Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 krioklys

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
No matter how bad things are, you can always make things worse.
avatar
No matter how bad things are, you can always make things worse.
NAME :
V

POSTS :
2746

REPUTATIONS :
281


2017-01-26, 03:08




 
Like crying wolf, if you keep looking for sympathy as a justification for your actions, you will someday be left standing alone when you really need help.
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2017-10-01, 12:28

Po tiek laiko grįžti į savo seną gyvenamą vietą nėra taip lengva. Kaip yra Remarkas rašęs, tai palikus, geriau niekada nebegrįžti, nes grįžęs nerasi visko taip, kaip palikus, o ir pats pradėsi nesutarti su savim. Na, gal kalbėjo išmintingasis dėdulė ir ne šitaip, bet mintis panaši. Nė neaišku, kokio velnio Adelė sugalvojo grįžti. Matyt, nusprendė, kad niekaip nepaleis praeities, kol su ja nesusidurs akis į akį. O gal šiaip stogas nučiuožė, nu ką gali žinot. Žodžiu, pasidarius mini ekskursiją, galiausiai nusprendė, kad būtų pats metas užkąsti, kol neperkando gerklės kokiam pažįstamam. Tad visai neskubėdama, tarsi tęstų savo grįžimo ekskursiją, klaidžioja mišku, kol galiausiai prie krioklio užgirsta smagiai kikenančią porelę. Gaalėtų prisiekti, kad keletas širdučių, skrajojančių palei jų galvas, net pasiekia ją. Gaila, kad nepasiėmė aerozolio. Taip, nėra ji itin didelė meilės fanė, kai būtent dėl meilės tapo tokia, kokia yra šiandien. Papurto galvą, tarsi tai padėtų išvaikyti visas bereikalingas mintis, ir pirmiausiai bando surišti galus ar tai yra pažįstami,ar ne. Galiausiai nusprendžia per daug nelaukti ir tiesiog iš lėto žygiuoja porelės link. Reikėtų paminėti, kad viską jau pradėjusi gaubti prietema , na , ir žinot, kaip ten būna tokio tipo scenarijuose. Oras ir aplinka čia labai tinkama nusikalstamai scenai. Kadangi Adelė nuo vaikytės labai mėgo teatrą, tai ir dabar nepuola ir tiesiog visko neužbaigia ne. Vis dar mąsto, koks scenarijus labiau praskaidrintų jos vakarą. Nors užmačiusi panikę, nusprendžia, kad ji nelabai jai patinka ir nėra reikalo ilgiau delsti. Tad greitai atsidūrusi prie jos, akimirksniu išsiurbia kraują ir kūną mestelėja į vandenį. Tuomet ateina vaikino eilė, kuris, beje, jau spėja nurūkti kiek į tolį. Bet, nieko, Adelė spėja jį pasigauti ir netgi nuramina pasitelkdama savo vampyriškus kerus. Na, nereikia jai čia klykavimų per visą mišką. Gamta, ramybė, šitaip turėtų juk būti.
Back to top Go down
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
73

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
justinianas

CLAIM :
Harvey Newton-Haydon

ABOUT :
Paprastai Allanas yra gana uždaro būdo, tačiau jo viduje verda stiprios aistros, jis niekuomet neparodo savųjų jausmų bei tikrųjų ketinimų. Vaikinas pasižymi puikiai išugdyta savitvarda, puikia intuicija kuri niekuomet jo nenuvilia. Viską, ko imasi, atlieka nepaprastai atsakingai, nepripažįsta jokių kliūčių ir visada eina iki galo. Savo tikslų vaikinas siekia beatodairiškai, nė nepagalvodamas apie galimas to pasekmes.


2017-10-01, 13:27 Online

Šiandien Saunders visiškai nebuvo nusiteikęs antgamtinių būtybių medžiojimams, todėl skirtingai nei visuomet, vaikinas su savimi turėjo tik medinį durklą, kuris puikiai praversdavo netikėtoms situacijoms. Nusprendęs jog reikia prasiblaškyti ir nukreipti savo mintis nuo netikėtai užvertusių darbų, Alanas patraukė link krioklio. Susikišęs rankas į džinsų kišenes medžiotojas ramiai žingsniavo žmonių išmindžiotu takeliu kol išgirdo merginos riksmą. Pavartęs akis Alanas paskubindamas žingsnius patraukė garso skambėjimo link, tikėdamasis išvysti visai pažįstamą situaciją - kraujasiurbį vampyrą besimaitinantį savo auka. O jau manė jog ši naktis bus rami. Rodos jis tik ir traukė nemalonumus.
Vaikinas primerkė akis pamatęs kraujo klaną ant žemės, o visai netoliese ir išsigandusį vyrą, bei grakščios tamsiaplaukės, greičiausiai vampyrės, nugarą. Saundersas buvo ramus, susikoncentravęs į merginą lėtai artinosi prie jųdviejų.
- Nejau tokia graži moteris kaip Tu, daugiau neturi ką veikti šį vakarą apart gyvybių atėmimo? - ramiu bei susidomėjusiu balsu kreipėsi į vampyrę, laukdamas kol ši atsisuks. Blogiausia jo darbo dalis buvo ta, jog reikėjo žudyti gražias ir kartais tokias pažeidžiamas moteris. Bet net ir tai jo nesustabdydavo, labiausiai jis nekentė vampyrų ir darydavo viską, kad jų neliktų šioje žemėje. - Kaip gerai jog čia esu būtent aš. - Sarkastišku balso tonu ištarė ir kreivai šyptelėjo.


"All you need in this life is ignorance and confidence; then success is sure."
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2017-10-01, 14:42

Stabtelėjusi prie vaikino, Adelė įdėmiai pažvelgė jam į akis reikalaudama nurimti ir nekelti triukšmo. Jiems abiems bus geriau tyloje. Ir vos šiam nurimus, mergina užgirsta dar vienus žingsnius, artėjančius link jos. 
-Tikras sugrįžimo vakarėlis, - sumurma pati sau smagiai ir nieko nelaukdama suleidžia dantis į vaikino kaklą. Viską švariai išsiurbia ir lengvai suktelėjusi jo galvą, numeta tolyn. Pirštų galiukais apsivalo lūpų kampučius, kaip gerai, kad per šitiek metų išmoko jau neišsipeckioti it penkiametis vaikas. Iš tiesų, ji nė neatpažįsta balso, o gal kažkas jos viduje tiesiog nenori to padaryti. Visgi, Adelė buvo šventai įsitikinusi, kad tik kvailas mylimojo noras medžioti už save galingesnius, ją pavertė šituo siaubingu padaru ir, kas baisiausia, ji tuo mėgaujasi. Taigi, numetusi kūną ir minimaliai apsivaliusi, neskubėdama, moteris atsisuka į vyro pusę ir tada jau nebelieka vietos neigimams, kai prieš akis mato Allaną. Ji jau planavo, kaip pasisotins dar vieno žmogaus krauju ir kelias dienas tikrai nereiks sukti galvos, tačiau dabar vampyrė sutrinka. Pakreipusi galvą nužvelgia Saunders ir karčiai šyptelėja. Lėtai žengtelėja žingsnį į priekį, tarsi norėdama įsitikinti, kad akys neapgauna. 
-Ir tu vis dar žaidi šituos superherojaus žaidimus, - galiausiai ištaria  sunormalėjusiomis akimis pažvelgdama tiesiai į jo akis ir perbraukusi liežuviu per lūpas,gūžtelėja pečiais. Iš tiesų nė nežino kaip čia jai reaguoti. Gal tereikėtų nusukti jam sprandą ir viskas. Bet kad kažkaip, rodos, net jos pačios kūnas dabar jai nepriklauso, tai.. gal pastovės akimirką kitą, palauks, pažiūrės, ką gi jis darys.
Back to top Go down
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
73

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
justinianas

CLAIM :
Harvey Newton-Haydon

ABOUT :
Paprastai Allanas yra gana uždaro būdo, tačiau jo viduje verda stiprios aistros, jis niekuomet neparodo savųjų jausmų bei tikrųjų ketinimų. Vaikinas pasižymi puikiai išugdyta savitvarda, puikia intuicija kuri niekuomet jo nenuvilia. Viską, ko imasi, atlieka nepaprastai atsakingai, nepripažįsta jokių kliūčių ir visada eina iki galo. Savo tikslų vaikinas siekia beatodairiškai, nė nepagalvodamas apie galimas to pasekmes.


2017-10-01, 18:26 Online

Stebėdamas vampyrės veiksmus Alanas sukryžiavo rankas ties krūtine, tačiau kol kas nieko nedarė. Tam nelaimėliui jau niekuo nepadės, nebent gali pasirūpinti oriomis laidotuvėmis. Medžiotojas vis dar nesuvokė jog priešais jį stovi jo mylimoji, kurios gedėjo kelis metus manydamas jog šioji mirusi. Išgirdęs jos žodžius Alanas primerkė akis negalėdamas suvokti kodėl šis balsas jam atrodė iki gyvo kaulo pažįstamas. Stengdamasis prislopinti į viršų kylančias emocijas medžiotojas kietai sučiaupė lūpas ir akyliau pažvelgė į vampyrę. Ši buvo tokia stebėtinai panaši į JO Adelę, jog net smegenys susimaišė, siųsdamos jam signalus, jog tai ji. Vaikinas stengėsi mąstyti racionaliai, šioji priešais stovinti kraujasiurbė negali būti jo mirusi mergina. Staiga vyrą apėmė iš kažkur kylantis pyktis ir šis išsitraukė medinį durklą norėdamas bet kurią sekundę jį panaudoti.
- Atsiprašau, mes pažįstami? - lediniu balso tonu paklausė kilstelėdamas antakius. Ne, ji nė kiek nepanaši į Adelę. Mergina kurią jis pažinojo, buvo tikras gerumo įsikūnyjimas, o balsas - vienas iš maloniausių, kurį kada nors jam teko girdėti. Šioji buvo šalta ir pilna cinizmo, jog vaikinas tenorėjo kuo greičiau dingti iš čia ir palikti tuos prisiminimus, kuriuos jam sukėlė ši moteris.


"All you need in this life is ignorance and confidence; then success is sure."
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2017-10-01, 19:48

Šiaip tai visai nebloga geradario taktika laukti, kol auka visai prisibaigs. Nors... na iš tiesų, ar jis čia begalėjo ką padaryti, ypač kai Adelė veikė tikslingai ir greitai. Kad ir kaip gerai sugebėtų, bet taip greitai suvaryti to kuolo turbūt net ir toks patyręs medžiotojas negalėtų. Turbūt Adelės vienas iš neapčiuopiamų, nesuvokiamų, nesąmoningų tikslų grįžtant atgal, ir buvo sutikti Allaną. Sužinoti ar jis vis dar gyvas, ar vis dar sveikas, ar išliko toks pat, ar tiesiog pasikeitė. Tačiau blaiviai ji to nė nemąstė, nes puikiai žinojo, kaip vaikinas nekenčia tokių, kokia ji yra dabar. O ir susitiko tokioje nepavydėtinoje situacijoje, kai jai apsimesti kažkuo kitu, šansų - lygiai nulis. Nepasakysi, kad, ai, čia praktikuojuosi Helovino vakarėliui. Stebėdama Allaną, supranta, kad jam šis susitikimas nė ką mažiau tikėtas, negu jai pačiai. Taip. Argi galima būtų tikėtis sutikti mylimąją, kurios maisto piramidė visai pasikeitė. Taip, Henley buvo kone visiškai įsitikinusi, kad jis jos neieškojo ne todėl, kad manė, jog ji mirė, o todėl, kad žinojo, kuo vampyras ją pavertė. Na, akivaizdu, kad labai šitos situacijos ji smarkiai neanalizavo ir nesistengė per šituos metus surinkti visų siūlo galų. Per daug nuo to stengėsi pabėgti. Ramiai stovėdama stebi, kaip Saunders išsitraukia kuolą, pažvelgia į tą ginklą, tada vėl į vyro veidą. Ir pačią toks pyktis plūstelėja, bet toks moteriškas, kad prišokus ji ne tai, kad jį gerai patrankytų, pakabintų ant kokios šakos pakyboti , kad ir už kelnių diržo ar kokios geresnės vietos, bet tiesiog vožtelėja baisiai žmogišką antausį, na, tai vyruko skruostas tik kad padegs, bet toli gražu nereiks jam kokio nors įpūtimo daryti ar gydyti lūžusį žandikaulį. 
-Ar mes pažįstami? - pakartoja žiūrėdama į jo akis iš visai arti. Juk matė, kad jis turi medinį kuolą, bet stovi labai rami šiuo klausimu , visai nesukdama galvos. Neaišku kodėl. Ir tikrai, bent kol kas žiūrint iš jos perspektyvos, reikėtų jį bent į aukščiausią pušį užkelti. - Sunku matyti tai, ką padarei, - skėstelėja rankom paeidama žingsnį tolyn, nu taip, tarsi norėtų jam nusilenkt po pasirodymo, dar pati nužvelgia save ir tada vėl pašaipiai šypsodamasi pažvelgia į jį. Nu jau, Adele, tikrai neverksi. Geresnis variantas būtų ta pušis, žinoma. Tai susituri bent šiai akimirkai nepaleidus visos savo beprotybės ir ašarų. Gal iš vis tuoj apsisuks ir nueis. Būtų visai neblogai. Jeigu tik mylimasis jos nepadurs. Visko gali būti. 
Back to top Go down
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
73

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
justinianas

CLAIM :
Harvey Newton-Haydon

ABOUT :
Paprastai Allanas yra gana uždaro būdo, tačiau jo viduje verda stiprios aistros, jis niekuomet neparodo savųjų jausmų bei tikrųjų ketinimų. Vaikinas pasižymi puikiai išugdyta savitvarda, puikia intuicija kuri niekuomet jo nenuvilia. Viską, ko imasi, atlieka nepaprastai atsakingai, nepripažįsta jokių kliūčių ir visada eina iki galo. Savo tikslų vaikinas siekia beatodairiškai, nė nepagalvodamas apie galimas to pasekmes.


2017-10-02, 09:22 Online

Nors vienas iš svarbiausių medžiotojų tikslų buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus visas antgamtines būtybes, tačiau ir jų aukos - nekalti žmonės, jam mažiausiai rūpėjo. Vaikinas turėjo ir kitų, daug svarbesnių, reikalų, nei gelbėti kiekvieną nelaimėlį netyčia pakliuvusį į vampyrų nagus. Todėl ir dabar nesiskubino gelbėti to vaikino, visgi, jam jau negalėjo niekuo padėti.
Alanas bandė įžiūrėti merginos veido bruožus, tačiau šioje vakaro tamsoje jam sunkiai tai sekėsi. Visgi, širdis sakė, jog priešais jį stovi ne kas kitas, o Adelė, tačiau protas kiek įmanydamas tai neigė. Medžiotojas pasitikėjo tik faktais ir priimdavo tik racionalius sprendimus, tad patikėti jog Adelė išgyveno ir stovi priešais jį, vyras negalėjo. Protas atsisakė tikėti tuo, kas ir taip akivaizdu. Supratęs, jog šioje situacijoje bent kol kas neprireiks jokio ginklo, mat šioje nė neketina jo pulti, Alanas įsikišo medinį durklą į džinsų kišenę ir pavartė akis stebėdamas vampyrę. Visgi jų egzistencinis gyvenimas buvo toks nuobodus ir apverktinas, jog tai jam kėlė tik menką gailestį. Stebėdamas besiartinančią vampyrę Alanas kreivai šyptelėjo laukdamas, kol ji prieis prie jo. Vampyrės veiksmas, kuris sekė po to, Alaną kaip reikiant išmušė iš vėžių. Merginai trenkus skambų antausį, medžiotojas užslopino didelį norą dabar pat išsitraukti medinį durklą ir suvaryti jį jai į širdį. Nerodydamas per daugiausiai emocijų jis kilstelėjo abu antakius, lyg klausdamas ką ji čia daro, o tuomet įžūliai nusijuokė jai į veidą.
- Brangioji, matai mane pirmą kartą, o leidi sau taip drastiškai elgtis. Sakyčiau įžūloka, nemanai? - kiek saldoku balsu ištarė ir kreivai šyptelėjo. Vyrą buvo labai sunku išvesti iš kantrybės, tuo labiau pirmai sutiktai vampyrei. Šiai atsitraukus, Alanas akivaizdžiai ją nužvelgė ir garsiai nurijo burnoje susikaupusias seiles. Nebūtų įsitikinęs, jog Adelė mirusi, būtų tikrai pagalvojęs jog tai ji. Norėdamas nuvyti šias mintis šalin, apsižvalgė. Buvo jau tamsu, aplink nė gyvos dvasios. Būtų tik apsidžiaugęs jei kažkas šiuo metu pasirodytų ir jis galėtų nukreipti mintis kažkur kitur. Nė sekundei neleido sau galvoti apie Adelę. Prireikė daug pastangų jog ją užmirštų, tad neleis sau sugadinti penkerių metų darbo. - Ką čia, po velniais, kalbi? - Piktu balso tonu iškošė pro dantis. Šioji vampyrė tikrai per daug sau leidžia.


"All you need in this life is ignorance and confidence; then success is sure."
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2017-10-04, 08:35

Įdomus toks medžiotojo mąstymas, galbūt kada nors Adelė daugiau į tai įsigilins, visgi dabar ji viską gerokai labiau supranta, negu tada, kai buvo žmogus, kuriam visa Alano veikla atrodė mažų mažiausiai mistinė ir nelabai reali. Adelė nesuvokia, kas dabar vyksta vyro viduje, nes.. na, ji dabar nelabai pati susigaudo, kas vyksta joje. Iš vienos pusės, taip gera matyti Saunders, ji buvo taip jo pasiilgusi ir taip sunku buvo jį paleisti, kad turbūt to nepadarė net ir per tokį nemažą metų skaičių. Ir dabar jis atrodė pasikeitęs, dar labiau suvyriškėjęs, dar žavesnis negu prieš tai. O gal vampyriška akis čia viską taip paaštrina, sunku pasakyti. Bet gražumo, gražus... bet koks cinikas! Dar drįsta taip juoktis jai į veidą. Mergina dar labiau ir tvirčiau apmąsto tą variantą, tiesiog užkelti jį ant aukščiausios pušies, kad apgalvotų savo šlykštų elgesį su mergina. Adelė tik nusijuokia papurtydama galvą, ganėtinai isteriškai, šito nepaneigsi, kai Alanas vis dar griebdamasis šiaudo, rodos, nė nesiruošė pripažinti, kad tai tas pats žmogus, kurį jis taip nuoširdžiai myluodavo savo glėbyje, šnabždant švelnius žodžius ir atiduoduodavo pačius mieliausius prisilietimus. Įsmeigusi piktą ir tuo pačiu sumišusį žvilgsnį, Adelė nejučiom sugniaužia kumščius, tarsi tai jai padėtų nusiraminti. Giliai įkvepia ir paeina į šoną, nugaros jam neatsukdama, tiesiog instinktyviai, žinodama, kas jis toks, negali to padaryti. Kad ir kaip kažkuri dalis jos nekentė vampyriškosios pusės, gyvenimą jį mėgo ir tikrai nenorėjo jo nutraukti čia ir dabar. – Ką aš kalbu? – pakartojo jo žodžius, tarsi nebūtų tiksliai nugirdusi. Susikišusi rankas į palto kišenes, ji užvertė galvą į dangų ir dar kartą giliai įkvėpė. Šalimais šniokščiantis krioklys ją šiek tiek ramino. – Tas vampyras,  kuo jis buvo vardu.. – nutęsia susimąstydamas,  - Kristianas, Emilijanas... – dėsto variantus tiksliai neprisimindama, nes, na, tikrai nespėjo gerai su tuo vampyru susipažinti. Neduosi gi rankos, kai šis suleidęs dantis į jos kaklą mėgavosi krauju, ar tada, kai jau ją paleido ir įgrūdo savo ranką, kad ši išgertų kraujo; Sveiki, aš Adelė, koks tavo vardas? Nu nelabai čia. – Kurį vaikeisi metus, gal kelis? Kaip gaila, kad aš tada nieko nesupratau, - atsidūsta dar, - ar tau reikia pakartoti istoriją, kaip jis tavo akyse man išsiurbė beveik visą kraują? – galiausiai paklausia pažvelgdama į vyrą ir vėl prieina arčiau, - viskas tuo nesibaigė, aš nemiriau, išgyvenau, tik kaip pats supranti, tikrai ne pačiu geriausiu būdu, kuriuo tas vampyras pasirūpino. Pasirinko mane kaip patį geriausia keršijimo būdą ir, na, kiek matau jam labai puikiai pavyko, - tarstelėja pažvelgdama jam į akis ir pašaipiai kilstelėjusi lūpų kampučius, dabar juos nuleidžia ir kol kas nieko nebesako.
Back to top Go down
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
73

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
justinianas

CLAIM :
Harvey Newton-Haydon

ABOUT :
Paprastai Allanas yra gana uždaro būdo, tačiau jo viduje verda stiprios aistros, jis niekuomet neparodo savųjų jausmų bei tikrųjų ketinimų. Vaikinas pasižymi puikiai išugdyta savitvarda, puikia intuicija kuri niekuomet jo nenuvilia. Viską, ko imasi, atlieka nepaprastai atsakingai, nepripažįsta jokių kliūčių ir visada eina iki galo. Savo tikslų vaikinas siekia beatodairiškai, nė nepagalvodamas apie galimas to pasekmes.


2017-10-07, 17:46 Online


Retais atvejais Alanas sutikęs besimaitinantį vampyrų rasės atstovą palikdavo gyvą, kitu atveju jis pasistengdavo jo šį susitikimą pastarasis atsimintų ilgai. Tačiau dažniausiai nenorėdamas gaišti savo laiko, vaikinas tiesiog be jokio gailesčio juos nužudydavo. Medžiojimas Alanui nebuvo vien darbas, ar tiesiog pareigos vykdymas, jis mėgavosi kiekviena minute, žinojimas, jog jis yra stipresnis už tuos padarus teikė jam dar daugiau pasitikėjimo savimi. Ko rodos šiam vaikinui tikrai netrūko. Kiekvienas paklaikęs iš baimės žvilgsnis, akys maldaujančios pasigailėjimo medžiotojui suteikdavo didelį pasitenkinimą. Kankinimas buvo vienas iš mėgstamiausių vampyrų tardymo būdų, nors dažniausiai juos tiesiog nužudydavo vietoje. Stovėdamas priešais Adelę medžiotojas pajuto nepaaiškinamai didelį norą suvaryti medinį kuolą tiesiai jai į širdį, taip atsiskaitydamas jai už viską ką vampyrė vertė jį iškęsti. Kad ir kaip dabar to troško, bet medžiotojas negalėjo taip su ja pasielgti, ji vis dar buvo jo gyvenimo meilė, mergina, dėl kurios galėjo padaryti bet ką. Bet tuo pačiu Alanas negalėjo paminti ir savo principų, jeigu sugebės taip lengvai jai atleisti visi tie metai, bandant ją užmiršti praeis veltui, o šito medžiotojas negalėjo leisti. Be to, dabar ji buvo visiškai kitas žmogus.
- Ar man reikia tau priminti, jog tai TU dingai ir leidai man manyti, jog esi mirusi? - atsainiai ištaręs klausiamai kilstelėjo antakius, vaikinas tenorėjo iš jos lūpų išgirsti pasiaiškinimą, kodėl praėjus tiek metų ši tik dabar sugrįžo į jo gyvenimą. Toks Adelės elgesys dar labiau jį glumino. Akimirką žvilgtelėjo į ant žemės gulinčius žmones, tada akimis grįžo prie Adelės, kol kas nežinojo ką darys su ja, tačiau visko taip lengvai nepaliks. - Nežinai kiek laiko aš dėl to gailėjausi, Adele. Tikrai nemaniau, jog viskas pakryps tokia linkme... - žiūrėdamas tiesiai merginai į akis apgailestaudamai atsiduso, tuo metu būtų padaręs bet ką, kad tik nebūtų reikėję to jai patirti, tačiau dabar laiko neatsuksi atgal. Bet to reikėjo pripažinti, ne jis vienas buvo dėl to kaltas.


"All you need in this life is ignorance and confidence; then success is sure."
Back to top Go down
View user profile
Guest
Guest
avatar

2017-10-07, 20:58

Bet visgi koks žmogus ir kiek vertas yra Alanas, įsivaizduojąs turįs galią žudyti kitus. Juk šitaip žiauriai kankindamas ir žudydamas vampyrus, jis tampa ne ką geresniu padaru negu jie. Aišku, galbūt tai sustabdo kraujasiurbius, na, sumažina žmonių mirtingumą, bet Adelė vis tiek galėtų drąsiai teigti, jog brangusis medžiotojas nėra ką aukščiau už jo taip nekenčiamus žudikus. Bet, matyt, ne greitai jie čia į tokias diskusijas velsis, nors ką gali žinoti, apie ką papykusi Adelė gali prašnekti. Iš tikrųjų, Adelė niekada nesusimąstė, kad ji kažką blogai padarė. Na. Kur jau ji susimąstys, kai pačios skausmas, rodės toks, kad didesnį sunkiai rasi. Ne tik prarado visa, kas mylima, bet dar pati pavirto kažkokiu monstru, su kurio demonais susigyventi velnioniškai sunku. Vyrui pagaliau pripažinus, kad čia ta pati Jo Adelė, mergina kiek lengviau atsidūsta, nros, nepasakysi, norėjosi jam kokį velnią iškrėsti, kad tas pasipūtimas ryškiai matomas jo veide, pradingų. Aišku, gerai pagalvotų, suprastų, kad jam taipogi ne pyragai, bet bent kol kas ji tikrai nepasiruošusi to daryti.
-ai, tai dabar aš kalčiausia, - tarstelėja prunkštelėdama ir tiesiog atsitraukia nuo jo. – AR TU NEBUVAI TAS, KURIS LABIAUSIAI ŽEMĖJE NEKENČIA VAMPYRŲ, A? AR NEBUVAI? KĄ, PO VELNIŲ, PATS BŪTUM DARĘS MANO VIETOJE?  – galiausiai kone rėkdama, na, ką ten kone, ji tiesiog rėkia klausdama. Iš tikrųjų, tai turbūt bando numarinti tą kirminą, kuris prabudęs viduje jau bando kaip ir sakyt, kad jos kaltės irgi turbūt būta. – aš įsivaizduoju, kaip velniškai turėjo būti sunku susitaikyti su mano mirtimi, bet manau, tau tai tikrai turėjo būti lengviau, negu matyti mane tokią, - mostelėja ranka aplinkui, kur vis dar voliojosi vaikino kūnas ir mergina tik gūžtelėja pečiais, perbraukdama liežuviu per lūpas, tarsi tai jai padėtų nurimti ir ji čia ir dabar neapsižliumbtų puldama į Alano glėbį, kuriame, kaži ar nesutiktų kokio durklo, bent jau minimaliai, į kepenis. – ir kas baisiausia, kad keik matau, jog tavęs netektis visai nieko nepamokė, kalbant apie tai, - mostelėja ranka į jį, aiškiai galvoje turėdama durklą ir mergina tiesiog atsidūsta. Paima vaikino negyvą kūną ir tiesiog jį mostelėja į vandenį. Nu čia kaip koks apsivalymas, gal su juo kartu ir jos visi užkilę jausmai nukris.. a vdrug. 
Back to top Go down
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
73

REPUTATIONS :
11

CREDIT :
justinianas

CLAIM :
Harvey Newton-Haydon

ABOUT :
Paprastai Allanas yra gana uždaro būdo, tačiau jo viduje verda stiprios aistros, jis niekuomet neparodo savųjų jausmų bei tikrųjų ketinimų. Vaikinas pasižymi puikiai išugdyta savitvarda, puikia intuicija kuri niekuomet jo nenuvilia. Viską, ko imasi, atlieka nepaprastai atsakingai, nepripažįsta jokių kliūčių ir visada eina iki galo. Savo tikslų vaikinas siekia beatodairiškai, nė nepagalvodamas apie galimas to pasekmes.


2017-10-07, 23:58 Online

Per savo medžiotojo karjerą jis buvo išklausęs tūkstančius vampyrų pasiaiškinimų kurių buvo tokių įvairių ir išradingų, kad jo jau niekas nebestebino. Bet stebėtis nebuvo ko, kiekvienas vampyras, vilkolakis ar hibridas susidūręs akis į akį su mirtimi stengsis išlikti gyvas bet kokia kaina. Jiems, Dievo pamirštiems padarams, net nebuvo jokių prošvaisčių išsisukti, tad Alanui būdavo gaila stebėti kaip jie neriasi iš kailio ir prižada net patiems šlykščių dalykų. Kad ir ką jie besakytų, kad ir ko beprižadėtų, jo sprendimui tai neturėjo jokios įtakos. Galbūt prieš kokius aštuonerius ar devynerius metus jis dar būtų suabejojęs ir pasigailėtų tam tikrų asmenų - pavyzdžiui merginų ar moterų, tačiau dabar, kai jis perprato žaidimo taisykles ir puikiai įsiliejo į medžiotojų komandą, tokių dalykų negalėjo sau leisti, o ir su laiku tapo šaltakraujiškas bejausmis. Vampyrai ir kiti kraujasiurbiai be jokios sąžinės graužaties maitinosi žmonėmis, išdarkydami jų kūnus ir palikdami mirti miške ar kitoje vietoje. Reikėjo atstatyti pasaulio tvarką ir pašalinti tuos, kurie masiškai žudydavo šios planetos gyventojus. Todėl net ir norėdamas Alanas niekaip negalėjo pateisinti Adelės, nors ir vampyre ji tapo visiškai ne savo noru.
- Jau geriau būtum mirusi, - bejausmiu tonu ištarė žiūrėdamas tiesiai į merginos akis, negalėjo jai meluoti ir sakyti, kad nuo šiol viskas bus gerai ir jis susitaikys su viso to pasekmėmis. Alanas visa savo esybe nekentė tokių kaip ji, todėl net ir labai norėdamas negalėjo susitaikyti su ta mintimi jog jo mylimoji tapo viena iš jų. - Pasakyk man, tada kodėl grįžai? Negi manei, jog sugrįši ir visi tie metai tiesiog paprasčiausiai nusibrauks ir aš tave priimsiu tokią kokia esi dabar? - nužvelgęs pašaipoku žvilgsniu Adelę nuo galvos iki kojų ištarė. - Ne, mieloji, taip tikrai nebus, -  Papurtęs galvą Alanas palinko link jos arčiau, taip, jog justų jos kvėpavimą, dabar vaikinas jautėsi piktas, įsižeidęs ir išduotas, todėl nė neketino gražiai su ja kalbėti. Taip pasielgdama Adelė pati iššaukė jo blogąsias savybes, kurias anksčiau stengdavosi nuslėpti ar bent jau jų neparodyti.  - Medžiotojai žudo visus, kurie maitinasi žmonėmis. Tu nesi jokia išimtis, mieloji. Ar dėl to, jog tokia tapai ne savo noru, manai jog turėčiau Tave paleisti, kad nužudytum dar daugiau žmonių? - šaltu balso tonu paklausė, kas jau kas bet Adelė turėjo žinoti kaip jis nekenčia tokių kaip ji.


"All you need in this life is ignorance and confidence; then success is sure."
Back to top Go down
View user profile
 
krioklys
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Kriokliai-
Jump to: