Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 kambarys nr.642

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
No matter how bad things are, you can always make things worse.
avatar
No matter how bad things are, you can always make things worse.
NAME :
V

POSTS :
2746

REPUTATIONS :
280


2017-01-26, 02:06




 
Like crying wolf, if you keep looking for sympathy as a justification for your actions, you will someday be left standing alone when you really need help.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
323

REPUTATIONS :
31


2017-09-30, 16:59

Jau kelias geras valandas Mira kankino tą vargšę šviesiaplaukę merginą, kuri tiesiog kiekvieną minutę maldavo, kad paleistų. Mergina buvo pririšta prie kėdės, veidas buvo apipiltas rūgštimi, o aplinkui gulėjo kraujo klanai, kuriuos ji išspjovė dėl raganiško burto. Houston visada pasistengdavo, kad mirtų kiekviena lėta ir skausminga mirtimi, nes buvo velniškai kerštinga sirena. O ir visada teikdavo pasitenkinimo visi tie riksmai ir maldavimai, kurie nieko nereiškė tamsiaplaukei. Pabaigusi kalbėti su Araquiel, nutėškė telefoną kažkur ant žemės ir priėjusi prie merginos, pažvelgė į jos veidą, kuris jau nebeatrodė taip žmogiškai dėl rūgšties poveikio.
- Tavo bernelis tuoj pasirodys, galėsi atsisveikinti su juo visiems laikams asmeniškai, - vartydama durklą savo rankose, klestelėjo ant fotelio, susidėdama koją ant kojos ir įsmeigė žvilgsnį į kambario duris, net nekreipdama dėmesio į vis dar kūkčiojančią ir rėkiančią blondinę.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
238

REPUTATIONS :
52


2017-09-30, 18:32

Araquiel skubėjo po pokalbio į įvykio vietą ne dėl to, kad jo širdį galėjo suvirpinti nekaltos merginos pasitikęs baisus likimas, bet dėl to, kad sustabdytų Mirą nuo tokios šventvagystės ir jos darbelius užbaigtų visiems laikams. Jeigu jis būtų toks pats stiprus, kaip buvo kai turėjo sparnus, tikriausiai taip išvanotų sirenai kailį, kad ji niekados nebesugalvotų krėsti panašių darbelių. Tačiau dabar Araquiel viso labo tik žmogus, jis neturi nei didelės galios, nei geba naudotis visais dangiškais privalumais. Todėl, kad pasiektų kuo greičiau viešbutį, jam reikėjo naudotis taksi paslaugomis. Jis žinojo, kuriame kambaryje jis žaidė paskutinį kart su Elisabeth meilės žaidimus, todėl nereikėjo teirautis vestibiulyje kur eiti. Užkilęs liftu į reikiamą aukštą, vyras greitu žingsniu pasiekė kambario 642 duris ir įėjo be didelių įžangų vidun. Tai ką jis pamatė, buvo vienas iš žiauriausių dalykų, ką teko pamatyti jau žmogaus akimis. Mira iš tiesų įsisiautėjo žalodama merginą, kuri geidulingai kadaise lietė puolusio angelo kūną. Kraujo ir svylančios mėsos kvapas tvyrojo ore, nuo jo tampė Araquiel žmogišką skrandį, tačiau jis sugebėjo sulaikyti besiveržiant jo turinį lauk. Jo akys net nepažvelgė į Mirą, mat žvilgsnio negalėjo atitraukti nuo kenčiančios ir žviegiančios merginos, kurios jau pusaklės akys bandė šauktis pagalbos žvelgdamos į Araquiel. Vietoj to, kad puolęs angelas bandytų ją išgelbėti, šis perėjęs per kambarį uždėjo vieną ranką ant merginos galvos, kitą ant peties, atsargiai, kad pats rūgštimi nenusidegintų ir vienu staigiu judesiu nusuko Elisabeth sprandą, kad jai daugiau nebereiktų kankintis. Visgi, vienaip ar kitaip, ji nebūtų ilgai išgyvenusi. Moteriai pagaliau nutilus ir susmukus kėdėje, Araquiel pagaliau išdrįso pažvelgti į Miros akis ir metė į jas pagieža pripildytą žvilgsnį. - Ką čia sugalvojai? - paklausė jis reikalaudamas kažkokio adekvataus, logiško paaiškinimo sirenos naujam hobiui žudyti Araquiel simpatijas.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
323

REPUTATIONS :
31


2017-09-30, 18:44

Miros veiksmai dažnai būdavo neoaaiškinami. Kartais jai užeidavo toks medžiojimo sezonas, kad net tekdavo pakeisti gyvenamąją vietą, jog jos nesusektų medžiotojai ir "taikos skleidėjai". Tiesiog nemokėjo paaiškinti to nežmoniško urge iš vidaus, kuris tiesiog spiegė ir neleido Houston ramiai gyventi. Galbūt tai buvo viskas genuose, galbūt tiesiog tokią ją suformavo aplinkybės. Visgi gyvena šioje žemėje apie 800 metų ir per tą visą laiką spėjo tikrai ne mažai dalykų pamatyti ir išmokti. Galbūt todėl tas žudymas ir nebebuvo jai kažkas žiauraus ar nesmagaus. Tai darė taip lengvai kaip ir gamino žmogišką maistą savo namuose. Tačiau visame šitame žaidime su puolusiu angelu, didžiausią rolę žaidė pavydas. Tas suknistai didelis pavydas, kurio Mira negalėjo atsikratyti. Net ir nesistengė to padaryti, nes žudymai tada įgaudavo kažkokią prasmę ir turėdavo tam pasiteisinimą.
Sedėdama kažkokiam krėsle ir sukinėdama durklą savo rankose, sirena pagaliau pastebėjo į kambarį įsiveržusį Araquiel, kuris tikrai gerokai užgniaužė sirenos kvapą. Dievaži, koks saldus ir nuostabus kvapas. Dabar, kai įgijo žmogiškąjį pavidalą, Mira apsilaižė lūpas, nes tokį jį matė pirmą kartą. Pirmą kartą be savo angeliškų sparnų. Nė žodžio nepratarė, kol jis ėjo blondinės link, o nusukus jai kaklą, Mira net suplojo rankomis, kilstelėdama lūpų kampučius ir nenutraukdama savo žvilgsnio nuo vaikino.
- Tai kuris čia iš mūsų dabar yra žudikas? Šiek tiek pasimečiau, - kalbėdama ramiu ir gana smalsiu balseliu, nužvelgė Araquiel ir galiausiai nusišypsojo. Juk galėjo išgelbėti merginą, ją nugabenus į kokio nors angelo buveinę. Juk tikrai turėjo angelų draugų, kurie vis dar kažkiek padėdavo Araquiel, bet tikriausiai ji nebūtų ištvėrusi visos kelionės taksi. Tačiau buvo smagu žiūrėti, kad mirčiai į rankas merginą pasiuntė ne Mira, o pats Araquiel.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
238

REPUTATIONS :
52


2017-10-05, 22:25

Portretą, kokį dabar sirena piešė, puolęs angelas tokio dar nebuvo matęs. Araquiel buvo sunku patikėti, kad būnant angelu jį sužavėjęs šios moters grožis privedė jį prie to, kad teko atsisakyti sparnų dėl geismų juntamų šiai moteriai. Tai tik veidas, tik kūnas, o net angelai nusideda, kad galėtų pabūti šios moters vienos nakties žaisliuku. Tačiau jau nupuolęs, Araqueil pagaliau pamatė tikrąjį Miros veidą. Ji buvo žudikė, pabaisa, nepaprasto grožio moters kūne, nepasotinama mirtimi ir tos mirties liekanomis. Puolęs angelas viena savo galimi ėmė šlykštėtis mergina, bet kita dalimi dar manė, kad joje gali būti užsilikusio kažkokio gėrio. Negi jis galėjo pamilti galutinai vidumi supuvusi padarą?
Ironiški merginos žodžiai nepalietė puolusio angelo jausmų. Jis buvo dėl to tikras, kad blondinė nebūtų išgyvenusi ir didžiausias gailestingumo parodymas jai buvo staigi, kančias nutraukianti mirtis. Kitame pasaulyje jai bus geriau, tą angelas tikrai žinojo. Kone net pavydėjo, kad ji gali numirti, o jis yra pasmerktas dangaus visą amžinybę vaikščioti Žemėje, nerandant sau vietos. - Nuo kada tavo širdis tokia ledinė, Mira? Ar ji tokia visada buvo, o aš būdamas aklas praradau sparnus dėl pabaisos? Pasakyk man, ką aš tau tokio padariau, kad nesiliauji griovus man gyvenimo? - visgi Araquiel nebuvo pasiryžęs žaisti ironija perpintų žaidimų ir jis stengėsi užkabinti jautriausias merginos širdies stygas, jei tik ji tokių beturėjo.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
323

REPUTATIONS :
31


2017-10-05, 23:22

Žinoma, kad Mira negalėjo parodyti savo tikrojo veido, norint sužavėti angelą. Iš pradžių ir viliojo savo metodais ir tikrai labai palengva. Žingsnelis po žingsnelio. Nebuvo labai lengva visą šitą įvykdyti, tačiau ji nedarė tik dėl to, kad neturėjo ką nuveikti. Araquiel žavėjosi jau ne vieną dešimtį ir tikrai negalėjo atplėšti savo akių nuo jo, o galiausiai supratusi, kad sunkiai tveria būti savam kaily, kai jis taip toli ir tokį ilgą laiką....pabandė šansą, palaužti vyrą savo pusėn, darydama tai, ką moka geriausiai. Iš tiesų ji tikrai bijojo, kad Araquiel nusigręš nuo jos tą pačią akimirką, pamatęs, ką ji išdarinėja su savo aukomis. Ir tai galiausiai pasiteisino tą dieną, kai leisdamasis Miros pagundomis, angelas prarado savo sparnus, savo orumą ir buvo išmestas iš dangaus. Ir viskas dėl Houston savanaudiškų norų ir veiksmų. Galiausiai išgirdusi vaikino klausimus, sirenos veidas šiek tiek surimtėjo ir ji padėjo durklą ant stalelio, iš apačios pažvelgdama angelo link.
- Ar tu tiki, kad aš esu pabaisa? - ramesniu balsu paklausdama, pakilo nuo fotelio ir lėtais žingsniais pradėjo eiti Araquiel link. - Manai, kad tokia esu? Pabaisa su ledine širdimi? - sustojusi priešais vaikiną, suraukė šiek tiek antakius ir geriau pažvelgė į jo dailų veidelį. - Aš žudau žmones, nes tai vienintelis būdas man pasimaitinti. Jei to nedarysiu, mane alkis taip sužlugdys, kad galu gale mirsiu nuo jo. Ir tu tą puikiai žinojai, prasidėdamas su manimi, Araquiel.., - tyliau ištardama jo vardą iš savo lūpų, Mira pirštų galiukais išilgai perbraukė per jo kairę ranką. - Vadini tai griovimu? - tyliai nusijuokė. - Jei tau griaučiau gyvenimą, tikrai tą pajaustum pats.., - šyptelėjo, vėl užsižiūrėdama į jo dangiškas akis. Ta nepaaiškinama trauka kurią juto būtent šiam puolusiui angelui buvo tiesiog nepaaiškinama žodžiais. - Aš tavęs pasiilgau, Araquiel... O kaip gi daugiau galėjau tave prisišaukti? - švelniai uždėjusi delną ant jo skruosto, geriau įsižiūrėjo į jo veidą, kilstelėdama lūpų kampučius.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
238

REPUTATIONS :
52


2017-10-07, 20:25

Sirenos žodžiai buvo gražūs, tačiau praradus sparnus, angelo širdis suragėjo nuo neapykantos to kaltininkei. Žinoma, jis pyko ir ant savęs, kad buvo toks kvailas ir leidosi suvedžiojamas kylančių pagundų, kaip tikras angelas jis turėjo atsispirti nuodėmei, bet išėjo taip, kad jis tam pasidavė ir per savo geismus prarado brangiausią savo turtą. Sparnai dar buvo palyginus niekis su tuo, kad visi angelai nuo jo nusigręžė, palikdami jį vieną kaip pirštą blaškytis Žemėje. Jis nebeturėjo draugų, tik įgijo šūsnį priešų ir tos moterys, kurios šildė kasnakt vyro patalus, tai tik mažytė kompensacija vienatvei išgyventi.
Ir Mira, ak Mira, net suteptomis nuo kraujo rankomis, ji vis dar buvo gražiausia moteris pasaulyje. Sunku buvo jos negeisti, sunku buvo nemylėti tokio grožio, tačiau užsimerkus, ta meilė tarsi sunyksta ir klausantis sirenos žodžių, girdi tik dar vieną jos užburiančią, melagingą dainą.
Moteriai pajudėjus ir atsistojus nuo fotelio, Araquiel stovėjo toje pačioje pozicijoje, tarsi laukdamas, kol ši prieis arčiau. Ji vis dar veikė Araquiel, it šimtą naktų neragautas aukščiausios rūšies narkotikas, tačiau puolęs angelas buvo atšalęs, kur kas šaltesnis negu turėdamas sparnus. - Mira, mano pati gražiausia nuodėme, - kreipėsi jis į moterį kaip ir meiliai, kaip ir kaltindamas, - tu man pasakyk, ar tu tikrai šia moterimi maitinsiesi, - mostelėjo ranka į blondinės lavoną susmukusį kėdėje. - Kodėl tuomet kaip nesielgi kaip tikra plėšrūnė, kodėl ją verti kankintis? Kam jos veidą aplieti rūgštimi, kam klausytis jos kurtinančio klyksmo? Nei vienas gyvūnas gamtoje nesielgia taip su savo auka, kiekvienas sutvėrimas nužudytas dėl išgyvenimo, iki mirties skausmą jaučia vos kelias sekundes, - Araquiel suėmęs moters ranką už riešo, kuri lietė jo skruostą, pakankamai skaudžiai suspaudė ją savo vyriškam delne. - Nesuprantu aš tokio tavo ilgesio išraiškos, Mira. Jei manęs pasiilgai, tereikėjo paskambinti, - šaltai pasakęs numetė merginos ranką nuo savęs, neprisileisdamas jos arčiau žengtelėjo žingsnį atgal.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
323

REPUTATIONS :
31


2017-10-07, 22:51

Mira nebūtų sirena, jei nesugebėtų iš lūpų išleisti gražių žodelių ir būtent tokių sakinių, kuriuos angelas norėtų išgirsti. Ji buvo tikrai puiki manipuliatorė ir galbūt su Araquiel gal per daug savanaudiškai elgėsi, tačiau ji per savo ilgą egzistenciją buvo tik vieną kartą įsimylėjusi, neskaitant angelo. Ir tai buvo tikrai labai senai, prieš gerus 400 metų ir tai sudaužė Miros širdį į šipulius, kas ir privertė ją tapti tokia šaltakrauje negailestinga žudike. Laikui bėgant ji susirinko savo širdį gabalėlį po gabalėlio, tačiau tas žiaurumas ir neapykanta visam pasauliui nedingo. Tačiau sutikus Araquiel viskas iškart atgimė ir ji pagaliau pajautė vėl tą jausmą ir būseną, kai kažką nuoširdžiai įsimyli ir gali tą jausti iš kito žmogaus sau. Nors ir jautė neapykantą iš puolusio angelo, tačiau tai jai netrukdė ir toliau siekti savo tikslų, bei vėl kažkaip palenkti vaikiną savo pusės link. Nenorėjo jo prarasti kaip prarado savo pirmąją meilė, dėl kurios ir tapo tokia širdžių ėdike tikrąja to žodžio prasme.
Neatplėšdama savo žvilgsnio nuo dailaus Araquiel veido, kuris privertė Miros viduje vėl viskam užsidegti, ji nė nepajuto kaip jos veidą papuošė nuoširdi šypsena, o pirštų galiukais ji nesiliovė glostyti išilgai vaikino rankos pirmyn atgal. Po ištartų Araquiel žodžių, Houston kūną perbėgo malonūs šiurpuliukai ir tai buvo gražiausia, ką yra išgirdusi iš jo lūpų.
- Mano angele..., - uždėjusi savo delną ant vyro skruosto, sirena kiek arčiau priėjo, kad galėtų šiuos žodžius sumurmėti jam vos ne į lūpas. – Juk tu pats žinai, kad man nepatinka, jog tu matytum kaip aš maitinuosi, todėl ir taip buvo aišku, kad prieš tavo akis jos nebūčiau dorojusi, - pakėlusi savo dailias akis, užsižiūrėdama į angelo lyg žvelgtų tiesiai jam į sielos gilumą. – Aš buvau piktai, mane užvaldė pavydas, kad ji gali tave turėti bent akimirkai, o aš ne..., - šiek tiek suraukusi kaktą, jau teikėsi uždėti ir kitą ranką ant angelo skruosto, tačiau pajutusi kaip grubiai suima jos riešą ir patraukia ranką, Mira karčiai nurijo seiles. – Tu ignoravai mano bet kokias žinutes ar skambučius, aš nesu akla, Araquiel, matau kaip manęs nekenti.., - pastebėjusi kaip vaikinas dar žengia žingsnį atgal, sirena paėjo vėl žingsnį į priekį, atsidurdama vėl arti puolusio angelo tvirto kūno. – Nejau tikrai nepasiilgai manęs per visą šitą laiką? – padėjusi švelniai savo delnus ant vyro krūtinės kaip kokia pantera savo veidu prisėlino prie jo kaklo ir nutupdžiusi savo putlias lūpas, paliko karštą bučinį ant vyro kaklo.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
238

REPUTATIONS :
52


2017-10-08, 11:55

Net jeigu Araquiel nupuolė, jis nevirto visiška padugne, vyras vis dar turėjo savo angeliškas nuostatas ir principus, todėl sirenos elgesio pateisinti jis visiškai negalėjo. Aišku, dangus draudė netgi skaitytis su tokiomis būtybėmis kaip sirenos, esą jos pačio velnio pramanytos ir sukurtos žmonėms gundyti ir žudyti. Visgi, dangui nieko nėra aukščiau už patį žmogų. Ir jeigu Araqueil būtų pamilęs paprastą mirtingąją ir su ja dalinęsis meilės guoliu, tikriausiai dangus būtų jam nors ir sunkiai, bet atleidęs, nes žmonių interesai dažnai iškeliami virš angelų. Tačiau nusidėti dėl sirenos... Taip amžinai užvėrė sau vartus Araquiel, be galimybės grįžti į namus. Jis tarsi pasiklydusi siela klaidžioja Sietlo gatvėmis nerasdamas sau ramybės neturėdamas jokios prasmės egzistuoti. Ir dėl viso šito kaltininkė stovėjo priešais jį, suokdama saldžius žodžius, kad angelas eilinį kartą nusidėtų dėl saldžios nuodėmės.
Mirai vėl iš naujo priartėjus prie Araquiel, šį kartą jis nesitraukė, mat tai buvo bergdžias dalykas. Ji tarsi laukinė katė, sėlino prie savo naujo grobio, norėdama jį pasiglemžti amžinybei. Tikriausiai tokios gražuolės kaip ji, pratusios turėti viską, bet puolęs angelas nebėra kupinas malonės, kurią galėdavo anksčiau suteikti. Moteriai nuleidus savo lūpas ant vyro kaklo, šis uždėjo jai ant pečių rankas ir atitraukė nuo savęs, bijodamas, lyg jos lūpuose galėtų slypėti meilės nuodai. - Nustok su manim žaisti, Mira. Užtektinai jau padarei, - nepaleido moters pečių, laikydamas ją atplėštą nuo savęs. - Tu trokšti to, ko negali turėti, tau apskritai nerūpi kaip aš jaučiuosi. Negaliu būti su moterimi, kuri savo interesus iškelia viršum manųjų. Apskritai, po velnių, aš buvau angelas, neturėjau su tavim prasidėti, pažiūrėk kas iš to išėjo. Nebenoriu kristi vėl į tą pačią bedugnę, bet negaliu tau leisti, kad žudytum nekaltus žmones tik dėl savo nesveiko pavydo. Tad sakyk, ką aš turiu padaryti, kad visos tos bereikšmės žudynės pasibaigtų? - angelas vis dar buvo kupinas pagiežos moteriai, dėl kurios teko palaidoti savo sparnus, tačiau jis nenorėjo, kad per jį mirtų žmonės, todėl dėl jų buvo pasiryžęs betką padaryti.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
323

REPUTATIONS :
31


2017-10-08, 16:30

Žinojo, kad Araquiel visada buvo geros širdies ir sparnų netekimas nepavertė jo kažkokiu antžmogiu. Vis dar taip pat mylėjo ir saugojo žmones kiek įgalėdamas. Tuo tarpu Mira darė atvirkščiai. Ji šalino vis daugiau ir daugiau žmonių nuo šios žemės paviršiaus ir dėl to nė kiek nesigailėjo. Per tiek metų ji užsigrūdino ir tapo šalta nepalaužiama būtybe. Žinoma, kad ji nebuvo kažkokia tobulybė, nes ir pati turėjo nemažai silpnybių, tik apie jas retas kas žinojo. Netekdamas sparnus, angelas Mirai reiškė dar daugiau. Vien dėl jos jis nusižengė taisyklėmis, pasiduodamas pagundai ir atiduodamas viską, ką turi. Jautė iš vidaus kaip trauka angelui tik didėja ir Mira negali išmesti jo iš galvos, nors ir žino, kad jos gerokai nekenčia ir norėtų, kad dingtų iš jo gyvenimo visam laikui, tačiau sirena to noro negalėtų įgyvendinti. Ji troško turėti jį šalia savęs ir vėl. Troško pajausti tą jo saldų kvapą ant savo kūno, kuris nedingdavo visą parą. Norėjo ir vėl jausti alsuojantį angelo kūną šalia savęs. Ji vėl norėjo pasijausti geidžiama.
Vėl pajutusi kaip vyras stumia ją atgal, Mira trumpai užmerkė savo akis ir įkvėpė giliai oro. Žinojo, kad susitikus su Araquiel jis neprisileis jos taip lengvai kaip praeitą kartą. Patraukusi savo veidą nuo angelo kaklo, Houston suspaudė savo dailias lūpas ir įsmeigė žvilgsnį vaikino link.
- Araquiel, kodėl tu taip vengi manęs..., - tyliu balsu sumurmėjo vėl žengdama arčiau angelo, kuris taip stipriai bandė vengti sirenos, tačiau ji nėra iš tų, kuri pasiduotų. – Aš esu tam, kad padėčiau tau, su manimi gali būti saugus. Nuo tavęs broliai nusisuko, tačiau aš tavęs laukiu atviromis durimis, mielasis.., - melodingu balsu ištarė, nenuleisdama savo gražiųjų akių nuo puolusio angelo. Mira žaidė visada labai pavojingus žaidimus ir žinojo, kad niekaip kitaip jo neprisišauks, jei nepradės kalbėti tai, ką norėtų jis išgirsti. Angelą palaužti į savo pusę dabar buvo velniškai sunku, tačiau Houston dar tik pradėjo savo žaidimus. – Tu man rūpi. Nestovėčiau čia ir nesistengčiau taip, jei būtum eilinė mano auka. Aš noriu, kad patikėtum manimi, - lėtai uždėjusi savo rankas ant vyro plaštakų, kurios puikavosi ant jos pečių, švelniai nuleido į apačią ir paėmė jį už abiejų rankų. – Aš tau galiu padėti, galiu duoti tau to, ko tik trokšti, tiesiog tark žodį, mielasis..., - vėl melodingu ir ypatingai švelniu balsu vos ne sumurkė angelui į veidą. Jo rankas švelniai uždėjo sau ant liemens, o savosiomis apsivijo jo kaklą ir toliau nepasiduodama jo atstūmimams. – Mes galime būti puiki komanda, Araquiel... Tu ir aš.., - priglaudusi lūpas arčiau vyro ausies tyliai sumurmėjo, pirštų galiukais paglostydama angelo kaklą.
Back to top Go down
View user profile
 
kambarys nr.642
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Viešbutis-
Jump to: