Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Rūsys

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
146

TTS #1
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-08, 21:50

Spoiler:
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
51

TTS #6
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-08, 23:02

Vaikai ir naujausios technologijos XXI amžiuje buvo tiesiog neišskiriami dalykai. Melek nors ir buvo tokia maža mergaitė, bet sugebėdavo vos per kelias minutes ne tik, kad tėčiui per telefoną paploninti piniginę prisisiųnčiant įdomiausiu ir na brangiausių žaidimų, bet ir įsijungti savo vieną mėgstamiausių filmukų "Rapunzelė" per namų kino sistemą. Todėl štai pasijungusi ir šį kartą sau filmą, mergaitė apleido kambariuką su visa technika ir nustriksėjusi link pirmoje eilėje buvusios sofos, patogiai įsitaisė į rankas pasiimdama pokelį su popkornais ir jį atsidarydama, dar aišku kiek išbarstant aplinkui, bet į tai per didelio dėmesio nekreipiant. Dar žvilgtelėjusi į išdėliotus saldumynus, kuriuos taip pat nugvelbė iš virtuvės, Amal pasiėmė vieną šokoladuką ir pasidėjusi popkornus į šalį pradėjo jį atsidarinėti. Nu ne vaikas, o svajonė. Ne tik, kad tėvukam leidžia pailsėti nevargindama jų prašymais įjungti filmą, bet ir dar nekankina jų priversdama stovėti prie puodų ir gaminti vakarienę.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
146

TTS #1
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-08, 23:21

Namuose kone kiaurą parą, būdavo auklė/namų šeimininkė, kuri tiek paruošdavo valgį, tiek užmesdavo akį į mažąją Wahlstrom, jei šioji buvo namie. Grįžęs iš po darbo, Makrus, kaip visados atliko savo ritualą, visų pirmą išgerdavo taurę stipraus gėrimo, o tada nueidavo į dušą, nusiplauti visų dienos sunkumų. Jei tai ankstyvas vakaras, tai dar pavakarieniaus, o jei kaip dabar- vėlyvas vakaras, persirengs kone pasiruošdamas miegui. Išėjęs iš miegamojo, patraukė dukters ir auklės paieškų. Pastaroji sukosi virtuvėje, tvarkė spinteles ir jų turinį. Persimetęs keliais žodžiais, Markusas ją išleido namo. Tada visai neskubėdamas, įlindęs į telefoną, patraukė link rūsio. Jau iš toli galėjai girdėti kur kas per didelį, filmuko garsą. Nusileidęs laiptais, jis kiek nepatenkintas prisimerkė akis, panelė Amaltėja tikrai ne kaip maitinosi. Tik priėjęs prie sofos, paėmė pultelį, kad primažinti garsą.
- Ar jums, panelė, dar ne laikas į lovą? - Ale piktai, bet vis vien su šypsena paklausė, pats kone atsiguldamas šalia jos ir į burną įsimesdamas porą riešutų, aplietų šokoladu.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
51

TTS #6
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-08, 23:37

Kramsnodama visus iš eilės saldumynus, mergaitė apsikrovė popierėliais ir kiek išsibarsčiusiais saldainiais, nė negalėdama sekundėlei atitraukti akių nuo savo filmo ir apsitvarkyti. Tačiau, nors dabar ir atrodė, kad Melek ne itin tvarkingas vaikas, visgi kartais jai užeidavo tokių fazių kur nežinia kieno paveikta ji būdavo ypač pedantiška ir neduok Dieve tu kur nors ką nors ne taip padėsi ar nesutvarkysi. Skandalas bus baisesnis už tuos, vykstančius WWE. Visgi kažkam nusprendus patildyti jos filmuką, mergaitė atplėšė savo akis tokiu piktu žvilgsniuku pažvelgdama į nekadėją, prisilietusį prie jos aparatūros, bet vos tik pastebėjusi tėtuką ir šiam įsitaisius prie pat jos atsipalaidavo. Jis turėjo privilegijų tokiem patrukdymam, už kuriuos ši mergaitė per daug nepykdavo, bet irgi, vyrukas geriau jau tuo nepiknaudžiautu. Netrukus išgirdusi klausimą, Amalthea išpūtė akeles, šias nusukdama į šoną ir apsimesdama, kad tvarkosi,- ne ne, tikrai ne laikas, dar turiu daug laiko, beto mamytės reikia sulaukti, o ji visada grįžta prieš man nueinant miegoti, kad palinkėti saldžių sapnų ir pasekti pasaką.- kelis kartus linktelėjusi tarstelėjo taip gana ramokai ir kiek aptvarkiusi išmėtytus saldainius pasisuko į Marcus, netrukus kiek paropodama sofa ir užsilipdama ant tėčio, taip patogiai įsitaisant ant jo šono ir padedant galvytę ant jo peties. Nieko nepadarysi, kad ji mėga tokius bonding times.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
146

TTS #1
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-08, 23:58

Šiaip šis vyras nemėgo šypsotis, darbe iš viso kone riaumodavo, jei kas blogai. O štai namie, duktė ji sugebėjo taip sušvelninti, kad kone sėdėjo po jos padu tam tikrais momentais. Taip, labai prižiūrėjo jos mityba, liepė gaminti tik pilnaverčius patiekalus, bet dabar nesugebėjo iš jos, jų atimti. - Kas čia dabar, per, ne ne ne? - Klausiamai pažvelgė į šią. Gal jau būtų ir paėmęs ją ant rankų, tiesiog be jokių 'noriu, nenoriu' išnešęs į jos miegamąjį. Bet tik prisiglaudus, Markusas visai ištirpo. Apsikabino savo mažąją mergaitę, bei šypsojosi kaip koks idiotas žiūrėdamas į televizoriaus ekraną. Užteko tiek nedaug, tik Amaltėjos būvimo šalia, ir šitas vyras iš stuomens ir iš liemens, jau visai pavirsta į balutę. - Ką šiandien gero nuveikėte su aukle? - Žinojo, kad panelė pareiškė nenorą eiti į mokyklą, todėl ir buvo iškviesta auklė. Šiek tiek pasimuistęs, jis apgaubė bent truputį ją savo chalatu, kambaryje pakankamai šilta, dar ir pats ne šaltakraujis, bet vis vien, tėviški instinktai daro savo.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
51

TTS #6
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-09, 00:40

Gerai, kad paveldėti tėvukų genai ją net nenorint paversdavo mielu, mažu ir šiltu padarėliu, kuris vienu šypsniu galėdavo sušildyti net ir kiečiausią širdį, mat kitaip jai būtu reikėję labai dažnai naudoti savo laputės talentą, kurį metams bėgant ji išsiugdė tikrai neblogai. Kodėl? ogi todėl, kad Marcus buvo vienas tų griežtesnių vyrukų, kurie mėgdavo, kad viskas būtu pagal jį, matyt darbe per daug priprato vadovauti, na, o ši panelytė mėgdavo nusižengti jo nustatytoms taisyklės ir vienintelis būdas nuo to išsisukti - tai jos mielas būdas. Kad ir dabar, jei ne jos katiniškas prisiglaudimas, tai ji jau senų seniausiai gulėtu lovytėje taip ir nepabaigusi nei filmo nei visų tų saldumynų, kuriuos išpakavo. Frederic taip klausiamai į ją sužiurus, kartu užduodant ir klausimą, Thea nuleido smakriuką iki pat savo kaklo ir nusišypsojusi tokiu velniukišku šypsniu, akytėmis taip iš padilbių suktai paspitrijo į tėvuką, nebyliai paaiškindama, kas čia per neigimo stadija pas jo mažąją princesę. Sekančiam klausimus nuskambėjus erdvėje, mergaitė dar kiek pasitaisė, labiau įsipatogindama ant tėčio krūtinės ir po jo chalatu, ir pasidėjusi delniukus po galvyte, taip pasidarant mini pagalvėlę, akytėmis žvelgdama į filmą giliau įkvėpė,- gaminome valgyti, tada buvo atėjusi pianino mokytoja tai grojau, tada darėm namų darbus, tada ėjom pasivaikščioti į lauką, tada vėl gaminom valgyti ir poto žaidėm,- išdėliojusi daug maž savo dienos nuotykius, mergaitė pasuko galvelę link Marcus veido,- oooohhhh... ir dar ieškojom mano kelnių, kur pas arkliukus einu, bet neradom, jos dingooo,- timptelėjusi liūdnai lūpytę žemyn ir kiek iš nuostabos išsipūtusiu žvilgsniu, taip le sakydama "stebūklai kažkokie" tarstelėjo, dabar ir pati susimastydama kurgi anos galėjo dingti, gi jai treniruotė jau poryt, o ji vat be kelnių savo. Ir dar mėgstamiausių.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
146

TTS #1
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-09, 01:07

Per savo egzistencija, gyvenime nebūtų pagalvojęs, kad taps tėvu. Vis gi niekados nemanė, kad susituoks, bet reikalai, kaip matome, pasisuko visai kitaip. Taip, pridarė klaidų, buvo tikrai nesuvaldomas asmuo, dabar tikriausiai dėl darbo, tapo kur kas rimtesnis. O ir savo komunikabilumą naudoja ne klubuose ar baruose, o senate. Dar dabar daro klaidų, bet stengiasi būti geriausiu tėvu, ar bent pakenčiamu sutuoktiniu. Glausdamas savo mažąją princesę prie krutinęs, jis žiūrėjo į rodomą filmuką, kurį matė jau velniai žino kiek kartų ir su mielu noru sunaikintų visas egzistuojančias kopijas, bet deja... - Ir ką šiandien išmokai darydama namų darbus? Tiksliau, ką pasikartojai? - Ramiu, švelniu ir šiltu balsu klausinėjo Tėjos. Jam, jos išsilavinimas, antras svarbiausias dalykas po sveikatos. Mergaitė privalėjo būti protinga, bei mokėti galvoti savo galva. Keisčiausia, kad norėjo jog ji užaugtų nepriklausoma jauna moterimi, kurios niekas nepastumdys, bet štai su žmona pastoviai riedavosi, nes jo manymu šioji turėtų būti tik namų šeimininkė ir viskas. Išgirdęs jos susirūpinimą jojimo apranga, kiek plačiau nusišypsojo. - Nesijaudink, rasim, o jei nerasim, tai nuvažiuosim į parduotuvę ir išsirinksi naujas. - Su paskutiniu žodžiu jis kiek palenkė galvą, bei pabučiavo šios viršugalvį, lyg užtvirtindamas savo pažadą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
51

TTS #6
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-09, 14:06

Kaip bebūtu keista, šiai mažajai princesei mokytis tikrai patiko, o ypač ta dalis, kai ji namuose praeidavo kelis skyrius į priekį ir poto atėjusi į klasę ištempusi ausis klausydavosi pagirų apie tai kokia ji protinga ir panašiai. Žinoma, daugeliui kitų vaikų tai ne itin patiko, bet nei jai rūpėjo nei ką. Turbūt iš tėčio paveldėtas ego, kuris didėja ne dienomis, o valandomis, čia užėmė itin didelį vaidmenį ir visa tai kuo puikiausiai blokavo. Tik turbūt ateityje pasimatys ar tai į gerą, ar visgi dalykas reikalaujantis trupučio pataisymo. Paklausta apie mokslus, mergaitė kiek susimastė,- pasikartojau daugybos lentelę, ir tigro-no-me-trrrri-ja,- aišku paskutinį žodį kiek skiemenuotai ir prailgintai ištarusi, mat liežuvėlis pas ją dar nebuvo taip pagalandytas, kad tokius žodžius tart vienu ypu, ištarė. Čia buvo visai kaip su tuo malūnsnargliu, tiesiog taip ir kalbos dovaną gali prarasti. Kas juos išvis galvoja? “nusilaužk liežuvį” komisija? - bet man reikia jau už rytojaus tų kelnių, nes reikia pasiruošti varžyboms savaitgalį,- liūdnai virpindama apatinę lūpą tarstelėjo, dabar net pati kiek susirūpindama kai prisiminė, kad jos laukia mini varžybos, kurioms reikia itin pasiruošti. Net jei ji ir buvo geriausia savo amžiaus kategorijoje. No jealousy, please.- o tu ateisi pažiūrėt?- greit dar pridūrusi sugavo savo mažom akytėm tėčio žvilgsnį, tokiu viltingu žvilgsniu į jį įsispitrindama ir tikrai vildamasi, kad jis ten pasirodys. Mat praeitą kartą šis pražioplino tokias rungtynes, dėl kažkokio senato susirinkimo. Gėda, ne kitaip.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-09, 15:29

Vakarui jau grimstant į gilumą, į kiemą įsuko Biancos automobilis. Kad ir kur bebūtų, visada prieš dukrai einant miegoti, ši moteris grįždavo laiku, apkamšyti savo vaiko, palinkint saldaus miegelio, net pasekant pageidaujamą pasaką, ar paskutiniu laiku tiesiog ką ramiai sudainuojant, kas puikiai pakeisdavo lopšinę. Amalthea augo taip greit, kartu su jos besikeičiančiais pomėgiais, kad net vis dažniau ši demonė, trokšdavo sustabdyti laiką, kuris regis pradėjo per greitai tiksėti, vos šiam angelėliui atsidūrus jos gyvenime. Marco automobilis kieme, išdavė apie vieną iš retesnių vakarų, kuomet jis grįždavo namo ankščiau. Įėjusi vidun, dar patikrinusi ar auklė jau išsiųsta namo, pakilo į savo miegamąjį. Keletą minučių gaivaus dušo ir Wahlstrom jau buvo pasiruošusi, ilgam maratonui meilių dukros atsikalbinėjimų eiti į lovą. Per daug nesiraususi spintoje, mat vistiek greit pati susisuks antklode savo lovoje, tamsiaplaukė užsitempė ant savęs ilgoką, jaukų megztinį ir patraukė link linksmų filmukų garsų rūsyje, kuriame aiškiai laiką leido vyras su vaiku. Tik įžengus į kino salę, tamsus Biancos žvilgsnis, kaip mat užkliuvo už nepaprastai šilto tėvo ir dukters akimirkos vaizdo. Tiesa, šis vaizdas visada jai patiko. Niekada nebūtų pagalvojusi, bet Markui tėvystė tiko. Buvo miela ir tuo pačiu linksma, stebėti, kaip tvirto vyro paveikslas staiga subyrėdavo vos nuo mažytės rankytės prisilietimo. - Ar aš čia tik viena gaudausi laike?, - vos dirstelėjusi į Frederic, šilta šypsena užpildė moters veidą, žvelgiant į Thea. Priėjusi prie porelės apsivertusios saldumynais, pasilenkė ir pabučiavo mažąjai skruostuką, tuo pačiu ir patvarkydama jos plaukučius, - Kiek dar liko, filmuko? Juk žinai, kad ryt tikrai neišsisuksi iš mokyklėlės, - kilstelėjusi antakį, vis nepaleido šypsenos, kuri kaip visada retai apleisdavo jos veidą Melek esant šalia. Ji buvo vienintėlis šių namų spindulėlis.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
146

TTS #1
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-09, 16:03

Tikriausiai tiek, kiek Markusas uždirbo pinigų ir tiek, kiek jų yra šiaip keliuose pasaulio bankuose, būtų galima kiauras dienas leisti su šeima. Bet darbas lyg narkotikas. O tiksliau, darbas pakeitė narkotikus ir pastovius vakarėlius, dabar jų vos vienas kitas, tik tiek, kad ritualas per dieną išgerti bent šiek tiek alkoholio ir surūkyti cigarą ar cigaretę, išliko. Bet dabar demono didžiausias narkotikas, laiko praleidimas su dukra. Amaltėjai paaiškinus ką ji pasikartojo, sumurmėjo kažką panašaus į "šaunuolė" bet nebuvo tas tėvas kuris už kiekvieną šudniekiuką sako pagyras, tų tikrų ir nuoširdžių, reikia užsidirbti. - Viskas bus, gerai, arba rasim senąsias, arba nupirksim naujas, dar gražesnes ir geresnes. - Ramiu, šiek tiek prislopintu balsu jai dėstė. Markusas galėtų tūkstančius išleisti ant jos laisvalaikio, svarbu ji gautų viską kas tik padėtų lavėti. Išgirdęs klausimą, kiek susiraukė, mat tikrai nežinojo kas gali išpulti, nemėgo sakyti pažadų Tėjai, nes nežinojo ar gali juos išpildyti. - Pasistengsiu. - Vienu žodžiu atsakė, o tada kiek pasuko galvą į laiptų pusę nuo kurių sklido artėjančių žingsnių garsas. Išgirdęs Biankos žodžius, kiek plačiau nusišypsojo ir stipriau apsivijo dukrą rankomis. - Žinom mes kiek valandų. - Mirktelėjęs akį tamsiaplaukei, pasakė. Tikrai norėtų dukrą nuvaryti miegoti, bet dabar jai taip gražiai šalia glaudžiantis, net neketino to daryti. - Vietoj to, kad bumbėtum ir sakytum ką Tėja jau žino, galėtum prisijungti prie mūsų ir kartu pabaigti žiūrėti filmuką, po kurio, mažoji, ir keliaus miegoti. - Išdėstęs savo planą kuris bus įvykdytas, na bent dalis apie Amaltėjos miegą, ištiesė vieną ranką, kviesdamas žmoną prisijungti prie didžiosios dalies Wahlstrom šeimos narių. Prieš tai abejomis rankomis laikęs mažąją princesę, dabar pasiūlė savo glėbį ir žmonai.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
51

TTS #6
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-09, 16:47

Tėvukui ten kažką sumurmėjus po nosim, kas net nelabai pasiekė mergaitės ausis, mažoji kiek susiraukė. Taip, jo vyriškoji prada turbūt neleisdavo kažkam būti per daug geram, net ir savo paties dukrai, ką šiai tekdavo kompensuoti mokykloje, pasirodant nepriekaištingai uždavinių sprendimų srityje. Kaip sakoma, nesisuksi - negyvensi, todėl jei nori daugiau dėmesio, tenka jo gauti iš kitų šaltinių. Dėl tų kelnių reikalo mergaitė tik linktelėjo, visgi nuspresdama visą reikalą perduoti į tėvuko rankas ir tik vėl suraukusi nosiuką po jo sekančių žodžių, atsiduso. Nekentė ji jo to darbo, mat kai jai jo labiausiai reikėdavo, tai specialiai kažkokie reikalai atsirasdavo ir šis praleisdavo tai kas jai būdavo itin svarbu. Vos ne mirties ir gyvybės reikalas. Na, bet turbūt todėl ji ir buvo kiek labiau prisirišusi prie mamuko, kuri viską metusi atskuosdavo į visus mergaitės renginius ir rėkaudavo, taip ją palaikant, garsiau nei visus kitus tėvus kartu sudėjus ir dar padauginus iš trijų. Bianca buvo didžiausia savo dukrelės gerbėja, o tai jai uždirbdavo riebius pliusus, kurių dėka mažoji Melek jos itin dažnai klausydavo. Ta moteris žinojo kaip palenkti Amalthea į savo pusę. -mhm..- tiesiog numykusi, mažoji Wahlstrøm nusuko savo žvilgsnį ties didžiuliu ekranu, bet žinoma neilgam. Vos pasigirdus švelniai aksominiam mamos balsui, mergaitės lūpas papuošė plati šypsena, o netikėtai sublizgėjusios akys susmigo į moterį, prisistačiusią prie jos ir nutupdžiusią mažą bučinuką ant mažosios skruostuko.- mamytęęęę!!!- greitai sukrykštavus per tėčio žodžius, mažoji sukrizeno ir taip pat ištiesusi link Bi savo mažas rankeles, jas pagniaužė į kumštukus, taip parodant, kad ateitu apsikabint ir atsigulti dar šalia. Nu jei visa šeima, tai visa.- ir liko visai nedaug, tik puse filmuko, o į mokyklą ir taip eisiu, juk susitarėm su Denis’u, kad jis man pirks čiulpinuką rytoj, tai turiu būtinai nueiti,- mielas, vaikiškas balselis džiaugsmingai sprūdo pro mažosios lūpas, šiai vos nekrykštaujant, kad rytoj eis į mokyklą. Visgi šiandieną ji užsispyrė dėl likimo namuose, vien todėl, kad jos draugas sirgo, ir jai buvo liūdna be jo toje įstaigoje, tad nusprendusi verčiau dieną praleisti namuose, su aukle, ji iškėlė mini skandaliuka. Eh tos mažosios draugystės.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-09, 18:25

Bianca visada buvo stipri moteris. Tvirta ir nesuvaldoma ir jei kažkada kažkas ir sugebėjo ją paveikti, ar bent kiek sutramdyti tai buvo Marcus. Vyras atėmęs jos šviesą, nuskandinęs demoniškame prakeiksme, tačiau po daugelio metų suteikęs tokią ryškią šviesą, kurią pavadino Amalthea vardu. Ryškiausia egzistencinė prasmė, ir kad ir kaip viskas susiklostė ši moteris nieko nekeistų. - Prakalbo didis vyras suvystytas šešiametės, - pavarčiusi rudas akis, neslėpė savo juoko, visgi nenutylint nepakomentavus šio tokio už širdies griebiančio vaizdo. Tokio, kurio net menkai norėjosi trikdyti. Mažąjam stebūklėliui ištiesus rankas prašant apsikabinimo, ir tuo pat metu ištiesta vyro ranka, visgi privertė Bianca prisijungti į šeimyninį pasisėdėjimą. Žengusi paskutinį žingsnį, neskubant padėjo savo sėdimąją ant Markuso kelio, kartu apglėbiant Malek, ir vis dar nepaleisdama angelėlio, atsirėmė į Wahlstrom krūtinę petimi, netrukus imdama kutenti dukrą. - Tai sakai, pirks čiulpinuką, - vėlei nusijuokusi, akimirką nustojo pirštais bėgioti Thėjos šoniukais, ir vėl šiek tiek pakuteno, kol tiesiog pabučkinusi į jos smulkią kaktytę, giliau įkvėpė pati kiek pasimuistydama įsipatoginant prie vyro. - Rytoj po pamokų, pasiimsiu tave ir važiuosim į vandens parką. Išsirinksi kokį paimti tau maudymosi kostiumėli, - švelniai patraukė nuo mergaitės veiduko užkritusias plaukų sruogeles, rūpestingai jas užkišant už ausyčių, - Tu važiuosi drauge?, - kiek tyliasniam klausimui nuskambėjus, pakėlė akis į Frederic.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
146

TTS #1
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-09, 19:38

Ignoravo faktą jog jis tikrai dabar suvystytas dukters. Tikrai nenorėjo pasijudinti ir be galo patogiai čia sėdėjo, kai prie jo glaudėsi pažas padarėlis vardu Amaltėja. Šiaip tai tikrai nebuvo toks švelnus, čia šios panelės darbas, ji iššaukia tokį Markuso elgiasi. Šiai atsisėdus, pagaliau galėjo ranka apkabinti moterį per liemenį. Na va, daugiau nieko ir nereikėjo, abi sveikos ir gyvos jo glėbyje. Faktas, kad Bianka ir Frederikas dar turi šlifuoti savo santykius, bet tokios akimirkos kaip ši, kai ignoruojamos visos problemos vardan gražių akimirkų Melek atmintyje, buvo nuostabios. Išgirdęs apie kažkokį draugužį, visiškai nieko nesakė. Aišku tėviški instinktai skambino varpais, kad joks priešingos lyties atstovas net tokiame amžiuje negali būti šalia jos, bet Markusas negalėtų leisti savo vienturtei dukrai nepatirti visų gyvenimo duotų malonumų, ne veltui pirmieji susižavėjimai taip įstringa atmintyje, jie tokie svarbūs. Išgirdęs klausimą, akis nukreipė į žmoną. Kiek suraukė antakius pagalvodamas kas jo rytdienos darbotvarkėje. - Pažiūrėsiu ką galiu padaryti. - Tylesniu balsu prasitarė. Be galo nemėgo iš niekur atsiradusių planų, bet šeima yra šeima, jai vieninteliai galima sudrumsti jo dienos planus. - Be to, ryt reikia parūpinti Tėjai naujas jojimo kelnes, nes mėgstamiausios išėjo atostogų. - Jau kiek skaidresniu, malonesniu ir švelnesniu balsu prabilo, pasistengdamas nukreipti dėmesį ties kita tema.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
51

TTS #6
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-09, 22:31

Keista, bet šis vaikas buvo tas vienas iš nedaugelio, kuris pamatęs bet kokį žmogų, puola glaustytis. Nesvarbu, pažįsta nepažįsta, bet jei atrodo patikimas ir pasiruošęs meilumo proveržiui, tai pirmyn į glėbį. Aišku tėvam tai kartais nebūdavo į naudą, mat žinojo ko gali pasitaikyti šiam įdomių padarų pripildytam pasaulyje, bet drausti irgi kažkaip atrodė nei du nei penki. Tad štai, vos Bianc’ai įveikus tą atrodo mažą, bet vaikui akivaizdžiai per didelį, atstumą ir apglėbus šį mažą klecką, mažoji patrynė savo nosiuką į mamos plaukus šią taip pat apglėbdama savo smulkiomis rankytėms ir dar patupdžiusi mažą bučinuką ant jos skruosto kiek atsitiesė, netrukus ties šonais pajausdama poną Kutulį. Bandydama sugauti mamos rankas ir besijuokdama gūžtis, taip dar ir bandant išvengti to baisaus kutenimo, savo akis laikė nuleistas į tas rankas nekadėjas,- ma-mi, ba-a-a-a-aik,- kiek skiemenuoti žodžiai sprūdo pro mergytės lūpas jai vis nenustojant juoktis ir savo akimis gaudyti mamos rankų. Visgi Persephone nustojus ir dar apdovanojus mažesniu bučinuku ties kakta, mažoji kiek gaudydama ora, bet su plačia šypsena veide pažvelgė į mamuką,- vandens parką?- ir taip blizgančios mažylės akytės susmigo į mamos, o vėliau į tėčio,- WOOHOOO!!!- vos po akimirkos sušukus ir staigiai iškeldama rankas į viršų mergaitė išsišiepė, taip dar netyčia su alkūne užgaunant tėtuko nosį. Melek greitai užsidengė burnytę delniukais išsigandusiom akim pažvelgdama ar tėtis dar gyvas ir nereik jam kokio vainiko užsakyti, ir šį tik greitai apglėbusi per kaklą papūtė į nosį, taip bandydama sumažinti skausmą,- atsiplašau… a-aš netyčia,- liūdnai virpindama apatinę lūpyte sumurmėjo, dar pakšteldama į tėčio nosies galiuką, visai kaip mama darydavo, kai Amalthea kur nors susižeisdavo. Jei jau jai tai suveikdavo, kodėl neturėtu ir tėčiui padėti, tiesa?
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-10, 01:48

Dukters it tūkstančio varpelių skambus juokas, užpildęs patalpą, neleido nė akimirkai iš Biancos veido pasišalinti plačiai šypsenai. Jei ir visą dieną, ją kėlė irzulys dėl idiotų kurie niekaip nesugeba sutvarkyti paprasčiausių sąskaitų ir atsiųsti tai ką ji užsisakė, dabar viskas buvo nuplaukę it nebūtą. Tačiau, vos Marcui tiesiai neatsakius į rytdienos planus, moteris kaip mat akimirkai paleido šypsnį iš veido, kiek surakindama žandikaulį pažvelgiant vėl į sutuoktinį, bet taip ir nieko nepasakiusi, gražino žvilgsnį, ties ėmusią krykštauti mažąją. Žinojo, ji tuos Frederic 'pažiūrėsiu', dažniausia jie taip ir baigdavosi, kad jis visgi nerasdavo laiko ir tai Persephone siutindavo labiausiai. Jo meile vaikui ji neabejojo, bet tas darbas.... akimirkomis rodėsi svarbesnis už viską. - Tikrai? Hmm... gerai, tuomet prieš vandens parką rytoj užsuksime į parduotuvę, - trumpam susimasčiusi, galiausiai linktelėjo, pareikšdama naują priedą, prie sekančios dienos planų. Amalthejai staiga kilstelėjus rankytes ir užgavus tėvo nosį, Bianca kiek prikando staiga lūpą, mat na buvo truputi linksma, tas mielas mergaitės pasimetimas, puolimas gydyti tėvuko, bet juk iš kitos pusės tikrai visai ne vietoje jos juokas. Juk gal Marcui visai skaudėjo, aiškų išgyvens, o Melek visa persigandusi. - Aš, kaip gydymo specialistė, manyčiau, kad dar keli bučiukai tėvukui ir jis pagys, - uždėjusi delną ant dukters nugarytes, raminančiai paglostė ją, tuo pat metu ir pažvelgdama į vyro nosį, kuri jau buvo kiek spėjusi paraudonuoti. Tokių gydymų Bianca jau vertėsi visus šešis mažosios Wahlstrom gyvenimo metus, o ir šis vyras regis, ypač šioje situacijoje visiškai nesiskyrė nuo mažylės, kuri bėgdama savo meškučio, netyčia pagaudavo zuiki, ne vietoje ir ne laiku.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
146

TTS #1
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-10, 22:03

Vyras nepajuto kaip labai įsisuko į savo darbą. Per penkerius metus sėdėjo pakankamai aukštai, senato narys tikrai daug laiko atiduoda darbui, tačiau vis vien mažiau nei kiti. Ir visą tai darė dėl dukters, kad ji turėtų visiškai viską, kad gyvenime nereiktų vargti ir viskas būtų paklotą po kojomsis, bet tuo pačiu ir kad būtų protinga jog ne ant sidabrinio padėklo paduota. Kol gyvenimo moterys kuisėsi ant kelių, Markuso veide spindėjo šypsena kuri ne tiek ir dažnai per dieną aplanko jį. Nė nesugebėjo sureaguoti, pasilenkti kai mažosios alkūnė pataikė į nosį. Akimirką akyse pabaltavo ir puse veido nutirpo. Ką toks mažas padarėlis gali padaryti? na bet regis rado kur pataikyti, tam tikras taškas paliestas, kad akyse susikaupė ašaros. Ir šypsena dingo iš veido, patraukė ranką kuri buvo apkabinusi Bianka, tam kad užsidengtų nosį iš kurios pamanė kad pasipils kraujas, bet visa laimė, kad tik šiaip jautrus taškas paliestas. Amaltėjai ėmus atsiprašinėti, jis tik pamirksėjo besistengdamas akis nukreipti į ją, kone sufokusuoti. Veide po sekundės atsirado šypsena, dalinai dirbtinė, bet po truputį ryškėjo natūralumas. - Viskas gerai, Amaltėja, nieko tokio. - Su šiokiu tokiu juoku, prasitarė, bet suvokė, kad liks išsiliejęs kraujas prie akių, tai reiktų lyg ir judintis kažką šalto užsidėti. - Gal jau pavadinkime tai, nuotaikinga diena, bei keliaukime miegoti? - Vis dar trindamas nosį, kad išjudinti skaudamą vietą, pasakė kol akys tyrinėjo susirūpinusios dukters veidą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
51

TTS #6
The stories are real -
the monsters are here

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-10, 23:45

Atrodo ką toks mažas angelėlis galėjo padaryti menku mostelėjimu, tiesa? Na, bet sumaišykime tą menką mostelėjimą su jos neįtikėtina sėkmė, ir gausime štai tokią skausmingą tėčio patirtį. Vargšiai taip skausmingai suspaudė širdelę dėl savo tokio poelgio, kad net pradėjo virpėti apatinė lūpytė, kuri jau labai aiškiai signalizavo apie artėjančias ašaras. O dar ta išnykusi iš tėčio lūpų šypsena, pripylė žibalo į mažos mergaitės skausmo ir liūdesio ugnį. Savo liūdnu, širdį veriančiu it nuskriausto šuniuko žvilgsniuku pažvelgusi į mamuką, o tada į tėtį, mažoji šniurkštelėjo dar paklausydama mamos patarimo ir nutupdydama kelis papildomus bučinukus ant tėčio nosies,- aš tikrai ne-e-tyčia,- kiek stringančiu balseliu sumurmėjusi mažylė dar kartelį šniurkštelėjo liūdnai nužvelgdama tėvukus išleisdama kelias ašarėlias iš akyčių, ir nieko jau toliau nesakiusi, tik lėtai linktelėjusi į Marcus klausimą apie ėjimą miegoti, stipriau apsikabinusi tėtuką, ir paslėpusi savo veiduką jo kakle, laukė kol ją kažkas nuneš liuliuku. Aišku galėjo ji ir savo kojytėm nutipenti, bet dabar buvo baisu palikti tėtuką, ką gali žinoti, gal jis dabar pyksta ir tik tos kelionės link miegamojo metu jai spėtu atleisti. Tad reikia naudotis kiekviena proga.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Rūsys Empty
Rūsys Empty2017-02-11, 00:26

Nesuskaičiuojamus amžius gyvenantis demonas ir štai, tik ką jam į nosį profesionaliai užvažiavęs, trapus šešiametis žmogutis. Pripažinkim iš šono tai atrodė išties juokinga. Tik va ir pačiai Biancai linksmumas visas išblėso, kai jų mažoji princesė su lig kiekviena akimirką vis labiau niko į liūdesį. - Mes žinom, brangioji, kad tu netyčia, - švelniai nubraukė nuo skruostukų pabirusias ašarytes. Markui prakalbus apie lova, bei Amalthėjai iškart sutikus, apsikabinant jį, Persophone dar pažvelgusi į Frederic užgautą nosį, pakilo nuo vyro kelių, pasilenkiant kiek į šoną, pagriebiant tolėliau buvusį kino pultelį. - Jūs eikit į kambarį, tuoj ateisiu ir aš. Tik... surasiu ledo, - atsitiesusi moteris, paskutinius žodžius ištarė tyliau, jau žvelgdama į Marcus, kol tik apsisukusi išėjo.
Back to top Go down
Sponsored content

Rūsys Empty
Rūsys Empty

Back to top Go down
 
Rūsys
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1
 Similar topics
-
» Rūsys

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: Wahlstrøm's-
Jump to: