Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Luciano miegamasis

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
343

REPUTATIONS :
35


Sat 3 Dec - 12:54

Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
NAME :
deima

POSTS :
406

REPUTATIONS :
64

CREDIT :
mamona:@@@ ; starboy

CLAIM :
d.o'brien


Thu 8 Dec - 21:18

Juokinga, kvaila ir netgi kiek graudu, kad visi jų gyvenimai taip pakito vos per kelias valandas. Laiminga, svajonių kupina šeima iširo, liko tik neryškus, plika akimi kone nepastebimas pėdsakas išgyvenusiųjų sielose. Laikui bėgant keitėsi viskas, įskaitant metų laikus, žmones, netgi šių požiūrius į pasaulį, tačiau tuomet, kai iš tiesų turėjo šeimą, kai iš tiesų kažką mylėjo, Luciano kvailai tikėjosi, jog visa tai - amžina. Tuomet pakankamai naivus vyro požiūris į pasaulį jam netiko. Visi, kadaise pažinoję Sorrentino suvokė, kad jis realistas, kad visuomet įžvelgia tiek trūkumus, tiek pliusus. Visuomet. Deja, Lizos motina viską sugriovė, o jis, toks naivus kvailys tuo mėgavosi, mėgavosi tuo, kad paprastam, jokių ypatingų gebėjimų neturinčiam žmogui atvėrė duris į savo gyvenimą, atvėrė duris į visai kitokį pasaulį, kupiną pavojų, pykčio ir saldaus keršto troškimo. Juokinga ir tai, jog kadaise taip aklai mylėdamas šis nepagalvojo apie pasekmes. Nepagalvojo, kad jo meilė tokia pražūtinga, nė nedingtelėjo mintis, kad kažkas, trokštantis keršto JAM, atkeršys tokiu skaudžiu būdu. Ne paslaptis, kad Piero nevertino savo gyvybės. Juk ta nuolat besikeičiančia žeme šis vaikščiojo ilgus šimtmečius, pažinojo net pačius atokiausius šio pasaulio kampelius. Gyvenimas šioje vietoje jo nebejaudino, nebeaudrino taip, kaip kadaise. O juk anksčiau sirena buvo tokia guvi, tokia kupina gyvybės ir neaprėpiamo troškimo gyventi, džiaugtis viskuo, kas jį supa. Juk kiekviena diena šiam buvo kaip šventė, kiekviena diena atvėrė vis daugiau ir daugiau galimybių mokytis, vis daugiau galimybių mėgautis tuo, kuo jį taip dosniai apdovanojo gamta. Visgi, bėgant metams, viskas praranda prasmę, įgauna savotišką, galbūt net kiek erzinančią rutiną. Jis žudė, maitinosi, mylėjosi, retkarčiais numigdavo - tuomet istorija vėl pasikartodavo. Jo gyvenimas buvo viena, nesibaigianti kelionė laike, tokia nuobodi, kupina pasikartojimų ir nesusipratimų.. Galbūt būtent dėl to Lizos motina jį taip sužavėjo. Paprasta, niekuo neišsiskirianti moteris, gyvenusi įprastą, vargiai jaudinantį vienišos motinos gyvenimą.. Tačiau kiekvienas jos judesys, kiekvienas tartas žodis ar žengtas žingsnis buvo kitoks. Toji jauna, potencialo kupina moteris mylėjo gyvenimą taip audringai, taip karštai, jog šios draugijoje Luciano ir vėl ryžosi.. pamilti. Pamilti ne tik tą moterį ar jos vaiką, ne... Su ja jis vėl pažino džiaugsmą, pažino tą gražų, viliojantį pasaulį, vėl išmoko kvėpuoti, suprato, jog turi gyventi. O tuomet viskas sugriuvo. Nieko naujo, gyvenimai aplink Piero griūdavo pernelyg dažnai, tačiau vis tiek skaudu, vis tiek neįtikėtinai liūdna ir nemalonu.
-Puiku.-Plačiai nusišypsojęs vien tam, kad mergaitė nepamatytų šio sutrikimo, vyras galiausiai nusekė paskui ją. Esmė ta, kad jis vargiai prisiminė visas kadaise pasakotas istorijas, juk bene kaskart kažką pakeisdavo, neprisimindavo, kurias žiaurias vietas nutylėdavo, o kurias pašnabždėdavo tuo tyliu, kiek gąsdinančiu balsu. Galiausiai pasiekęs tamsiomis spalvomis išpuoštą kambarį, Luciano uždegė šviesą, pirštais suėmė dukters laikomą puodelį ir pastatė šį ant spintelės greta lovos. Prabėgo nemažai laiko nuo paskutinio apsilankymo čia, kelios dienos tai tikrai. Juk visgi, jis gyveno pakankamai aktyvų gyvenimą, o miegas.. Na, kad ir kaip Sorrentino jį mylėtų, tapo tiesiog antrarūšiu dalyku.-Tavo meškinas taip pat miegos kartu?-Kilstelėjęs antakius ir nužvelgęs šios sugniaužtą žaislą, sirena nusišypsojo. Žinojo, kad visai netrukus ši suaugs, prasidės visai kitos problemos, tačiau žvelgiant į ją tokią mielą, tokią vaikišką širdį aplankydavo visai malonus jausmas, kurio, kad ir kaip gaila bebūtų, Piero įvardinti vis dar negalėjo.



I AM ONLY RESPONSIBLE ☽
for my own heart, you offered yours up for the smashing my darling. Only a fool would give out such a vital organ
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
343

REPUTATIONS :
35


Sun 11 Dec - 23:01

Tai buvo praeitis ir reikėjo gyventi toliau, kad ir kaip sunku buvo. Nors motinos paveikslas Lisos atmintyse darėsi vis labiau miglotas, jai reikėjo gyventi toliau. Įėjusi į Sorrentino kambarį, mergaitė kiek įsitempė. Šitas kambarys visada dvelkė paslaptingumu, savotišku pavojumi, kurio ji niekada taip ir nesuprato. Galbūt dėl to, jog buvo per maža, o galbūt dėl to, jog Lisa dar nesugebėjo atskirti gėrio nuo blogio. Juk vyras, globojantis ją, buvo blogas. Juk dėl kažkokios priežasties šis nusikalto ir del to turėjo kentėti ne kas kitas, o mergaitės motina.
Lisa noriai atidavė Sorrentino puodelį, o jos akyse pasirodė maži velniukai. Tyliai krizendama ji šoko ant lovos, išbandydama jos čiužinį. Persivertusi kūliais mergaitė, visa susivėlusi, pagriebė netoliese gulintį meškiną ir tempėsi jį paskui save prie pagalvių. Milžiniškoje lovoje Lisa atrodė dar mažesnė. Užsiklojusi paklode praktiškai iki nosies ji didelėmis akimis stebėjo vyrą ir visą kambarį, supantį ją. Tamsios sienos, blausi šviesa ir ta savotiška tyla prieš audrą – tokią nuotaiką skleidė Liuciano kambarys. Lisa visada žavėjosi tuo. Žinoma, to niekada nesakė, tačiau tas paslaptingumas vertė ją dar labiau domėtis vyru. Ji klausdavo daugybės asmeninių dalykų. Kai kurių ji visai nesuprasdavo. Kai kurių dalykų ji klausdavo vedama smalsumo. Kai kurių – kai Lisą užliedavo pyktis. Supykusi mergaitė klausinėdavo keistų ir gan nesuprantamų klausimų. Iš esmės, per juos išlįsdavo tikrosios mergaitės baimės. Tie klausimai kartais turėdavo užslėptą reikšmę. Lisa to dar nesuprato, tačiau taip ji pati to nesuvokdama aiškino vyrui, kas ją verčia bijoti, kodėl ji nenori šnekėti apie tam tikrus dalykus.
- Taip, mes miegosime tryse. – burbtelėjusi ji užtvirtindama žodžius linktelėjo galva ir nutaisė labai rimtą veido išraišką, nors tokių metų mergaitei toks perdėtas rimtumas visai netiko.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
NAME :
deima

POSTS :
406

REPUTATIONS :
64

CREDIT :
mamona:@@@ ; starboy

CLAIM :
d.o'brien


Sat 17 Dec - 22:52

Luciano kambarys, matyt, buvo viena iš tamsiausių vietų visame name. Nors į patalus bei sienas vis dar buvo įsiskverbęs namų šeimininko kvapas, o vos pravėrus sunkias duris po visus kambarius pasklisdavo aštrus sirenos kvepalų aromatas, kambaryje retai kada degdavo šviesa, iš lauko pusės jis atrodė paprasčiausiai.. negyvenamas. Ir vis dėlto, tai mažai, pernelyg gyvybingai būtybei pravėrus duris, pats kambarys atgijo, rodos, sušvito įvairiausiomis spalvomis, o sučiauptos Sorrentino lūpos galiausiai išsikreipė į plačią, džiaugsmo kupiną šypseną. Keista. Per visą savo gyvenimą Piero turėjo gausybę moterų, tačiau toji maža, jokiu fiziniu kontaktu su šiuo nesusijusi mergaitė, vertė jį justis kur kas laimingesniu nei tos, kurios metams bėgant vis apsilankydavo šio lovoje.
Pirštais apglėbęs dar ganėtinai šiltą mergaitės puodelį, vyras kelioms akimirkoms pečiu pasirėmė į duris. Sunku net pagalvoti, kad vos prieš kelias minutes prabudusi iš žiauraus košmaro, Liza sugebėjo atrodyti tokia.. džiaugsminga bei guvia. Matyt, mažosios sapnai tapo ta neišvengiama, erzinančia rutinos dalimi, prie kurios tamsiaplaukė privalėjo priprasti.. Juk joks vaikas, joks žmogus, nebūtų gebėjęs pamiršti kažko, privertusio šiuos taip garsiai ir gąsdinančiai klykti. Tyliai atsidusęs, Luciano užvėrė sunkias duris, ant spintelės pastatė mergaitės puodelį, o tuomet, ranka perbraukęs per sutaršytus plaukus, giliai įkvėpė.
-Šviesą palikti?-Suraukęs antakius, tarsi pats bijotų šią išjungti, - jei Liza vėl būtų ėmusi klykti, Piero tikriausiai išprotėtų - vyras nužvelgė jau ant lovos įsitaisiusią mažametę ir jos žaislą. Žinoma, galbūt vietos ir netrūko, bet Piero vis dar jautėsi pakankamai keistai suvokdamas faktą, kas jis, vyras, šia žeme vaikštantis jau daugybę šimtmečių, miegos su paprasčiausiu pliušiniu žaislu.
-Na, jei jau taip nusprendei..-Tyliai atsidusęs, vyras staiga šoko ant pakankamai minkštos lovos ir ėmė kutenti mažametės šonus. Kiek kvaila, bet žvelgdamas į pernelyg rimtą šios veidelį, Luciano negalėjo susilaikyti. Visa širdimi neapkentė tų akimirkų, kai plačią, žaismingą šypseną jos veide pakeisdavo toji susirūpinusi, gąsdinanti išraiška, visai nejučia priverčianti šio širdį sudrebėti iš nerimo.



I AM ONLY RESPONSIBLE ☽
for my own heart, you offered yours up for the smashing my darling. Only a fool would give out such a vital organ
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
343

REPUTATIONS :
35


Sun 18 Dec - 12:22

Aštrūs vyro kvepalai Lisai nemaišė, kaip tik jau buvo tiek pratusi juos užuosti namuose, kad jie tapo bene jos mėgstamiausiu kvapu. Kartais mergaitė net patardavo nusipirkti tokius pačius arba panašius kvepalus, kokiais galėdavo kvėpintis Liuciano.
Jo kambarys buvo mergaitės mėgstamiausia vieta. Savo kambaryje ji retai būdavo dėl daugybės priežasčių, bet pagrindinė buvo ta, jog savo kambaryje Lisa jausdavosi nesaugiai. Juk ten prasidėdavo jos košmarai. Vakarais jai jos kambarys atrodydavo daugiau ar mažiau šiurpiai, todėl ir užmigti būdavo nepalyginamai sunkiau, nei Liuciano miegamajame. Jame ji, atvirkščiai, jautėsi saugiai. Žinodavo, jog čia jos nepersekios košmarai. Kai užmigdavo vyro kambaryje, dažniausia išmiegodavo ramiai, neprabusdavo naktimis.
- Stalinę lempą nebent. – besirangydama it mažas kirmėliukas lovoje tarstelėjo Lisa. Užsiklojus iki nosies mergaitė buvo per šilta, todėl ji atitraukė paklodę, kad būtų užsiklojusi tik iki pusės, iškišo rankas ir žvilgtelėjo į savo meškiną šalia, taip tarsi patikrindama ar jis tikrai šalia.
Lisa vos spėjo susivokti, kai jai pradėjo kutenti šonus. Spygtelėjusi ji pradėjo rangytis ir bandyti pasprukti, juokdamasi ir prašydama nustoti.
- Ne, ne, ne….Liuciano, man nepatinka kutenimas, neeeee… - dusdama iš juoko ir bandydama rankutėmis apglėbti šonus, jog vyras negalėtų jos kutenti, burbtelėjo. Lisa negalėjo pakęsti kutenimo. Galbūt kai paaugs, išaugs iš to, tačiau dabar tai jai buvo didžiausia bausmė, kurios galėjo susilaukti.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
NAME :
deima

POSTS :
406

REPUTATIONS :
64

CREDIT :
mamona:@@@ ; starboy

CLAIM :
d.o'brien


Sun 18 Dec - 21:42

Tiesa ta, jog Lizos gyvenimas drauge įtakojo begales pačių nereikšmingiausių dalykų. Dar būnant su jos motina, Luciano kur kas daugiau dėmesio sutelkė į mažametės komentarus, galbūt norėdamas jai įsiteikti, o galbūt suvokdamas, kad mažos, pernelyg doros mergaitės lūpomis kalba teisybė. Būtent dėlto pakito jo kvepalai, savotiškai pakito ir stilius, tarsi augindamas vaiką šis turėtų atrodyti bent pareigingesniu nei anksčiau. Tai, žinoma, nebuvo blogas dalykas, pats Piero netruko pastebėti, jog vilkėdamas kostiumą ir vesdamas dukterį už rankos, šis susilaukia kur kas daugiau moterų dėmesio nei anksčiau, o būtent tas dėmesys suteikia šiam galimybę maitintis ir gyventi kiek įmanoma žmogiškesnį gyvenimą.
Dar kelias minutes pakankinęs mažametę kutenimu, Luciano galiausiai atsileido. Visuomet žinojo, jog tai - kone didžiausias kankinimo būdas vaikui ir vis dėlto, pernelyg rimtą mergaitės veidą netrukus pakeitė plati šypsena, o nuo Piero širdies, rodos, akmuo nukrito. Taip, galbūt toji šypsena ir iškilo ilgo proceso metu, tačiau nušvitęs šios veidelis buvo gerokai svarbesnis nei pamažu bėgantis laikas. Giliai atsikvėpęs ir atsistojęs nuo lovos, vyras nusimovę kelnes bei marškinius, o tuomet, užgesinęs šviesą, atsisėdo ant lovos. Pirštais sugraibęs stalinės lempos jungiklį, šią uždegė, o tuomet, viena ranka apglėbęs nedidelius dukters bei meškino kūnelius, tyliai atsiduso.
-Vis dar nori istorijos ar mieliau miegosi?-Nubraukęs ant merginos veido užkritusius plaukus, Sorrentino prikando apatinę lūpą. Nė neįsivaizdavo, ką turėtų šiai pasakoti, juk visgi, kaskart privalėdavo pakeisti bent kelias jai nereikšmingas detales.



I AM ONLY RESPONSIBLE ☽
for my own heart, you offered yours up for the smashing my darling. Only a fool would give out such a vital organ
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
343

REPUTATIONS :
35


Sun 18 Dec - 22:41

Iš vyro pusės buvo gan miela, kad jis atkreipia dėmesį Lisos komentarus dėl ko aprangos ar skonio kvepalams. Kuo labiau augo, tuo daugiau mergaitė galėdavo jam padėti tokiais klausimais. Visgi, juk ji buvo dar labai maža, tad ne visada jos nuomonė buvo teisinga, tačiau ji visada tiksliai žinodavo, kaip gražiausiai atrodo Liuciano. Dėl to įprastinis Lisos rytas prasidėdavo nuo to, kokį kostiumą šiam išrinkti. O kostiumų vyro spintoje buvo nemažai. Tiesa, mergaitė turėjo kelis savo mėgstamiausius, todėl dažniausia siūlydavo juos, tačiau tik tada, kai jie ruošdavosi išvykti kur nors kartu.
Apie kitą moterį Liuciano gyvenime Lisa net nebuvo susimąsčiusi. Kažkaip neįsivaizdavo, jog šalia jo galėtų atsirasti kokia nors dailiosios lyties atstovė. Turbūt ji dar buvo ganėtinai per maža, jog suvoktų tokius dalykus, tačiau jei matydavo, jog jis šnekučiuojasi su kokia kita moterimi, mergaitės nuotaika persimainydavo. Ji tapdavo nešneki, pikta, o galiausia užsidarydavo savo kambaryje ir neišeidavo pora valandų. Galbūt tai buvo jos tokia reakcija, jog vyras bando gyventi be jos motinos, tačiau tų jausmų Lisa nemokėjo apibūdinti, tai buvo jai visai nauja ir nepaaiškinama.
Trumpam dingus šviesai mergaitė jau ramiau atsigulė ir patogiau įsitaisė lovoje, apsikabindama savo meškiną, nugara atsiremdama į Luciano šoną. Turbūt jai vis dėlto sudavė nuovargis, todėl paklausta apie istoriją Lisa tik papurtė galvą.
- Tas košmaras, kurį visada sapnuoju...jo gale tas padaras sako, jog tu kaltas...dėl to, kas nutiko. Juk jis meluoja, taip? – suniurnėjusi mergaitė nusižiovavo ir pramerkusi akis pasuko veidą į vyro pusę, tamsiai rudomis akimis stebėdama jo veidą. Tai buvo turbūt pirmas kartas, kai ji tiksliai kažką pasakė apie tai, ką sapnuoja kiekvieną naktį. Nežinia, kodėl dabar Lisa sugalvojo Liuciano tai pasakyti, tačiau ji tikėjo, jog vyras nėra kaltas dėl motinos mirties, nesvarbu, ką pasakė tas padaras.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
NAME :
deima

POSTS :
406

REPUTATIONS :
64

CREDIT :
mamona:@@@ ; starboy

CLAIM :
d.o'brien


Mon 19 Dec - 19:21

Tiems ilgiems metams nepaliaujamai judant pirmyn, Liza galiausiai tapo pačiu svarbiausiu žmogumi sirenos gyvenime. Kad ir kaip kvailai ar net juokingai tai beskambėtų, toji smulki rudaplaukė buvo kur kas svarbesnė nei jos motina, kur kas svarbesnė nei visos kadaise sutiktos ar mylėtos moterys. Galbūt to priežastis ta, jog savų vaikų Sorrentino neturėjo, galbūt ta, kad niekuomet apie tai negalvojo, neplanavo, o ši mažvaikė į jo gyvenimą įsiveržė netikėtai, Piero paprasčiausiai neturėjo galimybės atsitraukti. Visgi, netekus motinos, jai reikėjo tėvo. Reikėjo žmogaus, galinčio nuraminti šios virpantį kūną tamsiausiomis naktimis, žmogaus, galinčio nušluostyti įraudusiais skruostais riedančias ašaras, o Luciano, į ją žvelgdamas tarsi į tikrą kraujo dukterį, niekuomet nesibodėjo, nevengė tokio elgesio.
Galbūt dėl to, laikui bėgant, nublankdavo ir visos aplinkinės moterys. Tiesa ta, kad jam, kaip sirenai, dėmesio netrūko, panorėjęs būtų lengvai susiradęs Lizos motinos pamainą, tačiau tas nepasitenkinimas smulkiame mergaitės veide jį trikdė, o pats Luciano niekuomet nenorėjo, jog ši jaustųsi nepatogiai. Taip, moterų jam netrūko, tačiau Liza buvo vienintelė, o šios artumo bei vaikiškumo pakeisti negalėjo jokia kita mergina, kad ir kokia nepadori ar žaisminga bebūtų.
-Aš dėl to nekaltas.-Tvirtas sirenos balsas, rodos, nepaliko jokių klausimų, nors kažkas giliai vyro viduje sukirbėjo, it būtų prabudusi savotiška dvejonė. Žinoma, jis buvo kaltas, galbūt ne taip stipriai, kaip manė pats, tačiau prie to prisidėjo, o mergaitės žodžiai tik privertė šio kūną sustingti.-Ir visgi, mažute, galiu pažadėti, jog tas padaras nesugrįš. Jo nebėra.-Sukandęs dantis ir išspaudęs pakankamai švelnią šypseną, vyras ėmė glostyti dukters plaukus bei giliai atsiduso. Po galais, to, kad viena jo klaida pražudė Lizos motiną, jis niekuomet nepamirš, niekuomet neatleis. Juk vis dėlto, kad ir kaip besistengtų atstoti tiek mamą, tiek tėvą, vargu, ar jis atliko bent pusėtiną motinos vaidmenį jauniausiosios Sorrentino gyvenime.



I AM ONLY RESPONSIBLE ☽
for my own heart, you offered yours up for the smashing my darling. Only a fool would give out such a vital organ
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
POSTS :
343

REPUTATIONS :
35


Mon 19 Dec - 23:45

Na, Lisa niekada nesuprato, jog užima kažkokią ypatingą vietą vyro gyvenime. Taip, jis ją apsiėmė globoti ir visa kita, tačiau mergaitė manė, jog kito kelio tiesiog nebuvo. Ji neapgalvojo galimybės, jog jis galėjo tiesiog atiduoti ją į vaikų globos namus arba surasti jos motinos giminaičius, tačiau jie gyveno savo gyvenimus, turėjo savo šeimas. Ar ten būtų atsidarę vietos našlaitei?
Apskritai, Lisa visada girdėdavo komentarus apie Liuciano. Mokykloje vyresnės merginos visada rydavo jį žvilgsniais, bendraudavo su mergaite, kad tiktai galėtų pamatyti Liuciano iš arčiau. Vienišos motinos iš tolo stebėdavo vyrą ir nežinia kiek kartų mintyse su juo suguldavo. Net tos pačios mokyklos mokytojos negalėjo neatkreipti į vyrą dėmesio, o Lisai jis atrodė kaip paprastas tipas. Galbūt kažkiek susivaržęs, nerodantis emocijų, galbūt vis dar gedintis jos motinos, tačiau gan paprastas, nieko neišsiskiriantis žmogus. Ir ji niekaip negalėjo suprasti, kas darosi visoms moterims, kodėl jos eina iš proto, kai netoliese pasirodo Liuciano.
Išgirdusi jo patvirtinimą, jog nėra kaltas dėl to, kas įvyko, Lisa ramiau atsiduso. Apsiblaususia, kiek mieguista šypsena ji apdovanojo Liuciano ir pagaliau užmerkė akis. Neprireikė nė pusvalandžio, o mergaitė kietai miegojo, savo mažomis rankutėmis tvirtai apsikabinusi meškiną.
Back to top Go down
View user profile
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
avatar
We are stars wrapped in skin - the light you are seeking has always been within.
NAME :
deima

POSTS :
406

REPUTATIONS :
64

CREDIT :
mamona:@@@ ; starboy

CLAIM :
d.o'brien


Sun 25 Dec - 22:39

Būtent tokios jaunos, pasaulio nepažįstančios mergaitės, kokia buvo ir Liza, užduodavo daugiausiai klausimų. Didžiąją dalį laiko šie būdavo apie jas supantį pasaulį, spalves, apie gyvenimą bei kitokius, šiek tiek išsiskiriančius žmonės, tačiau jauniausiosios Sorrentino klausimai visuomet būdavo kiek.. kitokie. Galbūt tai žiaurios traumos pasekmė, galbūt kiek iškreipto pasaulio suvokimo ir skausmo požymis, tačiau rusvas mažametės lūpas visuomet palikdavo gerokai rimtesni, susimąstyti verčiantys žodžiai. Taip, galbūt Lucianas, siekdamas tapti geresniu tėvu, privalėjo ją sustabdyti, privalėjo sudrausminti ir pastumėti podukrą kažko šviesiesnio link, tačiau Piero visuomet troško, kad pasaulį Liza regėtų būtent tokį, koks jis yra. Galbūt dėl to, jog jis, kaip sirena, į viską žvelgė kitaip, galbūt dėl to, kad drauge su jos motina buvo nutarę, kad auginti vaiką paikame svajonių burbule - kvaila. Visgi, tik jai mirus, Piero pagaliau suvokė, kodėl tiek žmonių užglaisto bei slepia negandas, kodėl tiek daug tėvų neįsileidžia vaikų į savo asmeninius gyvenimus.. Visgi, vieną kartą įsileidus, šią išvaryti buvo per vėlu, o vyras, pirštai švelniai glostantis dukters plaukus, buvo pasiryžęs atsakyti net pačius tamsiausius, šiurpiausius Lizos klausimus.
Pajutęs, kaip dukters kvėpavimas palengvėja, o mažios šios rankutės lėtai apsivija meškiną, Luciano atsiduso. Tyliai pakilęs nuo lovos ir ranka sugraibęs padėtus rūbus, vyras švelniai pakštelėjo į merginos kaktą ir tykiai, vis dar neskubėdamas išėjo iš kambario. Galbūt ir planavo su šia pasilikti, tačiau netikėtai užgimęs alkis jį žudė - Sorrentino nenorėjo, kad toji maža, naivi mergiotė išvystų šį kaip tą žiaurų, negailestingą monstrą, kuris ir nulėmė jos motinos žūtį.



I AM ONLY RESPONSIBLE ☽
for my own heart, you offered yours up for the smashing my darling. Only a fool would give out such a vital organ
Back to top Go down
View user profile
 
Luciano miegamasis
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas :: būstai :: Sorrentino-
Jump to: