Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share | 
 

 Trobelė prie ežero

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : 1, 2  Next
AuthorMessage
Hope is the worst of evils,
for it prolongs the torments of a man.
Hope is the worst of evils,  for it prolongs the torments of a man.
NAME :
Edita

POSTS :
310

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
caramcream

CLAIM :
Richard Madden


2016-11-01, 21:20




You are my safe haven. With you I'm the best version of myself. I would die for you a thousand times. And then I would come back to you. You are, have been, and always will be, my dream.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2016-11-01, 21:33

Bloom neskubėdama žingsniavo paskui save miško takeliu vilkdama už galinės letenos visiškai be jokių gyvybės ženklų, iki paskutinio kraujo lašo išsunktą stirną. Niūniuodama mėgiama melodiją Sarah išspaudė veide šypseną ir giliai įkvėpė gaivaus miško kvapo, kuris maišėsi su ką tik nudobtos stirnos kraujo aromatu. Paslėpusi gyvūną taip kaip ją mokė Dominykas, o veikiau tiesiog palikusi kiek nuošaliau gyvūną sudraskyt vilkams vampyriukė nutipeno prie ežero. Vandens paviršius buvo itin ramus, žvarbus rytas ir aplinkui tvyrojusi migla kėlė šiai vietai įstabios ramybės jausmą. Apsidairiusi aplinkui šviesiaplaukė pritūpė prie vandens ir smulkučius ilgus pirštus įmerkė į ledinį vandenį. Šalčio beveik nejautė, kas buvo vienas iš didžiausių buvimo vampyre privalumų. Ilgai neužsibuvo, dar kelias akimirkas patūpėjusi prie vandens nusivalė nuo lūpų kraują ir pakilusi patraukė link trobelės. Praleisdavo čia išties daug laiko, tad kiekviena pakampė buvo ištyrinėta, o galiausiai merginai jau darėsi nuobodu. Grįžusi į savo laikiną pastogę Bloom užvėrė paskui savę duris, priėjusi prie didžiulio medinio stalo pakėlė nuo šio nedidelį veidrodį, žvilgtelėjusi į savo atvaizdą veidrodyje akimirką tiesiog užlaikė žvilgsnį. Atspindys veidrodyje jai grįžus buvo kiek kitoks - išsišokę merginos skruostikauliai įgavo šiek tiek putlumo, skruostai kiek parausvėjo, o akys įgavo kiek giedresnę spalvą, tarsi kas būtų nuėmę nuo merginos itin sunkų tamsos šydą. Padėjusi veidrodį atgal į vietą Bloom pirštais persibraukė per palaidus plaukus, vos vienas judesiukas ir pašokusi aukštyn vampyriukė sedėjo ant medinių sijų nukarusi kojas žemyn. Ir ankščiau mėgo itin keistas vietas, bet tapusi vampyre itin pamėgo tikrinti savo galimybių ribas ir nesibodėdavo karstytis gana aukštai.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Hope is the worst of evils,
for it prolongs the torments of a man.
Hope is the worst of evils,  for it prolongs the torments of a man.
NAME :
Edita

POSTS :
310

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
caramcream

CLAIM :
Richard Madden


2016-11-01, 21:55

Po kelių dienų girtuokliavimo miesto baruose, Dominikas vėl nutarė grįžti į trobelę pas Sarą. Parašęs šiai žinutę, kad mergina pasimaitintų ir jo lauktų, vyras pėsčiomis pasuko senu, beveik nevažinėjamu, miško keliu. Vos užuodęs savo gaujos kvapą ir kažkur tolumoje tvyrantį ką tik paskerstos stirnos aromatą, tyliai pats sau nusikeikė ir pažvelgė į dangų, kur švietė didžiulė pilnatis. Senokai nepersivertinėjo. Atsidusęs jis greit nusirengė ir čia pat virto į didžiulį vilkolakį. Pasukęs prie gaujos, iš kart pajautė, kad Archerono nėra ir jie papraščiausiai laksto po apylinkes. Kiek supykęs pats ant savęs, kad Sarą patubdė būtent čia, o ne kur nors, kur visada būtų žmonių arba bent vilkai nesilankytų, Domininkas parodė gaujai kelią vedantį link kalnų. Vilkolakiai nebuvo linkę klausyti beta, o ypač tokio, kuris ne kartą pažeidė nerašytas taisykles, visgi, suvokę, jog ten jų laukia kalnų liūtai ir dar visoks koks gėris, jaunikliai nuskuodė kur reikia, o pats Dominikas dar aplėkė mišką, įsitikino, jog kitų gaujos narių nėra ir tada pasuko link trobelės. Pakelyje dar spėjo savo kelnes pasičiupti, mat kitus rūbus buvo kažkur išbarstęs. Tad suvokė, kad turės pasitenkinti tik tuo. Atsidūręs kur reikia, vilkas aiškiai užuodė vampyrės kvapą. Atvirtęs atgal į save, vyras greit užsimovė kelnias ir atidarė trobelės duris. Basas, purvinas ir dar apiplyšęs, Dominikas įėjo į nedidelę savo šventovę.
- Sara. - Tyliai ištarė ir pažvelgė viršun, išvysdamas tabaluojančias vampyrės kojas. Tokiomis akimirkomis, jis sykiu ir gailėdavosi, kad įvėlė ją į visą šią painiavą, tiksliau įvėlė patį save, nutardamas merginą globoti. Tačiau, sykiu, matydams šviesiaplaukę, Ward negalėjo sulaikyti šypsenos, nepaisant to, kad nuo jos sklido mirties ir šalčio aromatas, o visas kitas pasaulis šių jausmų niekada nesuprastų.



You are my safe haven. With you I'm the best version of myself. I would die for you a thousand times. And then I would come back to you. You are, have been, and always will be, my dream.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2016-11-01, 22:23

Nežinia kiek laiko mergina sedėjo ten aukštai, bet garsai lauke privertė merginą suklust, visi kūno raumenukai įsitempė, pirštai gniaužė sijas, tik užuodusi pažįstamą kvapą kiek atgniaužė delniukus. Prasivėrus durims kiek pakreipusi galvelę į šoną Sara nužvelgė mylimąjį, šaltuose veido bruožuose netgi įsižiebė šypsenėlė, tik pamačiusi jį basą ir purviną vampyriukė nebuvo itin patenkinta. Dar šiek tiek palūkuriavusi vampyrė vikriu judesiu it kokia katė nušoko žemyn ir savo smulkiomis rankutemis apsivijo vyro kaklą prisiglausdama arčiau. Ji nebuvo itin šilta, bet ir nebuvo ledinė. Pirštais vikriai perbraukusi Dominick per plaukus nežymiai atsitraukė palikdama rankas ant jo pečių.
- Tavęs ilgai nebuvo. Darėsi nuobodu. - Kiek papriekaišdaudama sumurmėjo ir greit merginos veidelis apsiblausė, pirminis džiūgesys akimirkai pradingo. Ji jautėsi atitolusi nuo pasaulio ir nuo kitų gyvų būtybių ir nežinia kas buvo pavojingiau - ar pasaulis šiai iš pažiūros tokiai trapiai ir gležnai būtybei ar ji pati visiems aplinkiniams. Visgi šalia vilko Bloom retai kada galėdavo rodyti savo nepasitenkinimą, tad po akimirkos apsiblausęs veidelis vėl spindėjo šypsena. - Šią savaitę nesutikau žmonių. Stirnų skonis pakenčiamas ir...
Kažką norėjusi sakyti akimirką nutilo delniukais perbraukė per vyro krūtinę ir atšoko it nuplikyta karšto vandens.
- Tu sušalsi. Čia tikriausiai siaubingai šalta! - suraukusi kaktą gana vikriai atsirado šalia nedidelio židinio į kūrį paskubomis metė malkas, kurių buvo radusi šalia trobelės. Nors vampyrė nejuto jokio šalčio ji nieko nežinojo apie kitas rase is būtybes, laikė Dominick žmogumi, tad iš pradžių nesureikšminusi jo aprangos atsitokėjo.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Hope is the worst of evils,
for it prolongs the torments of a man.
Hope is the worst of evils,  for it prolongs the torments of a man.
NAME :
Edita

POSTS :
310

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
caramcream

CLAIM :
Richard Madden


2016-11-02, 09:36

Spindinčios Saros akys ir miela šypsenėlė privertė ir patį Dominyką kilstelėti lūpų kampučius ir akimirkai pamiršti, jog ji - paauglė naujagimė vampyrė, o jis - jau senas vilkolakis. Akimirką, Ward pasijuto kaip prieš šimtmetį. Smulkutėms rankoms apsivijus kaklą, Dominikas grįžo iš savo svajonių rožinių ponių pasaulio, tačiau šypsena nuo jo veido nedingo. Šaltas jos kūnas maloniai vėsino.- Turėjau reikalų. - Lyg tarp kitko ištarė, nenorėdamas leistis į kalbas apie tai, jog pastarąsias dienas lėbavo norėdamas pamiršti kur įsivėlė. Geriau Sarai apie tai nežinoti. Plius, gerai, kad per tą laiką spėjo sugyti, mat prieš keliolika valandų veidą pagrąžino kažkokiam pienburniui vilkolakiui ir aišku, neapsėjo be sumušimų. - Puiku, tik kitą sykį paslėpk jas geriau. - Jau kiek meiliau šyptelėjo ir šiai atsitraukus suraukė antakius, nesuprasdamas kas atsitiko. Jis jau manė, jog padarė kažką ne taip, tik tas mintis nutraukė Saros čiauškėjimas, kurio, veikiausiai, niekada nesustabdysi. - Viskas gerai, Sara. Man ne šalta. - Greit išbėrė stebdamas kaip mergina meta malkas į židinį. Na taip, gal jam ir buvo kiek vėsoka, tačiau vilkolakiai - atsparesni šalčiui nei paprasti žmonės. Tuomet vyras prisiminė, kaip niekada nepasakojo vampyrei apie kitas būtybes, įskaitant ir save. O tai padaryti nutarė dar pirmą dieną, sėdėdamas bare ir maukdamas vieną viskio stiklinę po kitos. - Geriau ateik, turiu tau kai ką papasakoti. - Giliau atsiduso ir prisėdo ant sofos priešais židinį. Tai neturėjo būti lengvas pasakojimas, tad Dominikas išties nervinosi nežinodamas kaip pradėti ir kaip viską išdėstyti vampyriukei, jog ši jo neišsigąstų, bet taip pat žinotų, kad vyras nėra tas geras dėdė išgelbėjęs ją tamsią naktį.



You are my safe haven. With you I'm the best version of myself. I would die for you a thousand times. And then I would come back to you. You are, have been, and always will be, my dream.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2016-11-02, 20:14

Kuo ilgiau vampyriukė leido toliau nuo žmonių tuo sunkiau jai sekėsi išbūt vienoje vietoje ir nežinia kiek ilgai pavyks ją išlaikyt vilko įtakoje, mat net būdama žmogumi Sarah buvo gana veikli ir energinga, domėjosi itin daug dalykų, tad ta pati rutina pamažu skatino Bloom kiek labiau nutolti nuo jai įprastų ribų ar išbandyti galimybių ribas. Dar vakar mergina pjaustė savo riešus peiliu tyrinėdama kiek pakankti tapo skausmui ir kiek žalos tokios žaizdos gali palikt, bet šios užgijo greičiau nei vampyriukė spėjo pajusti bent menkiausią silpnumą. Visa merginos išvaizda buvo apgaulinga. Neretas sutikęs Sarą nė nepagalvotų, kad ši iš pažiūros trapi mergiūkštė itin pavojinga žudikė.
Į jo žodžius ši atsakė tik kažką tyliai murmteldama. Buvo pratusi prie tokių pasiteisinimų. Tyliai atsidususi šviesiaplaukė nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. Vyro pastaba regis paliko kiek didesnį susidomėjimą.
- Juk sudraskiau gerklę kaip, kad mokei, - be jokios emocijos balse tarstelėjo. Iš pradžių žudimas Sarai atrodė kažkas siaubingo, joje pynėsi žmogiški jausmai su naujo pasaulio realybe ir iš pradžių nusprendusi badauti greitai atsisakė šios minties kai lūpas suvilgė pirmas kraujo lašas. - Tu tik taip sakai, lauke nėra šilta.
Toliau čiauškėdama krovė malkas į židinį. Jei jau ką įsikaldavo į galvą perkalbėt būdavo be galo sunku, tad nė neketino klausytis Dominick. Pagaliau užkūrusi židinį Sarah sukluso. Rimtas jo balso tonas žadėjo šį tą idomaus, dar kelias akimirkas pasedėjusi ir įsitikinusi, jog malkos dega vampyriukė pakilo ant kojų, delniukus nusivalė į džinsus ir mikliai įsitaisė šalia galvą padedama jam ant kelių.
- Na? - it paragindama prabilo. Įdėmus jos akių žvilgsnis buvo nukreiptas į Dominick.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Hope is the worst of evils,
for it prolongs the torments of a man.
Hope is the worst of evils,  for it prolongs the torments of a man.
NAME :
Edita

POSTS :
310

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
caramcream

CLAIM :
Richard Madden


2016-11-02, 20:37

Tik prisėdęs ant sofos, Dominikas suvokė koks dar apgirtęs yra. Tokios būklės tikrai nenorėjo rodytis Sarai, tačiau žinojo, kad ilgai jos vienos palikti negali. Plius, suvokė, kad mergina yra tarsi uždelsto veikimo bomba ir nesvarbu jog buvo mokyta susivaldyti, niekas nežino, kad ši pratrūks ir netoliese pasirodęs žmogus taps auka. Tai taip dviveidiška, žininant, jog pats Dominikas per savo egzistenciją nudėjo ne vieną šimtą žmonių. Tačiau, visas tas mintis vilkas nuvijo šalin ir įsitaisęs ant sofos, apglėbė Sarą, nebenorėdamas kalbėti apie sudrąskytas stirnas.
- Jau žinai, kas pati esi. Tad laikas tau papasakoti apie mane. - Atsiduso Dominikas. Šiam pokalbiui jis ruošėsi jau senokai ir žinojo, jog po jo, Sara veikiausiai susidės savo menkutį turtą ir keliaus kuo toliau nuo vilkolakio, tačiau pažvelgęs į mielas vampyriukės akis, vyras nutarė tęstį ką pradėjo.
- Aš vilkolakis, Sara. Dėl to, tau neatrodau skanus. Dėl to ir tau dvokiu šunimi. - Kalbėjo toliau Dominikas ir akimirkai atitraukė žvilgsnį nuo šviesiaplaukės, susimąstydamas ir lyg laukdamas jos reakcijos. Juk mergina tikrai yra skaičiusi bent vieną istoriją susijusią su vilkolakiais, tad žino, jog ši rūšis yra mirtinas priešas tam, kas dabar ji yra. Šią sekundę, Dominikas laukė atsitraukimo, tačiau tęsė toliau.
- Esu pavojingas tau, mano nagai - gali tave pražūdyti. - Tar pridėjo, kad užvirtintų tai, ką ir taip, jo nuomone, mergina galvoja.



You are my safe haven. With you I'm the best version of myself. I would die for you a thousand times. And then I would come back to you. You are, have been, and always will be, my dream.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2016-11-02, 21:05

Apie savo rasę Sarah žinojo jau nemažai, bet vilkokalis nebūtų galėjęs papasakoti tiek daug, kiek, kad kitas vampyras, tad mergina vis bandydavo viską savo kailiu tyrinėdama savo rasės ypatumus. Žinoma būdavo akimirkų ir gana daug, kai ši susimąstydavo ar pasaulyje yra ir daugiau rasių nei tik vilkai ar vampyrai. Kartais jai kildavo smalsumas iškur Dominick taip gerai žino viską apie jos rasę, bet dar nedrįso klausti, tai vos kartais užsimindavo pokalbis pakrypdavo kita linkme ir Sarah likdavo nieko nepešusi. Žinoma ji įtarė, jog vyras nėra paprastas žmogus, bet buvo tikra, kad jis taip pat ne vampyras, tad vos išgirdus jo žodžius merginos veidas kiek surimtėjo, dailūs veido bruožais kiek paaštrėjo ir tarsi norėdama parodyti, jog ji tikrai žino kas ji tokia nežymiai linktelėjo nusišypsodama. Žvilgsnio nenuleisdama nuo Ward vampyrė laukė kas bus toliau jusdama, kad visi kūno raumenukai kiek įsitempia, žvilgsnis buvo toks skvarbus, kad jei būtų galėjusi būtų išgręžusi skylę, tik vos išgirdusi, jog jos mylimasis nėra žmogus, jog jis vilkolakis Sarah visai sumišo. Vargiai galėdama prisiminti bent kokias menkas žinias apie visus matytus siaubo filmus niekaip negalėjo susivokti, kad visa tai tiesa. Jo žvilgsnis lakstė tai nuo jo veido link rankų tai sutrikusi blaškėsi žvilgsniu po kambarį kol galiausiai atsisėdusi iššiepė iltis nežymiai suurgzdama.
- Mes ne priešai Dominykai! - plonas vampyrės balsiukas gana skambiai nuvilnijo mažo namuko sienomis. Mergina sedėjo visiškai sutrikusi ir akimirką rodės netgi gana palaužta tokios žinios, jog jos mylimasis taip pat mirtinas priešas jos rasei. Nenorėdama tuo patikėti Sarah savo smulkiais delniukais pačiupo jo ranką ir pakėlusi aukčiau priglaudė sau prie lūpų. - Bet mano iltys taip pat pavojingos. Aš juk galiu tave sukandžioti.
Kiek bejėgiškai mėgindama ieškoti palyginimų sumurmėjo žiūrėdama tiesiai į jo akis. Paleidusi jo ranką Sarah.
- Nesakyk, kad esi man pavojingas. Tai netiesa. - tyliai tyliai sumurmėjo jusdama, kaip tarsi koks gumulas strigtų gerklėje. Dominick Sarai buvo visas pasaulis, nieko kito ji neturėjo, tad negalėjo taip lengvai patikėti, jog jos gelbėtojas galėtų kada nors ją nuskriausti.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Hope is the worst of evils,
for it prolongs the torments of a man.
Hope is the worst of evils,  for it prolongs the torments of a man.
NAME :
Edita

POSTS :
310

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
caramcream

CLAIM :
Richard Madden


2016-11-02, 21:36

Jei dabar nebūtų išgėręs, Dominykas tikrai nebūtų prabilęs apie savo vilkolakio egzistenciją. Kitu atveju būtų tiesiog praleidęs vakarą su ja žiūrint televizorių arba kalbantis apie nereikšmingus dalykus. Matydamas tokią šviesiaplaukės reakciją, akimirką net suabejojo ar vertėjo apie tai prabilti. Aišku ankščiau ar vėliau tai aptarti reikėjo, tik geriau tai būtų nukelta vėliasniam laikui.
- Taip aš pavojingas ir net labai. - Tyliai, norėdamas pats tuo netikėti, ištarė ir atsistojo, lyg tai padėtų merginai greičiau susitaikyti su mintimis, kad Dominykas dabar jai yra priešas. Nors, Sara to ir nesuvokia ir nenori pripažinti, ji yra didžiuliame pavojuje. Ne vien dėl to, kad pats bet kada gali pratrūkti. Dar kartą atsidusęs, vilkas nuėjo prie židinio ir atsirėmė į atbrailą.
- Tikriausiai žinai, kad vilkolakiai gyvena gaujomis. -Tęsė savo pasakojimą, pasisukęs į vampyriukę. Jei galvosime apie tai, kaip, jis viską išdėsto, rodos pats nori, kad Sara jo bijotų. Iš dalies, gal būt taip ir yra. Tai geriau nei žinojimas, kad jauniklė įsimylėjusi seną seną vilkolakį. Ward žino, kad nieko gero jis šviesiaplaukei neatneš. - Ir jei tave jie čia ras - nepasigailės. - Jau žvelgdamas į židinio ugnį, kalbėjo. - Todėl ir sakiau, jog ne taip paslėpei sirną, šiandien jie buvo arti. Labai arti. - Prikando lūpą Dominykas ir priėjo prie vampyriukės. - Klausyk. Tu turi keliauti iš čia. Dabar pat. - Stendamasis neparodyti kaip jam skauda širdį dėl tų žodžių, paliepė. Tai patys sunkiausi žodžiai kuriuos jam teko ištarti per paskutinį dešimtmetį. Iš dalies, vilkolakis taip kalba dėl paties savęs, kad neklimptų į tuos jausmus giliau, nes po kurio laiko, jis nesusivaldys ir gali baigtis tikrai blogai. Blogai Sarai.



You are my safe haven. With you I'm the best version of myself. I would die for you a thousand times. And then I would come back to you. You are, have been, and always will be, my dream.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2016-11-02, 22:02

Kad ir kiek Bloom stengėsi prisimint bent ką nors susijusio su vilkais, prisiminė tik niekam tikusius filmus su itin gauruotais padarais ar vilkolakius kovojančius su vampyrais kas itin neramino šviesiaplaukę. Užmerkusi akis Sarah kelias akimirkas sedėjo tylėdama. Mintyse greit perbėgo per prisiminimus, ypač ilgėliau užsigalvojo apie tą dieną kai Dominick ją surado ir širdį pervėrė toks skausmas, kad merginai norėjosi staugt iš nevilties.
- Liaukis! Nekalbėk taip! - nesusilaikiusi riktelėjo. Kuo labiau vilkas stengėsi jai įrodyti koks jis pavojingas, tuo labiau Sarah niršo ir pyko ant viso pasaulio, tarsi kažkas būtų akimirksniu sugriovęs merginos ramią idilę. Likusi sedėti viena ant sofos Sarah sukryžiavo rankas ant krūtinės. Viduje viskas tiesiog degė iš pykčio, nors iš išorės Sarah labiau priminė dailia lėlę, kiek surauktais anktakiais, šaltose akyse spindėjo tik skausmas. Sugriežusi dantimis mergina vėl urgztelėjo. Kartais taip elgdavosi kai nepritardavo Dominick.
Išgirdusi jį kalbant apie vilkų gaują Sarah iš lėto pasuko galvą į vilką. Sedėjo kol kas ramiai, tvardėsi, kad neiškrėstų ko nors neapgalvoto. Jo žodžiai skambėjo it nebilus grasinimas ir merginos pirštai pamažu gniaužėsi į kumštukus.
- Aš jų nebijau. Jei reikės išskersiu nors ir visą gaują, - šaltu tonu atrėžė ir pašokusi ant kojų išdygo priešais Ward, beveik liesdamasi prie jo. Vis dar laikydama sunertas rankas ant krūtinės Sarah žiūrėjo tiesiai į jo akis. Matė, kad vyras vengia jos žvilgsnio. - Nešdinkis.
Suurgzgusi pro sukastus dantis ištiesė vieną ranką parodydama į duris. Merginai buvo sunku suvokti koks realus pavojus jai grėsė. Sarai atrodė, kad visos šios kalbos tik todėl, kad ji jau pabodo Dominykui, netgi galvojo, kad jis ją išmainė į kitą, tad užuot patikėjusi, jog jai ištiesų gręsia pavojus Sarah juto visai kitokia grėsmę - jį prarasti.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Hope is the worst of evils,
for it prolongs the torments of a man.
Hope is the worst of evils,  for it prolongs the torments of a man.
NAME :
Edita

POSTS :
310

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
caramcream

CLAIM :
Richard Madden


2016-11-02, 22:18

Tokiu savo atšiaurumu Dominykas tikėjosi atbaidyti Sarą. Jis nenorėjo, kad mergina dar labiau jį pamiltų. Be to ir pats spėjo įsižiūrėti šviesiaplaukę ir bijojo, jog vieną akimirką tiesiog nesusivaldys, pabučiuos tas švelnias lūpas ir tuomet jau niekas nesugetų jo nuo Bloom atplėšti. Visi riksmai Dominikui tik padėjo kalbėti toliau, atsiriboti nuo visų jausmų, kurie virte virė viduje.
- Tu viena, o jų keliolika. Aš negalėsiu tavęs nuo jų apginti. Kai gauja sykiu - ji labai stipri. - Bandė paaiškiti merginai, tačiau žinojo, kad tai bergždžias reikas. Vampyriukė per daug užsispyrusi. Sarai atsidūrus taip arti, Ward net krūptelėjo. Tačiau slaptai laukė to ką pasakė mergina. - Gerai aš išeisiu. - Tyliai ištarė ir pasisuko link durų, ketindamas keliauti kur nors į miestą ir vėl prisigerti iki žemės graibymo, kad bent akimirką pamirštų visą tai ka privalėjo dabar padaryti.
- Tik būk gera ilgai neužsibūk čia. Keliauk ten, kur būtum saugi. Myliu tave auksaplauke. - Ištarė paskutinius žodžius, nė nepagalvojęs ir pakštelėjo merginai į kaktą. Aišku, šito tikrai vėliau gailėsis, nes tie žodžiai ir dar bučinys įsirėš giliai į vilko mintis. Tačiau išeiti jis sugebėjo. Apsusuko ant kulno ir papraščiausiai užvėrė duris paskui save. Tik toli nueiti neturėjo jėgų. Prisėdo prie pirmo pasitaikiusio medžio, visai šalia trobelės. Ne ne pailsėti. Tiesiog akimirką norėjosi pagalvoti. Reikėjo susivokti ką daryti toliau, kur eiti. Vyras net svarstė ar nevertėtų slapta pasekti Saros ir prižiūrėti, kad koks pasiklydęs medžiotojas ar vilkas jos nenuskriaustų. Dar manė, jog reikėtų surasti šviesiaplaukės kūrėją, atausti kailį ir pasiųsti, kad vampyras prižiūrėtų bent kiek savo jauniklę, o ne paliktų visiškai likimo valiai.



You are my safe haven. With you I'm the best version of myself. I would die for you a thousand times. And then I would come back to you. You are, have been, and always will be, my dream.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2016-11-08, 23:06

Kad ir ko Dominick siekė rodos jam žingsnis po žingsnio tai pavyko. Sarah vis labiau erzinosi ir pyko ir tikriausiai labiausiai dėl to, jog visa saugumo iliuzija virto didžiuliu burbulu, kuris subliuško. Pirštais persibraukusi per plaukus vampyrė norėjo trypti iš nevilties, šaukti, staugti ir visą namelį apversti aukštyn kojomis, juk buvo tik paauglė įstrigusi monstrės kūne, tad niekada niekas negalėjo būti tikras ką ši šviesiaplaukė galėjo iškrėsti. Visi vilko paaiškinimai visiškai prasprūdo pro Saros ausis. Ji nesiklausė. Jai nerūpėjo gauja ir kokį pavojį ji kėlė, nes be Dominick ji neturėjo nieko, o praradusi jį bent jau šią akimirką mergina nematė jokios prasmės, tad jam kalbant ji tik dar labiau niršo, galvoje siautė toks uraganas, kad atrodė jog kiekvieną akimirką vampyriukė visiškai pratrūks. Stovėdama priešais ir svilindama jį žvilgsniu Sarah pravėrė lūpas ir tyliai aiktelėjo išgirdusi jo žodžius, mintyse kartojo "išeisiu" akimirką net nesuvokdama, kad iš tikrųjų per savo karštą būdą prisikalbėjo.
- Dominick, - išlemeno kiek akivaizdžiai sutrikusi. Stovėjo it statula nejudėdama, tik užmerkė akis pajutusi jo lūpas ant savo kaktos, o meilės prisipažinimas tai pervėrė širdį, jog atrodė, kad tiek jausmų joje jau nebetilps. Sara leido jam išeit. Kūrį laiką liko stovėt kambaryje jusdama kaip virpa jos kūnas, bet stengėsi suvaldyt viską savyje, neišleido nė ašarėlės. Tik staiga apsisukusi išlėkė pro duris iš išbėgusi į lauką lyg karštligiškai kažko ieškodama mergina sukinėjosi aplink. Užuodusi mylimąjį Sarah dar kūrį laiką padvejojo, bet po akimirkos atsirado šalia ir puolė šiam į glėbį savo rankomis apsivydama jo kaklą ir glausdamasi prie tvirto raumeningo kūno.
- Dominick, nepalik manęs, - murmėjo galbūt kiek per stipriai spausdamasi prie jo.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Hope is the worst of evils,
for it prolongs the torments of a man.
Hope is the worst of evils,  for it prolongs the torments of a man.
NAME :
Edita

POSTS :
310

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
caramcream

CLAIM :
Richard Madden


2016-11-09, 19:27

Tai, kad negali būti šalia Saros, Dominykas žinojo jau nuo tos akimirkos kuomet ją sutiko. Ir taip yra ne dėl šlykštaus mirties kvapo tvyrančio aplink. Tačiau, vilkolakiui desperatiškai reikėjo kažkuo rūpintis. Iš dalies dėl to, kad pats susitvarkytų savo gyvenimę, kurio 90% ėmė praleisti baruose. Tik ar dėl to reikia pasmergti jauną merginą kančioms? Ne tikrai ne. Tai ir buvo viena iš pražasčių dėl kurios Dominykas dabar atsidūrė po medžiu šalia senos trobelės. Jis norėjo tiesiog atsikelti ir išeiti, o kartu ir grįžti atgal. Visgi, taip kaip buvo ankščiau - niekada nebus. Rašalas jau išdžiuvo.
- Ne. - Tyliai ištarė vampyriukei atvėrus trobelės duris, tačiau iš jo lūpų išsklido tik keistas murmtelėjimas. Mergina dar turėjo ten pabūti. O jai pasirodžius arčiau, vyras pasigailėjo savo pasakytų žodžių. Dominykas mylėjo ją. Tačiau, blondinukė per jauna. Per daug jauna, kad suprastų grėsmę, kurią atneša buvimas šalia šio vilko. Jis tikrai nenorėjo paversti Saros gyvenimo nuolatiniu bėgimu, o dar blogiau - užbaigti jį vos prasidėjusį. Visgi, šviesiaplaukei prisiglaudus, Dominykas nesugebėjo atstumti.
- Auksaplauke, gi sakiau, kad man ne vieta šalia tavęs. - Po kelių akimirkų tylos sušnibždėjo vilkas uosdamas nuostabų jos plaukų aromatą, sumišusį su mirties kvapu, kuris tvyrojo aplink vampyrę. Ir jis nė nepajautė, kaip apglėbė liauną Saros liemenį, kad šiai nereiktų nejaukiai prisipausti. - Kodėl tu grįžai? Kodėl nenori, kad tave palikčiau? - Galiausiai prabilo, žvelgdamas merginai į akis ir bandydamas suprasti ką ši dabar galvoja.



You are my safe haven. With you I'm the best version of myself. I would die for you a thousand times. And then I would come back to you. You are, have been, and always will be, my dream.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2016-11-12, 22:39

Tikriausiai sunku būtų rasti kitas rases, kurios taip iš prigimties spinduliuotų tokią neapykantą, bet regis jiems dviems pasisekė nusižengti visoms taisyklėms ir pasijusti šį tą daugiau. Ward jai nebuvo tik vilkolakis - į jį Sarah žiūrėjo kaip į mylimą vyrą, gelbėtoja, kuris buvo šalia jai pačiais sunkiausiais gyvenimo etapais ir dėl to ji visuomet buvo dėkinga. Galbūt todėl buvo kiek nutruktgalvė ir leido sau rizikuoti nė nesusimąstydama kiek jo prieš tai ištartuose žodžiuose buvo tiesos. Vampyrei tai nerūpėjo, Bloom pasaulis buvo ir taip sujauktas, tad dar viena bloga žinia mažai ką galėjo lemti, juk ji vis dar tikėjosi, jog Dominick jos taip lengvai nepaliks.
Tikriausiai vos pastebėjusi, jog vilkas pats kovoja su savo jausmais, prieštaraujančiais tarpusavyje ir pasinaudojo tuo it kokia silpnybe glausdamas prie jo tvirtai ir uosdama taip pažįstamą kvapą.
- O dar prieš tai sakei, kad visuomet mane saugosi ir nepaliksi, - murmėjo visiškai nekreipdama dėmesio į jo žodžius. Sarah ištiesų buvo per jauna, galbūt kiek per naivi, o labiausiai jautėsi sutrikusi, vieniša ir netgi išsigandusi, tik bijojo labiausiai ne vilkų gaujos, o to, jog liks visai viena. Jusdama kaip jo rankos apsiveja jos liemenį po truputi Sarah rimo, pyktis viduje vis labiau virto tiesiog nerimu ir sumišimu. Šiek tiek atsitraukusi ji nežymiai pakreipė galvą ir po akimirkos pamąstymų tiesiog nuleido akis. - Nes be tavęs daugiau nieko neturiu. Manau dėl to verta rizikuoti.
Tyliai atsidususi Bloom švelniai papurtė galvą. Veide atsirado sarkastiška šypsenelė.
- Jei jau manei, kad taip lengvai leisiu tau išeit, tai išties klysti. Taip galbūt aš karštakošė ir atsiprašau dėl to kaip su tavimi kalbėjau, bet prašau prašau daugiau niekada man nesakyt, jog tu man pavojingas, - balsiuko tonas kiek pasikeitė ir sušvelnėjo.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Hope is the worst of evils,
for it prolongs the torments of a man.
Hope is the worst of evils,  for it prolongs the torments of a man.
NAME :
Edita

POSTS :
310

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
caramcream

CLAIM :
Richard Madden


2016-11-13, 21:02

Sarą globoti vilkas apsiėmė pirmiausia tam, kad paerzintų jaunėlį brolį ir tik tuomet ėmė jausti jai šiltus jausmus. Tačiau dabar, Dominykas nežino ką daryti. Jis galėtų išsiveržti vampyriukę kur nors toli. Visgi, išeiti iš Cul De Louf Ward negalėjo. Pirmiausia, brolis niekada neišleistų, o antra ir jis pats nenori palikti gaujos, kuri lyg ir tapo nedidele šeima. Čia, Dominykas ir atsistoja į kryžkelę kur privalo rinktis tarp brolio ir jaunos vampyrės, kurią ką tik sutiko ir priėmė savo globon.
- Aš nenoriu, kad jie tave nuskriaustų, Auksaplauke. - Tyliai prabilo Dominykas, bandydamas paaiškinti kodėl merginai gręsia pavojus. - Jei jie tave čia ras, kai manęs nebus šalia - sudrąskys į skutelius. O jei ir aš būsiu, nemanau, kad tai sutrukdys, o kaip tik labiau paskątins. - Atsiduso vilkas ir švelniai perbraukė per merginos plaukus. Vyras taip ir nesuprato kas jį paskatino po savo sparnu priimti Auksaplaukę. Gal būt tai, kad jauniklę paliko kūrėjas, o pats Dominykas būdamas dar mažas neteko tėvų ir žino ką reiškia nežinoti kas esi, nieko nesuprasti.
- Aš noriu, jog tu būtum laiminga ir saugi, Auksaplauke. Aš pats bijau, kad galiu tave nuskriausti. - Švelniu balsu kalbėjo Dominykas, nors mintys pagaliau šiek tiek rimo, o Saros buvimas šalia vertė atsipalaiduoti ir akimirkai viską pamiršti.



You are my safe haven. With you I'm the best version of myself. I would die for you a thousand times. And then I would come back to you. You are, have been, and always will be, my dream.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2016-11-14, 23:19

Sarah nė nenumanė, kad ji pati kėlė didžiulį pavojų Dominick. Ir ne vien tuo, kad turėjo aštrius dantukus ir itin sunkiai pažabojamą būdą. Buvo ištiesų sunku suvaldyti vampyriukę ir ne vien dėl itin jauno merginos amžiaus ar patirties stokos vampyrės kailyje, bet ir palikta kūrėjo vargiai būtų pati viena išgyvenusi. Nors buvo itin stipri ir jau bent dalį to ką geba ji jau buvo išbandžiusi, galėjo visuomet tapt lengvu kasneliu už ją senesnėms ir galingesnėms būtybėms.
- Ir nenuskriaus. Aš ištiesų stengiuosi, bet... - trumpam nutilusi Sarah tiesiog sugniaužė pirštus į kumščius lyg norėdama nutildyti viduje vėl besiveržiantį norą šaukti. Merginai atrodė, kad ir ką darytų vis vien susilauks priekaištų ir tai šviesiaplaukę tiesiog vedė iš proto. Ji negebėjo suvokti viso to kaip rūpesčio, kaip savotiško meilės išraiškos, visa tai apie ką jiedu šiandien kalbėjo Sarai atrodė tik bandymas išskirti jų kelius. - O jei jie tokie kaip tu? Ar mane radęs irgi neturėjai sudraskyti į skutelius?
Kiek nustebusi paklausė. Nors Sarah žudė ji tai darė tik tam, kad išgyventu. Merginos pasąmonėje nė nebuvo sukirbėjusi mintis, kad ji galėtų žudyti ką nors vien dėl kitos rasės, tad jai buvo sunku susivokti apie ką kalba Ward, juk tokiame stipriame kūne vis dar buvo įkalinta paauglės siela, kuri nė nebuvo susivokusi, kad niekada niekada nepasens nė diena ir nebeužaugs.
Jam pradėjus glostyt jos plaukus Bloom kiek pakreipė galvelę į šoną leisdama vyrui pirštais perbraukt per jos skruostą. - Aš esu laiminga ir saugi tik su tavim, Dominick.
Tyliai sumurmėjo ir pakėlė į jį akis. Nežymiai papurčiusi galvą Sarah vos vos šyptelėjo. Netikėjo tuo ką jis sakė.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Hope is the worst of evils,
for it prolongs the torments of a man.
Hope is the worst of evils,  for it prolongs the torments of a man.
NAME :
Edita

POSTS :
310

REPUTATIONS :
63

CREDIT :
caramcream

CLAIM :
Richard Madden


2016-11-15, 10:14

Tai, kad gauja galėjo sudrąskyti jį patį į skutelius - Dominykui buvo nė motais. Vyras vis tiek žinojo, kad vieną dieną turės palikti šią ašarų pakalnę. Tik mintis, kad Sara liks viena, be mokytojo, apsaugos , be jo, nedavė ramybės. Gal tikrai verta keliauti kur akys veda? Kad ir į kokią tolimą salą, kur žmonės nė nėra girdėję apie antgamtines būtybes. Glostydamas merginos plaukus, Dominykas tik apie tai ir galvojo, bandydamas nuteikti save, jog nieko neatsitiks, jei paliks brolį vieną Cul De Louf.
- Yra tokių, kurie tau nieko nepadarytų. Tačiau dauguma, sužinoję, kad tave radau, išgelbėjau ir dabar prižiūriu - nė nesudvejotų. Žodis "vampyras" jiems tikras keiksmažodis. Todėl ir norėčiau, kad kuo greičiau persikeltum ten, kur daugiau judėjimo. - Baigęs savo aiškinimus nutilo Dominykas ir vėl įniko galvoti apie tai, ką reikėtų daryti toliau. Aišku, kad Saros į miestą - išleisti negalima. Ten, ji tik kankintųsi, norėdama numalšinti troškulį ir juosdama kraujo kvapą. Nors, šito ir nesuprato, tačiau tokių kančių nenorėtų linkėti. Plius, mieste - daugiau antgamtinių būtybių, kurios tikrai sugalvos pasinaudoti jauna vampyre.
- Aksaplauke... - Akimirkai vėl nutilo Dominykas ir priglaudė skamkrą prie jauniklės kaktos. Vyras niekad nesitikėjo, kad Sara jį pamils. Taip neturėjo nutikti. Tačiau ne jam apie tai kalbėti, kai ėmė jausti merginai tikrai daugiau nei norą rūpintis, saugoti. - Tikiuosi, kad šių žodžių po kurio laiko nepasigalėsi - Šyptelėjo ir kiek atsitraukė, kad galėtų pasižiūrėti į mielą jos veiduką. - Gal eime vidun, gi lauke šalta. Plius, nesaugu. - Atsiduso, prisiminęs, kad aplink gali šmėžuoti vilkai.



You are my safe haven. With you I'm the best version of myself. I would die for you a thousand times. And then I would come back to you. You are, have been, and always will be, my dream.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2016-11-15, 19:07

Ištiesų vampyrė buvo itin didelė savanaudė. Net jei mylėjo Dominick ji tikrai negalvojo ką santykiai su vampyre galėtų reikšti vilkolakiui, ypač gaujos nariui. Nors galbūt viskas tiesiog vyko per greitai ir Sarah dar nė nespėjo pagalvoti apie jų draugystės pasekmes. Kad ir kaip bebūtų mergina jautėsi kur kas geriau įsitaisiusi vyro glėbyje, kai visos jų santykių audros pamažu rimo.
- Viskas taip sudėtinga. Juk tai, jog esu vampyrė niekam nė nepakenkė. Maitinuosi tik gyvūnais ir na būdama žmogumi tikrai nebūvau vegetarė, tad nemanau, kad kas nors pasikeitė. - Sumurmėjo nesuprasdama visos tos nesantaikos prasmės. Nors Dominick buvo vilkolakis ir teoriškai jiedu turėjo būti priešais, bet su niekuo kitu ji nesijautė tokia saugi ir užtikrinta dėl savo ateities. - Matyt po šiandienos viskas jau nebebus kaip ankščiau. Manai aš pasiruošusi grįžti tarp žmonių?
Nė kiek neslėpdama šiokios tokios baimės ir netikrumo balse prabilo. Nežinojo kaip būtų jei pamatytų žmogų, juk Dominick tiek daug jai pasakojo apie vampyrus, kurie nesivaldo ir dar nebuvo sutikusi jokio žmogaus, tad nesijautė užtikrinta. Ypač jei sutiks sau artimų žmonių, kurie ko gero jau seniai palaikė ją mirusia ar tiesiog dingusia be žinios.
- Taip? - nežymiai kilstelėjo antakius ir tyliai atsiduso jam prigludus. Jautėsi laiminga. Bent šią akimirką negalvojo apie visas pasaulio blogybes laukiančias toliau už šios trobelės. Iš lėto pakilusi Sarah įsikibo į jo ranką sunerdama jų pirštus. Nesiruošė taip greitai paleisti mylimojo. - Eime.
Linktelėjusi nusivedė Ward į trobelę. Uždariusi duris paleido vyro ranką ir nuėjusi atgal prie židinio įmetė dar malkų.
- Papasakok man daugiau apie vilkus, - pažvelgusi į šį per petį paprašė.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
NAME :
lapė

POSTS :
213

REPUTATIONS :
7

CREDIT :
milkydose

CLAIM :
Emeraude Toubia

ABOUT :
Baby, I'm a sociopath,
Sweet serial killer.


2017-01-14, 23:14

Jau keletą dienų Sarah vaikščio iš kampo į kampą neturėdama jokio veiklos apart medžioklių, kurie nė nenumalšindavo vampyrės alkio. Ir nors Sara jau ėmė apsiprasti su kraujo troškuliu ir užduosi kraują nepuldavo šiept dantų, bet ko gero ji dar nebuvo pasiruošusi susitikti su žmonėmis, bet nepaisant to Dominyko žodžiai, kad ji dar turi daug ko išmokti ir dar pabūti čia merginą jau ėmė erzinti. Jai trūko kitokio gyvenimo, bendravimo, o galiausiai kamavo ir ilgesys vilkui, tad atrodė, kad tuoj ims lipti sienomis pati nežinodama ko nori. Galiausiai nusprendusi, kad šiai vietai neprošal šiek tiek apsitvarkyti pusdienį praleido kruopščiai šveisdama visus kampus ir taip mėgindama nuvyti mintis šalin, kol galiausiai nebeturėdama jokios kitos veiklos Sarah vėl įsitaisė savo mėgiamoje vietoje ant medinių sijų, nunarino kojas žemyn ir atsirėmusi kūrį laiką taip sedėjo, kol galiausiai merginai pabodo ir taip, tad nušokusi žemyn ši išėjo iš namelio. Įsitaisiusi lauke atsisėdo ant plikos žemės ir apsikabino rankomis kelius. Iškvėpdama šaltą orą ji žiūrėjo į toli stebėdama mišką. Gamta jai netgi ėmė savotiškai patikt, bet nepaisant to ji tebuvo paauglė, kurią toks gyvenimo būdas be galo slėgė.


 Stars, hide your fires
Let not light see my black and deep desires.
Back to top Go down
View user profile
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing "presence" in our existence.
Emotions - Happiness, anger, jealousy... Is the mind experiencing
POSTS :
75

REPUTATIONS :
7


2017-01-14, 23:58

Dominykas jau kelias dienas praleido mieste. Akimirkomis nenorėjo grįžti į trobelę. Viena vilko pusė norėjo keliauti į gaują ir pamišti šviesiaplaukę. Taip, jai būtų net geriau. Juk vilkai juos abu radę nužudytų, o be jo, Sara dar turėjo galimybę išlikimui. Sietle, niekas taip paprastai mitinių būtybių nežudo. Ir visgi, girtas, išsibaivęs ir vėl girtas, Dominykas pasuko link miško. Vyras nutarė, kad merginos kol kas nepaliks. Nebent, matys, kad dėl jo egzistencijos šalia iškilo baisus pavojus. Ir visgi, atsirūręs šalia trobelės ir girdėdamas bei užuosdamas, kad Sara ten, Dominykas nesirįžo žengti į vidų. Girtas, liūdnas ir pavargęs jis sustojo prie durų ir atsisėdo atsiramdamas į jas. Jei gauja sužinos, kad vilkolakis susirado vampyrę, abu bus pasmerkti pražūčiai. Tačiau, Dominykas negalėjo nusižengti savo širdžiai. Jis pamilo Sarą vos ją išvydęs.



One need not be a chamber to be haunted, one need not to be a house. The brain has corridors surpassing material place.
Back to top Go down
View user profile
 
Trobelė prie ežero
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 2Go to page : 1, 2  Next

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Ežeras-
Jump to: