|
| Author | Message |
|---|
 |  2016-11-28, 22:04 | |
| Namo vyras grįžti neturėjo absoliučiai jokio noro. Išvis, net pats nebežinojo, kur norėtų būti. Įžengusi vidun, jį pasitiko uodega į visas puses mataruojantis ir džiaugsmingai šokčiojantis augintinis. Claudius atsainiai paglostė šuniui galvą, dar pakrapštė paausį ir nušliaužė į virtuvę. Atsisagstė paltą ir nusivilkęs pakabino jį ant vienos iš kėdžių atlošo. Pats atsidarė barą ir peržvelgė jame esančius gėrimus. Ištiesė ranką ir pasičiupo viskio butelį. Vargiai žinojo, kur kas jo namuose sudėta, tad kol surado stiklinę, patikrino bent penkias spinteles. Viską pasiruošęs sugrįžo prie stalo ir atsisėdo. Daugiau negu pusę stiklinės užpildė gintariniu skysčiu ir, atsirėmęs į atlošą, ėmė po truputį gurkšnoti.
-
Po gerų poros valandų ir pusės butelio, Jaeger svirduliuodamas pakilo nuo kėdės. Pasiremdamas į visus įmanomus objektus - kėdes, stalus, lentynas, staktas - šis pajudėjo iš virtuvės. Kojos pynėsi, Claudius pusiau griūvinėjo, bet kažkokiu būdu sugebėjo pasiekti laiptus. Abiejomis rankomis įsikibo turėklo ir ėmė pamažėle kopti į viršų. Rodos, kol pasiekė antrąjį aukštą, praėjo visa amžinybė. Žagtelėjęs vyras plačiai atlapojo kambario duris. Apgraibomis susirado šviesos jungiklį ir spragtelėjo. Įsižiebusi lempa apšvietė kambarį, kuris pasirodė keistokai mažesnis negu atsimena. Prireikė bent poros akimirkų ir žvilgsnio į lovą, kurioje gulėjo mergina, kad Claudius suvoktų, patekęs į netinkamą miegamąjį.
- Šūdas, - suburbėjo panosėje ir įsikibo į durų staktą, nes ant kojų stovėti jau sunkiai sekėsi. |
| | | |
| | 2016-11-28, 22:09 | |
| Jau sėdėdama ir siuntinėdama gyvenimo aprašymus Reina suprato, kokią klaidą padarė. Ji gi savo rankose turėjo visas kortas, kad sužlugdytų Klaudijų, o vietoje to pasirinko savo garbę ir principus. Ką dabar ji darys? Kaip padės tėvams, kur gyvens, kol ras kitą darbą? O jeigu dar Klaudijus sugalvos savo draugams papasakoti apie tai, kokia ji nepagarbi? Visos durys Sietle jai bus uždarytos ir Reina tai žinojo. Jausdamasi vis beviltiškiau, moteris rankomis pasitrynė akis. Norėjosi miego, tačiau buvo užsibrėžusi tikslą parašyti dar bent dešimt laiškų.
Vis dėlto jos planus išsklaidė plačiai atsilapoję durys ir užsidegusi šviesa. Krūptelėjusi Reina atsiduso pamačiusi kas gi čia nutiko. Pakilusi nuo lovos, priėjo prie Klaudijaus ir atsargiai suėmė jo liemenį, užmesdama jo ranką sau ant pečių. Nuvedusi vyrą į jo kambarį, atidarė duris ir pasisuko į viršininką.
- Sugebėsi pats nusirengti? Abejoju ar galėsiu sugraibyti marškinių sagutes. - burbtelėjo, kilstelėdama ištinusią ir subintuotą ranką. |
| | | |
| | 2016-11-28, 22:18 | |
| Vyras stovėjo, spoksodamas į svetimo kambario sienas. Jeigu nebūtų tragiškai girtas, tikriausiai pasijaustų gėdingai. Tačiau dabar tik įsikibęs stovėjo, nes pajudėti kažin ar pavyktų. Visa laimė, jog Reina suprato situaciją ir padėjo vyrui nusigauti į reikiamą kambarį.
- Nusirengsiu... - sumurmėjo ir pažvelgė į Reinos iškeltą ranką. Juokingai suraukė antakius ir papurtė galvą. - Rytoj... rytoj važiuosim pas gydytoją, - skiemenuodamas kiekvieną žodį, išstenėjo ir griuvo į lovą. Nė velnio jis nenusirengs. Kojos liko tabaluoti, o viršutinė kūno dalis gulėjo minkštuose pataluose. Su visu prabangiu smokingu. Claudius keletą sekundžių bukai spoksojo į lubas ir, sutelkęs visą energiją, kilstelėjo galvą bei pažvelgė į merginą. Alkoholis visad nuplaudavo vyrui pyktį ir išnaikindavo visus nervus. Aišku, nuolat šitaip nesigydė, tačiau dabar išgerti net šiek tiek pravertė. Jeigu nesisuktų galva, būtų visai neblogai. - Atleisk, - ištarė kiek garsiau ir nutaisė labiau juokingą negu apgailestaujančią miną. Bet kažkaip dėl to nei kiek nesirūpino. |
| | | |
| | 2016-11-28, 22:24 | |
| Suprasdama, kad Klaudijui vis dėlto nusirengti nepavyks, Reina priėjo prie viršininko ir prisėdo ant lovos krašto. Nurengusi jo švarką, po truputį, labai lėtai ėmė segti jo marškinių sagas. Sekėsi sunkiai, sagutės slydo iš negrabių ir nuo skausmo sustingusių bei aptirpusių pirštų, tačiau Reina nekreipė į tai dėmesio, tiesiog susikaupusi darė tai, ką buvo pradėjusi. Galiausiai pašalinusi ir maškinius, griebėsi kelnių, su kuriomis susitvarkyti buvo kur kas lengviau. Nutempusi jas ir padėjusi prie švarko, švelniai paguldė Klaudijų į lovą ir jį užklojo. Nuėjusi į vonią įpylė į stiklinę vandens, ją pastatė ant spintelės prie lovos. Suradusi ir vaistų nuo skausmo, kelias tabletes padėjo prie stiklinės, puikiai žinodama, kad Klaudijui jų ryte reikės.
Išgirdusi atsiprašymą, Reina tarsi pabudo iš transo. Pasimuisčiusi ji papurtė galvą.
- Ryte prisiminsi viską, ką tau pasakiau ir vėl supyksi. O tada mane atleisi. Bet, turbūt, to ir nusipelniau. - gūžtelėjo pečiais. Jau buvo susitaikiusi su likimu. |
| | | |
| | 2016-11-29, 17:14 | |
| Jis priklausė tai žmonių grupei, kurie išgėrę visiškai atsipalaiduodavo ir atrišdavo liežuvį. To, ko nepasakydavo blaivas, Claudius su mielu noru pareikšdavo tada, kai paskanaudavo alkoholio. Dabar irgi, vyras buvo juokingai nuoširdus. Ne itin judrus, ne itin koordinuotas, bet nepaneigiamai tikras. Nesipriešindamas Jaeger leido merginai padėti nusirengti ir paguldytas nusišypsojo. Nesmarkiai papurtė galvą, mat bet koks staigesnis judesys priversdavo kambarį nepaliaujamai suktis, ir pasimuistė pataluose.
- Neee, - nutęsė. Ir dabar Claudius puikiai atsiminė tamsiaplaukės žodžius, tačiau nebesiputojo dėl truputį pažeisto ego. - Neatleisiu, - sumurmėjo ir išplėtė akis. Sunku buvo sukoncentruoti žvilgsnį, bet vyras šiaip taip susirado Reinos veidą. Pro langą besiveržiančios miesto šviesos blyškiai jį apšvietė. Claudius ištiesė ranką merginos link, nė pats nežinodamas, ką tokiu veiksmu nori parodyti. - Ar... tu.. nori.. išeiti..? - kažkaip sunkiai išspaudė kiekvieną žodelį, bet vis dėlto viską sudėliojo į klausimą. |
| | | |
| | 2016-11-29, 17:20 | |
| Nurengusi Klaudijų, moteris, negalėdama leisti drabužiams tiesiog šitaip gulėti, ėmė juos tvarkyti. Marškinius įdėjo į skalbimo krepšį, batus padėjo ant batų lentynos, o smokingą pakabino į spintą. Šiaip ar taip, už jį Klaudijus suplojo kelis tūkstančius doleriu, tokio brangumo drabužis neturėtų gulėti numestas bet kaip. Iš drabužinės sugrįžusi į miegamąjį, žiūrėdama į kiek kvailokai besišypsantį savo viršininką, Reina tyliai atsiduso ir priėjusi prie Klaudijaus jį užklojo antklode, tvirtai apkamšydama. Papurenusi jo pagalvę, nuėjo prie lango ir užvėrė užuolaidas, kad jo nepažadintų ankstyva rytinė saulė. Vyrui pabandžius kalbėti, moteris kiek susiraukė ir kilstelėjo antakį.
- Ar aš noriu išeiti kur? Iš kambario? Iš namų? Iš darbo? - sukryžiavo rankas ant krūtinės, stovėdama priešais Klaudijų lovos kojūgalyje. Vis dar buvo susierzinusi. Nors ir prikalbėjo negražių dalykų, faktas, kad Klaudijus jos neapgynė ir leido Joshua ją žeminti, niekur nedingo. |
| | | |
| | 2016-11-29, 18:03 | |
| Žvilgsniu sekiodamas Reiną, jis vos šypsojosi. Ta kvaila išraiška niekaip nedingo iš veido, tačiau vyras ir nesistengė to paslėpti. Tikriausiai net pats nenumanė, kaip išties idiotiškai atrodo.
- Iš darrrbo? - Claudius pakėlė antakius. Susierzinimą moters balse aiškiai juto ir dėl to pasidarė dar labiau gėda. Nei girtas, nei blaivas nebenorėjo čiupinėti šitos temos, todėl nebesakė nieko. Užsičiaupė ir laukė. Jeigu Reina pareikš, jog nori išeiti, vyrui, žinoma, bus labai skaudu, bet jis nesistengs merginos įtikinėti. Na, bent jau taip dabar nusprendė savo dalinai funkcionuojančiomis smegenimis. Kažkaip ne laiku jis susigriebė, kad prisidirbo. Šitaip patogiai ir šiltai begulint, akys ėmė po truputį merktis. Jaeger bandė išlaikyti save sąmoningą dar bent dešimtį minučių. Knapsėdamas akių vokais, jis tarsi per rūką žvelgė į tamsiaplaukę. Veide žybčiojusi šypsena susitraukė, palikdama lūpų kampučius tik vos vos kilstelėtus. Galiausiai tiesiog ėmė balansuoti ant ribos tarp miego ir ne. |
| | | |
| | 2016-11-29, 18:52 | |
| | Klaudijui galiausiai tiesiog užknarkus, Reina tyliai atsiduso. Maždaug pusvalandį tiesiog sėdėjo ir laukė, kol galiausiai tylutėliai nuėjo prie jo stalčiaus ir iš slapto skyriaus ištraukė visas sutartis, kurias jau buvo apžiūrėjusi. Įsitikinusi, kad Klaudijus tikrai miega, de la Valencia nuskubėjo į savo kambarį, kur skubiai pasidarė visų tų dokumentų puikios kokybės kopijas. Originalą pasilikusi sau, o ant kopijos esančius parašus skrupulingai apvedžiojusi, kad atrodytų kaip tikri, bei susegusi taip pat, kaip ir originalą, kopijas padėjo į Klaudijaus stalčiaus slėptuvę ir galiausiai išėjo iš miegamojo. Nuskubėjusi laiptais žemyn, išsikvietė taksi ir išvažiavo kartu su visais dokumentais. Nuvykusi į savo banką, į saugyklą pasidėjo dokumentų originalą ir su tuo pačiu taksi grįžo namo. Visa nusikalusi tik nusirengė, išsivalė dantis, nusiprausė ir kritusi į lovą užmigo. |
| | | |
| | 2016-11-29, 20:25 | |
| | Vyras prabudo šiek tiek po devynių. Pasitrynė akis ir pakėlė sunkią, tarsi švininę, galvą nuo pagalvės. Jautė nemalonų maudimą smilkiniuose, todėl stipriai susiraukė ir kone suriaumojo. Lėtais, atsargiais judesiais Claudius išlipo iš lovos. Ant staliuko pastebėjo vandens stiklinę ir vaistų nuo skausmo. Ilgai negalvodamas išsilukšteno dvi tabletes, įsimetė į burną ir godžiai užgėrė. Akimirką bukai pastovėjo vietoje ir galiausiai patraukė į drabužinę. Pasiimė švarius marškinius, apatinius ir kelnes. Viską nusinešė į kambarį ir numetė ant lovos. Tada nuėjo į vonią, tvarkingai nusiprausė, sugrįžęs apsirengė. Kaklaraiščio nesirišo, nesivilko ir švarko, nemanė ilgai dirbti. Pravėręs kambario duris, Claudius iškart patraukė į darbo kambarį ir atsisėdo prie kompiuterio. Ėmė skaityti naujienas žinių portaluose, tačiau šį kasdienį ritualą nutraukė supypsintis telefonas. Vyras atsiliepė ir kelias minutes su kažkuo kalbėjo. Padėjęs ragelį, jis grįžo prie darbo stalo ir atsisėdo. Žvilgtelėjo į laikrodį. Panašiu metu jo kabinete visuomet pasirodydavo asistentė. Tačiau šįkart Claudius abejojo, ar jos laukti. |
| | | |
| | 2016-11-29, 20:32 | |
| Pabudusi ryte, Reina suinkštė nuo skausmo. Visą naktį prasivartė, nes vis nesugebėjo rasti patogios pozos miegui. O ir šiaip, būtent tas šonas, ant kurio miegodavo visada, ir buvo tas, ant kurio miegoti dabar buvo skaudžiausia. Todėl ji vos nusnaudė. Išlipusi iš kojos, Reina pasirąžė ir patraukė tiesiai į vonią, kur nusiprausė, išsivalė dantis ir persibintavo ranką. Supratusi, kad pasidažyti nesugebės, nes buvo sužalota būtent kairioji ranka, su kuria ji viską darydavo, moteris tyliai atsiduso ir susišukavo storus juodus plaukus. Apsirengusi aptemptą juodą suknelę ir įsispyrusi į raudonus aukštakulnius, Reina pasiėmė reikiamus dokumentus ir nuėjo į virtuvę. Padariusi didelį puodelį kavos, sutepė sumuštinį, susikaupė ir įėjo į Klaudijaus kabinetą.
- Labas rytas, tavo kava. - krenkštelėjo, padėdama karštą gėrimą ant padėkliuko. Šalia padėjusi sumuštinį, kreivai šyptelėjo. - Atrodo negražiai, bet tik todėl, kad dariau kita ranka nei įprastai. Jei nori, galiu paprašyti Izabelės, kad padarytų ji. |
| | | |
| | 2016-11-29, 20:52 | |
| Išgirdęs kabineto duris atsiveriant, Claudius pakėlė akis nuo kompiuterio. Kai išvydo merginą, dalykiškai šyptelėjo ir pavažiavo su kėde šiek tiek toliau nuo stalo. Pakreipęs galvą į šoną, nužvelgė Reiną, akimis užkliūdamas už sužeistos rankos. Vidurius persmelkė kaltės jausmas ir Jaeger nusuko žvilgsnį į kitą pusę.
- Labas rytas, - tyliai pasisveikino, pasitraukdamas puodelį arčiau savęs. Pažvelgęs į sumuštinį, Claudius nežymiai papurtė galvą. - Viskas gerai, nesivargink, - atsargiai, tarsi abejodamas, atsakė ir šyptelėjo. Sekundėlę patylėjo, žvilgsnį įbedęs į tamsų stalo paviršių. Bjauriai jautėsi. Tada vėl pakėlė akis, jomis susirasdamas Reinos veidą. - Atleisk, kad naktį įgriuvau į tavo kambarį... ne kokios būsenos, - nejaukiai atsikrenkštė ir atsistojo. Net bijojo kažką sakyti, mat tikėjosi išvysti prašymą atleisti iš darbo padėtą ant stalo. Savaime suprantama, kad Claudius tamsiaplaukės taip lengvai paleisti nenorėjo. Tokios geros darbuotojos neberastų, o ir pats prie jos priprato bei prisirišo. Tačiau žinojo, jog susimovė ir kelti reikalavimų nebedriso. - Skambino iš biuro, - atsiduso, lėtai tardamas žodžius. Rankas sukišo į juodų kostiuminių kelnių kišenes ir šonu pasirėmė į stalą. |
| | | |
| | 2016-11-29, 20:58 | |
| Nuėjusi prie lango už Klaudijaus nugaros, Reina atitraukė užuolaidas, o tada pravėrė ir patį langą, nes viršininkas to pasidaryti arba nesugebėdavo, arba pamiršdavo. Tą patį padariusi ir su langu iš Klaudijaus kairiojo šono, Reina sugrįžo į poziciją, kurioje stovėdavo beveik visą laiką, kurį praleisdavo šiame kambaryje - prie Klaudijaus stalo, taip, kad jis gerai ją matytų. Tvirtai suspaudusi lūpas, Rein klausėsi boso. Buvo silpna nuo miego stokos ir ant tuščio skrandžio išgertų vaistų nuo skausmo, o tvinkčiojanti ranka laimės tikrai nepridėjo. Be to, moteris jautėsi baisiai, nes dieną vaikščioti be makiažo tikrai nebuvo pratusi.
- Tai nesvarbu. Visiems kartais pasitaiko.
Gūžtelėjusi pečiais ir šiaip ne taip išspaudusi šypseną, Reina krenkštelėjo ir pirmą kartą per metus parodė į kėdę priešais stalą. - Aš... Prisėsiu, jei tu nieko prieš. - nuleidusi akis, tarsi pati gėdytųsi savo silpnumo, Reina susikėlė koją ant kojos ir linktelėjo. - Na ir ką sakė? |
| | | |
| | 2016-11-29, 21:23 | |
| Šypsena Reinos veide visai neramino. Nuo to vyras pasijuto dar bjauriau. Tvirtai suspaudęs lūpas jis tiesiog stebėjo merginą ir tylėjo. Kai tamsiaplaukė prisėdo, Claudius linktelėjo ir taip pat atsisėdo savo kėdėje. Rankas pasidėjo ant stalo, pirštus sunerdamas ir suspausdamas. Kryptelėjęs galvą į šoną, jis atidžiai stebėjo de la Valencią.
- Berlyne vyks konferencija, - ramiai prabilo ir atsiduso. Nenoriai gurkštelėjo kavos ir atsilošė kėdėje. Rankomis įsikibo į ranktūrius bei pasisukiojo į šonus. - Esu kviečiamas vesti paskaitą apie investicijas, - kimiu balsu šnekėjo ir įsistebeilijo į Reinos akis. Vis dar keistai jautėsi taip su ja kalbėdamas. Nežinojo, ar turėtų visą praėjusį vakarą nustumti užmarštin, ar vėl iškelti į paviršių. Šiaip ar taip, nusprendė, kad taisyti viską jau per vėlu. Norėjo tik kibti į darbus ir tikėtis, jog viskas bus taip, kaip anksčiau. - Man reikia užsakyti lėktuvo bilietus ir surasti žmogų, kuris vyks kartu ir man padės..., jei tu nenorėsi, - nejaukiai užbaigė sakinį ir pasimuistė savo vietoje. Kažkaip neramiai jautėsi viduje, bet bandė to neparodyti. Vis dėlto, nerimo perkreiptas veidas turėjo viską išduoti. |
| | | |
| | 2016-11-29, 21:27 | |
| Reina klausėsi tylėdama, suspaudusi lūpas. Jos akys nieko nesakė, buvo tuščios, tarsi ji Klaudijaus net negirdėtų. Moteris buvo įžeista - vis dar. Ji tikėjosi, kad Klaudijus sugebės atsiprašyti nebūdamas girtas, kad parodys, jog ir jam tai svarbu, tačiau buvo akivaizdu, kad jis ketino vaidinti, jog tarp jų nieko nenutiko. Ir nors Reina jautėsi šiek tiek kalta dėl to, ką padarė jam užmigus, dabar visas kaltės jausmas dingo. Jeigu jis ignoruos faktą, kad leido Joshua su ja elgtis kaip su šiukšle, tai yra nusipelnė visko, kas jam dar nutiks.
Linktelėjusi, Reina gūžtelėjo pečiais.
- Toks mano darbas, tiesa? Žinoma, skrisiu kartu, jei tau tik reikia mano pagalbos. - patikino, prispausdama ranką sau prie pilvo. Kažkodėl šioks toks spaudimas trumpam sumažindavo skausmą ir nemalonų pulsavimą. |
| | | |
| | 2016-11-29, 21:48 | |
| Akys išdavikiškai krypo prie Reinos rankos. Vyras užsimerkė ir giliau įkvėpė gaivaus oro, besiveržiančio pro pravirus kabineto langus. Ranka perbraukęs per veidą, Claudius delnais apgaubė šiluma alsuojantį kavos puodelį. Dar viena priežastis, dėl kurios jis vengė suartėti su žmonėmis - prisidirbus tenka raudonuoti iš gėdos ir kentėti į visas puses besivartantį skrandį.
- Gerai, - atsiduso ir pabandė išspausti šypsnį, bet nepavyko. Jaeger atsistojo ir, apėjęs aplink stalą, sustojo Reinai iš už nugaros. Pasirėmė į jos kėdę bei prisimerkė. - Šiandien paskambinsiu Joshua Cranstonui ir pasakysiu, kad nutraukiu su juo bet kokias sąsajas, - ramiai, pernelyg nieko nepabrėždamas pasakė ir užpakaliu atsirėmė į stalą. Liežuvio galiuku suvilgė išsausėjusią apatinę lūpą. - Noriu, kad pasiimtum laisvadienį ir nuvažiuotum į ligoninę apžiūrėti žaizdos. Visas išlaidas padengsiu, - tvirtu balsu pridūrė ir delnu prilietė gležną tamsiaplaukės petį. - Tik nežinau, ar to pakaks mano kaltei ir kvailumui išpirkti, - sukuždėjo ir nudelbė žvilgsnį į žemę. Į tamsų kilimą, dengiantį lentomis iškaltas grindis. |
| | | |
| | 2016-11-29, 21:54 | |
| Sėdėdama priešais Klaudijų, moteris nežymiai kilstelėjo antakį, kai Klaudijus pareiškė, kad nutraukia visus ryšius su Joshua. Tai buvo vienas didžiausių jo klientų. Klaudijaus pasitraukimas reikštų ne tik pinigų praradimą, bet ir skandalą, kuriuo susidomėtų žiniasklaida. Be to, neabejotinai buvo tokių, kurie renginyje matė kaip Joshua elgėsi su Reina. Kelias akimirkas pasvarsčiusi, Reina sukryžiavo rankas ant krūtinės ir pakreipė galvą.
- Esi tikras, kad tai gera idėja? Žiniasklaida bandys rasti atsakymą. Kas nors tikrai bus matęs kas ten įvyko, šiaip ar taip, Joshua tikrai nesistengė būti tyliai. Galbūt įrodymų ir nėra, bet to kas įvyko ir kokios bobos pletkų gana, kad apie tai pradėtų sklisti gandai. Esi tikras, kad to nori?
Suprasdama, kad pati atkalbinėja nuo to, ko iš esmės norėjo, Reina atsiduso. Kartais per daug įsijausdavo į jo darbuotojos pareigas, pamiršdama tai, kas yra gerai jai pačiai.
- Tu teisus, to nepakaks. Tačiau tai nebloga pradžia. - kreivai šyptelėjusi, šį kartą jau nuoširdžiai, Reina papurtė galvą. - Dėl rankos nesirūpink. Aš ją jau susisiuvau. |
| | | |
| | 2016-11-29, 22:37 | |
| Claudius niekada nesirūpino dėl to, ką apie jį parašys žiniasklaida. Niekad neskaitė straipsnių apie save, nežiūrėjo nuotraukų, kuriose jis dirbtinai šypsosi objektyvui. Tai, ką žurnaluose rašo, šis dažniausiai išgirsdavo iš kolegų arba Reinos. Tai, kaip atrodo visuomenėje, buvo paskutinis dalykas, kuriuo Jaeger rūpinosi. Protingi klientai žinojo, jog kreipdamiesi į jį niekada neprašauna. Vyras buvo tvirtas verslininkas, galingai stovintis ant pagrindo. Pinigų turėjo sukaupęs tiek, kad vargu ar buvo įmanoma visus išleisti. Jeigu atsisakys vieno sąjungininko, labai nuskausmintas nebus. Žinoma, kad nuplauks didelė dalis klientų. Bet gera vieta ilgai tuščia nebūna. Claudius sudarys naują sutartį su kita įmone, gaus naujų klientų ir pinigų. Taip sukosi verslas. Tik reikėjo mokėti išplaukti iš visų nepalankių situacijų.
- Man nesvarbu, ką bandys daryti žiniasklaida, - vyras suraukė antakius. - O ir visus paskleistus gandus patvirtinsiu. Tegu jo žmona žino, su kuo miega kas vakarą. Mielai stebėčiau, kaip per skyrybas šis praranda viską, - Claudius gūžtelėjo pečiais ir lengviau atsiduso, išvydęs kiek malonesnę šypseną Reinos veide. Dalis naštos nuo jo pečių nusirito ir šis pasijuto nepaneigiamai geriau. - Susisiuvai? - abejodamas kilstelėjo antakį ir papurtė galvą. Ką dar, po galais, ši mergina sugebėjo? Rodos, ji niekad nepaliauja stebinti. Jaeger atsistojo prieš tamsiaplaukę ir ištiesė jai ranką. - Žinai ką? Šiandien nusivesiu tave į teatrą, - pareiškė ir nusišypsojo. |
| | | |
| | 2016-11-29, 22:43 | |
| Reina, nors to ir neparodė taip, kaip galbūt derėjo, iš tiesų buvo nemenkai sujaudinta tokio Klaudijaus gesto. Jis niekada nedarė to, kas galėtų kažkaip pakenkti jo verslui - niekada. Mieliau jau versdavosi per galvą, nei prarasdavo naudingą klientą. Dėl to ir vaikščiojo į visus renginius, aukojo labdaroms - nes tai padėdavo pritraukti naujų klientų. O dabar dėl jos padarė kažką, kas verslui buvo absoliučiai nenaudinga. Ar tai tikrai buvo tas pats Klaudijus, kurį ji pažinojo?
Klaudijui kiek nepatikliai sureagavus į informaciją apie susiūtą žaizdą, Reina linktelėjo. Lėtai nuvyniojusi bintą, kuris nuo pašalinių akių ir nuo visokių nešvarumų saugojo jos ranką, moteris pasuko delną, kad viršininkas galėtų pamatyti dvi susiūtas žaizdas.
- Nieko ypatingo, Klaudijau. Kelios siūlės ir tiek. - gūžtelėjo pečiais ir vėl apibintavo žaizdą. išgirdusi apie teatrą, Reina visų pirma pagalvojo, kad vėl teks mokėti pinigus už naują suknelę. Ar toks jos dabar gyvenimas?
- Tam, kad visiems parodyčiau savo naująjį aksesuarą? - tyliai nusijuokė, turėdama galvoje bintą. Galiausiai papurtė galvą. - Jeigu čia dėl to, kad jautiesi kaltas... Nereikia. Aš ir taip neturėčiau ką rengtis. |
| | | |
| | 2016-11-29, 23:01 | |
| Įdėmiai apžiūrėjęs pakankamai tvarkingai susiūtas žaizdas, Claudius išplėtė akis. Kažkaip vis tiek buvo sunku patikėti, tačiau viskas labai akivaizdu. Vyras nežymiai linktelėjo, stebėdamas kaip Reina vėl tvarkingai apsivynioja bintą. Delną priglaudė prie šilto merginos skruosto ir apgailestaudamas pažvelgė į jos akis. Nebemokėjo to, kaip šlykščiai dėl visko jautėsi, išreikšti žodžiais.
- Kelios siūlės? Aš net pleistro normaliai neužsiklijuoju, - lengvai pajuokavo, bet tam tikra prasme buvo teisus. Jei kartais susižeisdavo ar šiaip susirgdavo, Claudius nebeprimindavo to savarankiško ir nepriklausomo vyro. Atvirkščiai - tapdavo visiškai nepakenčiamas. Jeigu ne Reina, kuri jį slaugydavo kaskart pasigavus kokį virusą, šis būtų kėlęs tragiškus skandalus dėl kiekvienos smulkmenos.
Merginai atsisakius eiti į teatrą, Claudius nepatenkintas susiraukė. Tikrai nuoširdžiai norėjo kur nors su Reina išeiti, ramiai pabūti, pamiršti nemalonius vakaro įvykius. Todėl pasiruošė patį galingiausią įtikinėjimų arsenalą ir giliai įkvėpė, pasirengdamas atakai.
- Man visai nesvarbu, ką tu apsirengsi, - vyras mirktelėjo akimi ir nusišypsojo. - Aš tau siūlau eiti į teatrą, o ne susitikti su Anglijos karaliene. Tau nebūtina vilktis suknelės iki žemės. Kad ir ką apsivilksi, atrodysi nepriekaištingai. Tave kviečiu ne todėl, kad jaučiuosi kaltas, o todėl, kad noriu kartais palepinti geriausią savo darbuotoją, - viską išpyškinęs, Claudius švelniai pažvelgė į merginą. |
| | | |
| | 2016-11-29, 23:06 | |
| Reina žiūrėjo į Klaudijų ir kramtė lūpą. Akivaizdžiai svarstė kaip pasielgti būtų geriau, kokie žodžiai būtų tinkamiausi. Tačiau galiausiai tiesiog linktelėjo ir sveika ranka nusibraukė plaukus nuo natūraliai atrodančio veido.
- Be to, aš.. Aš negaliu pasidažyti. - tyliai nusijuokusi, nors linksmumo balse ir nebuvo girdėti, moteris atsiduso. - Žinau, kad tai skamba absurdiškai iš žmogaus, kuris pats susisiuvo ranką, tačiau tai didelio kruopštumo nereikalauja. O tuo tarpu kai bandžiau pasidažyti akis, tiesiog atrodžiau kaip panda. - sukikenusi, Reina pakilo nuo kėdės ir linktelėjo.
- Bet taip, gerai. Aš eisiu. Su sąlyga, kad tu iš tiesų žiūrėsi spektaklį, o ne galvosi kaip geriau užglaistyti visą tą Joshua reikalą, gerai? |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
