Valgomasis

2017-09-26, 23:46

2017-09-26, 23:46

2017-09-27, 00:17

Visiškai tušti namai atrodė gan svetimi ir niūrus, tad nenuostabu, jog vienatvės nemėgstanti vampyrė buvo panaši į pasiklydusią šmėklą. Slampinėdama namų koridoriais galiausiai trumpam grįžo į savo kambarį, kur nusispyrusi aukštakulnius ir pasiėmusi kompiuterį, vėl leidosi į klajones. Dar kurį laiką tiesiog trindamasi visur, galiausiai rado sau šiokį tokį kampelį. Pasidėjusi kompiuterį ant stalo, Rebecca įsitaisė prie stalo iš galo, savo įprastinės vietos. Išleidusi tylų atodūsi vampyrė įsijungė kompiuterį. Vis dar galvojo tiesiog įsijungti kokį seną filmą, tačiau kaip ir dauguma, nuklydo į senojo gerojo facebook platybes...

Svečias Guest

2017-09-27, 08:53

Nieko ypatingo Benjamin šiandien neveikė. Po saldaus ryto, kai savo troškulį numalšino jaunute koledžo studente, pirmuosius metus tik įstojusią į universitetą ir savo kakle jau turinčia dantų žymę, jautėsi atlikęs savo šios dienos darbą ar kaip jis galvojo 'pašventinimą'. Iš dalies atidavė duoklę, nors niekad nežinai kokių vėjų, ir aukų nauja diena atneš. Vampyras save laikė kostiumų žmogumi, todėl beveik visada jį galima buvo pastebėti ir vilkint ar Hugo Boss, ar Armani ar kitus garsių prekės ženklų kūrinius. Arogancijos jam netrūko, manipuliuoti ir perprasti žmones jam nebuvo sunku. Įėjęs į namus jau turėjo idėją žingsniuot į savo kambarį, tačiau tas saldus su aitrumo prieskoniu sesers kvapas ji kas kartą išvarydavo iš proto. Lėtai apsigręžęs, pakėlė akis ir netrukus jau buvo virtuvėje. Šaltais delnais pasveikinęs pečius, pabučiavo į plaukus. Skleisdamas tokią duslią, vos girdimą aimaną, šaltomis lūpos netrukus prisilietė ir prie jos smilkinių. - Labas, mieloji mano,- greit nužvelgęs kas ten vyksta ir socialiniame pasaulyje paėjo į šoną ir įsipylė stiklą viskio.

2017-09-27, 20:25

Sekundėms lėtai tiksint, slenkant minutėms ar net valandoms, Becca nė nekreipė dėmesio į laiką. Lyg kokia mąstytoja, atremtomis alkūnėmis į stalą, suspaustu kumštuku parėmusi smakrą, pirštais slidinėjo per integruotos pelytės plotą. Tikriausiai šitaip sėdėdama ji praleido ne vieną valandą, jau ėmė jausti kūną apimantį stingulį, tačiau vis tik nesistengė jo nuvyti. Vos girdimam žingsnių garsui sudirginus jos ausų būgnelius, Sophie net nepajudėjo. Tik išgirdusi prasiveriančias ir užsidarančias duris, nežymiai pasuko galvą į šoną. Benjamin nė nespėjus įeiti į kambarį, vampyrė jau užuodė jo prabangius kvepalus. Vis tik Rebecca jautėsi įžeista, kad brolis nė nepasiūlė eiti drauge, dabar, ji viena turės ieškotis sau aukos. Na, facebook nebuvo tam skirta vieta, tačiau apsižiūrėti kaip atrodo šiuolaikiniai žmonės, buvo pravartu. Pajautusi taip gerai pažįstamas rankas ant pečių užmerkė akis, o švelniam Chambers lūpoms atsidūrus ties smilkiniais, vampyrė tik pakreipė galvą į priešingą pusę nejučia kilstelėdama lūpų kampučius aukštyn. Benjamin atsidūrus jos akiratyje, Sophie pakėlė akis, kelis kart suklapsėjo toms ilgomis blakstienomis ir vėl žvilgsnį įsmeigė į žydrąjį ekraną. To, kad buvo palikta sėdėti namie it mažas vaikas, Becca taip lengvai neatleis, jei reikės kaprizus rodys dieną ar dvi. Gal ji ir buvo vampyrė, tačiau vis tiek moteris, o kaip gi pastarorios be šiokių tokių nesamonių. Kiek pasimuisčiusi, sukryžiavo koją ant kojos ir kiek nuodugniau apžiūrinėdama visai simpatiškų vaikinų nuotraukas pasimaišiusias sraute.

Svečias Guest

2017-09-28, 11:28

Tas aitriai deginantis skonis nuvilnijęs šaltakraujo gomurio vingiais papildė jo kūną vidine stiprybe. Stiprūs gėrimai Benjaminui galima sakyti patiko, kaip nemirtingųjų pasaulio atstovas jis gali mėgautis jais į valias ir nejausti jokių pasekmių. Laikydamas vis dar netuščią stiklą rankoje, ramiai nužvelgė sesers siluetą iš šono bei tai, kuo ji užsiiminėjo šiuo metu. Kraujas jo kūne mažumėle ėmė lėčiau tekėti ir vyriškis kažkiek suirzo. Tačiau būdamas užsispyręs, sumanė į visą situaciją pažiūrėti iš ramiosios ir objektyviosios pusės, nesvarbu ant kiek tai jį siutino ir kad ir tą pačią sekundę jis būtų galėjęs sugriebti Rebeką ir pasiguldyti dar čia pat ant to paties stalo. - Tau manęs neužtenka? Kiek reikia turėti įžulumo, kad prieš mano akis tai žiūrėtum? Aš tikiuosi, kad tu supranti, kad eini plonyte linija ir žaidi labai pavojingomis kortomis?,- tarė artėdamas, tačiau išlaikydamas tokį atstumą, kad viskas jam būtų gerai pastebima bei toliau galėtų kontroliuoti situaciją taip kaip jam patinka. Laukdamas jos žodžių, Benjamin vogčiomis ir net negirdint uodė jos moteriškus kvepalus bei geidė jos profilio, jos visos čia ir dabar, o tuos, į ką ji žiūrėjo, jis tikrai neužmirš.

2017-09-28, 20:16

Didžioji dalis Beccos dėmesio buvo sukoncentruota į kompiuterio ekraną, kur vis dar mirgėjo kelios nuotraukos. Vogčiomis ji norėjo žvilgtelėti į Benjamin, pasimėgauti tuo sukeltu pavydu, bet sugebėjo išlaikyti žvilgsnį nukreiptą į ekraną, o veidą išlaikyti visiškai atsainų. Tik išgirdusi brolio pažertus klausimus, ji kelis kart sumirksėjo akimis. Praėjo kelios akimirkos, kaip ji sėdėjo visiškai sustingus, lyg laikas aplink Sophie butų sustojęs. Kas tada dėjosi vampyrės galvoje, apie ką ji tuomet galvojo, vienas dievas težino... Tuomet Becca pajudėjo. Lėtai pakildama nuo kėdės, pirštais užlenkė kompiuterio ekraną. Taip, abu dvyniai buvo itin impulsyvus, tačiau Rebecca buvo visai kas kita. Nors Benas tikrai gerai pažinojo savo seserį, žinojo visas jos ydas ir gerąsias puses, tačiau suprasti ar suprasti kas dėjosi jos galvoje, negalėjo net jis. Impulsyvumas ir perdėtas agrasyvumas buvo kone ryškiausios Beccos savybės,ir tik po jų sekė lojalumas ir atsidavimas. Tuomet vampyrė lėtai pajudėjo, visu kūnu atsisuko į vyrą. Neavėdama aukštakulnių, Rebecca tikrai buvo panaši į mažą piktą gnomą, ypač jei kažkas dvynius pastatydavo vienas šalia kito. Vampyrė buvo daugiau nei dvidešimt centimetrų žemesnė, liekno ir moteriško sudėjimo, o Benjamin labai aukštas ir tvirtas... Tuomet lėtai žengė į Chambers puse, varstydama ji žvilgsniu. Paskutinį kartą Sophie šiuo žvilgsniu apdovanojo vargšę medžiotoją, kuri suplėšė Chambers suknelę. Na, kaip jai baigėsi, geriau jau niekam nežinoti... - Tu, mane palikai,- tyliai ištarė. Po kiekvieno žodžio sekė gan ilga pauze ir vienas žingsnis. Tuomet sustojo ir net nemirksėdama žvelgė į Benjamin akis. Nors nė vienas kūno raumenėlis to neišdavė, tačiau kiek prisiartinusi prie brolio, dar labiau užuodusi jo kvapą, ji pasijuto kiek ramiau ir saugiau.

Svečias Guest

2017-09-30, 13:28

Galiausiai, kai taurė buvo tuščia, vampyras paliko ją ant mažojo stalelio šalia ir nusigręžė. Nieko kartais nėra geriau už kelis gurkšnius metų metus brandinto gėrio ir jausmo po to. Liežuviu lyžtelėjęs per lūpas nurinko paskutinius viskio lašelius nuo jų ir dusliai atsikrenkštė. Nenuleisdamas akių nuo sesers, pasinėrė į priminimus. Nesvarbu kiek jau šimtmečių ją pažinojo ir kaip labai iš visų pusių galėjo pasakyti kas ir kaip, ji vis rasdavo būdų kaip nustebinti. Mažų mažiausiai išvaizda ir iškalba, bet tais spontaniškais ir stebinančiais sprendimais jis žavėdavosi ir vis dar gali pasigirti besižavintis - labiausiai. Neįmanoma, kad tarp jų būtų buvę normalūs, standartiški ir neiškrypę santykiai. Dievas bendradarbiaudamas su velniu juos sukūrė, tai ir tebūnie tamsa šviesoje per amžius. - Rebeka... tai nereikšminga, pati žinai, ir žinai kas būtent yra reikšminga.,- seseriai priartėjus, Benas lygiagrečiai atkartodamas jos judesius, nemirksėjo, nė vienas jo kūno raumuo nejudėjo. Nurijęs seiles, kaip tai paprastai darydavo mirtingieji, pajuto kraujo skonį burnoje. Karts nuo karto Benas jausdavo pasitenkinimą ragaudamas ne tik aukos, bet ir savo kraują. Tačiau to nežinojo niekas, net ir jo sesuo. Metalo skonis burnoje pabudindavo kiek kitokį Benjamin nei jis buvo šią akimirką. Paragavus kraujo, vyro kūną užplūsdavo adrenalinas ir testosteronas, arba tiesiog jų atmainos. Žengęs arčiau lėtai nulenkė galvą, viena ranka suėmė jos kaklą ir nedideliu laipsniu jį palenkė į šoną. - Kad daugiau niekada nematyčiau kaip apžiūrinėji kitus. Priklausai man, dabar ir amžinai,- tarė lūpomis priartėjęs prie jos ausies po monologo šaltą, aistringą bučinį padovanodamas.

2017-10-01, 12:58

Žmonės visada ieškojo tyros meilės trunkančios per amžius. Bet vos šis reiškinys ėmė tapti dažnesnis, jie ėmė kelti meiliai kriterijus kokia ji gal būt, ir kokia ne. Amžius, ryšiai, padėtis, nauda... Visas tai tik maža dalis žmonių sugalvotų nesąmonių. Jausmai tarp Rebeccos ir Benjamin nebuvo blogi. Tokie jie atrodė tik pašaliniams jau seniai suteptiems socialinių normų. Abu vampyrai tebuvo tokios pat sielos, kurios savo antrąją pusę surado dar neišvydusios šio pasaulio, motinos įsčios. Nėra blogų dalykų, tik patys žmonės paverčia gerus dalykus blogais... Išgirdusi savo vardą, ji tik kilstelėjo antakius laukdama išsisukinėjimų ar kitų bereikšmių frazių, o galiausiai jas išgirdusi tik kilstelėjo lūpų kamputį aukštyn nieko į tai nieko neatsakydama. Benui prisiartinus vampyrė iškėlė ranką aukštyn, kad pirštai atsidurtu ant brolio kaklo. Pirštu galiukais, lėtai pereidama nuo pirštų pagalvėlių iki nagų, švelniai slydo nuo vyro sprando link smakro. Galiausiai pirštams pasiekus tikslą, pajautė, kaip jos pačios kaklo atsidūrė platus Chambers delnas. Pirštais nuo vyro smakro nuslydo iki riešo rankos, kuri buvo atsidūrusi ant Sophie kaklo, stipriai suėmusi, tiesiog nuplėšė ją, palikdama sau ant odos kiek rausvus įbrėžimus. - Žinai, kad nemėgstu kai man nurodinėja ką daryti,- tyliu balsu atsakė kiek pastumdama Beną nuo savęs. Tiesiog Rebecca leido jam suprasti, kad jai itin nepatinka, kuomet jis taip elgiasi. Tuomet pati žengusi prie Benjamin, sugriebė jo kaklaraištį ir pratraukė į save, kad šis pasilenktų.- Tai negrasinimas, o įspėjimas. Jei dar kartą smirdėsi savo kekšių kvepalais ir ateisi pas mane, galėsi smagintis su jų lavonais,- balsas tapo itin šaltas ir rimtas. Buvo matyti, jog Rebecca nusiteikusi rimtai ir tai nebuvo tuščias pažadas. Tas Benjamin įprotis lysti prie kvailų studenčiokių, kartais ypač suerzindavo, šis rytas nebuvo išimtis. Galiausiai paleidusi jo kaklaraištį, praslydo pro Benjamin ir lėtai patraukė link durų.

Svečias Guest

2017-10-04, 11:15

Kas dėjosi aplink, ką žmonės kalbėjo, Benjaminui nebuvo kažkas naujo ir pribloškiančio. Įprasti ir rutinos nukankinti žmonės vampyrui tebuvo žemiausioje vietoje ir tai ką ši rūšis kalbėjo apie brolį ir seserį Chambers, jam kėlė tik juoką. Graudaus gyvenimo sužaloti, niekad pilnai negyvenantys savo gyvenimo nė iš tolo negalėjo lygintis Benui, kurio amžinybė buvo jo tobulų pasirinkimų šaltinis. Nors negalėjo jis paneigti to fakto, kad apie juos buvo kalbama. Gandų yra girdėjęs visokių ir nei vienas jų nebuvo tiesiog gandas. Išjuokdami savo baisiausius nuogąstavimus, mirtingieji net negalėjo numanyti, kad visa tai yra tikra, ir kad jų baisiausi košmarai apie pabaisas tūnančias naktyje ir siekiančias patenkinti savo poreikius bei fantazijas yra tokie pat tikri kaip ir lietus rudens naktį. Rebekos sudėtingas charakteris, tai dar vienas malonumas kurio taip vyras ir nesugebėjo atsisakyti ir tapo netgi nuo priklausomas. Kai yra priverstas stengtis ir siekti dėmesio, tampa dar labiau užsidegęs, nei kuomet mėgaujasi studenčių dėmesių bei jų raudonaisiais kraujo kūneliais ir plazmomis. Vienareikšmiškai Beka uždegė jo egzistenciją. Žaviajai vampyrei pajudėjus išėjimo link, Benjamin akys nukrypo į tą pačią kryptį ir netrukus jis jau stovėjo ant slenkščio pastodamas jai kelią. - Kaip tavo diena? Gal esi nusiteikusi šiek tiek užkelt adrenalino kiekį kraujyje?,- pirštais negreitai paglostė viršugalvį, o po keleto sekundžių jais perbraukė per ilgus vampyrės plaukus. Pritraukdamas šaltakrauję prie savęs, ilgai ir kantriai laukęs, palenkė moters galvą ir įsisiurbė į sesers lūpas iš karto, pradėdamas skausmingai jaudinantį bučinį.

2017-10-05, 21:18

Paeidama tuos kelis žingsnius į šoną, Rebecca nujautė, kad Benas tuoj ją sustabdys. Tikriausiai ji savo brolį pažinojo, kur kas geriau nei jis ją. Vampyras niekuomet nebuvo toks karštakošis, nenuspėjamas kaip Sophie. Taip pat, jis buvo tas, kuriam kažkas rūpėjo, tas, kurio krūtinėje plakė širdis, nors ir labai maža. Žmonės sakydavo, kad vienas iš dvynių visada būna blogio įsikūnijamas, o kitas reprezentuodavo gėrį, iš dalies tai buvo tiesa... Benjamin vaikystėje buvo nenuorama, visuomet veldavosi į muštynes. Nenuostabu, jog dauguma žmonių ėmė manyti, kad būtent jis yra blogasis dvynys. Kas galėjo įtarti mažą mergaitę, kuri atrodė tokia tyra, nekalta... Tačiau tas blogio įsikūnijimas visada buvo ji, Rebecca, o Benjamin tik atliko savo brolišką pareigą - saugojo mažąją sesutę. Būtent ji kuždėjo tuos velniškus planus. Būtent Sophie įsivėlė į reikalus su vampyrais ir būtent ji padovanojo broliui amžinybę drauge. Pajautusi vampyro lūpas ant savųjų, ji stipriai užmerkė akis ir atsakė į tą bučinį. Ne, ji nebegalėjo tam daugiau atsispirti, aistra ir troškimas dar kartą paėmė viršų. Chambers jautė jo liežuvį savo burnoje ir tai buvo pažįstama, tai ramino ją. Galiausiai ji šiek atsitraukė atgal, sugavo jo žvilgsnį ir kiek šyptelėjo. - Manau, tai gali palaukti,- tyliai sukuždėjo, rankomis nuslydo iki Chambers klubų, palindo po jo švarku, ėmę lėtai trukti lauk tvarkingais sukištus marškinius lauk, kol vėsiais pirštų galiukais prisilietė prie jo nugaros.

Sponsored content

» Virtuvė, valgomasis
» svetainė/valgomasis
» Virtuvė / Valgomasis