Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Auditorija

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-11-13, 17:15

Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 21:23

Eleonoros rytas prasidėjo taip kaip visada: septintą valandą suskambėjo žadintuvas, pakreiptas tobulu kampu, kad būtų patogu jį išjungti ranka nepakilus iš dvigulės lovos. Taip ir šį rytą, dvidešimt šešerių metų moteris, išjungė žadintuvą, atsikėlus iš lovos idealiai ją paklojo, tuomet nusiprausė, apsirengė, pusryčiams suvalgė obuolį ir išskubėjo pro duris į paskaitą. Šiandien turėjo vykti Montgomery Fox paskaita. Moteris dievino jo kalbėseną, žavėjosi jo intelektu. Eleonora buvo perskaičiusi visas jo knygas, kurias norėjo pateikti dėstytojui, kad pasirašytų. Deja, Presley buvo per daug nedrąsi, kad išdrįstų išlipti iš savo komforto zonos ir paprašyti Fox autografo. Vien tik vyro gilus žvilgsnis ją trikdė ir vertė raudonuoti. Moteris nuo vaikystės buvo mokoma namuose, dirbo su privačiais mokytojais, daugiausiai matė namų sienas, tad vien tik sėdėjimas auditorijoje vertė jaustis itin nepatogiai. Todėl Presley atsisėdo nuošaliau, kur nepastebimai galėtų klausytis paskaitos ir slapčia ryti dėstytoją akimis.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 21:31

Montgomery, kai tik pradėjo vesti paskaitas, turėjo tam tikrą rutiną. Atlikdavo burnos pratimus tardamas ilgus ir trumpus balsius, ištardamas sudėtingesnius žodžius greitakalbe. Išgerdavo stiklinę vandens, tą rytą vengdavo šokolado, riešutų, saldžių gėrimų - kad nečepsėtų kalbėdamas ir balso stygos nebūtų užterštos. Tačiau po šitiek metų pratimai nebebuvo reikalingi, o ir rankos nei sušlapdavo, nei suvirpėdavo prieš einant į sceną. Tai tapo taip pat įprasta kaip atsikėlus ryte išsivalyti dantis.
Išėjęs į sceną, su savo prabangiu, kelis tūkstančius kainuojančiu kostiumu, ir batais, kurie kainavo tiek, kiek kiti uždirba per pusę metų, Montgomery kaip visada buvo velniškai savimi pasitikintis. Dar vakar išbalinti dantys blizgėjo, plaukai buvo rūpestingai sušukuoti, o marškiniai išlyginti iki tobulo standumo. Jis atrodė tobulas - tarsi Holivudinio filmo plakatas, rūpestingai koreguotas tris valandas.
 - Ko nors galima pasiekti tik per praktiką. Tą žino visi. Ir jūs, kiekvienas čia susirinkęs, norite būti sėkmingais versle. Ir arba manote, kad turite tam talentą, arba esate pilnai tuo įsitikinęs, arba bent jau norite tikėti, kad sugebėsite to išmokti. Nagi, pasižiūrėkime ką čia šiandien turime. - suplojo rankomis ir pirštu bakstelėjo į tamsiaplaukę kampe. Šviesos spindulys iš karto apšvietė Eleonore veidą. - Brangioji, pagerbkite mane savo apsilankymu ant scenos. - skambiai nusijuokė, suplodamas. Salė prakuto ir klausytojai taip pat ėmė ploti, skatindami moterį pakilti iš savo vietos.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 21:45

Eleonore patogiai įsitaisiusi ir pasirėmusi ant vienos alkūnės laukė pasirodančio dėstytojo. Kaip visada, buvo dešimt minučių per anksti, todėl iš neturėjimo ką veikti, dėl visi pikto, į delną purkštelėjo antibakterinio losjono. Pasiėmusi vienkartinę servetėlę dar ir ant jos užlašino ir šiek tiek apvalė savo sėdėjimo vietą. Susilaukė kelių kreivų žvilgsnių, tačiau Elė per tiek metų išmoko tai ignoruoti. Kuomet buvo patenkinta savo rezultatu, moters žvilgsnis nukrypo į pasirodžiusį Fox. Prikandusi lūpą stebėjo profesorių, kurio kalbos įkvėpė ją pasipriešinti mamos įtakai ir antrąjį universitetą baigti taip, kaip visi normalūs žmonės, o ne tarp keturių savo kambario sienų. Paplojo su visa auditorija vyrui tik užlipus ant scenos ir su nekantrumu pasiruošė sąsiuvinį bei tušinuką. Moteris visuomet rasdavo ką užsirašyti per Fox paskaitas. Tik šį kartą, įvyko pats baisiausias košmaras, kurį Presley galėjo susapnuoti- ją pakvietė į sceną. Šviesai apšvietus jos sėdimąją vietą, Eleonoros akyse atsispindėjo siaubas ir panika. Stipriai gniauždama delne tušinuką pravėrė lūpas, ketindama prieštarauti, tačiau joks garsas nepaliko jos kūno. "Nenenenene, tau vaidenasi. Jis tavęs nekvietė. Čia yra kita Eleonora"- tik tai skambėjo jos galvoje ir ši nežinojo po kuriuo suolu slėptis. Girdėdama aplinkinių paskatinimą prisijungti prie profesoriaus, Presley giliai įkvėpė, nes dar minutėlė, ir būtų nualpusi. Lėtai ir vangiai atsistojo iš savo sėdimos vietos, pasitvarkė kelius siekiantį sijoną ir su didelėmis dvejonėmis nusileido į sceną. Veidą išpylė šaltas prakaitas, burna išdžiuvo, o pati moteris nežinojo kur dėti akis.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 21:53

Matydamas kaip mergina abejoja, kaip ji nenori stotis, kaip nenoriai žengia į sceną, Montgomery palaukė, kol tamsiaplaukė atsistos šalia ir abiem rankomis parodė į žmogystą šalia, pasisukdamas į auditoriją visu kūnu.
 - Štai, puikus pavyzdys to, kaip neatrodo lyderis! - išrėkė, norėdamas tinkamai išreikšti tai, ką turi omenyje. Kai norėdavo ką nors pabrėžti - keldavo balsą. Tai tikrai atkreipdavo žmonių dėmesį. - Lyderiai eina iškėlę galvą, pasitempę, puikiai žinantys, kad niekas jų nepalauš, niekas nepažemins. Jie kiekvieną iššūkį priima drąsiai, net neabejodami savo pergale. - pats įsitempė, taip iliustruodamas žodžius savo paties pavyzdžiu. - Lyderis nesikūprina, nenuleidžia akių į žemę eidamas, jo rankos nedreba, o kojos žengia tvirtai. - suriaumojo, apeidamas aplink merginą ratu, tarsi aplink į kampą užspeistą žvėriuką. Paėmęs į rankas mikrofoną, nes pats naudojo prisegamą prie švarko atlapo, Montgomery nukreipė jį į Eleonore.
 - Nagi, brangute, koks tavo vardas, ką dirbi ir kodėl tu čia? Priversk mus patikėti, kad pirmasis įspūdis buvo klaidingas ir aš turėčiau atsiprašyti.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 22:05

Na, o po dar vieno baisiausio košmaro, iškart išsipildė kitas- ant jos užstūmė mylimiausias profesorius. Taip, ji nė iš tolo nepriminė lyderės, niekada tokia nenorėjo būti, nes nekentė būti dėmesio centre. Ir vien tai, kad ji studijavo viešai, o ne privačiai, jau buvo pirmas žingsnis į priekį, nors ir mažas, bet vis tik žingsnis. Ir, tiesą sakant, tik Montgomery knygų dėka.
Eleonora, rodėsi, tuoj numirs iš gėdos, kuomet visos auditorijos dėmesys atiteko jai. Kiek pašaipių šypsnių ji matė, arba jai atrodė, kad matė, rankos virpėjo ir prakaitavo. Kodėl ji nepaklausė mamos ir neliko studijuoti namie? Žvilgsnis nukrypo prie mikrofono, kurį moteris dvejodama suspaudė savo rankoje. Šiam sucypus krūptelėjo ir atsikrenkštė. - Mano vardas...Eleonora, - tarė nedrąsiai, tyliai, kad net per mikrofoną veikiausiai ne visi girdėjo, - Presley. Eleonora Presley, - pasitaisius įnirtingai gniaužė palaidinės rankovę laisvame delne. - Dirbu advokatų firmoje sekretore/administratore, - šiek tiek ryžtingiau, bet vis dar nedrąsiai tarė net nedrįsdama pažiūrėti Fox į akis.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 22:11

Klausydamasis moters kalbos, Montgomery purtė galvą, tačiau leido jai pabaigti. Šiaip ar taip, turėjo savyje bent šiek tiek džentelmeniškumo. Suplojęs delnais, vėl pasisuko į auditoriją ir pirštu bakstelėjo į tamsiaplaukę šalia savęs.
 - Ar taip prisistato lyderis? Ar šitaip jūs pateiktumėte save klientams? O gal būsimam darbdaviui? Ar taip kalbėtumėte su savo konkurentais? Ar šitaip sukeltumėte jiems pagarbą, baimę? - papurtęs galvą, tarsi atsakymas būtų akivaizdus, Mont mostelėjo ranka. - Žinoma, kad ne. Balsas turi būti užtikrintas, prisistatant neturi būti pauzių. Gi jūs staiga nepamiršote kuo esate vardu. - nusikvatojo ir ranka persibraukė per ir taip tobulus ir jokio tolimesnio tvarkymo nereikalaujančius plaukus. - Kai prisistatome, mes sudarome pirmąjį įspūdį. O jis, kaip žinote, esti pats svarbiausias. - iškėlė pirštą, taip tarsi sakydamas, kad ši informacija yra didelės svarbos ir reikia įsiklausyti.
 - Svarbu palaikyti akių kontaktą. Jūs turite prisistatyti ne tik žodžiu, bet ir akimis. Žvilgsnis turi būti tvirtas, toks, kuris priverstų jūsų konkurentą nusukti akis. Jūsų kūnas turi kalbėti taip pat garsiai kaip ir jūsų lūpos. - suriko, iškeldamas rankas. Nusiraminęs vėl pasisuko į Eleonore. - Nagi brangute, papasakok mums, kodėl manai, kad esi lyderė?
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 22:27

Eleonora kuo toliau, tuo labiau panikavo. Rodėsi, kad tuoj moterį ištiks širdies infarktas. Psichologinis blokas neleido jai blaiviai mąstyti. Ji negirdėjo ką kalba profesorius, ji tik stebėjo besišnibždančią auditoriją ir kvailus šypsnius. Netgi pasirodė, kad girdėjo skambų juoką. O galbūt tai buvo paties Montgomery juokas. Pasimetusi dirstelėjo į profesorių, kuris laukė jos atsakymo į užduotą klausimą. Elė nežinojo ką atsakyti, tik sužiopčiojus it žuvis sausumoje, skaudžiai nurijo seiles ir netyčia išmetė mikrofoną iš rankų. - Aš..aš atsiprašau, - išlemenus moteris kuo skubiau išbėgo iš auditorijos. Pasukus į kairę nusileido laiptais kelis aukštus žemyn ir pritūpė ant šaltų grindų. Ašaros riedėjo veidu lyg ką tik būtų mirusi jos motina ar kažkas iš artimųjų. - Kvaila kvaila mergiote, mama buvo teisi, nereikėjo tau kišti nosies iš namų, - sušnibždėjus sau po nosimi atrėmė pakaušį į šaltą sieną ir papurtė galvą. Jautėsi visiškai beviltiškai- paliko savo daiktus, apsijuokė prieš visą savo grupę ir prieš profesorių, kurį laikė idealu. Šaunuolė, Ele, šaunuolė. Tėtis tavimi didžiuotųsi. Niekas negalėjo apsakyti ant ko Presey šią akimirką pyko, ar ant savęs, kad palūžo prie visų ir pasidavė savo depresijai ar ant profesoriaus, kuris aiškiai matydamas, kad ji su savimi nesusitvarko, iškvietė ją prieš visus žmones kalbėti apie tai, kokia ji lyderė. Košmaras, ją padarė nevykėlės pavyzdžiu.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 22:37

Eleonorai tiesiog nubėgus nuo scenos, Montgomery nusekė ją akimis. Negalėjo pasakyti, kad tai buvo pirmas kartais kai šitaip nutiko - tokių atvejų jo karjeroje yra buvę ir daugiau. Todėl moteriai pasišalinus, Fox viską nuleido juokais ir lyg niekur nieko pratęsė paskaitą, į sceną pasikviesdamas kitą, kur kas labiau užtikrintai atrodantį jaunuolį ir pamokas pratęsdamas būtent ant jo. Daugiau ašarų nebuvo, todėl Montgomery buvo įsitikinęs, kad paskaita pavyko.
Vis dėlto, nors dažniausiai negalvodavo apie tuos, kuriuos įskaudino, visą paskaitą verkiančios moters veidas neiškrito jam iš galvos. Jautėsi šiek tiek kaltas - net jam atrodė, kad buvo per daug griežtas tai, kuri akivaizdžiai nebuvo pasiruošusi jo puolimui. Taktika buvo per šiurkšti. Todėl išėjęs iš auditorijos Montgomery pasuko į vieną iš koridorių, iš kurio girdėjosi verksmas. Priėjęs prie merginos, ištiesė jai šilkinę nosinaitę.
 - Atleisk. Turėjau suprasti, kad buvau per griežtas.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 22:54

Suskambus skambučiui ir pasibaigus paskaitai, Eleonora apsidairė. Dabartinis jaunimas naudojosi liftais, todėl laiptinėje nebuvo nė gyvos dvasios. Jos verksmų aidas buvo vienintelis moters draugas. Iš tiesų akimirką Presley norėjosi beviltiškai juoktis iš to, kad nesugeba sustabdyti krokodilo ašarų. Kodėl ji negali būti tvirtesnė, užsistatyti sieną, kad joks šiurkštus žodis nesmeigtų kaip ką tik nugaląstas peilis?
Eleonora krūptelėjo ir sulaikė pasikūkčiojimą, kuomet išgirdo, kad kažkas pradarė laiptinės duris. Nesinorėjo dar prieš kažką apsijuokti, todėl Nora šiek tiek nuramino savo verksmus. Tačiau tai, ką pamatė po akimirkos, ją gerokai nustebino. Spoksodama į šilkinę nosinaitę, kuri kainavo brangiau nei jos tašė, kurią paliko salėje, drįso pažvelgti į Montgomery. - Ačiū, - paėmusi nosinaitę nuvalė ašarų paliktas dėmes, su kuriomis nuėjo ir šiek tiek tušo. - Atleiskite, išvalysiu, - atsidusus,kad iš jos nėra jokios naudos, tik kažkokia nesibaigianti tragedija, nežymiai papurtė galvą. - Ir ne per griežtas,tiesiog...viešasis kalbėjimas mano didžiausias iššūkis - pridūrė prisiminus, kad Fox atsiprašė, kas moterį gerokai nustebino. Nei vienas profesorius negaudė ašaras liejančių studentų.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 22:59

Rankoje Montgomery laikė moters rankinę. Nepraleisdavo pro akis tokių dalykų, todėl puikiai žinojo, kad Eleonora išbėgo neatsigręždama net daiktų susirinkti. Pasilenkęs, nors su šiek tiek skaudančia (amžius, žinot) nugara tai nebuvo lengviausia padaryti, vyras atsisėdo šalia tamsiaplaukės ir padėjo jos rankinę šalimais.
 - Tavo didžiausias iššūkis yra tavo baimė, o ne kalbėjimas viešai. - sušnarėjo. Nebuvo reikalo rėkti - jis nebe ant scenos. Realiame gyvenime jis nemėgo keltis balso - kalbėdavo ramiai, savimi pasitikinčiai. Žinojo, kad jam nereikia kelti balso, kad žmonės jį išgirstų ir jo klausytų. Pasukęs galvą į tamsiaplaukę šalia savęs, Montgomery papurtė galvą. - Tu suaugus moteris, puikiai atrodai, neturi ko gėdytis. Tačiau verki koridoriuje lyg mokinukė, pirmą kartą gavusi prastą pažymį. Negi su visomis problemomis šitaip tvarkaisi? Pabėgdama?
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 23:11

Nora buvo dėkinga, kad profesorius pagalvojo už ją ir dar ne tik kad atsiprašė, bet ir jos daiktus atnešė. Kitu atveju, ji tikriausiai būtų palaukusi, kol visiem baigsis paskaitos ir pasiėmus tašę, kai įsitikins, kad jos grupiokų nebėra. Vis dėl to, jai buvo dvidešimt šešeri, ji ketino įgyti antrąjį magistrą, o jos grupiokai šešiais metais jaunesni ir ne itin subrendę. Užteko, kad ir taip apsijuokė, neketino jiems rodytis akyse mažiausiai savaitę.
Profesoriui prisėdus šalia, Eleonora pažvelgė į jį klausydamasi to ramaus balso tembro, kurio klausydavosi iš šio audio knygų. Jautėsi kur kas patogiau nei tikėjosi jaustis tokioje situacijoje. Gal jau nesitikėjo, kad apsijuoks dar labiau. - Tiesą sakant, pirmą kartą susiduriu su tokia problema... - pripažino įtraukdama bėgančią nosį, - matot...visą laiką mokiausi privačiai, - net gerai nesuprasdama kodėl pasakoja savo autoritetui tokius dalykus tarė. Tikriausiai norėjosi pateisinti tokią nevykusią situaciją. Apskritai, jau verčiau jis moters gyvenimo istorijos nežinotų, nes, ko gero, palaikytų ją nesveika kaip daugelis laiko jos motiną.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 23:25

Montis tikrai galėjo atpažinti susikausčiusį žmogų kai tokį pamatydavo. Tokie žmonės gražydavo rankas, nerasdavo kur dėti žvilgsnio, vis nejaukiai krūpčiodavo arba trepsendavo vietoje, tarsi patys nežinodami ar labai nori čia būti. Ir kiekvieną kartą, it koks gerasis samarietis, Fox puldavo į pagalbą, nes tvirtai tikėjo tik vienu dalyku, kurį kartodavo savo paskaitose - komforto zona yra tam, kad iš jos kuo greičiau išliptum. Atsidusęs, Montgomeris papurtė galvą.
 - Tai tu viena iš tų turtingų mergaičių, kurias tėveliai uždaro auksiniam narvelį, į burną sugrūda auksinį šaukštą ir saugo nuo viso pasaulio ir jo blogybių? - ištarė tokiu balsu, tarsi pasaulyje didesnių problemų nei per daug savo vaikus saugantys tėvai ir nebūtų. Iš kišenės išsitraukęs cigarečių pakelį, pirma pasiūlė moteriai, o tada vieną prisidegė pats. - Tau reikia prasiblaškyti mieloji, būtinai. Eime, pavaišinsiu tave gėrimu. Tu gi jau esi įleidžiama į barus, taip? - susiraukė prisimerkdamas. Kelis kartus buvo nudegęs su per jaunomis savo studentėmis, todėl stengėsi būti atsargus.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-11, 23:38

Nora net nežinojo ką pasakyti į tokį profesoriaus tiesmukumą. Negalėjo nei įsižeisti, nes jis sakė absoliučią tiesą. Tiek, kad nežinojo visų šeimos aplinkybių. - Auksinių įrankių pas mus namuose nėra, - pasakiusi šyptelėjo. Nagi, humoras gal moterį išgelbės nuo gėdos? - Bet taip, jūs teisus, mano mama...na, sakykim, kad reikėjo labai daug kovoti, kad galėčiau studijuoti kaip visi, - atsiduso nutylėdama tą faktą, kad jo knygos padėjo Norai žengti šį žingsnį.
Pamačius cigarečių pakelį, moteris suraukė nosį ir papurtė galvą. Nors net nėra bandžiusi nuodingųjų lazdelių, vien tik kvapas ją vertė šlykšttlis ir atsisakyti bet kokios priklausomybės. - Aš..nevartoju alkoholinių gėrimų, - nepatogiai nuleidus akis tarė. Šių svaigiųjų skysčių, Eleonora taip pat nebuvo ragavusi. - Bet į barus galiu eiti. Man dvidešimt šešeri, - patikinusi profesorių vėl nusišypsojo. Na bent jau neliejo ašarų.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-12, 11:08

Montgomery žvelgė į Eleonorą neįskaitomu žvilgsniu. Moterys jį domino pačiais įvairiausiais būdais - kaip pašnekovės, kaip sekso partnerės, kaip asistentės, o kartą viena sudomino taip, kad tapo netgi jo vaiko mama. Tada atsirado dar viena kategorija - domino tėviškai. Ir dabar, vedamas kažkokių iškreiptai tėviškų paskatų, Montis norėjo šiai merginai padėti. Ji verkė patyrusi spaudimą, nerūkė, negėrė, buvo mokyta privačiai. Akivaizdžiai buvo įstrigusi savo komforto zonoje taip stipriai, kad pati net nesuprato kokia yra surakinta. O Montis buvo įsitikinęs, kad joks žmogus nesugebės gyvenimo nugyventi pilnavertiškai, jeigu bijos net savo paties šešėlio. O Elė atrodo kaip tokia, kuri išsigąstų.
Pakilęs nuo žemės, kuri tikrai nebuvo pati geriausia vieta atsisėsti, kai dėvi kelių tūkstančių vertės kostiumines kelnes, Montgomery ištiesė ranką, taip padėdamas Elei atsistoti. Įtraukęs dūmų, išpūtė juos per nosį ir išsišiepė savo firmine Holivudine šypsena.
 - Nagi mieloji, eime. Tau verkiant reikia atsiplaiduoti, o man verkiant reikia išgerti.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Auditorija Empty
Auditorija Empty2016-12-12, 14:38

Eleonora nelaikė savęs labai įdomia persona. Kaip gi laikys, jeigu veik visą savo gyvenimą praleido namuose. Ji neturėjo nei vieno draugo, kuriam galėjo pasipasakoti ar apskritai pakalbėti. Vienintelis asmuo, su kuriuo moteris sutarė buvo Presley rezidencijos šefas. Iki šio, Elė net nežinojo kas yra 'twitter'. Kitas jos draugas-ištikimasis haskis, kurį Eleonorai padovanojo tėtis, kuris neištvėręs motinos psichozės susirgo depresija ir užgesino savo gyvybę.
Galbūt tėvo netekimas ir vertė įsižiūrėti vyresnio amžiaus vyrus. Na, bent jau profesorių Fox laikė pavyzdžiu dėl jo intelekto ir mokėjimo jį išreikšti. Tiesa, niekada netikėjo,kad su juo susipažins akis į akį, tuo labiau tokiomis aplinkybėmis,kada Elė apsiverkus apsijuokė prieš visą auditoriją.
Jei prieš tai moteris nustebusi stebėjo jo šillinę nosinaitę, tai dabar tą patį pakartojo su Montgomery ištiesta ranka. Gal šiandien svajonių pildymosi diena? Abejingai padavus savo delną vyrui atsistojo ir nuvalė odinio sijono nugarą. - Tikriausiai galiu palaikyti jums kompaniją, - šyptelėjo galiausiai atsakydama ir persimesdama per petį tašės rankeną.
Back to top Go down
Sponsored content

Auditorija Empty
Auditorija Empty

Back to top Go down
 
Auditorija
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas :: personazai, situacija, veidai etc.-
Jump to: