojus moteris patraukė pečiais. Alex tą pačią dieną, kada su juo susipažino tikrai nebūtų jam to atskleidusi, tačiau jeigu jie būtų pradėję susitikinėti ar daugiau bendrauti ligoninėje, anksčiau ar vėliau Domas būtų sužinojęs, kad ji be šokių gyventi negalėjo. Tuomet jau būtų aišku, ką ji su savo kūnu galėjo padaryti. Žinoma, viskas išėjo, ko gero, geriau nei jie tikėjosi. Apskritai, buvo daug smagiau, kada viskas įvykdavo netikėtai ir nesuplanuotai.
Šiaip ne taip pasistiebus ir pasiekus pyragą, Reed pastatė jį ant spintelės, - Negi tikrai pyksi, kai iškepiau tau pyragą? - nekaltai šyptelėjus Alex keliais dramatiškais gestais parodė į išsipūtusį obuolių pyragą, lyg jos darbas būtų jį eksponuoti. Gerai, iš šono gal kiek kvailokai tas atrodė, tačiau lygiai kaip ir pats Dominic, Alex mėgo pasierzinti ir kvailai pajuokauti. O be to, jo geriamos kavos ji neišmetė, tik nustūmė į galą. Patį patį galą. Nupėdinus prie šaldytuvo, ištraukė du butelius tamsaus alaus ir nesunkiai atsukus kamštelius, padavė vieną jų vyrui. Na kaip gi ant jos galėjai pykti? Valgyt padaro, alaus atneša, nuo mirties išgelbsti...
Supypsėjus orkaitei, Reed užsimovė kepimo pirštinę ir ištraukė kepimo indą su įdarytomis paprikomis. Tada paėmus lėkštes įdėjo Domui dvi paprikas, o sau pusę, nes nebuvo tikra kaip jos skrandis priims maistą po "prasivalymo". Apsilaižius pirštus, paėmė įrankius ir viską sudėjo ant baro, - skanaus, - prisėdus šalia Domo, pakštelėjo jam į skruostą ir atsipjovė gabaliuką paprikos.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Unicorn

REPUTATIONS :
567

AGE :
24

CLAIM :
Ross Butler

CREDIT :
thisisntover

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-22, 23:02

Žinant Dominic, jis nėra toks kantrus tipas, kad lauktų tiek laiko, kol atsikleis tam tikri dalykai. Todėl iš esmės jis netgi džiaugėsi, jog Alex talentas šokiui atsiskleidė tą patį vakarą, kai šie susitiko. Jei ne tas šokis, jų žvilgsniai nebūtų susidūrę ilgesniam laikui ir tada jie tikrai nebūtų pajautę tos traukos. Žinoma, anksčiau ar vėliau galbūt jie tai būtų išsiaiškinę, tačiau vyras tikėjo, jog gerai, kad viskas įvyko taip greitai. Jam nereikėjo sukti galvos mėnesių mėnesius ir mąstyti ar Alex jaučiasi taip pat, kaip kad jis. Žinojo moteris, todėl buvo įsitikinęs, jog ji būtų tai pakankamai ilgai slėpusi ir nieko Freudenberger nesakiusi vien dėl savo nusistatymo neprasidėti su kolegomis.
- Bėda ta, kad nesu labai kantrybe pasižymintis asmuo. – suktai šyptelėjęs vyras pasiėmė atidaryto alaus bei gurkštelėjo jo kelis didelius gurkšnius. Dievaži, net nežinojo, kad taip norės alaus, tačiau vos jis pasiekė jo burną, Dominic patenkintas šyptelėjo. Kai turėjai sumautas penkias valandas, nieko nuostabaus, jog po to norisi išgerti.
- Turbūt dabar netinkamas laikas pasakyti, jog saldumynų aš nevalgau, tiesa? Bet tavo pyragui padarysiu išimtį. Šį kartą. – kaltai šyptelėjęs jis vėl gurkštelėjo alaus. Ir visgi, Dominic sakė tiesą. Nuo šešerių metų nebevalgo saldumynų ir nė karto nebuvo sulaužęs šitos taisyklės. Šiandien, žinoma, ji bus sulaužyta, tačiau jei jis suvalgys vieną gabaliuką, tai bus pasaulio stebuklas, kadangi Dominic nevalgė jokių šokoladų, pyragų, sausainių ir tortų. Jam net per prievartą nebūtum sukišęs kokio saldainio, nes jis garantuotai tam žmogui greičiau jau būtų peršovęs koją, nei valgęs jo nelemtą saldainį.
Kai gavo savo maisto porciją jis patenkintas šyptelėjo ir pradėjo iš lėto valgyti. Tiesa, niekada nevalgė įdarytų paprikų, tačiau Freudenberger tokia naujovė jo maisto racione patiko.
- Kvepia skaniai...ir šiaip, skanu. Žiūrėk, kad netapčiau priklausomas nuo tavo maisto. – burbtelėjęs jis atsignybė gabalėlį įdarytos paprikos bei įsidėjo į burną. Taip jis netiesiogiai pasakė, jog tokiu atveju Alex tektų gyventi pas jį, jog šiam ruoštų maistą.
Back to top Go down
View user profile
avatar
The stories are real - the monsters are here
NAME :
Kamilė

