Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Priimamasis

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
146

TTS #1
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-04-17, 01:34

.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-17, 23:44

Hunteriui šiandien tikrai nesėkminga diena. Rodos, yra raganius, bet kartais jam taip žmogiškai nesiseka, kad nors imk ir nusišauk. Būdamas asmeninėje nedidelėje laboratorijoje, vyras gamino sau ramiai naują eliksyrą, na ar bent jau tokį bandė padaryti, kai jam prisireikė vieno iš ingridentų, kuris nežinia kur buvo nukištas, mat seniai naudotas. Ir kadangi raganiui nesušvietė naudotis burtais jo paieškomis, sugalvojo iškuisti visas spintas ir lentynas. Galiausiai iškuitęs viską, kas buvo akių lygyje, vyras pasilipo ant taburetės ir ėmė knistis aukščiausiose vietose. Deja, bet sugebėjo kažkaip lūžti taburetės koja ir raganius skaudžiai krito ant stalo, ant kurio puikavosi pradėtas gaminti mišinys. Į nugarą susmigo ne viena šukė, pakankamai giliai ir raganiui gana sunkiai pasiekiamose vietose. Kadangi negalėjo pats sau padėti ir normaliai išsitraukyti šukių, nusprendė išsikviesti greitąją pagalbą ir taip greičiausiu būdu patekti į ligoninę, nes tokioje būklėje nelabai pavairuosi. Atgužėjus medikams, jie tiesiog įvertinę paciento būklę nusprendė, kad geriausia bus važiuoti į priimamąjį ir ten juo pasirūpins patyręs daktaras.
Galiausiai patekęs į palatą - operacinę ar procedūrinę, nelabai suprato konkrečiai, Hunteris atsisėdo ant ligoninės lovos ir laukė pasirodančio daktaro, kad pašalintų šukes iš jo organizmo, gilesnes žaizdas susiūtų ir jis galėtų keliauti namo tvarkyti savo jovalo, kurį padarė per savo kvailą galvą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-17, 23:57

Prescott dirbo jau antrą pamainą iš eilės. Ji jau beveik du šimtus metų užsiėmė įvairaus plauko gydymu skirtingose ligoninėse, skirtinguose pasaulio kampeliuose. Moteris dievino savo darbą ir džiaugėsi galėdama padėti tiems, kam pagalbos labiausiai reikėjo. Sėdėdama poilsio kambaryje ir gurkšnodama stipriausią juodą kavą, kokią ligoninė galėjo pasiūlyti, ši pabaigė pildyti kelias formas, kurias ketino perduoti ligoninės direktoriui. Grace buvo beveik beišsitiesianti ant patogios žydros sofos, kuomet supypsėjo jos pranešėjas, paskelbdamas apie naują pacientą. Atsidusus atsikėlė nuo sofos, užsimetė baltą chalatą ir giliau įkvėpus išskubėjo į priimamąjį.
Vos tik išėjus iš poilsio kambario, prie moters pribėgo kelios seselės ir padavė jai atvykusio paciento failą. Beskaitydama užrašus Grace įėjo į užuolaidomis atskirtą kampelį, kuriame stūksojo lova, ant kurios sėdėjo Hunter. Vardas jai nesukėlė įtarimo, kadangi buvo išties dažnas. Per visą savo karjerą ji pacientų su Hunter vardu galėtų suskaičiuoti šimtus. Nepakeldama akių moteris prabilo:
- Mano vardas Grace, - užsikišo šviesių plaukų sruogą už ausies, - nagi, pažiūrėkime, kokio rimtumo tavo žaizda.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-18, 00:11

Hunteris jau spėjo pajusti, kokia šlapia jo nugara nuo kraujo ir jis visiškai nesuprato, kodėl medikai taip ilgai delsia. Juk jam durtinės žaizdos, dar nukraujuos, reiks perpilimus daryt kraujo, o tai vėl papildomos išlaidos ligoninei. Tačiau Hunteris viską hiperbolizavo, sužeidimai nebuvo labai rimti, net jei ir skaudėjo, keliose vietose kelios siūlės ir jis bus sveikas kaip ridikas. Paprasčiausiai jam tereikia, kad kas užsiūtų ne itin dideles žaizdeles.
Galiausiai kabineto durys prasivėrė ir vyro žvilgsnis nukrypo į pasirodžiusią fizionomiją. Jūs neįsivaizduojat, kaip Shade veidas ištįso pamačius praeities vaiduoklį, kurio akyse neregėjo beveik aštuonis šimtus metų. Daktarė buvo beproto panaši į Greisę iš vyro pačių gražiausių prisiminimų. Tiek, kad apranga visai kita, galbūt ir šukuosena, veidą koregavo kiek neryškus makiažas. Tačiau tokio veido Hunteris net ir per amžinybę nepamirštų. Demonų išdaiga? O gal jam jau haliucinacijos prasidėjo nuo netekto kraujo ar sužeidimų? Tačiau kai moteris pasakė savo vardą, per Hunterio kūną nusirito šiurpuliukų banga. - Mano širdis srūva krauju, Greise... - drebančiu iš susijaudinimo balsu vyras pratarė ir staigiai pakilo nuo lovos. Toks staigus judesys turėjo pasekmių, per nugarą nuėjo skausmo banga, bet Hunteris buvo toks apstulbęs, kad net į tai dėmesio nesugebėjo atkreipti. - Čia, čia tikrai tu? - vis dar apšalęs sulemeno, nežinodamas ar tai tikra, ar tai sapnas, ar čia kažkas pokštauja pasivertęs vienintele Hunterio mylimąja, kuri jau seniai turėtų būti mirusi.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-18, 00:23

Jeigu kas nors būtų Grace pasakęs, kad šiandien ji sutiks savo vienintelį vyrą, kurį kada nors mylėjo visa širdimi, moteris būtų pradėjusi juoktis balsu ir palinkėjusi pasakiusiajam asmeniui išsiplauti galvą. Arba persišviesti. Juk Hunter turėjo būti miręs. Grace kitaip neleido sau galvoti, kuomet ji po kelių dienų atgijo ir pasišalino iš jų kaimelio, nežiūrėjo atgal. Žinojo, kad jokiu būtų negalėjo pasirodyti gyva, kitaip visi gyventojai būtų ją medžioję tol, kol ši iš tiesų kažkokiu būdu būtų mirusi. Be to, kaip ji būtų paaiškinusi Hunter kodėl ji liko gyva, o jų dukrytė mirė? Tai buvo nepakeliamas skausmas jai kaip motinai, jeigu dar reikėtų matyti ir vyro skausmą...Grace širdis būtų plyšusi į tūkstančius dalelių.
Prescott pakėlusi galvą nuo popierių ir išgirdusi tą iki skausmo pažįstamą balsą staigiai pakėlė akis. Ar kas nors jai krečia pokštą? Ar Hunter turėjo dvynį apie kurį ji nieko nežinojo? Grace sulaikius kvėpavimą perbalo it sniegas ir rankomis įsikabino į rėmą, laikantį užuolaidas. - Ne...negali būti...- pašnibždom išlemeno. Staiga pasimiršo visas pasaulis ir jos akiratyje egzistavo tik mylimojo veidas. - Ar aš sapnuoju? - vis dar apakus kiek įmanoma iš visų jėgų glaudė papkę prie savo krūtinės, - Hunter? - perklausė lyg nebūtų girdėjusi nei vieno jo žodžio, jausdamasi taip, lyg jos širdis tuoj iššoks iš krūtinės.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-18, 00:34

Moteris, kuri pakerėjo Hunterį dar kai jis buvo piemuo, stovėjo prieš jos akis. Ta begalinė meilė, žmogiškoji meilė, pasirodo, per aštuonis šimtus metų nesugebėjo numirti, net jei Shade ir spėjo susitaikyti su tuo faktu, kad jo vienintelės mylimosios palaikai buvo sumaišyti su kiaulių mėšlu, tos pačios personos, kuri inicijavo Greisės sudeginimą ir jos nebėra tarp gyvųjų. Hunteris suprato, kad visa tai nėra sapnas vos pamatęs moters reakciją. Ji jautėsi taip pat, lyg tai būtų svaiginantis sapnas, per daug tobulas, kad būtų tikras. Shade širdis nusirito į kulnus, sudrėkusios iš laimės akys sublizgo ir vyras staigiai prišokęs prie moters apglėbė ją savo didelėmis, tvirtomis rankomis. - Tu... tu... mirei... - išlemeno jis įsikniaubęs veidu į Greisės plaukus, kurių kvapas kiek pakito per tiek metų. Kvepėjo skaniu šampūnu, nebe lietumi, tačiau tai nekeitė fakto, kad jo glėbyje pagaliau vėl lankosi mylima moteris. - Kaip? Kodėl? - gana nerišliai paklausė kiek atitraukęs veidą, kad galėtų paskęsti Greisės akyse, kaip anksčiau mėgdavo daryti, tačiau jos kūno taip ir nepaleido. Ji buvo tarsi narkotikas, kurio ilgą laiką nebuvo prekyboje, o žmogiškai Hunterio širdžiai nesvietiškai to trūko.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-18, 00:46

Grace krumpliai pabalo nuo užuolaidų rėmo laikymo ir dokumentų papkės spaudimo. Rodėsi kraujas paėmė ir paliko moters kūną nesugrįžtamai. Ji nieko nejautė. Ji vis tikėjosi atsibusti. Gal dirbti kelias pamainas iš eilės nebuvo pats geriausias sprendimas jos psichinei būklei? Jei jau tokie dalykai pradėjo rodytis, vadinasi tikrai kažkas negerai ir reiktų išnaudoti tas keturias savaites atostogų.
Hunter priartėjus Grace krūptelėjo vis dar tikėdamasi, kad jos mylimojo portretas pavirs į demoną, kuris tik piktdžiugiškai iš jos šaiposi. Moteris ne vieną kartą sapnavo tokio tipo košmarus. Bet šis...šis buvo per daug tikroviškas, kad būtų iliuzija. Ir tuo Grace įsitikino vos tik pajuto tas pačias tvirtas, gal kiek suvyriškėjusias rankas ant savo kūno. Jos akys išliko plačios, o kvapas vis dar užgniaužtas. Tai ne košmaras...Tai realybė. - Hunter..- tesugebėjo ištarti tuoj pat pamesdama papkę ant žemės, o rankomis stipriai apglėbdama Shade pečius bei kaklą. - Tu čia. Tu tikras, - ašaroms pradėjus tekėti moters skruostu ši prisiglaudė prie vyro kuo stipriau lyg net neketindama apskritai jo paleisti. Tačiau ranka, kuri taip stipriai spaudė jo kūną tuoj pat permirko krauju, - Tu...tu kraujuoji, - lyg atsipeikėjus ir prisiminus, kad jis jos pacientas pareiškė.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-18, 00:55

Hunteris pamatęs Greisę net pamiršo, kad kraujuoja ir apskritai, kad yra sužeistas. Visgi, jis laimina šią dieną, kada nuvirto namie nuo taburetės ir susižeidė. Jei būtų nesusižeidęs, būtų nepakliuvęs į ligoninę, kurioje paprastai nesilanko ir būtų neatradęs savo mylimosios. Kurį laiką vyras ją laikė glėbyje, juk tiek daug metų negalėjo to daryti. Jo širdis daužėsi it pašėlusi, kvėpavimas buvo kiek trūksmingas, o visas kūnas atrodė, kad net virpėjo iš susijaudinimo. - Greise, mažyte mano, - švelniai sukuždėjo jis ir nubraukė pirštais jos tekančias ašaras nuo veido. Hunteris priglaudė lūpas jai prie kaktos, ak, kaip jis seniai to nebuvo daręs... Kaip jam norėjosi ją visą išbučiuoti, liesti jos gležną kūną, kurio taip smarkiai pasiilgo. Tačiau jai pastebėjus, kad Hunteris kraujuoja, jis tik kiek suraukė kaktą. - Keli nubrozdinimai ir tiek, nieko rimta, - sumurmėjo jis vis tiek nepaleisdamas moters iš savo glėbio, mat buvo per daug išsiilgęs jos šilumos, kad ją iškeistų į savo fizinę būklę.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-18, 01:09

Grace turbūt amžinai dėkos tam asmeniui, kuris sustygavo visų gyvenimus ir šiandien jai leido vėl sutikti Hunter. Dar ir palaimins tą taburetę nuo kurios vyras nuvirto, nes be šio, rodosi, komiško ir visiškai nereikšmingo įvykio, moteris nesijaustų it ant sparnų. Hunteriui sukuždėjus meilius žodžius, kuriuos ji taip seniai girdėjo ir kurių taip pasiilgo per aštuonis šimtus metų, ji palinko jo delno link užmerkdama akis, siekdama artumo, kurį sugebėjo suteikti tik šio vyro prisilietimai. - Prašau, nepaleisk, - sušnabždėjo jam spustelėdama vyro raumeningus pečius kai šis pabučiavo jos kaktą. Nesinorėjo pabaigti šios akimirkos, tačiau jeigu jiedu toliau dels, jos mylimasis ir nukraujuot gali arba dar blogiau pasigaut kokią infekciją. - Nepaistyk niekų, - įsijungus daktarikės rėžimui pareiškė ir susikoncentravusi į problemą atsitraukė. - Reikia dezinfekuoti ir užsiūti, - kalbėdama labiau su savimi, kad nepamirštų ką reikia daryti, suėmė mylimojo ranką ir pasodino jį atgal ant lovos. Akimirką sudelsė norėdama paleisti jo rankos, kad pasiimtų reikiamas priemones žaizdoms, lyg bijodama, kad jeigu paleis- Hunteris dings. Greisė pažvelgusi į jo mėlynas it vandenynas akis šiltai nusišypsojo ir pasiryžo jį paleisti, - nusirenk, - paliepė dezinfekuodama rankas kriauklėje.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-18, 01:20

Hunteris nerealiai buvo išsiilgęs Greisės, netgi jos to sugebėjimo būti racionalia betkokioje situacijoje. Atrodo, jie nesimatė taip ilgai, tačiau ji nepraranda blaivaus proto ir supranta, kad raganiui gydymas yra būtinas. Hunteris moteriai neprieštaravo, tiesiog per daug ją mylėjo, kad galėtų tai padaryti. Priedo, Greisė buvo ta moteris, dėl kurio Shade padarytų bet ką ir vienintelė, kurios jis be jokių atsikalbinėjimų klausydavo. Atsisėdęs ant lovos, iš kiek žemesnės pozicijos jis pažvelgė į Greisę savo žydromis akimis. Shade šypsojosi be jokių pastangų, o širdis vis dar dunksėjo užpildyta seniai jausta šiluma. Jis prieš paleisdamas moters delną jį spustelėjo ir tuomet paklusniai ėmė sagstyti marškinius. - Jei pasakyčiau, kur susižeidžiau, prapliuptum juokais, - per šypseną pasakė vyras, dabar būdamas geros nuotaikos kaip niekada. Atsagstęs visas sagas, jis nusimetė audinį nuo pečių ir galutinai nusirengė, apnuogindamas savo sužalotą nugarą, kurioje vis dar styrojo kelios stiklo šukės. - Nuvirtau nuo taburetės, - vyptelėjo Hunter pasisukęs per petį ir pažvelgė į šviesiaplaukę. Ak, kaip jis pasiilgo to jų buitiškumo, kai Greisei dažnai tekdavo namuose lopyti netikšą Shade.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-18, 01:31

Greisė dėl savo mylimojo Hunter galėjo padaryti bet ką bet kada ir bet kur. Todėl net ir noras būti vyro glėbyje neištirpdė jos profesionalumo ir būtinybės padėti. Ko gero, galima sakyti, kad tai buvo jos pašaukimas. Paskendusi Shade akyse kuomet pajuto jo rankos spustelėjimą, moters veidas šiek tiek nuraudo lyg matytų jį pirmą kartą. Hunter kiaurai persmelkdamas ją žvilgsniu visada sulaukdavo kažkuo panašios reakcijos. Greisė buvo labai paprasta moteris, ji buvo savimi pasitikinti, prireikus užsispyrus, tačiau jei kalba pasisukdavo apie komplimentus jai...Na, ko gero pasislėptų tik braškėse. - Nagi? - paragino vaikiną pati nusišypsodama taip natūraliai ir taip šiltai, kad atrodė dar vakar su mylimuoju gėrė žymiai stipresnį nei dabar raudonąjį vyną. Greisė pasiėmusi metalinę lėkštutę, chirurginį pincetą, pirštines ir peroksidą sugrįžo prie lovos. Kada Hunter marškiniai visiškai paliko jo viršutinę kūno dalį, moters širdis pradėjo plakti dažniau, o kojos virpėti. Giliau įkvėpus ši susikoncentravo į Hunter pasakojamą istoriją, - meluoji, - balsu sukikenusi moteris pažvelgė į vyro akis, - žinai...per savo praktiką turėjau nemažai pacientų, bet nei vienas jų nesugebėjo nuvirsti nuo taburetės ir ateiti su stiklų šukėmis nugaroje, - kiek paerzinusi mylimąjį nusijuokė, - šiek tiek skaudės, - perspėjo užpildama peroksido ant kempinėlės, o šią uždėdama ant visų žaizdų.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-20, 18:28

Išvadintas melagiu, Hunteris besišypsodamas papurtė galvą. - Nemeluoju, rimtai, - teigė jis ir moteriai perspėjus dėl skausmo, kiek susikaupė, kad neimtų aikčioti kaip mergaitė, nesinorėjo silpnu pasirodyti prieš savo moterį. Jo nugara kiek įsitempė, kuomet peroksidas nusėdo ant jo žaizdų valydamas jas. Vyras kiek sukando dantis, tačiau skausmas buvo pakankamai pakenčiamas. - Tai jei būčiau paprastai nuvirtęs nuo taburetės, tai nieko baisaus ir nebūtų nutikę, - toliau pasakojo jis, kad šnekomis galėtų savo dėmesį nukreipti nuo skausmo, visada taip darydavo. - Tačiau užvirtau ant stalo su stiklinėm nulūžus taburetės kojai, - kreivai vyptelėjo jis, mat situacija tikrai komiška. Kur tai matyta, kad galingas raganius neišlaikytų lygsvaros ir nuvirstų nuo paprasčiausios taburetės? Bet čia konkrečiai likimas pasidarbavo, mat įprastai šis būtų kaip nors sugebėjęs nusileisti ant kojų. ir ačiū dievui, kad ta taburetė sulūžo, nes kitaip nežinia kiek dar metų ar amžių jis būtų neišvydęs savo mylimosios. O dabar jis gyvenime ir vėl turi viską, o kada betroško.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-20, 18:41

Greisė kuo švelniau stengėsi dezinfekuoti žaizdas. Apskritai, ji kaip daktarė, visuomet pasižymėjo švelnumu ir miklumu. Greičiausiai tai buvo kelių šimtų metų praktikos vaisiai, tad moteriai tas, ypač šią akimirką, kai reikėjo gydyti mylimąjį, labai pasiteisino. - Tiesa, - nežymiai linktelėjusi Greisė baigė valyti žaizdas ir pasiėmė dezinfekuotą chirurginį pincetą, - iš tiesų jaučiuosi labai prieštaringai:kartu ir džiaugiuosi, kad nuvirtai nuo kėdės, nes dėl to esi čia, tačiau kartu, kaip daktarė, negaliu to pakęsti ir norėtųsi atskaityti moralą, kad reikėtų tokiais atvejais naudoti kopėčias, o ne taburetę, - atsidususi moteris nusišypsojo ir palenkė virš lovos berymantį šviestuvą, kad geriau matytų stiklo šukes, - pasistenk kuo mažiau judėti, - paprašius švelniu žvilgsniu pažvelgė į Hunter ir ėmėsi darbo, - nagi pasakok, kaip gyveni, kuo užsiimi? - sudėtingesnius klausimus tokius kaip "kodėl tu gyvas po tiek laiko ir kas tau atsitiko, kai mane sudegino?" paliko vėlesniam laikui. Be to, Greisė žinojo, kad kalbant vyras mažiau jus nemalonų maudimą traukiant šukes.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-20, 18:59

Jokia medicininė procedūra nebebuvo baisi Greisės rankose, tik jose Hunteris jautėsi pakankamai saugus. Jos prisilietimai, nors ir turėjo kelti diskomfortą, tačiau žaizdų valymas nebuvo toks nemalonus, kaip vyras galėjo tikėtis. Atvirkščiai, jam net patiko, kaip jo mylima moteris juo rūpinasi. Net to jos burbuliavimo vyras buvo nesvietiškai išsiilgęs. - Na, kopėčios buvo kitoje patalpoje, tingėjau eiti iki rūsio jų ieškoti, todėl paėmiau kas arčiausiai buvo po ranka. Ką padarysi, kad nepagalvojau, jog manęs tokio drimbos taburetė neišlaikys, - sukrizeno Hunteris, kuris pakankamai atsipalaidavęs buvo per visą procedūrą. Nors ir perštėjo žaizdas, tačiau nesunkiai viską buvo galima iškęsti. Kaip prašytas, vyras mažai judėjo, netgi kvėpuodamas stengėsi kuo mažiau kilnoti diafragmą su kur kas trumpesniais įkvėpimais. Vaikinas paklaustas kuo užsiima, akimirką pagalvojo ar Greisė įsigilino į ant kortelės esančią pavardę ir apskritai ką nors žino apie Shade darbelius. Jis nenorėjo jos įtraukti į raganiškąją veiklą, todėl begarsiai, kad moteris nematytų sužiopčiojo burtažodį, kuris turėjo medicinėje kortelėje pakeisti jo pavardę į ne tokią žymią. - Turiu nedidelį verslą, iš to ir verčiuosi. Na, o gyvenu... Ilgą vienišą gyvenimą, - atsiduso Hunteris. - Jokia man moteris neatstos tavęs, Greise, - šyptelėjo jis norėdamas atsisukti į moterį, bet laikėsi jos pirminės nejudėjimo komandos. - O kaip tu? Kaip matau pasišventei medicinai? - tarstelėjo susidomėjęs kodėl Greisė apskritai tą dieną sudegus sugebėjo išgyventi.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-20, 19:16

Greisė besiklausydama Hunterio papurtė galvą į šonus trumpam užversdama akis į viršų, - Tu visiškai nepasikeitei, - pasakiusi žodžius moteris nesusilaikius nusišypsojo. Iš vienos pusės Greisė džiaugėsi, kad jos mylimasis- tas pats didelis meškinas, kuris ne taip jau retai ką nors sau pasidarydavo, o šiai tekdavo gydyti. Argi ne ironiška, kad jiedu vienas kitą pamilo būtent tokiomis aplinkybėmis ir vėl, po tiek metų, susitiko ligoninėje, kurioje Prescott dirbo. Tokių atsitiktinumų gyvenime labai labai reta, tad Greisei tuo pačiu norėjosi ir verkti, ir džiūgauti iš laimės. - Kokį verslą? - smalsiai pasidomėjusi ištraukė tris šukes vienu metu. Giliai įkvėpė bandydama ištraukti kiek giliau įstrigusią ir dvigubai smulkesnę šukę. Po Hunter žodžių moters širdis suspurdėjo greičiau ir ši nusišypsojo džiaugdamasi, kad vyras atsakė į jos galvoje besisukantį klausimą nuo tos akimirkos, kai jiedu apsikabino, - aš visus šiuos metus nesugebėjau įsimylėti, - atsakius atsitiesė ištraukdama tą įkyrią kruviną šukę ir įdėdama ją į metalinį dubenėlį. Pažvelgė savo mylimajam į akis. - Tikriausiai ne be reikalo, - pridūrusi šiltai nusišypsojo ir vėl ėmėsi darbo, kad neprapliuptų iš džiaugsmo verkti. - Išbandžiau visokiausias karjeras, bet medicina mano kraujyje, - kilstelėjo lūpų kampučius, - apkeliavau turbūt visą pasaulyje, badydama pagelbėti kiek galiu, - papasakojusi pasirūpino visomis šukėmis. Kiek lengviau atsipūtė. - Reikės susiūti, norėsi nuskausminamųjų ar pakentėsi? - paklausė kaip geroji samarietė.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-20, 20:16

Paklaustas apie verslą, Hunteris nenorėjo visiškai meluoti, tačiau tuo pačiu nenorėjo pripažinti savo moteriai, kad taip žemai nusirito ir pardavė savo sielą. Tačiau nežinojo kas iš šių dalykų gėdingiau: tiesa, ar melas. - Pardavinėju statybines medžiagas statybinėms įmonėms. Turiu nedidelę vadybininkų komandą, didmenininkus ir taip dirbame, - trumpai paaiškino, per daug nesiplėsdamas, mat jam reikėjo sumąstyti kokią nors įmonę, kuri nekeltų daug įtarimų, bet kažkaip paaiškintų jo turtus, jei iki to Greisė dasikastų. Tačiau jo mintis apie melus nutraukė skaudi procedūra, Hunter kiek stipriau sukando dantis ir pirštais įsikibo į šlaunis, kad iškęsti nemalonius pojūčius. Bet jį atkreipė mylimosios žodžiai apie įsimylėjimą. - O kaip aš? - jis plačiai išsišiepė ir kiek pasuko galvą per petį, kad galėtų matyti Greisės akis. Tačiau ilgai netrukdė šviesiaplaukei dirbti, netrukus ir vėl susikaupė nemaloniai procedūrai. - Tau tinka tai, - iškvėpė vyras, kuomet paskutinė šukė buvo ištraukta iš jo kūno. - Nereikia nuskausminamųjų, - pridūrė, mat raganius apskritai nenaudojo jokių medikamentų. Kuomet vartoji tam tikrus eliksyrus, negali rizikuoti apskritai vartoti kokius nors preparatus, mat gali susilaukti nemenkų komplikacijų.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-20, 20:31

Greisė išgirdusi Hunter atsakymą primerkė akis. Na, pirmoji mintis, šovusi jai į galvą, buvo asmeninis treneris arba koks nors bušido kovotojas, mat pažiūrėjus į Shade figūrą, galėjai varvinti seilę mažiausiai valandą. Vien apie tai pagalvojus, moters žandai įgavo sveiko raudonio atspalvį, - Vadinasi, kai man reikės remonto, žinosiu į ką kreiptis, - prikandus lūpą ir susikoncentravus į atliekamą darbą pasakė. - Tu mano širdį pasivogei dar tada, kai pirmą kartą pamačiau tavo sužeistą kūną tame suknistame mūšio lauke, - prisiminus tą dieną Greisė šyptelėjo. - Tą dieną sužinojau kokį svorį iš tiesų galiu pakelti, kai teko tempti tavo gražųjį užpakalį į savo namus, - nusijuokus nusimovė lateksines pirštines ir iš naujo dezinfekavo rankas. - Tiesą sakant, nuo tos dienos ir supratau, kad tai mano pašaukimas, - šyptelėjo. Vyrui atsisakius nuskausminamųjų Greisė giliau įkvėpė. Žinojo, kad jam skaudės. Vis tik adata buvo ganėtinai ilga ir pakankamai stora. - Iškart atsiprašau, - švelniai tarusi pervėrė siūlą per kilputę ir atsargiai pravėrė adatą pro jo odą, gražiai užsiūdama žaizdą.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-21, 16:11

Kalbant apie Hunterio figūrą, tai paprasčiausiai raganius mėgdavo užsiimti fizine veikla, kuomet nedirbdavo. O kadangi jis darbo tiek ir daug neturėjo, tai ir sportuodavo pakankamai daug. Ką daugiau ir beveiksi, kai šeimos neturi bei nei vienu draugu nuoširdžiai nepasitiki bijant, kad kuris nors galėtų susmeigti jam peilį į nugarą. Moteriai prakalbus apie remontą Hunter įsijautęs į savo melą jau norėjo aiškinti, kad jis kitokias statybines medžiagas pardavinėja, tikrai ne tapetus ar parketlentes, bet susilaikė nuo komentarų, tik linktelėjo galvą į tai. Moteriai prakalbus apie tas žmogiškąsias dienas, vyras lengvai atsiduso. - O aš tave įsimylėjau pirmą kartą kai pamačiau. Jei neklystu, tada man buvo vos penkiolika. Nors tu tą žinai, dar tada pasakojau, - širdį pulsavo tikra šiluma kalbant apie jų praeitį. Hunter jei galėtų, atsuktų laiką atgal ir padarytų viską, kad Greisei nebūtų reikėję kentėti tokių žiaurių skausmų ir jie būtų nugyvenę gražų laimingą gyvenimą vienas kito glėbyje auginant mažąją jų dukrą. Skaudu buvo jos netekti. Norėjo jis moters paklausti apie jų dukrą, galbūt ji išgyveno, bet netrukus adata susmigo į jo odą, sukeldama nemalonų skausmo pojūtį. - Viskas gerai, - per sukąstus dantis vyras išspaudė. Ne kartą jam teko lopytis pačiam žaizdas, bet žymiai nemaloniau ir skausmingiau kai kitas tai daro. Tačiau Shade buvo tvirtas vyras ir galėjo nemažus skausmus iškęsti.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-21, 16:32

Nors Greisė ir buvo girdėjusi istoriją kaip Hunter ją pamilo iš pirmo žvilgsnio, bet dar iki dabar jai sunku patikėti, kad penkiolikos metų paauglys galėjo pajusti tokias stiprias emocijas net su ja nesusidūręs akis į akį. Galbūt tais laikais pamilti buvo kur kas paprasčiau nei dabar? Greisė nejučia susimąstė ar vyras, pažinęs ją iš naujo pamils lygiai taip pat. Per 800 metų moteris spėjo padaryti dalykų, dėl kurių iki šiol gailisi ir kurių nenorėho pripažinti ir sau. Greisė nors ir buvo geras žmogus, nebeliko tokia nekalta ir naivi kaip tais laikais.
-Žinau ir vis dar negaliu patikėti,- šyptelėjus atsakė ir toliau kantriai ir kuo atsargiau tvarkėsi su jo žaizdom. Po gerų 20 minučių Greisė baigė užsiūti žaizdas ir užklijavo specialius pleistriukus, kad ponaitis Hunteris nenutrauktų siūlių bedarydamas kokią nors kvailystę.- Na va, baigta, - švelniai užklijuodama paskutinį pleistriuką tarė, - bent savaitę turėtum pasistengti nepersitempt,kad nenutrauktum siūlių, tuomet po 2 savaičių galėsim jas ištraukti, - pareiškusi atsitiesė ir iškvietė seselę,kad surinktų visas šukes ir įrankius.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty2016-11-21, 21:26

Hunteris kantriai sėdėjo visas tas dvidešimt minučių, kol galiausiai visos žaizdos buvo užsiūtos ir užklijuotos. Žinoma, liks keli randai, bet jie ne pirmos ir ne paskutinės puošmenos ant raganiaus kūno. Hunteris žinojo, kad dabar, kai praėjo tiek daug metų, viskas bus kitaip. Jie abu daug gyvenimo matė, įgijo daug gyvenimiškos patirties, neabejotinai kažkuo pasikeitė ir nebėra tie nekalti naivūs žmonės kaip anksčiau. Tačiau Shade nė akimirkai savo meile nesuabejojo, kaip ir Greisės fizionomijos tikrumu. Vos tik ji baigė tvarkytis su žaizdom, vyras neskubėjo rengtis. Nekreipdamas dėmesio į patalpoje esančią seselę, Luther atsistojo, priėjo prie Greisės, pakišęs rankas po jos daktarės chalatėliu, apsivijo liemenį ir karštai, nieko nelaukęs įsisiurbė jai į lūpas. Aišku, seselė net sustingo stebėdama ką pacientas daro su pasižymėjusia daktare, bet papildomas dėmesys Hunterio nejaudino, jis nuo pat tos akimirkos kai pamatė Greisę, norėjo įsisiurbti jai į lūpas. Po aistringo bučinio, kuris buvo tik dalelė to, ką norėjo atsigriebti už visus tuos metus, Hunteris kvailai ir plačiai išsišiepė. - Ačiū, daktare Prescott, - dusliu, prikimusiu balsu pratarė nužvelgdamas moters išsiilgtas akis.
Back to top Go down
Sponsored content

Priimamasis Empty
Priimamasis Empty

Back to top Go down
 
Priimamasis
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next
 Similar topics
-
» Priimamasis

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas-
Jump to: