Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
NAME :
Unicorn

POSTS :
13

REPUTATIONS :
2

AGE :
22

CREDIT :
mano

CLAIM :
Andrew Scott


2017-01-05, 17:07

Back to top Go down
View user profile
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
NAME :
Unicorn

POSTS :
13

REPUTATIONS :
2

AGE :
22

CREDIT :
mano

CLAIM :
Andrew Scott


2017-01-05, 17:21

Vyriškio kūnas, pripažinkim, buvo siaubingai silpnas, kad nulaikytų Tifoną. Jau nežinia kiek kartų jam reikėjo naudoti savo jėgas vien tam, jog susilopytų išdraskytus vidurius arba sulaužytas galūnes. Kitaip tariant, šito padaro, kuriame apsigyveno, jis netausojo. Nu bet ką jau dabar padaryti, jis toks buvo. Kartais tiesiog neapskaičiuodavo jėgos, o kartais nepamatydavo savo oponento pranašumo.
Bet buvo linksma. Dieve, jis linksminosi gan ilgai. Gal kokius kelis dešimtmečius, kai Sathariel jam padėjo išsilaisvinti iš to kalėjimo, kuriame buvo. Tiesa, juk galėjo tą pačią akimirką grįžti pas Echidną, bet suprantat...Tifonas, kad ir kaip ilgėjosi žmonos, savotiškai norėjo ištyrinėti ir pasaulį, visai naują, atsivėrusį jam prieš akis. Tad keli meteliai šen bei ten nebuvo tokie svarbūs, tiesa? O ir apie tai moteriai nebūtina žinoti.
Persibraukęs trumpai kirptus juodus plaukus vyras su tokiu netgi vaikišku smalsumu stovėjo ir tiesiog stebėjo didingai atrodantį namo fasadą. Nusiėmęs akinius įsidėjo šiuos į palto kišenę bei bei suplojo rankomis, atrodydamas daugiau ar mažiau, nesveikai laimingas. Ar vertėjo paminėti, jog Tifonui beveik visą laiką buvo lengvai pavažiavęs stogas, o įkalinimas jam tikrai nepadėjo? Ne? Na, tada nenuostabu, jog išspyręs duris (visiškai nesaugoji materialinio turto, Tifonai, jėzusmarija) demonas atsistojo tarpdury ir giliai įkvėpė į plaučius oro.
- Mieloji, aš namie, - sučiulbėjęs vyptelėjo kraują stingdančią šypsena, tačiau pamatęs, jog namai tušti, patempė lūpą. Atsidusęs Adamas nužingsniavo prie baro, įsipylė į stiklinę viskio, įsimetė kelis ledukus ir sudribo fotelyje. Nu nei gėdos, nei sarmatos – grįžta vyras namo ir jo nei vaikai, nei žmona nepasitinka. Žinoma, Tifonai, pats basteisi kelis dešimtmečius velniai žino kur, o dabar tikiesi šilto sutikimo. Nice.
Back to top Go down
View user profile
I want your whiskey mouth all over my blonde south.
NAME :
Pat.

POSTS :
25

REPUTATIONS :
5

CREDIT :
mad_gangsta

CLAIM :
Lady Gaga


2017-01-05, 17:32

Kai jos vyras buvo įkalintas, Echidna, žinoma, sielvartavo. Ne, neverkė kruvinomis ašaromis ir nesirovė plaukų nuo galvos, tačiau bandė rasti būdą kaip apeiti taisykles, kaip išlaisvinti savo vyrą iš kalėjimo, į kurį jis buvo uždarytas ir tuo pačiu pačiai išlaikyti savo sveiką kailį. Šiaip ar taip, kai jie nusprendė paimti Olimpo kalną jėga ir buvo, švelniai tariant, sumalti į miltus ten sėdinčių dievų, viskas buvo pasakyta labai aiškiai - Tifonas bus įkalintas po ugnikalniu amžinybei, o Echidna bus paleista klajoti po pasaulį. Jeigu ji sugalvos savo mylimąjį išlaisvinti, mirs ir pati. Viskas labai paprasta. Vis dėlto, Echidna nebuvo tokia moteris, kuri galėtų ramiai sėdėti sudėjusi rankas, kol jos gyvenimo meilė kankinasi pragaro liepsnose. Tikrąja ta žodžio prasme. Todėl ji ieškojo būdų kaip jį iš ten ištraukti - konsultavosi ir su angelais, ir su demonais, važiavo tiek pas mokslininkus, tiek pas chemikus, tiek pas biologus ir matematikus. Ji bandė sudaryti sandėrius, ieškojo pagalbos pas raganius, drakonus ir visus, kuriuos tik galėjo rasti. Vis dėlto niekas negalėjo arba tiesiog nenorėjo jai padėti. O ji, pripažinkime, buvo per daug savanaudė, kad leistų aukotis savo vaikams arba rizikuotų savo žavia šviesiaplauke galva. Todėl ji laukė. Pranašystės jai sakė, kad jis išeis. Ir išėjo. Prieš dešimt metų. Tačiau Eve Drago buvo per daug išdidi kad jo ieškotų. Ji nebėgiojo paskui vyrus. Nei prieš tūkstantį metų, nei dabar.
Grįžusi namo po vieno iš prabangių vakarėlių, kuriuose dabar lankydavosi labai dažnai, moteris iš karto pastebėjo, kad kažkas ne taip. Praėjusi per išlaužtas duris, giliai įkvėpusi siera atsiduodančio oro, Eve lėtai, gyvatiškai tyliai nuslinko prie svetainės ir atsirėmė į durų staktą. Prisimerkusi nužvelgė jos namuose šeimininkaujantį žmogų ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Neketino priekaištauti. Ketino išreikšti pastebėjimą. O jeigu Tifonas manė, kad kas nors galėjo prasprūsti pro Echidnos akis, jis stipriai, labai stipriai klydo. Ir akivaizdu, per seniai matė ponią Drago.
 - Mano pranašystės sako, kad ištrūkai prieš dešimt metų. - melodingas ir švelnus moters balsas atkreipė vyro dėmesį. Žinojo, kad jis nebuvo jos matęs šiame pavidale, todėl jai buvo įdomi jo reakcija.


YOUR ARMS ARE INFECTED
THEY'RE HOLDING THE TRUTH.
OH STOP ALL YOUR CRYING,
THIS ONE YOU'LL LOSE.
Back to top Go down
View user profile
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
NAME :
Unicorn

POSTS :
13

REPUTATIONS :
2

AGE :
22

CREDIT :
mano

CLAIM :
Andrew Scott


2017-01-05, 18:55

Keista, nuo savęs Tifonas sieros neužuodė. Nors, galbūt taip buvo įpratęs prie to kvapo, jog jis tapo jo savotišku antruoju kvapu po odekolono. Taip, jam teko susipažinti su visais žmogiškaisiais dalykais, jog galėtų pritapti prie šia žeme vaikščiojančių asmenybių. Tiesa, žmonės jam atrodė daugiau ar mažiau keisti. Tie kūnai jam atrodė...ne tokie. Visiškai nesimpatiški ir netraukiantys akies. Suprantama, kaip demonui, jam visi žmonės daugiau ar mažiau atrodė pasišlykštėtinai. Su savo emocijomis, jausmų uraganais, elgesiu ar kalbėsena. Jie buvo silpni. Pernelyg pažeidžiami. Pernelyg nuspėjami.
Galbūt ir pats demonas buvo pažeidžiamas. Juk vienintelė silpnoji vieta jo visoje gyvastyje buvo tik jam vienam suprantama ir savotiškai išreiškiama meilė Echidnai. Ji turėtų jaustis garbinama, juk dėl jos jis pasiaukojo. Kentėjo vienatvę, įkalinimą bei dievų rūstybę. Štai ką reiškia tikra meilė – kai nusprendi paminti savo garbę, savo įsitikinimus ir tiesiog siaubingai nepakenčiamą charakterį, jog tavo antra pusė galėtų būti laisva. Gražu iš Tifono pusės. Iš esmės juk jis niekada nebuvo pernelyg mielas ar tuo labiau romantiškas, tad toks žingsnis tikrai turėjo suvirpinti net tokios gyvatės (ironiška?), kaip Echidna, širdį.
Pasirodžiusi šviesiaplaukė demono veide neįžiebė jokių tinkamų emocijų šiam ypatingam susitikimui. Gan niūriu žvilgsniu jis bėgiojo po šios veido kontūrus, bandydamas įžvelgti savo žmoną, tačiau galbūt tik akys, jos vienintelės, jam priminė Echidną.
- Kaip nyku ir nuobudu, tiesa? Savo tikrajame pavidale atrodai kur kas gražiau, mieloji. – tarstelėjęs jis išgėrė visą viskį, kurio buvo prisipylęs ir per petį išmetė stiklinę, kuri, ačiū Dievui, nusileido ant sofos, o ne išsitaškė ant grindų.
- Turėjau reikalų. – atsainiai tarstelėjęs demonas tą pačią sekundę atsidūrė arčiau moters, suėmė jos ranką, kilstelėjo ją sau prie lūpų ir pakštelėjo jos išorinę pusę, akių neatitraukdamas nuo Echidnos. Jie vienas kito negalėjo kontroliuoti. Nes jei į jų gan keistus santykius būtų įsisukęs pavydas ir kontroliavimas, jie vienas kitą būtų pražudę.
Back to top Go down
View user profile
I want your whiskey mouth all over my blonde south.
NAME :
Pat.

POSTS :
25

REPUTATIONS :
5

CREDIT :
mad_gangsta

CLAIM :
Lady Gaga


2017-01-05, 19:05

Jie nebuvo romantiški. Dievaži, jie net nebuvo panašius į įsimylėjėlius. Jie nebučiuodavo vienas kito kas dešimt minučių, neužsiimdavo pasimatymais ir panašiomis nesąmonėmis. Juos siejo meilė smurtui, chaosui, siaubui ir destrukcijai. Jie tobulai tiko vienas kitam, tobulai vienas kitą papildė. Ko nesugebėjo Echidna, tą padarydavo Tifonas. Ko nesugebėjo jis, tuo pasirūpindavo ji. Jie nekontroliavo vienas kito, o ir per daug metų neabejotinai vienas kitą išdavė kūniškai, tačiau niekada neišdavė dvasiškai. Šiaip ar taip, po šitiek tūkstantmečių praleistų kartu, vienas kitas bučinys ar pasidulkinimas į šoną nereiškia bene nieko. Tačiau jausmai kitam, noras su kuo nors kitu naikinti pasaulį... Na, to nebūtų atleidęs nei jis, nei ji.
Nužvelgusi naują mylimojo formą, moteris kiek prisimerkė. Buvo keista matyti jį tokį. Buvo pripratusi prie naujoviškų madų, prie aptemptų kelnių ir akinių nuo saulės, prie keistų šukuosenų ir kitokių savimi pasirūpinimo būdų, tačiau matyti Tifoną tokį, kai prisiminė jį tik originalioje formoje, buvo keista. Žinoma, žmogiškais standartais kalbant, jis buvo išvaizdus. Net labai. Tačiau Echidna suprato ką jis norėjo pasakyti teigdamas, jog anksčiau ji atrodė gražiau. Nusišypsojusi, moteris paklusniai ištiesė ranką savo vyrui ir tūptelėjo, taip žaisdama neaišku kokį senovišką žaidimą.
 - Tu teisus. Tačiau pasaulis keičiasi, mielasis. Ir mes turim žaisti pagal naujas taisykles. Leisk man į tave pažiūrėti. - nusišypsojusi, Echidna kilstelėjo liaunas rankas ir kaulėtais pirštais suėmė mylimojo veidą. Pasuko jį į vieną pusę, o tada į kitą, pirštų galiukais braukė per švelnią jo odą, čiupinėjo barzdą ir vešlius plaukus. Delnais nuslydusi žemyn, užčiuopė raumenis, tvirtas rankas ir pilvo presą. Jos pirštai nuslydo ir jo lytimi. Moters veidas išdavė, kad tai, ką ji jaučia jai tinka. - Net neabejoju. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau pasirodysi. Galėjai išsirinkti ir tobulesnį indą, tačiau ir šitas nėra prastas. Tiesa, turėtum kiek labiau jį saugoti. - caktelėjo liežuviu ir pamerkė vyrui akį. Nuėjusi prie baro, įsipylė į stiklinę tamsaus skysčio, kiek atsiduodančio gėlėmis ir mėtomis ir gurkštelėjo jo, vėl pasisukdama į savo vyrą. - Ar grįžai visam laikui? Ar turi ir daugiau... Reikalų?


YOUR ARMS ARE INFECTED
THEY'RE HOLDING THE TRUTH.
OH STOP ALL YOUR CRYING,
THIS ONE YOU'LL LOSE.
Back to top Go down
View user profile
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
NAME :
Unicorn

POSTS :
13

REPUTATIONS :
2

AGE :
22

CREDIT :
mano

CLAIM :
Andrew Scott


2017-01-05, 20:22

Galbūt dėl to jie, kaip pora, buvo labai tvirta. Jie turėjo stiprų pamatą. Galbūt tos poros, kurias siejo tikra meilė, meilė vienas kitam, galbūt tai buvo pernelyg silpna, jog išlaikytų dvi suaugusias būtybes kartu. Dviejų žmonių (arba padarų, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) meilė kažkam – tai jau galimai tvirtesnis pagrindas. Bet kokiu atveju tada tas jausmas neišblėsta. Jis lieka. Mylėti chaosą buvo jų silpnybė, o vien dėl to, jog jie rado vienas kitą ir galėjo tai daryti kartu...na, net ne visiems žmonėms pasitaiko tokia proga gyvenime sutikti antrą sielos pusę. O šitie du net sielos neturėjo.
- Jis keičiasi ne taip, kaip aš to norėčiau. – kalbėjo tarsi vaikas, tačiau Tifono charakteris jam kitaip ir neleido. Kartais jis būdavo vaikiškesnis už jo paties vaikus, o kartais toks, nuo kurio eidavo šiurpai. Niekada nebūdavo kažko panašaus per vidurį. Jis visada arba psichiškai nestabilus pabaisa, arba savo užsispyrimą rodantis mažvaikis. Keista, kaip Echidna su juo tiek laiko ištvėrė.
Moteriai čiupinėjant jo veidą, Adamas užsimerkė. Norėjo pasižiūrėti, koks jausmas būna, kai jį liečia. Keista. Jis vis dar nebuvo pratęs prie savo naujojo kūno, todėl prisilietimai šiam emociškai nekėlė jokių perdėtų jausmų. Visgi, indas savotiškai reagavo į prisilietimus, todėl nieko nuostabaus, jog prisilietimas prie jo lyties sukėlė pačiam Tifonui nuostabą. Erekcija nebuvo tokia tvirta, jog matytųsi, tačiau pats demonas tai jausti tikrai galėjo, juk čia jo kūnas, dėl Dievo.
- Tau galėčiau pasakyti tą patį. Galėjai išsirinkti kažką geriau. – atsimerkęs Tifonas smalsiomis akimis sekė žmoną, galiausia patraukė ant sofos ir ant jos sudribo, prieš tai nusimesdamas paltą ir nutrenkdamas jį kažkur ant fotelio. Pasiėmęs į rankas tuščią stiklinę, kuriose neseniai buvo viskis, ėmė su ja žaisti. Mėtyti į orą, sukti ant piršto. Akivaizdu, demonas buvo nusiteikęs žaismingai.
- Reikalai sutvarkyti. Dabar beliko tik chaoso sėjimas. Jau ėmiau to pasiilgti. – gailiai atsidusęs vyras patempė lūpą, žiūrėdamas į stiklinę savo rankose. Žinojo, jog tai gali sukelti atitinkamą dėmesį ir tai jis vėl galėtų užtai būti įkalintas, tačiau Tifono prigimtis buvo tokia, jog jis tiesiog negalėjo kitaip.
Back to top Go down
View user profile
I want your whiskey mouth all over my blonde south.
NAME :
Pat.

POSTS :
25

REPUTATIONS :
5

CREDIT :
mad_gangsta

CLAIM :
Lady Gaga


2017-01-05, 20:33

Echidna pati kartais nesuprasdavo kaip pakeldavo Tifoną. Jis buvo audringas, neapskaičiuojantis, impulsyvus, tarsi vaikas, gavęs naują žaislą ir norintis jį tučtuojau išbandyti. Jis buvo audra, nenumaldoma, nesustabdoma, naikinanti viską savo kelyje. Echidna buvo kitokia. Auginti vaikus, rinktis tinkamus tėvus - visam tam reikėjo kantrybės, daug kantrybės. Todėl moters charakteris buvo kur kas harmoningesnis, ji buvo kur kas ramesnė, malonesnė, šaltesnė nei jis. Ji taip greit neužsidegdavo, tačiau jos mintys niekada nenurimdavo. Echidną viską planuodavo, viską dėliodavo į stalčiukus mintyse, neleisdama net mažiausiai detalei pasimesti. Ir ji nieko nepamiršdavo. Todėl jie taip ir tiko vienas kitam. Echidna neleido jam elgtis impulsyviai, o jis paskatindavo ją ne tik svarstyti, bet ir veikti. Tobula pora, tiesa?
 - Man patinka mano indas. - tvirtai ištarė. Su stikline rankoje nuėjo prie fotelio, atsisėdo, nugara atsirėmė į ranktūrį, o per kitą permetė abi kojas, palikdama jas kaboti šiek tiek aukščiau žemės. Nenuleisdama akių nuo savo vyro, moteris gurkštelėjo ne itin malonaus skonio gėrimo, kuriuo palaikydavo savo jėgas. - Ši moteris graži, tačiau netipiškai. Ji stipri, tačiau ne akivaizdžiai. Be to, ji sugeba būti tiek moderni, tiek klasikinė vienu metu. Tau teks įprasti, aš jos nekeisiu. - vyptelėjo, nužvelgdama Tifoną. Stebėdama kaip jis nerimsta, moteris caktelėjo liežuviu, taip tarsi atkreipdama jo dėmesį.
 - Nustok. Jeigu nori pritapti šiuolaikinėje visuomenėje, negali atrodyti kaip trisdešimtmetis vaikas. Padėk stiklinę, nustok tampyti lūpą ir susiimk. - griežtai įspėjo, sužaibuodama akimis. - Chaoso sėjimas ne veikla. Tikiuosi turi suplanavęs kažką konkretesnio?


YOUR ARMS ARE INFECTED
THEY'RE HOLDING THE TRUTH.
OH STOP ALL YOUR CRYING,
THIS ONE YOU'LL LOSE.
Back to top Go down
View user profile
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
Gratitude is meaningless. It is only the expectation of further favours.
NAME :
Unicorn

POSTS :
13

REPUTATIONS :
2

AGE :
22

CREDIT :
mano

CLAIM :
Andrew Scott


2017-01-05, 21:18

Jo vaikiškumas kartais galėjo suerzinti net tvirčiausius, šalčiausius žmones. Tam, kad išvestų žmones iš pusiausvyros, jau buvo kelis kartus iš savo komforto zonos išvedęs kelis miestus. Tie siaubo kupini veidai, tos mirtys. O Tifonas tiktai žaidė, jam tai buvo tiktai žaidimas. Savotiškas apšilimas prieš pradedant daryti rimtus darbus. Per tą dešimtmetį, kai jo nebuvo, tiesiog lengvai paišdykavo su žmonių protais, bet jie nebuvo paprasti. Ministrai, šalių vadovai – juk demonas nesiims lengvo grobio, tiesa? O ir mėgo peršokti nuo vieno indo prie kito. Su šituo terliojosi jau mėnesis. Pažanga, kaip Tifonui. Nors jo nesaugojo visiškai, o ir į Echidnos pastabą nelabai kreipė dėmesio. Kai jam atsibos šitą kūną „lopyti“, susiras kitą. Nebuvo tas, kuris prisirištų prie indo.
- Taip taip, supratau. Vos tiktai įžengiau pro duris, o iškart pripaišai man savo taisykles. – pavartęs akimis demonas akivaizdžiai atrodė nepatenkintas. Atsigulęs ir kiek patogiau įsitaisęs ant sofos jis ir toliau žaidė stikline. Nebandė moters kantrybės, tikrai ne. Tiesiog jis kartais imdavo ignoruoti jos pasakytus žodžius. Kaip koks vaikas. Įsižeidęs vaikas.
- Na, galvojau apie kerštą. Turiu sąjungininkų, kurie man padėtų. Manau ir tu neatsisakytum dar kartą pabandyti užimti dievų tvirtovę. Mes rizikuotume tiktai mano laisve, gan įprasta. – gūžtelėjęs pečiais demonas trumpai šyptelėjo, stebėdamas kaip švyti stiklas, kai pagauna šviesą, kaip jis išlaužia kampą ir sudaro visą spalvų rinkinį ant lubų.
- O galbūt derėtų sukurti sau pavaldžių vergų armiją? Visada norėjau kažką valdyti. Tampyti paprastus žmones už virvučių. Padaryti tai būtų gan paprasta. Tiesiog reikia kokiu nors būdu papulti į valdžią. O vėliau atominiai, netgi branduoliniai karai. Būtų smagu. – pasidėjęs stiklinę sau ant pilvo preso demonas pasikišo rankas po galva ir įsispoksojo į lubas, tarsi matytų jose idant kokį stebuklą. Matėsi, jog galvoja. Galbūt šios idėjos ir buvo kvailos, tačiau Tifonas nebuvo tas, kuris galvotų ar planuotų veiksmus. Jis buvo tas, kuris be jokios priežasties sukurtų tam tikrą sujudimą, pasėtų baimę ir tiesiog stebėtų, kaip kiti iš beviltiškumo nežino, ką ir bedaryti.
Back to top Go down
View user profile
 
Namas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Eve Drago-
Jump to: