Autobusų stotelė

Guest Guest

2016-10-30, 20:07

Guest Guest

2016-10-30, 21:17

Saulė pasislėpė už horizonto prieš kelias valandas, įsižiebė naktiniai Sietlo žibintai menkai apšviesdami niekada nemiegantį miestą. Mary kaip tik šią akimirką, truputis po dešimtos, rakino mažos sienamiesčio kavinukės duris. Žmonių šiandien nebuvo labai daug, todėl mergina pavargti smarkiai nespėjo. Įsidėjusi raktus saugiai į nedidelį rankinuką, mergina persimetė jį per petį ir nuėjo senamiesčio gatvėmis link artimiausios stotelės. Po dviejų minučių ji buvo pakėlusi akis į tvarkaraštį, paskutinis autobusas vežantis iki namų, pasirodys tik už pusvalandžio. Tačiau darbas buvo pakankamai toli nuo šilto buto, kad mergina pasiryžtų keliauti pėsčiomis, todėl nusprendė palaukti iki kol autobusas atvažiuos. Paskutiniai keleiviai, laukę stotelėje sugužėjo į ką tik atvažiavusį autobusą. Deja, jis buvo ne tas, kurio Faith reikėjo. Susisiautusi į savo ploną nertinį Mary stovėjo šalia gatvės ir viltingai laukė pasirodančio reikiamo autobuso žibintų.

2016-10-30, 21:41

Darbo laikas savivaldybėje jau senokai buvo pasibaigęs. Tačiau Zakarijus eilinį sykį dirbo viršvalandžius. Jis nors ir nelaikė savęs geru darbuotoju, bet jeigu jau susiimdavo, tai pasimiršdavo apie realų gyvenimą. Kai į jo kabinetą užėjo valytojas, tik tada pakėlė akis nuo bylų. Visos jos, mistinių būtybių neatsargumas ir kūnų mėtymas kur papuolė. Įsipylė taurę romo, pasiūlė valytojui, bet šiam atsisakius, gurkšnodamas gėrimą jis ėmė dėlioti popierius į vietas. Šnekėjo su darbuotoju, pasidomėjo kaip jam sekasi, kaip šeima ir panašiai. Po dešimties minučių ispanų tautybės darbuotojas išėjo, o paskui jį ir Hektoras. Įsėdo į automobilį, net negalvojo, kad vairuoja išgėręs. Išsukęs iš aikštelės dar pamojavo naktiniam sargui ir pasuko link namų. Gatvės jau buvo aptuštėjusios, ypač tos kurias rinkosi Zakarijus. Važiuojant už šio akių užkliuvo šviesūs plaukai. Skaistus veidas, lygi oda, smulkus ir trapus kūnas. Visiškai nederėjo prie tamsios, nuvalkiotos aplinkos. Šiek tiek sulėtinęs greitį vampyro akys įsmigo į jauną merginą. Galiausiai pasukęs prie stotelės šaligatvio, sustojo, nuspaudė mygtuką, bei pro jau atvirą langą, ėmė kalbinti merginą. - Panele, vis gi ne šiltai apsirengusi, gal pavežti? - Balsas skambėjo maloniai, veide spindėjo šypsena. Ką jau ką, bet užkalbinti jis mokėjo.

Guest Guest

2016-10-30, 21:57

Papūtus smarkesniam vėjui, Mary stipriau suspaudė nertinio skvernus, iš tiesų, kuomet ji ėjo į darbą buvo pakankamai šilta, tačiau dabar gailisi, kad apsivilko rudą, kelių nesiekiančią suknelę, geriau būtų pasirinkusi savo mėgstamiausius kiek nutrintus džinsus, ar tą ilgą sijoną, kurio net nekabina į spintą, kaip jį mėgsta dėvėti. Belaukiant reikiamo autobuso, netrukus stotelėje sustojo automobilis. Mergina instinktyviai apsidairė, argi neprieis žmogus prie mašinos, kurio atvažiavo pasiimti. Šiek tiek per žingsnį atsitraukė nuo gatvės, lyg padarydama vietos ieškomam keleiviui. Bet netrukus langas prasivėrė ir pasirodė šeriais apaugęs veidas. Veikėjo šypsena atrodė šilta ir maloni, žodžiai taip pat neskambėjo šiurkščiai ar nepatikliai, bet Mary nebuvo tokia naivi mergaitė, kuri liptų į nepažįstamojo automobilį. - Labas vakaras, - pasisveikino kur kas kukliau, jausdama kaip nuo drąsos stygiaus nurausta menkai skruostai, tačiau vakaro tamsa raudonį turėjo pakankamai užmaskuoti. - Ačiū už pasiūlymą, bet nesivarginkite, parvažiuosiu pati, - maloniai atsisakė, kad ir kaip viliojo nepažįstamojo pasiūlymas, kadangi buvo pakankamai šalta, o ir autobuso tektų laukti visą pusvalandį...

2016-10-30, 22:11

Tikriausiai būtų važiavęs ir pravažiavęs, bet šita dėlionės detalė, visiškai netiko prie šio miesto. O gal ji buvo kokios kitos rasės? Todėl smalsumo vedamas ir sustojo. Šiai mandagiai pasisveikinus, jis tik plačiau nusišypsojo šiek tiek prisimerkdamas. Net keista, kad pačią pirmą akimirką nebuvo pasakyta "aš turiu vaikiną" arba "iškviesiu policija" miesto merginos labai lengvai atkalusios šias frazes. Dilbiu pasirėmęs į rankturį šalia vairuotojo sėdynės, nukėlė kitą ranką nuo vairo. Ne, Zakarijus nepriima neigiamu atsakymų. - Oj, nesijaudink, toks man ir vargas, vienas malonumas vairuoti. - Šiaip jau būtų ir išlipęs ir akį pamerkęs ir dureles atidaręs, bet kažkodėl nenorėjo jos taip gąsdinti. Dar nesuvokė kas per būtybė ji yra, į žmogų ir elgesio nepanaši, nebėga ir ne barakuda, nešoka į automobilį. - Galiu lažintis, kad tave pargabensiu namo greičiau nei autobusas. - Dar šiek tiek pasilenkęs jis palenkė rankenėlę, stumtelėjo dureles ir atsivėrė kelias sėstis ant keleivio sėdynės.

Guest Guest

2016-10-30, 22:21

Toks vyro atkaklumas kiek baugino. Ar iš tikro jis norėjo tik padėti? O galbūt nusivežtų į kokią vietą ir Mary taptų tik dar vienas kriminalinių žinių reportažas? Ne, ji nenorėjo rizikuoti savo gyvybe, tačiau tuo pačiu nenorėjo likti nemandagi ar pasipūtusi, galbūt šis vyras tikrai nori tik gero.. Plėšoma dvejopų jausmų, mergina dar vieną žingsnį žengė atatupsta atsivėrus mašinos durelėmis. Salonas, kaip ir pati mašina, atrodė pakankamai prabangiai, net ir tokiame automobilyje kaip šis neteko jai sėdėti. Tačiau net toks faktas nesugundė pakankamai šviesiaplaukės, kad ji pasiduotų vyro siūlymams. - Nenoriu piktnaudžiauti jūsų gerumu, tikrai labai ačiū už pasiūlymą, bet galiu parvykti namo pati, - dar kartą mandagiai atsisakė suspausdama delne tvirčiau savo mažą rankinuką. Nakties vėsa bei tamsa šią situaciją iš ties kur kas labiau šiurpino, ji nenorėjo vykti su nepažįstamuoju, kad ir koks jis malonus stengėsi būti. - Aš tikrai neskubu, galiu autobuso ir palaukti, - pridūrė prie to pačio kiek nedrąsiai nusišypsodama. Malonu, kai taip gražiai kalbina, kviečia, bet savisaugos instinktas iš visų jėgų rėkė, kad jokių būdu Rivera neturėtų sėsti į automobilį.

2016-10-30, 22:30

Šiai dar kartą atsisakius vampyras atsiduso. Nuleido akimirkai galvą, bei šią papurtę. - Mano vardas Zakarijus Vindsor, dirbu savivaldybėje, nieko blogo tau negalėčiau padaryti, - 'ko pati nenorėtum', - tiesiog kaip tėvas, nenoriu, kad jauna panelė sušaltų ir dar pasigautų kokį peršalimą. - Vėl pakėlęs akis į merginą, šiai dėstė savo mintį. Jeigu jis kažko užsimano, gauna, o dabar norėjo, kad mergina bent jau sėstų į automobilį, o kaip toliau, priklauso nuo jo nuotaikos ir šiaip, vakaro fantazijos. Windsor augo viską gaudamas ant lėkštutės, deja dabar viską pačiam reikia pasiimti ir regis šio vakaro auka, ši šviesiaplaukė. - Nagi, sėsk, kiek tu ten šalsi tame lauke. - Dar kartą ją paskatino su šypsena veide. Pakėlęs vieną ranką nuspaudė vieną kitą mygtuką ir automobilyje įsijungė klimato kontrolė, vos per pora sekundžių ėmė sklisti šiluma.

Guest Guest

2016-10-30, 22:50

Kai vyras kiek pagrindė savo siūlymą pavežėt, rodos, Mary baimė kiek nuslūgo. Štai ir vardą pasakė, užimamas pareigas, jis netgi buvo kažkieno tėvas. Apie tai pagalvojusi Rivera prisiminė savo tėtį, kuris tikriausiai lygiai taip pat pasielgtų tokioje situacijoje, pamatęs merginą naktį vieną stotelėje. Ponas Arthur Rivera tikrai sustabdytų automobilį ir pasisiūlytų pavežėt merginą, kad jos niekas neužpultų ir ant sąžinės jam būtų ramiau. Kai tokios mintys ėmė suktis galvoje, Mary pagaliau atsileido ir švelniai linktelėjo galva nusišypsojusi. - Gerai, - pagaliau sutikusi su pasiūlymu žvilgtelėjo į mašinos numerius ir juos įsidėmėjo. Priėjusi prie automobilio, atsargiai į jį įlipo, kad neišterliotų padais nublizgintų mašinos slenksčių. Uždariusi duris, mergina prisisegė saugos diržą, pajutus šilumą, per kūną nuvilnijo malonūs šiurpuliukai. - Labai ačiū jums, - padėkojo pažvelgus į tamsias Zakarijaus akis. Tuomet pagalvojusi, kad atsargumas gėdos nedaro, išsitraukė telefoną iš rankinuko ir nusiuntė pusseserei žinutę, kad jei dingtų, paskutinis žmogus su kuriuo ji buvo yra Zakarijus Vindsor ir prie to pačio parašė jo automobilio markę, spalvą bei numerius. Išsiuntusi žinutę, kurios nepažįstamasis neturėjo pamatyti, Faith pasijuto žymiai saugiau ir geriau. - Iš tiesų, čia žymiai šilčiau, - maloniai pakomentavo mergina, susidėdama rankas ant šlaunų kartu su rankinuku.

2016-10-30, 23:01

Galima sakyti nei akimirkai nebuvo nusukęs žvilgsnio nuo šios tyros būtybės. Tik kartą kitą, kai į galinį vaizdo veidrodėlį atsispindėjo kitų automobilių lempos. Ji tikrai čia netiko. Ji tiko šalia Zakarijaus, štai ką jis galvojo. Stebėtina, kaip dar nepagalvojo apie šios nuoga kūną. Nors tikriausiai ne daug trūksta ir mintys pasisuks ta linkme. Kad kas tėvas, ne auksinis jis tėvas, bet štai toks įvaizdis visuomenėje visados labai gerbiamas. Šiai sutikus jis linktelėjo, bei atsitiesė, nenorėjo jos gąsdinti ir tuoj pat lysti. Nors tiesa pasakius, dar aiškios vizijos net neturėjo. Uždėjęs vieną ranką ant vairo, o kitą ant pavarų svirties, akimirką ją stebėjo užsisegant saugos diržą. Jo akys užkliuvo už jos skaistaus kaklo. Kaip kitaip, vampyro prigimtis daro savo. Plona oda, tikriausiai toks pat nesuterštas kraujas, kaip ir jos išvaizda. Įkvėpdamas oro šis nusuko akis į kelią. - Kitaip ir būti negali, - dabar kai ši šalia, aiškiai suvokė, kad mergina žmogus, bet nesuvokė iš kur ji tokia... Kitokia. - Na tada sakyk, kur tave vežti? - Vėl pasukęs galvą į merginą, su šypsena pasakė įsistebėdamas į jos akis.

Guest Guest

2016-10-30, 23:24

Mary pirmą kartą sėdėjo nepažįstamojo automobilyje, niekas nebuvo jos privertęs to padaryti. Bet Zakarijus turėjo kažką tokio savyje, kas vertė merginą juo mažumėle pasitikėti. O galbūt sužaidė jo prisistatymas ar tai atkaklumas, Faith tiksliai to negalėtų įvardinti. Šildant automobilio kondicionieriui, pagaliau Rivera oda įšilo, skruostai nebebuvo tokie pabalę nuo šalčio, o pirštai - ne tokie sustirę. Be to, automobilyje buvo žymiai patogiau nei betkokiam kitam autobuse. Paklausta dėl gyvenamosios gatvės, Mary netrukus atsakė: - Rugiagėlių devyni, šalia daugiaaukščių, kelios mylios nuo čia, - ištiesų, Mary gyveno pakankamai nemažu atstumu nuo centre esančio senamiesčio. Netrukus ji savo šviesiomis akimis sugavo Zakarijaus žvilgsnį. Jis buvo iš ties kitoks, kupinas susidomėjimo, gilus ir tas akių tamsumas kažkuo traukė gilyn į save. - Beje, neprisistačiau pirmai... Aš Mary, Mary Rivera, - šyptelėjusi ji ištiesė ranką kol kas dar nevairuojančiam vyrui, norėdama užtvirtinti gana malonią pažinties pradžią. Nors ir vyras atrodė dvigubai vyresnis, tačiau turėjo kažką savyje tokio, kas traukė merginą. Jo kvapas, žvilgsnis, net ta šypsena, į kurią ilgiau pažiūrėjus gali imti suktis galva. Atrodo, Mary ką tik sužinojo jo tapatybę, bet tuo pačiu atrodė, kad jis ne viską dar pasakė ir turi gana pribloškiančią paslaptį.

2016-10-30, 23:33

Na taip, ne daug reikėjo, tik merginos kvapo, jos širdies plakimo garso ir Zakarijaus mintys aptemo. Žvelgdamas į merginą jis tik tegalėjo įsivaizduoji šios smulkų kūną po savuoju, o gal ant savojo. O ir ta plona kaklo oda gundė vampyrą pulti čia ir dabar. Prispausti ją prie kedės, uždėti lūpas ant kaklo, suleisti dantis, mėgautis ja.Bet šias mintis nubaidė jos balsas, o tiksliau adreso nuoroda. Variklis visą laiką buvo įjungtas, tik diržo šis nebuvo prisisegęs, tad neva norėdamas sukurti gerą įvaizdį, pakartojo šios judesius. Į ištiestą merginos ranką, atsakė tuo pačiu. Suėmęs jos delną, kuris palygint su jo buvo toks mažas, toks švelnus, dar nenuglūdintas gyvenimo. Nenorėdamas sukurti kokių minčių šiai, ranką vėl užkėlė ant vairo. - Malonu susipažinti Mary. - Pagaliau Zakarijus nuspaudė pedalus, atleido, permetė pavarą ir automobilis pajudėjo iš vietos. Dar kartą pakartojo judesius ir automobilis važiavo leistinu greičiu. O tai Hektorui tikrai nebūdinga. - Taigi Mary... Leisk spėti, tu nesi vietinė. - Tai sakydamas akimirką pažvelgė į merginą, bei šiai nusišypsojo. Per daug dėmesio neskyrė keliui, jo mintys dabar sukosi aplink šią trapią būtybė sėdinčia čia pat. Tokiam grobuoniui, kaip Windsor, čia labai gardus kąsnelis.

Guest Guest

2016-10-30, 23:42

Paspaudus ranką mergina kiek suraukė kaktą. Keista, mašinoje buvo pakankamai šilta, tačiau vyro delnas buvo gerokai šaltas. O galbūt jai tik taip atrodo, kadangi pati iš lauko ką tik? Nenorėdama pasirodyti įžūlia, Rivera nekomentavo Zakarijaus odos temperatūros, tiesiog atsiėmusi savo delną vėl jį padėjo ant šlaunies. Suurzgus varikliui, kai vairuotojas paspaudė akceleratoriaus pedalą, mergina paskutinį kartą žvilgtelėjo į stotelę, palydėdama kelias sekundes ją žvilgsiu. Vyro komentaras vėl atkreipė Faith dėmesį ir ši pradėjo stebėti tamsiaplaukį vairuojantį. - Argi tai taip akivaizdu? - lengvai nusijuokė mergina, mat Sietle ji dažnai tą girti. "Man rodos, tu ne vietinė", "iš kur būsi?", "tu kitokia" ir taip toliau. Kiek erzina tokie pastebėjimai, tačiau Mary niekuomet nepasimeta, ji didžiuojasi savo gimtine, net labai. - Tačiau jūs teisus. Esu ne vietinė, į Sietlą persikėliau prieš kelis mėnesius mokytis. Užaugau rančoje, sunku buvo išvykti, su tėčiu rūpindavomės žirgynu, veisdavome puikius ristūnus, treniruodavome juos nuo mažumės, - su nostalgija kiek daugiau išsipasakoja mergina, mat nejaukios tylos su nepažįstamuoju ji prisibijo. Geriau šnekėti, kad kelionė neprailgtų, negu nejaukiai tylėti važiuojant naktinėmis Sietlo gatvėmis.

2016-10-30, 23:50

Jos balsas buvo lyrinis, švelnus, ir tai jį tik dar labiau žavėjo. Kažkodėl jautė, o tiksliau jau po truputį ėmė planuoti kad tokį retą paukštelį reikia pasiimti sau. Į laisvę tokio nevalia paleisti. Taip. Pagaliau nusprendė, net keista, kad užtruko su planavimu, dažniausiai juk greit sugalvoja kaip elgsis su auka.O čia net nenorėjo jos vadinti auka, greičiau, laimikis. Nepertraukė jos, leido šnekėti, klausėsi jos pasakojimo. Jai baigus, pakėlė ranką nuo svirties bei paspaudęs mygtuką, pasukęs nedidelį indikatorių, įjungė vietinę radijo stotį, o garsas buvo visai tylus, it koks fonas ir tiek. - Tiesiog teko gyventi ne viename didmiestyje ir tokių kaip tu, labai dažnai matau, - sukdamas į posūkį šis tęsė savo mintį. - Neatrodai sugadinta, tyra, romi ir mandagi, netinki tokioje aplinkoje kaip vakarinis Sietlas. - Šis taip pat neketino apsiriboti keliais žodžiais. - Ir prašau, vadink mane tu, labai jau senas pasijaučiu su tuo jūs. - Akimirką pažvelgęs į merginą šiai nusišypso mirktelėdamas akį. - Nepasiilgsti gamtos, čia, Sietlo džiunglėse? - Kiekvienas jo klausimas turėjo prasmę, tai nebuvo tiesiog noras užpildyti tylą.

Guest Guest

2016-10-31, 00:03

Muzika iš ties tiko tokiai atmosferai, keista, tačiau Mary jautėsi pakankamai saugiai ir komfortiškai mašinoje su nepažįstamuoju. Ji juk kasdien bendrauja su kavinės lankytojais, ypač jei jų mažai, tenka ir prisėsti pabendrauti su kokiu malonesniu veidu. Todėl kavinėje ir atsiranda keli pastovūs lankytojai, viena močiutė, kuri neturi nei vaikų, nei anūkų, o giminaičiai visi mirę. Vaikinukas, baigiantis dvyliktą klasę, tačiau labai susižavėjęs Mary, kartą net atnešė jai baltą rožę skubėdamas iš po pamokų. Užaugusi užmiestyje, Rivera tiesiog turėjo kitokį nusistovėjusį suvokimą apie aplinkinius. Todėl tikriausiai ji tokia paprasta, šilta ir mandagi. Zakarijus atrodė visiškas kitoks negu šviesiaplaukė. Žmogus su patirtimi, tikriausiai daug išmanantis, daug matęs, užimtas rimtas pareigas, asmeniniu gyvenimu per daug nesidalinantis, tačiau pakankamai jaukus ir geros širdies, net jei ir kiek paslaptingas atrodo. Vyro pastebėjimas tik privertė gūžtelti merginą pečiais. - Man viskas dar nauja, apsiprasiu, - lengvai tarstelėjo, nenorėdama įžeisti vyro ar tuo pačiu ir menkinti savęs. Ji nesijautė naivi ar tyra, tiesiog Mary buvo Mary, ji nesistengė būti kažkokiu kitokiu sukurtu idealu. - Oi, neatrodai senas, Zakarijau... Tiesiog pagal aplinkybes... - kiek sutriko Rivera po vyro prašymo, mat nenorėjo versti jo jaustis nepatogiai. Galiausiai atsidususi nebaigė minties ir įsiklausė į sekantį tamsiaplaukio klausimą. - Lankausi kiekvieną savaitgalį pas tėtį, taip kompensuoju ilgesį. Ir šiaip kol Sietle esu neilgai, dar nespėjau išsiilgti taip smarkiai žirgyno. Visgi kai viskas taip nauja, įdomu, kvapą gniaužia... - šyptelėjo Mary stebėdama pro priekinio stiklo langą besikeičiančius vaizdus ir bandydama įsidėmėti pastatus. Juk reikėjo kažkaip pažindintis su miestu.

2016-10-31, 00:15

Akimirką susimąstė, kad namie bus dukra. Na ką padarysi, gal taip šiai skaisčiai būtybei įpūs pasitikėjimo. Aišku dar reikės Arabelai atrėžti nemenką moralą, bet tik su ta mergina jis tampa normalus žmogus kurio galvoje nesisuka sadistinės mintys. Ne taip, kaip Mary. Šalia jos tokios mintys kaip tik pražysta. Švelni oda, šviesūs plaukai, saldus kvapas, nesuterštas kraujas, tyros mintys. Ji atrodė tikras laimikis, puikus būdas užbaigti dieną. Zakarijui buvo nusispjauti į tą jos tėvą, mintis kad atims galbūt vienturtę dukrą, nesijudino nei vienos jausmų stygos. - Suprantu. - Šiek tiek nusijuokdamas pasakė, kai ši taip mielai pasimetė. Galėjo tik įsivaizduoti, kaip ji pasimestų Hektorui ją prispaudus prie kokio paviršiaus. - Aišku... Na jei kada pasigesi gamtos ir iki gyvo kaulo įgris didmiesčio dangoraižiai, gali susisiekti su manimi, aš ir dukra gyvenam nuošaliame miesto rajone, ten nemenki sklypai, dauguma savininkų vertina gamtą aplinkui, o ir gatvių šviestuvų nėra, kad negadintų naktinio dangaus. - Aišku, duktė įsikėlė tik šiandien, bet kaip jis galėjo jos nepaminėti, šiai jaunai būtybei. - Bet tu teisi, Sietlas tik atvykus, gali užimti kvapą... Manau širdies draugas turėjo aprodyti gražiausius miesto kampelius. - Eilinį syki, Zakarijaus klausimai ar teiginiai, tik su prasme ir nauda jam. Šis sukosi tarp gatvių, persirikiuodavo į vieną į kitą juostą, kalbino merginą stengdamasis neatkreipti jos dėmesio į netinkamą kryptį.

Guest Guest

2016-10-31, 00:28

Iš tiesų Zakarijus buvo begalo malonus, netgi pasiūlė užsukti pas jį, kas gana keista, kai žmogų pažįsti vos kelias minutes. Galbūt jam trūksta kasdieninės kompanijos, kad teikia tokius pasiūlymus merginai? O galbūt jis tik elementariai mandagus.. Visgi, kvietimui reikia turėti kontaktus, o kol kas jis Mary jų neįpiršo. - Skamba, lyg gyveni mažam rojaus kampelyje, - šyptelėjo Rivera išklausiusi vyro pasiūlymo. - Beje, kokio amžiaus tavo dukra? - pasiteiravo, mat įsivaizdavo, kad ši jauna, galbūt jau paauglė. O jei vyresnė, galbūt pasiūlymas apsilankyti tikrai sudomintų, Rivera neatsisakytų draugės mieste, su kuria galėtų leisti laisvą laiką. Nors iš kitos pusės keistokas būdas užmegzti draugystę pradedant nuo asmens tėvo... Zakarijui užsiminus apie širdies draugą, Mary kurią akimirką nežinojo ką atsakyti, jos akys apžiūrinėjo vyro rankas ieškodamos vestuvinio žiedo. Jis taktiškai klausia ar ji vieniša? Bent jau taip šviesiaplaukė suprato. Visgi, vestuvinio žiedo nepastebėjusi, Rivera po klausimo ėmė jaustis kiek nejaukiai. Taip, Zakarijus patrauklus vyras, begalo malonus, rūpestingas kaip nepažįstamajai... Bet... Nejau jam kyla tokios mintys apie Mary, kaip tarkim apie partnerę? Rivera pasistengė tokias mintis nuvyti šalin. Bet su šiais pašnekesiais puikiai pavyko atkreipti Mary dėmesį, ji kurį laiką jau nebestebėjo kelio, tik vairuotoją. - Bandau jį pažinti pati, - tyliai tarstelėjo, tarsi konstatavusi faktą, kad yra vieniša ir joks vyras jos gyvenime nėra užėmęs svarbios pozicijos - jos širdies savininko.

2016-10-31, 00:42

- Na taip, lyg ir mažas rojaus kampelis, bet kai gyveni ten, tiesiog imi to nevertinti, manau supranti ką turiu omenyje. - Iš tiesų Zakarijus dabar neapsimetinėjo, nežaidė kažkokio katės ir pelės žaidimo. Šnekėjo su ja kaip su normalia, sau lygia pašnekove. Vis gi gerklės dar nedraskė troškulys, o kelnėse nestovėjo, tai kokio velnio jam reikėtų dar išsidirbinėti iš situacijos? Šiaip paklausus apie dukros amžių, sekundę kitą patylėjo. Būtų gerai jeigu prisimintų, tad vietoj to kad tylėtų, šis iš vidinės palto kišenės ištraukė telefoną bei šį ištiesė merginai. - Jeigu nori ir jautiesi gerai, gali įrašyti savo numerį, ar kaip nors susirasti mano. - Akimirką žvilgtelėjo į ją, o iš veido nedingo šypsena. Jei jam linksma, tai ko čia slėpti. - Arabelai, toks jos vardas, dvidešimt devyneri, bet kartais elgiasi kaip šešiolikos.... - Atvirai pasiskųsdamas pasakė Mary. Šiai nutilus ir neatsakius į jo klausimą iš karto, Zakarijaus šypsena praplatėjo, akyse įsimetė ugenlės. It koks pats velnias būtų apsėdęs. Patiko jam ši mergaitė, tokia nepatyrusi... O gal tikrai nepatyrusi? Ši mintis greit įsisuko jo galvon ir tai tik pridėjo daugiau vertės jos kūnui. - Na jei kada reikės kokio patarimo kur apsilankyti, paskambink, pasistengsiu nukreipti į tinkamas vietas. - Sustojęs prie raudono šviesoforo signalo jis pasuko galvą į šviesiaplaukę.

Guest Guest

2016-10-31, 00:57

- Puikiai suprantu tave, - linktelėjo Mary, kuri savo rančą taip labai pradėjo vertinti tik kai persikėlė į Sietlą. Ten jos namai, tėtis, žirgai ir kiti gyvūnai, ten ji labai laiminga ir atrodo, kad apskritai ten dideli rūpesčiai neegzistuoja. Miestas, palyginus su jos gimtine, tikrai slegiantis, tik didelis juodų dūmų kamuolys. Gavusi Zachary telefoną, Rivera atsargiai jį paėmė pirštais ir paspaudė vienintelį ekrane esantį mygtuką, kad pastarasis įsižiebtų. - hm, žinoma, kodėl gi ne, - tarstelėjo Mary, mat jai visai patiko vyro kompanija, galbūt net kada pakviestų jį pas save į kavinę, jaukiai praleist vakaro šiltoje aplinkoje. Įjungusi skaičius ekrane, mergina suvedė savo telefono numerį, užvadino jį vardu ir pavarde, o dar prie to pačio įjungė lemputę automobilio lubose ir padariusi selfį su šypsena uždėjo nuotrauką ant savo adresato. - Įvedžiau, - paprastai tarstelėjo ir įdėjo telefoną į vieną iš panelėje esančių nišų, kad netrukdytų vairuoti. Iš tiesų, Mary nesitikėjo, kad vyro dukra bus tokia suaugusi. Jau norėjo klausti apie jo amžių ir žmoną, tačiau korektiškai nuo to susilaikė. - Tokios tos dukros, - šyptelėjo šviesiaplaukė žvelgdama į tobulą Zachary šypseną. Ir kaip žmogus gali turėti tiek charizmos? Jis dvigubai vyresnis už Mary, bet vis tiek merginai patrauklus. Taip neturėtų būti, tačiau mergina jaučia kažkokius dvilypius jausmus. - Ačiū, Zachary, tu tikrai labai malonus. Sunku patikėti, kad šiame mieste apskritai dar tokių gerų žmonių yra, - šiltai tarstelėjo ir iškėlusi ranką išjungė šviesą lubose.

2016-10-31, 01:09

Šiai paėmus telefoną, nieko netarė, juk neims ir nepertrauks mergos.Tik akimirkai užmetė akies kraštelį į telefono ekraną. Galbūt ir nebūtų net pagalvojęs kad ten galėtų būti jos tikras telefono numeris, tačiau įjungta švieselė ir asmeninė nuotrauka prie kontakto, paneigė jo abejones. Zakarijaus veidas vis dar buvo draugiškas, veide žaidė menka šypsena, jo akys kartas nuo karto nukrypdavo prie šviesoforo žibintų, o tada vėl prie merginos. - Dėkui, Mari. - Trumpai pasakė dar akimirką gerėdamasis jos tyru ir nesugadintu grožiu. Jo vaizduotėje iškilo iliuzija, kaip jos veidu teka kraujas nuo kirstinės žaizdos pakaušyje. Kaip laša tas gyvybės skystis, sudarydamas tokį ryškų kontrastą tarp jos švelnaus veido bruožų, šviesių plaukų. Bet ar tikrai jis ją norėjo pamatyti negyvą? Dar nenusprendė. Gal tikrai pasiimti kaip kokį žaislą. Jau senokai taip elgėsi, gal net kelios dešimtys metų praėjo nuo paskutinės kalinės. Galiausiai Zakarijus nukreipė akis į jau įsijungusią žalią šviesą ir vėl pajudėjo iš vietos. - Nėra už ką, tiesiog norėčiau, kad kas nors gerai ir maloniai pasielgtų su mano dukra jeigu ji būtų kokiame kitame didmiestyje. - O čia jau pagaliau prabilo tikrų tikriausias melas. Pagaliau. Jau buvo galima pagalvoti kad virto angelu. Jo dukra greičiau nukąstų kiekvienam kiaušus nei kad sėstų pas kokį vampyrą į automobilį. - Jei ne paslaptis, ką mokaisi? - Vis dar užkalbėdamas dantis, sukinėjosi tarp miesto gatvių.

Guest Guest

2016-10-31, 01:26

Mary nelabai atkreipė dėmesio kur jiedu važiuoja. Jinai gana sunkiai gaudėsi dideliame mieste net dienos šviesoje, o ką kalbėti apie naktį. Pati nevairavo, netgi teisių neturėjo, paprasčiausiai jai niekados tokio dalyko neprireikė. Kaime ją vežiodavo tėtis, jei prireikdavo, nors šiaip dažniausiai keliaudavo dviračiu. Tik mieste tokio neturėjo, mat vis dar prisibijojo pakankamai intensyvaus eismo. Rivera laikui bėgant ėmė svarstyti kaip grįš namo ir pasitiks jos numylėtas katinas garsiai kniaukdamas, kaip pašers jį, o pati atsigers arbatos, galiausiai nusipraus ir nuoga grius į baltus patalus pasitikti nakties sapnų. Jos apmąstymus pertraukė ir vėl Zachary užduodamas naują klausimą. Iš tiesų, jis pakankamai smalsus. - Studijuoju slaugą, dar tik pirmas kursas, tai kol kas bendruosius dalykus mokausi, - pakomentavo mergina ir šiek tiek pasimuistė soste nežymiai pakeisdama poziciją. - Nenoriu pasirodyti nemandagi, tačiau ar dar daug liko? Vos pagalvoju apie namus, aplanko svajonės apie poilsį, - atsargiai pasiteiravo mergina, kadangi jau iš tiesų buvo pakankamai vėlu, o su nepažįstamuoju laikas kažkaip kitaip keliavo, tad ji nelabai suprato ar jau turėtų būti namuose, ar jie važinėja ratais.

Sponsored content

» Autobusų stovėjimo aikštelė