REPUTATIONS :
626

ABOUT :
She was never crazy. She just didn't let her heart settle in a cage. She was born wild and sometimes we need people like her. For it's the horrors in her heart whitch cause the flames in ours. And she was always willing to burn for everything she has ever loved.

CLAIM :
Crystal Reed

The stories are real -
the monsters are here

2017-11-23, 13:39

Alex apskritai nieko jam nebūtų sakiusi dėl tos savo kvailos taisyklės nesusitikinėti su kolegomis. Būtų palaidojus tuos jausmus labai giliai ir Domo kaip įmanoma labiau vengusi. Tiksliau susitikusi tik tada, kai to būtų reikalavus operacija ar seminaras. Na, faktas, kad vienaip ar kitaip juos būtų suvedęs tas pats dėdė likimas, tačiau tai, galbūt, būtų įvykę po laiko. Galbūt dar dabar jie nebūtų drauge, todėl viskas iš tiesų įvyko taip, kaip turėjo įvykti.
- Būtum ištvėręs, - nusijuokus Alex numojo ranka. Juk faktas, kad ji gerai šoko nebuvo kažkuo labai ypatingas. Jis tiesiog padėjo jiems pajusti tą nepaaiškinamą trauką, kuri bet kokiu atveju juos supo.
Kai Domas pareiškė, kad nevalgo saldumynų, Reed lūpos prasivėrė, išreikšdamos nuostabą. Kaip buvo galima nevalgyti saldumynų? Nors moteris niekada jais nepiktnaudžiavo, o šokoladinių saldainių apskritai nemėgo, tačiau tokius dalykus kaip keksiukus, pyragus, kreminius tortus....tik padėk šiuos Reed prieš nosį...- Man atrodo tu sergi, - apsimestinai suraukus antakius pridėjo atbulą ranką prie Domo kaktos, - jaap, 'pilnos subinės' sindromas, - juokaudama patraukė vyrą per dantį. Bet kokiu atveju, Reed buvo dėkinga, kad jis bent ruošėsi paragauti jos specialaus obuolių pyrago.
- Ką gali žinoti, gal toks ir yra mano planas, - gudriai šyptelėjus patraukė pečiais, toliau ramiai valgydama savo pusę paprikos. Tiesą sakant, Alex dar nebuvo pasiruošusi tokiam dideliam žingsniui. Tiksliau, nenorėjo, kad viskas jų santykiuose vyktų per greitai. Juos ir taip netikėtai užklupusi trauka privertė santykius pradėti iš kito galo, todėl bent sekančius didesnius žingsnius norėjosi atlikti laiku. Dėl to moteris ir nesakė, kad jį myli, nors tai šiandien galutinai suprato.
Back to top Go down
View user profile
Sponsored content


Back to top Go down
 
Loftas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 5 of 11Go to page : Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6 ... 9, 10, 11  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: banners & archive :: 2017 December-
Jump to: