| | |
| Author | Message |
|---|
TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
 |  2016-08-21, 19:37 | |
|  |
| | | |
| | 2016-11-14, 22:18 | |
| | Keliaudamas lėtais žingsniais Euclid dairėsi į šalis ieškodamas savo aukos. Jau kurį laiką nesimaitino, o ir donorų kraujas ėmė pabosti. Vaikinas vėl troško pajausti tą jaudulį, kuris apima atidžiai renkantis auką, apskaičiuojant kiekvieną žingsnį, kad niekas jo nepamatytų ir neatpažintų. Juk jis to ir labiausiai nenorėjo, nes jei išsiduotų tektų arba tą žmogų nužudyti, arba persikelti į kitą miestą. O čia jam jau ėmė patikti, ne tik pats miestas jį žavėjo, tačiau ir dar kažkas kvietė pasilikti lyg nežemiška jėga jį čia laikytų ir lieptų laukti kažkokio svarbaus įvykio. O Francis mokėjo laukti, per tiek amžių kantrybę buvo išsiugdęs puikią, todėl laikas jam jau praktiškai nieko nebereiškė. Sustojęs kiek atokesnėje vietoje giliai įkvėpė užpildydamas plaučius oro, pritvinkusio žmonių dvoku, užsimerkęs įsiklausė, kol galiausiai surado savo auką. Tai buvo mergina nusprendusi naktį pabėgioti, juk tokios dažniausiai ir susilaukia greitos mirties arba bent jau kraujo nusiurbimo. Wolfhart veidą nušvietė plati šypsena ir jis, pasinaudojęs vampyrišku greičiu, atsirado prieš merginą. Greit pradėjo veikti ir vaikino apžavai, tad mergina visiškai nesipriešino, kai jis paėmė ją už rankos ir nusivedė į atokiausią senamiesčio gatvelę. Tada prirėmė ją prie sienos ir įkando į kaklą, mėgaudamasis nepakartojamu kraujo skoniu užplūdusiu jo burną. |
| | | | TTS #1 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-15, 19:04 | |
| Vakaras jau buvo įpusėjęs , kone pusė aštuonių rodė Mary laikrodis tiksintis ant riešo . Nebuvo iš tų , kurios būtų laiko vergės, tačiau mieste ji praleido kiek daugiau nei pusė savo laisvadienio .Jos darbas žinoma nebuvo apibrėžtas laikotarpiu ar tiksliomis valandomis , o ir namuose galybės darbų ji neturėjo laikas vistiek šaukė gryžti . Buvo nuėjusi toli , todėl tuo pačiu keliu ėjimas būtų privedęs ją prie dar didesnio laiko užgaišimo , mergina nusprendė pasukti kiek artimesniu keliu . Per namų kiemus ir skersgatvius kurie raizgyne vedė link jos namų ,tai nebuvo slapta vieta,kartą ar du ji jau buvo ėjusi jais dienos metu . Todėl didelio diskonforto nejaučiama ši pasuko kiemų link . Vėjas buvo atšiaurus ir drėgnas todėl Mary tik tvirčiau susisupo į savąjį kardiganą rankutes paslėpdama po didele apykakle.
Kelias buvo tylus ir vienišas , nebuvo girdėti jokių pašalinių garsų , atrodė jog kiemais ji ėjo vienuj viena . Nors valandų dar nebuvo labai daug , visi jau sedėjo sulindę namuose , kaži ar išsigandę šalčio ? Mhm , kolkas jos mintys buvo toli nuo visų gyvenimiškų problemų , eidama tesugebėjo mąstyti apie visai nereikšmingus dalykus iki akimirkos kai pasuko link skersgatvio prie senamiesčio , buvo kaip niekur tamsu . Kas kelintame žingsnyje ji kliuvo už akmenuoto tako , sunkiai sugebėjo įmatyti kur eina . Tik sušmėžavusi figūra tamsoje privertė ją akimirkai sustoti , - Atsiprašau?, - ši kiek garsiau šūktelėjo , norėdama įsitikinti ar yra viena .Tačiau atsakymo ji nelaukė iš savo rankinės išsitraukusi mobilųjį telefoną pasišvietė juo kelią , buvo malonu kai akys užčiuopė šviesą ir ši pakėlė akis į visai netoliese buvusią figurą lengvai atšokdama atgal ,- Kas per , - ji tai ištarė ypač tyliai . Kraujas sruvo merginos kaklu ir šviesiais drabučiais , kas sukėlė Mary nemažą šoką . Ji žinojo apie kitokias butybes , na iš pasakų ir tiek kiek pasakojo jos dabartinis draugas Henris , tačiau sutikusi toko gyvai nebuvo . Šiuo metu jos kūną užplūdęs šaltis privertė ją nevąlingai trauktis tolyn , į kiek saugesnę erdvę .
|
| | | |
| | 2016-11-15, 19:56 | |
| Prispaudęs merginą prie sienos lėtai gėrė jos kraują su kiekvienu gurkšniu semdamas jos gyvybės syvus. Tai buvo pats didžiausias malonumas, kurį sau leisdavo taip retai. Juk šiais laikais negalėtų žudyti ar medžioti žmones taip paprastai, labai greitai atkreiptų dėmesį į save. Tada greitai kiti atkreiptų į jį dėmesį ir norėtų atsikratyti. O jis ne šiaip išgyveno tris tūkstančius metų, kad taip paprastai imtų ir išsiduotų. Tačiau Euclid jautė, kad ši diena buvo ypatinga, kažkuo išskirtinė, todėl leido sau pasmaguriauti. Jeigu būtų katinas tai tikriausiai pradėtų murkti iš malonumo. Laimei mergina lengvai pasidavė jo apžavams ir visiškai nereagavo į jo veiksmus. Ji ramiai stovėjo lyg koks nors vampyras kiekvieną dieną ją nusivestų į šešėlius ir siurbtų kraują įkandęs į kaklą.
Francis dar nebuvo visiškai apsisprendęs nužudys merginą ar tik pasisotins ir tada, privertęs ją viską užmiršti, paleis. Jis nepriskyrė savęs nei geriems, nei blogiems vampyrams, todėl bet kuris sprendimas jo visiškai nebūtų sujaudinęs. Wolfhart sąžinė jau senai buvo numirusi, todėl žudydamas jis nejautė visiškai nieko. Atimdamas gyvybę jis jautėsi lygiai taip pat kaip eidamas pasivaikščioti ar domėdamasis mokslo naujienomis. Staiga išgirdo dar kažkieno žingsnius, kas privertė jį atsitraukti ir nusikeikti. Dabar itin džiaugėsi dėl savo aštresnės regos, nes ir tamsoje matė tiesiog puikiai. Apsisukęs pažvelgė į tolį ir net papurtė galvą netikėdamas savo akimis. Prie jo artėjo Daenerys ir atrodė visiškai taip pat kaip ir kituose gyvenimuose. Jo ledinė širdis po tiek metų vėl pradėjo plakti, tačiau jis vis dar nebuvo įsitikinęs, kad tai tikrai ji, atrodė, kad tai tik gražus sapnas iš kurio greitai pabus. Taip ir prastovėjo ištiktas menko šoko, o atsigavo tik kai mergina apšvietė jį telefonu. Tik tada prisiminė kaip viskas atrodo ir greit apsisukęs pažvelgė į savo auką, - Tu nieko neprisiminti, kas ką tik įvyko, o jei kas klaus iš kur tokios žymės ant kaklo, pasakysi, kad įkando šuo, kai parkritai bėgiodama,-aiškiai tardamas kiekvieną žodį ir žiūrėdamas tiesiai jai į akis pasakė, - O dabar bėk,-tyliai sumurmėjo ir pastūmėjo ją. Atgalia ranka nusibraukė kraujo likučius nuo burnos, o tada pažvelgė į Mary. Prieš ką nors pasakydamas apmąstė žodžius, nenutuokė ar ji iš vis prisimena jį, ar kas pati yra. Žinojo tik viena, kad jo apžavai ant jos neveiks, - Ar esi kada nors sutikusi vampyrą?-stengėsi šypsotis kuo mažiau šiurpiai, juk nenorėjo jos nuvyti, net ir iltis sutraukė. |
| | | |
| | 2016-12-27, 03:10 | |
| | Vos atvykęs į miestą Markas iškarto patraukė centro link, tikėdamasis rasti bent keletą naktibaldų, kad galėtų pasimaitinti. Kelionės jį visad labai išvargindavo, ypač šioji, po viso dešimtmečio sėdėjimo. Priėjęs senamiestį, kurio siauros gatvelės ir tamsūs užkampiai buvo puiki vieta pasimaitinti, vaikinas kiek sulėtino žingsni, ir ėmė dairytis sau aukų. Geriausias grobis buvo merginos einančios iš klubų, tad vaikinas įjungė žaviąją šypsenėlę, perbraukė ranka per plaukus ir pradėjo savo paiešką. |
| | | |
| | 2016-12-27, 03:20 | |
| | Vakarą praleidusi Sietlo universiteto vienos iš populiariausių brolijų namuose, suaktyvėjusią savo pusę pamaitino kaip reikiant. Demonė paralyžavo bent penkis miegančius tai tikrai, o to šiam kartui ir užteko. Kaip žinia hormonų ypatingai veikiami studentai ar tai būtų dienos, ar nakties metas, visuomet galvoja apie tą patį, tad ilgai mitusi jų seksualine energija bei įsisavinusi jų prisiminimus, Sophie sėkmingai įvykdžiusi planą pasišalino iš studentų miestelio. Kirsdama miesto aikštę, kurioje dar lingavo vienas kitas iš baro ar klubo judantis girtuoklis, tik šyptelėjo ir mėgavosi nakties vėsa. |
| | | |
| | 2016-12-27, 03:29 | |
| Besidairydamas į visas puses ir nužiūrinėdamas apgirtusias merginas, einančias iš barų ir klubų, vaikinas ieškojo pačios gražiausios. Jei jau maitintis, tai tik pačiu geriausiu ir gražiausiu grobiu, kitaip jis nemoka. Beeidamas, jis pastebėjo aikšte gana greitai praėjusią merginą, kuri dėl nežinia kokios priežasties, bet patraukė jo dėmesį. Nieko nelaukęs, vaikinas žaibišku greičiu atsidūrė už rudaplaukės nugaros.
- Tokiai merginai kaip tu, nederėtų naktį klaidžioti po gatves vienai, - lyg niekur nieko vaikinas atsistojo jai iš šono ir ėjo lygiai tokiu pačiu greičiu kaip ir ji, - mieste pilna visokių maniakų, - paslaptingai šyptelėjęs, vaikinas apsidairė ir pažvelgė į merginą. |
| | | |
| | 2016-12-27, 03:37 | |
| Tas jausmas, kai lauke pakankamai žema temperatūra ir išpūtęs susikaupusį orą plaučiuose į išorę ir kai pamatai kaip jis virsta šaltais garais, leido Jasmine suprasti, kad žiema tikrai prasidėjo, o šaltį ji dievino daug labiau nei sunkiai pakenčiamą ir sekinantį vasaros karštį. Atėmus šūksnius ir vieną pasitaikiusį prieš kelias akimirkas švilptelėjimą į Crimson pusę, šviežias ir aiškiai girdimas balsas netrukus privertė sukaustyti dėmesį į save.
- O kas jei ką tik sutikai vieną tokių,- eidama toliau žiūrėjo į priekį nepasukdama galvos leido sau pasižaisti su ją prisivijusiu asmeniu. Darėsi įdomu, o kai šiąnakt tokia aktyvi jos tamsioji pusė buvo, Jasmine šios pilnai dar neužtemdė ir elgėsi kiek kitaip nei visuomet. |
| | | |
| | 2016-12-27, 03:50 | |
| išgirdęs jos žodžius vaikinas šiek tiek prisimerkė. Jis jautė, kad kažkas su ja ne taip, kad ji nebuvo tik paprasta mergina. Na bet tai jam nekliudė, jis norėjo pasimaitinti ir alkis su kiekviena sekunde tirpdė jo geras manieras ir gerą nuotaiką. Vaikinas priėjo arčiau jos, jų rankos jiems beeinant beveik lietėsi.
- tuomet man labai pasisekė, - mirktelėjęs jai akele, vaikinas šiek tiek palenkė galvą, kad galėtų jai pašnibždėti į ausį, - tačiau tau nelabai, tokie maniakai kaip aš nėra pati geriausia draugija.. ypač naktį,- pašnabždėjęs, vaikinas meilei nusišypsojo ir ėmė įdėmiau apžiūrinėti mergina, bandydamas išsiaiškinti, kas čia per būtybė. Ragana? Sirena? Vampyrė? Jo galvoje ėmė suktis daug minčių. Jis norėjo maitintis, bet negalėjo tiesiog jos pulti, buvo kiek nusilpęs, tad toks žingsnis prieš nežinia ką, galėjo pakenkti jo gražiam veideliui. Tad vaikinas nusprendė pakentėti ir pažiūrėti, kas bus toliau |
| | | |
| | 2016-12-27, 11:26 | |
| Po pirmo jo pasisakymo Crimson šiek tiek sulėtino greitį ir pažvelgė į pašnekovą.
- Tiek ten iš tos laimės, tai ką veiki tokiu metu čia Sietle be to, kad pamatęs gražią merginą prie jos pribėgi ir bandai išgąsdinti?,- susidėjo rankas į kišenes ir žvelgdama į tolį ir koks tuščias miestas trečią nakties buvo, iš dalies ir džiaugėsi tuo, jei viskas pasisuktų netikėta linkme, bent jau liudininkų daug nebūtų.
- Kodėl laikai save maniaku, kuo toks ypatingas, na, pasigirk,- šyptelėjo žvelgdama giliai jam į akis. Jasmine jau spėjo pajusti, kad jis nebuvo paprastas žmogus, o kas jis iš tiesų buvo, dar negalėjo drąsiai konstatuoti. |
| | | |
| | 2016-12-27, 14:23 | |
| - neseniai atsikrausčiau, - greitai leptelėjęs, vaikinas atsistojo priešais rudaplaukę ir sustabdė ją. Markas lėtai pasilenkė arčiau jos, ranka nuo kaklo patraukė švelnius plaukus ir pasilenkęs arčiau jos kaklo, užuodė viliojantį merginos kraujo kvapą. Vaikino akys kas sekunde darėsi vis juodesnės ir žydros spalvos jose beveik nebuvo likę, jis vos laikėsi neįsisiurbęs jai į kaklą, tačiau įsisiurbė į kitą vietą. Pasilenkęs, Markas ją pabučiavo, netyčia šiek tiek įkasdamas į jos lūpas ir paragaudamas lašelio kraujo. Čia ir baigėsi visa jo kantrybė ir nenoras nukentėti, dar nežinia nuo kokios būtybės. Gaus per makaulę tai gaus.
- mėgstu merginas.. ypač jomis maitintis, - šelmiškai šyptelėjęs, jis viena ranka prisitraukė ją dar arčiau savęs, kad mergina negalėtų nuo jo atsitraukti, ir pažvelgė giliai į akis bandydamas paveikti jos protą, kad ji niekur nebėgtų ir neišsigąstu. |
| | | |
| | 2016-12-27, 14:44 | |
| Vaikino pasiteisinimas pasirodė tipinė frazė kurią galėtų pasakyti bet kas, ar tai būtų toks realus naujakurys ar žudikas, maniakas, prievartautojas, todėl išlikdama atidi nenuleido nuo jo akių.
- Tikrai, ir vienas atsikėlei, ar turi artimųjų kokių?,- vos spėjo pateikti klausimą kai įtartinas, nors žavų balsą turintis vaikinas pastojo kelią ir norom nenorom ji turėjo sustoti. Jasmine išliko rami ir aiškindamasi jo motyvus, ir tai, kaip jis jai priminė vieną kadaise panašiai besielgusį vampyrą, leido juos lengvai sutapanti, tačiau tai nieko nekeitė, kad įbauginti Sophie reikėjo šiek tiek daugiau. Jo bučinys buvo visiškai netikėtas posūkis jų pažintyje. Tokio posūkio ji nebūtų pripaišiusi, tačiau po to kai jis praliejo merginos kraują, Jasmine su delnu vožė per žandą ir nustūmė delnais į krūtinę atrėmusi. - Ką čia išdarinėji, nelysk prie manęs, ar supratai!!,- užrėkė ant jo šiek tiek pakeltu balsu. Kol dar nespėjo atsistoti, Jasmine labai greitai nuo jo tolo vis spartindama žingsnį ir vengdama dar vienos akistatos su juo.
|
| | | |
| | 2016-12-27, 15:03 | |
| gavęs smūgį į savo dailųjį veidelį, jis kiek susinervino. Tas smūgis šiek tiek supurtė jo smegenis ir jam pasirodė, kad ta mergina ir jos balsas jam yra labai pažįstami. Jai pabėgus, vaikinas ramiai atsistojo ir stebėjo tolstančią merginą.
- bėk nebėgus, vistiek susirasiu, - prunkštelėjęs sau panosėj, Markas staigiai apsidairė. Išgirdęs sau už nugaros žingsnius jis atsisuko ir išvydo svirduliuojančią blondinę. "Na tiks ir šita" pagalvojo vaikinas ir staigiu judesiu prisiartinęs prie jos, nusitempė į tamsą, kurioje pagaliau galėjo ramiai pasimaitinti. Po smūgio jis buvo šiek tiek įsitempęs, tad iš merginos nelabai, kas liko. Neturėjo jis savitvardos, kai kalba pasisukdavo link žudymo, ką jau padarysi.
Atgavęs jėgas, Markas vėl ėmė galvoti apie tą rudaplaukę. Jis turėjo puikią atmintį ir tikrai žinojo, kad jau yra su ja susidūręs, tik niekaip neprisiminė jos vardo. Vaikinas, sekdamas Jasmine kvapu, ėjo ta pačia puse, mėgaudamasis vėsiu oru. Tas oras greitai pravėdino jo galvą. Praėjęs vieną gėlių krautuvėlę, kuri jau buvo beatsidaranti, vaikinas sustojo užuodęs jazminų kvapą, kuris jam priminė sutiktą merginą.
- Jasmine... - prisiminęs jos vardą, vaikinas patenkintas nusišypsojo ir nuėjo tolyn. Dabar jau žinojo, kas toji mergina ir kodėl ji jam atrodė tokia pažįstama. |
| | | |
| | 2016-12-27, 16:53 | |
| Papūtus vėjui, vaikinas vėl pajautė jos kvapą ir nieko negalvojęs pasivijo ją. Lėkė vampyrišku greičiu, nebijodamas, kad kas nors jį pamatys, nes lauke dar buvo prietema.
- kaip matau, vis dar mėgsti trankyti į veidą, mieloji, - vėl atsistojęs jai iš šono, vaikinas šyptelėjo puse lūpų ir pažvelgė į akeles, tikėdamasis, kad ji irgi prisimins jį, išgirdus žodį "mieloji", kuriuo jis visada ją vadindavo. |
| | | |
| | 2016-12-27, 16:58 | |
| Jasmine palikusi savęs nekontroliuojantį ir rankų nesugebantį prilaikyti vampyrą užnugaryje, toliau ėjo pustuštėmis gatvėmis nesidairydama, pritraukti bent menkiausio dėmesio ji nenorėjo. Kuomet jau buvo beveik priėjusi automobilių stovėjimo aikštelę ir rankinėje ieškojo raktų šiam atsirakinti, vėl pasigirdo jo tas meiliai įkyrus balsas. Giliai įkvėpusi ir atsidususi atsisuko jau ruošdama kumščius į darbą.
- Mieloji? Ar aš kažko neatsimenu, ar kaip čia išeina? Iš kur tu mane pažįsti?,- susitvarkiusi jo padarytą žalą ant savo kūno, Crimson ją pridengė maskuojamomis priemonėmis, dabar jau niekas nebūtų pasakęs, kad čia kažkas įvyko. - Laukiu išsamaus pasakojimo,- piktdžiugiška šypsena sušvelnino situaciją, bet Jasmine ir toliau nenuleido žvilgsnio. |
| | | |
| | 2016-12-27, 17:18 | |
| Atsirėmęs į rudaplaukės mašiną, vaikinas šiek tiek susiraukė, kad ji jo neprisiminė, bet negalėjo jos kaltint, jie tikrai ilgai nesimatė.
- Gėda, mieloji, neprisiminti manęs... vaje vaje, - pakraipęs galvą, Markas lengvai šyptelėjo prisiminęs, kaip jie susipažino. Tą naktį Markas sėdėjo bare ir buvo taip neblogai apgirtęs, bandė skandinti liūdesį, kurį sukėlė nepavykę santykiai su viena mergina, kuri jo ledinėje širdyje, buvo sužadinus stiprius jausmus. Aišku, jis nebūtų Demarcusas, jei išvydęs Jasmine nebūtų pradėjęs jos kibinti. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad kaip ir per šį susitikimą, taip ir per patį pirmą, vaikinas gavo antausį. Tik šįkart žymiai stipresnį, matyt, treniravosi. Žinoma, pasinaudojęs jos neblaivumu, vaikinas po smūgio sugebėjo sulaukti jos malonės ir jiems visai neblogai sekėsi bendrauti.
- mhm... susipažinom kažkada bare, trinktelėjai į mano dailųjį veidelį, visai kaip ir šiandien.. Nepameni? - vaikinas pažvelgė į ją kilstelėdamas antakius ir šyptelėjo. |
| | | |
| | 2016-12-27, 18:09 | |
| Atgaminęs praeitą vakarą kai Jasmine turėjo garbės pagražinti jo veidą smūgiu į tą pačią vietą kaip ir šiandien, visiškai nuramino ir prajuokino merginą.
- Oi labas, Demarkusai, žiūriu tavo veidas jau visai neblogai atrodė prieš man jį vėl patobulinant. Kaip tu laikaisi, ir toliau darbuojiesi prie seno amato, ar jau kiek išaugai iš to?,- kikendama ir pati netrukus atrėmė užpakaliuką į savo automobilio kėbulą. Seni geri laikai.. šitą nutikimą Crimson prisimindavo su šypsena, nes tai jis ir sukeldavo, dar kažkada Jasmine pamąstydavo kaip šis gyvena ir va, gyvas, sveikas, tik nelabai lygaus veido dabar jau. Nieko, viskas kažkada užgyja, ypač kai jis vampyras, praeis dar mažiau laiko kol išnyks be pėdsako tas menkutis įbrėžimas dar šviežiai padarytas. |
| | | |
| | 2016-12-27, 18:50 | |
| - jis dar geriau atrodytų, jei nebūtum trenkus, - mirktelėjęs akyte, vaikinas nusijuokė, - o dar geriau visas atrodyčiau tavo lovoj, nenorėtum praleist tokio reginio, - viliojančiai nusišypsojęs, vaikinas pasislinko arčiau Jasminos ir nusijuokė. Nuo jų susipažinimo dienos, mergina jau turėjo žinot, kad jis nešvankėlis, tad tikėjosi, kad prisimins ir supras, jog jis juokauja ir nedės antro antausio.
- Mieloji, aš visada laikausi puikiai, - pasukęs galvą į jos pusę vaikinas vėl mirktelėjo jai akute. Atsistojęs priešais ją, vaikinas lėtai nužvelgė ją nuo galvos iki kojų ir išsišiepė, - O tu kaip laikaisi? Iš išvaizdos sakyčiau, kad net labai gerai, - šyptelėjęs jis vėl atsirėmė į mašiną, visai prie pat jos. |
| | | |
| | 2016-12-27, 19:08 | |
| - O nesutinki su tuo, kad randai žmogų puošia, kaip koks karo veteranas, galėtum apie gautus pasakoti ir pasakoti ateities kartoms,- nusijuokė. Delnais atsirėmusi į kapotą pasikėlė ir atsisėdo ant jo, rankas laikydama ant kelių.
- Kažkaip netikiu, kad kažką gero joje galėtum parodyti,- toliau šaipydamasi vis mastė, kad niekada nebuvo jo mačiusi su kokia panele, ar jo rimtų santykių su ilgalaike mergina. Toks palaidūnas berniukėlis vis slystantis gyvenimo keliu ir besimėgaujantis jame pasitaikiusiais grožiais ir tokiais saldžiais kasneliais kaip Jasmine jis buvo ir išliko.
- Kuo puikiausiai, gyvenime nieko netrūksta, nesiskundžiu. O ką, pasiilgai, kad domiesi mano gyvenimo peripetijomis, ar vėl kokį planą sumastei, kokius mėgsti kurpti,- kikendama pažvelgė akimirkai į aikštelės šviesas ir vieną jų blausiai mirksinčią, bet vis palaikančią šviesą viename iš požeminės kampų.
|
| | | |
| | 2016-12-27, 19:23 | |
| -randai nieko blogo, bet be jų dar geriau,- apsidairęs vaikinas vėl sutelkė žvilgsnį į ją.
- ooo, - vaikinas išgirdęs jos žodžius nusijuokė, - mažyt, nežinotum kur dėtis, kai parodyčiau viską, ką moku, - baigęs juoktis, vaikinas kiek surimtėjo ir vėl išmetė savo firminį sexy smailą, perbraukdamas pirštu per jos šlaunį. Jam patiko tie visi atsitiktiniai nuotykiai su merginomis ir jis to neslėpė, dar nesutiko tokios, kuri jam būtų buvus tokia svarbi, kad pakeistų savo gyvenimo būdą, bet dėl to tikrai nesiskundė ir per daug negalvojo apie tai.
- kokie dar planai.. tiesiog domiuosi drauge. kaip nepasiilgsi tokio mielo veidelio,- mirktelėjęs merginai, Markas prigulė ant kapoto šalimais jos, atsirėmė į priekinį mašinos stiklą. Džiaugėsi, kad sutiko pažįstamų veidų, Sietlas iškart pasidarė mielesnis širdžiai miestas. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
