 |  2016-12-02, 20:50 | |
| | Davai sumesk kažką. :D |
|
| | 2016-12-04, 09:33 | |
| | Nu kadangi jų rasės skirtingos. Tai kai Andrew dar buvo jaunas ir kvailas, o Elvis toks pat fainas tai šitas dundukas pakliuvo į bėdą ir vampyras buvo beveik sugalvojęs jį palikti likimo valiai arba nužudyti, tačiau netyčia atrodo suprato, kad jis gali būt naudingas ir jam padėjo. Tačiau ilgainiui nauda tapo pakankamai stipria draugyste, kai šiedu susitikę gali elgtis kaip nori ir nebijoti kitų nuomonių. Idk, kažkas tokio :DD |
|
| | 2016-12-04, 23:09 | |
| Tuo metu, kai gavo užsakymą susidoroti su ragana, Isabella nė nenumanė tą raganą pamilsianti. Tyliai, besislėpdama šešėliuose, būdama tik žmogus, bet su medžiotojos patirtimi, ji sekė vaikiną. Pirmą kartą kažkas sutrukdė pakelti prieš jį ginklą užtaisytą sidabrinėmis kulkomis. Antrą kartą, nepavyko jo nudurti. Jis taip ramiai miegojo, ilgos blakstienos, kone lietė aukštus skruosus. Ofelija neaglėjo atitraukti akių, jis ją prisileido taip arti, pats to nežinodamas... Gal buvo neatsargus, gal tiesiog pavargęs, net nepajuto žmogaus esybės esant šalia. Jis nė nenutuokė namuose esant įsilaužėlę. Tą kart mergina stebėjo jį miegantį, bent keletą minučių; akys kilo prie jo akių, tada sekė lūpų linkius, atrodė, kad miegodamas jis šypsosi. Pirmą kartą jos šaltakraujė ranka sudrebėjo, su didele nuostaba ji suvokė - ją sukaustė dvejonė. Išsigandusi naujos sensacijos, ji paspruko iš jo namų.
Stovintis darbas ją kankino, todėl mergina sugrįžo į kaimyninį pastatą. Šviesios akys visą vakarą laukė Andrew, pareinant namo, ir jis sugrįžo. Tačiau ir šį kart ryžtinga ranka nusviro jai prie šonų, lankas atsidūrė šalia palangės, strėlės išbyrėjo ant žemės. Pasidavusi ji atsirėmė į tą pačią dulkėtą palangę ir stebėjo, kaip jis žaidžia su įvairiausiais skysčiais, keistomis žolėmis ar blizgiais akmenukais. Jai tai priminė šokį, keistai ramino, vertė jos širdį plakti ir greitai ir lėtai vienu metu. Jis buvo kitoks, ir ji nusprendė nebegalinti to padaryti, to, ką darė kiekvieną dieną, nuo neatmenamų laikų.
Atšaukti užsakymo neskubėjo, tiesiog ,,muilino'' laiką, kad tik jis galėtų būti netrukdomas. Ji ėmė saugoti jauną raganių, taip savotiškai pasilikdama užsakymą sau. Tada prasidėjo atsitiktiniai pasivaikščiojimai jo gatve, nereti lankymaisi gretimame name, apleistame bute, tiesiai priešais jo darbo kambario langus... Ji net toje pačioje parduotuvėje ėmė apsipirkinėti, kol pripažino sau pamilusi tą, kurį turėjo nužudyti...
John, buvo nekvailas, jis ne tik nujautė grėsmę, be ir žinojo kažką jo aplinkoje pasikeius. Netruko jis ir Ofeliją pastebėti, vis atsiduriančią tose pačiose vietose, kaip jis pats. Keista, bet ta mergina jam kėlė dviprasmiškus jausmus.
Čia sustosiu ir pasitarsiu su tavimi. :D
Nori už savo veikėją rašyti ar man pasitelkti vaizduotę? Tinka toks aprašymas ar keičiam? |
|
| | 2016-12-05, 13:40 | |
| | Pasitelk. Man įdomu kaip toliau :D |
|
