Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Montero kambarys

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
NAME :
Giedrė

POSTS :
3211

REPUTATIONS :
195

AGE :
24

CREDIT :
ellie

CLAIM :
hosk


2016-12-14, 19:06

:071:
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
180

REPUTATIONS :
36

CREDIT :
gerdaah/willevince

CLAIM :
Skarsgard


2016-12-14, 19:28

Bėgant metams vienuolynas pasikeitė. Pasikeitė ne tik sava, unikalia išvaizda, naujais paveikslais ar jame tūnančiais žmonėmis, pasikeitė ir tuo, jog žmonės čia nebeieškojo dievo, neieškojo laimės ar kitų aukščiausiojo egzistencijos įrodymų. Ne, žmonėms keičiantis, kardinaliai pasikeitė ir šių vertybės. Senas, aptrūnijęs pastatas galiausiai tapo tik dar viena, niekuo neišsiskiriančia vieta, kurioje žmonės atrasdavo ramybę, pailsėdavo, o galiausiai imdavo ilgėtis aktyvaus gyvenimo už erzinančio vienuolyno ribų. Žmonės buvo silpni padarai. Tos pačios įžadus davusios vienuolės galiausiai pasiduodavo, ilgėdavosi ilgų, su draugais praleistų naktų, alkoholio, pasiilgdavo ir vyrų dėmesio ar gražių, prabangių drabužių.. Galbūt būtent tai ir tapo priežastimi, dėl kurios Ulos atvykimas į vienuolyną atrodė toks.. išskirtinis. Jauna, gyvenimo nesugadinta mergaitė priminė silpną žvakės liepsnelę ilgo tunelio gale, o tamsios, akylos demonės akys šią pastebėjo vos ta liekna figūra įžengė į seną ir aptriušusį pastatą. Demonė lengvai pastebėdavo išskirtinius žmones, pastebėdavo šių bruožus,šių elgesį, tačiau retai kada susidomėdavo taip, kaip susidovėjo išvydusi jaunąją Sarą. Montero apie ją žinojo absoliučiai viską, ką turėjo žinoti padori ir save gerbianti demonė. Atrodo, kažkoks tylus balselis šios galvoje pakuždėjo faktą, kad toji jauna, neįtikėtinai graži moteris myli ir vertina dievą labiau už viską, saugo save ir savo kūną tik jam, galbūt net nepažįsta savo nuostabaus kūnelio taip, kaip tą darė kitos vienuolyne besisukiojančios moteriškės.
-Mano brangiausioji, jei tik visos vienuolės būtų tokios paslaugios kaip tu..-Vos kelioms akimirkoms sučiaupusi putlias lūpas demonė tyliai atsiduso. Seserys kėlėsi. Puiki nemirtingosios klausa lengvai užfiksavo tylius žingsnius, šnabždamas maldas ir nelygaus drabužio šiugždėjimą.-Vienuolynas taptų daug gražesne vieta.-Kiekvienas judviejų žodis, kiekvienas prisilietimas ar net nieko vertas judesys tempė ir taip brangų laiką. Nuo kaktos nusibraukusi iš abito ištrūkusias tamsių plaukų sruogas, Raven išsitiesė ir plačiai, tarytum niekur nieko, nusišypsojo. Galbūt judviejų laikas ir buvo brangus, tačiau demonė tikrai tikėjo, kad ateinančios kelios minutės bus daug įsimintinesnės nei.. tai.
-Ula, nesirūpink dėl to.-Lengvai atsikvėpusi ir dar kartelį išspaudusi plačią šypsnį, Montero tik kelis kartus pakraipė galvelę.-Prireiks tik.. Na, galbūt penkių minučių. Spėsi ne tik nueiti, bet dar ir maldą pasikartoti galėsi. Seserys tikrai nesupyks.-Juokinga. Kam jau kam, tačiau tai smulkiai tamsiaplaukei tikrai nereikėjo daugiau laiko kartotis ar mokytis. Kasnakt girdėdama, kaip ta žmonių mergaitė šnabžda visas tas erzinančias ir jau pabosti spėjusias eilutes, pati Eve puikiai išmoko visas tas prakeiktas maldas, net jei vien mintys apie dievo egzistenciją ir pagarbą šiam vedė ją iš proto. Sulaukusi vis dar kiek abejotino Saros sutikimo, tamsiaplaukė demonė tik prikando apatinę lūpą ir lėtu žingsniu nusivedė ją savo kambario link. Rodos, nieko ypatingo, tokia pati vieta kaip ir daugumos kitų vienuolių. Ant pilkų sienų kabo kryžiai, ant stalelio greta lovos stovi pustuštė vandens stiklinė, o medinė spinta tvirtai uždaryta, tarsi Raven nenorėtų, kad kas nors, netyčia užklydęs į šios tvirtovę, pamatytų, ką dar slepia ši, iš pažiūros, visai nekalta mergaitė.-Nusirenk abitą. Žinoma, tą padaryti galiu ir aš, tačiau manau, jog pati jausiesi patogiau, jei tą atliksi sava valia.-Žaismingai nusišypsojusi ir prikandusi apatinę lūpą, mergina užrakino duris ( dauguma kambarių buvo be užraktų, tačiau didelėmis pastangomis Raven vis tiek sugebėjo išsikovoti bent lašelį privatumo), ant to paties nedidelio staliuko padėjo Ulos bibliją, o tuomet vėl atsigręžė į seserį.-Juk supranti, kad tavo kūnas - dievo šventovė, tiesa?-Nusmaukusi savo pačios abitą žemyn, kad išlaisvintų tamsius plaukus, mergina tik kilstelėjo antakius ir ragindama pažvelgė į vis dar stoviniuojančią seserį. Juk laiko šios tikrai neturėjo. Na, Raven galbūt ir turėjo, tačiau jei Sara iš tiesų nenorėjo pavėluoti į pusryčius, ši privalėjo paskubėti.


Black hearted angels sunk me, with kisses on my mouth. There's poison in this water, the words are falling out
Back to top Go down
View user profile
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
POSTS :
1693

REPUTATIONS :
113

CREDIT :
sunsain


2016-12-14, 19:30

Tai vienai iš konservatyviausių seserų nuėjus, Ulla ramiai apmąsčiusi savo galimybes pasirinko kelią atgal. Raven kambarys buvo ne taip ir toli, kad idėją mergina būtų atmetusi, mat manydama, kad tos kelios minutės nieko baisaus, o ir žinodama, kad čia paprastai viskas vyksta daug vėliau nei įprastai, save nuraminusi nusekė paskui šalia gyvenančią senbuvę. Juolab, kad mergina neįžvelgė pagrindo kodėl jos sutiktoji sesuo galėtų meluoti. Kad ir ką būtų dar pastebėjusi nueinančioji Dievo namų gyventoja, ilgai niekas neužsilieka čia gyvenančių mintyse ir viskas ilgainiui būna atleista bei pamiršta. Sara kaip žinia daug meldėsi. Tai darė ne tik savo kambaryje, o ir bažnytėlėje per mišias, koplyčioje, savo kambaryje, tyliai duodama išpažintį, prieš ir po valgio.. Savo gyvenimo mergina neįsivaizdavo be Jo apvaizdos paminėjimo ir jam padėkojimo, tai buvo ne tik savotiškas ritualas, bet ir įprotis, tradicija, svajonės pildymasis..
- O kokios jos yra?,- tyliai uždavė klausimą balso žinoma, per daug nepakeldama. Nors pastatas ir buvo didelis, Ulla jautė kaip, kad ir kur bebūtum reikia būti atsargiam ir nepaleisti vadelių. Nekelti balso, neugdyti galimai tapsiančios ugningos diskusijos, kas be ko leisti kažkokią muziką ar dar kažin ką veikti tikrai nebuvo leidžiama, netoleruotino elgesio pasekmės buvo tik kelios ir tos pačios ne tokios jau ir švelnios. Itin griežtai yra baudžiamas savivaliavimas. Saugiu atstumu imdamasi veiklos ir dialogo užmezgimo, Sara ėjo kol kas storu ledu ir jei pasitaikys plonas, ji pasirinks geriausią problemos sprendimo būdą jau žinodama visus saugius kelius. Žengdama paskui vienuolę čia ilgiau gyvenančią ir visus pažįstančią mergaitė pajuto kaip jos oda lengvai pašiurpo, tačiau tai nebuvo dėl kažkokios vidinės baimės ar užsilikusių dvejonių, lengvas skersvėjis sukėlė nemalonų jausmą kuris iš karto dingo vos tik Raven uždarė savo kambario duris. Čia atmosfera ir pats dizainas buvo visai kitoks nes jos, ar kituose seserų kambariuose kuriuos mergaitė praeidama pro šalį spėjo apžiūrėti. Čia dvelkė labai keista aura. Jei nuoširdžiai, Sara pati nežinojo ko tikėjosi tačiau išgirdusi tokį paliepimą visa sustingo. Ką ji sau leidžia.. To jau tikrai per daug.. kaip iš viso seseriai kilo tokia idėja.. Mintys viena po kitos užėmė galvą, o kūnas kaip sustojo taip ir ėmė tai daryti toliau. Tiksliau nieko nedaryti. Kol viduje šėlo ir vyko svarstymai bei diskusijos, jos kūnas nepajudėjo nė per milimetrą.
- Aš.. negaliu..,- nuleido galvą užmerkdama akis. O ji tikrai negalėjo perlipti per save ir padaryti kažką tokio, kas jos visą tikėjimą pasiųstų velniop. Jau ir tai, kad vien čia atėjo į Ullos maldų sąrašą jų dar trigubai įsitraukė. Atgręžusi nugarą seseriai vis dar užsimerkusi ir nuleisdusi galvą tyliai kvėpavo ir tikėjosi rasti jėgų iš čia išeiti. Nepapuolusi į panašią situaciją niekada ankščiau, Bellavance saugojo save tam vieninteliam/iai. Laikui bėgant priėjusi prie išvados, kad jos gyvenimas ir egzistencija priklauso Dievui, jam ir nusprendė paskirti savo tyrą kūną ir mintis. Ji turėjo labai tvirtus įsitikinimus ir tai matė visi.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
180

REPUTATIONS :
36

CREDIT :
gerdaah/willevince

CLAIM :
Skarsgard


2016-12-14, 19:31

Vargu, ar Montero būtų galima pavadinti geru žmogumi. Smulki, tamsaus gymio moteris nejuto jokios užuojautos, pasigailėjimo, šios gyvenime neegzistavo nei meilė, nei tikėjimas kažkuo kitu. Metai iš metų, visus savo tikslus Raven pasiekė tik savo tyro užsispyrimo dėka, tad ir dabar, žvelgdama, į, rodos, pasimetusią ir iš komforto zonos išėjusią Ulą, moteris neketino atsitraukti, neketino taip lengvai pasiduoti, kai vos kelių žingsnių atstumu, tiesiai prieš šios akis stovėjo vienintelė vienuolė, kurios demonė taip stipriai troško. Visos kitos vienuolyne apsigyvenusios moterys buvo.. pabodusios, matomos kone kasdien, šių balsiai sulyg kiekvienu žingsniu persekiojo liekną demonės figūrą, tačiau Sara? Sara buvo kitokia. Kiek aukštesnė, smulkesnė ir tyresnė vienuolė nepritapo prie kitų. Galbūt visa širdimi ir troško įsilieti į tą nepakartojamą seseriją, tačiau vos pažvelgus į tuos švelnius, gyvenimo dar nesubjaurotus bruožus, tapdavo aišku, jog jai čia ne vieta. Ne vieta tarp pagyvenusių, nuobodžių moterų, tarp papilkėjusiu, pelėsiu aptrauktų sienų ir nepadorių, kartais net kiek gąsdinančių bažnyčios lankytojų ir kunigų žvilgsnių. Savo vaikišku naivumu Ula traukė bene visus. Vieni troško ją ginti, kiti troško ja pasinaudoti, paniekinti tą nuostabų, švytintį tyrumą, dar kiti, tokie kaip Raven, troško šią išlaisvinti. Galbūt tamsiaplaukės demonės kėslai ir nebuvo patys geriausi, toli gražu, juk ši troško vos keliais veiksmais sugriauti visus Ulos gyvenimo planus, tačiau ši bent nesiekė ja pasinaudoti. Na, gal kiek ir siekė, tačiau pagrindinis tikslas toli gražu nebuvo toks paprastas.
-Ula, brangute..-Drauge su vienuolės vardu lūpas palikęs atodūsis buvo niekad tylus. Nežinia, ar tai dėl nuovargio, staiga apėmusio demonės kūną, ar dėl kilusio noro garsiai nusijuokti, tačiau tą akimirką, kai mergina vėl pakėlė tamsias akis, visas nerimas buvo išnykęs, veide vėl švietė maloni, netgi kiek draugiška šypsena.-Aš tavęs neliesiu. Visai. Jei tik to nepaprašysi.-Žengusi kelis žingsnius pasimetusios moters link, Montero pirštų galiukais brūkštelėjo per kiek paraudusį šios skruostą. Miela. Iš tiesų, netgi kiek neįtikima. Eve sugundė ne vieną vienuolę, po galais, miegojo netgi su kunigais, kurie karštai prisiekinėjo savo meilę dievui, tačiau tokių kaip jaunoji Bellavance dar nepasitaikė. Nepasitiakė tų, kurios šios dėmesio atsisakytų vien dėl tyro tikėjimo, nenorėjimo susiteršti ar paniekinti savo kūno prieš Dievą.
-Gimei nuoga. Kodėl manai, kad Dievas prieštarautų tave tokią matydamas? Juk būtent jis sukūrė mus tokius, kokie esame.-Tvirtai suspaudusi raudonas lūpas, it siekdama sulaikyti lėtai kylantį juoką, mergina apėjo ratu, iš už nugaros uždėjo tvirtus delnus ant smulkių priešais stovinčios merginos pečių.-Taigi, kaip ir minėjau, nuogumas yra mūsų pradinė stadija, neturėtum to gėdytis.-Tarsi katė murkdama tiesiai į merginos ausį, Raven pirštų galiukais nusmaukė šios abitą, švelniai papureno netikėtai išsileidusius tamsius plaukus.-Jeigu jautiesi nemaloniai, aš nežiūrėsiu. Pažadu.-Užvertusi akis, tyliai džiaugdamasi, kad mergina to nemato, Eve vėl nusišypsojo.-Tačiau norėdama pasiekti Dievą privalai būti pradinėje stadijoje. Nuoga.-Dar kartą perbraukusi per Ulos plaukus, Raven žengė žingsnį atgal, tarsi siekdama parodyti, kad iš tiesų nusisuks, jei tik ši paprašys. Žinoma, neketino taip lengvai išleisti Saros pro duris, tačiau nenorėjo, kad ši jaustųsi priversta. Na, bent jau ne pačioje šių pažinties pradžioje.


Black hearted angels sunk me, with kisses on my mouth. There's poison in this water, the words are falling out
Back to top Go down
View user profile
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
POSTS :
1693

REPUTATIONS :
113

CREDIT :
sunsain


2016-12-14, 19:33

Iš pradžių pagalvojusi, kad visa tai skamba kaip puikiai suregztas planas pasinaudoti, dabar tamsiaplaukė ėmė manyti, kad sesuo tikrai žinojo kažkokį būdą kaip priartėti dar arčiau Dievo. Jos tas niekur nedingstantis pasitikėjimas savimi ir tolesni žodžiai negrįžtamai pašalino mergaitės abejones, kad ir kokiais rimtais faktais jos ankščiau buvo pagrįstos.
- Sese, bet ar esi tikra, kad viskas taip ir turi būti?,- iškvėpė sunkiai netrukus iškeldama krūtinės ląstą ir dabar jau akis į akį kalbėdama su vienuole. Raven mokėjo pritraukti dėmesį ir tai darė rodos labai paprastai, pernelyg daug pastangų neįdėdama, mokėjo sudominti žmones bei čia pat gyvenančias kitas vienuoles, lankytojus nukreipti tam tikra linkme. Autentiškas požiūris į šventus dalykus kuris pačiai Ullai toks ir buvo, jos bendramintės kėlė daugiau klausimų ir kankinamai gundė leistis į diskusijas. Ulla savo kambaryje turėjo nemažai priemonių tam, kad galėtų susisiekti su Juo, kalbėdama maldas, rožančių ar kitaip nuklysdama į šventuosius laukus išaukštinti sielą bei savo mastymą.
- Tavo žodžiuose yra tiesos. Juk Ieva ir Adomas, pirmieji žmonės pragyveno savo kūnus vos dengdami natūraliu rūbu.,- lėtai kelis kartus sumirksėjusi kol sesuo šiek tiek atidengė jos kūną, tarė netrukus nesipriešindama tolesniam žingsniui. Ramiu veidu, tačiau kelioms mintims vis dar maišant mintis ir budinant abejones, stebėjo visą situaciją nematydama nieko nenuoširdaus. Nors tai tebuvo maži žingsneliai link kažko didingo, kas laukė jau taip arti, Ulla pajuto kaip kraujas jos kūne ėmė tekėti greičiau ir kaip lengvas maudimas pranešė apie savo atsiradimą pilvo apačioje. Po minutės pakėlė savo rudas akis ir įsitikinusi, jog viską vis dar turi būtent taip padaryti, pirštais suėmė už likusio audinio dengusio jos kūną ir traukė jį į šalis atverdama vis daugiau savo nuogos odos. Rimtai susitelkusi ties privaloma užduotimi, Sara nusiėmė megztuką, jį sulankstė ir padėjo ant šalia stovinčios kėdės; nusiėmė liemenėlę, dengiančią jos krūtis ir išlaisvinusi jas, drabužėlį padėjo šalia megztuko; pirštų pagalvėlėmis suėmusi kelnaičių gumelę netrukus nuleido ją žemyn. Visus kūną dengusius rūbus sudėjo vieną šalia kito likdama visiškai nuoga, prieš vienuolę, kurios žvilgsnis kėlė nerimą mergaitei. Šiek tiek jaudindamasi, nes dar niekada gyvenime prieš nieką nebuvo tokia atvira, užkišo plaukus už ausų ir lengvai, tyliai atsikrenkštė. Dailus kūnas rytinės šviesos pro langą besiskverbiančios nuspalvintas, buvo toks gražus, kokį pamačius sukyla pačios įvairiausios mintys ir prisimeni kaip gamta ir pats Dievas sugebėjo tai sukurti. Nors beveik visose vienuolyno patalpose buvo vėsu, Raven kambaryje buvo šilčiau. Po kelių minučių Saros speneliai pabrinko ir pasidarė šiek tiek didesni nuo jaučiamos ir jos kūną glostančios šilumos. Nuo minčių, nuo tikėjimo Juo kuris buvo toks besąlygiškas, Ulla jautėsi palaiminta, nors ir stovėjo nuoga ir visa tokia atvira. Priglaudusi delną prie šlaunies lengvai vydama jaudulį perbraukė seilėmis sudrėkindama apdžiuvusias lūpas.
- Kas.. toliau?,- nors nuogomis pėdomis stovėdama ant grindinio jautėsi stabiliai, nuojauta neapleido, kad lengvam skersvėjui atsiradus, jos kūnelis pradės virpėti kaip drebulės lapas, taip gražiai ir natūraliai atsakydamas į gamtos stichiją. Ramiu, švelniu balsu paklaususi nenusuko žvilgsnio ir sulaikė jį viena, į moterį nutaikytą kryptimi.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
180

REPUTATIONS :
36

CREDIT :
gerdaah/willevince

CLAIM :
Skarsgard


2016-12-14, 19:34

Iš dalies, Raven mėgo žmones. Mėgo šių skirtingus kūnus, dievino girdimą širdies plakimą ir akivaizdžiai matomą susijaudinimą, atsispindintį tiek šviesiose akyse, tiek viso kūno kalboje... Bene visa savo esybe dievino tai, kaip net patys drąsiausi žmonijos atstovai susigėsta užklupti gėdingose situacijose, kaip drovisi prisilietimų, tyliai išmurktų žodžių ir bučinių.. Visi mėgo apsimesti bebaimiais, mėgo kurti nepalenkiamų, neįveikiamų žmonių įvaizdžius, elgėsi taip, tarsi tiriantys, akyliai stebintys žvilgsniai negąsdintų, tarsi tylūs kuždesiai ir nepatenkintas šnabždėjimas nekeltų nė menkiausio jaudulio, tačiau septynis šimtus metų pragyvenusi toje pačioje žemėje kaip ir jie, Montero... išmoko ir pažino žmogaus kūno kalbą. Akylas demonės žvilgsnis išmoko pažinti geismą, jaudulį, pastebėdavo ir beprasmę, nieko vertą baimę, pamažu ėdančią netgi stipriausių žmonių sielas. Bijojo visi iki vieno, tik ne visi tą rodė taip akivaizdžiai. Eve manė mačiusi viską, pradedant nuogais kūnais, baigiant aistringiausiomis orgijomis, tačiau tą akimirką, kai Ulai nusimetus drabužius šios kūną pamažu apgaubė ryškus saulės spinduliai, tamsiaplaukė bene pirmą kartą gyvenime išvydo šį tą daugiau nei dailų kūną. Rodos, pro kiekvieną įdegusią vienuolės kūno dalelę, veržėsi galia, tyrumas, kažkas neišsakoma ir neapibūdinama paprastais žodžiais.
-Patikėk manim, sese. Viskas tiesiog tobula.-Nugalėjusi laukinį troškimą prie šios prisiliesti, Montero atsitiesė, atgalia ranka brūkštelėjo per nežymiai suveltus plaukus. Nepaslaptis, kad jauniausios sesers kūnas buvo gražus, to negalėjo paslėpti net bjaurus, beformis abitas, tačiau išvydusi šią nuogą, apgaubtą švelniai glamonėjančių saulės spindulių, Raven nustebo. Lieknas Ulos kūnas atrodė toks.. jaunas, toks tyras, dar nesubjaurotas žiaurių ir negailestingų likimo smūgių. Demonė nebijojo randų, nebijojo kitokių kūnų, formų ar papročių, veikiau atvirkščiai, juos mylėjo. Nors šios prigimtis ir buvo bloga, Eve savotiškai žavėjosi tuo, kaip greitai galima sužeisti silpną žmogaus kūną, šios akimis žiūrint, kiekvienas, net pats menkiausias randas, slėpė kažkokią istoriją, paslaptį, kuri tik troško išsivaduoti ir neperlaužiamo narvo. Tačiau Sara randų neturėjo. Įdegusi jaunos moters oda buvo neįtikėtinai lygi, švelni, jei ne stangrios krūtys ir moteriški klubai, Ulą, apšviestą ryškios saulės šviesos, buvo galima supainioti su vaiku, nuo šios tiesiog pulsavo neišpasakytas naivumas ir paklusnumas.
-Supranti, žmogaus kūnas įgimtas dalykas.-Galiausiai žengusį žingsnį artyn, mergina pirštais perbėgo sesės ranka žemyn, švelniai sunėrė judviejų pirštus ir pažvelgė tiesiai į rudas, sutrikimu ir aklu pasitikėjimu spinduliuojančias sesers akis.-Jeigu ne iškreipti žmonijos standartai, nuogumas netrikdytų nei vieno.-Nusišypsojusi ir nubraukusi kelias ant Saros veido užkritusias plaukų sruogas demonė žengė kelis žingsnius tam, kad galiausiai pravertų nedidelės spintos duris bei  priverstų jaunąją seserį pažvelgti į savo atspindį kaip niekad švariame veidrodyje.
-Klausyk manęs.-Nusišypsojusi ir dar kartą spūstelėjusi sunertus judviejų pirštus, mergina vėl apėjo ratą, delnus vėl nuleido ant įsitempusių šios pečių.-Viskas, ką darysiu bus skirta tam, kad susiektum su juo. Neišsigąsk.-Švelnumu užglaistydama veide kylančią kreivą šypseną, demonė kilstelėjo Ulos rankas link šios krūtų, priglaudė taip, kad susigėdusi tamsiaplaukė pagaliau suprastų, ką reiškia prisilietimas prie savęs.-Daryk viską, ką tau sakau ir pažadu, jog visai netrukus dievas pats susisieks su tavimi.-Pirštų galais perbraukusi per plokščią sesers pilvuką, mergina vėl suėmė Ulos delną, lėtai, kone erzinančiai nuleido šį žemyn link vidinės šlaunų pusės, o tuomet atleido, lyg nenorėdama dar labiau išgąsdinti tos smulkios, vis dar prieš platų veidrodį stovinčios figūrėlės.-Žinosi, ką daryti? Ar nori, kad parodyčiau? Juk man nesunku, viskas vardan Dievo.-Prikandusi apatinę lūpą ir giliai įkvėpusi, mergina dar kartą nužvelgė judviejų atspindį veidrodyje ir nusišypsojo. Kokios jau kokios, tačiau nekaltos šios tikrai neatrodė, nors naivus Ulos protas ir galėjo patikėti, kad visa, ką ji daro - tai dėl jos pačios gerovės.


Black hearted angels sunk me, with kisses on my mouth. There's poison in this water, the words are falling out
Back to top Go down
View user profile
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
POSTS :
1693

REPUTATIONS :
113

CREDIT :
sunsain


2016-12-14, 19:36

Sara kuomet Raven delnas sujungtas su jos pačios nuslydo kūnu, giliai įkvėpė, plaučius užpildžiusi šviežiu oru visgi ėmė kvėpuoti. Šita akimirka ir visos kitos po jos beproto jaudino ir stingdė kraują. Sesers nuožmus planas padėti Sarai susisiekti su Aukščiausiuoju su kiekviena minute rodėsi vis labiau nuodėmingesnis,verčiantis pažiūrėti į gyvenimą nauju žvilgsniu, prisiminti ankščiau jokios reikšmės neturėjusius žmones, kalbas, žodžius.. Sara pažvelgė į seserį ir įsitikinusi, jog viską daro teisingai šiek tiek spustelėjo pirštais savo kūno vietą, bet tą pačią akimirką pasigailėjo.
- Niekada nesu nieko panašaus dariusi..,- susinervinusi patraukė delną nuo buvusios arti jos tarpukojo esančios vietos delnu užgoždama akis. Rodomuoju bei nykščiu spustelėjusi ties smilkiniais juos pradėjo masažuoti visą laiką apatinę lūpą spausdama dantimis, kurie tvirtai laikę rusvasias jos tvirtoje pozicijoje. Galvoje siautė toks minčių tornadas, kad Sara pamanė nualpsianti iš to svaigulio apėmusio ją visą. Nepažintas ir asmeniškai nepatirtas malonumo pasaulis tvirtai įsitaisė Saros smegenų pusrutyje ir dabar tai buvo vienintelis dalykas apie ką mergaitė galėjo galvoti. Vaizdas veidrodyje neramino, apsisukusi dabar jau veidu į Raven, uždėjo delną ant jos peties.
- Suteikiu tau visišką laisvę.. ,- švelniu balsu tarė įrodydama savo ištikimybę davus pažadą ir tvirtu jos žodžiu.
Rudos Bellavance akys dabar žiūrėjo tiesiogiai į Montero. Lyg ir pasakydamos kas dabar turėtų įvykti, bet tuo pačiu tyrinėdamos ją pačią ir būsimus Raven veiksmus, štai buvo ta akimirka kuomet vilioklė vienuolė galėjo pasireikšti. Mat Sara gyvenime nebūtų pagalvojusi, kad išdrįs padaryti kažką panašaus į tai kokį skatinimo žodį dabar praleido pro lūpas. Mergina geidė vienuolės, jos kūno, bučinių, prisilietimų ir dėmesio.. taip staiga tapo tokia priklausoma, kai kitas žingsnis, bet kurio tikslo link be Montero nuomonės Sarai buvo sunkiai įsivaizduojamas. Švelniai delną kelias akimirkas laikiusi ant jos kūno, jį nuleido žemyn ir paėmė moters delną į savąjį.
- Raven.. tai taip.. ,- pritrūkusi žodžių nusuko akis į šoną sudrėkindama savo išsausėjusias lūpas nauju požiūriu ir potyriais. Nurijusi seiles mergina pajuto metalo skonį burnoje, kraujo skonį.. ir tik po kurio laiko susiprato, kad visas, pirmasis susijaudinimas pasireiškė kraujavimu iš nosies. Šiek tiek sumišusi tačiau negaišdama paėmė nuo stalo servetėlę ir ją prispaudė prie veido. Susigėdusi visa dėl šitokio incidento atsisėdo ant Montero lovos ir giliai, tyliai įkvėpė palengvindama savo savijautą susikaupusias emocijas jau nežymiai išlaisvindama. - Kokia gėda.. manau turėčiau eiti..,- netrukus suburbėjo siekdama išvengti nejaukumo.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
180

REPUTATIONS :
36

CREDIT :
gerdaah/willevince

CLAIM :
Skarsgard


2016-12-14, 19:37

Pakerėta. Sužavėta. Galbūt net kiek priblokšta. Vargu, ar paprastais žodžiais buvo galima apibūdinti jausmus, staiga užsidegusius tamsioje demonės širdyje. Prieš akis atsivėręs vaizdas buvo toks nekaltas, toks šventas, nors nežymiai virpančios sesers rankos nedrąsiai tyrinėjo dar nepažintas, niekuomet neliestas liekno, moteriško kūno vietas. Dieviška. Akivaizdu, jog vienuolės veiksmai toli gražu nebuvo šventi, veikiau atvirkščiai, tačiau tamsios Raven akys, atidžiai sekančios kiekvieną judesį, kiekvieną veido išraiškos pasikeitimą, visą tai matė kiek iškreiptai, kone dieviškai, tarsi ši būtų stebėjusi jaunosios sesers įžengimą į dangų, į vietą, kurioje negalėjo nutikti nieko baisaus, vietą, kurioje jos veiksmams negalėjo sukliudyti nė pats Dievas, atidžiai stebintis viską iš viršaus. Ir vis dėlto, sutrukdė. Sutrikęs Saros veidas ir staiga patrauka, tarsi nudeginta ranka privertė demonę susiraukti, kiek tvirčiau suspausti lūpas ir, rodos, visai nejučia dar kartelį kilstelėtį vieną iš dailiai išpešiotų antakių. Žinoma, ko daugiau ji galėjo tikėtis? Juk tamsiaplaukė vienuolė buvo nekalta, tikriausiai pati Raven pažinojo jos kūną geriau nei ji, nors lietė šį vos kelias, neįtikėtinai trumpas sekundes. Bellavance į savo kūną žvelgė kaip į šventovę, vargu, ar bent kiek nusimanė apie įprastą žmogaus anatomiją, tad ko, po galais, ji siekė? Kiek papurčiusi galvą ir nežymiai kilstelėjusi lūpų kampučius, mergina žengė nedidelį žingsnį pirmyn, pirštų galiukais švelniai perbraukė įraudusį sesers skruostą ir galiausiai prabilo:
-Ššš, brangute, nėra ko nerimauti.-Tarp pirštų apsukusi vieną palaidą Saros plaukų sruogą, demonė plačiai nusišypsojo. Švelnus, kone vaikiškų bruožų veidas dar labiau nušvito, matyt, pati Montero net kiek džiūgavo dėl staiga atsivėrusios galimybės.-Aš čia tam, kad tau padėčiau. Išmoksi.-Užkišusi tarp pirštų įsipainiojusią sruogą merginai už ausies, vienuolė stabtelėjo. Tamsios, iš geismo dar labiau patamsėjusios moters akis ties priešais stovinčios mergaitės kūnu apsistojo vos kelioms sekundėms, tarsi siektų dar labiau šį pažinti, siektų įsisavinti visas vietas, galinčias sukelti šiai nors menkiausią malonumo srovę.
-Nieko nesakyk, pasitikėk manimi.-Švelniai tarstelėjusi ir nykščiu vos brūkštelėjusi per apatinę vienuolės lūpą, Eve nusišypsojo, kiek stipriau spūstelėjo vis dar gniaužiamą sesers delną. Kraujas jos netrikdė, tiesą sakant, nedideles, raudonas dėmes demonė pastebėjo tik tuomet, kai pirštais nuslydusi šios kaklu išgirdo tylų, gėdos kupiną balsą, privertusį jį plačiai nusišypsoti.-Ak, Sara..-Nusijuokusi, mergina pirštu brūkštelėjo per kiek iškruvintą tamsiaplaukės lūpą, o tuomet nulaižė tuos kelis, ant nykščio užsilikusius kraujo lašelius.-Tai normalu, nėra jokios gėdos. Tavo kūnas privalo reaguoti, juk kiekvienas pokytis reiškia, kad tu vis arčiau dievo.-Nusišypsojusi vien dėl savo šnekų, Montero vėl sugrįžo prie dar visai neseniai pradėtų veiksmų.-Beje, kraujas manęs negąsdina. Nebijok.-Nutylėjusi faktą, kad raudonos kraujo žymės šią net kiek jaudino, mergina tvirčiau suėmė Ulos krūtis, pirštais švelniai brūkštelėjo ir gnybštelėjo merginos spenelius, vis dar nenuleisdama žvilgsnio nuo veidrodžio, taip gražiai įrėminančio Saros pasimetimą ir demonės pasitikėjimą savimi. Viena ranka vis dar švelniai glamonėdama nedidelę vienuolės krūtį, kita lėtai nuslydo šios tarpukojo link, pirštais tik kiek tvirčiau brūkštelėjo per moters lytines lūpas.-Jeigu nepatiks, pasakyk. Juk tau turi būti gerą.-Lūpomis švelniai prigludusi prie įsitempusios merginos peties, ant šio demonė paliko raudoną, netgi kiek kraują primenančią lūpdažio žymę, o tuomet, pirštais suradusi vienuolės klitorį, ėmė šį švelniai glamonėti, rodos, bijodama, jog išsigandusi sesuo netrukus pabėgs prio vis dar užrakintas šios duris.


Black hearted angels sunk me, with kisses on my mouth. There's poison in this water, the words are falling out
Back to top Go down
View user profile
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
POSTS :
1693

REPUTATIONS :
113

CREDIT :
sunsain


2016-12-14, 19:38

Saros vokai nusileido paskandindami tamsiaplaukę aklinoje tamsoje ir nežinioje. Ji jautė kaip kūnas jautriai reaguoja į kiekvieną pokytį, jos prisilietimus, daromus pokyčius. Skatindama pasirodyti kažką, kas giliai joje miegojo ir nė sykio nebuvo prižadinta, Sarai kėlė šiokią tokią baimę. Merginos keliai ėmė mažumėlę virpėti kai Montero savo pirštus patalpino jos jautrioje vietelėje. Tai yra nuostabu, bet kartu ir taip natūralu. Gamtoje ir gyvenime vyksta tokie procesai kurie mums įgimti ir tik nedaugelis ryžtasi juos pažinti bei patirti. Sara nesirįžo ir kažin ar būtų jei ne Ravena, ji, atrodo elgėsi švelniai ir maloniai, bet Bellavance jos žinios bei įgūdžiai pasirodė kaip staigmena, likimo pametėtas iššūkis. Negalėjo to vengti, nes pati taip troško susilieti su ją taip jaudinančia ir įdomia persona apskritai. Imdama alsuoti aiškiau atsidavė jaučiamam malonumui ir savo emocijų bei pojūčių išreikštų dejone ji neslėpė, leido tam užpildyti kambarį. Sara tarsi norėjo, kad Ravena ją girdėtų tokią, norėjo, kad moteris ją pažintų.
- Sese.. o Dieve.. tai nepakartojama.. ,- kelioms akimirkoms prasimerkė, kad galėtų veidrodžio atspindyje pamatyti tamsiaplaukę už jos stovinčią. Gailestingu ir meiliu žvilgsniu nulydėjo Raven neilgai trukus savo delną perkėlusi per petį ir uždėjusi ant jos skruosto. Savo užpakaliuku prisiglaudė prie jos kūno ir dabar pilnai jausdama ją šalia, galėjo patenkinti savo mažulyčius iš didžiausių gelmių besiveržiančius troškimus.
Šiltas jos kvėpavimas atsimušantis į merginos odą, jos aitriai saldūs kvepalai nukėlė į visai kitokią aplinką nei jos šią akimirką buvo. Sara pasijuto esanti egzotiškoje šalyje, kur kultūra bei tradicijos ženkliai skyrėsi nuo šios šalies papročių. Užmerkusi akis, 'nukeliavusi', galėjo jausti laisvę, vidinio balso šauksmą, ir tai, kad visas jos gyvenimas buvo tik jos pačios rankose. Sudrėkinusi lūpas ant šių paliko rodos paskutinius kraujo likučius vos matomus, delną laikytą ant juodaplaukės skruosto perkėlė ant kaklo ir negalėdama daugiau prisiimti aukos vaidmens, apsigręžė veidu pagaliau sutikdama Raveną. Giliai įkvėpė dabar tik pajusdama jaudulį, tą jaudulį kurį turėtum pasitikti kai prieš kažką pirmą kartą nusimeti drabužius. Montero buvo taip arti Saros, o vienuolės gundytojos pastangos keliant malonumą Sarai su kiekviena sekunde davė vis ryškesnį atsaką. Mergina ramiai glostė jos kūną to dar šiek tiek drovėdamasi. Nors pastarosios emocijos valdė jos mintis, S visą laiką žiūrėjo R į akis. Tik po kelių minučių jas nunarinusi žemiau, ėmė žvilgsniu glostyti šios putlias lūpas kurių taip paslapčia geidė prisiliečiant prie savųjų.
- Nė vienas tavo žingsnis ar pasirinkimas manęs nevertė jaustis nepatogiai.. ,- ištarė sugrąžindama tiesioginį žvilgsnį moteriai ramiu, pasitikinčiu savimi balsu. Ir tai buvo tiesa, jei kelias akimirkas tamsiaplaukė ir jautėsi kankinama abejonių, dabar visa tai po truputį ir turbūt negrįžtamai traukėsi. Sara gimė iš naujo ir tai buvo akivaizdus faktas patyrus kelius virpinantį, visą kūną ir mintis kaitinančią malonumo viršūnę, orgazmas buvo stiprus, neturėjo reikšmės ar tai buvo vos pirmasis jos patirtas gyvenime.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
180

REPUTATIONS :
36

CREDIT :
gerdaah/willevince

CLAIM :
Skarsgard


2016-12-14, 19:40

-Na, dabar supranti, ką turėjau omenyje sakydama, kad padėsiu susikalbėti su dievu?-Tamsiaplaukės moters pirštams švelniai, galbūt net kiek bailiai glamonėjant liekną vienuolės kūną, pamažu išnyko viskas. Aštri demonės klausa girdėjo tolimus žingsnius, tylius šnabždesius ir prislopintą juoką, girdėjo kažkur virtuvėje skambančius indus, tačiau visas moters dėmesys buvo sutelktas į Sarą, tarsi pusryčiai visai netikėtai būtų tapę nesvarbiu, antrarūšiu dalyku, visai kaip ir toji malda, kurią vos prieš valandą vienuolė praktikavosi savo kambaryje. Ir vis dėlto, deja.. Visu savo kūnu, visa tamsia siela ir demoniška esybe trokšdama dar bent kelių minučių, kelių gilių atodusių ir sunkaus kvėpavimo, Montero privalėjo paskubėti. Akivaizdu, jog smulkiame demonės kūne dėjosi patys keisčiausi, visai neįtikimi dalykai, juk ilgus amžius būtent jame virė tas neapsakomas įniršis, troškimas pakenkti, įskaudintai, galbūt net paniekinti, tačiau viena buvo aišku - savo pažadų Ravena nelaužydavo. Putlios, kasdien raudona spalva nudažomos lūpos iškraipydavo žodžius, pakeisdavo tiesą, netgi manipuliuodavo, tačiau niekuomet nelaužydavo pažadų, tarsi keli ištarti žodžiai taptų kažko nesunaikinamo, kažko tyri ir tikro įrodymu.
-Būtent dėl to jausmo vienuolės nenori dalintis savo paslaptimis. Tikiu, jog šios tiki, kad suartėjimas su Dievu skirtas.. tik joms.-Lūpomis kone prigludusi prie naujosios aukos ausies, Montero šypsojosi. Švelnus moters veidelis tiesiog švytėjo nuo viso to džiaugsmo, o tylus balsas savotiškai priminė malonų, pasitenkinusios katės murkimą. Tiek demonės ištraiška, tiek švelnus balsas, rodos, pranešė, kad kažkur giliai viduje ji džiūgauja, didžiuojasi savo pasiekimais ir daugumai vis dar nesuprantamais tikslais.
Kiekvienas švelnus prisilietimas, kiekvienas naivios vienuolės suvirpėjimas ir atsikvėpimas vedė demonę iš proto. Šios pirštai, vis dar atsargiai glamonėjantys merginos klitorį, nesustojo nei akimirkai, tačiau tą sekundę, kai Sara netikėtai, visai nelauktai prisilietė prie šios, viskas sustojo, putlios Montero lūpos vos kelioms sekundėms susispaudė kiek stipriau, tamsios akys, rodos, pažvelgė tiesiai į greta sėdinčios merginos sielą. Žinojo, kad ją gundo, juk tokia buvo Raven gyvenimo paskirtis, tačiau nelauktas prisilietimas nustebino, galbūt net kiek šokiravo. Juk toji dora, kone šventa moteris gėdijosi savo pačios kūno, ką bekalbėti apie prisilietimus prie.. kitos merginos? Juk visgi, daugumoje krikščioniškųjų vietų tai vis dar buvo laikoma nuodėme, vis dar buvo kažkas šlykštaus ir nepadoraus. Ir visgi, švelnus prisilietimas privertė demonę nusišypsoti, leido įrodyti, kad judviejų kūnų artumas šioj viduje kelia pačius šilčiausius, maloniausius jausmus.
-Džiaugiuosi dėl to, sese. Ir vis dėlto, jei tikrai nenori pavėluoti į pusryčius, mums reikėtų paskubėti..-Kiek nepatenkinta, suraukusi nedidelę savo nosį, demonė atsiduso. Pirštų galiukais vis dar glamonėjo Sarą, tačiau nebe taip ryžtingai, nebe taip tvirtai. Jai pačiai maistas buvo nesvarbus, vienuolės buvo įpratusios prie šios nepastovumo, tačiau dar prieš gerą pusvalandį greta šios sėdinti tamsiaplaukė parodė, kaip jai tai svarbu, o Montero nenorėjo taip greitai sugriauti tokios.. gražios ir tinkamai pražysti nespėjusios draugystės.


Black hearted angels sunk me, with kisses on my mouth. There's poison in this water, the words are falling out
Back to top Go down
View user profile
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
POSTS :
1693

REPUTATIONS :
113

CREDIT :
sunsain


2016-12-14, 19:42

Nors pareigos, peraugusios į ritualą kasdieninį ir merginos vis kartojamą tapo itin reikšmingu įpročiu, šią akimirką tai, kad ir kaip viduj būtų sau prieštaravusi, jai nerūpėjo. Sara tikėjo, kad savo dėmesį vienu metu įmanoma sutelkti tik į vieną dalyką, tik tuomet tai pavirs reikšmingais prisiminimais ir naujomis žiniomis. Kai jokie kiti dalykai neblaško, kai pasieki tokią susikaupimo būseną, nejučia kūnas atsipalaiduoja ir atsiranda ramybės jausmas. Mergina medituodavo savo kambaryje itin dažnai. Atlikusi dienos pareigas ir sukalbėjusi maldas, paskaičiusi šventojo rašto - tai jai teikė ramybę, savo kambaryje ir užsiimdavo būtent meditacija. Kai tik galvoje imdavo suktis ir kurtis nereikalingos idėjos, šis užsiėmimas tapo puikia išeitimi, nors dažnai ir gyvenimo problemas padedantis pamiršti.
- Ar tikrai vienuolių tarpe savanaudiškumas iškeliamas aukščiau visko?,- akimirkai užsimerkė, po to ramiai iškvėpė paskutinius jausto malonumo likučius ir pažvelgė į vienuolę šalimais. Nors ji ir buvo naivi, tikėtis, kad vienuolės tokios negatyvios emocijos pagrindais gyvena šį atskirtą gyvenimą tarp keturių sienų jai nesinorėjo. Bellavance tikėjosi nuoširdumo, atvirumo, kad ir kaip šie laikai buvo pažengę elgesio tipų įvairovėje, o ir žmonių charakteriai tikrai buvo ne iš lengvųjų, bet jau iš čia esančių ji norėjo matyti gėrį.
- Pusryčiai..,- pakartojo ne itin garsiai, netrikdančiu ausies balsu, kokiu visuomet ir kalbėjo. Sara alkio nejautė, todėl apie juos prisiminė tik dabar. Žvilgsnį sulaikydama ties Raven, laukė jos žingsnio. Pirštais suėmė plaukus ir juos perbraukusi stovėjo tyloje. Tačiau instinktai šią akimirką buvo stipresni už protą. Priėjusi prie Montero savo švelnų delną uždėjo ant jos skruosto ir pažvelgė vėlei į jos akis. Po kelių sekundžių priėmusi jos žvilgsnį kaip sutikimą, švelniai savo lūpomis prisilietė prie jos putliųjų, raudonai šviečiančių ir gundančių lūpų. Visas jos kūnelis ėmė virpėti, Sara nežinojo kodėl tai daro, kodėl daro tai, kas prieštarauja jos nuostatoms ir pažiūroms. Nepaisant to, priimto sprendimo ji nesigailėjo bent jau šią akimirką.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
180

REPUTATIONS :
36

CREDIT :
gerdaah/willevince

CLAIM :
Skarsgard


2016-12-14, 19:44

Raven niekuomet negarbino Dievo, putlios lūpos niekuomet nesimeldė nuolankiai, tamsiose akyse kone visuomet spindėdavo pikti, toli gražu ne Dieviški kėslai, tačiau Saros artumas, šios gilus kvėpavimas ir nežymiai paraudę skruostai privertė demonę patikėti, kad galbūt kažkur toli egzistuoja kažkas didingesnio. Ne, ne dievas, kažkas didingesnio jai, kažkas, kas lieknam ir visuomet tvirtam šios kūnui suteikė tokias galias, tokius gebėjimus. Žvelgdama į neįtikėtinai gražų, emocijų kupiną Bellavance veidą, Eve negalėjo nustoti šypsotis, negalėjo patikėti, kad stebėdama šios pasitenkinimą, šios kūno reakcijas į jos prisilietimus ji iš tiesų kažką pajuto. Ne, tai nebuvo meilė, veikiau kažkas labai tolimo jai, galbūt net piktdžiuga, palaima. Juk Sara - dar viena vienuolė, pasidavusi sukubės kerams. Ir visgi, būtent tas nekaltas veidelis, ta tyra, nesuvaidinta šios reakcija pradžiugino, leido dar kartą suvokti, kad taip lengvai šios nepaleis.
-Žinoma.. Taip apmaudu, tačiau seserys, suprasdamos, koks maloningas gali būti Dievas, viso to trokšta tik sau.-Suspaudusi vis dar raudonai švytinčias lūpas, demonė tik nežymiai papurtė galvą. Tiesa ta, kad dauguma vienuolių mielai padėtų kitoms, padarytų bet ką, kad seserų gyvenimas sename vienuolyne taptų bent kiek geresniu, tačiau tokie dalykai kaip seksas vis dar buvo tabu. Raven negalėjo leisti Sarai apie tai prabilti, negalėjo leisti tam kvailai gandui pasklisti tarp vienuolių, juk vis dėlto, net netikėdama Dievu, ji vertino savo vietą vienuolyne, o jei gandai apie jos... audringą gyvenimą pasklistų, vargu, ar atsirastų daug norinčių, kad ši vis dar taip "uoliai" rūpintųsi kitomis seserimis.
Tamsiaplaukė demonė ketino vėl prabilti, paskubinti seserį, o galbūt ir pagelbėti šiai apsivelkant abitą, tačiau netikėtas jaunos mergaitės lūpų prisilietimas akimirkai nutraukė viską, tamsūs moters nagai netrukus įsmigo į Bellavance šonus, vos per kelias sekundes bučinys pakito, iš švelnaus, galbūt net kiek meilaus tapo aršesniu, netgi kiek žvėrišku, juk demonė kitaip nemokėjo, nė neįsivaizdavo, ką iš tiesų reiškia toji palaiminga, neįtikėtinai maloni meilė.
-Taip. Pusryčiai, paskui mišios.-Deja, netrukus bučinys buvo nutrauktas, o demonės rankos vėl pakilo link Saros veido, nykščiai švelniai nuvalė užsilikusias lūpų dažų dėmes.-Apsirenk, paskui parodysiu daug daugiau, jei tik to paprašysi.-Kreivai šyptelėjusi Montero nubraukė tamsius, ant sesers veido užkritusius plaukus ir žengė nedidelį žingsnį atgal. Žinoma, ši jos norėjo, troško kiekviena savo prakeikto kūno dalele, tačiau privalėjo susilaikyti, privalėjo parodyti, jog kai kurių dalykų verta laukti.


Black hearted angels sunk me, with kisses on my mouth. There's poison in this water, the words are falling out
Back to top Go down
View user profile
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
avatar
She wears strength and darkness equally well, the girl has always been half goddess, half hell.
POSTS :
1693

REPUTATIONS :
113

CREDIT :
sunsain


2016-12-14, 19:45

Sara nesitikėjo, kad į bučinį bus atsakyta, vis dėl to, viskas buvo spontaniška ir taip neišpasakytai jaudino. Kelioms akimirkos džiaugsmo - to Sarai užteko iš jos, nes bučinys visa ko viršūnė buvo ir atrodė nieko už tai jausmingesnio ir malonesnio fiziškai jau negali būti. Po kelių akimirkų, po sąlyčio pabaigos mergina šyptelėjo kiek susinepatoginusi ir nuleido akis. Paėmė savo apatinius pradėdama rengtis ir netrukus savo kūną pridengdama pirmuoju jų sluoksniu. Po to sekė įprastiniai drabužėliai ir abitas, pilnai užbaigiantis pilną ir bendroje visumoje šiltą aprangos komplektą.
- Dievas yra maloningas, negalima leisti jam abejoti mūsų nuoširdumu ir ištikimybe..,- po tokios patirties Bellavance susikūrė naują teoriją kaip galėtų būti ir ko lauktų Jis tų, kurie šiek tiek nusižengė taisyklėms ir pasimėgavo uždraustaisiais vaisiais kaip kad padarė Ieva užsitraukdama rūstybę.
- Jei tikėjimas didelis, užteks Jo visiems.. Net ir didžiausios nuodėmės gali būti atpirktos jei labai to norėsi ir gailėsiesi..,- tarė ir dar nebuvo tikra ar pati pastarąjį dalyką jautė, nestumdama į vėlyvą laiką užsidėjo ant galvos netrukus ir tą abito dalį kuri dedasi ant minėtosios vietos. Sara neturėjo žalio supratimo kiek laiko dabar galėjo būti, bet jautė vėluojanti. Vieną akimirką atrodo, kad laiku atlieki viską kas tau paskirta ir ką nori atlikti, kitą, kad tam jau per vėlu ir praleidus tai, reikia imtis dalykų ir darbų kurie dar tik laukia.
Merginos nuojauta pasitvirtino kai varpas, pranešantis apie pusryčių pradžią nuaidėjo vienuolyne tarp jo sienų, dar ir lauke šiek tiek pramušdamas garsą. Jis girdėjosi tiek, kad būnant viduje bet kurioje vietoje galėjai puikiai, aiškiai girdėti, taip pat kaip ir esant atviroje lauko erdvėje - kieme, dar šiek tiek girdėjosi. Išėjus iš už vienuolyno vartų aidas varpų buvo jau beveik negirdimas. Automobilių garsai, kiti išoriniai veiksniai lemiantys mažėjantį garsą labai slopino iš amžius menančio pastato sklindančias natas.
- Laikas eiti..,- tarė akimirkai dar nutiesdama žvilgsnį į vienuolės sesers pusę ir jose ieškodama kažkokios emocijos, atsako, kažko, kas nuramintų jos sielą leidus suprasti kaip dabar viskas nuo šiol turės būti.
Back to top Go down
View user profile
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
avatar
Catch on fire with enthusiasm and people will come for miles to watch you burn.
POSTS :
180

REPUTATIONS :
36

CREDIT :
gerdaah/willevince

CLAIM :
Skarsgard


2016-12-14, 21:03

Raven buvo kitokia. Iš pažiūros jauna vienuolė prilygo nesuvaldomam vėjui, nuožmioms jūros bangoms ir laukinei gamtai. Nesulaikoma, nepastovi moteris į viską žvelgė iš kitos pusės, ilgas, jau kelis šimtus bęsitesiantis gyvenimas jai - tik paprasta, nuotykių ir išgyvenimų kupina kelionė, o tas aptrūpėjęs, vaiduoklių apgaubtas vienuolynas merginai tik dar viena, laikina ir nereikšminga stotelė. Na, bent jau tokia buvo iki tol, kol sukubės kelyje pasitaikė Gatrielė, kol šios dėmesį patraukė toji tyra, dar gyvenimo nesubjaurota ir nepažeista siela, tad judviejų bučinys, pernelyg trumpas, pernelyg netikėtas atstojo pažadą, kad Eve taip lengvai nenusileis, nepaleis tos paikos, tačiau neįtikėtinai dailios vienuolės, nepaliks jos vienos tokiame kvailame, taisyklėmis paremtame vienuolių ir kunigų pasaulyje.
-Būtent! Juk Dievas lydi ir globoja kiekvieną iš mūsų, juk tokia jo pareiga.-Išspaudusi plačią šypseną, mergina tyliai atsiduso. Po galais, niekuomet negalvojo, kad bus taip sunku kalbėti apie visų tėvą iš gerosios pusės. Juk ji nebuvo kvaila, jau seniai suprato, kad aklas tikėjimas veda pražūties link, tačiau stebėdama tokį tyrą, vilties kupiną vienuolės veidą, Montero negalėjo to sugriauti. Negalėjo šaižiai pasijuokti iš šios naivumo, iš tos paiko tikėjimo, kad Dievas myli visus. Galbūt, tik galbūt jis atleis jos nuodėmes, tačiau negi verta gyventi tik dėl to atleidimo? Juk mirtis, retkarčiais, atrodo daug palankesnė nei paprasčiausias tikėjimas kažkokios mistinės jėgos viršenybe, nei tikėjimas, kad kažkur viršuj yra žmogus, galįs išgelbėti visas prarastas ir pajuodusias sielas.
-Eik. Aš netrukus tave pasivysiu.-Iškvėpusi plaučiuose susikaupusį orą, demonė išsitiesė, ranka nusibraukė ant veido užkritusius plaukus ir lėtai, netgi kiek atsargiai ant galvos užsitraukė atitinkamą abito dalį. Galbūt vienuolės ir toleravo šios išsišokimus, tačiau ši nenorėjo peržengti ribos. Tik ne dabar, kai greta turi tokį naivų žmogų, kuris turi išmokti dar tiek daug.-O po pusryčių.. Na, aš tave pasigausiu.-Mirktelėjusi, mergina lėtai užsitėpė dar vieną lūpdažio sluoksnį ir kreivai vyptelėjo. Žinoma, kad susiras, tačiau nerizikuos ir tikrai nesėdės šalia jos. Na, juk akivaizdu, kad jaunesnioji sesuo mielai sės stalo priekyje, greta pačių pareigingiausių moterų.. Juk būtent ji privalės visus priblokšti sava malda.


Black hearted angels sunk me, with kisses on my mouth. There's poison in this water, the words are falling out
Back to top Go down
View user profile
 
Montero kambarys
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas :: būstai-
Jump to: