Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 kopos

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
296

TTS #3
The stories are real -
the monsters are here

kopos Empty
kopos Empty2016-08-22, 13:33

:020:
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
70

TTS #18
The stories are real -
the monsters are here

kopos Empty
kopos Empty2016-11-01, 20:20

Iš namų atėjusi tiesiai link pajūrio, Ophelia tikėjosi surasti bent kažkiek ramybės, nes namuose tai buvo beveik neįmanoma, nors ir tėvo nebuvo namuose. Atklydusi čia, ji nusižiūrėjo vietą ir klestelėjo ant švelnaus smėliuko. Šiek tiek pasitaisiusi savo plaukučius nuo didelio vėjo, mergina pasidėjo delninukę šalia ir žvelgė į tolį, užsimastydama apie ateinančias dienas. Arabellos galvoju sukosi visokios mintys kaip derėtų jai pasielgti tai su vienu,tai su kitu reikaliuku, todėl jos veidas dabar atrodė tikrai kiek susimąstęs. Pagalvojusi, kad būtų smagu dar pasimaitinti, mergina tik pakraipė lūpas ir apsidairė aplinkui, lyg bandydama susirasti kokių nors aukų šiandien vakarui. Nors ir nesenai pasimaitino, tačiau alkis iš vidaus vėl iš naujo didėjo. O mergina tikrai nebūdavo iš tų, kurios ilgai laikdavo iki kontrolęs praradimo ir tada jau būdavo sunku save sustabdyti nuo žmonių žudymo.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

kopos Empty
kopos Empty2016-11-01, 20:30

Kaip ir visada,tuo pačiu laiku,į šią zoną atklydo jaunas vyras.Be jokių emocijų veide jis ėjo spardydamas smėlį.Gyvendamas daugiau nei šimtą metų,Teodoras dar niekad nebuvo toks vienišas kaip dabar.Vien tik darbas galėjo atkreipti dėmėsį į ką nors kitą,o ne į Wood'ą supančias problemas.Kiekviena naktis tamsiaplaukiui buvo lyg išbandymas.Jis jau dvidešimt metų sapnuoja tą patį košmarą.Kad ir ką bedarytų,niekas negali išgydyti jo sielos žaizdų.Todėl kiekvieną vakarą,po darbo,vyras ateina į kopas.Tik dabar,laikydamas rankose geležini žiebtuvėlį,Teo keliavo į savo mylimiausią vietą,kur galėjo apmąstyti savo nelaiminga gyvenimą.Tačiau pakėlęs akis jis pamatė blondinę.Tą pačią moterį,kurios senei nebuvo sutikęs,o ir kuriai už daug ką turėjo atsidėkoti.Nenorėjo Bellės gąsdinti,todėl sutelkęs žvilgsnį į žiebtuvėlį,lėtai jį pristatė būtent prieš josios veidą.Kaip gi gera buvo valdyti metalą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
70

TTS #18
The stories are real -
the monsters are here

kopos Empty
kopos Empty2016-11-01, 20:37

Tikriausiai pajūryje tik ir renkasi vienišos būtybės, kurių gyvenimas pilnas visokiausių problemų ir išbandymų. Pati Arabella nebuvo iš tų moterų, kurios rodė jausmus otkius kaip liūsesį ar vienatvę. Viską ji laikydavo savo viduje ir kitų akivaizdoje visada atrodydavo pasitempusi, laiminga aukštuomenės dama. Tačiau nevisados taip buvo. Pati Ophelia turėjo didžiausių problemų, kurių karias kartais ne taip lengva išspręsti buvo. Staiga jos mintis nutraukė žiebtuvėlis, kuris atsidūrė tiesiai jai prieš akis. Trumpam suraukusi kaktą ir nesupratusi, kas dedasi, po kelių sekundžiu atgamino kas čia vyksta. Net nepajudėsi iš vietos, mergina galiausiai prabilo:
- Ir kokios problemos atnešė tave į tokią vietą, Theo? - tik po užduoto klausimo galiausiai Windsor pasuko galvą į vyrą ir nusišypsojo jį pamačiusi šalia. Paėmusi žiebtuvėlį į rankas, ši pasukinėjo jį rankose, apžiūrėdama ir galiausiai ištiesė vaikino link. - Tavo unikalumą tikrai sunku pamiršti, - trumpam nusijuokusi, Bella užsikišo plaukučius už ausies, kad vėjas taip nekedentų į veidą ir stebėjo vaikiną, nenutraukdama žvilgsnio.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

kopos Empty
kopos Empty2016-11-01, 20:51

Stebėdamas šviesias moters garbanas,vyras net susimąstė,kodėl gi ši blondinė sėdi jo mylimiausioje vietoje.Juk čia Theo statė smėlio pilį,o ir atvedė savo žmoną į pirmą pasimatymą.Nuo tokių minčių Dave veide atsirado maža šypsenėlė.Galbūt iš šono tamsiaplaukis ir atrodė keistai.Uždaras jaunas vyras,mėgstantis su savimi pasikalbėti,kartais šypsodamasis orui ar net besijuokiantis iš paprasto vabalo.Nors dažniausiai Theodore stengėsi atrodyti kaip normalus žmogus,jam tai sunkiai sekėsi.Pagaliau jo mintis išvyjo moters balsas.Bandydamas suvokti,ką gi ji pasakė,Wood nieko nelaukdamas prisėdo šalia jos,o akis nusuko į jūrą,-panelyt,tu sėdi mano vietoje.Juk pasakojau tau ne kartą,jog būtent čia bandau atrasti savo kelią gyvenime,-bandydamas ją pabarti,suraukė antakius,bet jo veide ir vėl atsirado šypsena,-geriau nupasakok ką gi tu čia pamiršai,brangioji.Juk tokia dama kaip tu tokiose vietose viena nesėdi,-pasukęs akis į moterį sėdinčią šalia,vyras šyptelėjo.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
70

TTS #18
The stories are real -
the monsters are here

kopos Empty
kopos Empty2016-11-01, 21:15

Pati Arabella retai kada atsiverdavo kitiems apie savo jausmus ar problemas. Kažkaip buvo įpratusi jas tvarkytis vienas, o kai jau nebesugebėdavo, tai jas sutvarkydavo tėvas. Kartais ji pati net nespėdavo savo problemų imtis tvarkyti, kai jau sužinodavo , jog tėvas už ją viską padarė. Tačiau apie Theodore Bella tikrai žinojo nemažai ir pati yra apie save pasipasakojusi.
- Galbūt tam ir atėjau, kad tave surasti, - nusišypsojusi pasakė ir nužvelgė vaikino veidą, kurį senokai matė. Senus draugus būdavo visada gera matyti. - Nejau vis dar kankini save su praeitimi? - caktelėjo liežuviu. - Juk turi pradėti gyventi toliau ir užmiršti praeities nuoskaudas, kitaip taip ir nugyvensi savo gyvenimą, - pakraipė lūpas, kalbėdama draugiškai. Bella jam norėjo tik gero, kad pagaliau išliptų iš savo melancholijos ir pradėtų naują gyvenimo etapą. Būtent Ophelia jį ir įsivesdavo tai į klubą, tai į kiną, kad tiesiog nesedėtų vienas užsidaręs nuo viso pasaulio. - Net tokios kaip ir aš turi problemų, - trumpai nusijuokė ir patrynė truputėli rankutes. Nežymiai apsilaižiusi lūpas tyliai atsiduso ir pati pažvelgė į jūrą. - Vakar grįžau į Sietlą po savo kelionių. Norėjau namuose praleisti gerai laiką, tačiau tėvas kaip visąlaik su savo bobom, - pavartė akis nepatenkinta ir paskui numojo rankute. - Bet tai nesvarbu. Pripratau jau, - pasuko veidą atgal į Theo. - Kaip tu begyvuoji? - kilstelėjo lūpų kampučius.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

kopos Empty
kopos Empty2016-11-02, 23:05

Būdamas ne tokiu kaip visi,Theodore žinojo,jog turi nutylėti vieną ar kitą dalyką.Jog neturi būti toks atviras kaip buvo su savo mylima žmona.Tačiau sutikęs Arabellę,Deivo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.Tamsiaplaukis niekada netikėjo tikra draugyste tarp vyro ir moters,bet tiek,kiek padėjo jam šviesiaplaukė,privertė jį apmąstyti visus savo įsitikinimus.Vos atsidūrus šalia šios merginos,Wood jautėsi lyg paukštis,kuriam vėl leido skristi.Ar tai buvo likimas,ar tiesiog vyro dugnas,jog taip akimirksniu pasikeitė,niekas nesužinos iki jo gyvenimo galo.
-Mane surasti?Juk turi mano telefono numerį ir visada gali man paskambinti.Juk niekad tau to neatsakiau,-tamsiaplaukio veide atsirado plati šypsena,kuri buvo skirta vien tik šalia esančiai moterai.Paklaustas apie savo praeitį,Theo iš karto nusuko akis į jūrą,o tada garsiai atsiduso,-juk žinai,kad su žmona ir vaikais dingo mano noras gyventi.Dabar aš tik egzistuoju.Man kiekviena diena yra lyg iššukis.Nežinau kas turėtų įvykti,kad viskas pasikeistu,-prislopintu balsu ištaręs savuosius žodžius,Dave nuleido akis į sulenktus kelius.Sunku buvo jam kalbėti šia tema,todėl iš karto bandė įsiklausyti į savo pašnekovės pasakojimą,-o neturėtum jam tai viską į akis pasakyti?Galbūt jis pasikeistų?,-lėtai pakėlęs savo rudas akis į merginą,vyras prikando lūpą.Nežinojo ką jai dar ir sakyti,todėl tik trūktelėjo petukais taip atsakydamas į jos klausimą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
70

TTS #18
The stories are real -
the monsters are here

kopos Empty
kopos Empty2016-11-03, 19:01

Apie Theodore galią mergina nebuvo dar niekad girdėjusi ar mačiusi. Tikriausiai tai ir nulėmė šių dviejų draugystę. Arabellai buvo įdomu, bei gana naudinga sužinoti apie tokią būtybę kaip Theo, todėl būtent ir užsimezgė kibiršktėlė tarp šių antgamtinių būtybių. O ir pažįstamų Opheliai buvo neprošal turėti, ypač nežmonių, nes dažniausiai jos draugai būna vienkartiniai. Kuriuos galima vėliau sugalvyti ir jų paskui nebebūna.
- Žinau, bet tiesiog instinktyviai kojos čia mane atvede, o tada atėjusi prisiminiau, kad čia tavo vieta, - šyptelėjo, pažvelgdama į vaikiną. - Bet tikrai vyliausi, kad tu čia nebevaikštai. Tai juk visiškas laiko švaistymas, Theo.., - kiek nutęsė vaikino vardą, suraukdama kaktą. Niekaip nesuprato kaip galėjo šis vyrukas save taip ilgai skandinti liūdesyje. Tikriausiai pati Arabella niekad nepatirs tokios meilės, kurią Dave juto savo mirusiai žmonai. Kūnu pasisukusi į vaikiną, rankomis suėmė jam už pečių ir pažvelgė giliai jam į akis. - Tu turi pradėti normaliai gyventi. Susirask kokią veiklą, pradėk lankytis kokiose seminarose, galu gale aš tau galiu nupirkti bilietą aplink visą Europą, - trumpa pauzė. - Tiesiog GYVENK, - truputėli papurtė, kad efektyvesni žodžiai būtų, o dada nuleido nuo vaikino rankutes. - Mano tėvas gyvenime nepasikeis ir manęs neklausys, - dirbtinai nusijuokė. - Jis...jis kitoks. Valdingas ir užsispyręs, - pavartė akutes ir tada pasitvarkė savo plaukučius. - Reikėjo vis dėl atsinešti čia viskio.., - trumpam nusijuokė ir po to pažvelgė į jūrą.
Back to top Go down
Sponsored content

kopos Empty
kopos Empty

Back to top Go down
 
kopos
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1
 Similar topics
-
» Kopos

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 17/01/25 atnaujinimas-
Jump to: