Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Post new topic   Reply to topicShare | 
 

 Abaddon Eve Chavarria

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Death is always an escape. Escape from her torture.
avatar
Death is always an escape. Escape from her torture.
POSTS :
234

REPUTATIONS :
6


2017-08-09, 17:54



Abaddon Eve Chavarria

+/-1500 | Demonė | Serpent's sin of greed


456m. sausis, Roma. Pirmas iš atminties užkaborių iškilęs vaizdinys
Tamsiaplaukė mergina sėdėjo po figos medžiu. Nors viską aplink jau gaubė nakties tamsa, ji nebijojo ir laukė pasirodant savo mylimojo. Tai turėjo būti paskutinis jų susitikimas - atsisveikinimas. Visgi, kai porelė jau ketino pasukti skirtingais keliais, tolumoje, mėnulis apšvetė tris siluetus. Greit tamsiaplaukė buvo prispausta prie seno medžio kamieno, o jos mylimąjam čia pat perrėžta gerklė, pasirūpinant, kad prieš tai jis išvystų, kaip augalotas vyriškis pasiima iš merginos tą dovaną, kurią pats jau spėjo nuskinti.
456m. vasaris, Roma. Paskutinė žmogiška akimirka
Ta pati tamsiaplaukė mergina stovėjo jau ne po figos medžiu, o prie stataus skardžio. Apačioje tekėjo srauni upė. Tamsiaplaukės rankos nesustabdomai drebėjo ir ji tarp pirštų gniaužė savo lininės suknelės kraštus. Žvelgdama į tolį, tamsiaplaukė žinojo, jog ją nuo nežinomybės skyrė tik vienas mažas žingsnelis. Tą akimirką, ašaros ėmė tekėti rausvais, šalčio nudažytais, skruostais. Ištiestos į šalis rankos, skrydis, šaltos upės bangos. Taip baigėsi Helenos gyvenimas. Tačiau kartu nustojo plakti ir dar viena širdis. Širdis akie kurios egzistavimą žinojo tik pati tamsiaplaukė.
Nežinomi metai, pragaras. Košmaras, kuris persekioja kiekvieną naktį
Senas, aptrupėjęs, suaižėjęs ir krauju aptaškytas stalas, juodos sienos ir nedidelė spintelė su peiliais, grąžtais, smeigtukais, adatomis, vielomis ir replėmis. Aplink girdėti kurtinantys klyksmai. Klyksmai tokių pačių kaip ji. Tamsiaplaukė prirakinta prie to seno stalo. Šalia pasidabinęs baltomis pirštinėmis stovėjo ilgametis merginos "draugas" demonas Asmodeus. "- Kaip visada, Abadone?" Jis tyliai ištarė. Demono balsas privertė merginą krūptelti ir ši nežymiai linktelėjo sutikdama su bet kokiu šeimininko reikalavimu. Asmodėjus kaip visada nusijuokė ir įkaitino arčiausiai jo buvusį peilį. Po kelių akimirkų šalia visų sielų vaitojimų buvo girdėti ir dar vienas balsas. Dabar jau nebe Helenos, o Abadonės balsas. Šį vardą jai suteikė šeimininkas.
Nežinomi metai, pragaras.
Abadonė stovėjo priešais eilę naujai iškeptų demonų. Jau keliolika metų, kaip ji čia pragare renka mirusiųjų sielas ir verčia jas juodaakiais demonais. Kiekviena nauja juoda siela suteikė daugiau tamsios ir pačiai Abadonei. Pragaro armijos plėtėsi su lig kiekviena diena ir šeimininkas pagyrė mokinę už stropumą, paplekšnodamas jai per petį. Tačiau tas prisilietimas tik privertė šviesiaplaukę krūptelti, nors demonė ir vadovauja pragaro legionams. Tą akimirką, jos rankoje sublizgo ritualinis peilis. Šeimininkas nė nesitikėjo dūrio į krūtinę. Ryškiai raudoni dūmai išnyko pragaro tamsoje. Abadonė pagaliau tapo laisva.
1051m.
Abadonė ir vėl grįžo į žemę. Po tūkstantmečių pragare, ji pagaliau vėl įkvėpė oro. Kadangi gali puikuitis aukštesniojo rango demonės statusu - susigrąžino savo senąjį kūną. Tačiau sykiu, ėmė grįžti seni prisiminimai. Tuomet Abadonė prisiminė ir tai dėl ko pakliuvo į pragarą. Mažą jos kopiją, augančią įščiose. Tai buvo vienintelis dalykas, kurio moteris savo ilgame gyvenime gailėjosi. Ta maža būtybė turėjo jai suteikti tiek džiaugsmo. Žinoma, iškankinta ir palaužta siela sunkiai prisiminė tokius jausmus kaip džiaugsmas ar meilė savo kraujui ir nesvarbu, kad tai būtų buvęs nuodėmės vaisius. Abadonė norėjo palikti po savęs pėdsaką. Ir ne tik subjaurotų kūnų, kurie kada nors suiirtų. O pėdsaką, kuris niekada neišnyktų. Jai reikėjo sūnaus. Tačiau nė vienas šios žemės padaras negalėjo būti tinkamas šiai misijai atlikti. Todėl, moteris leidosi į paieškas. Jai reikėjo rasti asmenį, kuris galėtų prikelti sielą, kuri taip ir neišvydo žemės ir nepatyrė jos džiaugsmų. Taip Abadonė susipažino su Michael. Jį rado Vokietijoje, arba Šventosios Vokiečių tautos Romos imperijoje. Moteris nė nežinojo į kokį sandėrį veliasi. Nuo tos dienos, ji tarnauja Michael, nė nežinodama ar kada nors galės išvysti sūnų, tačiau tiki, jog atidavusi duoklę, galės įgyvendinti savo planą.
Geriausiai šią demoną apibūdina žodis "Naikintoja". Ji nepalieka akmens ant akmens, ten kur tik pasirodo, o kiekvienas bandantis pasoti šiai raudonplaukei kelią - miršta lėta ir pakankamai skausminga mirtimi. Tik tie, kurie Abadonei įsiteikia, turi teisę į greitą egzistencijos pabaigą. Kadangi yra viena iš Asmodeus pasirinktų sielų - ji kentėjo pragare ištisą tūkstantmetį, o tik po to tapo tokia, kokia yra dabar. Per tuos metus, ji išmoko nekreipti dėmesio į visiškai jokią kankinimo formą, o improvizacija - merginos arkliukas. Aišku, net ir tokia demonė turi širdį ir šį tą jaučia. Ji gali mylėti, nors tai labiau susiję su fiziniu potraukiu. O dabar, Abadonė tėra manipuliuotoja kitų gyvenimais ir žudymo mašina, besitenkinant savo darbu. Ji išdidi, pasitikinti savimi ir žinanti savo vertę, nekenčianti, tų, kurie drįsta pastoti kelią. Prie viso to prisideda užsispyrimas ir "degtuko" charakteris. Dėl jo, Abadonė dažnai pirma daro, o po to galvoja. Vienintelis žmogus, sugebėjęs vėl Abadonę pavarsti paklusnia avele - Michael, pažadėjęs, jog ji vėl galės išvysti savo sūnų. Savo ir mylimojo sūnų.  



She is death  the one and only. Long and painful. One that you will beg for after she is done with you. You can't run or hide from her. She will find you, because She is death  

Back to top Go down
View user profile
 
Abaddon Eve Chavarria
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1
 Similar topics
-
» Jinkx Abaddon
» Abaddon the Butcher
» Abaddon's Magic
» Abaddon [unicorn]
» Lilianna's Protection

Permissions in this forum:You can reply to topics in this forum
 :: Demons-
Post new topic   Reply to topicJump to: