|
| Author | Message |
|---|
 |  2016-12-18, 18:45 | |
| Reina pati nebuvo mačiusi kaip žaizdos atrodo. Alfonsas jas sutvarkė dar prieš jai atgaunant sąmoningumą, todėl ji nežinojo kaip labai sužalotas visas jos kūnas. Ant krūties žaizda buvo praplėšta taip, jog buvo akivaizdu, kad liks randai. Tiesą sakant, randai turėjo likti net keliose vietose. Ir Reinai darėsi bloga pagalvojus, kad kaskart kai ji pažiūrės į veidrodį, prisimins jį. Ir atrodė labai liūdna, jog kiekvieną kartą ją bučiuodamas Klaudijus turės jausti kitų "bučinių" paliktus randus. Tai atrodė paprasčiausiai neteisinga.
Jausdama, kad privalo būti nuoširdi iki galo, Reina pirštų galiukais prilietė senesnes žaizdas. Rodos galėjo jausti jo dantis savyje, jo lūpas sau ant kaklo. Nuleidusi galvą, moteris nežymiai ją papurtė. Akyse susikaupė ašaros ir tamsiaplaukė šiaip ne taip išspaudė.
- Atleisk. |
| | | |
| | 2016-12-18, 19:00 | |
| Vyras sunkiai viską suvokė. Jautėsi tarsi sapnuotų dar vieną siaubingą košmarą. Kažkas galvoje atmetinėjo visa tai, ką Claudius dabar matė, ir jis negalėjo patikėti, jog tai realu. Žvilgsnis vedžiojo nuo įkandimo iki įkandimo, nuo skylutės iki skylutės... ir Jaeger jautė, kaip pamažu palūžta. Kaip viduje kažkas nepataisomai sutrupa į smilteles. Jeigu jis nė negali apsaugoti savo moters, tai kaip jis dar drįsta smulkų šios kūną glausti prie savęs, užmigti su ja savo glėbyje? Nesuvokdamas, už ką Reina atsiprašo, vyras apkabino ją, veidu įsikniaubė į josios kaklą ir sunkiai iškvėpė.
- Tai ne tavo kaltė, nurimk, - sukuždėjo, aiškiai iškankintu, nuvargusiu balsu. Lūpomis prileitė tamsiaplaukės kaklo linkį, ten, kur buvo paliktos pagrobrėjo dantų žymės. |
| | | |
| | 2016-12-18, 19:05 | |
| Klaudijui ją apsikabinus, Reina rankomis apsivijo jo kaklą ir nosį panardino jo sodriais kvepalais atsiduodančiuose plaukuose. Kaip ji buvo pasiilgusi to kvapo... Giliai įkvėpusi, moteris mažais bučinukais nusėjo jo pakaušį ir kaktą, kol galiausiai nežymiai atsitraukė, kad galėtų kalbėti. Suėmusi jo veidą abiem rankomis, Reina nežymiai papurtė galvą.
- Jis manęs neprievartavo, nes aš nesipriešinau. Bijojau, kad jeigu priešinsiuos, jeigu bandysiu jį atstumti, jis tiesiog nepamatuos savo jėgos. - jausdama, kaip veidu kapsi ašaros, Reina giliai įkvėpė ir įsižiūrėjo į mylimojo akis. Ieškojo jose atleidimo, nors ir žinojo, kad Klaudijui viso to gali būti tiesiog per daug.
- Aš tikėjausi, kad gal jeigu duosiu jam tai, ko jis nori, jis tiesiog supras, kad nenori manęs, kad jam manęs nereikia. Bet tai nepadėjo. Tačiau jis bent jau nenaudojo jėgos. - giliai, trūkčiojamai atsiduso. |
| | | |
| | 2016-12-18, 19:36 | |
| Claudius juto kaip pašėlusiai daužosi jo širdis. Sunkiai kvėpuodamas jis glaudėsi prie Reinos, norėdamas bent kruopelę jos skausmo pasiimti sau. Tamsiaplaukės žodžiai dar labiau žeidė, vertė jį jaustis dar menkesniu. Jaeger papurtė galvą lyg prašydamas merginos sustoti. Nebekalbėti.
- Daugiau niekada neleisiu niekam tavęs priliesti. Niekada, - sušnabždėjo ir truputį atsitraukė. Pirštais nubraukė Reinos ašaras ir prisivertė šyptelėti. Tiesa, tas šypsnis buvo labiau skausmingas nei malonus. Claudius atsistojo ir nervingai apsižvalgė kambaryje. Tada kažkaip nejaukiai gūžtelėjo pečiais ir atsiduso. - Tu turbūt alkana... - sumurmėjo, liežuvio galiuku suvilgydamas lūpas. |
| | | |
| | 2016-12-18, 19:42 | |
| Reina matė kaip jam nesmagu, kaip blogai jis jaučiasi, todėl pati pasijautė tik kaip dar didesnė našta. Kartu su ja į Klaudijaus gyvenimą įžengė tiek daug problemų, jog Reina tiesiog negalėjo atsikratyti jausmo, kad vieną dieną mylimasis nuspręs, jog jam viso to gana. Ir Reina tikrai nebūtų jo dėl to kaltinusi - jai pačiai visko atrodė stipriai per daug.
Suprasdama, kad jau kelias dienas nieko burnoje neturėjo, o ir nelabai ką gėrė, moteris linktelėjo. Iš tiesų - buvo išbadėjusi, tačiau kurį laiką tiesiog neturėjo kada apie tai galvoti. Suėmusi Klaudijų už rankos, lėtai nusivedė jį į virtuvę, kur pravėrė šaldytuvą ir prikando lūpą. Ištraukusi daug visokiausių produktų, kurių nereikėjo gaminti, į burną įsimetė alyvuogę ir pasisukusi į mylimąjį pripažino.
- Pastaruoju metu norisi labai keistų produktų. Ar mes turim Nutellos? - susidomėjo ir ėmė kuistis po spinteles. Kažkodėl alyvuogės ir nutella pasirodė kaip puikus derinys. |
| | | |
| | 2016-12-18, 23:12 | |
| Claudius leidosi nusivedamas į virtuvę ir atidžiai stebėjo, ką Reina daro. Pats alkanas nesijautė, jau kurį laiką maistas sunkiai lindo gerkle. Dabar irgi. Jau praėjęs pokalbis kažkaip veržė ir kankino. Turbūt jam tik reikėjo laiko. Jaeger atsisėdo vienoje iš kėdžių ir pasirėmęs ranka galvą žiūrėjo, kaip Reina kuičiasi. Tylėjo, leido sau bent minimaliai atsipalaiduoti. Galų gale, juk nebūtų sugebėjęs atsakyti į klausimą. Nuo tada, kai atleido virėją, nesugebėjo rasti naujos. O į virtuvę užklysdavo tik kavos užsikaisti, nelandžiodavo po šaldytuvą. Maisto apipirkimu rūpinosi namų tvarkytoja, tačiau nuolatinis produktų papildymas buvo bevertis, kai niekas jų nesunaudoja.
- Nerandi kažko...? Galiu paprašyti, kad nupirktų, - tarstelėjo garsiau ir tvirčiau. Juk gana buvo nervintis, kažkaip reikėjo grįžti į normalų gyvenimą. |
| | | |
| | 2016-12-18, 23:21 | |
| Reina toliau kuitėsi po spinteles, tačiau jos atrodė keistokai tuščios. Prisimerkusi moteris dar kartą atidarė šaldytuvą. Ir tikrai, jame nebuvo greitai gendančių produktų, tokių kaip pienas, kiaušiniai, jogurtas, grietinė. Tik visokie pusfabrikačiai, kelios kondiciją praradę daržovės ir visokie padažai ir kiti maisto produktai stiklainiuose. Susiraukusi, Reina viską mintyse sudėliojo į vietas. Klaudijus tikrai atrodė sukūdęs, tačiau per barzdą ką nors pasakyti buvo sunku. Priėjusi prie mylimojo, moteris lėtai atsegė jo marškinius ir pirštais perbraukė per šonkaulius, kuriuos galėjo matyti.
- Tu nevalgai. Kodėl tu nevalgai? - sudejavo. Suėmusi delnais jo veidą, įsižiūrėjo jam į akis. - Aš tau skambinau. Ir prašiau valgyti ir miegoti. O tu ką darei? - atsiduso. Svarstydama kuo čia pamaitinti mylimąjį, persibraukė ranka per plaukus ir apsidairė. Ranka patrynusi pilvą, pačiupo alyvuogių skardinę ir išžvejojo vieną. - Atleisk, galiu pasiūlyti nebent tai. Arba krekerius. Mačiau, kad yra krekerių. - sukikeno. Įmetusi alyvuogę Klaudijui į burną, iš vienos iš spintelių ištraukė krekerius, o iš kitos - plaktą grietinėlę. Pasidariusi sumuštinį, kurio receptas gana paprastas: krekeris-grietinėlė-krekeris, Reina pamojavo juo sau virš galvos. - Turbūt šito tai neįsiūlysiu, ką? - sukikeno ir įsimetė jį į burną. |
| | | |
| | 2016-12-18, 23:36 | |
| Claudius nuoširdžiai tikėjosi, kad mergina nepastebės. Sutrikęs apetitas, iššokę kaulai... tikėjosi, jog tai praslys po jos akis. Tačiau kur tau. Paklaustas, kodėl nevalgo, vyras tik sučiaupė lūpas ir akimirką pagalvojo. Tylėdamas spoksojo į Reiną ir ieškojo, koks atsakymas būtų tinkamas.
- Aš nealkanas, - gūžtelėjo pečiais ir išspaudė šypsnį. Neva, viskas gerai ir nereikia jaudintis. Akimis sekdamas, ką daro mergina, Jaeger menkai susiraukė. Nuo tokio vaizdo bet kas pasidarytų nealkanas - krekerių ir plaktos grietinėlės derinys neatrodė viliojančiai, kad ir kaip į tą žiūrėsi. Claudius atsistojo ir nuslinko prie kriauklės įsipilti stiklinės vandens. Išgėrė visą iki dugno ir tuomet vėl pasisuko į Reiną. - Jeigu šiuose namuose nėra nieko valgomo, galim pavakarieniauti mieste. Arba paprašysiu namų tvarkytojos, kad ką nors nupirktų, - ramiai viską išdėstė ir pakreipė galvą į šoną. - Tau reikia normaliai pavalgyti ir ilsėtis, - susirūpinęs pridūrė bei nužingsniavo prie merginos. Ranka apsivyjo jos liemenį ir atsiduso. |
| | | |
| | 2016-12-18, 23:41 | |
| Reina negalėjo būti rami, kai matė Klaudijų tokį palūžusį. Norėjosi jį papurtyti ir išpurtyti tą liūdesį, baimę, skausmą iš mylimo vyro širdies, tačiau ji žinojo, kad prireiks laiko, kol jo žaizdos užgis. Atsidususi Reina apsivijo rankomis Klaudijaus kaklą ir mažais bučinukais nusėjo jo skruostą, tada lūpomis perbraukė per jo lūpas.
- Tu turi suprasti, kad dabar jau viskas gerai. Mes kartu, mes abu gyvi ir sveiki. Mes laukiamės kūdikio, meile. Ir jis norės sveiko, stipraus ir pailsėjusio tėčio. - nusišypsojusi, Reina suprato, kad pirmą kartą pavadino Klaudijų tėčiu. Tai vis dar atrodė neįtikėtina. Jie bus tėvai. Negalėdama apčiaupti šypsenos, moteris staiga aiktelėjo. Pilve kūdikis sukrutėjo ir moteris spygtelėjo. - Jautei? Klaudijau, jautei? - nusijuokė, suėmė abi mylimojo rankas ir prispaudė jas prie savo pilvo. Pamojavusi ranka, akivaizdžiai susijaudinusi, Reina paragino. - Nagi, pasakyk jam ką nors. |
| | | |
| | 2016-12-18, 23:52 | |
| Vyras buvo pasiryžęs išsilaižyti savo žaizdas ir kaip įmanoma greičiau. Troško vėl sugrįžti į gyvenimą, nes vėl matė tam priežastį, vėl turėjo tikslą. Todėl Reinos dar kartą patikintas, jog viskas gerai, Jaeger linktelėjo. Viskas jau turėjo būti gerai. Tikrai. Claudius apkabino tamsiaplaukę, išspausdamas pusėtiną šypsnį. Švelniai atsakė į bučinį, jausdamas, kaip jis suvirpina kiekvieną ląstelę. Atkuto tik Reinai aiktelėjus. Žinoma, iš pradžių išsigando, bet greitai sumojo kas ir kaip. Atsargiai priglaudė rankas prie merginos pilvo ir giliau įkvėpė. Tėtis. Šis žodis skambėjo nerealiai ir šiek tiek baugiai. Jaeger niekada neplanavo šeimos, todėl nenuostabu, jog jaudinosi. Apie tai susimąstė tik dabar ir iškart pajuto užgriūvančią atsakomybės naštą.
- Ei... - sumurmėjo, šiek tiek nustebdamas, kai pajuto viduje malonų dilgčiojimą. Vyro senokai nelankė geri, šilti jausmai. - Kaip ten laikaisi? - šnibždėjo, pirštais švelniai bėgiodamas per Reinos pilvą. Tada vėl pakėlė akis į ją ir šyptelėjo. - Reikės įrengti jam kambarį. Žinau, kurį galiu atlaisvinti. Reina, mes būsim šeima. Ir pagaliau viskas bus gerai. Neleisiu, kad būtų kitaip, - baigęs kalbėti, Jaeger moterį pabučiavo ir dar stipriau apkabino. |
| | | |
| | 2016-12-18, 23:58 | |
| Pajutusi Klaudijaus nuotaikos pasikeitimą, Reina nusišypsojo. Tas vaikutis jau dabar sugebėjo ją priversti pasijausti pačia laimingiausia pasaulyje, o jis dar net negimęs. Tai kas bus, kai jis pasirodys šiame pasaulyje? Ji veikiausiai niekada nenustos šypsotis. Žiūrėdama kaip Klaudijus kalbasi su jos pilvu, Reina nusijuokė ir su didžiausia meile nužvelgė vyrą.
- Aš žinau kad viskas bus gerai mažyti, tačiau ar mums nereikėtų... Na nežinau, pasikalbėti apie tai? - krenkštelėjo, akimirksniu surimtėdama. Ji buvo įpratusi planuoti, žinojo, kad Klaudijus taip pat. Ir jie vis dar nebuvo gavę progos aptarti šitokio didelio pokyčio. - Aš žinau, kad mes viso to neplanavom, ir per visa tai, kas vyko, aš tavęs net nepaklausiau ar tai yra tai, ko tu iš tiesų nori. - gūžtelėjo pečiais. Jau kiek kukliau šyptelėjusi, Reina pirštų galiukais perbraukė per Klaudijaus skruostą. - Mes niekada nekalbėjome apie ateitį, Klaudijau. |
| | | |
| | 2016-12-19, 00:08 | |
| Claudius tik dabar įsileido mintis apie vaiką į save. Nors ir sužinojo apie nėštumą, taip niekad ir neprisėdo pagalvoti, kas bus toliau, nes buvo iki kaklo užsikasęs kitais rūpesčiais. Tačiau dabar mintys užgriuvo visu svoriu ir vyras galvojo, kaip gyvenimas pasisuks. Svarstė, kas nutiks, kaip viskas pasikeis. Anksčiau toliau darbo nieko nematęs, dabar jis mąstė apie šeimą, apie ateitį, apie tai, kas dar laukia.
- Galbūt anksčiau nebūčiau pasakęs, kad šito noriu. Bet aš tave myliu, Reina, ir myliu mūsų vaiką. Noriu, kad tokia būtų mūsų ateitis. Noriu, kad ir tu, ir jis, ir aš būtume laimingi, - paprastai bei nuoširdžiai atsakė. Pirmąkart Claudius pasiryžo savo gyvenimo nesustyguoti iki pat smulkmenų ir jautė, jog nepasigailės. Negalėjo pasigailėti. Jaeger norėjo, kad svarbiausi jam žmonės gyventų apsupti šilumos ir meilės. Tai buvo vienintelis planas, kurį turėjo. Daugiau neturėjo, ką pasiūlyti. Gal ir nereikėjo. |
| | | |
| | 2016-12-19, 00:13 | |
| Reina kramtė lūpą ir įnirtingai galvojo. Tai buvo akivaizdu iš surauktų antakių, iš apsiblaususių akių. Moteris klausėsi to, ką sakė Klaudijus ir visa tai buvo gražu, tačiau tuo pačiu ji norėjo būti realistė. Privalėjo būti realistė.
- Meile, aš irgi to noriu, labiau nei bet ko kito. Tačiau mes abu žinom, ką žmonės apie mus kalbės. - atsiduso ir persibraukė ranka per plaukus. - Jie sakys, kad man užstatei vaiką netyčia ir nebeturi kur dingti. Sakys, kad aš tik barakuda, kuri siekia tavo pinigų ir bando prisivilioti per vaiką. - atsiduso, vėl imdama dantimis kankinti apatinę lūpą. Vėl pakėlusi akis, nežymiai šyptelėjo, nors ir liūdnokai.
- Ar tu tikrai visam tam pasiruošęs? Ar tu tikrai nusiteikęs visą gyvenimą girdėti tas apkalbas? Ar turėsi ką atsakyti vaikui, kai jam teks tai girdėti darželyje, mokykloje? |
| | | |
| | 2016-12-19, 00:22 | |
| Reina visuomet buvo ta, kuri apmąsto visas smulkmenas. Nors vyras buvo pakankamai pastabus, dažnai pro akis praleisdavo dalykus, kurie jam neatrodė reikšmingi. Tačiau mergina suprasdavo viso to svarbą. Kad ir dabar - Jaeger kaip ir žinojo, kad sužinojusi apie tai žiniasklaida ims ūžti, o apkalbos plačiai pasklis, bet tuo nesusirūpino. Kitų nuomonė jam nebuvo įdomi, tačiau tamsiaplaukės žodžiai privertė atsimerkti. Jeigu tai nežeidžia jo, galėjo skaudinti kitus jam svarbius žmones. O to Jaeger nenorėjo.
- Aš ką nors sugalvosiu, gerai? - sukuždėjo, delnais suimdamas merginos veidą. - Nebeleisiu niekam tavęs žeisti. Nei žodžiais, nei tuo labiau veiksmais, - kuo rimčiausiai pareiškė ir dar linktelėjo. Tuomet paleido Reiną, pasilenkęs ją lengvai pabučiavo ir šyptelėjo. - Nesijaudink. Tau negalima jaudintis. |
| | | |
| | 2016-12-19, 00:29 | |
| Reina negalėjo sau leisti visko neapgalvoti. Paprasčiausiai negalėjo. Ji visą gyvenimą turėjo būti žingsniu priekyje tam, kad galėtų sugalvoti kaip reikės į tam tikrus dalykus reaguoti, kaip reikės su jais tvarkytis. Reina neturėjo kito pasirinkimo. Todėl dabar, nors ir turėjo tvirtą sieną, už kurios galėjo pasislėpti, turėjo pagalvoti apie tai, ką jiems teks iškentėti. Jai, Klaudijui, jų vaikui. Reina negalėjo prieš tai užsimerkti. Apsikabinusi mylimąjį, tamsiaplaukė padėjo galvą jam ant peties ir lūpomis perbraukė jo kaklą apaugusį barzdos šeriais.
- Aš prie viso to įpratusi, meile, gi žinai. Tačiau teks įprasti ir tau. Yra tiek daug žmonių, kurie juoksis iš mano akcento, manys, kad aš tik tarnaitė, kuriai labai pasisekė. Manęs tai neskaudins, nes viską, ką jie gali pasakyti, aš jau esu girdėjusi. Tačiau tau gali tekti tai išgirsti iš draugų, verslo partnerių. Šeimos. Tavo šeima veikiausiai net nežino, kad aš egzistuoju. - kreivai, bet ne per linksmiausiai šyptelėjo. Išties, pažinojo Klaudijų jau daugiau nei du metus, tačiau jis niekada jos su jais nesupažindino, niekada su jais apie ją nekalbėdavo.
- Ar jie.. Ar jie žino, kad turės anūką? |
| | | |
| | 2016-12-19, 20:15 | |
| Jaeger galva apsunko nuo įvairiausių minčių ir jis atsiduso. Ir taip netrūko įvairiausių problemų, tačiau ant viršaus sėkmingai tebesikūrė naujos. Vyras ranka perbraukė per Reinos nugarą ir papurtė galvą. Jo šeima... taip, tai buvo sunkus variantas. Pats vyras su artimaisiais susitikdavo retai, tik esant labai svarbiai progai. Stengėsi save nuo tų žmonių kiek įmanoma labiau atriboti. Visuomet jautė tėvų spaudimą, kiekviename žingsnyje. Todėl Reinai apie juos užsiminus, nukrėtė šiurpas. Kad apie būsimą šeimos pagausėjimą tėvams pranešti reikia, Claudius, žinoma, suvokė. Bet visiškai to nenorėjo ir svarstė, kiek ilgai tą bus įmanoma atidėti.
- Reina, mano šeima retai prisimena, kad egzistuoju aš. Jie mėgsta pasirodyti tik tada, kai man pasiseka arba kai susimaunu, - vyras gūžtelėjo pečiais ir išspaudė menką šypsnį. - Dėl jų turėtum mažiausiai sukti galvą. Jie bandys kažką daryti ir kabinėtis tik pirmosiomis dienomis. Vėliau užmirš. Kaip visada, - stebėtinai ramiai viską susakęs, Claudius pakštelėjo merginai į kaktą. Šeima jam nebebuvo skaudi tema. Tiesiog atrodė neverta dėmesio. Keletą akimirkų patylėjęs, jis staiga tarsi atbudo ir sunėrė savo pirštus su Reinos. - Vos nepamiršau.. Einam, - išsiviepė ir išsitempė tamsiaplaukę iš virtuvės į antrąjį aukštą, į darbo kambarį. |
| | | |
| | 2016-12-19, 20:19 | |
| Reina žinojo, kad Klaudijus apie šeimą kalba labai mažai ir ją tai liūdino. Suprato, kad jie nebuvo geri tėvai ir tai ją skaudino, nes gyvenime tamsiaplaukei nebuvo nieko svarbesnio už šeimą. Tačiau dabar Klaudijus buvo jos šeima. Ir ji tikėjosi, kad jis bus geresnis tėvas savo vaikučiui nei jo tėvai buvo jam. Ir po šiandieninio pokalbio moteris tuo net neabejojo. Linktelėjusi, nebenorėdama daugiau mylimojo šia, jam nesmagia tema, kalbinti, Reina į burną įsimetė dar vieną alyvuogę. Valgyti norėjo, tačiau ir persivalgyti nesinorėjo, nes bijojo, kad ją pradės pykinti.
Moteris net nespėjo sureaguoti, kai Klaudijus ją sugriebė už rankos ir išsitempė iš kambario. Nusijuokusi moteris kaip įkabindama greičiau nusekė paskui ir apsidairė darbo kambaryje. Jis buvo suverstas, nelabai švarus ir jame trūko oro. Atidariusi langą Reina nusijuokė.
- Ir ką man norėjai parodyti? Kaip netvarkingai gyvenai kol manęs nebuvo? |
| | | |
| | 2016-12-19, 20:30 | |
| Atsivedęs merginą į apšnerkštą darbo kambarį, Claudius kaltai šyptelėjo. Seniau čia palaikyta kone nesveika tvarka dabar buvo neatpažįstamai sudarkyta. Tačiau ne tą vyras norėjo parodyti. Jis papurtė galvą ir, pritūpęs prie stalo, ėmė kuistis stalčiuose. Mėtė lauk įvairiausius popierius ir segtuvus, kad rastų tą, ko jam reikėjo. Galiausiai pačiame stalčiaus gale pamatęs pailgą, aksomu išmuštą dėžutę, Jaeger lengviau atsiduso. Paėmė ją į rankas ir priėjo prie Reinos. Nieko nesakydamas dėžutę atidarė, o joje buvo nuostabaus grožio žėrintis vėrinys.
- Ėjau namo iš susitikimo ir vitrinoje pamačiau šitą... Iškart pagalvojau apie tave, - nusišypsojo ir apėjo už jos. Patraukęs tamsius plaukus į šalį, atsargiai vėrinį užsegė ant merginos kaklo. - Bet per visą tą... šurmulį nebespėjau tau jo parodyti, - gūžtelėjo pečiais ir vėl atsistojo prieš Reiną. Nužvelgęs mylimąją patenkintas išsišiepė. - Tau nuostabiai tinka. |
| | | |
| | 2016-12-19, 20:39 | |
| Kol Klaudijus kuitėsi stalčiuose, moteris dairėsi po kambarį ir vieną po kito dėliojo daiktus. Išmetė kelias šiukšles, sudėjo į vietą dokumentus ir aplankus, sudėjo ant padėklo visus susikaupusius kavos puodelius ir lėkštutes. Dievaži, atrodė, kad Klaudijus niekam neleido čia visko tvarkyti. Veikiausiai dėl to, jog buvo įpratęs, kad visa tai padaro Reina.
Vyrui galiausiai iškuitus kambarį ir atradus dėžutę, moteris aiktelėjo vos pamačiusi vėrinį. Atpažino brangius akmenis, todėl iš karto suprato, kad nieko bent panašiai brangaus nėra turėjusi. Kilstelėjusi plaukus, kad jis galėtų papuošalą užsegti, Reina pirštų galiukais prilietė tamsiai sodriai žalius safyrus. Jie labai tiko prie jos akių. Nusijuokusi moteris pabučiavo Klaudijų ir negalėdama apčiaupti šypsenos pripažino.
- Jis absoliučiai nuostabus. Ir dar mano mėgstamiausios spalvos... Ačiū. Tačiau yra viena problema. - surimtėjo ir mostelėjo rankomis. - Aš tiesiog nebenorėsiu jo nusiimti. Kaip manai, safyrai dera prie treningų? Arba džinsų? - sukikeno. |
| | | |
| | 2016-12-19, 21:02 | |
| Apsivyjęs merginos liemenį rankomis, Claudius nusišypsojo. Nužvelgė vėrinį ant Reinos kaklo ir patenkintas linktelėjo. Su tokia dovana tikrai neprašovė ir pasijuto nepalyginamai lengviau.
- Tau jie tiks prie visko, - švelniai ištarė ir pabučiavo ją. Su didžia meile žvelgė į tamsiaplaukę ir negalėjo atsigauti, kaip nežmoniškai jos pasiilgo. Kaip beprotiškai tuščia buvo be jos. Vyras plačiai nusišypsojo ir pakreipė galvą į šoną. - Žinai, beveik noriu dažniau dovanoti tau dovanas, kad tik pamatyčiau veide šitą šypseną, - sumurmėjo ir priglaudė ją prie savęs. Giliau įkvėpė, lengvai pasiūbavo į šonus ir galiausiai atsiduso. - Tu turbūt be proto pavargusi, - susirūpinęs prabilo ir vos susiraukė. Nerimo raukšlė išsišakojo vyro kaktoje. - Rytoj važiuosim pas gydytoją, taip? - paklausė ir kilstelėjo antakius. - Noriu įsitikinti, kad viskas tvarkoje, - pridūrė, taip paaiškindamas savo ketinimus. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
