Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Suoliukai

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
296

TTS #3
The stories are real -
the monsters are here

Suoliukai Empty
Suoliukai Empty2016-08-22, 13:31

:104:
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Suoliukai Empty
Suoliukai Empty2016-12-10, 18:35

Praėjo nežinia kiek laiko, pora mėnesių, tikriausiai ne daugiau nei Nereida paliko savo gimtuosius namus vandenyne ir nusprendė gauti kojas, uodega išnyko tarsi niekada jos ten nebuvus. Išties iš pradžių išlipus ir kojomis palietus žemę buvo taip siaubingai... Keista ir taip sudėtinga. Ji negalėjo paeiti, ji tiesiog nemokėjo iki kol žingsnis po žingsnio ji sugebėjo atsistoti ir paeiti, nežinia kiek laiko praėjo iki kol gavo taip pat drabužius. Žmonės tikriausiai galėjo pastebėti ir šiek tiek per daug, bet ji nežinojo koks tikslas buvo turėti drabužius. Jie niekada nieko neslėpdavo. Tačiau gerai pagalvojus jų liko tiek mažai. Nereida yra undinė, kuri nusprendė bent jau sužinoti, kodėl žmonės jas naikino dėl savo norų. Jos seserys mirė ir ji atrodo nieko negalėjo padaryti, mirė buvo toks per lengvas žodis. Žinoma, ji išties skriausdavo žmones taip jiems atsilygindama už tai, kad taip padarė. Ji buvo tokia nusivylusi. Negalėjo susipažinti su žmogiškais jausmais, jai atrodė viskas keista. Puodeliai gėrimams, visko per tą laiką ji net nespėjo sužinoti. Tačiau suprato tik tiek, kad sušlapus ji atgauna savo uodegą atgal, tai galėjo reikšti tik tai, kad mergina galėjo sugrįžti bet kada namo. Norėjosi pažinti šį pasaulį, tačiau per tą laiką kiek čia buvo mergina nustebo kokia neteisybė ir kraupūs dalykai vyko šiame pasaulyje. Gerai tai, kad ji mokėjo apsiginti, tai išmokė patys žmonės.
Išties dabar buvo nusprendusi nueiti neaišku kur, paslėpusi savo kūną po suknele ir bateliais, jog neįsidurtų į kojas mergina ėjo vis dar žavėdamasi, jog kojos yra pakankamai geras dalykas, jai buvo ganėtinai įdomūs sutvėrimai ir vyrai. Na, jos pasaulyje taip pat buvo vyrų. Vandeniai ir panašaus tipo padarai, tačiau jie jos netraukė. Pati išgyvenusi virš trijų šimtų metų ji kažkaip nejautė to amžiaus, čia atrodė kaip suaugusi mergina, kuri gali pasirūpinti savo gyvenimu, nors ji ir nelabai galėjo. Ji nežinojo žmonių tradicijų, nežinojo kaip jie elgiasi. Ką jie išvis daro, bet kiek laiko pavaikštinėjus ji tada taip užsimanė valgyti. Ilgainiui suprato ką galima valgyti, ko ne. Kokie žmonės tinkami bendravimui. Ji mitologinė būtybė, niekada nebuvusi žmogumi. Nusprendusi nueiti kažkur kur tyla ji pasirinko vis dar nežinomas vietas, levandų laukai, ji ne neįsivaizdavo kaip vadinasi tie dalykai, kurie skleidžia tokį saldų kvapą, tačiau ji galėjo tuo mėgautis ir galiausiai apsipratusi, kad ant žemės yra ir gan keistų dalykų. Viskas nebuvo apsupta vandens ir ji neplaukiojo. Tačiau tas plaukiojimo jausmas buvo ganėtinai nuostabus. Priėjusi prie suolelio mergina apsidairė aplink tarsi kažko ieškodama. Galiausiai atsisėdusi ant suolelio ir pasižiūrėjusi ji visgi šypsojosi. Mergina džiaugėsi tuo ką dabar mato. Negalėjo suprasti ko čia ieško. Negalėjo prieiti prie bet ko ir paklausti už ką juos taip skriaudė. Ji puikiai žinojo, undinių ašaros buvo nemirtingumo ingredientas, tačiau undinės dažnai neverkia, tuo pačiu kodėl reikėjo jas žudyti? Undinės yra užsispyrusios... Jos niekada neverks dėl nereikiamų dalykų. Tad dabar ši atsisėdusi persibraukė pirštais per plaukus atmesdama juos atgal ir pakreipdama galvą link laukų. Gal jai derėjo pasivaikščioti po laukus ir pasijusti laisvai. Tačiau ji vandenyje taip pat jautėsi laisva. Kokia dar laisvė žemėje kai jai atrodo, kad viskas kas čia vyksta buvo ganėtinai svetima?
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Suoliukai Empty
Suoliukai Empty2016-12-10, 20:00

Darijai visą dieną spaudė galvą. Įtampa po paskutinio susitikimo su Azrael jai nedavė ramybės. Kaip ir faktas, kad Julijus išties gali prasibrauti pro demono asmenybę ir paimti kūno valdžią į savo rankas. Jeigu tai įmanoma kelioms akimirkoms, kas sakė, kad negali jos mylimasis grįžti absoliučiai? Besišlaistydama nežinia kokiais keliais, Mercier net suraukia kaktą suvokusi, kad atsidūrė kažkokiame levandų lauke. Kvapas jai buvo per saldus, šiek tiek erzino, tačiau tuomet dėmesį patraukė merginos siluetas. Galbūt tai suteiktų merginai bent kažkiek ramybės? Jeigu tai žmogus – bus įdomu pažaist, o tuomet ir pasisotinti. Neužilgo ji pasiekusi suoliuką nieko neatsiklaususi prisėda šalia ir pasukusi galvą įdėmiai stebi ganėtinai naivaus žvilgsnio bei švelnaus veido šeimininkę.
- Tu, man rodos, ne vietinė čia? – kilsteli antakius ir tik praėjus kelioms akimirkoms po užduoto klausimo prisimena, kad jau yra šią merginą kažkur mieste mačiusi. Nepamena kur tiksliai, kokiomis aplinkybėmis, bet faktas, kad jos jau yra kadaise susidūrusios. Nuo tamsiaplaukės sklinda nepažįstama energija, nebūdinga nei žmogui, nei kokiai antgamtinei būtybei. Tai Dariją tik dar labiau sudomina, tad ji nenuleidžia savo įdėmaus žvilgsnio nuo smulkios būtybės pasiryžusi išsiaiškinti viską apie ją, ką tik įmanoma.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Suoliukai Empty
Suoliukai Empty2016-12-10, 22:32

Nereida sėdėjo ant suolelio žiūrėdama link levandų. Jai taip patiko gėlės. Vandenyje jų irgi buvo, bet jos visiškai kitokios. Jos nebuvo panašios į tai ką turėjo žmonės. Vienintelis normalus dalykas kas traukė Nereidą žemėje buvo gamta, ji čia visai kitokia. Merginai besėdint ji išgirdo kažkokios merginos žodžius, todėl išsigandusi greitai pakilo ant kojų tarsi ketindama pabėgti ir nesikalbėti su niekuo. Tačiau sustojo suprasdama, kad atrodys kažkokia keistuolė jei taip padarys, todėl linktelėjo pritardama.
- Aš... - Nutilo svarstydama ką pasakyti toliau. - Aš atvykau čia visai neseniai. - Atsakė merginai susiprasdama, toks atsakymas bus labiausiai tinkamas atsakyti, jog ji tiesiog neseniai čia atvyko. - Aš tave kažkada mačiau. - Negalvodama, kad tai sakyti buvo klaida ji pratarė. Bet ji neklydo. Puikiai prisiminė matytus veidus, tuos su kuriais buvo kažkada mačiusis, o ši mergina ir buvo jos matymo lauke pora kart.
Galiausiai tarsi susiprasdama mergina atsisėdo atgal ant suolelio ir nukreipė akis link levandų galvodama koks jausmas būtų jas paliesti. Ji visada viską liesdavo ir tuos jausmus grūsdavo sau į atmintį, juk niekas neatims prisiminimų.
Back to top Go down
Sponsored content

Suoliukai Empty
Suoliukai Empty

Back to top Go down
 
Suoliukai
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1
 Similar topics
-
» Suoliukai
» Suoliukai
» suoliukai
» Suoliukai
» Suoliukai

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas-
Jump to: