Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Svetainė

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
Anonymous
Guest
Guest

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-04, 01:21

Svetainė Sands-Point-Residence-In-Long-Island-New-York-15
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-04, 21:28

Atsiveda čia Arabella ir tada tik paleidžia jos ranką. Namai kaip ir visada švarus ir net galima sakyti sterilus. Net keista, kad namuose gyvena vyrukas tik vienas. Pagal kitų nuomones, tokiuose namuose turi būti netvarka ir mėtyti alkoholio buteliai visur.
Dabar vaikinas pats nukeliavo link baro ir paėmė kelias taures ir dar tokį padėkliuką su užkandžiais, kuriuos jis ten visada laiko. Padeda ant stalo palei sofas ir fotelius ir žiūri į ją.
-Nemaniau kad taip greitai pačiai vėl prireiks mano paslaugų. Tad dabar smalsu man, ko būtent iš manęs pačiai reikia? Tik nesakyk, kad kažką į varlę paversti,-linksmai pasakė ir tada nusijuokė trumpai.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
70

TTS #18
The stories are real -
the monsters are here

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-04, 21:36

Sekdama paskui Douglas link jo svetainės link,spėjo dar pasitaisyti savo plaukučius ir nužvelgti visą namą aplinkui, kuris iš ties buvo velniškai gerai sutvarkytas. Net blizgėjo kai kurie daiktai. Nežinojo vaikino tokios savybės, tai pamanė,kad tikriausiai turi kokią nors tarnaitę, kuri čia viską taip kruopščiai atlieka.
- Keista,kad buvai laisvas pastarosiomis dienomis, galvojau būsi kažkur išvykęs ar šiaip užsikopstęs reikalais, - trukteli petukais atėjusi į svetainę ir apsižvalgo trumpam aplinkui. - Gerą tarnaitę įsitaisei, reiktų ir man panašios, - nusijuokia trumpam ir nieko nelaukusi ,klesteli ant sofos, pasidėdama savo rankinę šalimais, o vyno butelį ant staliuko, šalia sofos. - Nu baik tu, nejau aš galėčiau taip? - pažvelgusi į vaikiną,paklapsi akutėm,kad atrodytų labiau įtikinančiai ir paskui šypteli pusę lūpų. Iš ties su šiek tiek įkaušusiais žmonėmis yra lengviau susitarti vieną ar kitą dalyką. Bet ne, ne dėl to ji atsinešė vyną. Tiesiog tuščiomis rankomis nenorėjo eiti, o ir pačiai nepprošal būtų išgerti. - Na, galiu pripražinti, kad su vieninteliu raganiumi, kuriuo dabar bendrauju, esi tik tu, - šypteli, pakeldama savo akutes į Douglas ir susidėdama koją ant kojos. - Gerai būtų, bet ne, - trumpam nusijuokia ir nežymiai apsilaižo lūpas, stebėdama vaikiną. - Kaip manai, kokį dalyką galėtum pasiulyti man, kurį panaudočiau prieš paprastą mirtingąjį, kad jis kankintųsi visą gyvenimą ir negalėtų nutraukti užkeikimo? - ramiu balseliu paklausė vyro, ir net pasilenkė prie stalelio, paimdama sūrio gabalėlį ir įsidėdama į burną, paragaudama. Belaukdama vyro atsakymo, stebėjo jo veidą ir kaip visada draugiškai šypsojosi, nors kartais ta šypsena virsdavo į klastingą, kuri ir išduodavo, kad Arabella yra sumąsčiusi kažką nedoro.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-04, 22:26

-Pagalvojau praleisti truputi laiko šiame name, nes visgi, jie jau pavirto į tikrus mano namus, pasaulyje,-linksmai pasakė. Lėtai apeidamas truputi, paėmė butelį ir taip jį dabar atkimšo, su atsineštu atidarytuvu. O tada supilstė į taures vyno, nes jam pačiam norėjosi kažko išgerti, o žinant jos skonį tokiems dalykams, Douglas nebus nusivylęs. Pripildęs taures, buteli padėjo. O taures paėmė ir vieną prinešė jai arčiau. O tada ir atsisėdo ant fotelio, priešais ją, kad galėtu geriau tęsti pokalbi, kuris gali būti dalinai linksmas, bet ir dar toks rimtas. Nes magijos reikalai jam nors mažiausiai gyvenime rūpi, bet niekada nevengia padėti savo pažystamiems, kurie gražiai paprašo.
- Tarnaitės neturiu pats. Mėgstu tvarkytis pats, kai nesu užimtas. Tai lyg ir savotiška meditacija. Leidžia mintims pailsėti nuo sudėtingų dalykų, kai bandai sudėti visus daiktus į vietas ir aišku nuvalius nuo jų kelių mėnesių dulkes. Tiek laiko namuose nebuvau,- rimtai pasakė ir tada pakėlė prie lūpų taurę. Pauostė kvapą ir tada paragavo truputi. Skonis buvo idealus jam ir tad jo lūpose atsirado šypsena. Nors ir truputi mąstė apie vyną, bet vis girdėjo, ką mergina kalbėjo. O jai prakalbus apie prakeiksmus, vaikino akis truputi prisimerkė ir pats ėmė vos sukti vyną taurėje.
- Tokiais atvejais pasiūlyčiau kokius stiprius prakeiksmus, kurie veiktu arba jo sveikatą, finansinę gerovę arba pamažu jo galvoje padarytu ganėtinai sumaišytą. Tai būtu lėtai ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad tie kuriems tai panaudojau, iki šiol turi gyventi su pamažu stiprėjančiu to poveikiu,- kalbėjo rimtai ir net sakyti šaltai. Darbo reikalai kartais nekelia jam smagumo. Douglas yra visapusiškas toks. Vienu metu gali juoktis ir pokštauti, o kitą akimirką, jau kalbėti apie mirtį ir kankinimus, lyg tai būtu paprasta dalis jo gyvenimo.
- Dar yra baimės užkeikimas, kuris priverčia žmogų visada jausti didžiulę baimę. Bet su šiuo reikia atsargiai, nes jeigu to žmogelio širdis per silpną, gali neištverti ir kelių savaičių,- pašnekėjo o tada vos šypteli,- Vynas iš ties geras, reikės kada pačios paklausti, iš kur tokius trauki, nes jau mano baras tuščias, vėl reikia pasipildyti.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
70

TTS #18
The stories are real -
the monsters are here

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-04, 23:08

- Aš pati grįžau namo prieš gerą pusmetį. Kokius penkioliką metų keliavau aplink pasaulį, tyrinėdama įvairiausius dalykus, bei atrasdama naujovių, - šypteli, pasitaisydama savo rudus plaukučius ir stebi vaikiną, kaip pilsto vyną į taures. Paėmusi savąją į rankas, padėkojo ir nežymiai šyptelėjo. Trumpam pauosčiusi, Arabella atsigėrė vyno ir apsilaižė lūpas, nes skonis buvo iš ties pasakiškas. Kai devynis šimtus metų vaikštai ant žemės, tai pradedi iš lėto turėti skonį viskam, nes laiko tam yra begalęs. Galima atsirinkta, kas gera, o kas ne. Kas tikra, o kas dirbtina.
- Pats? - lyg nepatikėdama paklausė ir klausiamai iškėlė antakius, žvelgdama į Douglas. Sunku buvo patikėti,kad toks vyras pats tvarkosi namus. Na, bet visokių pasaulyje yra. Kas juokingiausia, tai ,kad Windsor įsivaizdavo vaikiną pusnuogį valantį namus su spalvota šluotele. Pasakiškas vaizdas,kuris net privertė Arabellą nusišypsoti. Išklausiusi Douglas patarimo apie užkeikimus, mergina trumpam nusuko žvilgsnį ir viena rankute pasirėmė ant sofos atlašo,tuo pačiu pasiremdama ta pačia ranka savo galvą. Trumpai patylėjusi, rudaplaukė pakėlė savo žvilgsnį į raganių.
- O galėtum padaryti tokį užkeikimą, kad kiekvieną kartą tam žmogui ištarus ar pagalvojus apie tam tikrą vieną žodį, kūną persmelgtų nesveikas skausmas. Jis truktų kokią minutę, - ramiai paklausiusi, išsišiepė nuo savo minties ir gurkštelėjo raudono vyno, palaikydama akių kontaktą su Douglas. Norėjo kuo greičiau atsikratyti tos merginos,kuri stojo priešais ir bando pasisavinti Arabellos tėvą. To tikrai nebus. - Kaip manai, mielasis, ar sugebėtum tai padaryti del manęs? - saldžiu, šiek tiek koketišku balsu pasiteiravo, sukinėdama vyno taurę ir stebėjo vaikino veidą, bei judesius. Ophelia buvo tikrai galvota ir sukta moteris. Niekada savo gyvenime neturėjo vaikino, kurį būtų mylėjusi visa širdimi. Sugulovų buvo daug, bet niekada jie nereiškė kažką labai daug. Galbūt ji pati buvo kalta,kad savo širdį realiai niekam neatverdavo, o mintyse turėdavo visados tūkstančius planų. Tačiau dėl to vampyrė nesiskundė. Žinoma, buvo dienų , kai jausdavosi vieniša, tačiau ji sugalvodavo kaip rpaleisti savo vienišus vakarus.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-04, 23:21

Tai jau kai išgirdo, kad ir pati keliauja daug, tad Douglas truputi šypteli. Galbūt taip gerai sutaria kai susitinka, nes tarp jų pasimatymų, praeina daug metų ir nespėja vienas kitam įgristi. Ir nuo šios minties, jis šypteli truputi.
-Netikėta, ane? Tiesiog mėgautis mažais tokiais darbeliais, jau seniai man padeda. Patariu kada pabandyti, galbūt ir pačiai patiks savo namučius tvarkyti,-linksmai pridūrė ir tada nužvelgė savo namus. Galbūt čia ir tvarkinga, tačiau apačioje, kur nieko daugiau neleidžia užeiti, yra visai kitaip. Ten jo magijos karalystė, ir visur mėtosi tai lapai, tai dar kas nors. Bet vis tiek, savo žmogišką buitį, jis nepatiki niekam.
- Galėčiau ir tokį, tačiau tam reikėtu to žmogaus asmeninio daikto, vieno ar kelių plaukelių ir aišku žinoti, kokį vardą paminėjus turėtu tai įvykti,-lėtai pasakė ir nužiūrėjo jos akis tiesiai. Galbūt vampyrė ir graži, tačiau kaip jo amžius parodo, kad visai pasitikėti bet kuo, negalima. Juk šiais laikais, grožis gali ir nudėti. O jam gyvenimas toks svarbus, kad nesinori iškeliauti. Taigi tie amžiai kuriuos jis gyvena dabar žemėje, jam dar nespėjo pabosti.
- Na jau ir nereikia čia tokio koketiškumo, juk žinai kad galiu padaryti, tačiau tau ir tai kainuos. O kaina nemanau kad bus per didelė tokiai kaip tu,-rimtai pasakė, nors veide žaidė maža šypsena,- Man reikia kraujo iš kokio nors nekalto jaunuolio,-pridūrė ir tada nusijuokė,- Jeigu nori, kad padaryčiau ko prašai, tad reikalausiu to,-palinkčiojo galvą jis ir išgėrė vyno. Raganius ketino kelis dalykus su tuo krauju padaryti ir pats labai tingi atrasti tokius dalykus. O vampyrei turėtu nelabai ir sunku būti atrasti ir išsunkti kraują iš žmogaus kūno. Tad Douglas visiems darbams paskiria kaina, nes už nieko, pats nedarys nieko. Verslininkas jis ir to nebandys slėpti nuo jos. Juk jau ir seniau, jis už savo paslaugas, reikalaudavo tam tikrų dalykų iš jos. Aišku truputi paflirtuoti ir pasimėgauti kompanija, jis neatsisako, bet tai tik pramoga. O darbas lieka darbu.
- Ne per daug prašau iš pačios?- Douglas pasuko akis į ją ir tada šypteli. Aišku ir pats tyrinėjo ją truputi, nes jau kelis metus nematė jos pačios, tad akutėmis yra kur pasiganyti. Nors mieliau ganytu jas, po jos visą kūną, tačiau dabar jis taip prisidengus rūbais, kad tenka pasitenkinti veidu jos pačios.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
70

TTS #18
The stories are real -
the monsters are here

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-05, 14:22

- Aš? Valyti? - trumpai nusijuokė, numodama rankute ir pavartė akeles. - Manau turiu pakankamai pinigų, kad pasisamdyčiau tarnaite ar net kelias, - truktelėjo petukais, atsigerdama vynelio ir šyptelėjo vaikinui. Nenuostabu, kad Arabella buvo išlepusi. Kai tėvas duoda vos ne viską, ką tik nori, kitokio rezultato tikėtis beveik neįmanoma. Bet tuo pati mergina nesiskundė. Dažniausiai aplinkiniai skųsdavosi jos būdu ir akiplėšiškumu.
- Daiktą suveiksiu, nėra sunku, o žodį pasakysiu vėliau, kitą susitikimą, - rimtai tariusi, linktelėjo galvele ir nužvelgė Douglas veidą, pamąstydama ,kas pas šį raganių dedasi galvelėje. Jo nepažinojo taip gerai, kad galėtų jau žinoti, kokiso mintys šmeižuoja jo galvoje. - Bet jis turėti būti šimtu procentų geras. Ir, kad kiekvieną kartą suveiktų. Kiekvieną, - pabrėžė savo paskutinį žodį ir rimtai įsmeigė savo gilų žvilgsnį į vaikino akis, taip duodama suprasti,kad ji nejuokauja.
- Nejau pakeitei savo orientaciją, kad taip nepatinka, - caktelėjo liežuviu, suraukdama savo nosytę ir atsigėrė dar vyno, apsilaižydama lūpas. - Kraujo iš nekalto jaunuolio? - klastingai šypsenai atsiradus Arabellos veide, ji pakraipė lūpas. - Puiku, tada taip ir sutariam, - palinksėjo pritariamai ir ištiesė savo rankelę vyrui,kad galėtų suspausti , taip viską patvirtindami. Juk čia ne šiaip sau susitarimas. Tarp rasių bet kokie susitarimai būdavo labai rimti, nes nesilaikant taisyklių, buvo baisiai baudžiama. O žinant tokią kaip Arabella, kurios kantrybė labai trumpa, dažnai nueinama ir iki mirčių.
- Ne, ne, su malonumu net padarysiu, tikiuosi , kad ir tu pasistengsi gerai padaryti, - nusišypso plačiai, kad taip viskas gerai einasi ir dar gurkšteli vyno, apsižvalgydama aplink visą svetainę. - Ką veikei pastaruosius metus? Gal ką gero atradai ar šiaip...žmoną susiradai, - šypteli,pasidomėdama savo draugučiu ir pasitvarko savo plaukus, apnuogindama vieną pusę kaklo.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-05, 15:20

Jam sukėlė šypseną toks jos pasakymas. Visgi pats irgi pinigų turėjo, tačiau visada pats savo reikalus tvarko, nelabai per gyvenimą ėmė pasitikėti tais žmonėmis, kuriems moka pinigus, už darbą. Tačiau visi žmonės yra skirtingi, ir ne jam teisti merginą, jeigu mėgaujasi laisve, kurią suteikia finansinė gerovė.
- Nesijaudink, aš savo pažadų neišsižadu ir padarau viską teisingai,-lėtai pasakė ir nužiūrėjo vėl jos akis. Matėsi kad dabar vienas ir kitas tyrinėjo, kad suprastu vienas kito mintis. Tačiau toks dalykas sudėtingas, nes abudu moka paslėpti tai, gana neblogai. Tad po kurio laiko Douglas metė šitą veiklą ir tik vos šypteli plačiau.
Jai taip pasakius apie jo orentacija, jis vos nusijuokė,- Nepakeičiau tačiau po šių mūsų diskusijų apie darbus, koketiškumo gali būti, tačiau per tai, rimtumas man labiau patinka,-rimtai pasakė ir tada vos paspaudė jos rankutę, lyg patvirtindamas jų sandėrį. Tad teks pačiam vėliau keliauti į savo magijos kambary ir ruošti viską, iki tada kai gaus tuos reikiamus daiktus iš jos pačios. Douglas buvo raganius kuriam magija teikė ne tokia ir finansinę naudą, kaip tik asmeninę. Ir tas kraujas, kuris buvo lyg atlygis, tiesiog puikiai padės jam vėliau.
- Aš visada padarau 100 procentų ką iš manęs nori, tad nesijaudink mieloji. Tas žmogus, kuriam tai bus padaryta, neturės ramios minutės gyvenime,-linksmai pasakė ir tada patraukė ranką savo nuo jos rankutės pagaliau ir tada paėmė savo taurę, kurią buvo padėjęs ant stalo. Išgėrė raudono skysčio ir tada šypteli.
Paklaustas ką gero jis nuveikė, vaikinas tik šypteli,- Žmonos neturiu, tad nesijaudink, niekas dabar neateis pykti ant tavęs dėl tavo tokio koketiškumo, kuri per metus truputi ir pasiilgau,-linksmai pridūrė,- O šeip kai esu nemirtingasis, tai nelabai ir įdomu turėti žmona, kuri vis vien, kurią dieną mirs ir vėl teks gedėti. Man geriau mėgautis gyvenimu vienam. O tu kaip? Jau kokį jaunuolį suviliojai ir nuvedei prie altoriaus? –truputi nusijuokęs paklausė. Juk suprato, kad vampyrė, nėra iš tų kurios tikėtu vestuvėmis ir turbūt mėgaujasi turtuolės gyvenimu.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
70

TTS #18
The stories are real -
the monsters are here

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-08, 16:37

- Aš taip pat manau,kad tu gerai viską padarysi, pasitikiu tavimi, - šyptelėjo mielai ir gurkštelėjo dar vyno,apsilaižydama lūpas. Žinoma Arabella pasitikėjo niekuo kaip tik pačia savimi, tačiau kitiems sakydavo tai,ką jie patys nori išgirsti. Juk taip viską palengvina.
- Koks tu nebe linksmas, - pavartė akutes, išgirdusi apie tai,kad jam labiau patinka rimtumas. - Kodėl viskom nepadarius linksmiau? - pasišypso ir saulutė ir susideda koją ant kojos, geriau įsipatogindama ir nužvelgdama raganiaus veidą. Linksmybės Arabellai patiko ir net labai. Nesvarbu kokios jos bebūtų. Ar tai vakarėlis, ar naktis su puikiu vyru ar tiesiog menko žmogelio kankinimas. Visa tai vampyrei buvo linksma. Per tiek šimtmečių , Windsor jau buvo begalęs dalykų atsibodė, todėl reikėdavo vis iš naujo atrasti kažką, kas būtų įdomu ir linksma. Ir dabar Ophelia tai rado.
- O, kaip puiku girdėti tokius žodelius. Noriu ,kad tas žmogus kankintųsi iki pat paskutinio atodūsio, - iškošė šiuos žodžius per dantis, nes per daug nemėgo tos merginos, kad galėtų apie ją šnekėti ką nors gražaus.
- O kodėl mums nesusimetus?Būtume puiki komanda. Tu man tą, aš tau tą, - pamosiakvo pirštuku išsišiepusi ir vėliau nusijuokė. Arabella žinoma juokavo, nes su jos tokiu charakteriu tai retas, kas ilgai išbūtų. O dar tos dramos jos.. Vienas bėdų maišas Windsor buvo. Tikriausiai kaip ir visa jos giminė. - Nejau neliūdna tau vienam ? Man trūktų kažkokios šilumos.., - pakraipė lūpas, nužvelgdama Douglas veidą ir pirštuku bražiį ornaentus ant jo sofos.
Išgirdusi vyro klausimą, vampyrė tik nusišypsojo ir papurtė galvą.
- Ne ir nemanau,kad tai bus ateinančius kelis šimtus metų, - šyptelėjo, gurkštelėdama vyno ir apsilaižė savo lūpas. - Dažniausiai mano vaikinus tėvas paskerdžia arba padaro taip, kad jie pranyktų, tai realiai man net sunku išlaikyti kažkokius santykius, - truktelėjo petukais lyg čia nieko blogo būtų ir papūtė šiek tiek savo putlias lūpas.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-08, 21:46

Stebėjo jis šią vampyrę kartais, nužvelgdamas jos kiekvieną judesį. Juk visgi gali bet kada pačios nuotaika pasikeisti, ir tada Douglas turėtu gintis nuo nuožmios vampyrės. Bet tačiau visą laiką, jo veide švietė plati šypsena. Nesinorėjo gadinti šio vakaro nuotaikos, nes tas jos vynas iš ties geras.
- Aš rimtas tik su darbo reikalais, o po to moku linksmintis,-šypteli pusę lūpų. Po ranka, ant stalo buvo toks pultelis kuris įjungia muzika kambary. Tad paleido tylią ir malonią muzikos foną, kad atmosfera būtu dar malonesnė,- O kaip tu manai, kaip tai reikėtu padaryti?-linksmai pasakė ir pasitvarkė švarką kuris truputi netvarkingai dabar buvo ant jo. Tačiau kol kas nenusivilko, nors pamažu darėsi jam karšta. Gal dėl jos kompanijos, vyno ar tiesiog dėl visko. Vaikinas paėmė vėl į rankas taurę ir gurkštelėjo vyno ir tada padėjo ant stalo. Pasipatogino sėdint ant savo fotelio ir akimis vis stebėjo ją.
- Geriau nenorėk susimesti su manim, galiu pasirodyti labai nuobodus ir pati greitai bėgtum nuo manęs,- nusijuokia ir vis tiek nenuleidžia akių nuo Arabellos. Pagaliau vakaras, kai vaikinas gali būti ne vienas, o su kažkuo kitu namuose. Tik tai kad dabar jo mintis darosi nelabai šventos, truputi kaitino ir jo kūną, nors neišsidavė. Bet tik kai išgirdo jos klausimą, jo veide šypsena silpnai sumenko,- Šilumos netrūksta, nes būna vienos nakties nuotykių nemažai. O namuose man geriau vienam, daugiau laiko lieka mano darbui,- linksmai vėl šypteli.
Vampyrei paminėjus tokius dalykus, kad tėvas nužudo visus, kas bando prie jos būti,- Ot manau čia dar viena priežastis kuri neleistu pačiam būti prie tavęs. Man gyvenimas kažkodėl labai rūpi ir aišku sveika galva,-linksmai pasako ir tada truputi pakila nuo fotelio ir atsisėda greta jos ant sofos. Kažkaip atstumas toks nelabai tiko šiam vakarui. Gal darbinei daliai, bet ne tokiai daliai, kur jie gali maloniai praleisti. Įsitaisęs prie jos, vaikinas pasuko savo kūną į jos pusę.
- O niekada nesumastei pabėgti taip nuo savo tėvo, kad susirasti ką nors, kuris mylėtu pačia?-smalsiai paklausė ir tada suėmė savo taurę.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
70

TTS #18
The stories are real -
the monsters are here

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-12, 14:54

- Tada puiku. Atsiūsiu tau siuntinį su nuosavu daiktu,tavo prašytu krauju ir rašteliu, ant kurio bus parašytas vardas. Tada norėsiu,kad kuo grečiau tai padarytum ir aš ateisiu pasiimti, - linktelėjo,taip užtvirtindama savo žodžius ir trumpai nužvelgdama raganiaus veidą. Norėjo kuo greičiau gauti užkeikimą, kad galėtų pradėti savo planą. Norėjo sužlugdyti tą žmogų iki tol, kol pasiesk savo pergalę. Nors ir Arabella retai užsiiminėjo tokiais dalykais, bet savo sritį išmanė tikrai labai gerai. Vis gi anksčiau mokėsi iš tėvo, kuris yra dabar šaltakraujis sociopatas. - Aš manau nueisim kur nors pašvęsti, kai viskas bus įvykdyta. Atšvęsim pergalę, - išsišiepė plačiai iki ausų jau viską įsivaizduodama ir pakėlusi taurę vyno, grukštelėjo šiek tiek šito gėrio.
- Na, jei taip sakai...verta tikėti tavo žodžiais, - trumpai nusijuokė ir nusišypsojo plačia šypsena, nužvelgdama Douglas veidą. Vaikino ar vyro paieškas skelbti , Arabella tikrai nemėgino. Jai užteko ir taip vieno vyro, kuris reguliuoja jai visą gyvenimą. Tačiau ,kad ir koks bebūtų tas tėvas, mylėjo jį labiau už viską. Juk jis vienintelis pavertė ją į nemirtingą padarą ir globojo kiekvieną gyvenimo akimirką. Kartais rūpestis būdavo per didelis, tačiau prie to priprasti buvo galima.
- Matai, tai nebūtų labai įmanoma, - pakraipė lūpas, pasitvarkydama savo plaukučius ir apnuogindama vieno kaklo pusę. - Kad ir ką bedaryčiau, kad ir kur bebūčiau, jis vis tiek viską sužinos. Jis mano kūrėjas, tad jei ir kaip bandyčiau slėptis, galu gale jis mane surastų, - truktelėjo pečiais ir nežymiai apsilaižė lūpas. - O ir šiaip nebuvo dar tokio vyro, dėl kurio galėčiau kalnus nuversti. Na, bet tam turiu dar .., - trumpai žvilgtelėjo į savo ranką, ant kurios turėtų būti laikrodis, bet nėra. - .. visą amžinybę, - nusijuokė trumpai ir išgėrė visą vyną iš taurės.
- Manau man jau metas, kol neprasidėjo nemalonumai, - šyptelėjo nuošrdžiai, nužvelgdama raganių ir susiieškodama savo rankinę.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Svetainė Empty
Svetainė Empty2016-12-13, 00:04

Vaikinas kaip tik gėrė vyną, ir kai išklausė ką ji pasakė, šypteli,- Tada lauksiu tavo siuntinio. Nes ir pačiam jau visai nekantru padaryti tokį dalyką. Gana seniai žaidžiau su prakeiksmais, tad bus visai smagu,- nors kalbėjo apie linksmumus, tačiau jo balsas buvo gana rimtas. Nes šiais laikais žmonės, kurie perkasi jo paslaugas nori sau patiems naudos ar tiesiog kokių meilės eleksyrų. Tačiau dabar tai pirmasis rimtas užkeikimas per pastaruosius 100 metų, tad Douglo rankos net niežtėjo, kaip norėjo to imtis.
Bet reikėjo nuvyti tokias mintis, kol gaus viską ko reikia. Tad vaikinas šypteli, išgirdęs jos kitus žodžius. Suprato, kad pasakymas apie vyrus, buvo tiesiog juokas, tačiau akimirkai jos veidas surimtėjo nemažai. Ir plius kai ji paminėjo savo kūrėją, vaikinas irgi surimtėjo,
- Tai jau tikrai, tavo dalia gana sudėtinga tuomet. Bet jau kartais toji amžinybė gali tapti labai kankinanti, tad palinkėsiu, kad tau ji nepavirstu tuo,-linktelėjo galva. Visgi vaikinas nuoširdžiai tai palinkėjo. O kai ji jau pasakė, kad laikas eiti, jis padėjo taurę ant staliuko,- Tada palydėsiu iki durų pačia,- lėtai pakilo nuo savo sėdimos vietos ir pasisuko link jos,- Nenoriu ir pats turėti nemalonumų arba tau jų sukelti,-lėtai pasakė ir pasitvarkė savo švarką, kuris toks truputi susiglamžęs buvo.
Back to top Go down
Sponsored content

Svetainė Empty
Svetainė Empty

Back to top Go down
 
Svetainė
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1
 Similar topics
-
» Svetainė
» svetainė

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas :: būstai :: Douglas Payne-
Jump to: