Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 suoliukai

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
296

TTS #3
The stories are real -
the monsters are here

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-01-26, 03:11


Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-02, 21:29

Galbūt laiką, ateiti į šią vietą, vaikinas pasirinko ne patį geriausią. Nes vakare čia gana nuošalu, kaip keista būtu. Dieną zuja minios žmonių, kurie mėgausi vietos grožiu, o vakare ar naktį, jie pranyksta. Bet jam čia tada, būna savotiška oazė, kai nereikia bandyti bendrauti su kitais, ir pabūti tik sau. Na ir nesinori visą dieną sėdėti namuose ar darbo reikalus tvarkyti mieste.
Būtent dabar vaikino kojos, jį nunešė link suoliuko, kuris buvo po medžiais, kad galėtu net daugiau pasislėpti, nuo tų, kurie galbūt keliaus taku. Raganius dabar buvo su ausinuku ir klausėsi muzikos. Būtu ir akis užmerkes, bet jau šiame mieste pasimokė, kad pasisaugoti jo rasei, gal geriau reikia, nes naktiniai padarai, nelabai kartais supranta, ar čia raganius ar tiesiog paprastas žmogus. Neturėjo dabar jokių požymių ir plius namuose dar pabandė vieną burtą, kuris turėtu laikinai paslėpti jo magišką aurą, nuo jautresnių padarėlių. Tad lyg čia ir bandymas buvo toksai.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-02, 23:04

Na kaip ir dauguma mistinio pasaulio atstovų, ji tai pat mėgo naktį, jos ramybę ir gal net tą pavojingumą, nes niekad negalėdavai žinot, kas išnirs iš už kampo. Tačiau kas šį vakarą ją patraukė į vyšnių sodus, buvo neaišku. Lėtai eidama vingiuotu takeliu tarp medžiu, ji užsigalvojus žvelgė į priekį. Mintyse buvo taip pasiklydus, net nelabai klausėsi kreipė dėmesio į pačia aplinką ir kas joje galėtų būtų. Visgi šiandien buvo sunki diena, tiek daug mirčių per vieną dieną, tiek daug sprendimų. Jautė, kad kažkas vyksta nenormalaus, kad pusiausvyra svyruoja ir tai nežada nieko gero. Mažiausiai norėjo, kad būtų į velta į visa tai, bet žinojo, kad jei galiausiai paaiškės blogiausias scenarijus, jai vis tiek teks būtų įvykių centre.
- Pavargau,- nejučia sustojus, garsiau pasakė atsidusdama. Pakėlus galvą į vyšnių šakas virš jos, žiūrėjo kaip jos palengvą svyravo vis mesdamos savo rusvus žiedus.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-02, 23:11

Pirmiausia pajutęs, o paskui tik išgirdęs, kad artėja kažkas prie tos vietos, kur raganius, dabar beveik ir meditavo. Iš karto atmerkė akis ir išsitraukė ausinukus. Bandė dabar gana tamsioje aplinkoje pasakyti, kas ten artėjo, tačiau vėliau supratęs kas tokia čia buvo, vaikinas tik tyliai atsiduso. Nesinorėjo jam kompanijos, tačiau jo būdas buvo atsirasti netikėtai prie pažystamų. Tad ir dabar, vaikinas atsikėlė vos nuo suoliuko ir paėjo kelis žingsnius, kad ji galėtu pamatyti irgi vaikiną.
- Jeigu pavargai, pasiūlyčiau tada prisėsti ant suoliuko,- jo balso tonas buvo malonus ir šiltas. Kitaip nesielgė su tais, kuriuos raganius pažinojo ir net laikė savo draugais. Kiti gal sulaukdavo suvaidintos šypsenos ir tiek. Bet šiuo metu Douglas nuoširdžiia šyptelėjo jai. Bet nebūtu jis, jeigu neapžiūrėtu jos visos, per kelias tas atėjusias akimirkas. O tada vėl grižo prie jos pačios veido, kad pastebėtu, kaip į tokį jo pasirodymą, reaguos mergina. Juk gali būti kad išsigąs arba blogiau, puls kažką blogo daryti šiam vaikinui.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-04, 01:18

Pavėluotai išgirdo žingsnius ir kažką sukrutant šešėlį, tai gerokai jai buvo nebūdinga. Pasukus galvą į tą pusę, po akimirkos pamatė vaikiną ir paskui atpažino kas prie jos priėjo. Jos veide iškart atsirado milžiniška nuoširdi šypsena, kuri sekė po jo. Šis susitikimas išsklaidė visas prieš tai buvusias mintis.
- Douglai,- ištarė žengdama žingsnį prie jo ir sveikindamasi apkabino per pečius. - Kodėl mes amžiais susitinkam tokiose vietose ir visada vakare, tai tampa įpročiu,- tyliai nusijuokė, tikrai labai džiaugėsi jį matydama, kažkodėl nesinorėjo šiandien būt viena, likti su savim. - Pavargau kaip ir dauguma žmonių nuo šio beprotiško pasaulio,- lyg norėdama pasiteisinti dėl jo anksčiau pasakyto žodžio šyptelėjo. - Geriau pasakok, ko tu čia vienas patamsy sėdi?- kilstelėjo antakiuką, nužvelgdama draugą, bandydama atspėti jo priežastis.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-04, 05:01

Keistai gavosi, tyliai eiti dabar iki jos. Tačiau kai ji taip greit nusiramino, pamačius raganių, Douglo veide žaidė paprasta šypsena. Visgi senokai matė ją ir net galima sakyti pasiilgo jų tokių keistų susitikimų kažkur gamtos ar miesto kampeliuose.
- Tiesiog galbūt abudu tik vakarais būname laisvi nuo dienos veiklų, o dėl keistų vietų, tai nežinau. Galbūt ir tiesiog abudu turime išrankų skonį ką pamatyti mieste šiame,-linksmai kalbėjo, kol nepajuto, kad mergina apkabino jį, tad vaikinas nelaukdamas kitos progos, rankos apkabino ją ir vos pakėlė nuo žemės. Ir tada kelis kartus apsisuko aplink save. Bet vėliau sustojo, kad nepasidarytu blogai vienam, ar kitam. Pastatė atgal ant žemės ir išklausė jos pasakymo, bet savo rankas atitraukti nuo jos buvo sunku, tačiau tai padarė. Raganius mėgo kartais elgtis kaip jaunas vaikinas, nors jo amžius buvo, labai didelis.
- Pats tiesiog rinkausi vietą, kurioje naktį nebūtu daug žmonių ir galėčiau tiesiog pailsėti nuo miesto garsų,-lėtai pasakė ir pasuko galvą, link suoliuko, nuo kurio atėjo pats,- Gal nori prisėsti?-paprastai paklausė vaikinas ir tada šypteli,- Ir plius, visgi žinodamas kad mūsų susitikimai būna netikėčiausiose vietose, manau dar laukiau ir pačios,-nusijuokė, bet sakė tiesą, nes kartais kai sėdėjo vienas, akimis tikrino aplinką ir vildamasis kad nereikės vienam ilgai sedėti.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-04, 16:38

Tikriausiai mažai kas šiais laikais neskuba ir neturi įtempto gyvenimo tempo. Nors jos visai kitoks buvo, bet visgi, net ir ji pavargdavo, ne patį lengviausią gyvenimo kelią jai jos gimdytojai paskyrė. O ir skųstis dėl to nebuvo prasmės, seniai teko su tuo susitaikyti. Tad tokie susitikimai, jai tarsi atgaiva nuo visos tos maišalynės būdavo.
- Arba tiesiog išvada tokia, kad mes tiesiog keistuoliai, susitinkantys šiurpiuose vietose naktį,- šyptelėjo, kažkodėl šis pavadinimas jai visai patiko, kai nelabai ir jautėsi normalia. Stipriau įsikibo į jį it juokdama kelis kartus suspygo kai jis pradėjo dar ir sukti ją ratu. Pagaliau kai pajautė žemę sau po kojom, garsiai nusijuokė, atremdama savo kaktą į jo petį, kad greičiau nesisuktų galva ir viskas aplinkui. Bet kaip ir jis atsitraukė, žingsnį žengė atgal pažveldama į jį.
- Taip galim pasedėt arba gali palaikyti man kompanija ir pasivaikščioti, nes seniai kada buvau čia,- šyptelėjo, pasitaisydama rankinę. Ypač dabar kai nieko nebuvo, vieninteliai, kurie visą šio parko ramybę drumstė tai buvo jie, todėl pagalvojo, kad būtų visai smagu pasinaudoti galimybę. - Kitaip tariant, tikėdavaisi, kad kur iš pakampio išlysiu?- kiek paerzindama užklausė, nors iš tiesų norėjo tai sužinoti, pasijautė kiek nustebus, gal visgi ne ji viena tikisi kažkokios draugijos, kai pasilieka viena.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-04, 20:25

Išgirdus tokį jos apibūdinimą, kuris apima juos abudu, vaikinas vos nusijuokė. Kaip buvo paprasta ir lengva su ją bendrauti, o tai reta šiame mieste, kai kas antras sutiktas, yra ne žmogus, ir savo tikslo kažkokio siekiantis monstriukas. Tačiau nors ir ji nebuvo paprasta žmonių mergina, vaikinui netrukdė tai ir galėjo palaikyti gana draugiškus santykius būtent su ją. Keistai skambėtu, tačiau jis dažnai atsipalaiduoja ir leidžia savo tokiai jaunai pusei išlysti. Nes rimtas verslininkas, niekada nesukinės merginos, vidury tokio sodo.
- Čia būtent geras pavadinimas, kuris apibūdina mus,- nusijuokia tyliai,- Jeigu būtume vampyrai, tad tokie susitikimai nieko keisto nebūtu,-vos pakraipė galvą ir tada šypteli. Išgirdęs ko ji norėtu veikti, vaikinas pakėlė akis į dangų, lyg galvodamas,- Aš mieliau pasivaikščiočiau, nes jau sedėti ten po medžiu, buvo nuobodoką ir visas sustingau,-linkteli ir tada pažvelgė į ją,- Aš visada tikiuosi, kad kas nors iššoks iš krūmų ar nuo kokio medžio. Bet dažniausiai naktį ir keistose vietose, būtent pačios tikiuosi, nes moki taip tyliai prisėlinti,-lėtai bet gana linksmai pasako. Prieš tai kai sedėjo čia vienas, jo nuotaika buvo tokia niūri ir pilka, tačiau dabar negali nuo veido pašalinti šios draugiškos šypsenos ir gana linksmų minčių, kaip gal vėliau, jai nesitikint, pakūtenti, nes kiek pamena, šioji mergina to gana bijo. Tad jam patinka tai daryti, nors po to gauna atsako.
- O tai čia jau malonu, kad nėra kitų žmonių šioje aplinkoje, nes jie iš karto sutrukdytu ramią aplinką,- jau kur kas rimčiau pasakė vaikinas.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-06, 20:14

Paminėjus Douglui vampyrus, jai mintyse šmėkštelėjo pastarieji nuotykiai su vienu tokiu iš jų, kurie turbūt kaip ir reikėjo tikėtis baigėsi nei šiaip ne taip. Ji retai kada matė pasisekusius santykius tarp tokių padarų kaip ji, vieninteliai žmonės kažkokiu būdu visada bent ties šiuo klausimu būdavo pranašesni, gal dėl to, kad jie jausmus vertino ir jautė labiau. Tačiau Isabelė greitai iš savo minčių grįžo prie vaikinuko, kurio šypsena žadino ir ją tai pat šypsotis.
- Net jei ir nebūdami vampyrai, nori nenori naktis visus gundo,- gudriai šyptelėjus atsakė, žvilgtelėjus į jo akis. - Kas gi galėtų atsisakyti, kai būtent tokiu paros metu, nežinia kas gali nutikti ir nežinia ką gali sutikti,- tyliau saldesniu balsu pratarus, ją visada intriguodavo toks metas. - Nuostabu!- plekštelėjo rankomis apsidžiaugdama, kad jos sumanymas tiko. - Reikia pagaliau kaulus pakrutinti,- nusijuokė ir tai pasakius pasijuto kažkodėl labai sena, kaip iš kokia naftalilinė bobutė. Klausydama jo, po truputi pradėjo eiti išgrįstu taku, kuri vos apšvietė seni žibinti virš jų. - Turėjau daugybės metų patirtį, kuris tapo įpročiu žmones taip gąsdint, kitą kartą pasistengsiu eiti "King Kongo" žingsniais, kad girdėtum už kilometro, gerai?- prunkštelėjo, pusiau žadėdama tą, bet nenusilaikius vis tiek nusijuokė. Jie kaip visad palaikė pokalbius visus su humoro gaidele, kurio sunku buvo išvengti.
- Kartais tikrai sunku tarp jų būti, bet kai mes sutinkam, galim sakyt ramybė ir taip būna sutrikdyta,- pratęsė kiek patylėjus ir po minutės atsakius, žvilgtelėdama į žemę ir šyptelėdama.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-06, 21:37

Šią akimirką, vaikinas nenuleido akių nuo šios merginos. Turbūt taip visada būna, kai jie susitinka, nes galima sakyti, kad jos išvaizda galėtu patraukti kiekvieno vaikino akis. Tad jis džiaugėsi, kad nereikės vienam būti, nes greit būtu nusibodę, ir tektu ieškoti, kokios įdomesnės veiklos.
Klausydamas jos, jo veidas niekada nesustojo šypsotis, -Manyčiau tavo tiesa. Tačiau mano naktis dažniausiai greit prasideda lovoje ir saldžiu miegu. Visgi per dieną, sugebu save nuvaryti nuo kojų,-linksmai pasakė ir tada ėmė judėti su ją kartu tuo takeliu. Vaikinas vos truputi pajudino rankas, nes jos dėl gana netrumpo sėdėjimo, buvo pradėję tirpti. Tad kai ji vėl kalbėjo, vaikinas pasisuko galva į jos pusę,- Tikiuosi nesiūlysiu dabar dar kokios jogos pratimų padaryti, kaulus išjudinti?-linksmai užklausė jos. Douglas akimirka ją patyrinėjo ir tada nužvelgė kelia einantį priešais juos. Šiame sode takeliai tikrai buvo netrumpi, tad bus laiko jiems dar pasikalbėti. O vėliau turbūt susigalvos ką veikti toliau,- Na gal ir nereikia taip garsiai vaikščioti, nes dar pusę miesto išgąsdinsi kartu. Tad geriau pasilik prie to savo tylaus vaikščiojimo, o aš manau bandysiu priprasti,-šelmiškai pasakė.
Truputi primerkė akis ir tada šypteli plačiau,- Na jau ir nėra kam čia trukdyti. Nebent manai medžiai nori ramaus vakaro miego?-ale rimtai paklausė, nors akys juoko buvo pilnos. Pats dar truputi pavaidindamas, apžiūrėjo tas vyšnias, kurių šakos ir lyg atrodė, kad miega. Bet greit vėl grižo prie jos pačios. Jų pokalbiai buvo labai apie orą ir bites dažniausiai. Taigi dabar jie abudu neturi jokių planų pasinaudoti vienas kitų, ir tiesiog leidžia bendrai laiką. O tokios vietos ir paros metas, suteikia tam savotiškos žavęsio,- Bent jie nereikš garsiai savo priekaištų, tad toliau drumsim sodo ramybę,-linksmai pasakė ir tada gana mikliai jo rankos pakūteno jos šoniukus. O tada pats raganius atšoko, kad negalėtu ji taip lengvai jo pasiekti.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-11, 00:06

Neskubėdama ir lėtai eidama taku, klausydama Douglo ir mėgaudamasi vakaro vėsuma bei kartos nuo karo pasirodančiu mėnuliu tarp debesų, ji negalėjo nesijuokti arba nesišypsoti. Tikriausiai vėl po visko, jai skaudės žandų raumenis bei žandikaulį, tikriausiai reikėtų prie visko priprasti.
- Oho, o galvojau per naktis prie kokio kompo sėdi ir dirbi,- suklapsėjo akutėm, šyptelėdama. - Nors apkamšytas, tarp milžinišku baltų patalų... šitas įvaizdis irgi tau tiktų,- garsiai pamąsčius pasuko galvą į jį, Isė aiškiai nužiūrėdama vaikiną sau pačiai palinksėjo ir patvirtino ką norėjo pasakyt. Pakrypus kalbai apie jogos pamokėles, teko pasukti galvą ji niekad per daug joga neužsiiminėdavo, žinoma lankė įvairius kovų menus, kur kiekviename kažkuria prasme buvo savaip integruoti jogos pratimai, bet tai buvo viskas. - Nebent savus jogos pratimus galėčiau parodyt,- atsakė gudriai nusišypsojus, akys žybtelėjo, akivaizdžiai jose žaidė velniukai, kure nori nenori išlydavo laukan. - Ak tu priprasi,- prisimerkus sušnabždėjo nenusukdama galvos nuo jo. - O gal taip dar geriau, kai išgirs pulkas žmonių ir visi prisijungs prie mūsų, nenorėtum to? Ar verčiau nori, kad būtumėm tik mudu?- paliesdama jo ranką, žemiau peties, švelniai pratarė, stebėdama jo reakciją ir ką jis atsakys į tai.
- Jie irgi... gyvi, taip? Tai manau jiems kaip ir mums naktis reiškia poilsį ir miegą, o mes dabar trukdom,- keistai jautėsi kalbėdama, pusiau juokdamasi, nes tai skambėjo absurdiškai, kai ji gvildeno medžių egzistencija bei jų tariamą miegą. - Na bet kokiu atveju, mes šio sodo VIP asmenys arba galim pabūt narzicais ir įvardinti save kaip valdovus,- teatrališkai vaidindama sužvaigždėjųsį ir susireiškminusią merginą, ištiesė nugarą, atstatė krūtinė į priekį, subinę atgal grubiai tariant, kaklą labiau patempė ir kiek smakrą kilstelėjus, ranka grakščiai švystelėjo plaukus nuo peties. Laisvą ranką įsiremdama į šoną, kelis metrus taip paėjo kaip raudonu kilimu ir galiausiai sustojus kiek nusijuokė atsisukus į jį ant kulno.
Na, žinoma ji tokio netikėto puolimo nesitikėjo ir nelabai buvo tam pasiruošus. Tad ant viso sodo sužviegus iš juoko ir besiraitydama nuo kutulio, nepaliaujamai muistėsi, kol jis baigė. Vos pakėlė galvą ir pažiūrėjo į jį prisimerkus ir mintyse jau rengdama, saldų keršto planą. Perbraukus liežuvių per apatinę lupą, atsitiesė pasitaisydama paltą. Iškvėpė orą per burną tarsi netikėtai pasiruošus, keliais greitai žingsniai prisiartinus ir šiek tiek neapskaičiavus visgi mažo atstumo ir pagreičio dėsnio, čiupus jį pagriovė į pievelę. Pasirodo ten buvo nedidelis kalniukas tad jie gražiai nusirito susikibę į kalną, prižiūrėtojų sugriebtų rausvų žiedų. Po minutės, atmerkus akis, kelis kartus pasimarkstė, nes nedidelė sauja tų žiedų buvo ant jos veido. Pagaliau pripratus akimis prie tamsus, ji tik dabar suprato, kad ją slegia kažkas sunkaus. Pakėlus žvilgsnį į viršų ir kaip tik vėl mėnuliui nušviečiant viską, ji susidūrė su Douglo veidu, kuris gražiai tysojo ant jo.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-11, 07:56

Na ir kaip ir šioji mergina, taip ir vaikinas lėtai keliavo takeliu, būdamas visą laiką prie jos šono. Douglas tiesiog galėjo nuoširdžiai šypsotis šiuo metu, nes mergina nekėlė jam jokios grėsmės, arba to nejaučia. Bet vis vien, jam nebuvo svarbu, nes dabar nenorėjo apie tokius dalykus galvoti. Tad nukreipdamas mintis, pažvelgė į jos plačią šypseną. Toks dalykas, privertė ir jį plačiau šypsoti. Turbūt ne vienai jai, skaudės žandus, nuo pertempimo.
- Prie kompo ne tiek ir daug sėdžiu, kaip galima įsivaizduoti. Labiau mano darbas skirtas kojoms, nes tenka pasivaikščioti ir pakeliauti mano darbo reikalais,- rimčiau pasakė ir tada nusijuokė,- Manau pačiai labiau tiktu toks įvaizdis, nei man,-šypteli ir tada pasuko akis į dangų. Bet greit atsisuko atgal į jos pusę. Sunku žiūrėti į kitus dalykus, kai vaikinas visada mieliau renkasi žiūrėti į ją. Jai taip susakius, apie savo jogos pamokėles, vaikinas liko intriguotas, tačiau veide buvo tik paprasta šypsena,- Mielai sutikčiau, kad parodytum kelis savo tokius judesius. Reikės kada pačia pasikviesti pas save šiame mieste,- lyg tarp kitko pasakė ir tada nusijuokė, iš sekančių merginos žodžių. Bet neturėjo ką atsakyti, tad tik vos palinksėjo galva, lyg jai pritardamas. Tačiau kai ji paminėjo daugiau žmonių, vaikinas vos papurtė galvą,- Geriau liksiu su tavim dviese, tai kur kas maloniau yra,-linksmai pasakė jis ir šypteli jau kur kas meiliau. Mergina nežinia ar kažką darė, tačiau raganius neatitraukė akių, nuo jos. Galbūt užkerėjo.
Nes ir pačios toks nekaltas prisilietimas, vaikinui patiko ir tiesiog pažvelgė į akis. Douglas vos atsakomai su pirštukais perbėgo per jos rankutę irgi ir tada greit atitraukė. Vėliau sunkiau būtu, atitraukti nuo merginos, kuri šiam vaikinui patiko labiau nei įprasta draugė. Tačiau dabar vaikinas nebandė į tai gilintis, nes toliau jos žodžiai, nutraukė jo mintis. Turbūt ir gerai, kad tai buvo.
- Patinka toks mūsų pavadinimas,-linksmai nusijuokė ir kai ji taip papozavo, vaikinas vos rankas sudėjo, lyg ją fotografuotu ant to raudono išgalvoto kilimo. Raganius mėgo fotografuoti, tad turbūt per metus, kiek gyvena, yra namie prikaupęs nemažai savo darytu fotografijų iš nemažai laikmečių.
Kai jis taip ėmė ją kūtenti, jos atsakas buvo to, ko vaikinas tikėjosi. Juk neketina ramiai leisti šito laiko. Bet pasirodo, mergina lengvai nepasiduos ir visgi sukūrė keršto planą. Tik vos spėjo pats patraukti rankas nuo jos kūno, mergina padarė savo, tad dabar abudu gulėjo ant tos žiedų ir lapelių krūvos ir jis galėjo gana neblogai matyti jos veidą, kuri papuošė rausvi žiedai. Tad vaikinas vos pakėlė galvą, kad dar geriau matytu ją ir nusijuokė,- Na ir nenaudėlė tu pati,- negalėjo sustoti juoktis vaikinas, ir pirštukais vos nubraukė kelis žiedelius nuo jos veiduko. Tačiau neskubėjo taip pasitraukti, bet kartu pasistengė, kad ir neslėgtu jos per daug.
- Tad ir ką man su tavim daryti, kai esi tokioje pozicijoje?-akyse pasirodė maži velniūkai ir net pirštukai jo rankų sujudėjo iš nekantrumo. Visgi turbūt jau senokai ją reikėjo taip pasiguldyti ir galbūt ką nedoro nuveikti. Nors ir dabar jie teoriškai yra viešoje vietoje, tačiau dar nėra aplinkui nė gyvos dvasios, išskyrus kelias voveres ir brundukus.
Žvelgė į ją iš viršaus, bet greit jau atsigulė šalia jos pačios, toje žiedų kūpetoje ir vos nusijuokė,- Niekada nemaniau kad, taip lengvai būsiu įveiktas ir paguldytas.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-12, 02:19

- Vargšios kojos, turbūt pastoviai fastungel'iu tepiesi parėjęs iš darbo, todėl viskas aišku kodėl paskui tave galima rasti tik lovytei,- palinksi galvą nustačius apgailestaujantį senučiukės veidą, negi praleis proga vėl kiek jį paerzinti. - Man?-kilstelėjo antakiuką ir trumpam nutilus tarsi pamąstė apie tokį scenarijų žvelgdama į tolį. - Na negalėčiau nesutikti, o kas galėtų atsispirti šiltiems ir minkštiems patalams,- nenoriai sutiko su juo, jai visada patikdavo kas susiję su miegu kažkas tokio. Visada rinkdavosi kas patogiau ir maloniausia sau. - Na pažiūrėtumėm ar taip tau labai ir patiktų,- išlaikydama tokį patį balso tembrą ir intrigą atsakė, galiausiai vėl pasukdama galvą į jį. - Tu vis kalbi apie savus namus, bet taip galiausiai ir neprieinam prie to, vis kažkas sutrukdo,- nusijuokė pagalvojus, kad visad taip ir būdavo su jų susitikimais. Aišku ji vos susilaikė nuo pasakymo apie savo namus, bet pakvietimo į juos. Kažkaip iš merginos lūpų tai ganėtinai keistai turėtų atrodyti, nors jai mažiausiai tai turėtų rūpėt. jam pareiškus apie norą labiau likti dviese, viduje apsidžiaugė labiau nei reikėjo, tarsi maži fejerverkai sproginėjo viduje. - Kaip įsakysite,- pridėjus ranką prie kaktos sukomandavo nusišypsojus.
Tačiau tą akimirką kai jis pažvelgė jai į akis, jos ranka buvus prie kaktos tarsi sustingo ir ji lėtai ją nuleido. Kažkodėl viskas aplink sulėtėjo, viskas išnyko ir liko tik jis ir jo akys. Jo prisilietimas tarsi ją pažadino, nepastebėjo kaip kelias žingsniais atsiliko nuo įprasto ėjimo, Douglas ją visai išvedė iš rikiuotės.Bet tai netruko ilgai, vos jam patraukus ranką, viskas vėl grįžo. Sumirksėjus kelis kartus, greitai vėl prisigretino prie jo, jausdama nedideli dilgčiojimą ant savo rankos. Nelabai suprato kas čia ką tik įvyko, tikėjosi, kad jis nepastebės jos tokio keisto elgesio, kurio net dabar pati nelabai suprato.
Gulėdama ant minkštos krūvos lapų bei žiedlapių, sau priminė, kad kai kitą kartą kažką tokio sugalvos vėl daryt, reikės pagalvot apie visus nesėkmės variantus, kurie gali atsitikti. - Tai nebuvo numatyta mano plane,- pūstelėjus kažkokį lapelį nuo lūpų prisipažino ir prunkštelėjo. Isabelė nejučia nutilo, pajautus jo pirštus sau ant odos ir nustojo judėti, nurijus seiles. Pakėlus akis įdėmiai nužvelgė jo veidą, kuris kaip niekad arti buvo jos. Pagalvojus, kad ji per daug ilgai tyli, ji kiek virpančiu balsu iš pradžių atsakė, kol galiausiai jis vėl pato įprastas. Kažkodėl jai pasidarė gėda dėl savęs pačios, kaip reaguoja ir jaučiasi. - O ką paprastai darai tokioje pozoje?- į klausimą klausimu atsakius, pakėlė ranką ir kelis žiedus iš jo plaukų išėmė, nenuleisdama žvilgsnio nuo jo. Tarsi laukė ką jis toliau darys, bet jam atsitraukus ir atsigulus šalia jos, viduje ji iš vienos pusės pajautė didelį nusivilimą, bet iš kitos ir palengvėjimą. Pakėlus akis į viršų, labai tyliai iškvėpė, visa tai nugrūsdama į giliausius savo vidaus stalčiukus. - Niekada nenuvertink moters su raudona šieno kupeta ant galvos,- tyliai nusijuokė. - Galim sakyt sunku kam tokias įveikt... hmm tikriausiai niekam neįmanoma,- pamąstė žiūrėdama į dangų ir šypsodamasi ir trumpam užsimerkė.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-12, 08:13

Taigi kad raganius vengė šiuolaikinės žmonių medicinos, tai buvo faktas, nes pasikliovė savo žiniomis apie visokius eleksyrus, kurie kur kas geriau veikė,- Na su tuo tepalu, aš ne draugas, nes jo kvapas man nepatinka. Labiau pasimėgauju tada kojų vonelėmis ir muilu kuris turi tam tikrų žolelių, kurios puikiau padeda,- rimčiau kalbėjo, nes tik taip gaunasi, kai jis pradeda apie savo kūrybos dalykus kalbėti. Tačiau greit vėl veide ima žaisti toji pati pusiau velniūkiška šypsena. Tad net dabar pralinksmino, jos pačios nustatytas senutės veidukas, kuris jos jaunam veidui, nelabai ir tiko. Bet ne jam tai pasakyti, nes po to dar gali supykti šioji panelė. O to raganius nenori, nes mieliau renkasi jos linksmumą ir juoką.
- Tad jau matai, namai man dalykas šventas, tad ir sunku nekalbėti. Bet manau šitas sutrukdymas, galbūt kada baigsis, nes būtinai kada pakviesiu pas save,-palinkčiojo galvą vaikinas ir tada tik tyliai nusijuokia,- O nebijai ten atsirasti, juk po to galiu ir neišleisti?- tiesiog vos erzinančiai paklausė,- Juk mano namai gali pasirodyti kokie spąstai,-juokaudamas kalbėjo, bet akių nenuleido nuo jos pačios. Douglas dabar buvo patenkintas, kad pasirinko šią vietą ir ją susitiko. Jau seniai taip paprastai nesišnekėjo su niekuo, ir plius nereikia slėptis po žmogišką kaukę per daug, būnant dabar.
Dar jam esant virš jos, vaikinas tiesiog truputi ilgiau patylėjo. Na jau geriau dabar nekalbės, kas sukasi jo galvoje, nes po to pasirodys lyg išprotėjęs, hormonų valdomas jaunuolis. Tad vos papurtė galvą, kad tokias mintis išvytu iš ten. O tada šypteli jis ir toliau negalėjo atitraukti akių, nuo jos pačios akių. Tačiau tos pačios mintys, lengvai nepasidavė, raganiau norui ir lindo toliau atgal į makaulę.
- Na tokių grumtynių tikrai neatsisakyčiau, jeigu būtume kur netoli lovos. Manau minkštuose pataluose, kur kas smagiau būtu nuvirsti, ir tad nereikėtu vėliau išsirinkti tų žiedelių nuo viso kūno,-linksmai pasakė, bandydamas kuo normaliau atrodyti ir neleisti širdžiai per daug tuksėti jo krūtinėje šiuo metu. Tačiau pačios sekantis klausimas, išmušė vaikiną,- Taigi jau manau seniai nebuvau tokioje pozoje, tačiau dažniausiai sunku susilaikyti neiškrėtus ko nors daugiau nei paprasti prisilietimai,- truputi pasakė ir gale bandė nutilti, kad nepasakytu per daug savo minčių. Douglą keistai veikė toks artumas jos, tad teko pačiai su savimi pakovoti, kad atsidurtu šalia jos, bet ne ant jos. Douglas akis nusuko į dangų ir bandė kelis kartus įkvėpti to vyšnių žiedų prisotinto oro. Bet vėliau, vėl atsisuko į ją ir šypteli,- Manau jeigu būčiau ilgiau buvęs virš tavęs, tada sunkiau pačiai sektus kalbėti, nes mielai užimčiau pačios lūpas kitokia veikla,-linksmai pasakė ir vos ranka pakuteno jos šoniuką, bet dabar ne taip stipriai kaip aną kartą, tačiau labiau paglostė. Artumo nors ir vengė dabar, dėl savo nesusivaldymo, tačiau kartu ir norėjosi to. Ką padarysi, kai vaikinas šiai merginai jau kuris laikas jaučia truputi daugiau nei įprasta draugystė ir niekada neatsisako susitikti.
Gulėdamas dabar ant nugaros, pasuko akis į netoliese esanti takelį ir suoliukus, kurie buvo tušti, tad dar kol kas jie taip ramiai gali gulinėti. Arba tas truputi plūstelėjęs šaltukas, privers juos keltis. Nesinori susirgti ir po to ilgiau negalėti iš namų išeiti,- Manau jau daug taip žmonių esi bandžius įveikti?-susidomėjęs paklausė, kad nukreiptu pokalbi į paprastumo linkme.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-13, 00:06

Ji vis pamiršdavo, kad nėra tiesiog paprastas žmogus, būnant kartu su juo, kažkaip visa tų tikroji esybė būdavo nustumiama į šalį. - Aš vis pamirštu, kad tu raganius ir kad apie medicina bei visokius gydančius dalykėlius žinai geriau už visus kartu sudėjus,- prisipažino šyptelėjus ir nusukus akis nuo jo. Užkišdama neklusnią plaukų sruogą sau už ausies, pastebėjo kaip jo veide pasirodo ta šypsenėlė, kuri ją trikdė viduje, tik ne iš blogos pusės.
- Arba bus kaip visada liks tik žodžiai, bet nieko tokio kada nors įvyks Kalėdų stebuklas ir tu pamatysi savuose namuose mane,- palingavo galvą šnekėdama ir tada nusijuokė, kad tai visgi sulygino su stebuklu. - Ketini mane savo namų bokšte ar rūsį uždaryti?- kilstelėjo antakiuką, gal visgi jai reikia apgalvoti šį pasiūlymą gerai. - Susidaro toks įspūdis, kad nenorėtum manęs išleist?- dar labiau sulėtinus žingsnį, įdėmiai pažvelgė į jį, šį vakarą per daug jį girdėjo pasakymų, kurios galėjo buvo labai dviprasmiškos. Mintyse nežinojo ar ji tiesiog per daug įtari ir jautri pasidarė, kad jai norėjosi tuos juokus suprasti tiesiogiai. - Spąstai? Dabar visai nežinau ką ir galvot, kokioje tu vietoje gyveni,- nusijuokė, tikėkimės jis į savo daro aprašymą nėra įtraukęs punkto, kuriame skelbiama apie retų ir gyvų radinių kolekcionavimą.
Prasižiojo kelis kartus kažką sakyti, bet taip iš jos pravirų lūpų niekas ir neišeidavo. O kaskart bandant nusukti žvilgsnį, tarsi kūnas priešinosi visam ta. Na ji visuomet būdavo pastabi smulkmenoms ir daugeliui dalykui, išskyrus kas liesdavo ją pačia. Todėl tik pavėluotai jai atėjo į galvą mintis, kad jis labai greitai nesitraukia nuo jos. Su ta mintimi pamačius jo veide šypsena, jaučia kaip ir jos lūpų kampučiai pakyla, o rankos sujuda prie šonų. Dieve kas jai darosi? Dar labiau prispaudžia rankas prie žemės, jos pulsas jau seniai pametęs normalų ritmą ir tai dar tarsi pablogina situaciją.
- Na,- nutilus ir vėl nurijus seiles, kiek nervingai nusišypsojo. - Tai dažniau grumtynes turi lovoje nei parke tarp lapų ir žiedų krūvos, pilnai suprantu,- greitai padarė savas išvadas, priminė sau, kad jis tik draugas, nors ir labai patrauklus ir tos akys... bet tik draugas, priminė sau. Tyliai atsiduso, norėjo save švelniai tariant suspardyti ar galvą kišti į smėlį. Tačiau išgirdus esantį atsakymą ir būtinai paminint " daugiau nei paprastas prisilietimas", širdis tarsi į kulnus nusirito, ji nesunkiai tai darytų. Kaip priartėtų, prisitrauktų ją. Netikėtai atsisėdus... mintyse garsiai sušuko gana. Dėkojo, kad tai buvo naktis, palietus ranka savo skruostą jautė koks jis karštas. - Na tikriausiai jei čia sėdėtų ar gulėtų kita mergina, per daug nedvejotum,- nusijuokė, nors jai visai dėl to linksma nebuvo. Dabar nematė jo veido, nes taip atsisėsdama, matėsi tik jos nugara. - Mano mielas drauge, patarimas ateičiai, jei nenori, kad mergina išgirdus tokius super glostančius jai širdį žodžius, tuoj pat neužšoktų ant tavęs, geriau saugot tokį pasakymą,- palinksėjo ir nusišypsodama paprastai kiek pasukus galvą, buvo be galo sumišus dėl savęs. Pajutus vėl kutulį, prieš kurį visada būdavo nuginkluota, susigūžė į priešingą šoną nei jis juokdamasi.
Po kurio laiko ranka iš už nugaros įremdama ir kiek atsitiesdama, papurtė galvą ir užsimerkė, mėgaudami vėsiu oru ir ramindama bei žudydama visus savo jausmų tornadus. - Buvo keletai suteikta tokia garbė, bet jiems sunkiai sekėsi atsilaikyti,- nusišypsojo neskubėdama atsakyti.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-13, 09:30

Douglas buvo jau seniai raganiumi, bet dažniausiai elgdavosi kaip paprastas žmogus, nes jam magija nėra pati svarbiausia dalis gyvenimo. Tad kai ji pasakė, kad pamiršta, kad jis pats raganius, vaikinas tik plačiai šypteli,- Manau dėl to, kad nesinešioju juodos smailios skrybėlės ir neturiu juodo katino pašonėje. Manau tuomet visą laiką prisimintum tai,-linksmai kalbėjo vaikinas. Jo vėjavaikiškumo, kažkodėl ilgi metai negalėjo pašalinti. Galbūt jis pats netroško, kad tai dingtu.
Toliau besiklausydamas jos ir nenuleisdamas akių nuo šios raudonplaukės, vaikino veide atsirado linksma šypsena,- O mielai tokį Kalėdų stebuklą priimčiau. Manau dar pavaišinčiau kokiu vyno taure tada,-paprastai pasakė ir tada akis nusuko į medžius, kad nesukeltu jai, per daug nejaukumo. Visgi neketino šios draugystės bandyti sugriauti, nes jam per daug patinka toks atsipalaidavęs bendravimas,- Bet manau nereikia tokio dalyko ilgai laukti, nes jeigu sutiksi, tad ir šiandien galiu parodyti savo namus, jeigu pačiai dar mano kompanija nebus įgrisusi?-linksmai, ir vos kandžiau paklausė. Juk būna, kad jo toks lengvas bendravimas, dažną žmogų ar kitą padarėlį, užknisa juodai ir jie pabėga nuo jos. Tam jis buvo dalinai pasiruošęs, tačiau vylėsi, kad bent šioji jo draugė, neketina taip daryti.
Bet vėliau, kai jis paklausė tokių kelių klausimų, vaikinas tik šelmiškai šypteli,- Na reikės tokiu atveju name turėti bokštą, nes tokio ir neturiu. Tačiau mano namai, gali pasirodyti klaidus, tad ir juos vadinu šiokiais tokiais spąstais,-linksmiau atsakė ir tada nužvelgė jos reakcija į jos žodžius. Matosi, kad vaikino žodžiai truputi darė jai kažką, tačiau jis neketino sustoti. Galbūt jie draugai ,tačiau juk tai nedraudžia truputi įlieti flirto ar kitokių dalykų į pokalbius. Juk nežinia kas gausis vėliau. Bet jai vėl užklausus apie jos nepaleidimą, vaikinas truputi užčiaupė lūpas. Nenorėjo ko nors ne taip suprasto pasakyti,- Visgi man patinka labai su tavim bendrauti ir taip leisti laiką, tad mielai ilgiau tą daryčiau. Tad ir tokia galbūt ir įdėja buvo šovusi į galvą, kad pačios nepaleisti iš savo akiračio, kuo įmanoma ilgiau,-lėtai pasakė ir vos šypteli pabaigoje. Matyti, ne vieną ją veikia toks jų artumas, nes dabar vaikinas jautėsi kaip koks vaikinukas, kuris buvo įsimylėjęs pirmą kartą kokią mergaitę mokykloje. Tačiau dabar Douglas truputi su savimi kovojo, kad tai nerodytu taip akivaizdžiai.
Stebėjo ją ir jos visus veiksmus. O tada kai pasakė ji tokius žodelius, vaikinas vos jau paprasčiau šypteli. Galbūt pasiseks, nuvyti visas tokias mintis į šoną ir toliau bendrauti kaip draugais,- ir jeigu dar prijungiama pagalvių karas, tada visai smagu būna pasigrumti lovoje,-linksmai pridūrė jis tokius dalykus .Raganius neketino per daug sau leisti, juk vėliau gali kad reiks ilgai gailėtis. Tačiau kiti jos žodžiai, privertė vėl sugrįžti tas mintis, kurios neleido ramiai būti jam. Raganius pasisuko, kad galėtu matyti jos akis ir veidą. Lėtai šypteli, bet jau labai įprastai jam. Tačiau jau vėliau matė tik jos nugarą. Galbūt tai leis jam nurimti, tačiau sunkiai gavosi, tad kai mergina pasakė paskutinius žodžius, vaikinas vos pakeitė sėdėjimo vietą, kad matytu ją geriau. Nepasislėps ji, savo veido, nuo jo. Tačiau kai jau matė jos veidą, vaikinas vos pasilenkė ir pabučiavo jos lūpas, taip netikėtai, tačiau kuo galima švelniau. Po kelių akimirkų atsitraukė ir vos nekaltai šypteli,- Noriu atsakyti į prieš tai ėjusį pasakymą, manau jeigu čia sėdėtu kokia kita mergina, tai nereikėtu bandyti valdytis, nes neketinčiau nieko tokio daryti,- bandė kažką vėliau pasakyti, bet truputi užstrigo balsas. Turbūt tas parausvėjęs veidukas, galėjo puikiai parodyti kaip vaikinas dabar jaučiasi. Vaikinas dabar nuleido akis ir bandė gylliau įkvėpti, vildamasis, kad taip padės susitvarkyti su dabar savo mintimis ir jausmais. Galbūt ir jie prasidėjo kaip draugai, tačiau vaikinas jai jau senokai jautė truputi daugiau nei paprasta draugystė. Bet visada nerodė to. Tačiau dabar pagaliau parodė truputi daugiau ir pačiam pasidarė baisu, kaip ji reaguos.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-13, 22:01

Jie daug nekalbėdavo apie jų tikrąsias prigimtis, kuo tikrai užsiima ar turėtų užsiimti. Tai niekad nebūdavo pagrindinė jų tema, gal net labiau vengė apie tai kalbėt, ypač ji. - Nepergyvenk per gimtadienį padovanosiu, ieškosiu, kad tik kuo daugiau blizgučių būtų, kad prie tavo stiliaus tiktų,- mirktelėjo akim ir po to nusijuokė garsiai ir tada nutilo. - O kada tavo gimtadienis?- tokiu rimtu veidu pasižiūrėjo ir tada prunkštelėjo, tai bent gera draugė, kuri net nežino kada gimtadienis.
- Oho netgi vyno taure pavaišintum, man jau patinka, tęsk tęsk,- mostelėjo ore kelis kartus ranka ragindama tęsti, kas nusimato jei ji kartais visgi pas jį atsidurtų namuose. Paskui vėl kelis kartus paklapsėjo savo ilgom blakstienom, kurie tolygūs buvo kaip šepečiai, natūralūs nuo gimimo šepečiai. - Net nežinau, bet jei labai nori ir kvieti... tai kitos išeities neturiu kaip sutikti,- nedrąsiai atsakė gūžtelėdama petukais nusukdama akis į savo batus ir tada vėl į jį, o tai ganėtinai keista buvo atsižvelgiant kaip paprastai ji elgiasi ir kokia yra.
Klausydamasi toliau apie jo namus, apėjo nemažą balą vidurį jų takelio. - Jei sakai, kad labai klaidūs, tai kiek žmonių ten paklaidinai?- žaviai nusišypsojo, duodama atsaką į jo šį žaidimą, kuris perėjo į šiokį tokį flirtą. - O,- ištarė ir nutilo, tokiam atsakymui nebuvo pasiruošus, bandydama sugalvoti ką čia atsakyti ir ar tai suprasti, kad jis nori pasakyti, kad na jam patinka būt labiau nei su paprastu pažįstamu ar tiesiog čia viskas iš tos draugiškos prizmės. - Man ir patinka būt su tavim ir leist laiką,- po pauzės gerokai užsitęsusios pratarė, nenorėdama, kad jis pasijaustų nepatogiai dėl to ką pasakė. Šis vakaras labai siūbavo ant krašto atbrailos, abu tarsi pasiekė tą ribą, kurią labai norėjosi peržengti, tačiau jei taip nutiktų vargu ar išeitų grįžti atgal, kur viskas prasidėjo. Jei kas ne taip pasisektų, ši draugystė niekad nebūtų kokia buvus, tas labiausiai gąsdino.
Labai seni prisiminai, jų nuotrupos prabėgo jai pro akis, kai būdama dar maža taip žaisdavo su mama. Tai tik pora gražių prisiminimų, kuriuos turėjo apie tą laiką. - Pagalvių mūšis neabejotinai įeina į ką būtina padaryti visuose namuose ypač miegame,- nubaidydama tuos prisiminus atsakė nusišypsojus ir rankas apkabindama savo kelių, kuriuos prisitraukė prie savęs. Po truputį jautė, kaip galiausiai įtikinėjimas savęs, kad iš to nieko gero nebus ir tegu tik raminasi, po truputį veikė. Iki to momento... kai jis nieko nesakęs ir kaip ji atsisėdęs ir pasisukęs į ją pabučiavo. Tai buvo labai trumpas bučinys, likus be žadu ir visai pamiršo kaip kvėpuoti. Tikriausiai atrodė kaip apuokas išsprogdinus akis, sustingus kaip statula nežinodama nei ką daryt nei kaip jaustis. Pakėlus galiausiai žvilgsnį į jį, tik tada iškvėpė, liežuviu perbraukdama per apatinę lūpą ir vis jausdama dilgčiojimą toje vietoje. Didelės kovos vyko viduje, ar pasiduoti tam ar tiesiog eiti tuo saugiausiu keliu, nuleidus galvą ir pasukus į kitą pusę, akimis klaidžiojo akimirką po parką. - Tik šįkart,- ji tarsteli labiau sau nei Douglui. - Tik akimirką,- ir su paskutiniais žodžiais, save tarsi kažkuo įtikindama, ji netikėtai atsisuka į jį. Kiek pasikeldama ant kelių, ji pasilenkia ir pabučiuoja jį atsargiai ir švelniai, tarsi save vis dar varžytų, vis dar bijotų to kas vyksta ir kuo gali visa tai baigtis. Pratęsus bučinį kiek ilgiau, pagaliau per kelis centimetrus atsitraukia, pažiūrėdama jam tiesiai į akis. - Ką bandai tiksliai suvaldyti?- virpančių, bet tyliu balsu pakalusia, tikriausiai jos širdį gali girdėti visi trijų kilometrų spindulių, bet jai tai nėra svarbiausia kažkodėl. Ji leido sau šiek tiek pasiduoti, šiek pajausti artumo, kurio galbūt pastaruoju metu taip trūko. Leistis užvaldoma to ko širdis tuo metu norėjo ir negalvoti apie pasekmes, kurios laukia po visko.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-02-13, 22:38

Papūtė truputi stipresnis vėjas, dėl kurio vaikinas turėjo truputi nusibraukti kelis lapelius nuo akių. Tad kai išgirdo jos atsakymą į tą jo paminėjimą apie skrybėles, kurios būdingos Holivudo raganoms, vaikinas tiesiog vos nusijuokė,- Oj būtinai lauksiu tokios dovanos, manau dažnai nešiočiau, netgi į darbo susitikimus, kad pagerinti nuotaika visų,-linksmai kalbėjo. Tačiau tai buvo juokų formą, tačiau dabar jo nuotaika buvo pati geriausia, kokią jautė per kelias artimiausias savaites.
- Mano gimtadienis kaip tik bus po kelių mėnesių, tad turėsi laiko,-lėtai atsakė ir tada šypteli,- mano gimimo diena yra Balandžio 15 dieną, jeigu labai nori žinoti, tačiau jau seniai nebešvenčiu gimtadieniu, nes kaip tik per daug jų turėjau savo gyvenime,-lėtai pasakė ir nuleido akis į žemę. Nemėgo jis savo gimtadienio, tad ir jau keli šimtai metų, nešventė tokios progos, tačiau nenori dabar jų pokalbiui įmesti liūdesio gaidelės. Tad greit vėl šypsojosi vaikinas ir žiūrėjo link jos,- Tad galbūt dar turėsiu kažkokių užkandėlių prie vyno, nes vieno taip gerti, nelabai ir gerai yra,-linksmai pasakė ir nenuleido akių nuo šios panelės,- Iš ties kviečiu tada pas save tave,-rimtai pasakė. Nors kol kas nejudėjo nuo šios žemės, kuri ir buvo vėsoka. Bet raganiui tai nebuvo į motais, nes nejautė per daug to. Galbūt tiesiog dabar jo paties kūnas buvo įkaitęs dėl viso jų flirto ir to jos artumo, kad galėtu net užvirtinti termometrą, jeigu laikytu rankoje. Tad pirštukais ėmė žaistis su gulinčiais žiedais ant žemės, kad truputi mintis nuvytu. Kaip ir ji kovojo su savimi dabar, taip ir jis darė, tą patį.
Jo namu temai ėjus toliau, tai leido truputi susikoncentruoti ties tą tema,- Iš ties šiame mieste esančiame name, nebuvo tiek ir daug žmonių. Galbūt keletas, tačiau jie buvo darbo reikalais, tad negalėjo paklaidinti,-atsiduso, lyg labai gaila būtu. Tačiau vėliau nusijuokė nuoširdžiai,- Bet galėsi nesijaudinti, nes vesiu už rankos, kad nepaklystum. Aišku ir tai, kad pačiam nesinori vėliau eiti ieškoti,-pridūrė rimtai, nors balse girdėjosi linksmumo gaida. Bet jo paties viduje, nesustojo dar eiti mintys ir tie jausmai, kurie nudažydavo jo veidą raudonai ir širdį priversdavo plakti stipriau. Tad būtent dėl šių dalykų, vaikinas ir ją pabučiavo. O po to, kai išvydo jos reakcija, vaikinas negalėjo suprasti, ar negaus antausio dėl to, ar merginai patiko. Milijonas klausimų dabar jo galvoje buvo, kol akimis sekė, kiekvieną jos pakrutėjimą ar iškvėpimą. Tačiau kai ji taip nusisuko, vaikinas vos nuleido akis. Nenori sugadinti draugystės ir to ryšio tarp šių antgamtiškų padarėlių mieste. Bet kai jo ausys pagavo tuos trumpus ir tylius jos žodelius, jis spėjo tik pakelti veiduką, kai pajuto, merginos artėjimą ir tą švelnų, tačiau karštą jos bučinuką. Vaikinas vieną ilgą akimirką nustebęs buvo lyg sustingęs, tačiau vėliau atsakė į jį ir vos rankomis ją apkabino, kad galėtu kuo daugiau mėgautis jos lūpomis, kurios buvo švelnios ir tokios minkštos, kad raganius, akimirkai akis užmerkė. Bet greit atmerkė, kai ji pabaigė bučinuką ir taip padarė tą mažą tarpelį, kuris buvo jam gana jau ir didelis. Išgirdęs jos klausimą, vaikinas tik pažvelgė į akis.
- Tai kad mielai, šią akimirką užimčiau tavąsias lūpas ir ilgai nepaleisčiau. Kažkodėl jau seniai tą norėjau padaryti, bet visuomet atsirasdavo kažkokia kliūtis. Dabar tokios nebuvo ir nepasisekė susivaldyti,-lėtai pasakė ir vis žiūrėjo į jos gylias akis. Ech vaikinas jau nelabai žino, ką galvoti, tačiau tik vieną žino, kad nesigaili, pabučiavęs ją. Douglas tiesiog neatitraukė akių nuo Isabellos ir švelniai ranka patraukė jos plaukų sruoga, kuri ėmė dengti jos veiduką. O tada pats vėl pabučiavo jos lūpas, tačiau dabar neketino greit baigti. Tiesiog leido savo toms mintims ir emocijoms užvaldyti save ir tiesiog pasiduoti. Kovoti per daug sudėtinga ir net galbūt nesinorėjo, nes troško jos artumo per daug stipriai. Rankomis apkabino ją ir vos arčiau prie jos pasilenkė, kad galėtu, kuo daugiau duoti to artumo jai pačiai. Nebuvo reikšmės kas aplinkui yra, nes jam dabar akyse buvo tik ji viena ir nieko daugiau. Pasikliaus jis dabar savo emocijomis ir širdimis ir žiūrės kaip viskas bus, ateitį.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-10-07, 19:12

Jam buvo nuobodu. Siaubingai nuobodu. Kas vakarą sėdėti tame bare tarp tuzino žmonių ilgainiui atsibodo, o tūnoti namie net nebuvo vienas iš pasirinkimų ką veikti šiandien. Taip, Danielis išlindo į civilizaciją, nors vargu, ar vieta, kur aplink vien medžiai buvo ta vieta, kur žmonės rinkdavosi socializuotis. Svarbiausia, kad vyšnių sode prie jo nekibs kažkokie nusitašę pavainikiai prašydami poros banknotų ant taksi, kaip kad nuolatos pasitaikydavo bare. Sėdėdamas ant suoliuko prie vakarėjančio dangaus, Walker užvertė galvą į dangų ir plačiai nusižiovavo. Nejaugi pasiekė tą egzistencijos tašką, ai gyvenimas tapo nuobodus? Eiti nušlavinėti galvų nuo kažkieno pečių dabar net nebuvo noro, tačiau sėdėti spoksant į vieną tašką kelias valandas irgi buvo ganėtinai nuobodu. Sunkiai atsidusęs demonas išsitraukė pakelį cigarečių. Jokio efekto šie nuodai jam neturėjo, gal tik pats indas, kuriame Walker buvo įsikūręs, susidėvės greičiau, tačiau susirasti naujus 'namus' Danieliui nebuvo problema. Žmonės buvo lengvai paveikiami, tad išgąsdinti kažkokį nelaimėlį iki mirties kartais būdavo netgi labai smagus užsiėmimas. Visgi, ta mirtina baimė akyse versdavo demoną jausti pasimėgavimą. Kilstelėjęs lūpų kamputį, įsikišo vieną cigaretę į dantis ir ją prisidegė žiebtuvėliu. Dūmai iš karto pasiekė Walker nosį ir privertė jį kiek susiraukti. Kvapas nebuvo labai malonus, tačiau galbūt rūkymo pertraukėlė bent minimaliai sumažins jo jaučiamą nuobodulį šiandien.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
68

TTS #14
The stories are real -
the monsters are here

suoliukai Empty
suoliukai Empty2017-10-09, 20:24

Lėti žingsniai ir drąsus yrimąsi į priekį, užėmė didžiąją Dei gyvenimo dalį, tačiau kartais ji pradėdavo bėgti. Iš baimės, iš skausmo ar tiesiog iš nevilties, o tada nespėdavo sustoti ir papuldavo į keblę situaciją. Štai dėl ko ji jau ilgą laiką ir toliau lėtais žingsniais iriasi pirmyn. Ji nenori pakartoti tos pačios klaidos, dėl kurios ji nebeturi normalaus gyvenimo. Žinoma, skųstis dėl ko neturėjo. Na, mirtingumas ją kartais versdavo vemti vien dėl to, kad ši nuolatos matydavo kaip miršta jai artimi žmonės, tačiau su laiku... jos žmonių ratą pakeitė tokie patys nemirtingi padarai. Tai gal... nebuvo taip ir blogai? Buvo. Buvo, nes ji nesugebėjo grįžti prie ankstesnio gyvenimo. Kad ir kaip besistengtų pamiršti tai, kas yra ir ką gali padaryti, ji nuolat sugrįžta prie to paties pradžios taško.
Šį vakarą į vyšnių sodą ji patraukė dėl to, kaip ir daugelis kitų žmonių - su viltimi pravėdinti galvą ir atsikratyti visų sunkumų. Žinoma, kiti pasirenka ir paprastus parkus, tačiau pastarieji jai jau ant tiek pabodę, kad pati mieliau trainiotųsi kokiame tankiame miške ir rankiotų grybus ar gąsdintu meškas... Žingsniuodama vingiuotu takeliu, mergina ėjo užvertusi galvą - žiūrėjo į medžius, pamažu ryškėjančias žvaigždes ir mėnulį, tačiau tada kažkas ją privertė sustoti. Sustojusi per gerą metrą nuo jau užimto suoliuko, Den žvilgtelėjo į asmenį, kuris ant jo ir sėdėjo. Tuo momentu iš jos rankų iškrito telefonas, kurį taip stipriai laikė suspaudusi delne, kad net pati pamiršo apie jo egzistavimą. Tiesiog spoksodama į vyrą ir nieko nesakydama, kelis kartus giliai įkvėpė pro nosį taip bandydama nepanikuoti. Nepanikuoti dėl visų prieštaringų ir staiga sukilusių jausmų bei prisiminimų.
Back to top Go down
Sponsored content

suoliukai Empty
suoliukai Empty

Back to top Go down
 
suoliukai
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next
 Similar topics
-
» suoliukai
» suoliukai
» Suoliukai
» Suoliukai
» Suoliukai

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 2017 December-
Jump to: